Požeminio vandens ištekli? ?vertinimas

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 2

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

1. Įvadas

Žmogui vanduo – gyvybiškai svarbus. Lietuvai geologinė praeitis padovanojo tokią vertybę. Dėl tos priežasties šios naudingos iškasenos kiekis žemės gelmėse, bei kokybė – labai svarbūs klausimai formuojant mūsų tautos kultūrą ir įpročius. Norėdami išsaugoti šį turtą, tiesiog, privalome jį eksploatuoti racionaliai, pernelyg neiškreipiant hidrogeologinių dėsningumų, saugoti ir stebėti jo kokybę, užtikrinti požeminio vandens apsaugą nuo galimos taršos, turėdami omenyje tai, kad vandens cheminiai parametrai priklauso ne tik nuo geologinių, hidrogeolognių ar fizinių – geografinių veiksnių, bet ir nuo antropogenio faktoriaus. Tai ir lemia žmogui tinkamo vartoti geriamojo vandens kokybę.

Sąvoka – eksploataciniai požeminio vandens ištekliai – vandens kiekis, įskaitant galimus požeminio vandens formavimosi šaltinius, kurį racionaliomis priemonėmis galima išgauti konkrečiame gręžinyje ar jų grupėje (vandenvietėje). Jų gavyba (požeminio vandens išteklių) turi būti pagrįsta hidrodinaminių išbandymų bei skaičiavimų rezultatais, o kokybė atitikti higienos normos reikalavimus (šiuo metu HN 24:2003). Be to, eksploatuojant vandenvietę ar pavienius gręžinius negali būti pažeistas gruntinio vandens rėžimas.

Šiam darbui pasirinkta vandenvietė, esanti į šiaurės vakarus nuo Krekenavos miestelio,

Panevėžio rajono savivaldybėje. Joje atliktas požeminio vandens išteklių įvertinimas ir cheminių parametrų kaitos palyginimas laike.

Pagrindinis darbo tiklas: išanalizuoti Krekenavos seniūnijoje esančios vandenvietės apylinkų geologines hidrogeolognes sąlygas, įvertinti vandenvietės požeminio vandens išteklius pagal kiekybinius bei kokybinius parametrus, nustatyti SAZ (sanitarinės apsaugos zonos)

juostas. Siekiant minėto darbo tikso bus spendžiamos šios užduotys:

· Išanalizuoti vandenvietės apylinkių geologines – hidrogeologines, fizines geografines sąlygas, įvertinti jų įtaką eksploatuojamo vandeningo horizonto formavimuisi.

· Pagal archyvinius duomenis sudaryti apylinkių hidrogeodinaminę schemą bei geologinius pjūvius.

· Apskaičiuoti vandeningų horizontų hidrogeologinius parametrus (filtacijos koeficientą, vandens lygio pažemėjimą prie norimo išgauti vandens kiekio, galimo išgauti požeminio vandens kiekius), nustatyti vandeningų horizontų, bei mažai laidžių vandeniui sluoksnių storius, gręžinių konstrukcijas, statinius bei dinaminius vandens lygius ir įvertinti požeminio vandens išteklius.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 4

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

· Pagal gautus rezultatus nustatyti SAZ (sanitarinės apsaugos zonos) juostas:

 1 – oji, griežto rėžimo apsaugos juosta;

 2 – oji, mikrobinės taršos apribojimo juosta;

 3 – oji, cheminės taršos apribojimo juosta;

· Įvertinti bendrą vandens cheminę sudėtį, nustatyti (jei bus rasta) toksinius mikroelementus ir kitas analites.

Darbas atliktas UAB „Fugro Baltic“ vertinant požeminio vandens išteklius bakalauriniame darbe nagrinėjamoje vandenvietėje. Bakalaurinio darbo autorius pats dalyvavo lauko darbuose – gręžinių išbandymuose, bei atliko gautų tyrimų skaičiavimus ir apibendrinimą.

Vandenviečių apylinkėms aprašyti ir įvertinti geologines – hidrogeologines sąlygas buvo pasinaudota Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) fonduose sukaupta informacija. Jos apdorojimui pasitelkta MS Excel, MS Word, Corel Draw, MapInfo, WinFlow, AquiferTest 4.0,

AutoCAD, GeoDIN 6 programinės įrangos.

Už vertingus patarimus, atliekant darbą, esu dėkingas darbo vadovui doc. P. Klizui ir UAB

„Fugro Baltic“ kolektyvui.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 5

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

2. Duomenys apie vandenvietę

Krekenavos miestelis įsikūręs dešiniajame Nevėžio upės krante, pusiaulekėje tarp

Panevėžio ir Kėdainių. UAB „Pasodėlė“ eksploatuojama vandenvietė yra 2,7 km į šiaurės vakarus nuo Krekenavos miestelio centro, Glitėnų k. (1 pav.). Į šiaurę nuo jos prateka upelis pavadintas Lokauša. Vakarinėje pusėje, vos už keleto dešimčių metrų nuo vandenvietės teritorijos prateka upelis Šienėperšis, kurio fragmentas aiškiau matomas 2 paveikslėlyje. Abu jie įteka į Nevėžį. Apie 2750 m į šiaurės vakarus nuo vandenvietės yra Krekenavos miestelio vandenvietė.

Aprašoma vandenvietė, kuri detaliau apibūdinama 1 lentelėje, įrengta 1975 metais.

Vandenvietės kodas LGT informacinėje sistemoje 495. Joje yra įrengti trys eksploataciniai gręžiniai. Gręžinių numeriai Žemės gelmių registre 16772, 16773, 16774, o jų išdėstymas vandenvietės teritorijoje matomas 2 paveikslėlyje, o atskirų gręžinių harakteristikos pateiktos 2

lentelėje.. Vanduo išgaunamas vandenvietėje, naudojamas kiaulių komplekso ūkinėms reikmėms (kiaulių girdymui, mėšlo šalinimui, dirbančiųjų buities reikmėms, bei kitose veiklose).

1 pav. UAB „Pasodėlė” vandenvietės vieta M 1:50000.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 6

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

2 pav. UAB „Pasodėlė” vandenvietės schema su eksploatacinių gręžinių vietomis M 1:5000.

1 lentelėje pateikiami duomenys apie UAB „Pasodėlė“ vandenvietę:

1 lentelė. Duomenys apie nagrinėjamą vandenvietę

Charakteristikos UAB „Pasodėlė“ v-tė

1 2

Vandenvietės adresas Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Glitėnų k.

Vandenvietės centro koordinatės X – 6158353

Y – 503947

Vandenvietės tipas (tarpsluoksninė) tarpsluoksninė

Eksploatuojamas horizontas (kompleksas) D2-3šv-up

Eksploatuojamų gręžinių skaičius (2009 m.) 3 (1 rezervinis)

Išteklių kiekis, m3/d 770

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 7

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

1 lentelės tęsinys.

