Požeminio vandens ištekli? ?vertinimas

1462 0

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 2

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

TURINYS

psl.

1. ĮVADAS.............................. 3

2. DUOMENYS APIE VANDENVIETĘ.................. 4

3. GEOLOGINĖS – HIDROGEOLOGINĖS SĄLYGOS..........

3.1 Geologinės sąlygos.......................

3.2 Hidrogeologinės sąlygos....................

889

4. VANDENVIETĖS EKSPLOATACIJOS REŽIMO ANALIZĖ...... 10

5. HIDROGEOLOGINIŲ PARAMETRŲ NUSTATYMAS........ 12

6. POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖ SUDĖTIS IR KOKYBĖ...... 13

7. POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ ĮVERTINIMAS..........

7.1 Požeminio vandens išteklių formavimosi šaltiniai.......

15

15

8. VANDENVIETĖS SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ

NUSTATYMAS IR PRIEŽIŪRA...................... 19

9. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS.................... 23

10. LITERATŪRA.............................. 25

PRIEDAI

Priedo Nr.

1 Geologinis pjūvis pagal liniją I – I

2 Geologinis pjūvis pagal liniją A – A ir gręžinių geologiniai stulpeliai (2

priedas (priedėlis))

3 Pagrindinio eksploatuojamojo vandeningojo komplekso (D2-3šv-up)

UAB „Pasodėlė“ padalinio vandenvietės Glitėnų k., Krekenavos seen.,

apylinkių hidrodinaminė schema M 1:50000

4 UAB „Pasodėlė“ Glitėnų k., Panevėžio r. sav., vandenvietės teritorijos

ortofotoschema su gręžinių SAZ griežto režimo apsaugos (1-oji) ir

bakteriologinės taršos apribojimo (2-oji) juostomis. M 1:5000

5 UAB „Pasodėlė“ vandenvietės Glitėnų k., Panevėžio r. sav., SAZ

cheminės taršos apribojimo (3-osios) sektoriaus juosta. M 1:10000

6 Potencialių geoaplinkos taršos židinių ir artezinių gręžinių Krekenavos

miestelio apylinkėse išsidėstymo schema. M1:50000

7 Artezinių gręžinių Krekenavos apylinkėse katalogas.

8 Potencialių geoaplinkos taršos židinių Glitėnų kaimo apylinkėse

katalogas

9 Vandens hidrocheminių tyrimų protokolų kopijos (2 lapai)

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vaandens 3

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

1. Įvadas

Žmogui vanduo – gyvybiškai svarbus. Lietuvai geologinė praeitis padovanojo tokią

vertybę. Dėl tos priežasties šios naudingos iškasenos kiekis žemės gelmėse, bei kokybė – labai

svarbūs klausimai formuojant mūsų tautos kultūrą ir įpročius. Norėdami išsaugoti šį turtą,

tiesiog, privalome jį eksploatuoti racionaliai, pe

ernelyg neiškreipiant hidrogeologinių

dėsningumų, saugoti ir stebėti jo kokybę, užtikrinti požeminio vandens apsaugą nuo galimos

taršos, turėdami omenyje tai, kad vandens cheminiai parametrai priklauso ne tik nuo geologinių,

hidrogeolognių ar fizinių – geografinių veiksnių, bet ir nuo antropogenio faktoriaus. Tai ir lemia

žmogui tinkamo vartoti geriamojo vandens kokybę.

Sąvoka – eksploataciniai požeminio vandens ištekliai – vandens kiekis, įskaitant galimus

požeminio vandens formavimosi šaltinius, kurį racionaliomis priemonėmis galima išgauti

konkrečiame gręžinyje ar jų grupėje (vandenvietėje). Jų gavyba (požeminio vandens išteklių) turi

būti pagrįsta hidrodinaminių išbandymų bei skaičiavimų rezultatais, o kokybė atitikti higienos

normos reikalavimus (šiuo metu HN 24:2003). Be to, eksploatuojant vandenvietę ar pavienius

gręžinius negali būti pažeistas gruntinio vandens rėžimas.

Šiam darbui pasirinkta vandenvietė, esanti į šiaurės vakarus nuo Krekenavos miestelio,

Panevėžio rajono savivaldybėje. Joje atliktas požeminio vandens išteklių įvertinimas ir cheminių

parametrų kaitos palyginimas laike.

Pagrindinis darbo tiklas: iššanalizuoti Krekenavos seniūnijoje esančios vandenvietės

apylinkų geologines hidrogeolognes sąlygas, įvertinti vandenvietės požeminio vandens išteklius

pagal kiekybinius bei kokybinius parametrus, nustatyti SAZ (sanitarinės apsaugos zonos)

juostas. Siekiant minėto darbo tikso bus spendžiamos šios užduotys:

· Išanalizuoti vandenvietės apylinkių geologines – hidrogeologines, fizines geografines

sąlygas, įvertinti jų įtaką eksploatuojamo vandeningo horizonto formavimuisi.

· Pagal archyvinius duomenis sudaryti apylinkių hidrogeodinaminę schemą bei geologinius

pjūvius.

