Naudingos iškasenos

1. PEGMATITAS
Klasė pagal cheminę sudėtį — oksidas . Pegmatito sudėtis — kvarcas, lauko špatai
( dažniausia ortoklazas ) ir žėrutis. Struktūra stambiagrūdė, kristalinė., tekstūra masyvioji., randamas Žemės gelmėse., naudojamas kaip žaliava ortoklazui, žėručiui, retiesiems mineralams gauti.
Pegmatitas tai gyslinės uolienos susidariusios iš didelių mineralų kristalų. Skiriami rūgštūs ( granitiniai, granodioritiniai, t.y. panašios mineralinės sudėties kaip granitas arba granodioritas ) rečiau baziniai ( gabriniai ) ir dar rečiau ultra baziniai. Dažniausiai granitiniai. Tarp jų dar skiriami feldšpatiniai, muskovitiniai, retūjų mineralų ir mišrūs. Be pagrindinių mineralų — feldšpatų ir kvarco , juose būna spadumeno, tuurmulino, granatų, topazo, berilo, pasitaiko radioaktyviųjų ir retųjų žemių elementų.
Šarminiuose pegmatituose daug retųjų mineralų : cirkonio, urano, torio, niobio, hafnio, lantano, iridžio, rubidžio. Baziniuose ir ultrabaziniuose pegmatituose daug plagioklarų, piroksenų, amfibolų, sulfidų. Pasitaiko pegmatitų susidariusių iš labai didelių kristalų. Iš pegmatitų gaunami feldšpatai, žėručiai, pjezokvarcas, brangakmeniai. Dėl pegmatitų susidarymo nėra vieningos nuomonės A. Fresmanas ir kiti teigė, kad jie kristalizuojasi iš liekaninės (pegmatitinės ) magmos, turinčios daug lakiųjų komponentų. Zavarskio ir V. Nikitino nuomone pegmatitai persikristalizuoja iš pirminių uolienų veikiant pneumotolitam. Visų prripažįstama, kad jie formuojasi stadijomis. Pirmoje stadijoje susidaro magminės uolienos, antroje – persikristalizuoja, trečioje vyksta jų metasomatinis kitimas. Giluminių magminių uolienų masyvuose jie sudaro gyslas, štokus, lęšius. Pegmatitai randami Karelijoje, Ukrainoje, Urale, JAV, Kanadoje, Kinijoje, Švedijoje, Norvegijoje.
2. ARGILITAS
Klasė pagal cheminę sudėtį — silikatai. Ar

rgilita sudaro molio mineralai ir priemaišos ( kvarcas, žėrutis, chloritas, geležies oksidas ir kiti. Struktūra nuotrupinė, tekstūra sluoksniuota .Randamas dideliuose gyliuose. Naudojamas kaip statybinis akmuo, statybinių medžiagų pramonėje ( stogų dangai, laiptų pakopoms, palangėms, grindų plytelėms ir kt.
Argilitas tai kieta, tanki, netyžtanti vandenyje ir netekusi plastiškumo nuosėdinė molių grupės uoliena. Argilitas susidaręs daugiausia iš hidrožėručių, montmorilonito ir chlorito grupių mineralų. Būdingas skalūnuotumas. Susidaro dideliuose gyliuose, sutankėjus ir susicementavus moliams bei įvykus jų dehidratacijai.
3. SERPENTINITAS
Klasė pagal cheminę sudėtį — silikatai. Susideda iš serpentino žvynelių arba chrizolito pluoštelių, bet jame būna karbonatų, magnetitų, rečiau chromitų, talko, kvarco, chalcedono priemaišų. Struktūra pluoštinė, tekstūra masyvioji, juostuota, skalūninė. Randamas kalnuose (Alpėse). Pluoštinė atmaina naudojama asbocementinių dangų gamybai. Gražių spalvų atmainos naudojamos kaip dekoratyvinis akmuo, apdailai.
Pirminė uoliena yra magminės ulltrabazinės uolienos. Susidaro prie žemos temperatūros . spalva dažniausiai tamsiai žalia iki žalsvai juodos, dėmėtas. Kartais būna juodas su mėlynu ar violetiniu atspalviu.
4. GABRAS
Klasė pagal cheminę sudėtį — silikatai. Sudėtis – lauko špatai ( plagioklazai, labradoras, bitovnitas, anortitas) , augitas, raginukė, rečiau olivinas. Struktūra – grūdinė ( vidutiniagrūdis arba stambiagrūdi) , tekstūra masyvioji. Juodas, žalsvai juodas, tamsiai pilkas, pilkas, kartais dėmėtas. Gabro atmaina, sudaryta vien iš labradoro, vadinama labradoritu. Svarbesniosios atmainos – olivinis, ( be pirokseno, yra ir olivino ), raginukinis ( yra raginukės mineralų ) uralitinis gabras ( vietoj pirokseno – amfibolas ) ir noritas ( su ro
ombiniu piroksenu ). Iš gabro gaminama skalda plytelės. Gabras pasižymi dideliu atsparumu, vartojamas statybai ir apdailai, ypač labradoritas. Jo tūris ir svoris 2.8-2.9 t/m3. Gabras sudaro lokolitus, daikas, štokus. Randamas Urale, Ukrainoje, Kolos pus., Užkaukazėje, pietų Afrikos Respublikoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje.

Leave a Comment