Išteklių formavimosi šaltiniai Požem. nuotėkis + vertikali srūva iš aukščiau slūgsančių horizontų

Darbo pradžia, metai 1975

Probleminiai vandens kokybės rodikliai SO4

SAZ: I juosta nenustatyta

II juosta nenustatyta

III juosta nenustatyta

Išvada dėl monitoringo privalomas

Vandenvietės kodas LGT informacinėje sistemoje 495

TIPK leidimo numeris P1-3/013

Pagal Lietuvos higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ UAB „Pasodėlė“ vandenvietė yra priskiriama prie pusiau uždarų vandenviečių IIa1 pogrupio [3].

2 lentelė. UAB „Pasodėlė“ vandenvietės bendri duomenys apie eksploatacinius gręžinius

Eil.

Nr.

Gręžinio

Nr.

vandenvietėje

Gręžinio koordinatės

(LKS-94)

Gręžimo metai

Vandeningojo horizonto indeksas

Būklė

2009 m.

Vandens lygio gylis, m (vid.) Debitas m3/h (vid.)

statinis dinaminis

1 2 3 4 5 6 7 8

1. 16772

X 6158431,0

Y 503952,0

1975 D2-3up-šv rezerv./ekspl. 7,86 9,56 19,2

2. 16773

X 6158232

Y 503958,0

1975 D2-3up-šv ekspl. 8,00 28,70 64

3. 16774

X 6158310,0

Y 503970,0

1975 D2-3up-šv ekspl. 7,62 29,21 44

UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje naudojami du eksploataciniai gręžiniai: Nr. 16773 ir Nr.

16774. Šie eksploatuoja Šventosios – Upininkų vandeningą horizontą, kaip ir rezervinis /

eksploatacinis – Gr. nr. 16772. Šis praktiškai neekslpoatuojamas, dėl pakankamo išgaunamo vandens kiekio iš kitų dviejų vandenvietėje esančių artezinių gręžinių.

Gręžinių techninės charakteristikos pateiktos 3 lentelėje.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 8

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

3 lentelė. UAB „Pasodėlė“ vandenvietės gręžinių techninės charakteristikos.

Gręžinio Nr.

Darbinė kolona intervalas/d, m

Filtrinė dalis intervalas/d, m

Sėsdintuvas intervalas/d, m

Filtro užpildo intervalas, m

16772

0,0-134,0/0,529

141,0/146,0/0,219

134,0-141,0/0,219

146,0-154,0/0,219

154,0-161,0/0,219 133,0-161,0

16773 0,0-141,0/0,219 141,0-154,0/0,219 154,0-160,0/0,219 153,0-160,0

16774 0,0-138,0/0,529 138,0-153,0/0,219 153,0-160,0/0,219 152,0-160,0

3. Geologinės – hidrogeologinės sąlygos

Geologines – hidrogeologines vandenvietės apylinkių sąlygas charakterizuoja geologinis pjūvis A – A sudarytas pagal vandenvietėje esančio gręžinio 16774 ir vandenvietės apylinkėse esančių gręžinių 18926 ir 20787 archyvinius duomenis. Vandenvietės teritorijos geologines –

hidrogeologines sąlygas charakterizuoja geologinis pjūvis I – I, sudarytas pagal vandenvietėje esančių gręžinių (16772, 16773 ir 16774) duomenis (2 priedas). Pagal šiuos priedus matome, kad geologiniame pjūvyje egzistuoja ir dar vienas vandeningas horizontas (D3kp-ss), kuris vandenvietės teritorijoje slūgso 30 – 48 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Tačiau šis nėra naudojamas gavybos tikslais, kadangi slugsodamas gerokai arčiau žemės paviršiaus yra mažiau apsaugotas nuo galimos paviršinės taršos, o ir produktyvumas jo yra menkesnis nei plačiai paplitusios Šventosios – Upninkų vandeningos storymės.

3.1 Geologinės sąlygos

UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje eksploatuojamą viduriniojo – viršutinio Devono

Šventosios – Upninkų vandeningąjį kompleksą (D2-3šv-up), vandenvietės teritorijoje, dengia kvartero nuogulų storymė, kurios pjūvyje dominuoja silpnai laidūs viršutinio pleistoceno

(Baltijos stadijos) dariniai – moreniniai priemoliai, kurių bendras storis siekia 22 m, o vidutinis šiai storymei būdingas filtracijos koeficientas yra k0 = 0,00052 m/d. Po šia storyme sutinkamos viršutinio Devono uolienos – pilkas su mergelio tarpsluoksniais dolimitas. Šios karbonatinės uolienos pasižymi prastomis filtracinėmis sąvybėmis, vidutinis filtracijos koeficientas tėra k0 =

0,0006 m/d. Bendras išvardintų (moreninio priemolio ir dolomito) mažai laidžių uolienų storis vandenvietės teritorijoje siekia 30 – 34 m. Giliau sutiktas pilkas, kaverningas, plyšiuotas, vandeningas dolomitas (D3kp-ss), jo padas vandenvietėje 39 – 48 m nuo žemės paviršiaus.

Minėtas vandeningas horizontas dengia taip pat Kupiškio – Suosos (D3kp-ss) uolienas (tik šios pasižymi mažai laidžių vandeniui uolienų sąvybėmis) – pilką su mergelio ir molio tarpsluoksniais dolomitą. Po juo sutiktas storas (36 – 45 m storio) molio sluoksnis, kuris

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 9

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas apibūdinamas kaip margaspalvis, riebus, su smiltainio tarpsluoksniais. Minėtas molis ir dengia

(128 – 134 m gylyje nuo žemės paviršiaus) vandenvietėje eksploatuojamą vidurinio viršutinio devono Šventosios – Upninkų vandeningą horizontą, kurį sudaro rausvas, vidutingrūdis smėlis su smiltainio tarpsluoksniais. Jis slūgso ant raudono tankaus molio sluoksnio, kurio storis nėra žinomas, kadangi išgręžtais 160 – 166 m gylio gręžiniais nepasiektas.

3.2 Hidrogeologinės sąlygos

Šventosios – Upninkų vandeningas kompleksas hidrogeologiniu požiūriu priskiriamas vidurinio ir viršutinio paleozojaus hidrogeologiniam aukštui. Stratigrafiniu požiūriu jis apjungia vidurinio devono eifelio aukšto viršutinę dalį ir visą živečio aukštą. Nagrinėjamą storymę sudaro smėliai, smiltainiai ir moliai su tarpsluoksniais aleurito ar domerito.

