|Valstybinė |olandų (Fryzijoje – fryzų) ||kalba | ||Sostinė |Amsterdamas, Haga ||Didžiausias |Amsterdamas ||miestas | ||Valstybės |Beatričė ||vadovai |Karalienė || |Jan Peter Balkenende || |Ministras Pirmininkas ||Plotas | || – Viso |41 526 km² (131) || – % vandens |18,41% ||Gyventojų | || – 2005 liepa |16 407 491 (58) ||(progn.) |395,11/km² (14) || – Tankumas | ||BVP |2004 (progn.) || – Viso |481,10 mlrd. $ (22) || – BVP |29 500 $ (14) ||gyventojui | ||Valiuta |Euras ||Laiko juosta |UTC +1 || – Vasaros |UTC +2 ||laikas | ||Nepriklausomybė|nuo Ispanijos ||Paskelbta |1568 gegužės 23 ||Pripažinta |1648 sausio 30 ||Valstybinis |Olandijos himnas ||himnas | ||Interneto kodas|nl ||Šalies tel. |31 ||Kodas | |
OLANDIJA BENDRA INFORMACIJA IR GEOGRAFINĖS ŽINIOS
Oficialus valstybės pavadinimas: Nyderlandų Karalystė. Konstitucinėsostinė – Amsterdamas, tačiau vyriausybės rezidencija ir karalių rūmai –Hagoje. Nyderlandai yra konstitucinė monarchija su parlamentine sistema.Kiekvienais metais balandžio 30 dieną švenčiama nacionalinė šventė –Karalienės diena (Koninginnedag).
GEOGRAFIJA
Valstybė įsikūrusi prie Šiaurės jūros. Plotas – 41 863 kv.km. (suvidaus vandenimis). Žemiau jūros lygio yra 27 proc. šalies teritorijos.Autonominės Nyderlandų Karalystės dalys – Olandijos Antilai (5 salos Karibųjūroje), bendras plotas – 800 kv. km ir Aruba (Karibų jūroje netoliVenesuelos krantų) – 193 kv.km. Nepaisant to, kad valstybė nėra didelė,pasaulyje Nyderlandai užima šeštąją vietą pagal eksporto ir investicijųapimtis. Valstybė skirstoma į 12 provincijų.Geografiniai ekstremumai: Svarbiausios upės: Reino atšakos Valis (Waal) ir Lekas, Maso (Maas)žemupys, Šeldės (Schelde) upės žiotys. Didžiausias ežeras Eiselmeris 1217km2; aukščiausia kalva – Valserbergas (Vaalser Berg) 321m, žemiausiastaškas – Princo Aleksandro polderis 6,7 m žemiau jūros lygmens.Klimatas:
Vyrauja Atlanto jūrinis klimatas su šiltomis žiemomis ir vėsiomisvasaromis; dažni rūkai, iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingųdienų per metus; stiprūs vakarų vėjai; vidutinė oro temperatūra sausį irliepą ºC: +2,5 ir +16,5. Gyventojai:
2003 m. duomenimis, Olandijoje gyvena 16,254 mln. gyventojų. 89 proc.gyvena miestuose. Gyventojų tankumas 450 žm./ 1 kv.km. (be vidaus vandenų)– didžiausias Europoje, neskaitant mikrovalstybių. Šiuo metu daugiau negu 5proc. gyventojų sudaro kitataučiai. Nyderlanduose gyvena 95% etninių olandų. Reikšmingą mažumą sudaro
Indonezijos, Surinamo (abi šios šalys yra Olandijos kolonijos), Turkijos irMaroko atvykėliai-darbininkai, jų šeimos nariai ar palikuonys, taip patpabėgėliai iš viso pasaulio. Dauguma imigrantų asimiliavosi. 1 km2 gyvena apie 382 žmones, todėl šalyje yra didžiausias gyventojųtankumas pasaulyje. Daugiau nei 40% gyventojų yra įsikūrę dviejose provincijose: Šiaurės Olandijoje (Noord-Holland) ir Pietų Olandijoje(Zuid-Holland). Didžiausi miestai – Amsterdamas, Roterdamas, Haga. Nyderlandų karalystei taip pat priklauso Arubos Karibų salos (69,080gyventojų) ir Nyderlandų Antilų salos.Valstybinė kalba:Valstybinės kalbos – olandų, fryzų. Labiausiai paplitę dialektai –šiaurės olandų, zelandų, saksonų, flamandų. Olandų kalba – yra moderniojisenųjų žemutinių frankų kalba, artimai gimininga flamų kalbai. Jos kartu sufryzų, anglų ir vokiečių žemaičių kalbomis priklauso vakarinei germanųkalbų šeimai.
