OLANDIJA

TŪRINYS

1. Bendra Informacija

1.1 Plotas

1.2 Klimatas

1.3 Geografiniai ekstremumai

1.4 Miestai

1.5 Lyguma

1.6 Polderiai ir apsauginiai pylimai (dambos)

1.7 Istorijos žinios
2. Politinė padėtis
3. Socialinė padėtis

3.1 Istorija

3.2 Kalba

3.3 Religija

3.4 Šeimos
3.5 Būdas

3.6 Kaminkrečiai ir medžio drožėjai

3.7 Gėlės

3.8 Įdomybės
4. Ekonomika ir ryšiai su Lietuva

4.1 Nyderlandų investicijos Lietuvoje

4.2 Nyderlandų techninė pagalba

4.3 Lietuvos ir Nyderlandų prekyba
5. Švietimas

5.1 Mokslas

5.2 Studijos

5.3 Pragyvenimas

5.4 Dokumentai vykstantiems mokytis
6.Turizmas
7. Pramogos

7.1 Šventės, laisvalaikis

7.2 Muzika

7.3 Narkotikai

7.4 Prostitucija
8. Naudota literatūra

1. Bendra Informacija

Sostinė: Amsterdamas Santvarka: karalystė
Gyventojų skaičius: 15,9 mln. Plotas: 41 526 km2
Valstybinė kalba: olandų ES narė nuo: 1957

Olandija nėra visiškai tikslus šios šalies pavadinimas, nes Olandija yra vakarinės šalies provincijos, pietų ir šiaurės Olandija; tikslus pavadinimas yra Nyderlandai, Nyderlandų Karalystė.
Olandija (arba Nyderlandai) – žemumų kraštas prie Šiaurės jūros; sausumos siena su Vokietija ir Belgija; kranto linijos ilgis appie 1100 km, ilgis iš šiaurės į pietus 360 km, plotis iš vakarų į rytus 260 km; priskiriama Vakarų Europai.

Amsterdamas yra šalies konstitucinė sostinė, o Haga – administracijos ir vyriausybinių įstaigų sostinė.

Mastrichte, seniausiame ir labiausiai į pietus nutolusiame Olandijos mieste, pasirašyta Mastrichto sutartis, kuria įkurta Europos Sąjunga.

Žemės ir jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą, be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoją erdvę iš jos. Olandija laikoma jūrine tauta, nes ji visada garsėjo savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais.

Didelė dalis šalies gyventojų gyyvena nusausintoje ir sukultūrintoje teritorijoje. Jau prieš 2 tūkst. metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugoti nuo potvynių. Po 10 amžių Šiaurės jūros pakrantėje pasirodė apsauginės dambos (užtvankos) – dam. Šiandien šis žodis yra daugelio Olandijos miestų pavadinimų sudedamoji dalis (Amsterdamas, Roterdamas, Zandamas).

Olandija &#

#8211; tankiausiai gyvenama Europos šalis. Spartus urbanizacijos procesas čia suformavo vakarų Olandijos konurbaciją – Randstadą. Tai vientisas žiedinis miestas, kuris jungia net 9 miestus.

Šalies sostinė Amsterdamas dažnai vadinamas Šiaurės Venecija. Daugiau kaip 50% miesto teritorijos užima vanduo ir augmenija – yra 165 kanalai, apie 1000 tiltų, net 28 parkai.

Roterdamas – didžiausias pasaulio uostas, čia pakraunama ir iškraunama 30% visų ES prekių, keliaujančių jūra.

Olandijoje išgaunama ir eksportuojama daugiausia gamtinių dujų (8,9% pasaulinės prekybos), daugiausia užauginama ir parduodama gėlių (60% pasaulinės rinkos).

Olandija – gėlių ir vėjo malūnų šalis. Čia vis dar veikia apie tūkstantį tradicinių vėjo malūnų.

Pirmosios tulpės Olandijoje sužydėjo 1594 metais. Šiandien olandija pirmauja pagal tulpių, kardelių ir vilkdalgių eksportą.

Olandai – darbštūs, kuklūs, paprastai nemėgstantys skambių žodžių, ne visada mandagūs su kitataučiais. Jie yra talentingi prekybininkai, todėl kartais yra vadinami Euuropos kinais. Olandų nuomone, didžiausia nuodėmė – švaistytis pinigais. Baisiausias dalykas olandui – varganai gyventi, ypač bijomasi, kad to nesužinotų aplinkiniai. Skolintis pinigų čia nepriimtina.

80% olandų turi dviračius. Jų beveik dvigubai daugiau nei automobilių. Juokaujama, kad Olandijoje rogės ir pačiūžos – visuotinis hobis, o dviratis – susisiekimo priemonė.

Medinė avalynė – neatskiriamas olandų nacionalinio kolorito elementas. Kaip ir lietuvių, taip ir olandų nacionalinis apavas – klumpės. Kasmet 350 meistrų pagamina apie 3 mln. jų porų.

Nacionalinis olandų valgis – sūris. Čia jie slegiami patys įvairiausi – su kmynais, česnakais, dilgėlėmis, rū
ūkytu kumpiu.

1993 metais olandai pirmi Europoje legalizavo eutanaziją.

90% žmonių kalbėdami apie Olandiją paprastai pamini narkotikus. Taip yra ne todėl, kad Olandijoje jų daug suvartojama, o todėl, kad čia galioja gana liberalios “silpnųjų” narkotikų vartojimo taisyklės. Olandija buvo pirmoji valstybė Europoje, legalizavusi kanapių vartojimą. Šiuo metu 450 Amsterdamo kavinių jų laisvai galima nusipirkti, tačiau kanapių reklama draudžiama, o vartotojas turi būti vyresnis nei 18 metų.

Dar viena Amsterdamo ypatybė – raudonųjų žibintų kvartalas.

1.1 Plotas – 41863 kv.km (su vidaus vandenimis), 33943 kv.km (tik sausumos plotas); žemiau jūros lygio yra 27, nuo O iki 1m aukščio virš jūros lygmens – 8, 50 m aukščio – 2% šalies teritorijos. Vid. šalies aukštis 10m virš jūros lygmens; polderiai ir derlingi upių slėniai sudaro didžiają dalį, kalvotos moreninės lygumos – rytuose, Limburgo aukštuma – pietryčiuose. Iki 60 m aukščio kopų ir pylimų sistema – vakarinėje pakrantėje ir Vakarų Fryzų salose. Vedų jūra (Waddenzee) tarp Vakarų Fryzų salų ir šiaurinės pakrantės. Didžiausios salos km2: Tekselis (Texel) – 190, Terschelingas (Terschelling) – 96, Amelandas – 57. Pievos ir ganyklos užima 33, dirbamoji žemė 22, vidaus vandenys 19, miškai 8, sodai ir daržai (bei šiltnamiai) 6% šalies teritorijos.
1.2 Klimatas – Atlanto jūrinis su šiltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Dažni rūkai, iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingų dienų per metus. Stiprūs vakarų vėjai (jais varomi vėjo malūnai), vidutinis santykinis oro drėgnumas Amsterdame 86%, vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C