· Apskaičiuoti vandeningų horizontų hidrogeologinius parametrus (filtacijos koeficientą,

vandens lygio pažemėjimą prie norimo išgauti vandens kiekio, galimo išgauti požeminio

vandens kiekius), nustatyti vandeningų horizontų, bei mažai laidžių vandeniui sluoksnių

storius, gręžinių konstrukcijas, statinius bei di
inaminius vandens lygius ir įvertinti

požeminio vandens išteklius.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 4

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

· Pagal gautus rezultatus nustatyti SAZ (sanitarinės apsaugos zonos) juostas:

 1 – oji, griežto rėžimo apsaugos juosta;

 2 – oji, mikrobinės taršos apribojimo juosta;

 3 – oji, cheminės taršos apribojimo juosta;

· Įvertinti bendrą vandens cheminę sudėtį, nustatyti (jei bus rasta) toksinius

mikroelementus ir kitas analites.

Darbas atliktas UAB „Fugro Baltic“ vertinant požeminio vandens išteklius

bakalauriniame darbe nagrinėjamoje vandenvietėje. Bakalaurinio darbo autorius pats dalyvavo

lauko darbuose – gręžinių išbandymuose, bei atliko gautų tyrimų skaičiavimus ir apibendrinimą.

Vandenviečių apylinkėms aprašyti ir įvertinti geologines – hidrogeologines sąlygas buvo

pasinaudota Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) fonduose sukaupta informacija. Jos

apdorojimui pasitelkta MS Excel, MS Word, Corel Draw, MapInfo, WinFlow, AquiferTest 4.0,

AutoCAD, GeoDIN 6 programinės įrangos.

Už vertingus patarimus, atliekant darbą, esu dėkingas darbo vadovui doc. P. Klizui ir UAB

„Fugro Baltic“ kolektyvui.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 5

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

2. DUOMENYS APIE VANDENVIETĘ

Krekenavos miestelis įsikūręs dešiniajame Nevėžio upės krante, pusiaulekėje tarp

Panevėžio ir Kėdainių. UAB „Pasodėlė“ eksploatuojama vandenvietė yra 2,7 km į šiaurės

vakarus nuo Krekenavos miestelio centro, Glitėnų k. (1 pav.). Į šiaurę nuo jos prateka upelis

pavadintas Lokauša. Vakarinėje pusėje, vos už keleto dešimčių metrų nuo vandenvietės

teritorijos prateka upelis Šienėperšis, kurio fragmentas aiškiau matomas 2 paveikslėlyje. Abu jie

įteka į Nevėžį. Apie 2750 m į
šiaurės vakarus nuo vandenvietės yra Krekenavos miestelio

vandenvietė.

Aprašoma vandenvietė, kuri detaliau apibūdinama 1 lentelėje, įrengta 1975 metais.

Vandenvietės kodas LGT informacinėje sistemoje 495. Joje yra įrengti trys eksploataciniai

gręžiniai. Gręžinių numeriai Žemės gelmių registre 16772, 16773, 16774, o jų išdėstymas

vandenvietės teritorijoje matomas 2 paveikslėlyje, o atskirų gręžinių harakteristikos pateiktos 2

lentelėje.. Vanduo išgaunamas vandenvietėje, naudojamas kiaulių komplekso ūkinėms reikmėms

(kiaulių girdymui, mėšlo šalinimui, dirbančiųjų buities reikmėms, bei kitose veiklose).

1 pav. UAB „Pasodėlė” vandenvietės vieta M 1:50000.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 6

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

2 pav. UAB „Pasodėlė” vandenvietės schema su eksploatacinių gręžinių vietomis M 1:5000.

1 lentelėje pateikiami duomenys apie UAB „Pasodėlė“ vandenvietę:

1 lentelė. Duomenys apie nagrinėjamą vandenvietę

Charakteristikos UAB „Pasodėlė“ v-tė

1 2

Vandenvietės adresas Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Glitėnų k.

Vandenvietės centro koordinatės X – 6158353

Y – 503947

Vandenvietės tipas (tarpsluoksninė) tarpsluoksninė

Eksploatuojamas horizontas (kompleksas) D2-3šv-up

Eksploatuojamų gręžinių skaičius (2009 m.) 3 (1 rezervinis)

Išteklių kiekis, m3/d 770

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 7

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

1 lentelės tęsinys.

Išteklių formavimosi šaltiniai Požem. nuotėkis + vertikali srūva iš

aukščiau slūgsančių horizontų

Darbo pradžia, metai 1975

Probleminiai vandens kokybės rodikliai SO4

SAZ: I juosta nenustatyta

II juosta nenustatyta

III juosta nenustatyta

Išvada dėl monitoringo privalomas

Vandenvietės kodas LGT informacinėje

sistemoje 495

TIPK leidimo numeris P1-3/013

Pagal Lietuvos higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų

nustatymas ir priežiūra“ UAB „Pasodėlė“ vandenvietė yra priskiriama prie pusiau uždarų

vandenviečių II
Ia1 pogrupio [3].

2 lentelė. UAB „Pasodėlė“ vandenvietės bendri duomenys apie eksploatacinius gręžinius

Eil.

Nr.

