Lenkija

Lenkija-mūsų pietvakarių kaimynė,su kuria turime 110km ilgio sieną.Lenkijos dalies gamta ir kraštovaizdis panašus į Lietuvos.Lenkijos plotas- 312 680 km2.Joje gyvena 37,9 mln.(121žm./km2)Kalba lenku kalba.Didžioji dalis-katalikai.

Gamta.Šalies fiziniame žemėlapyje aiškiai vyrauja žalia spalva,žyminti Lenkijos žemumą.Vidutinio krašto aukštis-173 m aukščiau jūros lygio (Europos vidutinis aukštis yra apie 320 m.Iš lėktuvo nesunku pastebėti,kad beveik pusė krašto ploto yra suarta ir įdirbta.Pagal dirbamosios žemės dalį Lenkiją Europoje lenkia tik Danija ir Vengrija.Tačiau ne visą šalies plotą užima Lenkijos žemuma.Krašto paviršius skirstomas tam tikromis platuminėmis juostomis. Šisurėje driekiasi pajūrio žemuma.Jos seklios įlankos,smėlio paplūdimiai ir ilgos nerijos su smėlio kopomis labai primena Lietuvos pajūrį.Vyslos žemupyje yra užliejamų pievų ,išvagotų sausinimo kanalų,kuriuos supa apsauginiai pylimai su vandens pertekliaus reguliavimo stotimis.Tie vaizdai vėlgi primena Nemuno deltos kraštovaizdį. Labiau į pietus eina ežerynų juosta,kurią vakaruose sudaro Pamario,o rytuose-Mozūrijos ežerynai.Šiame kraštovaizdyje vyrauja paskutinio ledynmečio(pasitraukusio prieš 12-15 tūkst.suformuotos kalvos ir gausybė įdubas apsėmusių ežerų (daugiau kaip 7000).Kalvos ‘nusėtos’ ledyno paliktų riedulių,kaip pas mus prie Trakų ir Aukštadvario. Dar toliau į pietus,Lenkijos viduriu nuo Odros ir Bugo tęsiasi lygumos su plačiais platuminiais senslėniais,suformuotais ledynų tirpsmo vandenų.Tai Didžiosios Lenkijos,Silezijos,Mazovijos-Palenkės žemumos. Tolesnę juostą sudaro neaukštos(400-600 m)Silezijos,Mažosios Lenkijos,Liublino aukštumos,išvagotos upių slėnių ir griovių. Pietuose ,palei Čekijos,Slovakijos sieną,driekiasi kalnų ruožas.Vakaruose yra Sudetų kalnai(Snežkos viršūnė iškilusi 1602 m)su giliomis įdubomis,o rytuose-Karpatų kalnų masyvai,vadinami Beskidais ir Tatrais.(Aukščiausias Lenkijoje (2499m)-Risų kalnas.)Savo išvaizda jie primena Alpes,nors du kartus už jas žemesni.Aštrios,ir vasarą sniego dengiamos viršūnės,tarpekliai ir ledyniniai ežerai,palyginti aukštas iškilimas virš aplinkos-būdingas Alpių vaizdas.

Lenkijos teritorija atvira oro pernašoms iš vakarų,šiaurės ir rytų.Apie 200 dienų per metus vyrauja drėgnos,iš Šiaurės Atlanto atkeliavusios oro masės,ir apie 100 dienų-žemyninės iš rytų ,atnešančios žiemą šaltį,o vasarą-karštį.Todėl Lenkijos KLIMATAS apibūdinamas kaip vidutinių platumų žemyninis,pereinamasis iš jūrinio Vakarų Europos į žemyninį Rytų Europos. Sausio vidutinė temperatūra kalnuose –6, Lenkijos rytuose- -4, o vakaruose-apie 0.Sniego danga rytinėje dalyje išsilaiko 2-3,vakarinėje-1-1,5 mėn.,o Tatruose-net 200-230 dienų per metus.Vidutinė liepos temperatūra krašto viduryje būna –10-14,o pajūryje –14-16. Kritulių po visą šalį iškrinta nevienodai.Mažiausiai – lygumoje,krašto viduryje,-500-600 mmčpajūryje ir aukštumose-apie 800mm,o kalnų šlaituose-daugiau kaip 1000mm.Daugiausi krituliu iškrinta vasara. Lenkijoje gana tankus upių tinklas,nors krašto viduryje vandens neužtenka.Beveik visos upės priklauso Baltijos jūros baseinui.Didžiausios-Vysla(1074km),Odra(Oderis),Varta ir Bugas-laivuojamos,jas jungia laivybos kanalų tinklas.Vyslos ir Odros ištakos yra kalnuose,ir vasaros pradžioje sniego tirpsmas ir liūtys jose sukelia poplūdžius.Tačiau pavasarį upės patvinsta smarkiau.