C (kritulių kiekis mm): Amsterdamas +2,5 ir +16,5 (850), Roterdamas +2,5 ir +16,5 (800).
1.3 Geografiniai ekstremumai – svarbiausios upės: Reino atšakos Valis (Waal) ir Lekas, Maso (Maas) žemupys, Šeldės (Schelde) upės žiotys. Didžiausias ežeras Eiselmeris 1217 km2; aukščiausia kalva – Valserbergas (Vaalser Berg) 321m, žemiausias taškas – Princo Aleksandro polderis 6,7 m žemiau jūros lygmens.
1.4 Miestai – miestų gyventojų dalis proc.: 1980m. – 88, 1990m. – 89, 1993m. – 89; didžiausios aglomeracijos tūkst. žmonių 1993m.: Amsterdame – 1091, Roterdame (Rotterdam) – 1069, Hagoje (Gravenhage; Den Haag) – 694, Utrechte – 543, Eindhovene – 391, Arnheme – 308, Herlene-Kerkrade (Heerlen-Kerkrade) – 269, Enschede-Hengele (Enschede-Hengelo) – 254, Neimegene (Niimegen) – 247, Tilburge – 236, Harleme (Haar-lem) – 214, Dordrechte-Zveindrechte (Dordrecht-Zwijnd-recht) – 212, Groningene – 209, Hertogenbose (VHertogen-bosch; Den Bosh) – 96, Leidene – 192, Gelene-Sitarde (Geleen-Sittard) – 184, Mastrichte (Maastricht) – 164, Brede – 164.
1.5 Lyguma – 40% Olandijos teritorijos yra iš jūros, ežerų ir pelkių atkovotos žemės. Daugiau kaip 50% Olandijos teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl Olandija iš tiesų yra gana lygi (didžiausias aukštis – apie 320 m). Olandiją daugybę kartų buvo užliejęs vanduo, todėl olandai nuolat turėjo kovoti su jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę (1950 m. žemės plotas Olandijoje siekė 32400 km2, 1972 m. – 36 600, 1989 m. – 39 100). Sparndame stovi skulptūra, skirta mažo olando berniuko atminimui. Jo figūra simbolizuoja amžiną žmogaus ir jūros kovą. Pasakojama, kad pakeliui į namus jis pastebėjo, kaip vanduo veržiasi pro vieną užtvankos skylę. Nieko aplinkui nebuvo, todėl jis užkimšo skylę savo pirštu ir laukė tol, kol kitą dieną pagaliau atėjo pagalba.
1.6 Polderiai ir apsauginiai pylimai (dambos) – 1228m. apie 100 tūkst. žmonių nuskendo jū
ūros potvynio metu Fryzijoje; 1634m. – uraganas ir potvynis visiškai pakeitė Šiaurės Fryzų salų kontūrus; 1953m. – 4 m aukščio banga pralaužė dambas, užtvindė teritoriją su 0,66 mln. gyventojų, sunaikinta 6% dirbamosios žemės, apie 1,5 tūkst. žuvusiųjų; 1995m. žiemą – potvynis Reino žemupyje. 1918m. – Pietų jūros (Zuiderzee – buvusi Šiaurės jūros įlanka) nusausinimo projektas, jo autorius Kornelijus Lelis (Cornelius Lėly): 1927-1932m. – pastatytas 32 km ilgio ir 90 m pločio pylimas – Didysis pylimas arba Barjerinė damba (Afsluitdijk), atskyrė Šiaurės ir Pietų jūras. Susiformavo didžiulis Eiselmerio ežeras. Sekantis etapas – Eiselmerio ežero nusausinimas ir pavertimas polderiais: 1930m. – Veringermerio (Wieringermeer) polderis 190 km2, 1937-1942m. – Nordostpolderis (Nordoostpolder) 480 km2, 1950-1957m. – Ostfle-volandas (Oostflevoland) 540 km2, 1954-1968m. – Sudflevolandas (Zuidflevoland) 430 km2, dabar vyksta 400 km2 Markervardo (Markerwaard) polderio nusausinimas. Nuo 1986m. vykdomas Deltos projektas: sudėtinga pratakių pylimų, kanalų ir tiltų sistema Zelandijos salose ir Reino, Maso bei Šeldės deltose apsaugant nuo jūros potvynių pietvakarinę šalies pakrantę.
1.7 Istorijos žinios – Germaniškųjų fryzų ir batavų genčių gyvenama dabartinės Olandijos sritis ligi Reino buvo I a. pr. Kr. okupuota Romos Julijaus Cezario ir Augusto, o nuo III a. kolonizuota žemutiniųjų frankų. IX a. suskilus Karolingų imperijai, beveik ji visa atiteko šventosios Romos Imperijos Lotarui I ir patapo Lotaringijos karalija. Pabuvusi neilgai rytinių frankų, o po jų vakarinių frankų priklausomybėj, atiteko X a. Žemutinei Lotaringijai. IX-X a. normanai bandė čia įsigalėti, bet buvo atmušti vietos didžiūnų, kurie ilgainiui įgijo vis daugiau galios ir pasidarė savarankiški feodalai. Iš jų žymiausi buvo Brabanto, Gelderso, Holandijos kunigaikščiai. Pažymėtinas XIII a. susidarymas stipraus turtingųjų miestelėnų sluoksnio, kuris pradėjo veržti iš feodalų ir politinę galią. XIV-XV a. Olandijos teritorija buvo Burgundijos, o XVI a. perėjo į Habshurgų dinastijos ispaniškąją šaką. Protestantizmo kilimo metu pietinė dalis pasiliko katalikiška, o šiaurinė — protestantiška. Iš pirmosios kilo Belgija, o iš antrosios — Olandija. Protestantai ir ypač kalvinistai priešinosi katalikų valdovams, organizavo dažnus sukilimus. Ypač neramus buvo 1568-1648m. laikotarpis Nyderlanduose (taip anuomet buvo vadinama dabartinės Belgijos ir Olandijos sritis), kur daugiausia savo akcija prieš Habsburgus pasižymėjo Vilhelmas Oranietis, o 1581m. olandų provincijos paskelbė savo nepriklausomybę. 1585m. sukilėliams atėjo į pagalbą Anglija, kuri, sunaikinusi 1588m. ispanų karo laivyną, privertė Ispaniją priimti 12 metų (1609-1621m.) paliaubas, kurių metu olandai gavo faktišką nepriklausomybę. Nors paliauboms pasibaigus ispanai dar per 30 metų nesėkmingai bandė pavergti olandus, tačiau 1648m. turėjo pasirašyti Vestfalijos taikos sutartį, pripažįstančią Olandiją respublika. Pažymėtina, kad tas laikotarpis (XVII a. pirmoji pusė), kuriame olandai kovojo dėl savo tautinės laisvės ir valstybinės nepriklausomybės, įėjo į jos istoriją kaip didelių jų komercinių laimėjimų, kolonijinės ekspansijos, o meno, mokslo ir literatūros istorijoje žinomas “aukso amžiaus” vardu. Anuo metu gyveno Rembrantas, Grotius, Spinoza, Decartas ir kt.. XVII a. viduryje Olandija jau buvo stipriausia iš visų Europos valstybių jūrinėje prekyboje, o Amsterdamas buvo tapęs kontinento finansiniu centru. Tuo metu Olandija įsigijo Javą, Sumatrą ir kitas Malajų salas, iš Ceilono ir Malakos išvijo portugalus, P. Amerikoje užėmė Surinamą, V. Indijoje – Curacao, įkūrė Naujajį Amsterdamą (Naujorką) ir rungėsi dėl kolonijų Brazilijoje. Tačiau tokia savo globaline ekspansija ji neišvengiamai turėjo susikirsti su kita tų pačių polėkių valstybe — Anglija, kuriai turėjo užleisti Naująjį Amsterdamą. Paskui įsivėlusi į karus su Anglija ir Prancūzija, o vėliau kaip Anglijos sąjungininkė prieš Prancūziją, Olandija pradėjo netekti savo tiek pasaulinės komercinės, tiek politinės – militarinės pirmaujančios pozicijos ir atsidūrė Anglijos galybės šešėlyje. Didžiosios prancūzų revoliucijos metu Prancūzija nurungė Olandiją ir jos vietoje 1795m. įkūrė savo satelitinę Batavijos respubliką, išsilaikiusią iki 1806m., kai ją Napoleonas pavertė Olandijos karalyste, o 1810m. prijungė prie Prancūzijos imperijos. Jos nepriklausomybė buvo atstatyta 1815m. Vienos kongrese, kai prie Olandijos buvo prijungti austriškieji Nyderlandai (dabartinė Belgija), o vėliau dar padidinta personaline unija su Liuksemburgu. Jos karalius Vilhelmas I nepajėgė nuraminti nepriklausomybės siekiančių belgų, ir 1830m. prasidėjo visuotinė revoliucija (vadovaujama katalikų klero drauge su liberalais), kuri 1831m. pasibaigė Belgijos emancipacija. I pasaulinio karo metu Olandija išsilaikė neutrali, bet nukentėjo ūkiškai. Nors II pasaulinio karo pradžioje deklaravo savo neutralumą, bet 1940 gegužės 10d. užpuolama Vokietijos ir, priešo aviacijai sunaikinus Rotterdamo senamiestį bei padarius kitur didelių nuostolių, prisiėmė okupaciją, iš kurios išlaisvinama 1945m. pavasarį.
1945-1949m. – kolonijinis karas Indonezijoje; 1948m. – karalienė Vilhelmina atsisakė sosto dukters Julianos labui. 1980m. – karalienė Juliana atsisakė sosto dukters Beatrisės (Beatrix) labui. 1991m. – Mastrichto sutartis.

2. Politinė padėtis

Galioja parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija, veikia 1983m. (paskelbta 1814m., reviduota 1983m.) Konstitucija. Valstybės vadovas – monarchas (nuo 1980m. karalienė Beatrisė – Beatrix), dviejų rūmų parlamentas (Generaliniai luomai – Staten-Generaal): Antrieji rūmai su 150 deputatų, renkamų ketveriems metams, turi įstatymdavystės iniciatyvos teisę ir Pirmieji rūmai, su 75 deputatais, renkamų šešeriems metams, kas tris metus pusė sudėties atnaujinama. Vyriausybė – koalicinė, sudaryta iš Darbo, Liberalų ir Demokratai-66 partijos. 1982-1994m. ministro pirmininko pareigas užima Rudolfas Liubersas – Ruud Lubbers; nuo 1994 liepos mėn. – Vimas Kokas – Wim Kok (Darbo partijos lyderis). Svarbiausios politinės partijos (vietų skaičius Antruosiuose rūmuose, 1994m. gegužės mėn. rinkimų duomenimis): Darbo partija (37), Krikščionių Demokratai (34), Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (31), Liberalai ir Demokratai-66 (24) , Kairieji Liberalai ir Pensininkų partija (6), „Žalieji kairieji” (5), Centro demokratai (3), Politinė reformatorių federacija (3), Valstybinė reformatų partija (2), Politinė reformatų sąjunga (2), Socialistų partija (2). Tarptautinio teismo būstinė – Hagoje. Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO – 1945m., Europos Taryba – 1949m., NATO – 1949m., Europos Sąjunga – 1957m., Beneliuksas – 1958m.. Padengia 1,5 % JTO biudžeto išlaidų.
Olandijos karalienė – gimė 1938m., visas vardas Beatrix Wilhelmina Armgard. 1980m. balandžio 30d. tapo karaliene (nacionalinė šventė). Karalienės vyras – Klausas fon Amsbergas, buvęs vokiečių diplomatas. Trys sūnūs: kronprincas Viljamas Aleksandras (Willem-Alexander), gimęs 1967m., Johanas Fryzas (Jonan Friso), gimęs 1968m.; Konstantinas Kristofas (Constantijn Christof), gimęs 1969m..