Gręžinio

Nr.

vandenvietėje

Gręžinio

koordinatės

(LKS-94)

Gręžimo

metai

Vandeningojo

horizonto

indeksas

Būklė

2009 m.

Vandens lygio gylis, m

(vid.) Debitas

m3/h

(vid.)

statinis dinaminis

1 2 3 4 5 6 7 8

1. 16772

X 6158431,0

Y 503952,0

1975 D2-3up-šv rezerv./ekspl. 7,86 9,56 19,2

2. 16773

X 6158232

Y 503958,0

1975 D2-3up-šv ekspl. 8,00 28,70 64

3. 16774

X 6158310,0

Y 503970,0

1975 D2-3up-šv ekspl. 7,62 29,21 44

UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje naudojami du eksploataciniai gręžiniai: Nr. 16773 ir Nr.

16774. Šie eksploatuoja Šventosios – Upininkų vandeningą horizontą, kaip ir rezervinis /

eksploatacinis – Gr. nr. 16772. Šis praktiškai neekslpoatuojamas, dėl pakankamo išgaunamo

vandens kiekio iš kitų dviejų vandenvietėje esančių artezinių gręžinių.

Gręžinių techninės charakteristikos pateiktos 3 lentelėje.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 8

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

3 lentelė. UAB „Pasodėlė“ vandenvietės gręžinių techninės charakteristikos.

Gręžinio Nr.

Darbinė kolona

intervalas/d, m

Filtrinė dalis

intervalas/d, m

Sėsdintuvas

intervalas/d, m

Filtro užpildo

intervalas, m

16772

0,0-134,0/0,529

141,0/146,0/0,219

134,0-141,0/0,219

146,0-154,0/0,219

154,0-161,0/0,219 133,0-161,0

16773 0,0-141,0/0,219 141,0-154,0/0,219 154,0-160,0/0,219 153,0-160,0

16774 0,0-138,0/0,529 138,0-153,0/0,219 153,0-160,0/0,219 152,0-160,0

3. GEOLOGINĖS – HIDROGEOLOGINĖS SĄLYGOS

Geologines – hidrogeologines vandenvietės apylinkių sąlygas charakterizuoja geologinis

pjūvis A – A sudarytas pagal vandenvietėje esančio gręžinio 16774 ir vandenvietės apylinkėse

esančių gręžinių 18926 ir 20787 archyvinius duomenis. Vandenvietės teritorijos geologines –

hidrogeologines sąlygas charakterizuoja geologinis pjūvis I – I, sudarytas pagal vandenvietėje

esančių gręžinių (16772, 16773 ir 16774) duomenis (2 priedas). Pagal šiuos priedus matome, kad

geologiniame pjūvyje egzistuoja ir dar vienas vandeningas horizontas (D3kp-ss), kuris

vandenvietės teritorijoje slūgso 30 – 48 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Tačiau šis nėra

naudojamas gavybos tikslais, kadangi slugsodamas gerokai arčiau žemės paviršiaus yra mažiau

apsaugotas nuo galimos paviršinės taršos, o ir produktyvumas jo yra menkesnis nei plačiai

paplitusios Šventosios – Upninkų vandeningos storymės.

3.1 Geologinės sąlygos

UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje eksploatuojamą viduriniojo – viršutinio Devono

Šventosios – Upninkų vandeningąjį kompleksą (D2-3šv-up), vandenvietės teritorijoje, dengia

kvartero nuogulų storymė, kurios pjūvyje dominuoja silpnai laidūs viršutinio pleistoceno

(Baltijos stadijos) dariniai – moreniniai priemoliai, kurių bendras storis siekia 22 m, o vidutinis

šiai storymei būdingas filtracijos koeficientas yra k0 = 0,00052 m/d. Po šia storyme sutinkamos

viršutinio Devono uolienos – pilkas su mergelio tarpsluoksniais dolimitas. Šios karbonatinės

uolienos pasižymi prastomis filtracinėmis sąvybėmis, vidutinis filtracijos koeficientas tėra k0 =

0,0006 m/d. Bendras išvardintų (moreninio priemolio ir dolomito) mažai laidžių uolienų storis

vandenvietės teritorijoje siekia 30 – 34 m. Giliau sutiktas pilkas, kaverningas, plyšiuotas,

vandeningas dolomitas (D3kp-ss), jo padas vandenvietėje 39 – 48 m nuo žemės paviršiaus.

Minėtas vandeningas horizontas dengia taip pat Kupiškio – Suosos (D3kp-ss) uolienas (tik šios

pasižymi mažai laidžių vandeniui uolienų sąvybėmis) – pilką su mergelio ir molio

tarpsluoksniais dolomitą. Po juo sutiktas storas (36 – 45 m storio) molio sluoksnis, kuris

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 9

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

apibūdinamas kaip margaspalvis, riebus, su smiltainio tarpsluoksniais. Minėtas molis ir dengia

(128 – 134 m gylyje nuo žemės paviršiaus) vandenvietėje eksploatuojamą vidurinio viršutinio

devono Šventosios – Upninkų vandeningą horizontą, kurį sudaro rausvas, vidutingrūdis smėlis

su smiltainio tarpsluoksniais. Jis slūgso ant raudono tankaus molio sluoksnio, kurio storis nėra

žinomas, kadangi išgręžtais 160 – 166 m gylio gręžiniais nepasiektas.

