Priešgaisrinių tarnybų veikla

Turinys

Įžanga 3
Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ištakos 4
Tarptautinis bendradarbiavimas 5
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 7
Gaisrai ir gelbėjimo darbai 8
Parengimas 1
Gaisriniai tyrimai 1
Gelbėjimo darbų klasifikacija 2
Išvados 12
Naudota literatūra 13Įžanga
Gaisro esmė yra lygybėje:
Temperatūra + Degios medžiagos + Deguonis = Gaisras
Užgesinti gaisrą – tai reiškia pašalinti bent viena iš šių komponentų.
Gaisrai būna šių tipų: daugiausiai pasitaikantys yra ,,A“ klasės gaisrai. Jų metu dega įprastos medžiagos: mediena, popierius, guma, plastmasė, tekstilė ir t.t. Dažniausiai tokie gaisrai gesinami vandeniu, tačiau gesinantieji milteliai yra taip pat efektyvus. Daug blogiau ,,A“ klasės gaisrus gesina anglies dioksidas ir putos. ,,B“ klasės gaisrus geerokai sunkiau užgesinti, nes dega skysčiai: benzinas, spiritas, lakas, tepalai ir t.t. Čia gesinimui geriausiai tinka putos ar gesinantieji milteliai. ,,C“ klasės gaisrai – tai degančios dujos (vandenilis, acetilenas, angliavandeniliai ir kt.). Jos gesinamos anglies dioksidu ir milteliais. ,,D“ klasės gaisrai yra specifiniai. Jų metu dega metalai ir jų lydiniai (kalis, natris, magnis). Gesinimui naudojami milteliai. ,,E“ klasės – ,,elektriniai“ gaisrai dažniausi pramoniniuose pastatuose, įrengimuose su elektros įtampa. Gesinimui tinka anglies dioksidas ir gesinantieji milteliai.
Žinoma geriausia apie gaisrus nusimano tik priešgaisirinės taarnybos darbuotojai – GAISRININKAI.Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ištakos
2002 m. Vilniaus m. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba minėjo 200 metų sukaktį, kai mieste buvo įkurta pirmoji gaisrininkų komanda. 1802 m. birželio 7 d. Rotušėje trijų miesto valdžių (Magistrato, Pirklių ir Valsčių rūmų) generalinėje sesijoje buvo priimtas nutarimas „Dėl tvarkingo pr