3. Socialinė padėtis

3.1 Istorija – Nyderlanduose buvo atrasti 250,000 metų titnago įrankiai, kurie primena apie neandertalietį, gyvenusį mažiausiai prieš 35,000 metų. Dekoruoti titnago ir kaulo įrankiai, strėlių smaigaliai, kanoja yra žmonių kurie medžiojo ir žvejojo šioj žemėj prieš 8,500 metų palikimas. Apie 4000m.prieš Kristų žmonės ūkininkavo, lipdė molinius indus ir kasė titnagą pardavimui, o 2000m. prieš Kristų įveždavo bronzą, iš kurios gamindavo sau daiktus. Gyveno agrokultūrinėje santvarkoje, kur prasimaitinti padėdavo darbiniai jaučiai. Beveik 700 m. prieš Kristų keltų, germanų gentys žemumose padėjo sukurti naują keramikos dirbinių ir metalo apdirbimo stilių, kalno sutvirtinimus, naujus agrokultūrinius metodus, atstatančius yrančią aplinką, ir naujos pramonės plėtojimą (druskos kasimą, arklių auginimą).
Nyderlanduose gyvena 95% etninių olandų. Reikšmingą mažumą sudaro Indonezijos, Surinamo (abi šios šalys yra Olandijos kolonijos), Turkijos ir Maroko atvykėliai-darbininkai, jų šeimos nariai ar palikuonys, taip pat pabėgėliai iš viso pasaulio. Dauguma imigrantų asimiliavosi.
1 km2 gyvena apie 382 žmones, todėl šalyje yra didžiausias gyventojų tankumas pasaulyje. Daugiau nei 40% gyventojų yra įsikūrę dviejose provincijose: Šiaurės Olandijoje (Noord-Holland) ir Pietų Olandijoje (Zuid-Holland).
Nyderlandų karalystei taip pat priklauso Arubos Karibų salos (69,080 gyventojų) ir Nyderlandų Antilų salos.
3.2 Kalba – Olandų kalba yra modernioji senųjų žemutinių frankų kalba, artimai gimininga flamų kalbai. Jos kartu su fryzų, anglų ir vokiečių žemaičių kalbomis priklauso vakarinei germanų kalbų šeimai.
Olandų kalba savo žodynų, sintakse ir žodžių kaityba labai panaši į vokiečių žemaičių kalbą (Plattdeutsch, Low German).
Olandų kalbos raidoje skiriami trys periodai: senasis (iki 1100m.), vidurinis (1100m.-1550m.) ir naujasis (nuo 1550m.). Iš senojo periodo išlikę tik keli rašytiniai paminklai, būtent psalmių vertimai. XIII a. olandų kalba suklestėjo. Žymiai prie kalbos ugdymo prisidėjo Jacob van Maerlanto veikalas “Spiegei Historiael”. Burgundams valdant Nyderlandus (1363m.-1477m.), olandų kalba nyko ir buvo patekusi stiprion prancūzų kalbos įtakon. Literatūrinė draugija, vadinama “Rederijkerskamer”, nesėkmingai kovojo prieš tai. Tik XVI a. religinių ir politinių kovų dėka olandų kalba atgijo. Taip pat prie to labai prisidėjo savo darbais tokie žmonės kaip Dirck Volckertczoon (1522m. – 1590m.) ir Philip van Marnixas (1538m. – 1598m.). 80 metų laikotarpyje (1568m. – 1648m.) Olandija sudarė pasipriešinimo centrą prieš ispanų valdymą. Iš pietų olandai – flamai traukėsi į šiaurę ir tuo pačiu įtakojo vietinę kalbą. Pietiečiai senuosius vienabalsius i ir ü tarė dvibalsiškai, panašiai kaip vokiečiai ei ir eu. Nuo XVI a. olandai taria žodžius “mijn” (mano), “vijf” (penki), “huis”, (namas), “muis” (pelė) dvibalsiškai, nors tarmėse senieji vienabalsiai dar išlikę.
Dėl stiprios pietiečių įtakos, bendrinė olandų kalba mažai kuo skiriasi nuo flamų kalbos. Prie abiejų kalbų subendrinimo prisidėjo ir Biblijos vertimas “Statenbijbel” (1626m.-1637m.).
XIX a. vyko stipri olandų kalbos “švarinimo” akcija, nereikalingos svetimybės buvo pakeistos tinkamais naujadarais. Dabartinė Nyderlandų kalbos gramatika ir rašyba yra nustatyta M. de Vrieso ir te Winkelio didžiojo žodyno. Paplitusi lotynų abėcėlė. Didžiųjų bei mažųjų raidžių vartojimas panašus į lietuvių.
3.3 Religija – Šiek tiek daugiau nei vienas trečdalis gyventojų išpažįsta katalikybę, daugiausia jų gyvena pietinėse Šiaurės Brabanto (Noord-Brabant) provincijose ir Limburge (Limburg). Apie 25% olandų yra protestantai, daugiausia iš jų , o taip pat ir karališkoji šeima, priklausantys Olandų reformatų bažnyčiai. Maždaug 36% Olandijos gyventojų nepriklauso jokiai religijai. Nyderlanduose, kaip ir visose Europos šalyse, tampa tokia visuomenė, kuriai religija turi vis mažesnę reikšmę.
3.4 Šeimos – Dauguma porų gyvena kartu iki vedybų. Jaunos šeimos stengiasi gyventi savarankiškai, niekieno neglobojamos. Santuokos įregistruojamos retai, bet jos tvirtos, ištuokų mažai. Šiuo metu daugelis merginų pasilieka savo pavardes, o vaikai gali turėti vieno iš tėvų pavardę. Šitoks nesantuokinis gyvenimas nieko nestebina, nei jų pačių, nei jų paauglių vaikų, nei kaimynų. Nuo 1998m. sausio, tos pačios lyties pora yra oficialiai pripažinta. Tos pačios lyties parneriai turi tokias pat teises, kaip ir heteroseksualinė santuoka (pelno mokestis, pensijų fondas ir paveldėjimo teisės).
Protestantiškoje šiaurėje šeimos dažnai yra mažos, turinčios vieną ar du vaikus. Katalikiškose pietuose šeimos gan didelės, su stipriais giminystės ryšiais. Dauguma vaikų, sulaukę 18 metų ar jaunesni, palieka tėvų namus, išvažiuodami studijuoti ar dirbti. Vis daugiau jaunų moterų įsitraukia į darbo rinką ir tai jas paskatina siekti geresnio išsilavino. Apie 40,2% (1998 m.) darbo jėgos sudarė moterys ir vienas penktadalis iš jų dirba įstatymų leidžiamojoje valdžioje.

3.5 Būdas – Stiprus rankos paspaudimas yra būdingas susitinkant ir atsisveikinant tarp pažįstamų, net ir vaikų, nors gana įprastas tarp draugų yra vienas kito skruostų bučiavimas, vyrai stipriai apsikabina. Susitikdami žmonės klausia “Hoe gaat het? ” (Kaip sekasi?). Žmonės, ypač artimų draugų ir giminių tarpe, vadina vieni kitus vardais, dabar tai gan populiaru, ypač jaunimo tarpe.
Barai Amsterdame jau seniai tapo populiaria susitikimo vieta, bet dažniausia olandai mieliau bendrauja savo ar draugų namuose. Jei susitikimo laikas yra paskirtas, yra svarbu atvykti laiku, o jei ne, atvykstama ne anksčiau kaip pusę devynių vakaro, išvykstama nuo 23 val. iki vidurnakčio. Svečiai, išskyrus giminaičius, čia priimami kaip svetimi ir atsitiktiniai. Savaitgaliais rengiami vakarėliai. Jeigu esate pakviestas dalyvauti, būtinai įspėkite keliese atvyksite. Olandų šeimininkės vakarėliui ruošia tiek kavos ir sausainiu, kiek laukiama svečių.
Olandai kažkuo panašūs į žemaičius: tokie pat flegmatiški, neskubrūs, nors gebantys po kelių stiproko alaus bokalų (juo labiau, jeigu tas alus pagamintas pagal labai seną ir paslaptingą vienuolių receptą) ir smarkiai išsijudinti, smagiai pasijuokti, humoro tikrai nestokodami. O tos garsios žemaitiškos klumpės, kurių turguose pokario metais dar būdavo pilni vežimai, ar nebus jos kadaise per Šventąją ir Palangą į Žemaitiją iš nelabai tolimos Olandijos atklydusios? Šiandien Olandijoje, savaime suprantama, niekas jų nebedėvi, bet šio sveiko apavo suvenyrinių pavyzdžių pilnos parduotuvės, o tautiniu kostiumu apsirengusį folklorinio ansamblio dalyvį gali pamatyti apsiavusį klumpėmis. Minimos ir kitos olando charakterio ypatybės, visų pirma sakoma, kad jis darbštus, kuklus, paprastai nemėgstantis skambių žodžių, ne visada mandagus su kitataučiais. Kodėl juos vadina Europos kinais? Matyt, todėl, kad jie yra talentingi prekybininkai. Olandų nuomone, didžiausia nuodėmė — švaistytis pinigais.
Darbovietėje olandai labai paslaugūs. Tačiau nenustebkite, jei pasibaigus darbui šypsena iš olando veido dingsta. Kuo skubiau sutvarkęs savo darbo vietą, pakniopstom jis bėga namo. Tokiu metu beviltiška ko nors prašyti – dalykiniams sprendimams yra. darbo laikas. Olandijoje kolektyvizmas jaučiamas tik darbe, už savo namų slenksčio laukia griežtas ir racionalus individualizmas. Gal šio individualizmo genami olandai būtinai nori gyventi savo name ar bute?
Baisiausias dalykas olandui — tai varganai gyventi, ypač bijomasi, kad to nesužinotų aplinkiniai. Namų ūkis tvarkomas taip, kad kaimynai nepastebėtų finansinių sunkumų ir nepagalvotų, jog šeimininkas nieko nepasiekė arba nesugebėjo prisitaikyti prie gyvenimo tempo ir nerado savo vietos. Skolintis pinigų čia nepriimtina.
Olandams būdinga orumas ir teisingumas. Juk niekur kitur nerasite monumento, vaizduojančio karvę su užrašu „Mūsų motinai”. Keista? Ne, — atsakome, nes juk fryzų išvesta karvių veislė pakėlė tautos gerovę.
Ir olandai, ir fryzai vertina žmonių humoro jausmą. Rimtai darbuodamiesi, kartais nekalbūs ir paniurę, olandai moka taip linksmintis, kad visiškai paneigia visus stereotipus apie jų išvaizdą ir charakterį.
3.6 Kaminkrečiai ir medžio drožėjai – Olandijos medžio drožėjai ir jų darbai garsūs ne vien Olandijoje. Didelio pasisekimo sulaukia baldų detalės, namų apyvokos daiktai ir, aišku, klumpės. Medinė avalynė – neatskiriamas olandu nacionalinio kolorito elementas. Kasmet 350 meistru pagamina apie 3 mln. jų porų. Klumpes gamina iš tuopos. Garsėja ir kalviai, kurie gamina ne tik židiniui reikalingus įrankius, bet ir apdailos detales namams, vartams ir panašiai. Delfte garsėja porceliano meistrai. Olandės siuvinėja staltieses ir rankšluosčius, juos noriai perka šalies svečiai.
3.7 Gėlės – Olandija – didžiausias pasaulio „gėlynas”, kasdien čia parduodama iki 20 mln. gėlių (10 mln. tulpių, 3 mln. rožių, chrizantemų, gvazdikų, gerberų, lelijų, krokų, fuksijų, našlaičių), duoda 4% eksporto vertės pelno, gėlių eksportas (pirmoji vieta pasaulyje, 60% pasaulinio eksporto). Gėlių eksporto struktūra pagal vertę proc.: skintos gėlės – 53, vazonėlių gėlės – 24, svogūnėliai – 15, sėklos – 7. Gėlių „jūra” polderiuose ir „stikliniai gėlynai” aplink Hagą yra būdingi šiai gėlių šaliai. Alsmerio, Harlemo, Leideno gėlių aukcionai – didžiausi pasaulyje. Koikenhofo gėlių sodas veikia kasmet nuo kovo 23 iki gegužės 25 dienos.
3.8 Įdomybės –
· Norint užeiti į svečius, reikia iš anksto (mažiausiai prieš savaitę) susitarti, negalint atvykti būtinai reikia pranešti iš anksto;
· Paviešėjus svečiuose (vakarienei arba ilgesniam laikui) būtina padėkoti, nusiunčiant specialų padėkos atviruką arba gėlių;
· Gėlės dovanojamos puokštėmis, tik kai kurios (amariliai, orchidėjos) po vieną. Puokštėje – lyginis gėlių skaičius 10-20 vnt.;
· Akcentuojama ramybė, be stresinis gyvenimas, socialinės garantijos ir jų prisilaikymas;
· Olandai -reiklūs kitiems. Labai taupūs;

