referatas apie nyderladus

Turinys

Istorija 3
Pavadinimai 3
Simboliai 5
Vėliava 5
Herbas 5
Geografija 6
Klimatas 7
Politinės žinios 8
Ekonomika 9
Finansai ir bankai 10
Valiuta 10
Darbo rinka 11
Ryšiai su Lietuva 12
Olandijos ir Lietuvos santykiai tarpukario Lietuvoje ir po II Pasaulinio karo 12
Ekonominiai-politiniai ryšiai Lietuvos respublikos su Nyderlandų karalyste 12
Vizitai 13
Nyderlandų investicijos Lietuvoje 13
Olandijos lietuvių bendruomenė 13
Istorija 13
Bendruomenės didėjimas 14
Politiniai renginiai 14
Renginiai vaikams 15
Gyventojai. Gyvenimo būdas ir sąlygos 16
Kalba 16
Švietimas 17
Sveikatos apsauga 18
Vedybos ir šeima 20
Maistas 20
Muzika 21
Bendravimas 21
Turizmas. Lankytinos vietos.Tradicijos. Pramogos 23
Turizmas 23
Šventės 23
Vėjo malūnai 24
Vadenzės įlanka 24
Valendamas ir Gezelig 25
Tulpės 25
Narkotikai 26
Literatūra 27Istorija
Valdant Karoliui V, Šventosios Romos Imperijos imperatoriui ir Ispanijos karaliui, regionas įėjo į 17-kos Nyderlandų provincijų sudėtį kartu su šiuolaikine Belgija. Per 1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį karą 1579 metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę, suformuodamos Utrechto sąjungą, kuri yra dabartinių Nyderlandų paagrindas. Pilypas II-asis, Karolio V-ojo sūnus nenorėjo taip lengvai pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybės ir nepriklausomybė buvo pripažinta tik 1648 m.
Galutinai iškovojus nepriklausomybę nuo Ispanijos 1648 m. Jungtinės Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos kolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar 1624 m. olandas Peter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinio Niujorko vietoje.
Po trumpos prancūzų aneksijos Napoleono laikotarpiu, 1815 metais buvo suformuota Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus, Belgiją bei Liuksemburgą. Belgija sukilo ir atsiskyrė 1830 metais. Liiuksemburgas nors ir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką. 1890 m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienė Vilhelmina, Liuksemburgas atsiskyrė, nes Liuksemburgo įstatymai draudė moteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimos vokiškosios šakos na

arys.
XVIII-XIX a. Nyderlandai valdė nemažai kolonijų, kurių svarbiausios buvo Indonezija ir Surinamas. Iš pradžių kolonijas administravo Rytų Indijos Kompanija, o XIX a. jas pradėjo tiesiogiai administruoti Nyderlandų vyriausybė.
XIX a. Nyderlandų industrializavimasis buvo lėtesnis lyginant su kaimyninėmis šalimis, daugiau dėl unikalios vandens kelių infrastruktūros ir priklausomybės nuo vėjo energijos. Pirmajame pasauliniame kare Nyderlandai išlaikė neutralitetą, bet Antrojo pasaulinio karo metu 1940 m. gegužę buvo okpupuota nacių Vokietijos ir pilnai išlaisvinta tik 1945 m. Nuo 1941 iki 1945 m. naciai ir jų šalininkai išžudė virš 100 000 Nyderlandų žydų, daugybę Nyderlandų čigonų, homoseksualistų ir psichiškai nesveikų bei fizinių trūkumų turėjusių asmenų. Pokaryje Nyderlandų ekonomika greitai atsigavo, Nyderlandai tapo Beneliukso ir Europos ekonominės Bendrijos nariu. Nyderlandai tapo ir NATO aljanso nariu, buvo viena iš šešių Europos anglies ir plieno beendriją, kuri išsivystė į Europos Sąjungą, įkūrusių šalių.Simboliai
Vėliava
Olandijos vėliava padalinta į tris dalis: raudoną, baltą ir mėlyną. Vėliavos pločio ir ilgio santykis yra 2:3. Oficiali Olandijos vėliava nuo 1937 metų vasario 19 d.

Pirmoji Olandų vėliava buvo oranžinės, baltos ir mėlynos spalvų. Oranžinė spalva – dėl to, kad sukilimo vadas Vilemas Oranietis, vėliau tapęs pirmuoju nepriklausomų Nyderlandų valdytoju, buvo kilęs iš vokiškosios Nasau dinastijos ir paveldėjęs dar savo dėdės Pietų Prancūzijoje įsigytą Oranžo (Orange) kunigaikštystę. Iš čia kilo jo ir palikuonių vardas Oranžietis arba Oranietis. Beveik po ši

imto metų, 1689-aisiais, jo įpedinis valdytojo poste Vilemas III Oranietis (1650 – 1702) tapo ir Anglijos karaliumi Viljamu III, 1690 m. Šiaurės Airijoje sumušė prancūzų remiamus sukilelius katalikus, ir nuo to laiko Airijoje gyvenantys protestantai iki šiol švenčia Oranžinę dieną (Orange day). Oranžinę spalvą rasime ir šiandieninėje Airijos vėliavoje, tačiau pačios Olandijos vėliavoje jos nebeliko – nuo XVII a. ją pakeitė raudona. Nėra tikrai žinoma, kodėl taip nutiko. Vienų nuomone oranžinė spalva pamažu virto raudona dėl dažų gamybos sunkumų, kitų teigimu, dėl to, kad Oraniečių dinastija prarado populiarumą, kuo, aišku, sunku patikėti, nes ir šiandien ši dinastija sėkmingai tebevaldo šalį.Herbas
Olandijos herbe vaizduojamas skydas su Oraniečių-Nasau (Nassau) dinastijos herbu – geltonu liūtu mėlyname lauke. Be to liūtas priekinėse letenose laiko XVII a. Olandijos Respublikos kalaviją ir strėles. Skydą laiko du liūtai. Virš skydo – karaliaus karūna. Herbo apačioje – užrašas Je Maintiendrai, kuris yra prancūziškas Vilemo Oraniečio (Willem van Oranje, 1533 – 1584) devizas, reiškiantis maždaug: “Aš laikysiuos”.Geografija
Valstybė įsikūrusi prie Šiaurės jūros. Plotas – 41 863 kv.km. (su vidaus vandenimis). Žemiau jūros lygio yra 27 proc. šalies teritorijos. Autonominės Nyderlandų Karalystės dalys – Olandijos Antilai (5 salos Karibų jūroje), bendras plotas – 800 kv. km ir Aruba (Karibų jūroje netoli Venesuelos krantų) – 193 kv.km.
Nyderlandai skirstomi į 12 administracinių regionų, vadinamų provincijomis, kiekvieną iš jų valdo gubernatorius (olandiškai vadinamas Commissaris van de Koning(in), t.y. ka
araliaus/karalienės komisaras) :

• Groningenas – šalies šiaurės rytuose; sostinė Groningenas
• Fryzija (Fryzų kalba Fryslan, olandiškai Friesland) – šalies šiaurėje, sostinė Leeuwarden
• Drentė (olandiškai Drenthe) – šiaurės rytuose, į pietus nuo Groningeno, sostinė Assen
• Overeiselis (olandiškai Overijssel) – šalies rytuose, į pietusnuo Drentės, sostinė Zwolle
• Flevolandas – šalies centre, IJsselmeer polderių regione, sostinė Lelystad
• Chelderlandas (olandiškai Gelderland) – šalies centro rytuose, į pietus nuo Overeiselio, sostinė Arnhem
• Utrechtas – šalies centre, sostinė Utrechtas
• Šiaurės Olandija (olandiškai Noord-Holland) – šalies šiaurės vakaruose, sostinė Haarlem
• Pietų Olandija (olandiškai Zuid-Holland) – šalies centro vakaruose, į pietus nuo Šiaurės Olandijos, sostinė Haga (olandiškai vadinama Den Haag arba ‘s-Gravenhage)
• Zelandija (olandiškai Zeeland) – šalies pietvakariuose, sostinė Middelburg
• Šiaurės Brabantas (olandiškai Noord-Brabant)- šalies pietuose, sostinė ‘s-Hertogenbosch (Den Bosch)
• Limburgas – šalies pietryčiuose, sostinė Mastrichtas.
Visos provincijos yra dalijamos į bendruomenes (municipalitetus, olandiškai gemeenten), jų iš viso yra 467.
Šalis taip pat dalijama į specialius rajonus vandens klausimais, kuriuos valdo “vandens valdybos” (olandiškai waterschap arba hoogheemraadschap), kiekvienas jų turi įgaliojimus valdyti vandens ūkį. 2004 Sausio 1 d. buvo 37 tokie rajonai. (Šie dariniai pirmą kartą buvo sukurti dar 1196 metais).
40 proc. Olandijos teritorijos yra iš jūros, ežerų ir pelkių “atkovotos” žemės. Daugiau kaip 50 proc. Olandijos teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl Olandija iš tiesų yra gana lygi (didžiausias aukštis – apie 320 m). Olandiją daugybę kartų buvo užliejęs vanduo, todėl olandai nuolat turėjo kovoti su

u jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę (1950 m. žemės plotas Olandijoje siekė 32 400 kv. km, 1972 m. – 36 600, 1989 m. – 39 100). Sparndame stovi skulptūra, skirta mažo olando berniuko atminimui. Jo figūra simbolizuoja amžiną žmogaus ir jūros kovą. Pasakojama, kad pakeliui į namus jis pastebėjo, kaip vanduo veržiasi pro vieną iš užtvankų skylių. Nieko aplinkui nebuvo, todėl jis užkimšo skylę savo pirštu ir laukė tol, kol kitą dieną pagaliau atėjo pagalba.
Svarbiausios upės: Reino atšakos Valis (Waal) ir Lekas, Maso (Maas) žemupys, Šeldės (Schelde) upės žiotys. Didžiausias ežeras Eiselmeris 1217 km2; aukščiausia kalva – Valserbergas (Vaalser Berg) 321m, žemiausias taškas – Princo Aleksandro polderis 6,7 m žemiau jūros lygmens.Klimatas
Atlanto jūrinis su šiltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Dažni rūkai, iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingų dienų per metus. Stiprūs vakarų vėjai (jais varomi vėjo malūnai), vidutinis santykinis oro drėgnumas Amsterdame 86%, vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C (kritulių kiekis mm): Amsterdamas +2,5 ir +16,5 (850), Roterdamas +2,5 ir +16,5 (800).Politinės žinios
Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO – 1945m., Europos Taryba – 1949m., NATO – 1949m., Europos Sąjunga – 1957m., Beneliuksas – 1958m.. Padengia 1,5 % JTO biudžeto išlaidų, Tarptautinio teismo būstinė – Hagoje.
Galioja parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija, veikia 1983m. (paskelbta 1814m., reviduota 1983m.) Konstitucija. Valstybės vadovas – monarchas (nuo 1980m. karalienė Beatrisė – Beatrix(Gimė 1938m., visas vardas Beatrix Wilhelmina Armgard. 1980m. balandžio 30d. tapo karaliene (nacionalinė šventė). Karalienės vyras – Klausas fon Amsbergas, buvęs vokiečių diplomatas. Trys sūnūs: kronprincas Viljamas Aleksandras (Willem-Alexander), gimęs 1967m., Johanas Fryzas (Jonan Friso), gimęs 1968m.; Konstantinas Kristofas (Constantijn Christof), gimęs 1969m..)).
Nyderlandų vyriausybės visada susideda iš koalicijų, todėl nėra ir niekada nebuvo vienos politinės partijos, kuri surinktų pakankamai balsų, kad galėtų suformuoti daugumą parlamente. Formaliai karalienė skiria vyriausybės narius, tačiau praktikoje, kai paaiškėja rinkimų rezultatai yra formuojama koalicinė vyriausybė (derybos dėl kurios gali tęstis kelis mėnesius), po to kai vyriausybė suformuojama ji yra oficialiai karalienės paskiriama. Vyriausybės vadovas yra premjerministras, kuris paprastai yra ir didžiausios partijos koalicijoje vadovas.
Parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų. 150 žemutinių rūmų (Tweede Kamer arba antrieji rūmai) narių renkami kas keturi metai tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat kas ketveri metai tiesiogiai renkami provincijų parlamentai. Provincijų parlamentų nariai (netiesiogiai) renka mažiau svarbų Senatą (Eerste Kamer arba pirmieji rūmai). Kartu pirmieji ir antrieji rūmai sudaro Staten Generaal, generalinį susirinkimą.Ekonomika
BNP: perkamosios galios paritetas – $413 mlrd. (2005)
BNP augimas: 1.1% (2005)
BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $25,800 (2005)
BNP pagal sektorius:
žemės ūkis: 3.3%
industrija: 26.3%
paslaugos: 70.4% (2005)
Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 4.5% (2004)
Darbo jėga: 7.2 mln. (2004)
Darbo jėga pagal užsiėmimą:
paslaugos 73%
apdirbamoji pramonė ir statyba 23%
žemės ūkis 4% (2004)
Nedarbo lygis: 2.4% (2004)
Biudžetas:
pajamos: $134 mlrd.
išlaidos: $134 mlrd. (2004)
Pramonės gamybos augimas: 1.9% (2005)
Elektros energija – gamyba: 87.953 mlrd. KWh (2003)
Elektros energija – suvartojimas: 10.712 mlrd. KWh (2005)
Eksportas: $214 mlrd. (2004)
Eksporto šalys: ES 78% (Vokietija 26%, Belgija-Liuksemburgas 12%, Prancūzija 12%, D.Britanija 11%, Italija 6%), Vidurio ir Rytų Europa, JAV (2005)
Importas: $195 mlrd. (2005)
Importo šalys: ES 56% (Vokietija 18%, Belgija-Liuksemburgas 10%, D.Britanija 9%, Prancūzija 6%) US 10% (2004)
Skolos – užsienio: $0
Nyderlandai yra penktoje vietoje pagal gyvenimo lygį (2004 m.) po Norvegijos, Švedijos, Australijos ir Kanados. Piniginis vienetas – euras ( 1 euras=3,44 lito).Finansai ir bankai
Didžiausi bankai: „ABN Amro (Amsterdam-Rotterdam) Holding”, „Rabobank”; 1991 susijungė didžiausia draudimo kompanija „Nationale-Nederlanden” ir trečias šalies bankas „NMB Postbank” – susiformavo bankų ir draudimo grupė „Internationale Nederlanden Groep” (pirmoji tokia Europoje, didžiausia finansinė kompanija Europoje), Amsterdamo birža.Valiuta
Nyderlanduose 2002 m. sausio 1 d. guldeną pakeitė euras.

Nyderlandai pasirinko du Bruno Ninaber van Eyben dizainus – abiejuose vaizduojama karalienė Beatrix.
• 2 €

1 € ir 2 € monetos: pavaizduota karalienė Beatrix profiliu ir žodžiai olandų kalba „Beatrix, Nyderlandų karalienė“. 12 žvaigždžių išdėstyta puslankiu tik vienoje monetos apskritimo pusėje. Raidės ant 2 € monetos: GOD * ZIJ * MET * ONS * (Telydi mus Dievas).

• 1 €

• 50 centų

1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų monetos: pavaizduota karalienė Beatrix profiliu, o žodžiai „Beatrix, Nyderlandų karalienė“ olandų kalba užrašyti ratu palei monetų briauną.