riešgaisrinės įrangos, reikalingos saugant miestą nuo ugnies, išlaikymo, kaip ir yra visuose valdančiuose miestuose.“, kuris ir laikomas Vilniaus miesto priešgaisrinės apsaugos pradžia. Toks nutarimas dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo vienas pirmųjų, todėl jį galima laikyti ir visos šalies priešgaisrinės apsaugos ištakomis. Kaip apsiginti nuo ugnies rūpintasi ir anksčiau. Kadangi XIV-XVIII a. gaisrai pelenais paversdavo ištisus miestus bei jų gatves, Didieji Lietuvos kunigaikščiai savo privilegijose nemažai dėmesio skirdavo ir priešgaisrinei apsaugai. 1505 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras įsakė, kad kiekvienuose miesto vartuose stovėtų sargybiniai. 1522 m. Žygimantas I patvirtino nuolatinę įgulą, kuri, naktimis vaikščiodama po miestą, privalėjo prižiūrėti ne tik kad nebūtų plėšikaujama, bet ir ar nekyla kur gaisras ir apie jį tučtuojau pranešti. 1766 m. Vilniuje buvo uždrausta statyti medinius namus. XIX a. pradžioje Kaaraliaučiuje buvo išleistas pirmasis priešgaisrinės apsaugos vadovėlis lietuvių kalba, skirtas platesniems gyventojų sluoksniams – „Ugnies knygelės“. Tai pirmoji lietuviška knyga, kurioje kalbama apie kovą su gaisrais, apie priešgaisrinės apsaugos, arba profilaktikos reikalus. 1849 m. S. Daukantas Petrapilyje pakartojo leidimą. 1815 m. pirmoji ugniagesių komanda įsteigta Kaune. Vėliau jos suburtos Šiauliuose, Raseiniuose ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose. 1870 m. Vilniaus ugniagesių komanda įsigijo pirmąjį garu varomą siurblį. 1891 m. Vilniuje įrengta elektrinė priešgaisrinė signalizacija. Ji veikė daugiau nei 11 metų, t. y. kol Vilniuje išplito telefoninis ryšys. 19
925 m. Vilnius, o 1926 m. Kaunas įsigijo pirmuosius gaisrinius automobilius. 1923 m. pradėtas leisti laikraštis „Lietuvos gaisrininkas“, vėliau pavadintas „Ugniagesiu“(3). 1924 m. Kaune įvyko pirmasis Lietuvos ugniagesių organizacijų suvažiavimas. Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjunga 1925 m. tapo viena iš Pabaltijo ugniagesių susivienijimo steigėjų. Tarpukariu Lietuvoje veikė valstybinės, savivaldybės, visuomeninės ir privačios ugniagesių organizacijos. 1941 m. Lietuvos ugniagesyba perorganizuota pagal Sovietų sąjungos priešgaisrinės apsaugos sistemą (žiūrėti Pav.1). 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, priešgaisrinė apsauga orientuojama pagal Vakarų valstybių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų pavyzdį.Tarptautinis bendradarbiavimas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 1993 m. užmezgė glaudžius ryšius su Švedijos nacionaline gelbėjimo tarnybų agentūra. Pagal 1999 m. pasirašytą dvišalę bendradarbiavimo programą, mūsų pareigūnai gilina teorines ir praktines žinias kursuose bei seminaruose Švedijoje. Švedijos dėstytojai atvyksta skaityti paskaitų į Ugniagesių rengimo centrą. Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai aktyviai dalyvauja NATO rengiamose Partnerystė vardan taikos programose, tarptautiniuose mokymuose, seminaruose ir kursuose, kurie organizuojami Švedijos gelbėjimo tarnybų agentūros mokymo koledžuose. Lietuvos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba jau daugiau kaip 10 metų glaudžiai bendradarbiauja su Lenkijos valstybine priešgaisrine apsaugos komendantūra gelbėjimo darbų organizavimo, mokymo, specialistų rengimo ir sporto srityse. PAGD palaiko gerus ryšius su Danijos avarinių situacijų valdymo agentūra. Seni geros kaimynystės ryšiai plėtojami su Latvijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamentu. Pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai su Norvegijos, Suomijos, Nyderlandų, Vokietijos Meklenburgo – Vakarų Pomeranijos, Šverino ir