Norint vykti pas gydytoją/stomatologą reikia iš anksto telefonu susitarti;
· Nyderlandų Karalystės valdymo forma yra konstitucinė monarchija. Olandai labai didžiuojasi savo karališkąja šeima. Karališkoji pora – Jos Didenybė Beatrix van Oranje ir Princas Claus, turi keturis sūnus. Vyriausias sūnus Willem Alexander 2002m. vasario 2d. tuokiasi su Argentiniete Maxima Zorregieta.
· Nyderlanduose akcentuojama tikėjimo ir žodžio laisvė, yra daug musulmonų, nors didžioji Nyderlandų dalis protestantiška. Pietuose gyvena daugiau katalikų;
· Dažnai Nyderlandai vadinami Olandija, tačiau tai nėra visai teisinga, kadangi “Holland” (Olandija) yra viena iš Nyderlandų karalystės provincijų, tačiau kita vertus – svarbiausia, kadangi šioje dalyje koncentruojasi pagrindinis valstybinis ir ekonominis gyvenimas;
· Sekmadieniais uždarytos visos parduotuvės, todėl maisto atsargomis patartina pasirūpinti iki šeštadienio 18 val. Kelis kartus per mėnesį ir dažniausiai ketvirtadienio vakarą dirba pramoninės parduotuvės ilgiau – iki 22.00 val. (tos dienos vadinasi “koopavond” –pirkimo vakaras arba “koopzondag” pirkimo sekmadienis.
· Nyderlandai garsėja liberaliomis nuostatomis: įteisinta eutanazija; homoseksualų poroms

leidžiama oficialiai tuoktis ir įsivaikinti vaikus; leidžiama vartoti lengvas narkotines medžiagas;

garsusis Amsterdamo “Raudonųjų žibintų” kvartalas;

4. Ekonomika ir ryšiai su Lietuva

Didžiausi bankai: „ABN Amro (Amsterdam-Rotterdam) Holding”, „Rabobank”; 1991 susijungė didžiausia draudimo kompanija „Nationale-Nederlanden” ir trečias šalies bankas „NMB Postbank” – susiformavo bankų ir draudimo grupė „Internationale Nederlanden Groep” (pirmoji tokia Europoje, didžiausia finansinė kompanija Europoje), Amsterdamo birža.

4.1 Nyderlandų investicijos Lietuvoje
Statistikos departamento duomenimis 2001 metų spalio 1 dienai 73 Nyderlandų investuotojų tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 39,83 mln. JAV dolerių (159,33 mln. Lt). Tai sudarė 1,52 % nuo visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje (12 vieta).
LR Įmonių rejestre iki 2002 04 01 buvo registruotos 199 įmonės su Nyderlandų kapitalu. Bendras jų įstatinis kapitalas 333,5 mln. JAV dolerių (1334,002 mln. Lt), užsienio dalis jame – 47,57 mln. JAV dolerių, arba 14,3 %

4.2 Nyderlandų techninė pagalba
Nyderlandai – tradiciškai aktyvūs paramos donorai (tiek šalims-kandidatėms, tiek ir besivystančio pasaulio valstybėms). 2000 m. NL parama įvairioms šalims siekė 3,5 mlrd. JAV dolerių. Tai vienintelė ES šalis, nemažinanti techninės pagalbos apimčių artėjant ES plėtrai. Per 1992-2000 metus Lietuva sulaukė 21 milijono guldenų (apie 40 mln. Lt.), 2001 m. NL Lietuvai skyrė 1.759.191 Eurų
Nyderlandų vyriausybė techninę pagalbą teikia dviem pagrindiniais instrumentais: PSO programa – ekonominiams sektoriams, MATRA programa – socialiniams sektoriams stiprinti. Taip pat PUA programos rėmuose 2001 m. įvyko 16 konsultacinių projektų. NL dalyvauja Dvynių programos projektuose (1998 – 2001 m. už 4.14 mln. eurų).

4.3 Lietuvos ir Nyderlandų prekyba
Lietuvos eksportas į Nyderlandus 2001 m. sudarė 134,54 mln. JAV dolerių (538,17 mln. Lt.). Pagal eksporto apimtis Nyderlandai buvo 13-oje vietoje (6-oje tarp ES šalių). Lyginant su praėjusiais metais eksportas sumažėjo 26,32 %.
Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Nyderlandų 2001 m. sudarė 149,00 mln. JAV dolerių (595,998 mln. Lt). Pagal importo apimtis Nyderlandai buvo 10-oje vietoje (7-oje tarp ES šalių). Lyginant su praėjusiais metais importas iš Nyderlandų padidėjo 20,1 %.
Lietuvos ir Nyderlandų prekybos apyvarta 2001 m. siekė 283,54 mln. JAV dolerių (1134,17 mln. Lt), balansas buvo neigiamas: 14,46 mln. JAV dolerių (57,83 mln. Lt).

Pagrindinės Lietuvos eksporto į Nyderlandus prekių grupės 2000-2001 metais (proc.)*:

2001 2000
1. Trąšos 24.14 45.57
2. Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 20.92 13.73
3. Pienas ir pieno produktai; paukščiai, kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje 19.43 16.08
4. Įvairūs pramonės dirbiniai 5.68 1.73
5. Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 5.63 4.31
6. Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai 0.24 5.24
*Šaltinis: Statistikos departamentas
Pagrindinės Lietuvos importo (pagal prekės kilmės šalį) iš Nyderlandų prekių grupės 2000- 2001 metais (proc.) *:

2001 2000
1. Plastikai ir jų dirbiniai 15.30 16.33
2. Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 15.29 16.15
3. Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 12.50 12.65
4. Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai; televizijos vaizdo ir garso įrašymoir atkūrimo aparatai; jų dirbinių dalys bei reikmenys 10.95 12.60
5. Antžeminio, oro, vandens transporto priemonėsir pagalbiniai transporto įrenginiai 10.85 8.88
6. Augaliniai produktai 6.70 8.09
7. Gatavi maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimaibei actas; tabakas 5.66 4.7
8. Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai 4.75 4.51
9. Gyvi gyvūnai; gyvūnų produktai

5. Švietimas

5.1 Mokslas – Olandijoje pirmasis privalomojo pradinio mokslo įstatymas priimtas XIX a. pabaigoje. 1900 metais paskelbtas privalomojo šešiamečio, 1933 metais -septynmečio, 1950 metais – aštuonmečio, 1975 metais – dešimtmečio mokslo įstatymas.
Tėvai patys gali pasirinkti savo vaikams išsilavinimo siekimo kelią, kuris rodo jų požiūrį į gyvenimą.
1900 metais 59% vaikų mokėsi valstybinėse mokymosi įstaigose ir 31%. – privačiose. Vėliau privačių mokyklų moksleivių gerokai padaugėjo: 1960 metais privačiuose mokyklose mokėsi 73 % visų mokinių, o valstybinėse – 27%; 1980 metais – atitinkamai 68% ir 32%.
Maždaug 7-e dešimtmetyje Olandijoje ypač sustiprėjo judėjimas už demokratiją, prieš įvairių gyventojų sluoksnių diskriminaciją. Šis judėjimas davė pradžią švietimo sistemos, pagrįstos demokratinių teisių ir žmonių lygybės principais.
Šiuo metu šalyje yra įvairių katalikų, protestantų ir pasaulietiško mokymo tipo mokyklų. 70% pradinių ir 80% visų vidurinių mokyklų Olandijoje yra privačios.
Olandų švietimo sistema siekia tokių tikslų:
1. Remti ir plėtoti visuomenės klestėjimą ir gerovę.
2. Remti šalies gyventojų socialinę integraciją.
3. Remti demokratizaciją ir emancipaciją.
4. Ugdyti kultūrinių vertybių puoselėjimą ir jų perdavimą jaunajai kartai, remti kultūrinių naujovių klestėjimą.
Švietimo sistemos struktūra. Šiuo metu Olandijos švietimo sistema yra trijų pakopų. Ji apima 1) pradinį mokymą; 2) bendrąjį vidurinį, profesinį ir aukštesnįjį profesinį mokymą; 3) profesines aukštąsias mokyklas bei universitetinį mokymą.
Privalomasis mokymas trunka nuo 5 iki 16 metų amžiaus, tai minimalus reikalavimas net ir tiems, kuriems mokslas nesiseka. Privalomojo išsilavinimo lygis nėra griežtai nustatytas. Tačiau paprastai privalomasis mokymas trunka 12 metų: vaikai mokosi nuo 5 iki 16 metų amžiaus. Olandijoje nėra atskiros ikimokyklinio ugdymo sistemos. Pradinis mokymas tęsiasi 8 metus – nuo 4 metų (tačiau privaloma lankyti pradinę mokyklą nuo 5 metų) iki 12 metų amžiaus. Toliau eina vadinamoji pereinamoji klasė (vienerių metų), kurią baigę mokiniai jau renkasi įvairius mokymosi kelius.
5.2 Studijos – mokslo lygis Olandijoje visur vienodas – tik rinkis, ką nori mokytis. Jei jie mokosi, tai mokosi gerai.