3.2 Hidrogeologinės sąlygos

Šventosios – Upninkų vandeningas kompleksas hidrogeologiniu požiūriu priskiriamas

vidurinio ir viršutinio paleozojaus hidrogeologiniam aukštui. Stratigrafiniu požiūriu jis apjungia

vidurinio devono eifelio aukšto viršutinę dalį ir visą živečio aukštą. Nagrinėjamą storymę sudaro

smėliai, smiltainiai ir moliai su tarpsluoksniais aleurito ar domerito.

Šventosios – Upninkų vandeningas komlepksas sutinkamas beveik visoje Lietuvoje

išskyrus pietinę jos dalį (išplitimo plotas 22900 km2 (pagal j. Diliūną, D. Karvelienę, 2004)), ir

turi polinkį vakarų kryptimi, kur sutinkamas daugiau nei pusės kilometro gylyje nuo žemės

paviršiaus, o rytinėje Lietuvos dalyje randamas seklesniame nei 100 m gylyje. UAB „Pasodėlė“

Glitėnų k. esančioje vandenvietėje produktyvusis horizontas slūgso 128 – 134 m gylyje. Jo storis

tesiekia 18 – 21 metrą. Taigi galima teigti, kad vandenvietė įrengta vietoje, kur nagrinėjamo

horizonto storis artimas mažiausiam galimam, kadangi būdingas Šventosios – Upninkų horizonto

storis svyruoja nuo keliasdešimt metrų iki beveik ketvirčio kilometro. Slūgso storymė ant 40 –

140 m storio Narvos regioninės vandensparos, kuri patikimai izoliuoja nuo giliau esančių ir

žymiai labiau mineralizuotų vandeningų sluoksnių.

Nagrinėjamo vandeningo kompelkso pjezometrinis paviršius dažniausiai atkartoja reljefą,

išimtis tik vakarinė Lietuvos dalis, kur horizontas slūgso giliausiai. Aukštaičių aukštumų

teritorijoje, kur srautas nukreiptas Baltijos jūros link (iš aukštesnių spūdžio vietų į žemesnias) ir

kur yra intensyviausia požeminio vandens mityba, pjezometrinis paviršius yra aukščiausiai – 120

– 150 m absoliutinio aukščio. Srautas tekėdamas vakarų kryptimi dalį vandens atiduoda Lietuvos

Vidurio Žemuma pratekančioms upėms, tokioms kaip Nevėžis, Neris ir Šventoji. Čia vyksta

požeminio vandens iškrova. Ties jų slėniais pjezometrinis lygis pažemėja iki 68 – 80 m NN.

UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje, kuri atitolusi apie 3 km į vakarus nuo Nevėžio, pjezometrinis

paviršius yra 45,04 – 45,59 m NN, t.y. 7,62 – 8,0 m gylyje nuo žemės paviršiaus. (Juodkazis V.,

Mikalauskas V., 1994 [12]).

Aprašomos vandenvietės apylinkėse, Devono nuogulų storymėje, virš Šventosios –

Upninkų vandeningo horizonto yra sutinkamas Kupiškio – Suosos (D3kp – ss) vandeningas

horizontas. Šio vandeningo sluoksnio kraigas slūgso 30 – 34 m gylyje nuo žemės paviršiaus (23

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 10

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

– 19 NN). Jo storis vandenvietės apylinkėse 9,0-16,0 m, vandenį talpina pilkas, plyšiuotas,

kaverningas dolomitas. Būdingi šiai storymei tarpsluoksniai domerito ir kai kur, sukarstėjusio

gipso (Suosos svita), tačiau nagrinėjamoje vandenvietėje šios savybės neaptiktos. Vanduo

dažniausiai gėlas (mineralizacija – 0,3 – 0,4 g/l), o ten, kur pjūvyje paplitęs gipsas arba vyksta

filtracija iš aukščiau slūgsančio Įstro–Tatulos vandeningojo horizonto, vanduo mineralizuotas

(mineralizacija siekia 2,4-2,5 g/l), bet minėta vandeninga storymė nėra eksploatuojama.

Vandenvietė yra požeminio vandens mitybos srityje. Gruntinis vanduo slūgso 1,8 – 2,0 m

gylyje (51 – 52 m NN).

Požeminio vandens išteklius bei jų kokybę formuoja besijungiantis su nagrinėjamu –

smiltainio vandeningas horizontas (D2-3šv-up) ir iš jo pritekantis požeminis vanduo. Tikimybė,

kad išteklius formuoja ir kitos vandeningos storymės yra, tačiau tai vandenvietės apylinkėse

įmanoma tik per hidrogeologinius langus.

Apie 2750 m į pietryčius nuo aprašomos vandenvietės yra Krekenavos miestelio

vandenvietė. Tai yra arčiausiai esanti vandenvietė, kurios vanduo yra naudojamas centralizuotam

vandens tiekimui. Joje įrengtuose gręžiniuose statinis vandens lygis tesiekia 5 m žemiau žemės

paviršiaus, o kai kuriuose iš vandenvietės gręžinių pjezometrinis paviršius fiksuojamas su lyg

žemės paviršiumi.