r Hamburgo miestų priešgaisrinėmis gelbėjimo tarnybomis (6). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas aktyviai dalyvauja ir Baltijos jūros šalių tarybos (CBSS) veikloje.Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas formuoja priešgaisrinės apsaugos politiką Lietuvoje, numato jam pavaldžių tarnybų veiklos kryptis, sprendžia jų problemas, kontroliuoja įstatymų ir kitų norminių aktų vykdymą, rengia pasiūlymus dėl jų leidimo ir tobulinimo. Departamento specialistai organizuoja valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, kartu su kitomis suinteresuotomis žinybomis rengia ir tvirtina priešgaisrinės saugos taisykles, leidžia priešgaisrinę techninę literatūrą, atlieka gaisrų apskaitą, analizuoja jų priežastis bei rengia priemones gaisrų kilimo priežastims ir sąlygoms šalinti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja visuomenę apie gaisrus ir gelbėjimo darbus (žiūrėti Lentelė 1), aiškina priešgaisrinės saugos reikalavimus (5). Departamentas vadovauja darbuotojų parinkimo, paskirstymo ir mokymo darbui priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose, planuoja specialistų poreikį, kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu organizuoja jų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą.
Gaisrų skaičiaus kitimo dinamika Lentelė 1

1998 1999 2000 2001 2002 2003
RESPUBLIKOJE 9332 14003 11586 11809 21237 18547
MIESTE 4709 6245 6167 6081 8394 7856
KAIME 4613 7758 5419 5728 12839 11458Gaisrai ir gelbėjimo darbai
Kasmet Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai gesina apie 14 tūkst. gaisrų ir atlieka apie 5 tūkst. gelbėjimo darbų. Dažniausiai jiems tenka dirbti pramoninių, transporto avarijų, cheminių ir kitų incidentų metu, gelbėti žmones vandenyje, teikti jiems įvairią pagalbą stichinių nelaimių metu ir buityje, padėti specialiosioms tarnyboms. Gelbėjimo darbų kasmet gausėja. Jų įvairovė reikalauja profesionalumo, gebėjimo dirbti ekstremaliose situacijose. Todėl labai svarbu, kad ge
elbėtojai būtų profesionaliai parengti ir sugebėtų atlikti pačius įvairiausius gelbėjimo darbus (žiūrėti Pav.2). Tuo rūpinasi PAGD vadovybė bei Operatyvaus valdymo valdybos Tarnybos organizavimo skyrius. Operatyvaus valdymo valdyba (toliau OVV) planuoja ir organizuoja gaisrų gesinimą, gelbėjimo darbus, tarptautinį bendradarbiavimą, darbuotojų profesinį rengimą, kontroliuoja priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių veiklą, užtikrina darbų ir civilinę saugą priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose, informuoja visuomenę apie gaisrus ir jų prevenciją bei operatyviai vadovauja likviduojant ekstremalias situacijas ar kitus incidentus. OVV rengia įsakymų ir kitų norminių aktų projektus, organizuoja ir kontroliuoja įstatymų, kitų norminių aktų bei nurodymų vykdymą, apibendrina minėtų dokumentų taikymo praktiką, rengia siūlymus dėl jų tobulinimo. Valdyba bendradarbiauja su kitomis valstybės valdymo institucijomis, mokslinių tyrimų, mokymo, gamybinėmis ir kitomis organizacijomis. Operatyvaus valdymo valdybą sudaro Ekstremalių situacijų valdymo, Tarnybos organizavimo, Strateginio planavimo ir koordinavimo skyriai bei Tarptautinių ryšių poskyris. Ekstremalių situacijų valdymo skyrius vadovauja likviduojant ekstremalias situacijas (4). Svarbiausi jo uždaviniai yra reaguoti į ypatingus įvykius Respublikoje, rinkti ir analizuoti informaciją iš įvykio vietos, informuoti PAGD vadovybę ir atsakingus pareigūnus apie incidentus ir jų likvidavimo eigą, teikti metodinę ir praktinę pagalbą priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms, likviduojančioms sudėtingų gaisrų, avarijų, katastrofų bei stichinių nelaimių padarinius, vadovauti priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pajėgoms (žiūrėti Pav.3).
Pav. 3