Šventosios – Upninkų vandeningas komlepksas sutinkamas beveik visoje Lietuvoje išskyrus pietinę jos dalį (išplitimo plotas 22900 km2 (pagal j. Diliūną, D. Karvelienę, 2004)), ir turi polinkį vakarų kryptimi, kur sutinkamas daugiau nei pusės kilometro gylyje nuo žemės paviršiaus, o rytinėje Lietuvos dalyje randamas seklesniame nei 100 m gylyje. UAB „Pasodėlė“

Glitėnų k. esančioje vandenvietėje produktyvusis horizontas slūgso 128 – 134 m gylyje. Jo storis tesiekia 18 – 21 metrą. Taigi galima teigti, kad vandenvietė įrengta vietoje, kur nagrinėjamo horizonto storis artimas mažiausiam galimam, kadangi būdingas Šventosios – Upninkų horizonto storis svyruoja nuo keliasdešimt metrų iki beveik ketvirčio kilometro. Slūgso storymė ant 40 –

140 m storio Narvos regioninės vandensparos, kuri patikimai izoliuoja nuo giliau esančių ir žymiai labiau mineralizuotų vandeningų sluoksnių.

Nagrinėjamo vandeningo kompelkso pjezometrinis paviršius dažniausiai atkartoja reljefą, išimtis tik vakarinė Lietuvos dalis, kur horizontas slūgso giliausiai. Aukštaičių aukštumų teritorijoje, kur srautas nukreiptas Baltijos jūros link (iš aukštesnių spūdžio vietų į žemesnias) ir kur yra intensyviausia požeminio vandens mityba, pjezometrinis paviršius yra aukščiausiai – 120

– 150 m absoliutinio aukščio. Srautas tekėdamas vakarų kryptimi dalį vandens atiduoda Lietuvos

Vidurio Žemuma pratekančioms upėms, tokioms kaip Nevėžis, Neris ir Šventoji. Čia vyksta požeminio vandens iškrova. Ties jų slėniais pjezometrinis lygis pažemėja iki 68 – 80 m NN.

UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje, kuri atitolusi apie 3 km į vakarus nuo Nevėžio, pjezometrinis paviršius yra 45,04 – 45,59 m NN, t.y. 7,62 – 8,0 m gylyje nuo žemės paviršiaus. (Juodkazis V.,

Mikalauskas V., 1994 [12]).

Aprašomos vandenvietės apylinkėse, Devono nuogulų storymėje, virš Šventosios –

Upninkų vandeningo horizonto yra sutinkamas Kupiškio – Suosos (D3kp – ss) vandeningas horizontas. Šio vandeningo sluoksnio kraigas slūgso 30 – 34 m gylyje nuo žemės paviršiaus (23

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 10

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

– 19 NN). Jo storis vandenvietės apylinkėse 9,0-16,0 m, vandenį talpina pilkas, plyšiuotas, kaverningas dolomitas. Būdingi šiai storymei tarpsluoksniai domerito ir kai kur, sukarstėjusio gipso (Suosos svita), tačiau nagrinėjamoje vandenvietėje šios savybės neaptiktos. Vanduo dažniausiai gėlas (mineralizacija – 0,3 – 0,4 g/l), o ten, kur pjūvyje paplitęs gipsas arba vyksta filtracija iš aukščiau slūgsančio Įstro–Tatulos vandeningojo horizonto, vanduo mineralizuotas (mineralizacija siekia 2,4-2,5 g/l), bet minėta vandeninga storymė nėra eksploatuojama.

Vandenvietė yra požeminio vandens mitybos srityje. Gruntinis vanduo slūgso 1,8 – 2,0 m gylyje (51 – 52 m NN).

Požeminio vandens išteklius bei jų kokybę formuoja besijungiantis su nagrinėjamu –

smiltainio vandeningas horizontas (D2-3šv-up) ir iš jo pritekantis požeminis vanduo. Tikimybė, kad išteklius formuoja ir kitos vandeningos storymės yra, tačiau tai vandenvietės apylinkėse įmanoma tik per hidrogeologinius langus.

Apie 2750 m į pietryčius nuo aprašomos vandenvietės yra Krekenavos miestelio vandenvietė. Tai yra arčiausiai esanti vandenvietė, kurios vanduo yra naudojamas centralizuotam vandens tiekimui. Joje įrengtuose gręžiniuose statinis vandens lygis tesiekia 5 m žemiau žemės paviršiaus, o kai kuriuose iš vandenvietės gręžinių pjezometrinis paviršius fiksuojamas su lyg žemės paviršiumi.

4. Vandenvietės eksploatacijos režimo analizė

Išsiurbiamo vandens kiekio (debito) apskaita

Pagal galiojančius reikalavimus vandenvietėse vandens vartotojas vykdo mėnesinę išsiurbiamo vandens kiekio apskaitą, registruodamas bendrą visos vandenvietės ir kiekvieno atskiro gręžinio debitą (statistinė ataskaita PV-1) [3]. Požeminio vandens gavybos apskaitą vykdo UAB „Pasodėlė“. Požeminis vanduo yra pagrindinai naudojamas kiaulių komplekso veiklos procese (gyvulių girdymui, darbuotojų buities reikmėms, tvartų sanitarinei priežiūrai).

Vandens debito apskaitos duomenys pateikiami Lietuvos geologijos tarnybai ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Nagrinėjamoje vandenvietėje sunaudojamo vandens kiekio apskaita nuosekliai vykdyti pradėta 2006 metais. Nuo to laiko duomenys teikiami Lietuvos geologijos tarnybai.

Vandens poreikis 2006-2009 m. yra gana ryškus. Sunaudojamo vandens kiekiai pateikiami 4 lentelėje.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 11

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

4 lentelė. Požeminio vandens gavyba 2006 – 2009 m. UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje (m3).

Metai/Gręž

Nr. 2006 2007 2008 2009

16772 15996 4020 1563 14280

16773 139950 178650 134135 175240

16774 126380 76120 61244 55620

Viso: 282326 269050 196942 245140

2006 – 2009 metų laikotarpiu vandenvietės debitas kito nuo 196942 m3/per 2008 m iki

282326 m3/m per 2006 metus. Šis išgaunamų išteklių kiekis susijęs su auginamų kiaulių kiekiu.

Nuolatos vanduo yra išgaunamas iš dviejų gręžinių t.y. gr. 16773, bei gr. 16774, o trečias vandenvietėje esantis artezinis gręžinys naudojamas siekiant pristabdyti jo (Gr. 16772) senėjimo procesą, bei esant vandens trūkumui ir veikia kaip rezervinis gręžinys. Vidutiniškai per minėtą laikotarpį buvo išgaunama 680 m3/d. Perspektyvoje planuojama išgauti 770 m3/d.

