Olandijos valstybe

Ladijų M.Gustaičio vidurinė mokykla

Ieva Skrabulytė

Referatas

Darbo vadovas: Jonas Malinauskas

Lazdijai 2004

Olandijos vėliava

| |

| |
| |

Plotas: 41 865 kv.km

Gyventojų skaičius: 15 653 000
Gyventojų tankis: 373,9 žm./kv.km
Sostinė (gyv.skaičius): Amsterdamas (1 080 000)
Vyriausybės būstinė: Haga
Kalba: olandų
Religijos: katalikybė, musulmonai, protestantizmas
Piniginis vienetas: guldenas
Svarbiausi verslai: apdirbamoji pramonė,žemdirbystė
Valdymas: daugiapartinė demokratija
Raštingumas: 99%
Gyvenimo trukmė: 77m.
Žmonių 1 gydytojui: 410

[pic]

Olandija

Olandija yra Europos šiaurėje, ir jos siena rytuose eina su
Vokietija, o pietuose – su Belgija. Jos raižytus krantus skalauja
Šiaurės jūra.

Žemės ir jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą,
be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoja gyvybinę
erdvę iš jos. Patarlė sako: ,,Dievas sukūrė Žemę, o oolandai –
Olandiją “. Šis posakis tik patvirtina olandų pasididžiavimą savo
tėvyne. Olandiją kai kas laiko jūrine tauta, nes ji visada garsėjo
savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais.

Bet pasakojimą apie Olandiją norisi pradėti nuo jos istorijos.

Šiose žemėse I – II tūkstantmetyje pr. Kr. apsigyveno keltai, mūsų

eros pradžioje čia atsikėlė germanų gentys, iš kurių
skaitlingiausios ir labiausiai žinomos buvo fryzai, batavai. Romos
imperijos laikotarpiu šios valstybės etninio pagrindo šaknys
pasipidė vokiečių genčių palikuonimis – saksais. XI a. pabaigoje – XII

a. pradžioje atsiranda Olandijos pavadinimas (holland – plika
žemė), o XV a. – XVI a. pradžioje ssusijungus kai kurioms žemėms
(svarbiausios iš jų Zelandija, Olandijos provincija ir kitos)
atsiranda naujas pavadinimas – Nyderlandai (nederland – žema žemė).

OLANDIJOS KLESTĖJIMO laikais į šalį iš plačios imperijos plaukė
turtai, kurie padarė ją XVII a. bankų, pramonės bei menų centru.
Tačiau prieš šį pakilimą buvo ilgas laikotarpis, kai O

Olandiją valdė
kitos tautos. IX – XV a. Olandijos valdžia iš Frankų imperijos
perėjo Burgundijos kunigaikščiams, o paskui – Ispanijai. Pagaliau
protestantai olandai sukilo prieš katalikiškos Ispanijos karalių ir
po 80 metų karo 1648 m. Išsikovojo nepriklausomybę. Po to kurį
laiką klestėjo olandų prekyba ir kultūra. Šalį nusilpnino karai su
Anglija bei Prancūzija, ir XVIII a. Olandijoje prasidėjo nuosmukis.
XX a., per Antrąjį pasaulinį karą, šalį vėl buvo užėmę svetimšaliai
– šį kartą vokiečiai. 1957 m. Olandija dalyvavo įkuriant Europos
Ekonominę Bendriją ir šiandien deda pastangų, kad Europa būtų
suvienyta. Olandija – Europos Sąjungos, ekonominio susivienijimo,
jungiančio 16 Europos valstybių, narė.

PREKYBINĖ VALSTYBĖ. Olandai jūros dėka prasigyveno ir susikrovė
turtų. XVII a. šalis tapo galinga jūrų valstybe ir visame
pasaulyje prekiavo auksu, prieskoniais bei kitomis prekėmis.