Valiuta:
Nyderlanduose 2002 m. sausio 1 d. guldeną pakeitė euras.
Lyguma: 40% Olandijos teritorijos yra iš jūros, ežerų ir pelkių atkovotosžemės. Daugiau kaip 50% Olandijos teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėlOlandija iš tiesų yra gana lygi (didžiausias aukštis – apie 320 m).Olandiją daugybę kartų buvo užliejęs vanduo, todėl olandai nuolat turėjokovoti su jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę (1950 m. žemės plotasOlandijoje siekė 32400 km2, 1972 m. – 36 600, 1989 m. – 39 100). Sparndame stovi skulptūra, skirta mažo olando berniuko atminimui. Jofigūra simbolizuoja amžiną žmogaus ir jūros kovą. Pasakojama, kad pakeliuiį namus jis pastebėjo, kaip vanduo veržiasi pro vieną užtvankos skylę.Nieko aplinkui nebuvo, todėl jis užkimšo skylę savo pirštu ir laukė tol,kol kitą dieną pagaliau atėjo pagalba.
Narkotikai: 90% žmonių, kalbėdami apie Olandiją, paprastai pamini narkotikus. Taipyra ne todėl, kad Olandijoje jų daug suvartojama, o todėl, kad čia galiojagana liberalios “silpnųjų” narkotikų vartojimo taisyklės. Olandija buvopirmoji valstybė Europoje, 1976m. legalizavusi kanapių vartojimą. Šiuo metu
450 Amsterdamo kavinių jų laisvai galima nusipirkti. Kanapių reklamadraudžiama, o vartotojas turi būti vyresnis nei 18 metų. Gėlės: Olandija – didžiausias pasaulio „gėlynas”, kasdien čia parduodama iki20 mln. gėlių (10 mln. tulpių, 3 mln. rožių, chrizantemų, gvazdikų,gerberų, lelijų, krokų, fuksijų, našlaičių), duoda 4% eksporto vertėspelno, gėlių eksportas (pirmoji vieta pasaulyje, 60% pasaulinio eksporto).Gėlių eksporto struktūra pagal vertę proc.: skintos gėlės – 53, vazonėliųgėlės – 24, svogūnėliai – 15, sėklos – 7. Gėlių „jūra” polderiuose ir„stikliniai gėlynai” aplink Hagą yra būdingi šiai gėlių šaliai. Alsmerio,Harlemo, Leideno gėlių aukcionai – didžiausi pasaulyje. Koikenhofo gėliųsodas veikia kasmet nuo kovo 23 iki gegužės 25 dienos.SOSTINĖ Šalies sostinė Amsterdamas dažnai vadinamas Šiaurės Venecija. Daugiaukaip 50% miesto teritorijos užima vanduo ir augmenija – yra 165 kanalai,apie 1000 tiltų, net 28 parkai. Miestas buvo įkurtas XIII a. ant Amstelioupės. XVII a., kuris iki šiol vadinamas aukso amžiumi, jis tapo ŠiaurėsEuropos komerciniu centru.Šio amžiaus septintajame dešimtmetyje Amsterdamastapo bitininkų kartos rojumi ir iki šiol jis išlaikė laisvamaniškumodvasią. Turistus Olandijoje pirmiausia nustebina “Šiaurės Venecija” –Amsterdamas su savo kanalais, meno galerijomis, “raudonųjų žibintų”kvartalu. Pradėję pažintį nuo miesto centro – Dam aikštės, jaukaussenamiesčio gatvelėmis nueisite iki Singel kanalo. Čia pasižvalgysite pogėlių turgų. Olandijos sostinėje yra 100 kanalų ir 1000 tiltų. Miestosenamiestyje turistai pamatys XVI – XVII amžiaus pirklių namus, bažnyčias,senuosius prekių sandėlius. Miesto centras tarsi voratinklis – išraižytas kanalų. Už senojo miestoribų aplankysite deimantų apdirbimo įmonę, esančią muziejų kvartale. NuoXVI a. Amsterdamas yra pasaulinio garso deimantų šlifavimo centras.Išvysite, kaip mažas ir nešlifuotas deimantas, prisilietus žmogaus rankoms,