• 20 centų

• 10 centų

• 5 centai

• 2 centai

• 1 centasDarbo rinka
Nedarbo lygis išaugo – 5,4 proc. ( 2003 m. – 4,1 proc.). Žemės ūkis sukuria 3,4 proc. darbo vietų, pramonės sektorius – 19,8 proc., paslaugų sektoriuje dirba 76,7 proc. visų dirbančiųjų. Antrame 2003 m. ketvirtyje buvo pastebimas 1,2 proc. ekonomikos nuosmūkis. Tai buvo didžiausias BVP sumažėjimas per pastaruosius 20 metų. Tai sąlygojo 22 tūkst. darbo vietų praradimą. Pramonės sektoriuje darbo vietų sumažėjo 116 tūkst., tuo tarpu viešajame bei slaugos sektoriuose buvo sukurta 94 tūkst. naujų darbo vietų. Svarbiausi sektoriai Olandijoje yra prekybos, viešbučių ir paslaugų. Tačiau ir čia juntamas darbo vietų mažėjimas. Tik 39 proc. nekvalifikuotos darbo jėgos yra įdarbinta.
Didžiausia darbų pasiūla 2003 m. buvo pardavėjams (didelę tokių pasiūlymų dalį sudaro telemarketingas), dirbantiems statybų sektoriuje bei sezoniniams darbams. 2003 m. Nyderlandų įdarbinimo tarnyba buvo paskelbusi 2,3 tūkst. laisvų darbo vietų slaugėms ir slaugytojams. Šios srities darbdaviai susiduria su sunkumais, ieškodami personalo. Darbams žemės ūkyje buvo paskelbta 860 laisvų darbo vietų (tuo tarpu darbo ieškojo tik žemės ūkio specialistų).Ryšiai su Lietuva
Olandijos ir Lietuvos santykiai tarpukario Lietuvoje ir po II Pasaulinio karo
Lietuvos pirmasis atstovas Olandijoje buvo J. Aukštuolis (1921 11 — 1922 09), nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras K. Bizauskas (1930 10 — 1931 12), V. Sidzikauskas (1931 12 — 1934 05), B. K. Balutis nuo 1934 06 (reziduoja Londone, Anglijoje). Generalinis konsulas Roterdame buvo Pierre Penn.
Senesniais laikais lietuvių reformatai savo studijoms iš užsienio universitetų yra rinkęsi ir Olandijos Leideno universitetą. Šiame amžiuje daug lietuvių jėzuitų yra mokėsi pas Valkenburgo jėzuitus. Po II Pasaulinio karo Olandijoje atsidūrė apie 40 lietuvių (apie 10 vyrų, kitos moterys, daugiausia ištekėjusios už olandų). Dėl išsisklaidymo organizacinė veikla neįmanoma, bet palaikomas tarpusavio ryšys (jį užmezgė Antanas Galkus). 1949 vasario mėnesį Amsterdame buvo suruošta lietuvių dailininkų (P. Augiaus, Ad. Galdiko, V. K. Jonyno, V. Petravičiaus, V. Rato ir A. Valeškos) paroda. Iš olandų, lietuvių draugų, minėtini prof. R. van der Meulen, filatelistas dr. J. H. van Peursem (1930m. išspausdino Lietuvos istoriją pašto ženklais “De geschiedenis van Litauen op de postzegols” ir apie Vilniaus klausimą “Tien jaar Vilnius-kwestie, poolsch-litausch conflict”, rašė daug straipsnių Lietuvos filatelijos klausimais olandų ir kitą spaudoje, 1933m. bendradarbiavo Romuvoje), amsterdamietis C. W. Bieling, išmokęs lietuvių kalbą ir padėjo po II Pasaulinio karo Olandijoje atsidūrusiems lietuviams.Ekonominiai-politiniai ryšiai Lietuvos respublikos su Nyderlandų karalyste
1921 10 06 Nyderlandai (NL) pripažino Lietuvos Respubliką de jure. Lietuvos ambasadoriumi Hagoje iki karo buvo B.Balutis, rezidavęs Londone.
1991 09 02 Nyderlandai išreiškė norą atnaujinti diplomatinius santykius.
Pirmasis LR ambasadorius Nyderlandams po diplomatinių santykių atkūrimo buvo prof. P.Kūris (rezidavo Briuselyje).
1994 m. Verslo ryšiams skatinti Delfto mieste buvo atidaryti Lietuvos namai.
1996 m. Olandų finansuojami Lietuvos namai dėl įvairių priežasčių nutraukė savo veiklą.
Šiuo metu LR ambasadorius NL – Romualdas Kalonaitis.
Pirmasis NL ambasadorius LR buvo grafas Maria de Marchant et d’Ansembourg, rezidavęs Stokholme.
1995 m. Ekonominiams-prekybiniams ryšiams skatinti Vilniuje atidaryti Olandų namai.
1998 m. Olandų namai Vilniuje reorganizuoti į Nyderlandų ambasados Rygoje ekonominį vienetą (Economic support unit).
2001 m. liepos 24 d. Vilniuje buvo įkurta NL ambasada Lietuvoje.
Šiuo metu NL ambasadorius LR – Pim R.J. Dumoré (pirmasis NL ambasadorius Lietuvai, reziduojantis Vilniuje).Vizitai
1997 05 28 LR Prezidentas A. Brazauskas dalyvavo Maršalo sutarties 50-mečio minėjime Hagoje.
1997 06 27 LR Premjeras G. Vagnoriaus su darbo vizitu lankėsi Nyderlanduose.
1999 11 30 įvyko NL URM Valstybės sekretoriaus Užsienio reikalams D. Benschop vizitas Lietuvoje;
2000 11 29-30 NL Atstovų rūmų Pirmininkės p. J. van Nieuwenhoven vizitas Lietuvoje.
2001 10 29-30 NL Premjero W. Koko oficialus vizitas Lietuvoje.
2001 12 3-5 LR Seimo Pirmininkas A. Paulauskas lankėsi Nyderlanduose.
Dabar Lietuva su Nyderlandais kuria daug tarptautinių projektų, bendradarbiauja ūkio, švietimo bei kitose sferose.Nyderlandų investicijos Lietuvoje
2003 m. spalio 1 d. Statistikos departamento duomenimis, 77 Nyderlandų investuotojų tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 193.26 mln. Lt./ 55.85 mln. EUR. Tai sudarė 1,54 % nuo visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje (13 vieta).