Kreditų sistema panaši į Lietuvos, tik padauginkite iš 1,5. Mokslo laipsnių sistema primena mūsų. Trumpai: 4 metai – magistras, bet realiai olandai baigia per 5-5,5 metus. Toliau 4 metai doktorantūra.
Mokslas čia kainuoja – visiems – netgi olandams, ir kainuoja 3000 guldenų (~5100 litų) per metus. Kaina svyruoja, priklausomai nuo universiteto, bet labai nedaug. Olandai studentai gauna apie 400 guldenų stipendija. Užsieniečiai čia gali patekti pagal tarptautines programas, kurių tikrai labai daug ir kiekvienam universitete, arba mokėti už mokslą.
Visi Olandijos universitetai:
· Universiteit van Amsterdam: http://www.uva.nl/
· Vrije Universiteit: http://www.vu.nl/
· Rijksuniversiteit Gronongen: http://www.rug.nl/
· Katholieke Universiteit Nijmegen: http://www.kun.nl/
· Universiteit Maastricht: http://www.unimaas.nl/
· Universiteit Twente: http://www.utwente.nl/
· Universiteit Utrecht: http://www.uu.nl/
· Wegeningen Universiteit: http://www.wau.nl/
· Katholieke Universiteit Brabant: http://www.kub.nl/
· Open Universiteit Nederland: http://www.ou.nl/
· Universiteit Leiden: http://www.leidenuniv.nl/
· Erasmus Universiteit Roterdam: http://www.eur.nl/
· Technische Universiteit Eidhoven: http://www.tue.nl/
· Technische Universiteit Delft: http://www.tudelft.nl/
Olandų kalbos kursai gali kainuoti ir ne – tai priklauso nuo universiteto.
Semestrai ir egzaminai tokie pat atitinkamai linksmi ir baisus. Vertinimas – blogas. Kodėl?- ogi balų sitema čia oficialiai 1-10, bet realiai 1-8. Tai reiškia, kad būdamas labai geru studentu ir be proto mokydamasis (o mokosi jie čia labai daug) gausi 8 ir turi tuo labai didžiuotis, nes 9 – tai idealus studentas, kas realiam gyvenima neatsitinka, o 10 vertas tik dėstytojas. Todel lietuviski 10/9-ukai jiems čia labai įspūdingi.
Patarimas jau besiruošiančiam į Olandiją studijuoti – visko, kas neaišku, kad ir apie patalynę bendrabutyje, reikia klausti ir tau mielai bus atsakyta – tam ir yra skirtos sekretorės universitetuose.
5.3 Pragyvenimas – žinia – olandai gyvena turbūt geriausiai Europoje. Doktoranto stipendija apie 2000 guldenų (3400 Lt), bet doktorantais niekas čia nenori būti, nes tai labai mažai!

O patirtis byloja, kad lietuvis studentas gali visai linksmai gyventi ir su 1200 guldenų Bendrabutis kainuoja 400-600 guldenų – ir tai yra labai pigu! O kadangi pigu, tai visi ir nori! Tai reiškia, kad tau pasiseks, jei tu gausi vieta bendrabutyje. O jei negausi tai reikia griežtai pareikalauti, kad universitetas surastų ir išnuomotų kambarį. Didžiausia tragedija ir nelaimė – Amstedame, čia kambario galima ieškoti metus! Tai, ką tik atvaziavusiam į Olandiją, jau reikia turėti popieruką rankoje su nauju namų adresu, kitaip gali prireikti grįžti. O jei pagaliau turi kambarį – paklausk kas jame, nes ten gali nebūti net lovos. Bendrabučiuose kambariai tik vienviečiai, bet tvarkingi; virtuvė ir dušu naudojasi visas batalionas. Dažniausiai užsieniečiai studentai gyvena viename bendrabutyje, o ten linksma.
Maistas čia kainuoja vidutiniškai 1,5 karto brangiau nei Lietuvoj. Brangumas priklauso nuo atstumo iki miesto ir prekybos centro.

Pigiausios parduotuves: Aldi, Lidl, Dirk van der Brok. Labai paranku pirkti turguje – ten irgi pigu.

Malonumai ir linksmybės čia labai brangūs. Demėsio! Alus ir vynas – pigus!
Nuolaidų studentams miesto viešuoju ir net tarpmiestiniu transportu nėra – tik olandų studentai važinėja veltui. Vienkartinis bilietas metro, autobusu ir tramvajumi kainuoja 4,5 guldenų. Apsimoka pirkti Strippenkart’a už 12 arba 30 guldenų su kuria galima daug kartų važiuoti. Vienos kelionės kaina bus beveik dvigubai pigesne. Yra ir mėnesiniai transporto bilietai.

Vizos reikia, jei pasilieki čia ilgiau, kaip 3 mėnesius. Ją galima gauti tik Olandijos ambasadoje Rygoje. Tai gali trukti 3 mėnesius, bet padedant universitetui, į kurį važiuoji, truks apie menėsi ir nereikės visų tų dokumentų, kurių šiaip reikalauja. Būtinai paprašykite universiteto pagalbos dėl vizos. Atvažiavus reikės nueiti į tarptautinę policiją užsiregistruoti. Šita policija šneka labai piktai, bet viskas visada baigiasi gerai.

Dirbti galima studentui 11 valandų per savaite, užmokestis – 10-15 guldenų už valandą. Darbą susirasti nesunku, tai padeda padaryti studentiskos organizacijos. Jei kalbi olandiškai – didelis privalumas. Reikia darbo leidimo ir socialinio numerio – tai galima gauti, bet reikia pereiti olandiška biurokratija ir tai trunka minimum kelis menėsius.
5.4 Dokumentai vykstantiems mokytis
1. trys pilnai užpildytos ir pasirašytos anketos vizai gauti;
2. keturios neseniai darytos paso nuotraukos;
3. pasas, kurio galiojimo laikas turi būti ne mažiau kaip trys mėnesiai nuo grįžimo datos; vienas tuščias puslapis pase vizai;
4. dokumentas, patvirtinantis jūsų priėmimą į mokyklą/universitetą;
5. gimimo liudijimo kopija su vertimu į anglų ar olandų kalbas, patvirtinta notaro bei su Užsienio Reikalų Ministerijos apostile;
6. sveikatos pažymėjimas su vertimu į anglų ar olandų kalbas, patvirtintas notaro bei su Užsienio Reikalų Ministerijos apostile;