AUKSO AMŽIUS. XVII a. turtingi olandų pirkliai statėsi puošnius
namus. Daugelis jų turėjo nutapytų savo namų paveikslų ir šeimos
portretų. Daailininkas Janas Vermetas (1632 – 1675) ypač meistriškai
tapė olandų interjerus.

OLANDŲ MAIŠTAS. 1648 m. Išsikovoję nepriklausomybę nuo Ispanijos,
olandai sudarė savo vyriausybę valdyti šalį (Valstybės Tarybą), kuri

rinkdavosi Hagoje su grobikų ispanų armijos vėliavomis. Tuo metu
atsiradusios religinio bei politinio pakantumo tradicijos gyvos ir
šiandien.

Olandai – ne vien žemdirbių, amatininkų, prekiautojų, bet ir narsių
jūrininkų tauta, anksti supratusi didelę romėnų posakio Navigare
necesse est (plaukioti jūra – būtina) reikšmę.

XVII amžius Olandijoje vadinamas aukso amžiumi, šalis per trumpą
laiką suklestėjo, buvo pirmaujanti jūrų valstybė, didelį indėlį
įnešusi į geografinių atradimų istoriją (iš čia kilo legenda apie
skrajojantį olandą), o

jūrinėje terminologijoje ir dabar vartojami
olandiški žodžiai: matrosas, škiperis, kubrikas, barkasas, botas, trapas.
Apibūdinant olandus, galima pasakyti, jog tai tauta, visiškai įveikusi

jūrą – tiek sausumoje (kovoja su ja dėl žemės), tiek atvirame
vandenyne, kur narsūs jūreiviai savo valia nugali stichiją. Tai
tvirta, užsigrūdinusi tauta.

| Statistikos duomenimis, 1950 |
|m. žemės plotas Olandijoje sudarė|
|32 400 kv. km., 1972 m. – 36 6000|
|kv. km, 1989 m. – 39 100 kv. km. |

Flevolandija (joje gyvena daugiau kaip 180 tūkstančių gyventojų)
ištisai apgyvendinta nusausintoje ir sukultūrintoje teritorijoje. Jau
prieš 2 tūkstančius metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugoti
nuo potvynių. Po 10 amžių Šiaurės jūros pakrantėje pasirodo
apsauginės dambos (užtvankos) dam. Šiandien šis žodis yra daugelio
miestų pavadinimų sudedamoji dalis, pavyzdžiui, Amsterdamas, Roterdamas,
Zandamas. Šį kraštovaizdį labai pagyvina vėjo malūnai, kurie seniau
ne tik malė miltus, pjovė medžius, bet ir privertė dirbti
siurblius, siurbusius vandenį iš polderių.

| Dirbtinė damba – žmogaus |
|sukurtas hidrotechnikos |
|įrenginys. Saugo kraštą nuo |
|išplovimo ar užliejimo arba |
|reguliuojant upės vagą keičia |
|tėkmę. |

Lygūs, nepaprastai kruopščiai prižiūrimi pasėlių laukai, kanalai,
vėjo malūnai, viena už kitą gražesnės sodybos ir medžiais apsodinti

puikūs keliai džiugina kiekvieno svečio akį.

Miestas žiedu. Dauguma gyventojų susitelkę miestuose. Tiesa,
Olandija – tankiausiai gyvenama Europos šalis, spartus urbanizacijos
procesas čia suformavo vakarų Olandijos konurbaciją – Randstadą. Čia
viename kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai daugiau kaip 2
000 žmonių ir sukoncentruota iki 42 procentų visų gyventojų. Tai
vientisas žiedinis miestas, kuris jungia devynis miestus: Dordrechą,
Delfą, Hagą, Leideną, Harlemą, Amsterdamą, Hilversiumą, Utrechtą,
Roterdamą. Roterdamas – didžiausias O

Olandijos miestas. Tai ir vienas
didžiausių bei judriausių pasaulio uostų. Gili upė jungia Roterdamą
su jūra, nutolusia per 28 km. Europortas, didžiulis šiuolaikinis
Roterdamo uostas, vienu metu gali aptarnauti 300 krovininių laivų.