tampa briliantu. Įmonėje galima įsigyti juvelyrinių dirbinių su deimantais. Atvykti į Amsterdamą ir neaplankyti Rijksmuseum ar Van Gogo muziejų, –vadinasi, save labai nuskriausti. Van Gogo muziejuje saugoma apie 200 jodrobių ir 500 piešinių, dailininko laiškai. Nacionalinio Rijksmuseummuziejaus šedevras – Rembranto “Nakties sargyba”. Čia eksponuojami olandųtapytojų kūriniai XV-XVII a. Viena iš atrakcijų – plaukti laiveliu miesto kanalais. Tai savotiškakelionė miesto istorijos šimtmečiais. Olandijos sostinė – viena iš didžiausių pasaulio šėlimo vietų.Istorija, menas, kūno malonumai, savarankiškai susukta cigaretė- visa taisukuria nepaprastai liberalios aplinkos įspūdį. Amsterdame natūraliai deradidmiesčio modernumas su provincijos jaukumu ir paprastumu. Daugelį metųšis miestas traukė laisvuosius neformalus,kurie ir formavo miestodvasią,kol buvo neįmanoma pasakyti, kur baigiasi Amsterdamo liberalumopriežastis ir prasideda pasekmė.Kažkokiu stebuklingu būdu olandųbendruomenė sugebėjo sukurti liberalią kultūrą,kartu išsaugodama irbrangindama senąsias vertybes. Amsterdamas tuo ir įdomus, jog jame telpaviskas: menas,malonumai, grožis. Tai miestas kuris ne tik prisitaiko priebesikeičiančio pasulio bet ir pats sugeba keistis bei stebinti.LANKYTINOS VIETOS:
Hagos Parlamentas, Taikos rūmai, Amsterdamo kanalai, Karalienės rūmai,“Rijks” muziejus, deimantų gamykla, Dam (Rotušės) aikštė, Madam Tusaudvaškinių figūrų muziejus, Vincento van Gogo muziejus …
OLANDIJOS ISTORIJA Valdant Karoliui V, Šventosios Romos Imperijos imperatoriui irIspanijos karaliui, regionas įėjo į 17-kos Nyderlandų provincijų sudėtįkartu su šiuolaikine Belgija. Per 1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetįkarą 1579 metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę,suformuodamos Utrechto sąjungą, kuri yra dabartinių Nyderlandų pagrindas.Pilypas II-asis, Karolio V-ojo sūnus nenorėjo taip lengvai pripažintišiaurinių provincijų nepriklausomybės ir nepriklausomybė buvo pripažintatik 1648 m. Galutinai iškovojus nepriklausomybę nuo Ispanijos 1648 m. JungtinėsNyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir
ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamoskolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar 1624 m. olandasPeter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinio Niujorko vietoje. Po trumpos prancūzų aneksijos Napoleono laikotarpiu, 1815 metais buvosuformuota Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus, Belgiją beiLiuksemburgą. Belgija sukilo ir atsiskyrė 1830 metais. Liuksemburgas norsir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką.1890 m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienėVilhelmina, Liuksemburgas atsiskyrė, nes Liuksemburgo įstatymai draudėmoteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimosvokiškosios šakos narys. XVIII-XIX a. Nyderlandai valdė nemažai kolonijų, kurių svarbiausiosbuvo Indonezija ir Surinamas. Iš pradžių kolonijas administravo RytųIndijos Kompanija, o XIX a. jas pradėjo tiesiogiai administruoti Nyderlandųvyriausybė.XIX a. Nyderlandų industrializavimasis buvo lėtesnis lyginant sukaimyninėmis šalimis, daugiau dėl unikalios vandens kelių infrastruktūrosir priklausomybės nuo vėjo energijos. Pirmajame pasauliniame kareNyderlandai išlaikė neutralitetą, bet Antrojo pasaulinio karo metu 1940 m.gegužę buvo okpupuota nacių Vokietijos ir pilnai išlaisvinta tik 1945 m.Nuo 1941 iki 1945 m. naciai ir jų šalininkai išžudė virš 100 000 Nyderlandųžydų, daugybę Nyderlandų čigonų, homoseksualistų ir psichiškai nesveikų beifizinių trūkumų turėjusių asmenų. Pokaryje Nyderlandų ekonomika greitaiatsigavo, Nyderlandai tapo Beneliukso ir Europos ekonominės Bendrijosnariu. Nyderlandai tapo ir NATO aljanso nariu, buvo viena iš šešių Europosanglies ir plieno bendriją, kuri išsivystė į Europos Sąjungą, įkūrusiųšalių.