Pagal galiojančią tvarką visuose vandenviečių eksploataciniuose gręžiniuose kartą per mėnesį turi būti matuojama statinio ir dinaminio vandens lygio padėtis [3]. Dinaminis lygis matuojamas veikiant siurbliui, statinis – jį išjungus (atsistačius vandens lygiui iki stabilaus). Šie duomenys visų pirma būtini gręžinio senėjimo tempams įvertinti, o tais atvejais, kai nėra stebimųjų gręžinių, iš šių matavimo duomenų sprendžiama apie požeminio vandens lygių žemėjimo ar atsistatymo tempus, leistino vandens lygio žemėjimo ribas, išteklių formavimosi šaltinių pokyčius.

Kadangi UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje šiuo metu nėra įrengtų stebimųjų gręžinių ir nėra techninių galimybių vandens lygių matavimui eksploataciniuose gręžiniuose, vandens lygių matavimai nėra atliekami.

5. Hidrogeologinių parametrų nustatymas

Produktyvaus vandeningojo sluoksnio pagrindiniai hidrogeologiniai parametrai buvo nustatyti pagal 2009 metų rugpjūčio 26 dieną atliktų išpumpavimų iš eksploatacinių gręžinių Nr.

16773 ir 16774 duomenis. Išpumpavimo metu vanduo iš gręžinio buvo pumpuojamas pastoviu debitu ir matuojamas vandens lygio pažemėjimas, bei atsistatymas laike. Gręžinio debitas buvo matuojamas 200 l talpos indu, o vandens lygis – elektrine-garsine matuokle, kurios tikslumas

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 12

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

0,01m. Matavimų duomenys palyginti su 1975 metais lapkričio 5 dieną, bei tų pačių metų gruodžio 9 dieną atliktų išpumpavimų duomenimis, kurie pateikiami 5 lentelėje.

5 lentelė. Gręžinių Nr. 16773 ir 16774 išbandymų duomenys.

Gręž. Nr.

Išbandymo trukmė, min.

Debitas

(Q), m3/h

Statinis vandens lygis, m

Dinaminis vandens lygis (S), m

Savitasis debitas (q),

Išpumpavimo Atsistatymo Viso l/s

16774

1975 11 05

– – 11880 56,0 5,6 31,6 2,15

2009 08 26

73 115 188 44,0 7,62 29,21 2,04

16773

1975 12 09

– – 11880 60,0 7,0 27,0 3,0

2009 08 26

120 99 219 65,0 8,0 28,70 3,14

Iš aukščiau pateiktos suvestinės lentelės matome, kad praėjus 26 metams nuo vandenvietės įrengimo, abiejuose gręžiniuose statinis vandens lygis nukrito nuo 1.0 iki 2.0 m, tačiau tai yra naturalus reiškinys aktyviai eksploatuojant vandenvietę. Kitas svarbus rodiklis –

savitasis debitas (q). Šis identifikuoja gręžinio (ar jų grupės) senėjimo tempus. Iš gautų rezultatų nesunku pastebėti, kad minėtas rodiklis abiejuose gręžiniuose nuo jų įrengimo dienos praktiškai nepakito (gręžiniai nepaseno), o tai rodo kaptažo įrenginių gebėjimą pumpuoti vandenį 1975 m nustatytu projektiniu debitu.

Gręžinio hidrodinaminio išbandymo metu gauti duomenys apdoroti ir pagrindiniai produktyvaus sluoksnio geofiltraciniai parametrai nustatyti naudojant HN 44:2006

rekomenduojamą programinę įrangą AquiferTest v.4.0. Skaičiavimai atlikti pagal Theis etaloninės kreivės metodą, panaudojant vandens lygio pažemėjimo išpumpavimo metu ir atsistatymo, baigus išpumpavimą, duomenis. 1975 metais įrengus gręžinius buvo atliktas jų išpumpavimas ir apskaičiuotas maksimalus debitas pagal Diupui formulę esant pažemėjimui 39

m nuo ž.p. gręžinyje 16774 (Q = 84 m3/val) ir 30 m nuo ž.p. gręžinyje 16773 (Q = 90 m3/val).

Tačiau nei filtracijos koeficientas (k0), pjezolaidumo koeficientas (a), bei filtracijos laidumo koeficientas (km) nebuvo apskaičiuoti. Pagrindiniai hidrogeologiniai parametrai pateikiami 6

lentelėje.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 13

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

6 lentelė. Pagrindiniai hidrogeodinaminių parametrų skaičiavimo rezultatai

Gręžinio Nr.

Filtracijos koeficientas (k), m/d

Filtracinio laidumo koeficientas (km), m2/d

Pjezolaidumo koeficientas (a), m2/d

Vandeningo sluoksnio storis, m

16773

1975 12 09

– – – 21.0

2009 08 26

3.01 6.02*101 2*106 21.0

16774

1975 11 05

– – – 20.0

2009 08 26

4.32 8.64*101 2*106 20.0

6. Požeminio vandens cheminė sudėtis ir kokybė

Geriamasis vanduo – tai bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, ruošti valgį ar naudoti kitoms namų ūkio reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas iš vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip sufasuotas; taip pat vanduo, naudojamas maisto įmonėse. Geriamasis vanduo yra saugus, kai atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama ir apie kurią vartotojams pranešama teisės aktų nustatyta tvarka, ir kai yra užtikrinta teisės aktų nustatyta gaunamo, ruošiamo ir tiekiamo vartotojams geriamojo vandens apsauga nuo taršos bei programinė priežiūra. [13]

UAB „Pasodėlė” vandenvietėje Glitėnų k., Krekenavos sen., Panevėžio r. sav. siurbiamas vidutinio kietumo, kalcio – magnio hidrokarbonatinis vanduo.

2009 metų spalio mėn. iš eksploatuojamo gręžinio 16773 buvo paimtas vandens mėginys laboratoriniams tyrimams, vykdant 2005 metais parengtą monitoringo programą „AB

„Krekenavos agrofirma“ požeminio vandens monitoringo programa 2006 – 2010 m“ [10].

Lauko sąlygomis buvo atliekami kaičių hidrocheminių parametrų (vandens temperatūra, šarmingumo – rūgštingumo rodiklio pH, savitojo elektros laidžio SEL) matavimai, kurie pateikiami žemiau esančioje 7 lentelėje.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 14

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

7 lentelė. Lauko sąlygomis atliktų rodiklių matavimų rezultatai

Matavimo taškas

Temperatūra

0C pH Eh mV

SEL

mS/cm.

2008 10 04

16773 5.8 7.1 – 1.45

Laboratorijoje buvo atliekama bendra vandens cheminė analizė, nustatyti toksiniai mikroelementai ir kitos analitės. Jų vertės pateikiamos 9 – ame priede, o 7 suvestinėje lentelėje palyginami 1975, 2008 ir 2009 metų vandens cheminiai parametrai.

7 lentelė. Vandenyje tirtų analičių suvestinė lentelė

Gr. 16773

Eil.

Nr. Analitė Mato vnt.