6. Turizmas

Bendrai – užsienio turistų skaičius mln.: 1990m. – 16,5, 1992m. – 18,0, 1993m. – 17,0 – kiekvienam šalies piliečiui po vieną. Turizmo įžymybės: „Šiaurės Venecija” – Amsterdamas su savo kanalais, „raudonųjų žibintų” gatvė su meno galerijomis; Hagos riterių salė Binenhofe (Binnenhof) ir pajūrio kurortas Ševeningenas (Scheveningen). Delftas garsėja porceliano ir molio dirbiniais, vienas garsiausių viduramžių miestų – Leidenas, kuriame universitetas veikia nuo 1575m., knygų spausdinimas pradedamas nuo 1580m., garsėja savo siuvyklomis ir cigarais, XVII-XVIII a. buvo garsus vilnos pramonės centras. Buriuotojų ir čiuožyklų provincija – Fryzija, kurioje vyksta čiuožimo varžybos kanalais tarp 11 miestų šaltomis žiemomis. Kultūrinio gyvenimo Olandijoje yra iš ties daug. Daug festivalių, įvairių renginių, muziejų.Aplankykite seną istorinį universitetinį miestą LEIDEN, esantį apie 20 km. nuo Hagos (susisiekimas labai patogus, traukiniu 10 min.).Jeigu į Nyderlandus atvažiuosite vasarą, nepamirškite nuvykti į GOUDĄ (apie 20 km. Nuo Hagos). Šis miestas garsėja sūriais (pasaulyje žinomiausias Gouda sūris) ir klumpėmis. (Klumpė – nacionalinis Olandų suvenyras).Kiti didieji miestai, kuriuos įdomu pamatyti: Amsterdam, Den Bosch, Haarlem, Maastricht, Deventer, Rotterdam, Utrecht, Middelburg.
Nacionalinė šventė – Karalienės gimtadienis. Nors karalienė gimus 1938.01.31, oficialiai švenčiama balandžio 30d. (Karalienės motinos gimimo diena).
Kitos valstybinės šventės – Sausio 1d.; Didysis penktadienis; Velykos; Antroji Velykų diena; Gegužės 5d. –išlaisvinimo diena; Ėmimo į dangų diena; Sekminės; Antroji Sekminių diena; Kalėdos, Kalėdų antroji diena.
Vietos laikas – Vasaros laikas toks pats, žiemos laikas – vienos valandos skirtumas (Lietuvoje valanda vėliau).
Pinigai – EURAI, pastovus Lito ir Euro santykis: 3,4528
Naminiai gyvūnai – Jeigu norite atsivežti savo augintini, atminkite, kad privalomi visi skiepai, nustatyti ES reikalavimuose dėl gyvūnų įvežimo. Dėl karantino reiktų atskirai susisiekti su ambasada prieš vykimą – karantinas priklauso nuo krizių.
Transportas – kanalai: laivybos kanalų ilgis 4832 km (pirmoji vieta pasaulyje pagal laivybos kanalų ilgį. Svarbiausi kanalai: Amsterdamo-Reino 72 km, Šiaurės jūros-Amsterdamo 27 km. Didžiausi – jūrų uostai, krovinių apyvarta mln.t: Roterdamas su avanportais Vlardingenu (Vlaardingbn), Schidamu, Huku (Hoek), Europortu – 1985m. – 250, 1990m. – 288, 1991m. – 291, didžiausias pasaulyje (40 km ilgio prieplauka, konteinerių terminalas) – Amsterdamas mln. Didžiausias aerouostas, – Amsterdamo Šipholis (Schiphol):
Automobilio vairavimas nyderlanduose:
Kelių stovis Ypatingai geras;
Greičio apribojimai Mieste 50 km/h, autostradoje (pažymėta autostrados ženklu)- 120 km/h, greitkelyje (keturkampis ženklas: balta mašina mėlyname fone) 100 km/h;
Vairavimo sunkumai/ypatumai · Yra žiedų, kai pirmenybė teikiama ne žiedo viduje esančiai mašinai, o mašinai, įvažiojančiai į žiedą;· Dviratis ir motorinis dviratis iš dešinės turi pirmenybę;· Vietinės reikšmės keliai siauresni nei Lietuvoje;· Rytais ir vakarais tarpmiestiniuose keliuose ir miestu centruose dideli kamščiai, todėl kelionė gali užtrukti ilgiau, nei planuota;
Leidžiamas alkoholio kiekis: 0,5 promilių;
Parkavimas: miesto centre visada mokamas;
Vairuotojo pažymėjimas: Lietuviškas pažymėjimas galioja pusę metų. Jeigu ruošiatės Olandijoje gyventi ilgiau, reikia gauti olandišką pažymėjimą (turintiems lietuvišką vairuotojo pažymėjimą suteikiama 1 galimybė perlaikyti egzaminą be pasiruošimo kursų. Jeigu nepavyks, turėsite lankyti nustatytus teorijos ir praktikos kursus).
Viešasis transportas:
Bilietai Speciali kortelė, vadinama “strippenkaart” tinka ir autobusams, ir troleibusams, naudojama visoje šalyje. Kortelę sudaro 2, 3 8, 15 arba 45 padalos. Žymimų padalų skaičius priklauso nuo to, kokį atstumą asmuo keliauja. Miestai ir rajonai yra padalinti į zonas.
Kainos 2 ir 3 padalų korteles galima įsigyti autobuse arba tramvajuje, tačiau tai visada brangiau nei pirkti daugiau padalų turinčią kortelę kituose pardavimo punktuose. 2 padalų kainuoja 1,40 Eurų, 8- 5.60 Eurų, 15- 5,90
Baudos 30 Eurų;

Verta pamatyti:
Vandenzė – įlanka ištįsusi daugiau 488 km nuo Helderio Olandijoje iki Skalingeno pusiasalio Danijoje, — viena plačiausių ir derlingiausių pelkėtų vietovių Europoje. Vandens gylis čia svyruoja nuo 2 iki 3 metrų, o plačios smėlėtos seklumos ir užliejamos zonos, nedidelės smėlėtos juostos, sūraus vandens pelkės yra atskirtos pakrantės salų grandine nuo Šiaurės jūros. Visa ši teritorija užima 10101 km2 plotą.
Olandijos Šiaurės jūros pakrantė žavi nuostabiu vandens ir pievų (ypač gražu joms sužydėjus), augalijos ir gyvūnijos deriniu.
Vadenzė, kaip ir mūsiškis Ventės ragas, yra paukščių karalystės pagrindinis punktas. Šiose vietose daugiau kaip 50 rūšių paukščių čia arba žiemoja, arba ilsisi ir stiprinasi skrydžiui į pietus – Rytų Atlanto maršrutu. Daugiau kaip 10 milijonų paukščių iš Kanados, Grenlandijos, lslandijos ir Sibiro atskrenda suvilioti didžiuliu kiekiu sliekų ir moliuskų, gyvenančių dumble ir smėlyje. Nors pagrindinis stebėjimo objektas Vandenzėje yra paukščiai, tačiau nemažiau įdomus ir moliuskų pasaulis, kur randama midijų, o žuvų priskaičiuojama apie 100 rūšių.
Pasiklausyti paukščių klegesio ir pasigrožėti gamta atvažiuoja vietiniai olandai ir kitų šalių gyventojai. Tačiau gamta pasirodė trukdanti žmogui. Kodėl? Pietinė Šiaurės jūros pakrantė patyrė pramonės spaudimą, mat jau 100 metų kaip uostų ir dambų statyba atima vis daugiau ir daugiau žemių iš sūriųjų vandenų pelkių, tad išlikusios vietovės neturi sau lygių visos Europos mastu.
Vėjo malūnai – kažkada jų šalyje buvo apie 9000, dabar dešimt kartų mažiau. Olandai juos mini su pasididžiavimu ir meile. Seni žmonės gerai prisimena, kai malūnai malė grūdus ir pumpavo vandenį. Tai buvo įprasta įsimylėjėlių pasimatymo vieta. Malūnai Olandijoje atsirado viduramžiais. 1693 m. buvo išleistas įstatymas, pagal kurį kiekvienas malūnas privalėjo turėti vardą. Dabar daugelį malūnų saugo valstybė, veikia Olandų vėjo malūnų sąjunga.
Valendamas – folkloro miestelis netoli Amsterdamo. Čia gatvėse vaikštoma pasipuošus tautiniais drabužiais, buvusiose žvejų trobose slegiami sūriai su kmynais, česnakais, dilgėlėmis, rūkytu kumpiu. Miestelyje gausu suvenyrų parduotuvių, kur gali įsigyti ne tik sūrių, bet ir klumpes – nuo mažų mažutėlių suvenyrinių iki reikiamo dydžio. Pasijunti tarsi vaikščiotum pasakų šalyje: nuostabiai švarios gatvės, tapybiški namai, žmonės tautiniais drabužiais, klumpių drožėjai ir kaminkrėtys, rylininkai, sūdytų žuvų pardavėjai.
Markeno sala – įdomi savo gamta ir žmonių gyvenimo būdu. Joje žvejai gyvena mediniuose namuose, pastatytuose ant aukšto akmenų pamato. Dauguma namų dviejų aukštų, kur pirmame aukšte jie gyvena vasarą, o antrame — žiemą. (Tuo metu pirmame aukšte įsikuria skalbykla.) Iki 1930 m. — tautiniai drabužiai buvo nešiojami kasdien. Dar šiandien vaikai iki šešerių metų rengiami vienodai — sijonais ir kepurėlėmis, visų ilgi plaukai. Tik iš kai kurių detalių galima spręsti, ar tai berniukas, ar mergaitė: berniukų kepurėlės apvalios, mergaičių — konuso formos. Septynerių metų berniukui užmaunamos plačios kelnės, kurios parauktos aukščiau kelių. Jas berniukai nešioja vienus metus, paskui ateina iškilmingas momentas — jam leidžiama rengtis kaip patinka. Ši diena — visos šeimos šventė. Vaikas giminėms ir draugams pasirodo su ilgomis kelnėmis, trumpais plaukais ir kepure su snapeliu. Berniukas laikosi išdidžiai, kaip tikras vyras, ta proga gauna dovanų.