Krašte yra daugiau kaip 900 ežerų,didesnių kaip 1 ha.Beveik visi ežerai ledyninės kilmės ir dauguma jų yra šiaurinėje ir rytinėje krašto dalyje.Didžiausias Sniardvų(114 km2),o giliausias-Ančios(108m)ežeras. Daugiau nei pusę krašto teritorijosdengia velėniniai jauriniai smėlio ir priesmėlio dirvožemiai.Miškinguose pietvakariuose yra miškų rudžemių,o kalnuose-kalnų rudųjų. Viduramwiais didwiuliai Lenkijos teritorijos plotai buvo apauge miškais.Vyravo lapuočių ,daugiausiai ąžuolų ir bukų miškai.Nuolat kertamų jų sparčiai mažėjo.Dabar miškai užima 22%krašto ploto.Vakaruose ir rytuose vyrauja atsodinti pušynai,o kalnų šlaituose-bukų,eglių,kėnių miškai.

Kertant miškus labai nukentėjo krašto gyvūnija ir augalija.Daugmaž visa ji išlikusi saugomose teritorijose.Šalyje įsteigta 13 nacionalinių parkų ir apie 700 draustinių bei rezervarų.Žymiausi yra Belovežo girios ir Aukštųjų Tartų nacionaliniai parkai.Belovežo girioje išsaugotas senas kraštovaizdis:penkiasdešimt metrų aukščio sengirės eglės ir pušys,apie 1000 rūšių augalų ir didžiausia stumbrų banda.Be to , miškuose gyvena briedžių,stirnų,elnių,šernų ir dar kitokių gyvūnų kurie paplite pas mus.Iš paukščių minėtini kurtiniai,kurapkos,tetervinai ir daugybė giesmininkų rūšių. Gyventojai.Apie 98% gyventojų yra lenkai.Dar,ypač pasienyje,gyvena baltarusių,ukrainiečių,lietuvių(šių-apie30000),žydų ir kitų tautybių žmonių.Lenkų kalba priklauso vakarų slavų kalbų pogrupiui,jie vartoja lotynišką raidyną.Po antrojo pasaulinio karo,pasikeitus Lenkijos vakarinėms ir rytinėms sienoms,gyventojai daug kilnojosi ir maišėsi.Dabar daugiau kaip 60% žmonių gyvena miestuose.Didžiausias gyventojų tankumas yra centre ir pietuose(Katovicų ir Lozės vaivadijose-daugiau kaip 600 žm./km2).Beje,Aukštutinės Silezijos miestų ir miestelių santalkoje(aglomeracijoje)gyvena daugiau kaip 2,5 mln. žmonių. Lenkų tauta turi senas ir gilias tautodailės,tautosakos,architektūros ir kitas etnografines tradicijas.Kaimiečiai dažniau gyvena mediniuose namuose.Mūriniai namai paplitę pajūryje ir pietinėje krašto dalyje. Tautiniai drabužiai vilkimi beveik tik per šventes.Etnografiniuose rajonuose jie šiek tiek skiriasi.Bendra tai,kad moterys dėvi palaidines,liemenes,sijonus,prijuostes,vyrai-marškinius,drobines arba gelumbines kelnes,liemenę arba striulę.Palaidinės ir marškiniai balti,o liemenės,prijuostės gausiai siuvinėtos. Populiariausių valgių sąrašą reiktų pradėti pieno gaminiais.Jų daug ir įvairių.Iš sriubų žinomiausios barsčiai su mėsa,o iš antrųjų patiekalų-bigosas.Tai kopūstų ir mėsos troškinys,paskaninamas grybais,svogūnais,prieskoniais.Lenkijoje,kaip ir Lietuvoje,labai daug bulvių patiekalų.Kaimiečiai dažnai geria arbatą,o miestiečiai –kavą.Šventėms kepami figūriniai meduoliai.