KULTŪRA IR TRADICIJOS
Nyderlanduose buvo atrasti 250,000 metų titnago įrankiai, kurieprimena apie neandertalietį, gyvenusį mažiausiai prieš 35,000 metų.Dekoruoti titnago ir kaulo įrankiai, strėlių smaigaliai, kanoja yra žmoniųkurie medžiojo ir žvejojo šioj žemėj prieš 8,500 metų palikimas. Apie4000m.prieš Kristų žmonės ūkininkavo, lipdė molinius indus ir kasė titnagą
pardavimui, o 2000m. prieš Kristų įveždavo bronzą, iš kurios gamindavo saudaiktus. Gyveno agrokultūrinėje santvarkoje, kur prasimaitinti padėdavodarbiniai jaučiai. Beveik 700 m. prieš Kristų keltų, germanų gentysžemumose padėjo sukurti naują keramikos dirbinių ir metalo apdirbimostilių, kalno sutvirtinimus, naujus agrokultūrinius metodus, atstatančiusyrančią aplinką, ir naujos pramonės plėtojimą (druskos kasimą, arkliųauginimą). Tačiau nepamirškime ir Olandijos medžio drožėjų. Olandijos medžiodrožėjai ir jų darbai garsūs ne vien Olandijoje. Didelio pasisekimosulaukia baldų detalės, namų apyvokos daiktai ir, aišku, klumpės. Medinėavalynė — neatskiriamas olandu nacionalinio kolorito elementas. Kasmet 350meistru pagamina apie 3 mln. jų porų. Klumpes gamina iš tuopos. Garsėja irkalviai, kurie gamina ne tik židiniui reikalingus įrankius, bet ir apdailosdetales namams, vartams ir panašiai. Delfte garsėja porceliano meistrai.Olandės siuvinėja staltieses ir rankšluosčius, juos noriai perka šaliessvečiai. Olandai linkę santūriai elgtis su nepažįstamaisiais. Nėra įprasta, kadvažiuodami traukiniu žmonės šnekučiuotųsi (nebent jie yra gerai pažįstami).Šio bruožo neturėtumėte suprasti kaip nedraugiškumo – tiesiog olandaigerbia kitų žmonių privačią erdvę ir iš prigimties yra kuklūs. Jeigu Jūspirmas užkalbinsite olandą, jis Jums maloniai ir draugiškai atsakys. Olandų pagarbą privatumui rodo ir tai, jog karališkosios šeimos nariaiar kiti žinomi asmenys gali laisvai apsipirkinėti parduotuvėse – norsžmonės juos atpažįsta, tačiau neužkalbina ir stengiasi įkyriainenužiūrinėti. Pagarba privatumui juntama ir bendravime tarp kaimynų. Olandaipaprastai neateis pas naujai atsikrausčiusį kaimyną, kol nesulaukspakvietimo. Jeigu naujasis kaimynas nekviečia išgerti kavos, olandai mano,jog jam kaimynų pagalbos nereikia ir jis tiesiog nenori bendrauti sukaimynais. Taigi nebijokite žengti pirmojo žingsnio. Kreipkitės pagalbos,prašykite patarimo, o mainais gausite malonų ir draugišką bendravimą.Tačiau artimesnės pažintys Nyderlanduose užmezgamos pamažu. Paprastai olandai prisistatydami pasako tik savo pavardę ir vardoraidės inicialus. Jeigu olandas Jums pasakė savo vardą, tai derėtų suprastikaip neformalaus bendravimo pradžią. Tuomet Jūs galite kreiptis į pašnekovą„tu“ („jij“ vietoj formalaus kreipinio „u“).Olandai vertina tiesų ir konkretų bendravimą. Tai laikoma pozityviu būdobruožu.Olandai nelinkę kalbėti apie šeimą. Netgi ilgamečiai kolegos dažnai mažaiką žino apie vienas kito asmeninį gyvenimą. Nyderlanduose žmonės linkęatskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo. Nyderlanduose nėra įprasta didelį dėmesį skirti drabužiams. Žmonėsteikia pirmenybę drabužiams, su kuriais jie jaučiasi tiesiog patogiai.Paaugliai šiek tiek labiau domisi mados tendencijomis. Taigi nespręskiteapie žmogaus užimamą visuomeninę padėtį pagal išvaizdą, nes žmogus,važiuojantis senu dviračiu ir avintis nudėvėtus batus gali būti tiekpaprastas darbininkas, tiek profesorius. Moterys Nyderlanduose nedėvi daugpapuošalų. Olandai yra