Specifikuota rodiklio vertė (pagal HN 24:2003)

Faktinė koncentr.

1975 12 24

Faktinė koncentr.

2008 09 16

Faktinė koncentr.

2009 10 04

1. Anijonai / Katijonai

1.1 Chloridai mg/l 250 142 176 168

1.2 Sulfatai mg/l 250 100 274 248

1.3 HCO3 mg/l – 231 238 256

1.4 Nbendras mg/l – – 0.31 0.084

1.5 N-NO2 mg/l 0.3 0 0.001 0.001

1.6 N-NO3 mg/l 11 0 0.023 0.003

1.7 N-NH4 mg/l 10 0.04 0.284 0.018

1.8 Na mg/l 200 122 165 149

1.9 K mg/l – – 20 16

1.10 Ca mg/l – 90.18 93.0 93

1.11 Mg mg/l – 54.78 56.6 49

1.12 Pbendras mg/l – – 0.010 0.012

1.13 P-PO4 mg/l 1.3 – <0.01 0.005

2. Kiti elementai

2.1 Vandenilio jonų koncentracija, pH pH vnt. 6.5 – 9.5 7.2 7.2 7.1

2.2 ChDS (Mn) mgO2/l 5.0 – 1.94 1.82

2.3 SEL mS cm 2.5 – 0.94 1.45

Probleminiu vandens analičių rodikliu UAB „Pasodėlė“ Glitėnų k. esančioje vandenvietėje yra sulfatų kiekis, kuris 2008 metais viršijo ribinę vertę ir siekė 274 mg/l, o 2009

metų rudenį užfiksuotas sumažėjęs minėto anijono kiekis ir buvo artimas ribinei vertei t.y. 248

mg/l. Iš 6 – 2 lentelėje pateiktų archyvinių duomenų (1975 m rezultatai) nesunku pastebėti, kad sulfatų kiekis išgręžus gręžinį (1975 metais) siekė 100 mg/l. Šio elemento kiekio padidėjimą 2.5

karto galima sieti su jų (sulfatų) pagrindiniu pirminiu šaltinių – gipso ir anhidrito klodais. Jeigu sulfatų koncentracija siekia 250 – 500 mg/l, vanduo įgauna kartoką prieskonį. Be to, didesnės

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 15

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas sulfatų koncentracijos sukelia vidurius laisvinančią reakciją (tai gali sudaryti nepatogumų atvykusiems žmonėms, kurie neįpratę prie sulfatais turtingo vandens). Efektyvių metodų pašaltinti sulfatus iš vandens nėra. Todėl vandens telkiniuose, kurių vanduo naudojamas viešam vandens tiekimui, sulfatų koncentracija žaliame požeminiame vandenyje neturi viršyti HN

24:2003 nustatytos 250 mg/l ribinės vertės. Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje, susiformavusiame naturaliomis sąlygomis, sulfatų koncentracija neviršija 50-100 mg/l. Išimtis –

kai kurie šalies regionai, kur SO4

2- gali viršyti 100mg/l ribą. Toks vanduo dažniausiai būna susijęs su viršutinio devono gipsingais dariniais, ypač karstiniame rajone, kur sulfatų kiekis aktyvios apytakos zonoje dažnai viršija 250 – 500 mg/l [11].

Likusios požeminiame vandenyje nustatytos analičių vertės buvo nežymios ir tolimos nuo ribinių verčių.

7. Požeminio vandens išteklių įvertinimas

Požeminis vanduo , kaip naudinga iškasena, pirmiausiai yra žemės gelmių dalis ir jo ištekliai priklauso nuo tiramojo ploto geologinių bei hidrogeologinių sąlygų. Taip pat jis yra sausumos bendrų vandens išteklių dalis, todėl yra susijęs su paviršiniu ir atmosferiniu vandeniu, vadinasi, jo atsargos taip pat priklauso ir nuo fizinių geografinių bei antropogeninių veiksnių (pakitusių mitybos sąlygų, cheminės bakteriologinės sudėties ir pan.). Taigi galime sakyti, kad požeminis vanduo, palyginti su kitomis naudingomis iškasenomis, turi nemaža savitų bruožų, į kuriuos reikia kreipti dėmesį vertinant jo atsargas [1].

7.1 Požeminio vandens išteklių formavimosi šaltiniai

Požeminis vanduo kaupiasi žemės plutos poringose ir plyšiuotose uolienose. Vietos, palankios didesniems vandens kiekiams kauptis, vadinamos požeminio vandens telkiniais.

Požeminio vandens telkinys – tai žemės gelmėse lokalizuota vandeningos sistemos dalis su pakankamu reikiamos kokybės vandens kiekiu ir sąlygomis jo ekonomiškai gavybai [11].

Gėlas požeminis vanduo yra susikaupęs artezinių baseinų aktyvios apytakos zonoje, kurią sudaro atskiros hidrodinaminės sistemos skirstomos į daugiasluoksnes ir vienasluoksnes.

Viršutinėje daugiasluoksnės hidrogeodinaminės sistemos dalyje išskiriamas gruntinis (nespūdinis) vandeningas sluoksnis, kuris slūgso ant pirmo ištisai išplitusio pusiau laidaus sluoksnio. Žemiau pirmojo pusiau laidaus sluoksnio slūgso spūdiniai vandeningieji sluoksniai.

Aktyvios apykaitos zonos riba – absoliučiai nelaidi regioninė vandenspara, per kurią ryšys su žemiau slūgsančiais vandeningais sluoksniais galimas tik per tektoninio trupinimo zonas.

Svarbiausiu aktyvios apytakos zonos gėlo požeminio vandens išteklių susidarymo šaltiniu natūraliomis eksploatacijos nesutrikdytomis sąlygomis yra krituliai, kurie patenka į gruntinį

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 16

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas vandeningąjį sluoksnį, o iš jo infiltracijos būdu – į spūdinius vandeninguosius sluoksnius kartu su šonine prietaka, kuri taip pat susidarė kritulių infiltracijos būdu, tai sudaro teigiamąją daugiasluoksnės hidrogeodinaminės sistemos (jos segmento) dalį ir yra vadinama dinaminiais požeminio vandens ištekliais. Šis į daugiasluosknę sistemą patenkantis vandens kiekis pastoviai iš jos išteka: nuteka sluoksniu už sistemos ribų; suteka į upes koncentruotos ištakos pavidalu;

filtruodamasis vertikaliai per mažai laidžias nuogulas išsklaidytos ištakos pavidalu perteka į gruntinį vandeningąjį sluoksnį [11].

Požeminio vandens srautų dinamika – sudėtingas gamtos reiškinys, susijęs su vandeningų sluoksnių ir jų sistemų nevienalytiškumu, slūgsojimo ir ryšio su paviršiniu vandeniu sąlygų sudėtingumu. Todėl ištekliams įvertinti taikant hidrodinaminius metodus hidrogeologinės sąlygos yra tipizuojamos ir schematizuojamos [11].