LR Įmonių rejestro 2004 m. kovo 1 d. duomenimis buvo užregistruotos 207 įmonės su Nyderlandų kapitalu. Nyderlandų dalis įmonių įstatiniame kapitale sudarė 46.5 proc. (618.2 mln. Lt./178.6 mln. EUR).Olandijos lietuvių bendruomenė
Istorija
Pradžia. Olandijos Lietuvių bendruomenės įsikūrimo pradžia galima laikyti 1951-uosius metus, kai pirmieji lietuviai emigrantai, po antrojo pasaulinio karo užmezgė tarpusavio ryšius. Mirga Augustaitytė-van Spanje tais metais parašė skelbimą į moterų mėgstamą žurnalą “Margriet”, ragindama atsiliepti, į Nyderlandus atvykusias lietuves. Taip susibūrė nedidelė grupelė lietuvių-moterų (apie 10 žmonių), kurios maloniai laiką leisdavo susirinkdamos pas vieną iš jų namuose. Taip atsirado lietuvių bendruomenė Nyderlanduose su pirmąja iždininke-Maryte van Ditmars-Mykolaityte. Susibūrimų tikslas buvo lietuvių kalbos ir kultūros palaikymas ir plėtojimas, informacijos iš Lietuvos skleidimas.
8-ojo dešimtmečio emigrantai iš Lietuvos. Naujomis idėjomis bei atnaujinta informacija Lietuvių bendruomenės veikla pasipildė 1976m. atvykus iš Lietuvos į Nyderlandus žydų kilmės žurnalistui bei poetui Izakui Kaplanui (1905m.-1988m.). Jis ne tik ragino lietuvius kasmet paminėti Tremties i Sibirą dieną (birželio 21d.) bei Lietuvos Nepriklausomybę (vasario 16d.), bet ir propagavo lietuvių dainas. Taip 1982m. sausio 10 d. susibūrė lietuviškos muzikos vokalinis ansamblis “Daina”.Bendruomenės didėjimas
Nuo 1990m. OLB pradeda augti narių skaičiumi. Nuo 30 narių 1990m. iki 90 narių 2002m. OLB pirmininku 1990m. buvo R. Sinius (vėliau dirbęs Lietuvos konsulu Olandijoje iki 2000m.), vėliau pirmininko pareigas perėmė Mirga van Spanje, 1998-2002 Asta Helsper-Balčiūnaitė. Šiuo metu Elona Huijben-Puščiūtė. OLB iždininke nuo 1992 m. iki 2002 m. buvo Arlette Schellenbach-Pollet. Šiuo metu šias pareigas eina Zita Schouten-Balaišytė. Bendruomenės valdyboje yra 6 žmonės.
Šiuo metu Olandijoje yra žinoma daugiau nei 200 gyvenančių lietuvių.
Pagrindinis renginys OLB veikloje- Kalėdų šventė, Lietuvos Nepriklausomybės paminėjimas vasario 16-ąją. Susirenka apie 100 žmonių.
Pagrindinis bendruomenės tikslas – lietuvybės palaikymas ir plėtojimas, pagalba ir patarimai integruojantis į olandišką visuomenę, kultūrinių ryšių vystymas.
Bendruomenės nariai palaiko ryšius su besigiminiuojančiais miestais: Etten-Leur –Šiauliais (nuo 1990m), Goes-Panevežys (įkurta 1993m.), Voorschoten-Druskininkai (nuo 1994m).
Užmegztas ryšis su Utrechto miesto teatru. Tokiu būdu bendruomenės nariai gauna informaciją (o kartais ir nuolaidą perkant bilietą) apie lietuviškų teatro grupių gastroles Olandijoje.
Palaikomi glaudūs ryšiai bei kuriami bendri ateities renginių planai su Vokietijos bei Belgijos lietuvių bendruomenėmis. Pastaroji jau keletą metų iš eilės kviečia mus dalyvauti Mindaugo Karūnavimo dienos iškilmėse Briuselyje.
2002 rugsėjo 1d. Nieuwegein buvo atsidaryta lietuviška sekmadieninė mokyklėlė. Penkios entuziastingos mokytojos pasiruošė mokyti lietuvių kalbos bei atskleisti lietuviškos istorijos paslapčių 27 vaikams ir net 11 suaugusiųjų.Politiniai renginiai
Po 1991-ųjų metų sausio mėn. kruvinųjų įvykių Lietuvoje Olandijos lietuvių bendruomenės nariai, apsirengę lietuviškais tautiniais drabužiais, surengė protesto akciją priešais Rusijos ambasadą Hagoje. Susirinko apie 13 lietuvaičių.
2000 m. kovo 11d. Briuselyje NATO būstinėje Nepriklausomybės atgavimo paminėjimas. Lietuvių bendruomenių pirmininkų prisistatymas bei susitikimai su NATO atstovais.
2000 m. rugsėji Hagoje įsikuria Lietuvos Respublikos ambasada. Užmezgami glaudūs ryšiai tarp LR Ambasados ir lietuvių bendruomenės. 2002m. balandyje ambasados patalpose vyko OLB bendras susirinkimas.
2001m. gruodžio 4d. OLB valdybos nariai (tarpininkaujant ambasados darbuotojams) susitiko su darbo vizitu Olandijoje viešėjusiu Seimo pirmininku A. Paulausku. Buvo aptarti Olandijoje gyvenantiems tautiečiams rūpimi klausimai, svarbiausias iš jų- dviguba pilietybė.
2002 balandžio 12d. dalyvavome NATO dienos iškilmėse Briuselyje. Lietuvių bendruomenių atstovai (iš Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Olandijos) kartu su Lietuvos diplomatais reziduojančiais minėtose šalyse aptarė Lietuvos stojimo į NATO aspektus.Renginiai vaikams
Lietuvaitės-motinos, išgirdusios Ligitos van Dijkhuizen-Pučėtaites kreipimąsi 1996m. sukurti “Lietuvišką darželį” entuastingai reagavo. Pasiūlymas išmokyti (neleisti užmiršti) vaikus lietuviškų dainelių, žaidimų, mokyti skatinti lietuviškai kalbėti bei bendrai švęsti įvairias šventes sudomino 20 šeimų. Tokie susibūrimai su vaikučiais vykdavo narių namuose.
1996m. vaikai sulaukė pirmojo lietuviško Kalėdų Senelio L. ir C.J. van Dijkhuizen namuose de Meern. Kalėdų Seneli vaikai sutiko ir sekančiais metais. Laimos de Vries (1996m. ir 1997m.), vėliau Pascal Cremers, Erik Blaauw (pastarieji du yra olandai, kalbantys lietuviškai), Rimo Volyliaus (1999m), Teisutes Rapp (2001m) dėka sutikusių atlikti tokia tikrai ne lengvą rolę.
1997m. Editos Jansen-Valtaitės namuose Capelle a/d IJssel organizuotos vaikams lietuviškos Vėlykos. Dideli įspūdį vaikams paliko Boba Vėlikė, pravedusi tiek daug velykinių žaidimų bei rungčių. Be to vaikai pamatė lėlių spektakli “Kiškis Piškis”.Gyventojai. Gyvenimo būdas ir sąlygos
Gyventojų skaičius: 16 067 754 (2005 liepos mėn.)
Amžius:
0-14 metai: 18.3% (vyrai 1,502,687; moterys 1,437,141)
15-64 metai: 67.9% (vyrai 5,548,188; moterys 5,362,412)
65 m. ir vyr.: 13.8% (vyrai 913,020; moterys 1,304,306) (2002 m.)
Natūralus prieaugis: 0.53% (2005)
Gimimų skaičius: 11.58/1 000 gyventojų (2005)
Mirčių skaičius: 8.67/1 000 gyventojų (2005)
Migracijos saldo: 2.35 migrantų/1 000 gyventojų (2005)
Gyvenimo trukmė: 78.58 metai
vyrai: 75.7 metai
moterys: 81.59 metai (2005)
Tautybė: olandai
Etninės grupės: olandai 83%, marokiečiai, turkai ir kitos 17% (2004)
Religija: Romos katalikai 31%, protestantai 21%, musulmonai 4.4%,
kitos 3.6%, laisvamaniai 40% (2003)
Kalba: olandųKalba
Olandų kalba – yra modernioji senųjų žemutinių frankų kalba, artimai gimininga flamų kalbai. Jos kartu su fryzų, anglų ir vokiečių žemaičių kalbomis priklauso vakarinei germanų kalbų šeimai.
Olandų kalba savo žodynų, sintakse ir žodžių kaityba labai panaši į vokiečių žemaičių kalbą (Plattdeutsch, Low German).
Olandų kalbos raidoje skiriami trys periodai: senasis (iki 1100m.), vidurinis (1100m.-1550m.) ir naujasis (nuo 1550m.). Iš senojo periodo išlikę tik keli rašytiniai paminklai, būtent psalmių vertimai. XIII a. olandų kalba suklestėjo. Žymiai prie kalbos ugdymo prisidėjo Jacob van Maerlanto veikalas “Spiegei Historiael”. Burgundams valdant Nyderlandus (1363m.-1477m.), olandų kalba nyko ir buvo patekusi stiprion prancūzų kalbos įtakon. Literatūrinė draugija, vadinama “Rederijkerskamer”, nesėkmingai kovojo prieš tai. Tik XVI a. religinių ir politinių kovų dėka olandų kalba atgijo. Taip pat prie to labai prisidėjo savo darbais tokie žmonės kaip Dirck Volckertczoon (1522m. – 1590m.) ir Philip van Marnixas (1538m. – 1598m.). 80 metų laikotarpyje (1568m. – 1648m.) Olandija sudarė pasipriešinimo centrą prieš ispanų valdymą. Iš pietų olandai – flamai traukėsi į šiaurę ir tuo pačiu įtakojo vietinę kalbą. Pietiečiai senuosius vienabalsius i ir ü tarė dvibalsiškai, panašiai kaip vokiečiai ei ir eu. Nuo XVI a. olandai taria žodžius “mijn” (mano), “vijf” (penki), “huis”, (namas), “muis” (pelė) dvibalsiškai, nors tarmėse senieji vienabalsiai dar išlikę.
Dėl stiprios pietiečių įtakos, bendrinė olandų kalba mažai kuo skiriasi nuo flamų kalbos. Prie abiejų kalbų subendrinimo prisidėjo ir Biblijos vertimas “Statenbijbel” (1626m.-1637m.).
XIX a. vyko stipri olandų kalbos “švarinimo” akcija, nereikalingos svetimybės buvo pakeistos tinkamais naujadarais. Dabartinė Nyderlandų kalbos gramatika ir rašyba yra nustatyta M. de Vrieso ir te Winkelio didžiojo žodyno. Paplitusi lotynų abėcėlė. Didžiųjų bei mažųjų raidžių vartojimas panašus į lietuvių.
Olandiška abėcėlė
A a B b C c D d E e F f
G g H h I i J j K k L l
M m N n O o P p Q q R r
S s T t U u V v w w X x
Y y Z z