pratę prie griežtos dienotvarkės – nustatyti dalykai turiįvykti nustatytu laiku – jie mėgsta viską planuoti iš anksto.Vėluotidaugiau kaip 5 min. Nyderlanduose yra nemandagu. Olandai vertina savarankiškumą ir nepriklausomumą (taip pat irfinansinį). Todėl nenustebkite, kad atvykęs į šią šalį, sulauksite mažaidėmesio ir pagalbos iš aplinkinių. Jei Jums reikia pagalbos- tiesiogpaprašykite aplinkinių Jums padėti. Svečiuose nėra įprastas gausus vaišių stalas. Olandams svarbiau geradraugija. Jeigu Jus pakvietė į svečius, šeimininkams galite atnešti gėliųir vyno (brangios dovanos nepriimtinos). Kavinėse, restoranuose įprasta, kad kiekvienas apmoka savo sąskaitą.Jeigu pateikiama bendra sąskaita, dažniausiai kiekvienas suskaičiuoja irapmoka savo dalį. Įmonėse nėra ryški hierarchija, nėra svarbus pagarbosstatusui rodymas.Šeima: Nyderlanduose požiūris į šeimą taip pat yra kitoks negu daugumojeEuropos šalių. Dauguma porų gyvena kartu iki vedybų. Jaunos šeimosstengiasi gyventi savarankiškai, niekieno neglobojamos. Santuokosįregistruojamos retai, bet jos tvirtos, ištuokų mažai. Šiuo metu daugelismerginų pasilieka savo pavardes, o vaikai gali turėti vieno iš tėvųpavardę. Šitoks nesantuokinis gyvenimas nieko nestebina, nei jų pačių, neijų paauglių vaikų, nei kaimynų. Nuo 1998m. sausio, tos pačios lyties porayra oficialiai pripažinta. Tos pačios lyties parneriai turi tokias patteises, kaip ir heteroseksualinė santuoka (pelno mokestis, pensijų fondasir paveldėjimo teisės). Protestantiškoje šiaurėje šeimos dažnai yra mažos, turinčios vieną ardu vaikus. Katalikiškose pietuose šeimos gan didelės, su stipriaisgiminystės ryšiais. Dauguma vaikų, sulaukę 18 metų ar jaunesni, paliekatėvų namus, išvažiuodami studijuoti ar dirbti. Vis daugiau jaunų moterų įsitraukia į darbo rinką ir tai jas paskatina siekti geresnio išsilavino.Apie 40,2% (1998 m.) darbo jėgos sudarė moterys ir vienas penktadalis iš jųdirba įstatymų leidžiamojoje valdžioje.
GARSŪS ŽMONĖS Erazmas Roterdamietis (Desiderius Erasmus Roterodamus, gimė 1469 10 28Roterdame — mirė 1536 7 12 Bazelyje) žymiausias humanistas šiapus Alpių.Netekęs anksti tėvų, buvo auklėjamas giminių, leidusių jį į mokslus. NorsErazmas ir neprisidėjo prie jokios politinės srovės, nei prie valdančiosgiminės ir visą gyvenimą ieškojo laisvės ir ramybės, tačiau nebuvonusigręžęs ir nuo visuomenės. Jam nesvetimi auklėjimo ir politiniaidalykai. Erazmas yra laikomas krikščioniškojo humanizmo puoselėtuoju. Benediktas Spinoza (gimė 1632m. lapkričio 24, Amsterdame — 1677m. vasario 21, Hagoje) Olandijoje gyvenęs žydų filosofas, vienas išsvarbiausių racionalizmo atstovų. Tėvai į Olandiją atsikraustė bėgdami nuo
religinių persekiojimų Portugalijoje, o protėviai dėl tų pačių priežasčiųatsikėlė iš Ispanijos. Spinozos raštai yra išlikę beveik visi. Pagrindinisjo veikalas vadinasi “Etika”. Rembrandtas Harmenszoon van Rijn (gimė 1606m. liepos 15, Leydene — mirė1669m. spalio 4, Amsterdame) olandų tapytojas. Dailininkas be jokiosabejonės yra vienas didžiausių visų laikų tapytojų, šalia tapybos (apie 700paveikslų), Rembrandtas paliko per 2000 piešinių bei raižinių, kurių tarperandame absoliučių šios rūšies šedevrų (Kristus tarp ligonių, apie 1643m.;Trys medžiai, 1643m.; Autoportretas (Rembrandtas piešia), 1648m.; Moterissu strėle, 1661m.). Vincentas van Gogas (gimė 1853m. — nusižudė 1890m.) olandų tapytojas irlitografas. Jaunystėj vertėsi įvairiomis profesijomis. 1877m. -1878m.studijavo teologiją ir sakė pamokslus belgų angliakasiams. 1880 pradėjostudijuoti tapybą Briusely, vėliau Hagoj ir Antverpene. V. van Gogo kūrybaturėjo įtakos ekspresionistams Vokietijoje. Garsūs jo paveikslai:Paštininkas, Saulėgrąžos, Montmartro restoranas, Miegamasis (Arle),Žvaigždėta naktis. Paskutinysis paveikslas – Rotušė. Vincentas van Gogaspamišimo priepuolyje nusižudė.ŠVIETIMAS