4. VANDENVIETĖS EKSPLOATACIJOS REŽIMO ANALIZĖ

Išsiurbiamo vandens kiekio (debito) apskaita

Pagal galiojančius reikalavimus vandenvietėse vandens vartotojas vykdo mėnesinę

išsiurbiamo vandens kiekio apskaitą, registruodamas bendrą visos vandenvietės ir kiekvieno

atskiro gręžinio debitą (statistinė ataskaita PV-1) [3]. Požeminio vandens gavybos apskaitą

vykdo UAB „Pasodėlė“. Požeminis vanduo yra pagrindinai naudojamas kiaulių komplekso

veiklos procese (gyvulių girdymui, darbuotojų buities reikmėms, tvartų sanitarinei priežiūrai).

Vandens debito apskaitos duomenys pateikiami Lietuvos geologijos tarnybai ne rečiau kaip kartą

per ketvirtį.

Nagrinėjamoje vandenvietėje sunaudojamo vandens kiekio apskaita nuosekliai vykdyti

pradėta 2006 metais. Nuo to laiko duomenys teikiami Lietuvos geologijos tarnybai.

Vandens poreikis 2006-2009 m. yra gana ryškus. Sunaudojamo vandens kiekiai

pateikiami 4 lentelėje.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 11

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

4 lentelė. Požeminio vandens gavyba 2006 – 2009 m. UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje (m3).

Metai/Gręž

Nr. 2006 2007 2008 2009

16772 15996 4020 1563 14280

16773 139950 178650 134135 175240

16774 126380 76120 61244 55620

Viso: 282326 269050 196942 245140

2006 – 2009 metų laikotarpiu vandenvietės debitas kito nuo 196942 m3/per 2008 m iki

282326 m3/m per 2006 metus. Šis išgaunamų išteklių kiekis susijęs su auginamų kiaulių kiekiu.

Nuolatos vanduo yra išgaunamas iš dviejų gręžinių t.y. gr. 16773, bei gr. 16774, o trečias

vandenvietėje esantis artezinis gręžinys naudojamas siekiant pristabdyti jo (Gr. 16772) senėjimo

procesą, bei esant vandens trūkumui ir veikia kaip rezervinis gręžinys. Vidutiniškai per minėtą

laikotarpį buvo išgaunama 680 m3/d. Perspektyvoje planuojama išgauti 770 m3/d.

Pagal galiojančią tvarką visuose vandenviečių eksploataciniuose gręžiniuose kartą per

mėnesį turi būti matuojama statinio ir dinaminio vandens lygio padėtis [3]. Dinaminis lygis

matuojamas veikiant siurbliui, statinis – jį išjungus (atsistačius vandens lygiui iki stabilaus). Šie

duomenys visų pirma būtini gręžinio senėjimo tempams įvertinti, o tais atvejais, kai nėra

stebimųjų gręžinių, iš šių matavimo duomenų sprendžiama apie požeminio vandens lygių

žemėjimo ar atsistatymo tempus, leistino vandens lygio žemėjimo ribas, išteklių formavimosi

šaltinių pokyčius.

Kadangi UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje šiuo metu nėra įrengtų stebimųjų gręžinių ir nėra

techninių galimybių vandens lygių matavimui eksploataciniuose gręžiniuose, vandens lygių

matavimai nėra atliekami.

5. HIDROGEOLOGINIŲ PARAMETRŲ NUSTATYMAS

Produktyvaus vandeningojo sluoksnio pagrindiniai hidrogeologiniai parametrai buvo

nustatyti pagal 2009 metų rugpjūčio 26 dieną atliktų išpumpavimų iš eksploatacinių gręžinių Nr.

16773 ir 16774 duomenis. Išpumpavimo metu vanduo iš gręžinio buvo pumpuojamas pastoviu

debitu ir matuojamas vandens lygio pažemėjimas, bei atsistatymas laike. Gręžinio debitas buvo

matuojamas 200 l talpos indu, o vandens lygis – elektrine-garsine matuokle, kurios tikslumas

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 12

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

0,01m. Matavimų duomenys palyginti su 1975 metais lapkričio 5 dieną, bei tų pačių metų

gruodžio 9 dieną atliktų išpumpavimų duomenimis, kurie pateikiami 5 lentelėje.

5 lentelė. Gręžinių Nr. 16773 ir 16774 išbandymų duomenys.

Gręž. Nr.

Išbandymo trukmė, min.