Olandų kalba nemažai žodžių yra paskolinusi kitoms tautoms. Anglų kalba pasisavino iš jūrininkystės ir meno srities: “deck” (denis), “cruise” (plaukioti), “hoist” (iškelti burę), “reef” (rifas), “skipper” (prekynio laivo kapitonas), “yacht” (jachta), “sketch” (eskizas), “etch” (graviruoti) ir t.t. Amerikiečiai iš olandų pasiskolino žodžius “boss”, “Santa Claus”, “waffle” ir “Yankee”. Vokiečiai taip pat daug žodžių perėmė, pavyzdžiui, kaip: “baggern”, Börse, Dose, Düse, löschen, Rummel, Süden ir t.t.
Ir pati olandų kalba taip pat praturtino savąjį žodyną svetimybėmis. Iš prancūzų pasiskolino įvairių sričių žodžių, anglų kalba turėjo įtakos sportui, o vokiečių – mokslui.Švietimas
Pradinis ir vidurinis lavinimas
Vaikai nuo 4 metų amžiaus gali pradėti lankyti pradinę mokyklą, tačiau mokymas yra privalomas nuo 5 metų amžiaus. Mokyklos lankymas privalomas visiems 5 – 16 metų amžiaus vaikams, ilgesnį laiko tarpą gyvenantiems Nyderlanduose, nepaisant jų tautybės ar religijos. Mokslo metai Nyderlanduose trunka nuo rugpjūčio mėn. 1 d. iki liepos 31 dienos.

Vaikas privalo pradėti lankyti mokyklą nuo pirmos mėnesio dienos po dienos, kai jam sukanka 5 metai. Jeigu vaikui sukako 5 metai vasario 22 dieną, jis mokyklą turi pradėti lankyti nuo kovo mėn. 1 d. Tačiau didžioji dalis vaikų – apie 99 proc. – pradeda lankyti mokyklą nuo 4 metų amžiaus. Per šiuos papildomus metus, vaikai mokosi sklandžiau kalbėti olandiškai, suprasti kalbą – tai ypatingai svarbu vaikams, su kuriais namuose kalbama ne olandų kalba. Pradinis mokymas Olandijoje trunka 8 metus (iš kurių 7 yra privalomi). Po pagrindinio lavinimo mokiniams patariama, kokio tipo antrosios pakopos mokymą pasirinkti. Vidurinis lavinimas prasideda nuo 12 metų amžiaus ir yra privalomas iki 16 metų amžiaus. Vidurinis ugdymas skirstomas į profesinį, bendrąjį arba bendrąjį – profesinį. Bendrojo lavinimo programos, kurias baigusieji įgyja teisę į aukštąjį mokslą, yra HAVO (5 metai) ir VWO (6 metai). Paskutinieji 2 metai HAVO arba trys metai VWO skiriami paruošti mokinius mokslui universitetuose. Jie renkasi tam tikrą mokymosi kryptį:
 Gamtos ir technikos mokslai (Natuur en Techniek);
 Gamtos ir medicinos mokslai (Natuur en Gezondheid);
 Ekonomikos ir socialiniai mokslai (Economie en Maatschppij);
 Kultūros ir visuomeniniai mokslai (Cultuur en Maatschappij).
Nyderlanduose aukštojo mokslo institucijos skirstomos į akademinio lavinimo ir profesinio techninio lavinimo (aukštosios mokyklos – hogescholen – ir technikos universitetai).Sveikatos apsauga
Įmokas į socialinės apsaugos sistemą perveda darbdavys. Ligos atveju darbdavys privalo 2 metų laikotarpyje mokėti 70 proc. gauto darbo užmokesčio. Neįgalumo atveju asmuo gali kreiptis dėl invalidumo pašalpos (WAO).
Dauguma Nyderlandų gyventojų yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu medicinos priežiūros išlaidoms padengti (Verplicht Ziekenfonds verzekerd). Papildomas draudimas (aanvullende verzekering) skirtas padengti medicinos priežiūros išlaidoms užsienyje bei papildomoms sveikatos priežiūros išlaidoms, pogimdyminei priežiūrai. Nacionalinis sveikatos draudimas netaikomas valstybės tarnautojams, savarankiškai dirbantiems asmenims bei asmenims, kurių pajamos viršija nustatytą ribą (Ziekenfondsgrens). Šios asmenų kategorijos turi draustis privačiu draudimu (Prive-verzekering). Bendrasis nacionalinis sveikatos draudimas, vadinamas AWBZ – Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten, visiems Nyderlandų gyventojams padengia tam tikras išlaidas, susijusias su gydymu (pvz., išrašytus vaistus). ES piliečiai, užsiimantys darbine veikla Nyderanduose, turi tas pačias teises naudotis sveikatos apsauga šalyje, kaip ir Nyderlandų piliečiai. Nemokama būtinoji medicininė pagalba suteikiama ir pateikusiems atitinkamas E formas (E111, E119).
Apdraustieji asmenys gali registruotis pas savo regiono praktikuojantį gydytoją. Paprastai rytais nustatytomis priėmimo valandomis (spreekuur) gydytojai priima pacientus be išankstinio susitarimo. Po pietų konsultacijos skiriamos tik iš anksto susitarus. Jeigu reikalinga speciali apžiūra ar gydymas, bendrosios praktikos gydytojas nukreipia pacientus pas specialistus arba į ligoninę. Be bendrosios praktikos gydytojo siuntimo galite lankytis tik pas stomatologą. Gydymas ir hospitalizacija apdraustiesiems asmenims, turintiems gydytojo rekomendaciją (GP), yra nemokami. Nemokamai gydymas suteikiamas ir skubos atvejais (ES piliečiams- pateikus E formas).
Apsidraudę privačiu draudimu, gali pasirinkti skirtingų klasių ligonines. Asmenys, apdrausti nacionaliniu sveikatos draudimu (Ziekenfonds), paprastai gydomi trečiosios klasės gydymo įstaigose. Tačiau jie taip pat gali pasirinkti aukštesnės klasės gydymo įstaigas, pasirinkę papildomą draudimą.
Apsidraudę Nacionaliniu sveikatos draudimu (Ziekenfonds) asmenys turi teisę į nemokamas gydytojo konsultacijas, hospitalizaciją ne ilgesniam kaip 365 dienų laikotarpiui (jeigu gydymas užtrunka ilgiau kaip 365 dienas, gydymo išlaidas padengia Bendrasis nacionalinis sveikatos draudimas (AWBZ – Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten). Specialisto konsultacija pagal bendrosios praktikos gydytojo rekomendaciją (Verwijskaart) yra suteikiama nemokamai. Gydytojų paskirti medikamentai , kurie yra įrašyti į Medikamentų kompensavimo sistemą, (geneesmiddelen vergoeding systeem), išduodami nemokamai. Stomatologiniam gydymui turite apsidrausti atskiru draudimu. Prieš vykdami į Nyderlandus (ar bet kurią kitą ES šalį), kreipkitės į Teritorines ligonių kasas (TLK) arba savivaldybę pagal gyvenamąją vietą dėl E111 formos pažymos išdavimo. Pažyma išduodama ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų. Plačiau apie E111 formą – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje, rubrikoje Europos Sąjunga: http://www.vlk.lt . E111 formos pažyma suteikia teisę į būtinąją medicinos pagalbą ES šalyse bei Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine.