Pradinis ir vidurinis lavinimas
Vaikai nuo 4 metų amžiaus gali pradėti lankyti pradinę mokyklą, tačiaumokymas yra privalomas nuo 5 metų amžiaus. Mokyklos lankymas privalomasvisiems 5 – 16 metų amžiaus vaikams, ilgesnį laiko tarpą gyvenantiemsNyderlanduose, nepaisant jų tautybės ar religijos. Mokslo metaiNyderlanduose trunka nuo rugpjūčio mėn. 1 d. iki liepos 31 dienos. Vaikas privalo pradėti lankyti mokyklą nuo pirmos mėnesio dienos podienos, kai jam sukanka 5 metai. Jeigu vaikui sukako 5 metai vasario 22dieną, jis mokyklą turi pradėti lankyti nuo kovo mėn. 1 d. Tačiau didžiojidalis vaikų – apie 99 proc. – pradeda lankyti mokyklą nuo 4 metų amžiaus.Per šiuos papildomus metus, vaikai mokosi sklandžiau kalbėti olandiškai,suprasti kalbą – tai ypatingai svarbu vaikams, su kuriais namuose kalbama
ne olandų kalba. Pradinis mokymas Olandijoje trunka 8 metus (iš kurių 7 yraprivalomi). Po pagrindinio lavinimo mokiniams patariama, kokio tipoantrosios pakopos mokymą pasirinkti. Vidurinis lavinimas prasideda nuo 12metų amžiaus ir yra privalomas iki 16 metų amžiaus. Vidurinis ugdymasskirstomas į profesinį, bendrąjį arba bendrąjį – profesinį. Bendrojolavinimo programos, kurias baigusieji įgyja teisę į aukštąjį mokslą, yraHAVO (5 metai) ir VWO (6 metai). Paskutinieji 2 metai HAVO arba trys metaiVWO skiriami paruošti mokinius mokslui universitetuose. Jie renkasi tamtikrą mokymosi kryptį: ➢ Gamtos ir technikos mokslai (Natuur en Techniek); ➢ Gamtos ir medicinos mokslai (Natuur en Gezondheid); ➢ Ekonomikos ir socialiniai mokslai (Economie en Maatschppij); ➢ Kultūros ir visuomeniniai mokslai (Cultuur en Maatschappij).Nyderlanduose aukštojo mokslo institucijos skirstomos į akademinio lavinimoir profesinio techninio lavinimo (aukštosios mokyklos – hogescholen – irtechnikos universitetai).RELIGIJA Šiek tiek daugiau nei vienas trečdalis gyventojų išpažįsta katalikybę,daugiausia jų gyvena pietinėse Šiaurės Brabanto (Noord-Brabant)provincijose ir Limburge (Limburg). Apie 25% olandų yra protestantai,daugiausia iš jų , o taip pat ir karališkoji šeima, priklausantys Olandųreformatų bažnyčiai. Maždaug 36% Olandijos gyventojų nepriklauso jokiaireligijai. Nyderlanduose, kaip ir visose Europos šalyse, tampa tokiavisuomenė, kuriai religija turi vis mažesnę reikšmę.
BENDRAVIMAS Susitikę pirmą kartą žmonės paprastai pasisveikina rankos paspaudimu irprisistato. Pagal etiketą, pirmas ranką turi ištiesti vyresnis arbaaukštesnį statusą turintis žmogus, o jaunesnis (žemesnį statusą turintisžmogus) turi pirmas prisistatyti. Jau pažįstami žmonės pasisveikina rankospaspaudimu, jei ilgą laiko tarpą nebuvo susitikę. Jeigu susitinkama dažnai,pasisveikinama tik žodžiu. Draugai ir šeimos nariai paprastai pasisveikinapabučiavimu į skruostą( bučiuojama tris kartus- į kairįjį skruostą, įdešinįjį, į kairįjį). Stiprus rankos paspaudimas yra būdingas susitinkantir atsisveikinant tarp pažįstamų, net ir vaikų, nors gana įprastas tarpdraugų yra vienas kito skruostų bučiavimas, vyrai stipriai apsikabina.