Etninė sudėtis. Ketvirtą penktą dešimtmetį į Nyderlandus atsikėlė
daug žmonių iš buvusių olandų kolonijų Pietričių Azijoje. Septintame

dešimtmetyje plūstelėjo imigrantai iš Pietų Europos, Turkijos ir
Maroko. Didžiuosiuose miestuose jie sudaro apie penktadalį gyventojų.
Dauguma turi Nyderlandų pilietybę. Olandai didžiuojasi savo valstybės

imigracine politika.

| 1950 – 1985 m. Olandija patyrė 3 |
|imigrantų bangas: |
|1. 1950 – 1958 m. daugiausia išeivių atvyko |
|iš Indonezijos. |
|2. 1964 – 1975 m. – iš Viduržemio jūros |
|šalių (Italijos, Ispanijos, Turkijos, |
|Maroko) ir Karibų jūros valdų. |
|3. 1976 – 1985 m. – iš gretimų šalių |
|(Belgijos, Prancūzijos, VFR, Didžiosios |
|Britanijos). |
|1989 m. imigrantų skaičius siekė 624 000, |
|arba 4,2 proc. visų šalies gyventojų. |
|Skaitlingiausios grupės: |
|surinamiečiai – 194 200, turkai – 185 000, |
|marokiečiai – 143 700, išeiviai iš Olandų |
|Atilų – 66 000, vokiečiai – 41 000, |
|indoneziečiai – 40 000, kinai – 23 000. 1992|
|m. priimta 25 tūkst. pabėgėlių iš įvairių |
|Europos vietų. Didžiausias gimstamumas – |
|turkų ir marokiečių bendruomenėse. 42 proc. |
|visų imigrantų gyvena Amsterdame, Roterdame,|
|Utrechte, Hagoje. Turkai ir marokiečiai |
|paprastai dirba pramonėje ir statyboje, iš |
|surinamiečių daugiausia tatnautojų, |
|indoneziečiai dirba įvairiose pramonės |
|įmonėse. |

Olandija – šalis su išlikusia senąja miestų kultūra. Kai kurie
miestai savo istoriją rašo nuo Romos imperijos laikų.

Viduramžių architektūros ansambliai suformavę miestų centrines
dalis. Kaimų gyvenvietėms irgi būdingi senieji tradiciniai užstatymo
tipai. Daug kur matyti išsimėtę vienkiemiai, susispietę gatviniai ir
kupetiniai kaimai. Kaimai daugiau paplitę prie upių, kanalų. Juose
kai kur išlikę l

labai senovinių namų – gumno, kurių gyvenamosios
patalpos ir ūkiniai pastatai sujungti ir yra po vienu stogu. Tokio

tipo pastatas yra būdingas saksų namams, tuo tarpu fryzų pastatai
turi patalpą centre, skirtą šienui laikyti. Pastatų viduje, tiek
miestuose, tiek kaimuose, galima pamatyti senovinio interjero detalių:
lovų sienų nišose, židinių, keramikinių lėkštelių ant sienų ir
lentynų.

Tautinis koloritas būdingas ir nacionaliniam kostiumui, kuris
kaimuose dar gana populiarus, ypač švenčių dienomis. Šventiniuose
drabužiuose irgi daug tautinio kostiumo elementų: siuvinėjimų sidabro

ir aukso siūlais, nėrinių, klosčių, metalo papuošaqlų. Kaip ir
lietuvių, taip ir olandų nacionalinis apavas – klumpės.