UAB „Pasodėlė“ aprašomoje vandenvietėje vidutiniškai per metus suvartojama 248200

m3 vandens, didžiausias planuojamas suvartoti vandens kiekis per metus yra 281050 m3. Visą šį kiekį sudaro ištekliai išgaunami iš nuosavos vandevietės. UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje yra eksploatuojami du gręžiniai: gr. nr. 16773 ir 16774, o gręžinys 16772 veikia kaip rezervinis.

Vandenvietėje yra eksploatuojamas vidurinio – viršutinio devono Šventosios – Upninkų vandeningas kompleksas (D2-3šv-up), kurio kraigas yra 128 – 134 m gylyje nuo ž.p., o sluoksnio statinis vandens lygis Glitėnų k. esančioje vandenvietėje priklausomai nuo gręžinio nustatytas

7,62 – 8,0 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Paskaičiuotas filtracinio laidumo koeficiento vidurkis (km) 73.3 m2/d; gręžinio spindulys (r0) – 0,11 m; pjezolaidumo koeficientas (a) – 2*106 m2/d.

Vandenvietės ištekliai skaičiuojami 25 metams.

Prognozinis vandens lygio pažemėjimas neturi pasiekti vandeningo sluoksnio ribų.

Duotuoju atveju, vandeninigo sluoksnio kraigas vandenvietės teritorijoje slūgso 128 – 134 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Leistinas vandens lygio pažemėjimas, atmetant 5 m viršfiltrinės gręžinio dalies apvandenintos ertmės intervalą, yra 123 – 129 m nuo žemės paviršiaus (prikausomai nuo gręžinio).

Vandenvietės ištekliai skaičiuoti dviem būdais pagal neapriboto neizoliuoto ir neapriboto izoliuoto vandeningų sluoksnių hidrodinamines schemas. Skaičiuojant vandenvietės išteklius, vandenvietės debitas buvo priimtas – 770 m3/d, maksimalus planuojamas. Priimtas vidutinis sluoksnio vandens laidumo koeficientas (kmv) – 73.3 m2/d.

Spūdinio neapriboto neizoliuoto vandeningo sluoksnio atveju reikia žinoti mažai laidžių uolienų filtracijos koeficientą (k0) ir bendrą mažai laidžių sluoksnių storį (m0). Priimtas filtracijos koeficiento (k0) vidurkis 1,5*10-4 m/d. Bendras vidutinis mažai vandeniui laidžių

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 17

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas sluoksnių storis (m0) – 119,0 m. Žinant filtracijos koeficientą ir bendrą sluoksnių storį pagal 7.1

formulę paskaičiuojamas vertikaliosios srūvos koeficientas (B) :

7.1 B = 0

0

kmvm k

=7625,7

kmv – filtracinio laidumo koeficiento vidurkis;

m0 – bendras mažai laidžių sluoksnių storis;

k0 – filtracijos koeficiento vidurkis;

Žinant vertikaliosios srūvos koeficientą vandens lygio pažemėjimą galima apskaičiuoti pagal 7.2

formulę:

7.2 S =

0

ln 1,12

2 v

Q B

p km r

=18,86 m kmv – filtracinio laidumo koeficiento vidurkis;

B – vertikaliosios srūvos koeficientas;

r0 – gręžinio spindulys;

Sąveikos gręžinių spūdiniame neapribotame neizoliuotame sluoksnyje vandens lygio pažemėjimą galima paskaičiuoti naudojant neapriboto izoliuoto vandeningo sluoksnio schemą.

Tam tikslui reikia žinoti hidraulinę varžą (R). Tam tikslui yra paskaičiuojamas didelio šulinio spindulys rk, paskaičiuojamas pagal formulę (7.3) :

7.3 rk = * 0 1-2 r r =2,9 m r0 – gręžinio spindulys m;

r1-2 – atstumas tarp sąveikos gręžinių.

Hidraulinė varža (R) paskaičiuota pagal formulę (7.4):

7.4 R=

1

2

ln 2

2,25* *

k a t r =11,14.

a – pjezolaidumo koeficientas;

t – laikas kurį ketinama eksploatuoti vandenvietę;

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 18

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

Lygio pažemėjimas (S) po 25 metų, paskaičiuotas pagal formulę (7.5):

7.5 S= *

2 ( )

s v

Q R

p km =18,62 m.

Qs – maksimalus vandenvietės debitas, m3/d;

R – hidraulinė varža;

kmv – filtracinio laidumo koeficiento vidurkis;

Lyginant abiejų būdų skaičiavimo rezultatus matyti jog abiem atvejais gautos reikšmės skiriasi labai nežymiai, todėl jas galima laikyti patikimomis.

Nustatytas vandens lygio pažemėjimas eksploatuojant vandenvietę 25 metus maksimaliu 770 m3/d debitu, neviršys leistinio vandens lygio pažemėjimo.

Eksploatuojamojo vandeningo sluoksnio statinis vandens lygis yra 126 – 126.38 m virš vandeningo sluoksnio kraigo, pažemėjęs vandens lygis bus ~ 107 m virš sluoksnio kraigo, vandenvietėje lieka pakankamas spūdžio rezervas ir didesnės įtakos vandeningajam sluoksniui, neigiamo poveikio aplinkai ir kitoms vandenvietėms neturės.

Probleminiu vandens analičių rodikliu UAB „Pasodėlė“ Glitėnų k. esančioje vandenvietėje yra sulfatų kiekis, kuris 2008 metais viršijo ribinę vertę ir siekė 274 mg/l, o 2009

metų rudenį užfiksuotas sumažėjęs minėto anijono kiekis, tačiau buvo artimas maksimaliai ribinei vertei t.y. 248 mg/l. Specifikuota šio rodiklio vertė 250 mg/l, pagal HN 24:2003. Esant abejotinos kokybės vandeniui į A kategorija išteklių skirti negalima, todėl visą planuojamą išgauti vandens kiekį siūlome priskirti B kategorijai.