Debitas

(Q), m3/h

Statinis

vandens

lygis, m

Dinaminis

vandens

lygis (S),

m

Savitasis

debitas (q),

Išpumpavimo Atsistatymo Viso l/s

16774

1975 11 05

– – 11880 56,0 5,6 31,6 2,15

2009 08 26

73 115 188 44,0 7,62 29,21 2,04

16773

1975 12 09

– – 11880 60,0 7,0 27,0 3,0

2009 08 26

120 99 219 65,0 8,0 28,70 3,14

Iš aukščiau pateiktos suvestinės lentelės matome, kad praėjus 26 metams nuo

vandenvietės įrengimo, abiejuose gręžiniuose statinis vandens lygis nukrito nuo 1.0 iki 2.0 m,

tačiau tai yra naturalus reiškinys aktyviai eksploatuojant vandenvietę. Kitas svarbus rodiklis –

savitasis debitas (q). Šis identifikuoja gręžinio (ar jų grupės) senėjimo tempus. Iš gautų rezultatų

nesunku pastebėti, kad minėtas rodiklis abiejuose gręžiniuose nuo jų įrengimo dienos praktiškai

nepakito (gręžiniai nepaseno), o tai rodo kaptažo įrenginių gebėjimą pumpuoti vandenį 1975 m

nustatytu projektiniu debitu.

Gręžinio hidrodinaminio išbandymo metu gauti duomenys apdoroti ir pagrindiniai

produktyvaus sluoksnio geofiltraciniai parametrai nustatyti naudojant HN 44:2006

rekomenduojamą programinę įrangą AquiferTest v.4.0. Skaičiavimai atlikti pagal Theis

etaloninės kreivės metodą, panaudojant vandens lygio pažemėjimo išpumpavimo metu ir

atsistatymo, baigus išpumpavimą, duomenis. 1975 metais įrengus gręžinius buvo atliktas jų

išpumpavimas ir apskaičiuotas maksimalus debitas pagal Diupui formulę esant pažemėjimui 39

m nuo ž.p. gręžinyje 16774 (Q = 84 m3/val) ir 30 m nuo ž.p. gręžinyje 16773 (Q = 90 m3/val).

Tačiau nei filtracijos koeficientas (k0), pjezolaidumo koeficientas (a), bei filtracijos laidumo

koeficientas (km) nebuvo apskaičiuoti. Pagrindiniai hidrogeologiniai parametrai pateikiami 6

lentelėje.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 13

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

6 lentelė. Pagrindiniai hidrogeodinaminių parametrų skaičiavimo rezultatai

Gręžinio Nr.

Filtracijos

koeficientas

(k), m/d

Filtracinio

laidumo

koeficientas

(km), m2/d

Pjezolaidumo

koeficientas

(a), m2/d

Vandeningo

sluoksnio storis, m

16773

1975 12 09

– – – 21.0

2009 08 26

3.01 6.02*101 2*106 21.0

16774

1975 11 05

– – – 20.0

2009 08 26

4.32 8.64*101 2*106 20.0

6. POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖ SUDĖTIS IR KOKYBĖ

Geriamasis vanduo – tai bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti,

ruošti valgį ar naudoti kitoms namų ūkio reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas iš

vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip sufasuotas; taip pat vanduo,

naudojamas maisto įmonėse. Geriamasis vanduo yra saugus, kai atitinka saugiam produktui

keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai

ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama ir

apie kurią vartotojams pranešama teisės aktų nustatyta tvarka, ir kai yra užtikrinta teisės aktų

nustatyta gaunamo, ruošiamo ir tiekiamo vartotojams geriamojo vandens apsauga nuo taršos

bei programinė priežiūra. [13]

UAB „Pasodėlė” vandenvietėje Glitėnų k., Krekenavos sen., Panevėžio r. sav. siurbiamas

vidutinio kietumo, kalcio – magnio hidrokarbonatinis vanduo.

2009 metų spalio mėn. iš eksploatuojamo gręžinio 16773 buvo paimtas vandens mėginys

laboratoriniams tyrimams, vykdant 2005 metais parengtą monitoringo programą „AB

„Krekenavos agrofirma“ požeminio vandens monitoringo programa 2006 – 2010 m“ [10].

Lauko sąlygomis buvo atliekami kaičių hidrocheminių parametrų (vandens temperatūra,

šarmingumo – rūgštingumo rodiklio pH, savitojo elektros laidžio SEL) matavimai, kurie

pateikiami žemiau esančioje 7 lentelėje.

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 14

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

7 lentelė. Lauko sąlygomis atliktų rodiklių matavimų rezultatai

Matavimo

taškas

Temperatūra

0C pH Eh

mV

SEL

mS/cm.

2008 10 04

16773 5.8 7.1 – 1.45

Laboratorijoje buvo atliekama bendra vandens cheminė analizė, nustatyti toksiniai

mikroelementai ir kitos analitės. Jų vertės pateikiamos 9 – ame priede, o 7 suvestinėje lentelėje

palyginami 1975, 2008 ir 2009 metų vandens cheminiai parametrai.

7 lentelė. Vandenyje tirtų analičių suvestinė lentelė

Gr. 16773

Eil.

Nr. Analitė Mato

vnt.

Specifikuota

rodiklio vertė

(pagal HN 24:2003)

Faktinė

koncentr.

1975 12 24

Faktinė

koncentr.

2008 09 16

Faktinė

koncentr.