Olandija – gėlių, vėjo malūnų, medinių klumpių, tulpių (iš jų netgi

daromos salotos) šalis, kuri vadinama dvejopai: Nyderlandai
(žemumos), Olandija (miškų šalis), o sostinė Amsterdamas dažnai
vadinama Šiaurės Venecija, jos įkurimo prie Amstelio upės metais
laikomi 1275 – ieji. Mieste šimtas kanalų, šimtas dirbtinių salų, apie

tūkstantis tiltų. Abipus kanalų – siauri ir aukšti namai, nes XVI –
XVII amžiuje mokesčiai buvo imami už fasado plotį, durų ir langų
skaičių bei dydį. Tokių namų tebėra išlikę 4000. Įdomu ir keista
tai, kad jie turi dvejas duris (paradines ir užpakalines).
Paklausite, kodėl( Atsakysime olando žodžiais. Pasakojama, jog jei
svečias nepatinka šeimininkui, jis išlydimas pro užpakalines duris
ir patenka. tiesiai į vandenį. Žiemą miesto kanalais čiuožiama,
vasarą plaukiojama valtimis.

Vienuolikos miestų kalionė. Jei žiemą kanalai užšąla, vyksta
garsiosios čiuožimo lenktynės. Jos vadinamos Elfstedentocht, arba
Vienuolikos miestų kelionė. Čiuožėjai lenktyniauja miestus
jungiančiais kanalais ir įveikia maždauk 200 kilometrų nuotolį.
Šiose lenktynėse dalyvauja apie 16 000 žmonių, tarp jų – geriausi
šalies čiuožėjai. Laimėtojai tą kelią įveikia maždaug per 6
valandas.

Amsterdamas žinomas savo varpų muzika, kuri sklinda iš 860
bažnyčių. Mieste yra 26 deimantų šlifavimo dirbtuvės, 199 futbolo
klubai, jų lyderis ,,Ajaksas”. Karališki rūmai turi 1047 kambarius.
Olandai tvirtina, jog tai aštuntasis pasaulio stebuklas, nes rūmai
pastatyti ant polių. Metraščių teigimu, jų būta 13 659. Visos
statybinės medžiagos (medis, akmuo) buvo atgabenti laivais iš
Skandinavijos.

Europos kinai. Olandai mums kažkuo panašūs į žemaičius: tokie pat

flegmatiški, neskubrūs, nors gebantys po kelių stiproko alaus bokalų

(juo labiau, jeigu tas alus pagamintas pagal labai seną ir
paslaptingą vienuolių receptą) ir smarkiai išsijudinti, smagiai
pasijuokti, humoro tikrai nestokodami. O tos garsios žemaitiškos
klumpės, kurių turguose pokario metais dar būdavo pilni vežimai, ar
nebus jos kadaise per Šventąją ir Palangą į Žemaitiją iš nelabai
tolimos Olandijos atklydusios( Šiandien Olandijoje, savaime suprantama,
niekas jų nebedėvi, bet šio sveiko apavo suvenyrinių pavyzdžių
pilnos parduotuvės, o tautiniu kostiumu apsirengusį folklorinio
ansamblio dalyvį gali pamatyti apsiavusį klumpėmis. Minimos ir kitos

olando charakterio ypatybės, visų pirma sakoma, kad jis darbštus,
kuklus, paprastai nemėgstantis skambių žodžių, ne visada mandagus su
kitataučiais.

Kodėl juos vadina Europos kinais( Matyt, todėl, kad jie yra
talentingi prekybininkai. Olandų nuomone, didžiausia nuodėmė –
švaistytis pinigais.

Vidutinis statistinis olandas dažnai pravardžiuojamas Janu Alemanu

(gal kaip mūsų Jonas(). Olandų šeimos gyvenimas panašus į tiksliai

einantį laikrodį. Čia viskas numatyta, net ir vaikų skaičius.
Olandai mėgsta būti namie ir neužtraukti užuolaidų – tegul visi
pamato, kaip jie gražiai ir sutartinai gyvena. Jų šeima – vientisas
derinys, ne veltui sakoma, kad rašant laišką jį adresuoti reikia
Jongų šeimai, o ne ponui Jongui.