Lenkijos gyventojai labai tikintys.Iškilmingai švenčiamos šv.Kalėdos ir šv. Velykos,senos mirusiųjų pagerbimo tradicijos Visų šventųjų dieną. Ūkis. JTO duomenimis,pagal 1 km2 išgaunama naudingųjų iškasenų vertę Lenkija užima trečią vietą pasaulyje,po Vokietijos ir Didžiosios Britanijos.Svarbiausios iškasenos yra akmens ir rusvosios anglys,sierra,gamtinės dujos , valgomoji druska.Pagal anglių ir sieros gamybą Lenkijai tenka viena pirmųjų vietų pasaulyje.Iškasamų turtų pagaminimui reikia daug elektros energijos,kurią gamina galingos šiluminės elektrinės,kūrenamos anglimis.Juodosios ir spalvotosios metalurgijos kombinatų yra Silezijoje. Pramonė. Beveik trečdalis pramonės darbuotojų dirba mašinų gamyboje.Svarbiausia jos produkcija-automobiliai,jūros laivai,vagonai,lėktuvai,traktoriai,staklės.Chemijos pramonė gamina sierą,azoto ir fosforo trąšas,sodą,daržus,plastmases,vaistus ir kosmetiką.Dažniausiai šios pramonės įmonės būna įsteigtos mažuose miestuose.Senas tradicijas turi siuvimo ir tekstilės pramonė. Pagrindinės eksporto prekės yra anglys,žvejybos ir prekybos laivai,prekiniai vagonai,automobiliai,siuviniai,audiniai,maisto produktai,vaistai,parfumerija ir kosmetika. Žemės ūkis.Šalyje vyrauja individualūs ūkiai ,o kooperatiniai ir valstybiniai sudaro apie 1/5.Arimai užima 3/4naudmenų.Pagal užauginamų rugių ir bulvių kiekį Lenkija užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje.Pasaulinėje rinkoje paklausą turi ir linai bei cukriniai runkeliai.Didelę naudą lenkai gauna iš eksportuojamų ekologiškai švariai išauginamų obuolių,šviežių ir šaldytų braškių,serbentų,įvairių uogų ir sirupų. Gyvulininkystė teikia beveik pusę bendrosios žemės ūkio produkcijos.Auginamos kiaulės,pieno ir mėsos galvijai,naminiai paukščiai,kurių nemažai eksportuojama. Nedarbas, 1995 m. pasiekęs aukščiausią 14.9% lygį, vėliau stabilizavosi ties 10.4% riba, tačiau 1999 m. padidėjo iki 11%.

LENKIJA SIŪLYS Į PASAULIO PAVELDO SĄRAŠĄ AUGUSTAVO KANALĄPraėjusią savaitę iš Augustavo (Lenkijos) grįžo Lietuvos delegacija, vadovaujama Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės Dianos Varnaitės. Gegužės 4-5 d. Augustave vyko tarptautinis seminaras “Augustavo kanalo sutvarkymas ir apsauga. Gamtos ir kultūros vertybės, istorija, turizmas”. Seminare dalyvavo gausi Baltarusijos atstovų delegacija, tarptautinis ekspertas iš Prancūzijos Michelis Cotte. Seminarą organizavo Lenkijos paminklinio kraštovaizdžio apsaugos centras, vietos savivaldybės.

Pagrindinis seminaro tikslas – pasirengimas pasiūlyti Augustavo kanalą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, kaip gamtos ir technikos paminklą.XIX a. pirmojoje pusėje statytas Augustavo kanalas jungė Vyslą su Nemunu. Toliau Dubysos upe kanalas turėjo siekti Baltijos jūrą. Kanalo statybos tikslas – apeiti Prūsijos valdomą teritoriją ir patekti į jūros uostus. Statybos pradžia – 1824 m. Baigtas statyti 1838 m.