B kategorijai –770 m3/d. (Didžiausias planuojamas išgauti vandens kiekis)

Pagal HN 44:2006 reikalavimus, vandenviečių, kurios tiekia vidutiniškai daugiau kaip

300 m3/d vandens, privaloma nustatyti galimo išgauti požeminio vandens kiekius. Šie parametrai suskaičiuoti pagal neapriboto neizoliuoto vandeningo sluoksnio (Qmax1) ir neapriboto izoliuoto vandeningo sluoksnio (Qmax2) schemas. Priimtas vidutinis vandens stulpo aukštis gręžinyje atmetant 5 m viršfiltrinės gręžinio dalies apvandenintos ertmės intervalą S = 121 m

Qmax1=

S∗2 Kmv

R

= 5000 m3/d

Qmax2=

S∗2 Kmv ln 1,12 B

r 0

= 4946.6 m3/d

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 19

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

8. VANDENVIETĖS SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ (SAZ) NUSTATYMAS IR

PRIEŽIŪRA

SAZ juostų ribos nustatomos remiantis regionine ir turima konkrečia vandenvietės vietovės hidrogeologine informacija apie eksploatuojamo sluoksnio ribines sąlygas, filtracines savybes, ryšį su aukščiau slūgsančiais vandeningais ir pusiau laidžiais sluoksniais, taip pat apie vandenvietės projektinį debitą. Jeigu vandeningas sluoksnis yra išplitęs plačiai ir jeigu eksploatacijos metu depresija nepasieks sluoksnio gamtinių ribų, pagrindinis dėmesys skiriamas eksploatuojamąjį sluoksnį dengiančioms uolienoms (nuoguloms) (V. Juodkazis, A. Marcinonis

2008) [11].

Kiekvienai vandenvietei, kuri tiekia vidutiniškai daugiau kaip 10 m3 vandens per parą arba vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų, arba kai vanduo naudojamas komercinei veiklai, turi būti sudaroma vandenvietės sanitarinės apsaugos zona (SAZ) susidedanti iš trijų juostų:

6. 1 – oji, griežto režimo, apsaugos juosta;

7. 2 – oji, mikrobinės taršos apribojimo juosta;

8. 3 – oji, cheminės taršos apribojimo juosta.

UAB „Pasodėlė“ nagrinėjamos vandenvietės sanitarinių zonų nustatymas atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ [3] reikalavimais. Pagal minėtą dokumentą aprašoma vandenvietė yra priskiriama prie eksploatuojančių neapribotuosius vandeninguosius sluoksnius tipo (pirmas tipas). Pagal ryšio su atmosferiniais krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu pobūdį vandenvietė yra priskiriama prie pusiau uždarų vandenviečių grupės, atviresnių daugiasluoksnėse storymėse pogrupio( IIa1).

Pastaba: Pagal LGT informacinės sistemos duomenis artimiausias potencialios taršos židinys yra valymo įrenginiai (PTŽ Nr. 8133) apie 3,2 km į pietryčius nuo aprašomos vandenvietės.

SAZ 1 – oji, griežto režimo, apsaugos juosta remiantis higienos norma HN 44:2006,

UAB „Pasodėlė“ Glitėnų k. esančioje vandenvietėje nustatyta 10 m spinduliu aplink eksploatacinius gręžinius (4 priedas).

II grupės vandenvietėse apskaičiuojant 2 – osios ir 3 – osios apribojimo juostų matmenis būtina įvertinti ar formuosis kaptažo sritis gruntiniame vandeningame sluoksnyje. Tam tikslui yra apskaičiuojamas gruntinio vandens vertikalios filtracijos laikas (Tgr) iki produktyviojo vandens horizonto. Parametrai būtini skaičiuojant vertikalios filtracijos laiką pateikti 9 lentelėje.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 20

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

Jei vertikalios filtracijos laikas mažesnis nei 50 metų, tikėtina jog susiformuos kaptažo sritis žemės paviršiuje ir taip bus sudarytos sąlygos užterštam gruntiniam vandeniui patekti į eksploatuojamą vandeningą sluoksnį.

9 lentelė

Eksploatuojamas vandeningas sluoksnis

Hidrogeologiniai parametrai

ΔHv m0 k0 n0

Šventosios – Upninkų

(D2-3šv-up)

5.91 119 0.00015 0,02

Vandens vertikalios filtracijos laikas (Tgr) iki produktyviojo vandens horizonto paskaičiuojamas pagal formulę (8.1):

8.1 Tgr=

2

0 0

0

* *365

n m k D H

= 875,3 ~ = 875 metai

Tgr – gruntinio vandens vertikalios filtracijos laikas iki produktyviojo Upninkų – Šventosios vandeningojo komplekso, metai;

m0 – vandeniui silpnai laidžių darinių storis, m;

n0 – vandeniui silpnai laidžių darinių aktyvaus poringumo koeficientas;

k0 – vandeniui silpnai laidžių darinių, skiriančių Upninkų – Šventosios vandeningąjį kompleksą nuo gruntinio vandeningo horizonto, filtracijos koeficiento reikšmė, m/d;

ΔH – gruntinio ir eksploatuojamo vandeningo sluoksnio vidutinis vandens pjezometrinio lygio skirtumas, m.

Atlikus vertikalios filtracijos laiko skaičiavimus (Tgr=875 metai), galima teigti jog eksploatuojant vandenvietę 25 metus kaptažo sritis gruntiniame vandeningame sluoksnyje nesusiformuos, todėl SAZ 2-oji ir 3-oji juostos vandenvietei bus nustatomos matematinio modelio pagalba, naudojant WinFLOW programinę įrangą, prie maksimalaus 770 m3/parą vandenvietės debito.

SAZ 2-oji, mikrobinės taršos apribojimo juosta skaičiuojama atsižvelgiant į mikroorganizmų gyvavimo laiką, kuris tarpsluoksniniuose vandeninguose horizontuose yra 200

parų. Reikia paminėti jog per nustatytą laiką, mikrobinė tarša patektų į vandenvietės kaptažo įrenginius tik tiesiogiai patekusi į vandeningąjį sluoksnį. Kadangi vandenvietės apylinkėse aeracijos zonos storis yra palyginti didelis, o produktyvūs vandeningi horizontai slūgso gana

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 21

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas giliai, tiesiogiai mikrobinė tarša galėtų patekti į eksploatuojamą vandeningą sluoksnį tik per blogai prižiūrimus, netvarkingus, apleistus gręžinius.

SAZ antrosios juostos nustatymui matematiniame modelyje buvo sumodeliuota prognozinė vandenvietės eksploatacija 200 parų laikotarpiui. Įvairiomis kryptimis nuo skaičiuojamojo modelinio bloko gauti atstumai svyruoja nuo 150 iki 210 m). Suvidurkinę gautus rezultatus siūlome SAZ 2- osios juostos ribas brėžti 150 – 210 m atstumu nuo vandenvietės gręžinių (4 priedas).

Kadangi kaptažo sritis gruntiniame vandeningame horizonte nesusidarys, SAZ 3 – oji cheminės taršos apribojimo juosta, UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje turi būti sudaryta tik iš 3b sektoriaus (kaptažo sritis eksploatuojamame vandeningame horizonte). 3b sektoriaus juosta nustatyta remiantis modeliavimo rezultatais, yra 450 – 860 m atstumu nuo vandenvietės (5

priedas).