Darbovietėje olandai labai paslaugūs. Tačiau nenustebkite, jei
pasibaigus darbui šypsena iš olando veido dingsta. Kuo skubiau
sutvarkęs savo darbo vietą, paknopstom jis bėga namo. Tokiu metu
beviltiška ko nors prašyti – dalykiniams sprendimams yra. darbo
laikas. Oladijoje kolektyvizmas jaučiamas tik darbe, už savo namų
slenksčio laukia griežtas ir racionalus individualizmas. Gal šio
individualizmo genami olandai būtinai nori gyventi savo name ar
bute( Šeimos,
kuriose gyventų trys kartos, itin retos. Jaunos šeimos stengiasi
gyventi savarankiškai, niekieno neglobojamos.

Santuokos įregistruojamos retai, bet jos tvirtos, ištuokų mažai.
Šiuo metu daugelis merginų pasilieka savo pavardes, o vaikai gali
turėti vieno iš tėvų pavardę. Šitoks nesantuokinis gyvenimas nieko
nestebina, nei jų pačių, nei jų paauglių vaikų, nei kaimynų.

Baisiausias dalykas olandui – tai varganai gyventi, ypač bijomasi,
kad to nesužinotų aplinkiniai. Namų ūkis tvarkomas taip, kad
kaimynai nepastebėtų finansinių sunkumų ir nepagalvotų, jog
šeimininkas nieko nepasiekė arba nesugebėjo prisitaikyti prie
gyvenimo tempo ir nerado savo vietos. Skolintis pinigų čia
nepriimtina.

Svečiai, išskyrus giminaičius, čia priimami kaip svetimi ir
atsitiktiniai. Savaitgaliais rengiami vakarėliai. Jeigu esate
pakviestas dalyvauti, būtinai įspėkite keliese atvyksite. Olandų
šeimininkės vakarėliui ruošia tiek kavos ir sausainių, kiek laukiama

svečių. Tai vis olandiškas taupumas. O gal šykštumas(

Juose dera orumas ir teisingumas. Juk niekur kitur nerasite
monumento, vaizduojančio karvę su užrašu ,,Mūsų motinai”. Keista( Ne,
– atsakome mes, nes juk fryzų išvesta karvių veislė pakėlė tautos
gerovę.

Ir olandai, ir fryzai vertina žmonių humoro jausmą. Rimtai
darbuodamiesi, kartais nekalbūs ir paniurę, olandai moka taip
linksmintis, kad visiškai paneigia visus stereotipus apie jų
išvaizdą ir charakterį.

Tulpių bumas, mugės ir dar kai kas. Jeigu olandai moka
linksmintis, vadinasi, mėgsta ir šventes, pagalvojote jūs. Neapsirikote.
Olandijoje begalės švenčių, dar daugiau mugių ir festivalių. Čia
labai populiarios šv. Martyno (lapkričio 11 d.) ir šv. Mykolo
(gruodžio 6 d.) šventės. Jose daug triukšmo, juoko, klegesio ir labai
daug skanių nacionalinių valgių. Šios šventės savo iškilmingumu
pranoksta Naujuosius metus ir Kalėdas. Įdomiai švenčiamos Užgavėnės,
per kurias vaikai yra patys svarbiausi eitynių ir visos dienos
veikėjai. Jiems dovanojama įvairių dovanų ir saldainių. Velykos kiek
primena Lietuvą. Mat čia vaikai irgi eina kiaušiniauti (tik su
verbomis), šiai šventei irgi marginami margučiai. Labai įspudingai ir

neįprastai švenčiamas trečias rugsėjo antradienis. Tą dieną Hagoje
karalienė pasako kalbą ir atidaro parlamentą. Šis ritualas išlikęs
nuo amžių ir kiekvienais metais sutraukia daugybę žiūrovų.