Tarnybos organizavimo skyriaus specialistai planuoja ir organizuoja ekstremalių situacijų ir incidentų likvidavimo darbų vykdymą šalies mastu, pareigūnų (darbuotojų) profesinį rengimą, kontroliuoja priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių veiklą, užtikrina darbų ir civilinę saugą priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose. Strateginio planavimo ir koordinavimo skyrius glaudžiai bendradarbiauja su žiniasklaida, renka, sistemina, apibendrina informaciją apie gaisrus, jų priežastis ir padarinius bei atliktus gelbėjimo darbus, analizuoja priešgaisrinę būklę šalyje, rengia pasiūlymus dėl strateginių tarnybos veiklos krypčių. Skyriaus darbuotojai organizuoja departamento veiklos planavimą ir kontroliuoja planų vykdymą, rengia PAGD ataskaitas, diegia PAGD padalinių kompiuterinių ryšių sistemą, užtikrinančią operatyvios informacijos perdavimą visoje valdymo struktūroje. Šis skyrius leidžia mėnesinį informacinį biuletenį „Ugniagesys“, teikia pagalbą leidžiant kitus leidinius priešgaisrine tematika.Parengimas
Nuo 1992 metų specialistus priešgaisrinei apsaugai rengia Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Šiuo metu į pirmą kursą priimami 25 abiturientai, kurie po ketverių metų mokslo įgyja bakalauro diplomą. Studijas galima tęsti magistratūroje. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Varšuvos aukštosios priešgaisrinės tarnybos mokyklos sutartį gaisrinės saugos specialistus Lietuvai rengia ir minėta mokykla. Mokslas trunka ketverius metus. Kasmet į ją siunčiami du pareigūnai, mokantys lenkų kalbą.Norintieji įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, mokosi Ugniagesių rengimo centre. Šiandien ugniagesys privalo mokėti daugelį dalykų: naudotis gaisriniais bei gelbėjimo automobiliais, gaisrine bei gelbėjimo įranga, ryšių priemonėmis, išmanyti degimo teorijos pagrindus, gesinimo medžiagas, gaisrų gesinimo taktikos pagrindus, chemikalų nukenksminimo tvarką, demerkurizaciją, radioaktyvųjį spinduliavimą ir kt. Kad išgelbėtų žmones, ugniagesys turi mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą, gebėti įvertinti nukentėjusių būklę, saugiai atlikti autotransporto ardymo darbus. Palaipsniui pereinama pre plataus profilio ugniagesio gelbėtojo rengimo. Šiuo metu toliau stiprinama gelbėtojų narų tarnyba, kuri priešgaisrinėje apsaugoje pradėjo gyvuoti 1993 m. 1997 m. prie Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos įkūrus narų rengimo skyrių, jame buvo pradėti rengti narai gelbėtojai. 2000 m. narų rengimo skyrius perduotas Ugniagesių rengimo centrui. Jame rengiami narai šalies priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms, narai gelbėtojai atestuojami pagal naujus Lietuvos Respublikos reikalavimus, atitinkančius europinius standartus (1).Gaisriniai tyrimai
Gaisrinių tyrimų centras (anksčiau – Bandomoji priešgaisrinė laboratorija) įkurtas 1969 m. Centro darbuotojai tiria gaisrų priežastis, atlieka gaisrų technines ekspertizes, gaisrinius bandymus, rengia normatyvinius ir metodinius dokumentus (žiūrėti Pav.4). Kitos analogiškos organizacijos Lietuvoje nėra. Šio centro darbuotojai keliasdešimt kartų per metus vyksta tirti gaisrų, teikia metodinę pagalbą priešgaisrinės apsaugos bei policijos pareigūnams. Tiriant gaisrų priežastis plačiai taikomas metodas gaisro židiniui nustatyti pagal medienos anglies elektrinės varžos parametrus.Kasmet Gaisrinių tyrimų centre atliekama apie 500 – 700 gaisrinių bandymų ir tyrimų. Čia išbandomi statybiniai gaminiai, įvairios dangos, gaisrinė įranga ir automatika, priešgaisrinės medžiagos, buitinė chemija, elektrotechnika, pirotechnika ir netgi žaislai. Sėkmingai naudojamas ir naujas įrengimas pastatų fasadų gaisriniam pavojingumui įvertinti. 1999 m. buvo įsteigta Sertifikavimo tarnyba, kurios svarbiausias uždavinys – įvertinti gaisrinės ir gelbėjimo technikos, gaisrinės saugos įrenginių bei priešgaisrinių priemonių, gaisrinės automatikos įrenginių atitiktį standartams, kuri leidžia apsaugoti šalies rinką nuo nesaugios žmonių sveikatai ir žalingos aplinkai bei blogos kokybės produkcijos. Gaisrinių tyrimų centre nuolat kaupiama ir vystoma tarptautinių ISO, Europos EN, Lietuvos LST ir kitų šalių standartų bazė, kuri remiasi Europos ir Tarptautinių standartizacijos komitetų rengiamais standartais ir metodiniais dokumentais. Centre yra registras, kuriame registruojami visi gaunami standartai. Ypač aktyviai centro darbuotojai dalyvauja Europos standartizacijos komiteto CEN/TC 127 „Fire safety in building“ veikloje. Gaisrinių tyrimų centras 1998 m. tapo pilnateisiu Europos gaisrinių bandymų laboratorijų asociacijos (EGOLF) nariu. Centro darbuotojai kasmet dalyvauja EGOLF posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai, susiję su Europos standartais. Jiems taip pat tenka dirbti mokslinėse konferencijose, stažuotis ir skaityti pranešimus užsienio šalyse vykstančiuose seminaruose ir simpoziumuose. Kaip bandymų organizacija, Gaisrinių tyrimų centras aktyviai dalyvauja statybos produkcijos sertifikavimo sistemos veikloje. Centras taip pat bendradarbiauja su Šiaurės šalių gaisrinių bandymų organizacijomis, ypač su Suomijos techninių tyrimų centru VTT. Palaikomi glaudūs santykiai su Šiaurės šalių ministrų tarybos finansuojama NORD TEST organizacija, kuri aprobuoja bendrus bandymo metodus Skandinavijos šalims ir formuoja mokslinę – techninę politiką.
Pav. 4Gelbėjimo darbų klasifikacija
Lentelė 2
Gelbėjimo darbai 2001 2002
Cheminė avarija 99 69
Demerkurizacija 128 149
Autoavarija 864 746
Apsauga sprogmenų nukenksminimo metu 93 86
Skęstančiųjų gelbėjimas 46 23
Skenduolių paieška 313 290
Darbai aukštyje 180 126
Kiti gelbėjimo darbai vandenyje 96 153
Pagalba spec. tarnyboms 864 866
Darbas su radioaktyviomis medžiagomis 14 6
Pagalba buityje 1466 1456
Kiti 860 1156
Iš viso atlikta gelbėjimo darbų
Iš viso išgelbėta žmonių 5023
459 5126
427Išvados
Visi Lietuvos gaisrininkai, aplinkosaugininkai ir miškininkai nepajėgia ir nepajėgs užgesinti visų kasmet tyčia padegamų laukų, miškų ir durpynų (2). Padėti tegali nuolatinis visuomenės švietimas ir geranoriškas žiniasklaidos požiūris į prevencinės informacijos skelbimą, visuomenės ekologinį prusinimą. Padėti sau gali tik patys žmonės, atsisakę šito barbariško papročio ir neleidžiantys to daryti kitiems. Todėl nuolat yra prašoma visų Lietuvos gyventojų kuo atsargiau elgtis su ugnimi!

Naudota literatūra:
1. http://alpha.lsd.lt/gaisrai/misku/
2. http://www.gmu.lt/miskai_6_2.html
3. http://www.lantana.lt/lt/gaisrai
4. http://www.ugnis.lt/kvalifi_gaisru/
5. http://www.vpgt.lt/gaisru_statistika/
6. http://www.zalieji.lt/temos/veikla/dustantis_vilnius

Leave a Comment