2009 10 04

1. Anijonai / Katijonai

1.1 Chloridai mg/l 250 142 176 168

1.2 Sulfatai mg/l 250 100 274 248

1.3 HCO3 mg/l – 231 238 256

1.4 Nbendras mg/l – – 0.31 0.084

1.5 N-NO2 mg/l 0.3 0 0.001 0.001

1.6 N-NO3 mg/l 11 0 0.023 0.003

1.7 N-NH4 mg/l 10 0.04 0.284 0.018

1.8 Na mg/l 200 122 165 149

1.9 K mg/l – – 20 16

1.10 Ca mg/l – 90.18 93.0 93

1.11 Mg mg/l – 54.78 56.6 49

1.12 Pbendras mg/l – – 0.010 0.012

1.13 P-PO4 mg/l 1.3 – <0.01 0.005

2. Kiti elementai

2.1 Vandenilio jonų

koncentracija, pH pH vnt. 6.5 – 9.5 7.2 7.2 7.1

2.2 ChDS (Mn) mgO2/l 5.0 – 1.94 1.82

2.3 SEL mS cm 2.5 – 0.94 1.45

Probleminiu vandens analičių rodikliu UAB „Pasodėlė“ Glitėnų k. esančioje

vandenvietėje yra sulfatų kiekis, kuris 2008 metais viršijo ribinę vertę ir siekė 274 mg/l, o 2009

metų rudenį užfiksuotas sumažėjęs minėto anijono kiekis ir buvo artimas ribinei vertei t.y. 248

mg/l. Iš 6 – 2 lentelėje pateiktų archyvinių duomenų (1975 m rezultatai) nesunku pastebėti, kad

sulfatų kiekis išgręžus gręžinį (1975 metais) siekė 100 mg/l. Šio elemento kiekio padidėjimą 2.5

karto galima sieti su jų (sulfatų) pagrindiniu pirminiu šaltinių – gipso ir anhidrito klodais. Jeigu

sulfatų koncentracija siekia 250 – 500 mg/l, vanduo įgauna kartoką prieskonį. Be to, didesnės

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 15

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

sulfatų koncentracijos sukelia vidurius laisvinančią reakciją (tai gali sudaryti nepatogumų

atvykusiems žmonėms, kurie neįpratę prie sulfatais turtingo vandens). Efektyvių metodų

pašaltinti sulfatus iš vandens nėra. Todėl vandens telkiniuose, kurių vanduo naudojamas viešam

vandens tiekimui, sulfatų koncentracija žaliame požeminiame vandenyje neturi viršyti HN

24:2003 nustatytos 250 mg/l ribinės vertės. Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje,

susiformavusiame naturaliomis sąlygomis, sulfatų koncentracija neviršija 50-100 mg/l. Išimtis –

kai kurie šalies regionai, kur SO4

2- gali viršyti 100mg/l ribą. Toks vanduo dažniausiai būna

susijęs su viršutinio devono gipsingais dariniais, ypač karstiniame rajone, kur sulfatų kiekis

aktyvios apytakos zonoje dažnai viršija 250 – 500 mg/l [11].

Likusios požeminiame vandenyje nustatytos analičių vertės buvo nežymios ir tolimos

nuo ribinių verčių.

7. POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ ĮVERTINIMAS.

Požeminis vanduo , kaip naudinga iškasena, pirmiausiai yra žemės gelmių dalis ir jo ištekliai

priklauso nuo tiramojo ploto geologinių bei hidrogeologinių sąlygų. Taip pat jis yra sausumos

bendrų vandens išteklių dalis, todėl yra susijęs su paviršiniu ir atmosferiniu vandeniu, vadinasi,

jo atsargos taip pat priklauso ir nuo fizinių geografinių bei antropogeninių veiksnių (pakitusių

mitybos sąlygų, cheminės bakteriologinės sudėties ir pan.). Taigi galime sakyti, kad požeminis

vanduo, palyginti su kitomis naudingomis iškasenomis, turi nemaža savitų bruožų, į kuriuos

reikia kreipti dėmesį vertinant jo atsargas [1].

7.1 Požeminio vandens išteklių formavimosi šaltiniai

Požeminis vanduo kaupiasi žemės plutos poringose ir plyšiuotose uolienose. Vietos,

palankios didesniems vandens kiekiams kauptis, vadinamos požeminio vandens telkiniais.

Požeminio vandens telkinys – tai žemės gelmėse lokalizuota vandeningos sistemos dalis su

pakankamu reikiamos kokybės vandens kiekiu ir sąlygomis jo ekonomiškai gavybai [11].

Gėlas požeminis vanduo yra susikaupęs artezinių baseinų aktyvios apytakos zonoje, kurią

sudaro atskiros hidrodinaminės sistemos skirstomos į daugiasluoksnes ir vienasluoksnes.

Viršutinėje daugiasluoksnės hidrogeodinaminės sistemos dalyje išskiriamas gruntinis

(nespūdinis) vandeningas sluoksnis, kuris slūgso ant pirmo ištisai išplitusio pusiau laidaus

sluoksnio. Žemiau pirmojo pusiau laidaus sluoksnio slūgso spūdiniai vandeningieji sluoksniai.

Aktyvios apykaitos zonos riba – absoliučiai nelaidi regioninė vandenspara, per kurią ryšys su

žemiau slūgsančiais vandeningais sluoksniais galimas tik per tektoninio trupinimo zonas.