Šalyje vyksta daug mugių ir parodų, į kurias turizmo sezono
metu (6 – 9 mėn.) nepamirštama nukreipti šalies svečių: pavyzdžiui,
kiekvieną trečiadienį – į turgų, kuris XVII amžiuje vadinosi turginiu

skruzdėlynu, ketvirtadieniais – į sūrių mugę Gaudoje, penktadieniais –
į sūrių ar gėlių aukcijoną, kur galima pamatyti gėlių iš viso
pasaulio. Tulpių bumas šalyje prasigėjo dar XVII amžiuje. Šiandien
čia sukurtas galingas šiltnamių ūkis, kuris užima 40 milijonų
kvadratinių metrų plotą. Norisi pasakyti, kad Alkmaro sūrių mugė –
tai šimtmečių tradicija, nepakitusi iki šių dienų. Alkmaro sūrininkai

garsiajame aukcione pasitempę ir išdidūs. Tik žvilgtelėkime į
turgus aikštę penktadienio rytą. Koks pagyvėjimas. Sūrių ratai ir
galvelės išdėstomos ant švarių rankšluosčių tiesiog ant žemės ar
ant žemų medinių suolelių. Kai miesto laikrodis pradeda mušti 7
valandą, išeina pirmieji pirkėjai. Įdomiai vyksta pirkėjo ir
pardavėjo sandėrio procedūra. Pažymėtina, kad egzistuoja ir nešėjų
cechas, kuris laikosi 350 metų tradicijos, pavyzdžiui, nešėjai vilki
specialiais drabužiais: jų baltos kelnės, platūs šalikai ant baltų
marškinių, o neštuvų spalva tokia pati kaip skrybėlės.

Senos tradicijos siejamos su žuvininkyste, mat čia XV amžiuje
jau mokėjo sūdyti silkes. Šiandien vyksta graži, jaudinanti šventė –
žvejų sutiktuvės iš pirmosios žūklės.

Daugelis švenčių yra šeiminės, kuriose irgi išlikę senovinių,
tradicinių bruožų. Visų pirma tai siejama su vaiko gimimu ir
krikštynomis, vestuvėmis ir vardynomis (kūdikis gali būti pavadintas
net penkiais vardais). Tautosakoje vyrauja daug dainų, pasakų,
porinimų, daug vietos skirta Tiliui Ulenšpygeliui (prisiminkite, kad
jis ir Belgijos bronzinis berniukas. Ar ne keista().

Per šventes dažnai rengiamos sporto varžybos. Juokaujama, kad
Olandijoje rogės ir pačiūžos – visuotinis hobis, o dviratis –
susisiekimo priemonė.

Olandams dviračių sportas, kaip ir futbolas – nacionalinė sporto
šaka, tačiau tai, kaip minėjome, jiems daugiau būtinybė. Dviračiu
olandas važiuoja į darbą ir atgal, į svečius ar su reikalais.
Šiaip jau olandai laiko keistuoliu žmogų, kuris neturi dviračio.
Respektabiliu ir turinčiu visus patogumus olando būstas laikomas
tik tada, jei netoliese yra visuomeninis garažas dviračiui, kur
šeimininkas turi abonementą dviračiui statyti (vieną ar du). Tik
dviračių daug, o garažų mažai.

Olandija žiemą tarsi ,,užšąla” – mažiau festivalių ir švenčių po
atviru dangumi. Lapkričio viduryje į šalį ,,iš Ispanijos” atvyksta
Sinterklausas – vietos Kalėdų Senelis. Jį lydi ne kokia nors
Snieguolė, o šaipokai pagalbininkai, paprastai vadinami Zwarte Pieten
(Juodaisiais Pėteriais). Gruodžio 5-osios vakare olandai siunčia
vienas kitam anonimines išradingai įpakuotas dovanėles su
eilėraštukais, kuriuos esą parašęs Kalėdų Senelis. Olandai švenčia
dvi Kalėdų dienas vien todėl, kad išsiskyrusios šeimos spėtų
aplankyti ,,abi puses”.