Vandenvietės SAZ visose juostose neturi būti nenaudojamų gręžinių, išskyrus gręžinius skirtus požeminio vandens būklei stebėti. Taip pat draudžiama į požeminius vandeninguosius sluoksnius tiesiogiai išleisti valytus ir nevalytus pramoninius, buitinius nutekamuosius vandenis, radioaktyviąsiais ir chemines medžiagas ir preparatus.

Gręžinio griežto režimo apsaugos juosta (1 – oji) turi būti tvarkinga, vandens kaptažo ir tiekimo įrenginiai turi būti apsaugoti nuo neteisėto fizinio poveikio, turi būti čiaupas vandens mėginiams paimti. Draudžiama bet kokia ūkinė veikla, tiesiogiai nesusijusi su požemino vandens naudojimu, jo gerinimu ir tiekimu.

Vandenvietės mikrobinės taršos apsaugos juostoje (2-oji) draudžiama tręšti nuotekomis ir srutomis, nuotekų dumblu. Draudžiamas augalų apsaugos produktų, kitų cheminių medžiagų ir preparatų naudojimas. Kiti ūkinės veiklos apribojimai pateikiami Lietuvos higienos normos HN 44:2006 2 priede [3].

Vandenvietės cheminės taršos apsaugos juostoje (3-oji 3b sektorius) pagrindinis ūkinės veiklos apribojimas yra draudimas tiesiogiai teršti eksploatuojamą vandeningą horizontą (išleisti valytus ir nevalytus pramoninius, buitinius nutekamuosius vandenis, radioaktyviąsias ir chemines medžiagas ir preparatus [3]), bei šioje juostoje neturi būti nenaudojamų gręžinių. Tai reiškia kad reikia vandenvietės SAZ ribose inventorizuoti visus įvairios paskirties gręžinius bei nuolat kontroliuoti jų techninę būklę. Seni ir netvarkingi gręžiniai turi būti remontuojami arba likviduojami, kad per juos teršalai nepatektų į produktyviuosius vandeningus horizontus.

Už higienos normoje HN 44:2006 nustatytų reikalavimų laikymąsi 1 – ojoje juostoje atsako vandenvietės savininkas, 2 – ojoje ir 3 – ojoje juostose atsako juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie vykdo ūkinę veiklą šiose juostose.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 22

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

9. Išvados ir rekomendacijos

1. UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje Glitėnų k., Krekenavos sen., Panevėžio r. sav. yra išgaunamas vidutinio kietumo, kalcio – magnio hidrokarbonatinis vanduo.

2. Privalomasis monitoringas privalomas visoms vandenvietėms, kurios vidutiniškai suvartoja 100 ir daugiau m3 per parą vandens. Kadangi UAB „Pasodėlė“ nagrinėjamoje vandenvietėje planuojama išgauti iki 770 m3/d, vandenvietėje požeminio vandens monitoringo vykdymas yra privalomas.

3. Hidrogeologinės sąlygos. UAB „Pasodėlė” vandenvietė yra priskiriama prie eksploatuojančių neapribotuosius vandeninguosius sluoksnius tipo (pirmas tipas). Pagal ryšio su atmosferiniais krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu pobūdį vandenvietė yra priskiriama prie pusiau uždarų vandenviečių grupės, atviresnių daugiasluoksnėse storymėse pogrupio( IIa1).

4. UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje yra eksploatuojamas vidurinio – viršutinio devono,

Šventosios – Upninkų vandeningas kompleksas (D2-3šv-up), kurio kraigas vandenvietės teritorijoje yra 128 – 134 m gylyje nuo ž.p. Vandeningą kompleksą dengia 36 – 45 metų storio raudono tankaus molio storymė. Ši patikimai apsaugo vandeningą kompleksą nuo galimos paviršinės taršos.

5. Požeminio vandens ištekliai. Vandenvietės ištekliai paskaičiuoti 25 metams.

Vandenvietėje nuolatos naudojamį du gręžiniai, kurių projektinis našumas po 83 – 90

m3/h (priklausomai nuo gręžinio).

6. Maksimalus projektinis vandenvietės debitas sudaro 770 m3/d., vandens lygio pažemėjimas gręžiniuose prie tokio debito, per 25 metus gali siekti 18,62 – 18,86 m.

Eksploatuojamojo vandeningo sluoksnio statinis vandens lygis yra 120.14 – 126 m virš vandeningo sluoksnio kraigo, pažemėjęs vandens lygis bus ~ 101 – 107 m virš sluoksnio kraigo ir didesnės įtakos vandeningajam sluoksniui, neigiamo poveikio aplinkai ir kitoms vandenvietėms neturės.

7. Pagal UAB „Pasodėlė“ vandevietės ištirtumą, eksploatacinius vandens išteklius siūloma priskirti: B kategorijai – 770 m3/d.

8. Vandenvietei nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje (SAZ) išskirtos trys apsaugos juostos: 1-oji, griežto režimo apsaugos juosta, kurios riba – 10 m aplink gręžinius (4

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 23

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas priedas); 2-oji, mikrobinės taršos apribojimo juosta, kurios riba yra 150 – 210 m atstumu aplink vandenvietę (4 priedas); 3-osios, cheminės taršos apribojimo juostos, 3b sektoriaus (kaptažo sritis eksploatuojamame sluoksnyje) riba yra 450 – 860 m atstumu nuo vandenvietės (5 priedas).

Parengė:

Gediminas Krištopaitis

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 24

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

10. Literatūra

1. Dobkevičius M. HIDROGEODINAMIKA. „Enciklopedija“, Vilnius, 2001.

2. Juodkazis V. Požeminio vandens išteklių vertinimo metodikos pagrindai. „Mokslas“,

Vilnius, 1992.

3. Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ (Žin., 2006, Nr. 81-3217).

4. Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606).

5. Dėl ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos patvirtinimo (Žin., 2005, 106-3934).

6. Dėl požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių klasifikacijos patvirtinimo. (Žin.,

2008, 50-1875).

7. Lietuvos respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 108-3902).

8. WinFlow Version 1.07, developed J. Rumbaugh, D. Rumbaugh, copyright ©

Environmental Simulations Inc. 1995.

9. Gręžinių Nr. 16772 (2800), 16773 (2822), 16774 (2821) pasai. 1975 metai..

10. „AB „Krekenavos agrofirma“ požeminio vandens monitoringo programa 2006 – 2010 m“

S. Tamulevičius, Z. Strusevičius UAB „HGN Hydrogeologie Baltic“ 2005.

11. Aplinkos hidrogeologija. V. Juodkazis, A. Marcinonis. Vilniaus universitetas 2008.

12. Juodkazis V., Mikalauskas V. Požeminis vanduo. Lietuvos geologija. Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vilnius 1994. 334 – 488 psl.

13. Prieiga prie interneto. Žiūrėta 2010 kovo 28.: http://www.vvspt.lt/naudingainformacija/

apie-geriamaji-vandeni/

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010