Vienas iš Augustavo kanalo šliuzųŠiuo metu Augustavo kanalas su šliuzais, kanalui priklausančiais statiniais įrašytas į paminklų sąrašą ir yra vienas svarbiausių Lenkijos vandens technikos ir inžinerijos istorijos objektų.Ypatingai gražus kraštovaizdis, nuostabi gamta patrauklūs turistams. Kanalo teritorija jungia trijų dabartinių valstybių Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos pasienį.Tarptautinio seminaro dalyviai turėjo unikalią galimybę garlaiviu perplaukti vieną pagrindinių turistinių trasų nuo Augustavo iki Panievo . Šioje vietoje Augustavo kanalas skiria Lenkiją ir BaltarusijąSeminaro dalyvių pranešimuose apžvelgta Augustavo kanalo istorija, išskirtos kultūros vertybės, kultūrinis kraštovaizdis. Ypač didelio dėmesio sulaukė diskusija apie kraštovaizdžio išsaugojimą nuo besiskverbiančių statybų, nebūdingos tam kraštui architektūros.Antrąją seminaro dieną pranešimą tema “Ventos – Dubysos kanalas Lietuvoje XIX a. perskaitė Šiaulių “Aušros” muziejaus direktorius Raimundas Balza. Pranešimas buvo gausiai iliustruotas aerofotonuotraukomis, archyviniais dokumentais, atskirų šio kanalo objektų fotofiksacija.Seminaro baigiamuosiuose dokumentuose pasiūlyta rengti dokumentus, kad galima būtų pasiūlyti Augustavo kanalą įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Seminaro iniciatoriai – Lenkijos specialistai pakvietė Baltarusijos ir Lietuvos atstovus kartu teikti šį objektą į reikšmingiausių pasaulinių paminklų sąrašą.

UŽSIENIO PREKYBA 1999 m. Lenkijos importas sudarė 41.2 mlrd. USD. Lyginant su 1997 m. importas į Lenkiją sumažėjo 3%. Eksportas 1999 m. sudarė 24.6 mlrd. USD. Lyginant su 1997 m. Lenkijos eksportas sumažėjo 5%.

Europos Sąjungos šalys yra pagrindiniai Lenkijos prekybiniai partneriai. Daugiausia prekių Lenkija eksportavo į Vokietiją (36% viso eksporto 1998 m.), Italiją (5.8%), Rusiją (5.6%), Nyderlandus (4.7%), Prancūziją (4.6%), Ukrainą (3.8%) ir Jungtinę Karalystę (3.8%). Svarbiausi Lenkijos importo partneriai yra Vokietija (25.8% viso importo 1998 m.), Italija (9.4%), Prancūzija (6.5%), Rusija (5.1%), Jungtinė Karalystė (4.9%), JAV (3.8%), Nyderlandai (3.8%).

Lenkijos eksporto struktūroje vyrauja drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai (9% viso eksporto); akmens anglis ir kietas kuras (4%); baldai (7%); automobiliai (3%); geležies ir plieno gaminiai (3%); varis ir jo dirbiniai (2%); gaminiai iš sintetinių medžiagų (2%); mėsos produktai (2%). Lenkija daugiausia importuoja naftos ir jos gaminių (7% viso importo); transporto priemonių (6%); sintetinių medžiagų ir dirbinių iš jų (6%); farmacijos produktų (3%); optikos, fotografijos, matavimo instrumentų (2%); automatinių duomenų apdorojimo mašinų (2%); popieriaus gaminių (2%). Prekyba su Lietuva Lenkija – viena pagrindinių Lietuvos prekybinių partnerių. Tarp svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių Lenkija 1999 m. užėmė 8-tą vietą. Lietuvos eksportas į Lenkiją 1999 m. sudarė 136 mln. USD (4.5% viso Lietuvos eksporto). Lietuvos eksporto į Lenkiją apimtys didėja. 1999 m., palyginus su 1997 m., eksportas padidėjo 46.1 mln. USD (51%). Lietuvos importas iš Lenkijos 1999 m. sudarė 272.7 mln. USD (5.7% viso Lietuvos importo). Per 1997-1999 metų laikotarpį importas iš Lenkijos sumažėjo 3.4 mln. USD (1%). Lietuvos prekybos su Lenkija balansas yra neigiamas. Prekybos deficitas 1999 m. sudarė 136.7 mln. USD.