Svarbiausiu aktyvios apytakos zonos gėlo požeminio vandens išteklių susidarymo šaltiniu

natūraliomis eksploatacijos nesutrikdytomis sąlygomis yra krituliai, kurie patenka į gruntinį

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 16

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

vandeningąjį sluoksnį, o iš jo infiltracijos būdu – į spūdinius vandeninguosius sluoksnius kartu

su šonine prietaka, kuri taip pat susidarė kritulių infiltracijos būdu, tai sudaro teigiamąją

daugiasluoksnės hidrogeodinaminės sistemos (jos segmento) dalį ir yra vadinama dinaminiais

požeminio vandens ištekliais. Šis į daugiasluosknę sistemą patenkantis vandens kiekis pastoviai

iš jos išteka: nuteka sluoksniu už sistemos ribų; suteka į upes koncentruotos ištakos pavidalu;

filtruodamasis vertikaliai per mažai laidžias nuogulas išsklaidytos ištakos pavidalu perteka į

gruntinį vandeningąjį sluoksnį [11].

Požeminio vandens srautų dinamika – sudėtingas gamtos reiškinys, susijęs su vandeningų

sluoksnių ir jų sistemų nevienalytiškumu, slūgsojimo ir ryšio su paviršiniu vandeniu sąlygų

sudėtingumu. Todėl ištekliams įvertinti taikant hidrodinaminius metodus hidrogeologinės

sąlygos yra tipizuojamos ir schematizuojamos [11].

UAB „Pasodėlė“ aprašomoje vandenvietėje vidutiniškai per metus suvartojama 248200

m3 vandens, didžiausias planuojamas suvartoti vandens kiekis per metus yra 281050 m3. Visą šį

kiekį sudaro ištekliai išgaunami iš nuosavos vandevietės. UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje yra

eksploatuojami du gręžiniai: gr. nr. 16773 ir 16774, o gręžinys 16772 veikia kaip rezervinis.

Vandenvietėje yra eksploatuojamas vidurinio – viršutinio devono Šventosios – Upninkų

vandeningas kompleksas (D2-3šv-up), kurio kraigas yra 128 – 134 m gylyje nuo ž.p., o sluoksnio

statinis vandens lygis Glitėnų k. esančioje vandenvietėje priklausomai nuo gręžinio nustatytas

7,62 – 8,0 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Paskaičiuotas filtracinio laidumo koeficiento vidurkis

(km) 73.3 m2/d; gręžinio spindulys (r0) – 0,11 m; pjezolaidumo koeficientas (a) – 2*106 m2/d.

Vandenvietės ištekliai skaičiuojami 25 metams.

Prognozinis vandens lygio pažemėjimas neturi pasiekti vandeningo sluoksnio ribų.

Duotuoju atveju, vandeninigo sluoksnio kraigas vandenvietės teritorijoje slūgso 128 – 134 m

gylyje nuo žemės paviršiaus. Leistinas vandens lygio pažemėjimas, atmetant 5 m viršfiltrinės

gręžinio dalies apvandenintos ertmės intervalą, yra 123 – 129 m nuo žemės paviršiaus

(prikausomai nuo gręžinio).

Vandenvietės ištekliai skaičiuoti dviem būdais pagal neapriboto neizoliuoto ir neapriboto

izoliuoto vandeningų sluoksnių hidrodinamines schemas. Skaičiuojant vandenvietės išteklius,

vandenvietės debitas buvo priimtas – 770 m3/d, maksimalus planuojamas. Priimtas vidutinis

sluoksnio vandens laidumo koeficientas (kmv) – 73.3 m2/d.

Spūdinio neapriboto neizoliuoto vandeningo sluoksnio atveju reikia žinoti mažai

laidžių uolienų filtracijos koeficientą (k0) ir bendrą mažai laidžių sluoksnių storį (m0). Priimtas

filtracijos koeficiento (k0) vidurkis 1,5*10-4 m/d. Bendras vidutinis mažai vandeniui laidžių

Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas

Vilnius 2010

Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 17

išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas

sluoksnių storis (m0) – 119,0 m. Žinant filtracijos koeficientą ir bendrą sluoksnių storį pagal 7.1

formulę paskaičiuojamas vertikaliosios srūvos koeficientas (B) :

7.1 B = 0

0

kmvm

k

=7625,7

kmv – filtracinio laidumo koeficiento vidurkis;

m0 – bendras mažai laidžių sluoksnių storis;

k0 – filtracijos koeficiento vidurkis;

Žinant vertikaliosios srūvos koeficientą vandens lygio pažemėjimą galima apskaičiuoti pagal 7.2

formulę:

7.2 S =

0

ln 1,12

2 v

Q B

p km r

=18,86 m

kmv – filtracinio laidumo koeficiento vidurkis;

B – vertikaliosios srūvos koeficientas;

r0 – gręžinio spindulys;

Sąveikos gręžinių spūdiniame neapribotame neizoliuotame sluoksnyje vandens lygio

pažemėjimą galima paskaičiuoti naudojant neapriboto izoliuoto vandeningo sluoksnio schemą.

Tam tikslui reikia žinoti hidraulinę varžą (R). Tam tikslui yra paskaičiuojamas didelio šulinio

spindulys rk, paskaičiuojamas p

. . .

Join the Conversation

×
×