Motinystės pašalpa
Dirbančios moterys (samdomos ir savarankiškai dirbančios) turi teisę į motinystės pašalpą priešgimdyminiu laikotarpiu ir pogimdyviniu laikotarpiu (16 savaičių). Motinystės pašalpa sudaro 100 proc. darbo užmokesčio.

Šeimos pašalpos
Nyderlanduose už kiekvieną auginamą vaiką iki 18 metų amžiaus mokama vaiko pašalpa. Pašalpos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus bei vaikų skaičiaus. Pašalpos suma tikslinama kas pusę metų, atsižvelgiant į infliaciją. 2003 metų liepos 1 d. bazinis pašalpos dydis siekė 252,31 EUR.

Invalidumo pašalpa
Pagal Invalidumo Draudimo Įstatymą (WAO) darbuotojai iki 65 metų .amžiaus turi teisę į invalidumo pašalpą ilgalaikio nedarbingumo atveju. Asmuo įgyja teisę į šią pašalpą, jeigu po 52 savaičių jis išlieka minimaliai 15 proc. nedarbingas. Pašalpos dydis ir skyrimo trukmė priklauso nuo:
 Nedarbingumo laipsnio;
 Gauto darbo užmokesčio;
 Darbuotojo amžiaus.
Jeigu asmuo yra 30 proc. nedarbingas, jam mokama pašalpa turi siekti 21 proc. jo gauto darbo užmokesčio, jeigu nedarbingumo laipsnis siekia 80 proc., jam bus mokama 70 proc. nuo gauto darbo užmokesčio siekianti pašalpa.
Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų
Jeigu darbuotojas dėl profesinio susirgimo ar nelaimingo atsitikimo darbe praranda darbingumą, 2 metus darbdavys moka 70 proc. nuo gauto atlyginimo. Nukentėjęs asmuo taip pat gali kreiptis dėl ligos pašalpos. Jeigu darbuotojas praėjus metams laiko lieka nedarbingas, jis gali kreiptis dėl invalidumo pašalpos.

Senatvės pensija
Senatvės pensija Nyderlanduose susideda iš trijų dalių: valstybinė pensija, papildoma darbdavio pensija, ir pensija pagal papildomai mokėtas darbuotojo įmokas.
Senatvės pensijos amžius Nyderlanduose yra 65.Vedybos ir šeima
Dauguma porų gyvena kartu iki vedybų. Jaunos šeimos stengiasi gyventi savarankiškai, niekieno neglobojamos. Santuokos įregistruojamos retai, bet jos tvirtos, ištuokų mažai. Šiuo metu daugelis merginų pasilieka savo pavardes, o vaikai gali turėti vieno iš tėvų pavardę. Šitoks nesantuokinis gyvenimas nieko nestebina, nei jų pačių, nei jų paauglių vaikų, nei kaimynų. Nuo 1998m. sausio, tos pačios lyties pora yra oficialiai pripažinta. Tos pačios lyties parneriai turi tokias pat teises, kaip ir heteroseksualinė santuoka (pelno mokestis, pensijų fondas ir paveldėjimo teisės).
Protestantiškoje šiaurėje šeimos dažnai yra mažos, turinčios vieną ar du vaikus. Katalikiškose pietuose šeimos gan didelės, su stipriais giminystės ryšiais. Dauguma vaikų, sulaukę 18 metų ar jaunesni, palieka tėvų namus, išvažiuodami studijuoti ar dirbti. Vis daugiau jaunų moterų įsitraukia į darbo rinką ir tai jas paskatina siekti geresnio išsilavino. Apie 40,2% (1998 m.) darbo jėgos sudarė moterys ir vienas penktadalis iš jų dirba įstatymų leidžiamojoje valdžioje.Maistas
Pusryčiams dažniausiai vartojami šie produktai: grūdai, duona, sūris, truputis mėsos, vaisių sultys, kava ar arbata. Labai populiari duonos rūšis su grūdais. Dauguma žmonių, ypač vaikai, mėgsta saldumynus – šokoladinę glazūrą ar šokoladinį sviestą, kurį tepa ant duonos pusryčiams ar priešpiečiams. Dažnai vaikai valgo pusryčiams karštus grūdus ar razinas. Priešpiečiams, dauguma olandų užkandžiauja sumuštinius ar mėsos maltinukus. Pagrindinis valgymas – vakare. Populiariausi Olandų patiekalai yra silkė, rūkyti unguriai, žirnių sriuba ir “hutspot” (sugrūsta bulvių košė su morkomis ir svogūnais). Labai mėgstami olandų tarpe pyragaičiai, lengvas užkandis su keptomis bulvėmis (valgomas su majonezu, bet ne su pomidorų padažu), ‘stroopwafels’ (sirupu šlakstyti vapliai) ir “poffertjes”- maži purūs blynai. Didelę įvairovę patiekalų siūlo didžiųjų miestų restoranai. Indonezijos patiekalai tapo dalimi Olandiškos virtuvės.
“Desertas be sūrio, tai tartum gražuolė be akių” – tai Brijato Savareno posakis apie sūrio populiarumą Olandijoje. Gėlių turgavietėse pardavinėjama 7000 tulpių rūšių, kurias išaugina olandų gėlininkai. Tulpių būna plunksninių, panašių į orchidėjas, kokoso riešuto dydžio, daugiažiedžių ir net panašių į šampano taurę. Sūrininkai, ko gero, niekuo nenusileidžia gėlininkams. Žinoma, Olandijoje nepriskaičiuosi tiek sūrių rūšių, kiek yra tulpių rūšių, bet olandų sūriai taip pat žinomi visame pasaulyje. Pilvoti Ėdamo sūriai, iš viršaus raudoni, o viduje geltoni auksiniai, tapo olandiško apkūnumo simboliu. Ne visi žino, kad ir garsiuosius Gaudo sūrius išrado olandai. Olandijoje sūris — ne tik desertas. Sūris, įdėtas į sriubą ir salotas, sūris su ananasais ir su kumpiu, sūris su žuvimi ir apkeptas, sūris skiltelėmis ir kietas.
Moterys dažniausiai prie stalo sėdasi pirmos ir nepradeda valgyti tol, kol aplinkiniai nepalinki “Eet smakelijk” (Gero apetito). Rankos dilbiai, bet ne alkūnės, gali remtis į stalą. Na, o blogą elgesį rodo sudėtos viena ant kitos rankos valgio metu. Kiekvienas vaikas privalo pasilikti prie stalo iki valgio pabaigos. Nemandagu valgyti tik su šakute, šakutės nenaudojamos desertui valgyti, tam skirti šaukšteliai. Olandai valgo tris kartus per dieną. Vieni gausiausiai valgo vakare, kiti pirmenybę teikia pietų metui.Muzika
Olandų muzikos istorija vystėsi kartu su Vakarų klasikine muzika ypač Renesanso daugiabalsio choro tradicijomis. Dabar šalis didžiuojasi puikiais orkestrais, operomis ir turtingu muzikiniu gyvenimu, o taip pat pripažintais populiariosios muzikos stiliais, kilusiais iš Šiaurės Amerikos ir Europos.
Kaip ir dauguma Europos šalių, Olandija turi įvairaus folkloro muzikos tradicijas, dažnai įtakotos klasikinės muzikos tradicijų. Pavyzdžiui, daugiabalsės chorinės muzikos kompozitoriai iš “Nyderlandų Mokyklos” (1400m. – 1600m.) dažnai įterpdavo populiarių tautinių melodijų fragmentus į savo kūrinius. 20a. tradicinės muzikos kultūros lygis nusmuko, svarbūs liaudies muzikantai iškeliavo į dausas, o keleta folklorinių instrumentu visiškai išnyko. Tačiau tautinė muzika vis tiek išgyveno. Iki šių dienų išliko religinės giesmės ir populiarios baladės iš 19a.