Svarbiausios Lietuvos eksporto į Lenkiją prekės yra mineralinis kuras ir alyvos, 1999 m. jų buvo eksportuota už 42.2 mln. USD (31% viso Lietuvos eksporto į Lenkiją). Antroje vietoje pagal eksporto apimtis – mediena ir medienos dirbiniai (16 mln. USD, 12% viso Lietuvos eksporto į Lenkiją 1999 m.). Lietuva taip pat eksportavo į Lenkiją drabužius ir jų priedus (8.8 mln. USD, 7% viso Lietuvos eksporto į Lenkiją 1999 m.); elektros mašinas ir įrenginius (7.7 mln. USD, 6%); geležį ir plieną (7.1 mln. USD, 5%); cheminius štapelio pluoštus (5.4 mln. USD, 4%); trąšas (5.2 mln. USD, 4%); mašinas ir mechaninius įrengimus (5.2 mln. USD, 4%); kazeiną (3.7 mln. USD, 3%); obuolių sultis (3.5 mln. USD, 3%) bei kitus gaminius. Daugiausia Lietuva importuoja iš Lenkijos chemijos pramonės produkcijos, kurios importas 1999 m. sudarė 48.4 mln. USD (18% viso importo iš Lenkijos). Lietuva taip pat importuoja iš Lenkijos mašinas ir mechaninius įrengimus (35.6 mln. USD, 13% viso importo iš Lenkijos 1999 m.); plastikų ir kaučiuko dirbinius (33 mln. USD, 12%); popierių, kartoną (25.4 mln. USD, 9%); netauriuosius metalus ir jų dirbinius (21.7 mln. USD, 8%); paruoštus maisto produktus, gėrimus, tabako gaminius (20.5 mln. USD, 8%); tekstilės dirbinius (16 mln. USD, 6%); įvairius pramonės dirbinius (15.5 mln. USD, 6%); kitą produkciją.

