Belgija

Belgija
Geopolitinė ir geografinė padėtis
Belgijos Karalystė (oland. België, pranc. Belgique, vok. Belgien) – valstybė vakarų Europoje, turinti sausumos sienas su Olandija, Vokietija, Liuksemburgu ir Prancūzija, Šiaurės Vakaruose valstybės krantus skalauja Šiaurės jūra ir Duvro (arba Pa De Kalės) sąsiauris.
Valstybės plotas-30510 kvad. Km(136 vieta pasaulyje), gyvena 10 274 595 gyventojų (77vieta pasaulyje) (2002 liepos mėn.), taigi šalis perpus mažesnė už Lietuvą, tačiau joje gyvena tris kartus daugiau gyventojų. Belgija – antra valstybė ES pagal gyventoju tankuma (333 kvad km).
Amžius: 0-14 metai: 17.3% (vyrai 911,729; moterys 871,476)

15-64 metai: 65.66% (vyrai 3,395,885; moterys 3,341,536)

65 m. ir vyr.: 17.1% (vvyrai 716,673; moterys 1,037,302) (2002 liepos mėn.)
Natūralus prieaugis: 0.15% (2002)
Gimimų skaičius: 10.58/1 000 gyventojų (2002)
Mirčių skaičius: 10.08/1 000 gyventojų (2002)
Migracijos saldo: 0.97 migrantų/1 000 gyventojų (2002)
Gyvenimo trukmė: 78.113 metai
vyrai: 74.8 metai
moterys: 81.62 metai (2002)
Tautybė: belgai
Etninės grupės: flamandai 58%, valonai 31%, kiti 11%
Religija: Romos katalikai 75%, protestantai arba kiti 25%
Kalba: olandų 60%, prancūzų 40%, vokiečių mažiau nei 1%, oficialios dvi kalbos (olandų ir prancūzų)

Belgija priklauso “Žemųjų šalių” regionui (kurį taip pat sudaro Olandija ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beneliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.
Belgija yra palyginti naauja valstybė, gavusi nepriklausomybę tik 1830 m. Iki tol ją valdė Olandija. Dabartinės jos sienos nustatytos tik 1919 m.
Upė Masas dalija šalį perpus. Į šiaurę iki pat jūros driekiasi derlingos lygumos. Į pietus nuo Maso eina Ardėnų kalnai, kur prastose žemėse išsibarstę reti ūkeliai.
Belgija yr

ra suskirsčiusi į tris kalbines bendruomenes: olandiškąją, prancūziškąją ir vokiškąją.
Taip pat Belgija yra padalinta į tris administracinius regionus:
• Briuselį (dvikalbis regionas – olandų ir prancūzų kalbos; 980,000 gyventojų)
• Flandriją (vyrauja olandų kalba; 6,000,000 gyventojų)
• Valoniją (vyrauja prancūzų kalba; 3,360,000 gyventojų)
Kiekvienas iš dviejų pastarųjų regijonų yra suskirstytas į 5 provincijas.
Belgija – tai labiausiai urbanizuota šalis (devyniasdešimt septyni procentai gyventoju gyvena miestuose).
Karalius yra konstitucinis monarchas (Karalius ALBERT II (nuo 1993 rugpjūčio 9 d.); Sosto paveldėtojas Princas PHILIPPE); Ministrą pirmininką Parlamento pritarimu skiria karalius.

Briuselis – ES ir NATO būstinių miestas, laikomas ES sostine. Čia vyksta Europos Parlamento nuolatinių komitetų posėdžiai ir neeilinės sesijos, ES Tarybos posėdžiai. Briuselyje įsikūrę pagrindinė Europos Komisijos būstinė, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, regionų komitetas. Briuselyje yra daugiausia pasaulyje diplomatinių misijų ir nuolat dirba itin daug akredituotų žurnalistų.

Belgijos ekonomika

BVP

– Viso (2003)

– BVP gyventojui 18 viietoje
247 634 mln. $
24 019 $

Naujausiais duomenimis (www.cia.gov) BVP vienam gyventojui yra 193500 Lt

Belgijos pramonė ženkliai pasikeitė per pastaruosius 30 metų – sumažėjo ekonominės veiklos dominavimas (1960 m. – 45%; 1970 m. – 42%; 1999 m. – 28%) ir pasikeitė jos struktūra ir erdvinis pasiskirstymas. Poslinkiai faktiškai įvyko du kartus. Nuo 1958 iki 1974 buvo ekonominio pakilimo periodas ir gausybės užsienio investicijų antplūdis. Tačiau šis procesas davė mažai naudos užimtumui ir buvo netolygiai pasiskirstęs: Kempeno ir vakarų Flandrijos pakilimas buvo ypač didelis, centrinis sostinės regionas stagnavo, o senieji pramoniniai Valonijos rajonai stebėjo savo nuosmukio greitėjimą. Po 1974 metų vy

