Lietuvos naudingosios iškasenos

Lietuvos naudingosios iškasenos: smėlis – nuosėdinė klastinė psamitų grupės uoliena. Susideda iš 50 – 60 %, 0.05 – 2 mm skersmens įvairios formos ( kampuotų ir apzulintų ) mineralų grūdelių. Daugiausia kvarco, laiko špatų, žėručių, glaukonito, kalcito, dolomito ir kitų mineralų. Daugiausia būna balkšvas ( ši spalva priklauso nuo kvarco kiekio ). Kitas spalvas lemia priemaišos: geltoną, rudą, rausvą – geležies oksidai; gelsvai rudą – žėručiai; žalią – glaukonitas; violetinę – granatai; pilką, juosvą – ilminitas, anglingos organinės priemaišos.
Visi Lietuvos statybinio smėlio telkiniai susidarė kvartero periodo metu. Palankiausios sąlygos didesniems ir geresnės sudieties statybinio smėlio telkiniams formuotis suusidarė paskutiniojo apledėjimo metu prie ledyninių fliuvioglacialinių srautų tekėjimo vietose: zandrose, fliuvioglacialinėse terasose ir fliuvioglacialinėse deltose, taip pat didžiųjų Lietuvos upių ( Nemuno, Neries ) slėniuose.
Valstybinių išteklių balanse 1993m.gruodžio 31d. buvo įskaityta 428 žvyro, statybinio smėlio ir smėlio silikatinių dirbinių gamybai telkiniai, bendri išžvalgyti ištekliai sudarė 676mln.kub.m. Daugelis išžvalgytų ir aptiktų smėlio telkinių yra smulkūs. Tarp išžvalgytų smėlio telkinių vyrauja 0.1 – 1 mln. kub. m. dydžio telkiniai, tarp aptiktų 0.5 – 5 mln. kub. m. yra nustatyti įvairaus patikimumo laipsnių prognoziniai ištekliai tiek paviršiniuose, tiek giliau slūgsančiuose slluoksniuose, kurie viršija 4000 mln. kub. m.
Kasyba ir panaudojimas.1993 m. buvo ekspluatuojami 226 žvyro, statybinio smėlio ir smėlio silikatinių dirbinių telkiniai. Paliginti su 1989 m., kasyba sumažėjo apie 4 kartus. Kasybos būklė nėra optimali. Tuo pačiu metu žvyras yra eksploatuojamas daugelyje nedidelių ir ne

enašių karjerų, o ir iš mechanizuotų karjerų dalis žvyro išvežama neperdirbta.
Žvyras mišiniuose su smėliu, kaip inertinis užpildas, naudojamas betono alsfalbetonų gamybai ir kelių tiesimui, smėlis be to, ir silikatinių dirbinių gamybai, pagalbiniams statybos darbams.
Formavimo smėlis: Lietuvoje šiuo metu yra tik tris telkiniai, kuriuose smėlis tirtas kaip žaliava formavimo darbams. Tai Sandrupio ( Varėnos raj. ), Virbališkių ( Kauno raj. ), Nemakščių ( Raseinių raj. ) ir Anykščių kvarcinio smėlio telkinys. Nustatyta, kad tinkamiausias šiuo požiūriu yra Sandrupio telkinys, kur 34.5 ha plote išžvalgyti 4.26 mln. t smėlio.
Smėlis stiklo gamybai: kvarcinio monomineralinio smėlio, tinkančio stiklui gaminti, telkiniai Lietuvos teritorijoje yra susiję su neogenų ežerinės – upinės kilmės nuoguloms ir surasti tik Anykščių rajone. Smėlio ištekliai 1993 m. gruodžio 31d. sudarė 8.0 mln. t . Šių išteklių padidinimo perspektyvos yra menkos. Smėlis yra moonomineralinis ( SiO2 vidutiniškai sudaro 98.5 % ), po floatacijos SiO2 kiekis -99.4% ( kvarco ). Kvarcinį smėlį dažniausiai sunaudoja stiklo fabrikai. Šiek tiek naudojama namų fasadų apdailai ir eksportuojama. Šis telkinys yra pats didžiausias Baltijos valstybėse ir unikalus savo smėlio kokybe. Jo išteklius reikia tausoti, todėl eksportas turi būti kontroliuojamas, nustatant smėlio išvežimo kvotas.
Sodrinant monomineralinį kvarcinį smėlį, sunkioji frakcija turtinga ilmenitu, rutilo, cirkono, staurolito mineralais, išmetama į atliekas. Jos gali tapti šių vertingų mineralų šaltinu, todėl turi būti papildomai ištirtos.

Leave a Comment