Susitikdami žmonės klausia “Hoe gaat het? ” (Kaip sekasi?). Žmonės, ypačartimų draugų ir giminių tarpe, vadina vieni kitus vardais, dabar tai ganpopuliaru, ypač jaunimo tarpe. Barai Amsterdame jau seniai tapo populiaria susitikimo vieta, betdažniausia olandai mieliau bendrauja savo ar draugų namuose. Jei susitikimolaikas yra paskirtas, yra svarbu atvykti laiku, o jei ne, atvykstama neanksčiau kaip pusę devynių vakaro, išvykstama nuo 23 val. iki vidurnakčio.Svečiai, išskyrus giminaičius, čia priimami kaip svetimi ir atsitiktiniai.Savaitgaliais rengiami vakarėliai. Jeigu esate pakviestas dalyvauti,būtinai įspėkite keliese atvyksite. Olandų šeimininkės vakarėliui ruošiatiek kavos ir sausainiu, kiek laukiama svečių. ŠVENTĖS Jeigu olandai moka linksmintis, vadinasi, mėgsta ir šventes,pagalvojote jūs. Neapsirikote. Olandijoje begalės švenčių, dar daugiaumugių ir festivalių. Čia labai populiarios Šv. Martyno (lapkričio 11 d.) irŠv. Mykolo (gruodžio 6 d.) šventės. Jose daug triukšmo, juoko, klegesio irlabai daug skanių nacionalinių valgių. Šios šventės savo iškilmingumupranoksta Naujuosius metus ir Kalėdas. Įdomiai švenčiamos Užgavėnės, perkurias vaikai yra patys svarbiausi eitynių ir visos dienos veikėjai. Jiemsdovanojama įvairių dovanų ir saldainių. Velykos kiek primena Lietuvą. Matčia vaikai irgi eina kiaušiniauti (tik su verbomis), šiai šventei irgimarginami margučiai. Labai įspūdingai ir neįprastai švenčiamas trečiasrugsėjo antradienis. Tą diena Hagoje karalienė pasako kalbą ir atidaroparlamentą. Šis ritualas išlikęs nuo amžių ir kiekvienais metais sutraukiadaugybę žiūrovų. Šalyje vyksta daug mugių ir parodų, į kurias turizmo sezono metu(birželio—rugsėjo mėnesiais) nepamirštama nukreipti šalies svečių:pavyzdžiui, kiekvienų trečiadienį — į turgų, kuris XVII amžiuje vadinositurginiu skruzdėlynu, ketvirtadieniais — į sūrių mugę Gaudoje,penktadieniais — į sūrių ar gėlių aukcioną, kur galima pamatyti gėlių išviso pasaulio. Tulpių bumas šalyje prasidėjo dar XVII amžiuje. Šiandien čiasukurtas galingas šiltnamių ūkis, kuris užima 40 mln. m2 plotą. Alkmarosūrių mugė — tai šimtmečių tradicija, nepakitusi iki šių dienų. Alkmarosūrininkai garsiajame aukcione pasitempė ir išdidūs. Tik žvilgtelėkime įturgaus aikštę penktadienio rytą. Koks pagyvėjimas. Sūrių ratai ir galvelėsišdėstomos ant švarių rankšluosčių tiesiog ant žemės ar ant žemų mediniųsuolelių. Kai miesto laikrodis pradeda mušti 7 valandą, išeina pirmiejipirkėjai. Įdomiai vyksta pirkėjo ir pardavėjo sandėrio procedūra.Pažymėtina, kad egzistuoja ir nešėjų cechas, kuris laikosi 350 metųtradicijos, pavyzdžiui, nešėjai vilki specialiais drabužiais: jų baltoskelnės, platūs šalikai ant baltų marškinių, o neštuvų spalva tokia patikaip skrybėlės.Senos tradicijos siejamos su žuvininkyste, mat čia XV amžiuje jaumokėjo sūdyti silkes. Šiandien vyksta graži, jaudinanti šventė — žvejųsutiktuvės iš pirmosios žūklės. Daugelis švenčių yra šeiminės, kuriose irgi išlikę senovinių,tradicinių bruožų. Visų pirma tai siejama su vaiko gimimu ir krikštynomis,vestuvėmis ir vardynomis (kūdikis gali būti pavadintas net penkiaisvardais). Tautosakoje vyrauja daug dainų, pasakų, porinimų, daug vietosskirta Tiliui Ulenšpygeliui (jis ir Belgijos bronzinis berniukas). Per šventes dažnai rengiamos sporto varžybos. Juokaujama, kadOlandijoje rogės ir pačiūžos — visuotinis hobis, o dviratis — susisiekimopriemonė. Olandams dviračių sportas, kaip ir futbolas — nacionalinė sporto šaka,tačiau tai, kaip minėjome, jiems daugiau būtinybė. Dviračiu olandasvažiuoja į darbą ir atgal, į svečius ar su reikalais. Šiaip jau olandailaiko keistuoliu žmogų, kuris neturi dviračio. Respektabiliu ir turinčiu