yko visuotinė krizė, nors tam tikri sektoriai ir regionai buvo mažiau paveikti, ypač turint omeny užimtumą.
Šiuolaikinė Belgijos privati verslinė ekonomika susikrovė kapitalą dėka savo centrinės geografinės padėties, gerai išvystyto transporto tinklo, plataus asortimento pramoninės ir komercinės bazės. Šalies pramonė yra sukoncentruota tankiausiai apgyvendintoje flamandiškoje šiaurėje. Turėdama keletą gamtinių išteklių, pagrindinius žaliavų kiekius Belgija privalo importuoti, o eksportuoja ji didelius gaminių kiekius. Dėl šios priežasties ekonomika tampa nepaprastai priklausoma nuo pasaulinių rinkų būklės. Apytiksliai ¾ šalies prekybos vyksta su ES šalimis. Belgijoje, kaip ir kitose 11 ES šalių, euras pradėjo cirkuliuoti 2002 m. sausio mėn. Ekonominis augimas 2001-2003 m. labai sulėtėjo dėl visuotinio ekonominio sąstingio. 2004 m. šalies perspektyvos pagrindinai siejamos su situacijos pagerėjimu ES ir JAV. Belgija išsiskiria mažiausiu žemės ūkio indėliu į BVP (tik apie 1%), paslaugos sudaro apie 73% BVP, pramonė – 25%.
Belgijos ekonomika paremta pramone, nors paslaugų sfera paskutiniais metais taip pat labai auga. Belgija importuoja žaliavas, kurios vėliau perdirbamos ir parduodamos. Gerai išvystytas žemės ūkis (augalinkystė (cukriniai runkeliai, linai, bulvės, įvairios daržovės), gyvulininkystė), taip pat verčiasi žvejyba, miškininkyste, kasa akmens anglį. Pramonė gamina tekstilės gaminius, chemijos produkciją (plastmasė, kobaltas, radis, druskos) ir kt. Yra 7 atominės jėgainės, naudoja saulės, biomasės, geoterminę energijas.
Belgijos ekonomikai turi įtakos ir labai tankus transporto tinklas: autokelių tankumas – 450 km/100 km² (tankiausias pasaulyje); ge
eležinkelių – 11,4 km/100 km² (4 vieta pasaulyje), 65% geležinkelių yra elektrifikuoti. Laivybos kanalų ilgis – 1475 km (ir 2 vieta pasaulyje pagal tankumą). Didžiausi jūrų uostai: Antverpenas (2 pagal dydį Europoje, 4 pasaulyje ir deimantu sostine), Zebriugė, Gentas.
Šokoladas – belgų pasididžiavimas ir pagrindinis maisto eksporto produktas. 80 proc. jo eksporto tenka ES šalims. Sakoma, kad Jeanas Neuhausas, vėliau įkūręs konditerijos gamybos kompaniją, pirmasis išrado dabar visų taip mėgstamą šokoladą. Įdomu, kad tais laikais šokoladas buvo naudojamas medicinos tikslais. O belgijos stiklo pramonė viena iš labiausiai išplėtotų pasaulyje.
Iš naudingųjų iškasenų Belgija daugiausiai pasaulyje išgauna kobalto, germanio ir radžio.

Nedarbo lygis Belgijoje siuo metu yra apie 8%.

ENERGETIKA

Belgijos energetinis sektorius taip pat labai pakito pastaraisiais metais. Būdama anglies gavybos šalis iki pat 1960 metų, Belgija ją naudojo, kaip energijos šaltinį. 1960-aisiais anglies panaudojimas pasiekė aukščiausią tašką – 85% energijos buvo gaunama naudojant anglį. Tai buvo didelis rodiklis, lyginant su 13% 1973 m. Tačiau naftos krizė suardė tokią situaciją: naftos panaudojimas energetikoje sumažėjo ir anglies (pagrindinai importuojamos) pozicija buvo atstatyta.
Padidėjo gamtinių dujų panaudojimas. Šiuo metu Belgijos rinką dujomis aprūpina Olandija, Norvegija ir Alžyras.
1990 m. dominuojančia tapo atominė energija, kurios 60% yra skirta elektros energijos gamybai. Pirmoji atominė jėgainė buvo paleista 1974 metais. Hidroelektrinės pagamina tik apie 1% elektros energijos.
Belgijos tarptautinė prekyba.
Prekybos balansas yra teigiamas. Pagrindinės exporto šalys: ES 74% ( Prancūzija 18%, Vokietija 17% Olandija 13%, D.Britanija 10

0%), JAV 6% (2000)
O pagrindinės importo šalys: ES 68% (Vokietija 17%, Olandija 17%, Prancūzija 13%, D.Britanija 9%) (2000). Užsienio skola buvo apie 30mlrd doleriu.