Nemažai liaudies muzikos instrumentų (citros, trinamas būgnai, šaukštai, dambreliai) yra išlikę ir su jais dar tebe grojama. Dūdmaišiai ir rylos yra reti ar išnykę. Dominuoja labiausiai tokie muzikos instrumentai, kaip akordeonas, smuikas (ypač Fryzijoje).Bendravimas
Stiprus rankos paspaudimas yra būdingas susitinkant ir atsisveikinant tarp pažįstamų, net ir vaikų, nors gana įprastas tarp draugų yra vienas kito skruostų bučiavimas, vyrai stipriai apsikabina. Susitikdami žmonės klausia “Hoe gaat het? ” (Kaip sekasi?). Žmonės, ypač artimų draugų ir giminių tarpe, vadina vieni kitus vardais, dabar tai gan populiaru, ypač jaunimo tarpe.
Barai Amsterdame jau seniai tapo populiaria susitikimo vieta, bet dažniausia olandai mieliau bendrauja savo ar draugų namuose. Jei susitikimo laikas yra paskirtas, yra svarbu atvykti laiku, o jei ne, atvykstama ne anksčiau kaip pusę devynių vakaro, išvykstama nuo 23 val. iki vidurnakčio. Svečiai, išskyrus giminaičius, čia priimami kaip svetimi ir atsitiktiniai. Savaitgaliais rengiami vakarėliai. Jeigu esate pakviestas dalyvauti, būtinai įspėkite keliese atvyksite. Olandų šeimininkės vakarėliui ruošia tiek kavos ir sausainiu, kiek laukiama svečių.
Pasisveikinimas
Susitikę pirmą kartą žmonės paprastai pasisveikina rankos paspaudimu ir prisistato. Pagal etiketą, pirmas ranką turi ištiesti vyresnis arba aukštesnį statusą turintis žmogus, o jaunesnis (žemesnį statusą turintis žmogus) turi pirmas prisistatyti.
Jau pažįstami žmonės pasisveikina rankos paspaudimu, jei ilgą laiko tarpą nebuvo susitikę. Jeigu susitinkama dažnai, pasisveikinama tik žodžiu. Draugai ir šeimos nariai paprastai pasisveikina pabučiavimu į skruostą( bučiuojama tris kartus- į kairįjį skruostą, į dešinįjį, į kairįjį).
Įėjus į patalpą, kur yra daugiau žmonių, paprastai pasisveikinama žodžiu: „Goede morgen“ (Labas rytas), „goede middag“ (laba diena) arba „goede avond“ (labas vakaras). Jeigu patalpa yra nedidelė, kiekvienas pasveikinamas rankos paspaudimu. Išeidami žmonės atsisveikina, pasakydami „dag“, kas reiškia „viso gero“. Taip sveikinamasi net ir lifte ar gydytojo priimamajame.
Akių kontaktas laikomas svarbiu Nyderlanduose. Nemandagu bendraujant su žmogumi nežiūrėti į akis. Netgi parduotuvėje atsiskaitant už prekes, akių kontaktas su kasininke laikomas mandagumo ženklu. Akių kontaktas neturėtų būti per daug intensyvus. Jeigu pašnekovas žiūri į šalį, olandas tai supras kaip susidomėjimo stoką.
Olandai, norėdami būti paslaugūs ir draugiški, mielai bendrauja užsienio kalba, tačiau pastangos kalbėti olandiškai yra vertinamos.
Keletas olandų kalbos frazių:
Taip ir ne: ja ir nee;
Prašau: Alstublieft;
Ačiū: Dank u wel arba dank je (neformaliai);
Nėra už ką: Graag gedaan, niets te danken, geen dank;
Viso gero: Tot ziens arba Dag;
Atsiprašau: Pardon;Ar kalbate angliškai?: Spreekt u Engels?Turizmas. Lankytinos vietos.Tradicijos. Pramogos
Turizmas
Užsienio turistų skaičius mln.: 1990m. – 16,5, 1992m. – 18,0, 1993m. – 17,0 – kiekvienam šalies piliečiui po vieną. Turizmo įžymybės: „Šiaurės Venecija” – Amsterdamas su savo kanalais, „raudonųjų žibintų” gatvė su meno galerijomis; Hagos riterių salė Binenhofe (Binnenhof) ir pajūrio kurortas Ševeningenas (Scheveningen). Delftas garsėja porceliano ir molio dirbiniais, vienas garsiausių viduramžių miestų – Leidenas, kuriame universitetas veikia nuo 1575m., knygų spausdinimas pradedamas nuo 1580m., garsėja savo siuvyklomis ir cigarais, XVII-XVIII a. buvo garsus vilnos pramonės centras. Buriuotojų ir čiuožyklų provincija – Fryzija, kurioje vyksta čiuožimo varžybos kanalais tarp 11 miestų šaltomis žiemomis. Dėl stiprių vėjų, visoje šalyje, lygumose, ant kalvų – vėjo malūnai.Šventės
Olandijoje begalės švenčiu, dar daugiau mugių ir festivaliu. Čia labai populiarios šv. Martyno (lapkričio 11 d.) ir šv. Mykolo (gruodžio 6 d.) šventės. Jose daug triukšmo, juoko, klegesio ir labai daug skanių nacionalinių valgių. Šios šventės savo iškilmingumu pranoksta Naujuosius metus ir Kalėdas. Įdomiai Švenčiamos Užgavėnės, per kurias vaikai yra patys svarbiausi eitynių ir visos dienos veikėjai. Jiems dovanojama įvairių dovanų ir saldainių. Velykos kiek primena Lietuvą. Mat čia vaikai irgi eina kiaušiniauti (tik su verbomis), šiai šventei irgi marginami margučiai. Labai įspūdingai ir neįprastai švenčiamas trečias rugsėjo antradienis. Tą dieną Hagoje karalienė pasako kalbą ir atidaro parlamentą. Sis ritualas išlikęs nuo amžių ir kiekvienais metais sutraukia daugybę žiūrovų. Daugelis švenčių yra šeiminės, kuriose irgi išlikę senovinių, tradicinių bruožų. Visų pirma tai siejama su vaiko gimimu ir krikštynomis, vestuvėmis ir vardynomis (kūdikis gali būti pavadintas net penkiais vardais). Tautosakoje vyrauja daug dainų, pasakų, perinimų, daug vietos skirta Tiliui Ulenšpygeliui.