Kiekvieną sausį olandai pradeda žvalgytis į termometrą,
tikėdamiesi didesnių šalčių. Jei Fryzijoje užšąla kanalai, šalyje
prasideda didelė vienuolikos dienų šventė Elfstedentocht. Tada
kiekvienas gali lenktyniauti pačiūžų maratone. Katalikiškuose šalies
pietuose vasario mėnesį vyksta spalvingi festivaliai su šokiais ir
eitynėmis.

Kaminkrėčiai ir medžio drožėjai. Olandijos medžio drožėjai ir jų
darbai garsūs ne vien Olandijoje. Didelio pasisekimo sulaukia baldų
detalės, namų apyvokos daiktai ir, aišku, klumpės. Medinė avalynė –
neatskiriamas olandų nacionalinio kolorito elementas. Kasmet 350
meistrų pagamina apie 3 mln. jų porų. Klumpes gamina iš tuopos.
Garsėja ir kalviai, kurie gamina ne tik židiniui reikalingus
įrankius, bet ir apdailos detales namams, vartams ir pan. Delfte
garsėja porceliano meistrai. Olandės siuvinėja staltieses ir
rankšluosčius, juos noriai perka šalies svečiai.

Vėjo malūnai. Kažkada jų šalyje buvo apie 9000, dabar dešimt
kartų mažiau. Olandai juos mini su pasididžiavimu ir meile. Seni
žmonės gerai prisimena, kai malūnai malė grūdus ir pumpavo vandenį.
Tai buvo įprasta įsimylėjėlių pasimatymo vieta. Malūnai Olandijoje
atsirado viduramžiais. 1693 m. buvo išleistas įstatymas, pagal kurį
kiekvienas malūnas privalėjo turėti vardą. Dabar daugelį malūnų
saugo valstybė, veikia Olandų vėjo malūnų sąjunga. Pasižvalgykime po
labai įdomų Valendamą, folkloro miestelį netoli Amsterdamo. Čia
gatvėsia vaikštoma pasipuošus tautiniais drabužiais, buvusiose žvejų
trobose slegiami sūriai su kmynais, česnakais,

dilgėlėmis, rūkytu
kumpiu. Miestelyje gausu suvenyrų parduotuvių, kur gali įsigyti ne
tik sūrių, bet ir klumpes – nuo mažų mažutėlių suvenyrinių iki
reikiamo dydžio. Pasijunti tarsi vaikščiotum pasakų šalyje: nuostabiai

švarios gatvės, tapybiški namai, žmonės tautiniais drabužiais, klumpių

drožėjai ir kaminkrėtys, rylininkai, sūdytų žuvų pardavėjai. Įdomi
savo gamta ir žmonių gyvenimo būdu Markeno sala. Joje žvejai
gyvena mediniuose namuose, pastatytuose ant aukšto akmenų pamato.
Dauguma namų dviejų aukštų, kur pirmame aukšte jie gyvena vasarą, o

antrame – žiemą. (Tuo metu pirmame aukšte įsikuria skalbykla.)
Dambos, pradėtos statyti 1932 metais, padeda apsisaugoti nuo
potvynių. Iki 1930 metų – tautiniai drabužiai buvo nešiojami kasdien.
Dar šiandien vaikai iki šešerių metų rengiami vienodai – sijonais
ir kepurėlėmis, visų ilgi plaukai. Tik iš kai kurių detalių galima
spręsti, ar tai berniukas, ar mergaitė: berniukų kepurėlės apvalios,
mergaičių – konuso formos. Septynerių metų berniukui užmaunamos
plačios kelnės, kurios parauktos aukščiau kelių. Jas berniukai
nešioja vienus metus, paskui ateina iškilmingas momentas – jam
leidžiama rengtis kaip patinka. Ši diena – visos šeimos šventė.
Vaikas giminėms ir draugams pasirodo su ilgomis kelnėmis, trumpais
plaukais ir kepure su snapeliu. Berniukas laikosi išdidžiai, kaip
tikras vyras, ta proga gauna dovanų.