Beneliuksas – Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo sąjunga – tai savotiška mini Europos Sąjunga. Kaip Vatikanas yra valstybė valstybėje, taip Beneliuksas yra sąjunga Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos taisyklės nedraudžia jos šalims puoselėti regioninius susivienijimus. Beneliuksas Europos Sąjungoje yra glaudžiausias toks susivienijimas.
Beneliukso šalys yra tarp Europos vienijimosi pirmeivių. Jos pradėjo derinti ekonominę politiką dar tarpukariu, o 1948 metais – 20 metų anksčiau nei Europos Bendrijų šalys – įkūrė Muitų sąjungą. Dar po dešimties metų Beneliukso valstybės pasirašė Sąjungos sutartį, numačiusią ekonominį ir politinį suartėjimą. Jos ir toliau vienijosi sparčiau nei Europos Bendrijų valstybės.
Beneliuksui apibūdinti tinka anglų posakis ”small is beautiful” (kas maža – dailu). Kiekviena iš trijų valstybių plotu yra mažesnė už Lietuvą. Tuo tarpu pagal gyvenimo lygį Beneliuksas – bene liuksas. Antai pažvelkime į Liuksemburgą, šią mažiausią Sąjungos šalį, turinčią vos pustrečio tūkstančio kvadratinių kilometrų ploto ir tik 400 tūkstančių gyventojų. Ji pirmauja Europos Sąjungoje (ir pasaulyje!) pagal BVP vienam gyventojui: vienam liuksemburgiečiui tenka 38 840 eurų per metus. Daug pelno Liuksemburgui duoda gausybė jame įsikūrusių bankų, nesuvaržyta finansų rinka.
Kitos valstybės net 22 kartus buvo užkariavusios Didžiąją Liuksemburgo Kunigaikštystę. Ir vis dėlto liuksemburgiečiai, vadovaudamiesi savo senu šūkiu “Wir welle bleiwen, wat mir sin!” (mes norime likti kuo esame!), sugebėjo išlikti nepriklausomi.
Beneliukso šalys, kaip vienos iš Europos Bendrijų įkūrėjų, yra patyrusios ir įtakingos Europos Sąjungos narės. Savo įtaką jos dar padidina Briuselyje veikdamos kartu, dažnai pateikdamos bendrų pasiūlymų. Beneliukso šalys yra tarp pirmaujančiųjų ir pagal kitą rodiklį – dėl nesutarimų kartais stringant Europos Sąjungos sprendimų priėmimo mechanizmui, dažnai būtent jos sutepa jo smagračius, pasiūlydamos kompromisines išeitis. Kodėl jos taip stengiasi? Europos Sąjunga sergsti mažas šalis – Beneliukso valstybės tuo įsitikino. Praeityje skriaustos didesnių šalių, jos šią Sąjungą itin brangina.
Beneliukso atstovai, kaip “šimtaprocentiniai europiečiai” (anot vieno eurotarnautojo belgo), dažnai tampa kompromisinėmis figūromis, kai Europos Sąjungos šalys laužo galvas dėl paskyrimų į svarbius postus Briuselyje. Antai liuksemburgietis Santeras tapo Europos Komisijos pirmininku 1995 metais todėl, kad buvo priimtinas visoms Sąjungos šalims. Pasirinkdamos Beneliukso kandidatus, Sąjungos šalys išvengia nemalonesnių situacijų, kai dėl posto susirungia didesnių valstybių atstovai. Tokio pobūdžio Beneliukso šalių privalumai, taip pat jų geografija iš dalies lėmė, kad jose įsikūrė daug Europos Sąjungos institucijų.
1957m. Belgija kartu su Nyderlandais, Liuksemburgu, Italija, Prancūzija ir vakarų Vokietija įkūrė Europos ekonominę bendriją.

Lietuvos prekyba su Belgijos karalyste:

2003m. Lietuvos exportas I belgija buvo 2% viso Lietuvos eksporto (0,5 mlrd LT), o importas i Lietuva sudare 2,2% (700 mln. LT) viso Lietuvos importo. Belgija LR prekybos partneriun sarase kaip eksportuotoja yra 16 vietoje, kaip importuotoja 14 vietoje. Statistikos departamento duomenimis Belgijos tiesiogines investicijos Lietuvoje sieke 18 mln euru, ti sudare 0,5 % nuo visu uzsienio investiciju Lietuvoje (21 valstybe).

1951 ES, 1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, kuria remiantis buvo sukurtas Vakarų valstybių gynybinis Aljansas NATO. Sutartį pasirašė: Belgija, Danija, Islandija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija.

Leave a Comment