7. Pramogos

7.1 Šventės, laisvalaikis – Jeigu olandai moka linksmintis, vadinasi, mėgsta ir šventes, pagalvojote jūs. Neapsirikote. Olandijoje begalės švenčių, dar daugiau mugių ir festivalių. Čia labai populiarios Šv. Martyno (lapkričio 11 d.) ir Šv. Mykolo (gruodžio 6 d.) šventės. Jose daug triukšmo, juoko, klegesio ir labai daug skanių nacionalinių valgių. Šios šventės savo iškilmingumu pranoksta Naujuosius metus ir Kalėdas. Įdomiai švenčiamos Užgavėnės, per kurias vaikai yra patys svarbiausi eitynių ir visos dienos veikėjai. Jiems dovanojama įvairių dovanų ir saldainių. Velykos kiek primena Lietuvą. Mat čia vaikai irgi eina kiaušiniauti (tik su verbomis), šiai šventei irgi marginami margučiai. Labai įspūdingai ir neįprastai švenčiamas trečias rugsėjo antradienis. Tą diena Hagoje karalienė pasako kalbą ir atidaro parlamentą. Šis ritualas išlikęs nuo amžių ir kiekvienais metais sutraukia daugybę žiūrovų.
Šalyje vyksta daug mugių ir parodų, į kurias turizmo sezono metu (birželio-rugsėjo mėnesiais) nepamirštama nukreipti šalies svečių: pavyzdžiui, kiekvieną trečiadienį – į turgų, kuris XVII amžiuje vadinosi turginiu skruzdėlynu, ketvirtadieniais – į sūrių mugę Gaudoje, penktadieniais – į sūrių ar gėlių aukcioną, kur galima pamatyti gėlių iš viso pasaulio. Tulpių bumas šalyje prasidėjo dar XVII amžiuje. Šiandien čia sukurtas galingas šiltnamių ūkis, kuris užima 40 mln. m2 plotą. Alkmaro sūrių mugė – tai šimtmečių tradicija, nepakitusi iki šių dienų. Alkmaro sūrininkai garsiajame aukcione pasitempė ir išdidūs. Tik žvilgtelėkime į turgaus aikštę penktadienio rytą. Koks pagyvėjimas. Sūrių ratai ir galvelės išdėstomos ant švarių rankšluosčių tiesiog ant žemės ar ant žemų medinių suolelių. Kai miesto laikrodis pradeda mušti 7 valandą, išeina pirmieji pirkėjai. Įdomiai vyksta pirkėjo ir pardavėjo sandėrio procedūra. Pažymėtina, kad egzistuoja ir nešėjų cechas, kuris laikosi 350 metų tradicijos, pavyzdžiui, nešėjai vilki specialiais drabužiais: jų baltos kelnės, platūs šalikai ant baltų marškinių, o neštuvų spalva tokia pati kaip skrybėlės.
Senos tradicijos siejamos su žuvininkyste, mat čia XV amžiuje jau mokėjo sūdyti silkes. Šiandien vyksta graži, jaudinanti šventė – žvejų sutiktuvės iš pirmosios žūklės.
Daugelis švenčių yra šeiminės, kuriose irgi išlikę senovinių, tradicinių bruožų. Visų pirma tai siejama su vaiko gimimu ir krikštynomis, vestuvėmis ir vardynomis (kūdikis gali būti pavadintas net penkiais vardais). Tautosakoje vyrauja daug dainų, pasakų, porinimų, daug vietos skirta Tiliui Ulenšpygeliui (jis ir Belgijos bronzinis berniukas).
Per šventes dažnai rengiamos sporto varžybos. Juokaujama, kad Olandijoje rogės ir pačiūžos — visuotinis hobis, o dviratis — susisiekimo priemonė.
Olandams dviračių sportas, kaip ir futbolas — nacionalinė sporto šaka, tačiau tai, kaip minėjome, jiems daugiau būtinybė. Dviračiu olandas važiuoja į darbą ir atgal, į svečius ar su reikalais. Šiaip jau olandai laiko keistuoliu žmogų, kuris neturi dviračio. Respektabiliu ir turinčiu visus patogumus olando būstas laikomas tik tada, jei netoliese yra visuomeninis garažas dviračiui, kur šeimininkas turi abonementą dviračiui statyti (vieną ar du). Tik dviračių daug, o garažų mažai.
Olandija žiemą tarsi „užšąla” — mažiau festivalių ir švenčių po atviru dangumi. Lapkričio viduryje į šalį „iš Ispanijos” atvyksta Sinterklausas — vietos Kalėdų Senelis. Jį lydi ne kokia nors Snieguolė, o šaipokai pagalbininkai, paprastai vadinami Zwarte Pieten (Juodaisiais Pėteriais). Gruodžio 5-osios vakare olandai siunčia vienas kitam anonimines išradingai įpakuotas dovanėles su eilėraštukais, kuriuos esą parašęs Kalėdų Senelis. Olandai švenčia dvi Kalėdų dienas vien todėl, kad išsiskyrusios šeimos spėtų aplankyti „abi puses”.
Kiekvieną sausį olandai pradeda žvagytis į termometrą, tikėdamiesi didesnių šalčių. Jei Fryzijoje užšąla kanalai, šalyje prasideda didelė vienuolikos dienų šventė “Elfstedentocht”. Tada kiekvienas gali lenktyniauti pačiūžų maratone. Katalikiškuose šalies pietuose vasario mėnesį vyksta spalvingi festivaliai su šokiais ir eitynėmis.
Olandai mėgsta rūpintis savo namų aplinka. Dauguma Nyderlandų gyventojų namų supa žaluma. Televizija yra labai populiari ir olandai žiūri kitus Europos šalių televizijos kanalus. Žmonės buriasi į įvairius sporto klubus. Tenisas, žolės riedulys, plaukimas, buriavimas, čiuožimas (ypač greitasis čiuožimas), burlenčių sportas, krepšinis, badmintonas ir kitos sporto šakos turi savo aistruolių. Dauguma žmonių žaidžia “korfball” – tai žaidimas panašus į krepšinį, žaidžiamas dviem komandom, kurios yra sudarytos iš šešių vyrų ir moterų kiekvienoje. Gausiai lankomi teatrai, muziejai, meno galerijos, kuriose galime pamatyti garsių dailininkų darbus – Rembrandto, Van Gogo.
7.2 Muzika – Olandų muzikos istorija vystėsi kartu su Vakarų klasikine muzika ypač Renesanso daugiabalsio choro tradicijomis. Dabar šalis didžiuojasi puikiais orkestrais, operomis ir turtingu muzikiniu gyvenimu, o taip pat pripažintais populiariosios muzikos stiliais, kilusiais iš Šiaurės Amerikos ir Europos.
Kaip ir dauguma Europos šalių, Olandija turi įvairaus folkloro muzikos tradicijas, dažnai įtakotos klasikinės muzikos tradicijų. Pavyzdžiui, daugiabalsės chorinės muzikos kompozitoriai iš “Nyderlandų Mokyklos” (1400m. – 1600m.) dažnai įterpdavo populiarių tautinių melodijų fragmentus į savo kūrinius. 20a. tradicinės muzikos kultūros lygis nusmuko, svarbūs liaudies muzikantai iškeliavo į dausas, o keleta folklorinių instrumentu visiškai išnyko. Tačiau tautinė muzika vis tiek išgyveno. Iki šių dienų išliko religinės giesmės ir populiarios baladės iš 19a.
Nemažai liaudies muzikos instrumentų (citros, trinamas būgnai, šaukštai, dambreliai) yra išlikę ir su jais dar tebe grojama. Dūdmaišiai ir rylos yra reti ar išnykę. Dominuoja labiausiai tokie muzikos instrumentai, kaip akordeonas, smuikas (ypač Fryzijoje).
7.3 Narkotikai – 90% žmonių, kalbėdami apie Olandiją, paprastai pamini narkotikus. Taip yra ne todėl, kad Olandijoje jų daug suvartojama, o todėl, kad čia galioja gana liberalios “silpnųjų” narkotikų vartojimo taisyklės. Olandija buvo pirmoji valstybė Europoje, 1976m. legalizavusi kanapių vartojimą. Šiuo metu 450 Amsterdamo kavinių jų laisvai galima nusipirkti. Kanapių reklama draudžiama, o vartotojas turi būti vyresnis nei 18 metų.