visus patogumus olando būstas laikomas tik tada, jei netoliese yravisuomeninis garažas dviračiui, kur šeimininkas turi abonementą dviračiuistatyti (vieną ar du). Tik dviračių daug, o garažų mažai. Olandija žiemą tarsi „užšąla” — mažiau festivalių ir švenčių po atvirudangumi. Lapkričio viduryje į šalį „iš Ispanijos” atvyksta Sinterklausas —vietos Kalėdų Senelis. Jį lydi ne kokia nors Snieguolė, o šaipokaipagalbininkai, paprastai vadinami Zwarte Pieten (Juodaisiais Pėteriais).Gruodžio 5-osios vakare olandai siunčia vienas kitam anonimines išradingaiįpakuotas dovanėles su eilėraštukais, kuriuos esą parašęs Kalėdų Senelis.Olandai švenčia dvi Kalėdų dienas vien todėl, kad išsiskyrusios šeimosspėtų aplankyti „abi puses”. Kiekvieną sausį olandai pradeda žvagytis į termometrą, tikėdamiesididesnių šalčių. Jei Fryzijoje užšąla kanalai, šalyje prasideda didelėvienuolikos dienų šventė “Elfstedentocht”. Tada kiekvienas galilenktyniauti pačiūžų maratone. Katalikiškuose šalies pietuose vasariomėnesį vyksta spalvingi festivaliai su šokiais ir eitynėmis. Olandai mėgsta rūpintis savo namų aplinka. Dauguma Nyderlandųgyventojų namų supa žaluma. Televizija yra labai populiari ir olandai žiūrikitus Europos šalių televizijos kanalus. Žmonės buriasi į įvairius sportoklubus. Tenisas, žolės riedulys, plaukimas, buriavimas, čiuožimas (ypačgreitasis čiuožimas), burlenčių sportas, krepšinis, badmintonas ir kitossporto šakos turi savo aistruolių. Dauguma žmonių žaidžia “korfball” – taižaidimas panašus į krepšinį, žaidžiamas dviem komandom, kurios yra sudarytos iš šešių vyrų ir moterų kiekvienoje. Gausiai lankomi teatrai,muziejai, meno galerijos, kuriose galime pamatyti garsių dailininkų darbus– Rembrandto, Van Gogo.SAUGOMI GAMTOS PARKAI VANDENZĖ Vadenzės įlanka ištįsusi daugiau 488 km nuo Helderio Olandijoje ikiSkalingeno pusiasalio Danijoje, — viena plačiausių ir derlingiausių pelkėtųvietovių Europoje. Vandens gylis čia svyruoja nuo 2 iki 3 metrų, o plačios
smėlėtos seklumos ir užliejamos zonos, nedidelės smėlėtos juostos, sūrausvandens pelkės yra atskirtos pakrantės salų grandine nuo Šiaurės jūros.Visa ši teritorija užima 10101 km2 plotą. Olandijos Šiaurės jūros pakrantė žavi nuostabiu vandens ir pievų (ypačgražu joms sužydėjus), augalijos ir gyvūnijos deriniu. Vadenzė, kaip ir mūsiškis Ventės ragas, yra paukščių karalystėspagrindinis punktas. Šiose vietose daugiau kaip 50 rūšių paukščių čia arbažiemoja, arba ilsisi ir stiprinasi skrydžiui į pietus – Rytų Atlantomaršrutu. Daugiau kaip 10 milijonų paukščių iš Kanados, Grenlandijos,lslandijos ir Sibiro atskrenda suvilioti didžiuliu kiekiu sliekų irmoliuskų, gyvenančių dumble ir smėlyje. Nors pagrindinis stebėjimo objektasVandenzėje yra paukščiai, tačiau nemažiau įdomus ir moliuskų pasaulis, kurrandama midijų, o žuvų priskaičiuojama apie 100 rūšių. Pasiklausyti paukščių klegesio ir pasigrožėti gamta atvažiuojavietiniai olandai ir kitų šalių gyventojai. Tačiau gamta pasirodė trukdantižmogui. Kodėl? Pietinė Šiaurės jūros pakrantė patyrė pramonės spaudimą, matjau 100 metų kaip uostų ir dambų statyba atima vis daugiau ir daugiau žemiųiš sūriųjų vandenų pelkių, tad išlikusios vietovės neturi sau lygių visosEuropos mastu.