PREKYBOS SĄLYGOS Apribojimai, mokesčiai, licencijos, kvotos Lenkija yra Centrinės Europos laisvos prekybos asociacijos (CELPA) narė. 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lenkijos ir Lietuvos laisvosios prekybos sutartis. Pagal šią sutartį yra panaikinti muitai ir kiekybiniai apribojimai daugumai pramoninių ir žemės ūkio prekių. Muitai. Lenkijoje taikoma Harmonizuota tarifų sistema. Tarifai svyruoja nuo 0 (nulio) iki 90%, vidutiniškai – 8-12%. Lietuviškos kilmės prekėms muitų tarifai nustatomi remiantis tarpvalstybine Laisvosios prekybos sutartimi. Muito mokesčiai ir kiti importo mokesčiai mokami importavimo punkte. Laikinas įvežimas. Prekės gali būti įvežamos laikinai ir atleidžiamos nuo muitų mokesčių ir kitų importo rinkliavų, jei jos skirtos tam tikriems tikslams, pvz., demonstruoti prekybos mugėse. Jei prekės neturi ATA Carnet_o (dokumento, leidžiančio automobiliui kirsti valstybių sienas be mokesčio), paprastai reikalaujama užstato ar garantijų laiduoti už muitus ir mokesčius. Atleidimas nuo muito ir kitų importo mokesčių. Nuo muitų ir kitų mokesčių gali būti atleidžiami: · Komerciniai pavyzdžiai; · Prekės, skirtos parodoms ir prekybos mugėms; · Profesinė įranga, pvz., įrankiai ir pan.; · Dovanos; · Mokomoji medžiaga. Pridėtinės vertės mokestis. Importuojamoms prekėms yra taikomas 22% PVM nuo prekių muitinės vertės. Akcizai. Akcizo mokestis mokamas importuojant tabako, alkoholio produktus bei mineralinį kurą. Be to akcizo mokestis taikomas konditerijos gaminiams iš cukraus, kosmetikos produktams, video kameroms, satelitinėms antenoms, keleiviniams automobiliams. Licencijos. Paprastai prekyba Lenkijoje nėra ribojama. Tačiau kai kurioms importuojamoms prekėms (policijai ir armijai skirtoms prekėms, radioaktyviems elementams, ginklams, transportavimo įrengimams bei chemikalams) reikalinga importo licencija arba koncesija. Importuojant alų ir vyną, dujas bei kai kuriuos žemės ūkio ir maisto produktus taip pat reikalinga importo licencija. Licencija taip pat reikalinga laikinojo prekių importo procedūrai, kai tai yra atliekama su muitinės priežiūra. Reikalingas raštiškas patvirtinimas, kad prekės bus išsiųstos iš šalies per tam tikrą laikotarpį. Kai kuriais atvejais, yra reikalaujamas numatytų eksportuoti prekių vertės depozitas už importuojamas prekes.
Kvotos. Kai kurioms importuojamoms prekėms yra taikomos kvotos, t.y. gazoliui, o taip pat kitam kurui, alkoholiniams gėrimams, cigarams ir cigaretėms. Lenkijos įstatymai draudžia kai kurių prekių importą, tame tarpe ir kai kurių transporto priemonių. Tarifinės kvotos gali būti taikomos kai kuriems žemės ūkio produktams: jautienai, kiaulienai, paukštienai, kvietiniams ir ryžių miltai, kai kuriems baigtiniams produktams, alkoholiui tabako gaminiams. Jei produkcijai yra taikomos kvotos, reikalingas importo leidimas. Standartai Lenkiškas “B mark” standartas. Daugiau nei 1400 importuojamų į Lenkiją gaminių reikalingas šis sertifikatas, kuris pažymi prekės atitikimą keliamiems reikalavimams. Testai, šio standarto reikalavimams patikrinti, atliekami Lenkijos sertifikavimo ir bandymų centre (Polish Certificate and Testing Center (PCBC)) ar viename iš penkiolikos specializuotų institutų, pavaldžių Sertifikavimo ir bandymų centrui. Šis standartas yra skirtas apsaugoti Lenkijos vartotojus. Produktų sąrašas yra labai įvairus, pradedant nuo kabelių, plieninių vamzdžių iki trąšų, polietileno ir higienos produktų. Žymėjimas ir pakavimas Žymėjimas ir pakavimas priklauso nuo importuojamo produkto. Vartotojams skirtų produktų bei prekių etiketėse informacija turi būti pateikta lenkų kalba ir turi būti nuodyta: · Produkto sudėtis, · Maistinė vertė, · Rekomenduojama suvartojimo data, · Gamintojo pavadinimas bei adresas, · Prekės svoris. Pastebėta, jog jei etiketėse pateikiama informacija yra dar ir anglų kalba, tai ši prekė įgyja didesnį “vertę” vartotojo akyse. ĮVEŽIMO SĄLYGOS. MUITINĖ Įvežimas ir muitinės sandėliai Importuotos prekės turi būti deklaruojamos per 14 dienų nuo jų įvežimo į Lenkijos muitų teritoriją. Jei per tą laikotarpį prekės nebus deklaruotos, jos bus parduotos. Muitinės sandėliai yra Lenkijos muitų teritorijos dalis, kuriuose prekes galima perdirbti (su Muitinės priežiūra) arba perpakuoti. Leidimą steigti muitinės sandėlius išduoda Lenkijos Centrinės Muitinės Prezidentas. Prekių sandėliavimui muitinės sandėlyje reikalingas leidimas, kurį išduoda vietiniai muitinės skyriai. Prekės muitinės sandėlyje gali būti laikomos iki vienerių metų.
Importo / Eksporto dokumentacija Visais atvejais yra reikalaujami šie dokumentai: · Sąskaita. Joje turi būti be klaidų pateikti visi sutarties duomenys, turi būti nurodytas ir sutarties numeris bei prekių kilmės šalis. · Prekių kilmės sertifikatas. Duomenys turi atitikti kituose dokumentuose bei sutartyje pateikiamus duomenis. · Pakuotės sąrašas.