Olandija žiemą tarsi ‘užšąla’ – mažiau festivalių ir švenčių po atviru dangumi. Lapkričio viduryje į šalį ‘iš Ispanijos’ atvyksta Sinterklausas – vietos Kalėdų Senelis. Jį lydi ne kokia nors Snieguolė, o šaipokai pagalbininkai, paprastai vadinami Zwarte Pieten (Juodai-Mais Peteriais). Gruodžio 5-osios vakare olandai siunčia vienas kitam anonimines išradingai įpakuotas dovanėles su eilėraštukais, kuriuos esą parašęs Kalėdų Senelis. Olandai švenčia dvi Kalėdų dienas vien todėl, kad išsiskyrusios šeimos spėtų aplankyti ,.abi puses’. Kiekvieną sausį olandai pradeda žvalgytis į termometrą, tikėdamiesi didesnių balčiu. Jei Fryzijoje užšąla kanalai, šalyje prasideda didelė vienuolikos dienų šventė Elfstedentocht. Tada kiekvienas gali lenktyniauti pačiūžų maratone. Katalikiškuose šalies pietuose vasario mėnesį vyksta spalvingi festivaliai su šokiais ir eitynėmis.
Per šventes dažnai rengiamos sporto varžybos. Juokaujama, kad Olandijoje rogės ir pačiūžos – visuotinis hobis, o dviratis – susisiekimo priemonė. Olandams dviračių sportas, kaip ir futbolas – nacionalinė sporto šaka, tačiau tai, kaip minėjome, jiems daugiau būtinybė. Dviračiu olandas važiuoja į darbą ir atgal, j svečius ar su reikalais. Šiaip jau olandai laiko keistuoliu žmogų, kuris neturi dviračio. Respektabiliu ir turinčiu visus patogumus olando būstas laikomas tik tada, jei netoliese yra visuomeninis garažas dviračiui, kur šeimininkas turi abonementą dviračiui stalyti (vieną ar du). Tik dviračių daug, o garažų mažai.Vėjo malūnai
Kažkada jų šalyje buvo apie 9000, dabar dešimt kartų mažiau. Olandai juos mini su pasididžiavimu ir meile. Seni žmonės gerai prisimena, kai malūnai malė grūdus ir pumpavo vandenį. Tai buvo įprasta įsimylėjėlių pasimatymo vieta. Malūnai Olandijoje atsirado viduramžiais. 1693 m. buvo išleistas įstatymas, pagal kurį kiekvienas malūnas privalėjo turėti vardą. Dabar daugelį malūnų saugo valstybė, veikia Olandų vėjo malūnų sąjunga.Vadenzės įlanka
Vadenzės įlanka ištįsusi daugiau 488 km nuo Helderio Olandijoje iki Skalingeno pusiasalio Danijoje, — viena plačiausių ir derlingiausių pelkėtų vietovių Europoje. Vandens gylis čia svyruoja nuo 2 iki 3 metrų, o plačios smėlėtos seklumos ir užliejamos zonos, nedidelės smėlėtos juostos, sūraus vandens pelkės yra atskirtos pakrantės salų grandine nuo Šiaurės jūros. Visa ši teritorija užima 10101 km2 plotą.
Olandijos Šiaurės jūros pakrantė žavi nuostabiu vandens ir pievų (ypač gražu joms sužydėjus), augalijos ir gyvūnijos deriniu.
Vadenzė, kaip ir mūsiškis Ventės ragas, yra paukščių karalystės pagrindinis punktas. Šiose vietose daugiau kaip 50 rūšių paukščių čia arba žiemoja, arba ilsisi ir stiprinasi skrydžiui į pietus – Rytų Atlanto maršrutu. Daugiau kaip 10 milijonų paukščių iš Kanados, Grenlandijos, lslandijos ir Sibiro atskrenda suvilioti didžiuliu kiekiu sliekų ir moliuskų, gyvenančių dumble ir smėlyje. Nors pagrindinis stebėjimo objektas Vandenzėje yra paukščiai, tačiau nemažiau įdomus ir moliuskų pasaulis, kur randama midijų, o žuvų priskaičiuojama apie 100 rūšių.
Pasiklausyti paukščių klegesio ir pasigrožėti gamta atvažiuoja vietiniai olandai ir kitų šalių gyventojai. Tačiau gamta pasirodė trukdanti žmogui. Kodėl? Pietinė Šiaurės jūros pakrantė patyrė pramonės spaudimą, mat jau 100 metų kaip uostų ir dambų statyba atima vis daugiau ir daugiau žemių iš sūriųjų vandenų pelkių, tad išlikusios vietovės neturi sau lygių visos Europos mastu.Valendamas ir Gezelig
Valendamas – tai folkloro miestelis netoli Amsterdamo. Čia gatvėse vaikštoma pasipuošus tautiniais drabužiais, buvusiose žvejų trobose slegiami sūriai su kmynais, česnakais, dilgėlėmis, rūkytu kumpiu. Miestelyje gausu suvenyrų parduotuvių, kur gali įsigyti ne tik sūrių, bet ir klumpes – nuo mažų mažutėlių suvenyrinių iki reikiamo dydžio. Pasijunti tarsi vaikščiotum pasakų šalyje: nuostabiai švarios gatvės, tapybiški namai, žmonės tautiniais drabužiais, klumpių drožėjai ir kaminkrėtys, rylininkai, sūdytų žuvų pardavėjai. Įdomi savo gamta ir žmonių gyvenimo būdu Markeno sala. Joje žvejai gyvena mediniuose namuose, pastatytuose ant aukšto akmenų pamato. Dauguma namų dviejų aukštų, kur pirmame aukšte jie gyvena vasarą, o antrame – žiemą. (Tuo metu pirmame aukšte įsikuria skalbykla.) Dambos, pradėtos statyti 1932 metais, padeda apsisaugoti nuo potvynių. Iki 1930 m. – tautiniai drabužiai buvo nešiojami kasdien. Dar šiandien vaikai iki šešerių metų rengiami vienodai – sijonais ir kepurėlėmis, visų ilgi plaukai. Tik iš kai kurių detalių galima spręsti, ar tai berniukas, ar mergaitė: berniukų kepurėlės apvalios, mergaičių – konuso formos. Septynerių metų berniukui užmaunamos plačios kelnės, kurios parauktos aukščiau kelių. Jas berniukai nešioja vienus metus, paskui ateina iškilmingas momentas – jam leidžiama rengtis kaip patinka. Ši diena – visos šeimos Šventė. Vaikas giminėms ir draugams pasirodo su ilgomis kelnėmis, trumpais plaukais ir kepure su snapeliu. Berniukas laikosi išdidžiai, kaip tikras vyras, ta proga gauna dovanų.
Gezelig. Šis žodis – tai ir mažų miestelių atmosfera, ir jų gatvių pulsas, tai žavių šiuolaikinių namų kiemelių aplinka Amsterdame, kanalai ir vėjo malūnai, klumpės ir sūriai. Šiame žodelyje telpa olandų svetingumas, nuoširdumas ir namų jaukumas. Žodis gezelig rodo ypač jautrų, nuoširdų požiūrį į namus, šalį, Amsterdamą, visų žmonių buvimą šalia olando. Šis žodis apibrėžia Olandiją. Tad gezelig – tai Olandija. Manoma, kad šį žodi pradėjo vartoti hercogas Alba. Gezeliig – tai olandų įgimtas paslaugumas, jautrumas. Kai kurie olandai neigia šį apibūdinimą ir sako, kad tai jų šalies žmonių natūralus jausmas ir noras atverti savo namų duris visam pasauliui.
Gezelig – tai savotiška grožio samprata, nes nuo neatmenamų laikų šalies peizažas – tai namų interjero ir fasado vientisumas. Šiandien jis dominuoja visų stambių miestų priemiesčiuose, miškuose, parkuose, išsidėsčiusiuose tarp aukštų pastatų ir baseinų naujuose rajonuose – taip charakterizuoja šį žodį treti. Bet visi nusakantys šį žodį pridurdavo: ‘Būk dėmesingas ir pats suprasi, pajusi visa, kas gražu ir miela Olandijoje’.Tulpės
Pirmosios tulpės Olandijoje sužydėjo 1594 m. pavasarį. Jas pasodino Carolus Clusius, Leideno universiteto sodininkas. Tulpių svogūnėlių jam padovanojo Austrijos ambasadorius, kuris nuskynė jas būdamas Atamanų imperijoje. Šiandien Olandija pirmauja pagal tulpių, gladiolių ir vilkdalgių eksportą. Didžiausias gėlių aukciono pastatas yra “Verenigde Bloemenveilingen Aalsmeer”, kooperatyve, jungiančiame 5 tūkst. augintojų. Pagal pasiūlą ir apyvartą šis aukcionas yra didžiausias pasaulyje. Kiekvieną šiokiadienį čia parduodama apie 14 mln. gėlių. Pats aukciono pastatas yra 100 futbolo aikščių dydžio.Narkotikai
90 proc. žmonių kalbėdami apie Olandiją paprastai pamini narkotikus. Taip yra ne todėl, kad Olandijoje jų daug suvartojama, o todėl, kad čia galioja gana liberalios taisyklės, skirtos “silpniems” narkotikams. Olandija buvo pirmoji valstybė Europoje, 1976 m. legalizavusi kanapių naudojimą. Šiuo metu 450 Amsterdamo kavinėse jų laisvai galima nusipirkti. Kanapių reklama draudžiama, o vartotojas turi būti vyresnis nei 18 metų. Policija toleruoja tokias kavines, nes jos padeda kontroliuoti narkotikų vartojimą Olandijoje. Tūkstančiui gyventojų tenka 1,7 narkomano – tai vienas iš mažiausių rodiklių, palyginti su kitomis Vakarų Europos valstybėmis. 1995 m. apklausa parodė, kad 82 proc. olandų mano, jog vartoti narkotikus negerai, 61 proc. mano, kad reikia juos iš viso uždrausti; 40 proc. parėmė toleruojamą prekybą kavinėse, 37 proc. buvo prieš.

Leave a Comment