Narkotikų politika Olandijoje
1. Visa Olandijos prieš narkotikus nukreipta politika yra grindžiama prielaida, kad kanapių gaminiai (hašišas ir marichuana) yra sąlyginai saugūs, priskirtini taip vadinamiems “silpnai veikiantiems narkotikams”. Dėl to pagrindinė kova nukreipiama prieš stipriai veikiančius narkotikus (narkotikai, sukeliantys nepriimtiną riziką, tokie kaip heroinas, kokainas, LSD). Olandijos vyriausybė neteikia prioriteto kovai prieš kanapes.
2. Ši prielaida yra klaidinga – ji sąlygoja pavojingas pasekmes. Šiaurės Afrikoje jau daugelį šimtmečių plačiai žinoma liga, vadinama kanabizmu. Egiptas pateikė pasiūlymą įtraukti kanape į pavojingų narkotkų sąrašą. Aštuoneris metus dirbau Maroke apylinkės gydytoju ir pats mačiau kanapių vartojimo padarinius (jis Maroke vadinamas keef). Pažinojau žmones, kurie buvo visiškai sveiki iki kanapių vartojimo, o pradėję jas vartoti vos per kelerius mėnesius susirgdavo kanabizmu: liga, keičiančia charakterį ir elgesį, sąlygojančia aplaidumą mityboje ir aprangoje, atminties susilpnėjimą, atsparumo infekcijoms susilpnėjimą ir t. t.
3. Kanapių sudėtinis elementas yra THC (tetrohidrokanabinolis). Ši medžiaga gerai tirpsta riebaluose, tačiau vandenyje – labai sunkiai. Dėl šios priežasties ją greitai absorbuoja organai, kuriuose gausu riebalų (smegenys, kaulų čiulpai, sėklidės), o pašalinami labai lėtai. Sykį narkotinį preparatą pavartojus, po mėnesio organizme dar galima rasti likusio THC. Tuo atveju, jei kanapės vartojamos reguliariai, organizme kaupiasi THC, o jo didėjantis koncentratas žaloja minėtų organų ląsteles. Žalingas poveikis smegenų ląstelėms, baltiesiems kraujo kūneliams (gaminamų kaulų čiulpuose) ir spermos ląstelėms (gaminamoms sėklidėse) yra pavaizduotas fotografijose.
4. Kanapių dūmuose yra daugiau koncerogeninių medžiagų, nei tabako dūmuose.
5. Olandijos ministrų kabinetas 1995-ųjų metų rugsėjo mėnesio pažymoje pakartotinai teigė, kad nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios ir net nuo septintojo dešimtmečio kanapių vartojimas neaugo. Tačiau prieš dešimtmetį tebuvo vos keletas vadinamų “kavos parduotuvių” (jau pačiame pavadinime užslėptas melas), kuriose buvo toleruojamas nedidelio kiekio kanapių pardavimas (vienkartinis pirkimas anksčiau buvo 30 mg, o dabar tik 5 mg). Vyriausybės pažymoje nurodytas “kavos parduotuvių” skaičius (tarp 1100 ir 1200) ir kitų prekybos vietų (900) skaičiu siekia virš 2000. Ar gali būti, kad žymiai padidėja pasiūla, o paklausa stabiliai nekinta?
6. “Kavos parduotuvių” toleravimo faktas leidžia leidžia daryti prielaidą, jog kanapės yra nežalingas narkotikas. Daugeliui jį vartojančių asmenų tai buvo pagrindinė priežastis, paskatinusi pradėti vartoti šiuos narkotikus.
7. Pakantumo “kavos parduotuvėms” priežastimi buvo viltis, kad jos padės atskirti kanapių rinką nuo stipriai veikiančių narkotikų rinkos. Tačiau tai tėra iliuzija, nes narkotikų prekeiviai gatvėse siūlo įsigyti visų įmanomų rūšių narkotikų. Netgi tuo atveju, jei būtų įmanoma atskirti kanapių rinką nuo kitų narkotikų, natūraliai kyla klausimas: kas iš to? Kanapės kai kuriais aspektais yra daug pavojingesnės už heroiną ir kokainą.
8. 1993-ųjų metų ataskaita1 apie piktnaudžiavimą kanapėmis (A) ir naujausia ataskaita2 (B) apie marihuanos vartojimą parodo, kad sparčiai auga mokinių, vartojančių kanapes, skaičius:
A – 1984-1992 m. laikotarpiu: yra vartoję nuo 4.8% iki 13.6%; tebevartoja nuo 2.3% iki 6.5%
B -1990-1995 m. laikotarpiu: yra vartoję nuo 7% iki 17%; tebevartoja nuo 2% iki 9% (iš jų 16-17-mečiai: yra vartoję nuo 12% iki 29%; tebevartoja nuo 5% iki 15%)
9. Remiantis ministrų kabineto pažyma dabar yra 675,000 reguliariai vartojančių kanapes.
10. Ministrų kabinetas, siekdamas apsaugoti “bona fide” (“kavos parduotuves”) nuo tiekėjų iš kriminalinių struktūrų, leidžia gyventojams bute auginti 5 vnt. kanapių. Olandijoje gaminamas hašišas (vadinamas nedenviet) savo sudėtyje gali turėti 4 kartus didesnį THC procentinį kiekį (lyginant su įprastiniu), kadangi jų auginimui naudojamas dirbtinis apšvietimas, kuriuo imituojamas hašišo šalių gamintojų saulėtas klimatas, be to, patys kanapiniai augalai yra genetiškai apdorojami. Valstybės prokuroro 1993 m. metinėje ataskaitoje parašyta: “Pasitelkdamos geriausias Olandijos inovacijų žemės ūkyje tradicijas, kuomet siekiama kiek įmanoma geresnės kokybės gaminiams, skirtiems eksportui, nusikalstamos kanapių augintojų grupuotės sukūrė naują hašišo variantą. Jame THC (aktyviosios dalelės) yra žymiai stipresnės, nei įprastiniame. Forensic laboratorijoje jau buvo užregistruoti 40% THC atvejai. Šio varianto žalingas poveikis gali dėl šios priežasties būti didesnis, lyginant su kai kuriais kitais stipraus povoikio narkotikais.” Kabineto pažymoje užsimenama, kad kanapių su dideliu THC kiekiu vartojimas gali baigtis perdozavimu ir panikos priepuoliais.
1 WM. De Zwart, C.Mensink, Alcohol, tabak, drugs en gokken in cijfers, NIAD, Dec.1993
2 Vogels T.Brugman E.van Zessen GJHetgebruik van alcohol, marihuana en XTC door scholieren., TNO Leiden,
11. Tolerantiška Olandijos politika, kuria yra leidžiamas kanapių auginimas namuose, įteisintos “kavos parduotuvės” ir “vartotojų kambariai” (vietos, kuriuose narkomanai gali nebaudžiami varto bet kurios rūšies narkotikus), neapsaugo nuo narkotikų sukeliamos žalos. Tokia politika prieštarauja “Vienintelei Konvencijai” (“Single Convention”). Tokia politika leidžia narkomanams išlaikyti savo žalingus įpročius. Tokia tolerancija sukelia milžiniškas kančiai tiek pačiam narkomanui, tiek jo šeimai, o aplinkiniams – pavojų. Tokia tolerancija kelia grėsmę kaimyninių šalių politikai narkotikų atžvilgiu. Iš viso ar galima tikėtis, kad teisinis blogio pripažinimas gali sąlygoti gerus rezultatus?
12. Ministrų kabinetas taip pat pažymėjo, kad heroinas priskirtinas prie pavojingų ir žalingų įpročių. Tačiau jokie dokumentai neišgydys narkomano, o tai reiškia – priklausomybė išliks visą gyvenimą. Garantija, kad heroinas visada bus prieinamas, yra viena iš paskatų pradėti jį vartoti. Pigių narkotikų pasiūla vien tik padidins jų paklausą3, sukels socialinį chaosą ir narkomanų skaičių, taip pat narkotikais grįstą turizmą. Tačiau yra institucijų, kovojančių prieš narkotikus, patirtis, kuri mums yra įrodymas, kad įmanoma išgydyti net sunkiausią narkomanijos atvejį.

7.4 Prostitucija – Prostitucijos legalumą Olandijoje lėmė visuomenė. Olandai jau nuo viduramžių garsėjo kaip puikūs prekiautojai, todėl prekybininkų klasė buvo gana didelė. Prekybininkai nemažai keliavo po pasaulį, susidurdavo su įvairiausiomis kultūromis ir požiūriais, todėl netruko išsiugdyti savitą gyvenimo filosofiją: aš netrukdau kitiems, jei jie man netrukdo. Nesvarbu, ką jie bedarytų, kuo tikėtų ir ką valgytų. Vėliau tokį tolerantišką požiūrį labai sukritikavo Jonas Kalvinas, kuris atnešė į Olandiją protestantizmą. Deja, ginčai tarp moralistų ir verslininkų netyla iki šiol.
Tolerancija dar nereiškia, kad viskas yra leistina, kad pritariama visoms idėjoms. Kol Raudonųjų žibintų kvartalas netrukdo šalimais gyvenantiems eiliniams piliečiams, prostitucija, kaip ir visi kiti reiškiniai, vykstantys ten, yra toleruojami. Jei klientai pradeda po langais kelti triukšmą, padorus olandas iš karto skambina policijai arba rašo laišką miesto savivaldybei. Čia tolerancija ir baigiasi.
Jeigu kitose šalyse, tiksliau – plačiojoje visuomenėje, pavyktų įtvirtinti tokius principus, gyvenimas taptų lengvesnis, tačiau tik ne Bažnyčiai, kuri bet kuriuo atveju prieštarautų bet kokiam kūno pardavinėjimui. Priminti viduramžių popiežių ištvirkimo neverta, nes neseniai Jonas Paulius II atsiprašė už bažnyčios padarytas nuodėmes. Visgi moralizavimas šiuolaikinėse visuomenėse vis dar išlieka labai stiprus.
Olandijoje dėl prostitucijos diskutuojama kalbant ne apie legalumą. 1995 metais Amsterdame pasaulio prostitutės pasirašė deklaraciją, kurioje vienas iš pagrindinių reikalavimų – pripažinti prostituciją profesija. Jei prostitucija yra profesija, tai prostitutės – „seksualinio laisvalaikio darbuotojos“ (Sexual relaxation workers), bent jau taip jos dabar vadinamos kai kuriuose Olandijos rateliuose. Kai prostitucija tampa profesija, valstybė susiduria su aibe problemų: kaip sukurti mokesčių sistemą ir kaip tuos mokesčius surinkti, kaip užtikrinti socialinę apsaugą ir mokėti pensijas buvusioms prostitutėms ir t.t. Nereikia užmiršti ir sąvadautojų, kurie Olandijoje rūpinasi seksualinėmis paslaugomis. Jų taip pat laukia mokesčiai ir visi darbdavio įsipareigojimai. Čia Olandijos teisėsaugininkai jau žengė pirmą žingsnį, nes Amsterdamo sąvadautojai, norėdami legaliai „organizuoti“ verslą privalo turėti licencijas, kurios gali būti labai greitai atimtos, jei šie nesilaiko sąlygų dėl prostitučių darbo vietos tinkamumo ir netinkamų santykių su pačiomis prostitutėmis. Tokia pradžia tik patvirtina už prostituciją pasisakančiųjų argumentą, kad šis seksualinis verslas yra naudingas visuomenei. Valstybė pripažindama prostituciją profesija, padarytų nemažai gero ir savo ekonomikai, kadangi kol kas sekso darbuotojos uždirba pasakiškus pinigus: nepriklausoma prostitutė per pamainą (8 valandos) stovėdama lange uždirba 1 000-1 700 guldenų (apie 1 700-2 500 Lt) o kartais ir daugiau. Tačiau čia kalba eina tik apie legalią veiklą. Didžioji dalis prostitucijos verslo yra nelegali ir net nusikalstama.
Prostitucija tiek Olandijoje, tiek kitur prasideda nusikaltimu – merginos užverbavimu. Verbavimu dažniausiai verčiasi nusikalstamos grupuotes, nes ši veikla turi būti labai organizuota. Pirmiausiai nusikaltėliai susiranda merginą. Tai gali būti patikli kaimietė, kuriai yra pasakoma, kad ji važiuos dirbti į Vakarų Europą prižiūrėti vaikų arba dirbti kavinėje, arba naivi lengvo užmokesčio besivaikanti mergina, susigundžiusi skelbimais laikraštyje: „ieško merginų dirbti Vakarų Europoje“ arba „ieško šokėjos“ ir t.t. Joms yra padirbami dokumentai, nes originalus pasiima patys verbuotojai. Taip užverbuotos merginos yra išvežamos. Žinoma, nelegaliai, kartais siaubingomis sąlygomis, pvz., sukištos į sunkvežimį, pilną mėsos ar kitokių prekių. Kad nebandytų bėgti ir skųstis, nusikaltėliai jas prigąsdina, primuša, o kartais net išprievartauja ir tai nufotografuoja ar nufilmuoja. Jei mergina sumanytų pabėgti, nuotraukos ar vaizdajuostė butų nusiųsti jos tėvams.
Atvežtos merginos yra parduodamos viešnamių savininkams arba sąvadautojams, kurie tampa jų išnaudotojais. Kai kurie sąvadautojai su jomis elgiasi normaliai (Ol

Leave a Comment