Janas ar Janzoonas( Iki prancūzų okupacijos pavardžių Olandijoje
nebuvo. Prie tėvo vardo gimusiam sūnui pridėdavo dalelytę zoon –
,,sūnus”, taip jis gaudavo vardą. Pavyzdžiui, Kornelijui Janzoonui
gimė sūnus, tai jam davė vardą Jan ir pavadino Janu Kornelizoonu,
o jei šiam gims sūnus, jį vadins kaip senelį. 1795 metais
prancūzai gyventojus pradėjo registruoti ir pareikalavo pasirinkti
pavardes. Juokaujama, kad buvo renkamos juokingos pavardės, pavyzdžiui
Naktgeboren (gimęs nuogas). Kai kurios iš šių pavardžių išliko iki
šių dienų. Šiandien katalikiškose šeimose gimęs vaikas turi tris
vardus (pirmas – duotas tėvų, antras – senelio, trečias vardas būtinai
Marija ar Marijus. Protestantiškose šeimose vaikai turi du vardus.
Vieną vardą turi fryzai, kurie neturi oficialaus paso, o perka
Fryzijos pasą.

Gezelig. Šis žodis – tai ir mažų miestelių atmosfera, ir jų gatvių

pulsas, tai žavių šiuolaikinių namų kiemelių aplinka Amsterdame,
kanalai ir vėjo malūnai, klumpės ir sūriai. Šiame žodelyje telpa
olandų svetingumas, nuoširdumas ir namų jaukumas. Žodis gezelig rodo
ypač jautrų, nuoširdų požiūrį į namus, šalį, Amsterdamą, visų žmonių
buvimą šalia olando. Šis žodis apibrėžia Olandiją. Tad gezelig – tai
Olandija. Manoma, kad šį žodį pradėjo vartoti hercogas Alba. Gezelig
– tai olandų įgimtas paslaugumas, jautrumas. Kai kurie olandai neigia

šį apibūdinimą ir sako,kad tai jų šalies žmonių natūralus jausmas

ir noras atverti savo namų duris visam pasauliui.

Gezelig – tai savotiška grožio samprata, nes nuo neatmenamų laikų
šalies peizažas – tai namų interjero ir fasado vientisumas. Šiandien
jis dominuoja visų stambių miestų priemiesčiuose, miškuose-parkuose,
išsidėsčiusiuose tarp aukštų pastatų ir baseinų naujuose rajonuose –
taip charakterizuoja šį žodį treti. Bet visi nusakantys šį žodį
pridurdavo: ,,Būk dėmesingas ir pats suprasi, pajusi visa, kas gražu
ir miela Olandijoje”.

[pic]

[pic]

Vedenzė

Vedenzės įlanka ištįsusi daugiau kaip 488 kilometrų nuo Helkerio

Olandijoje iki Skalingeno pusiasalio Danijoje, ( vienas iš
plačiausių ir derlingiausių pelkėtų vietovių Europoje. Vandens gylis
čia svyrauja nuo 2 iki 3 metrų, o plačios smėlėtos seklumos ir
užliejamos zonos, nedidelės smėlėtos juostos, sūraus vandens pelkės
yra atskirtos pakrantės salų grandine nuo Šiaurės jūros. Visa ši
teritorija užima 10 101 kvadratinių kilometrų plotą.

Olandijos Šiaurės jūros pakrantė žavi nuostabiu vandens ir pievų

(ypač gražu joms sužydėjus), augalijos ir gyvūnijos deriniu.

Vedenzė, kaip ir mūsiškis Ventės ragas, yra paukščių karalystės
pagrindinis punktas. Šiose vietose daugiau kaip 50 rūšių paukščių
čia arba žiemoja, arba ilsisi ir stiprinasi skrydžiui į pietus –
Rytų Atlanto maršrutu. Daugiau kaip 10 milijonų paukščių iš
Kanados, Grenlandijos, Islandijos ir Sibiro atskrenda čia suvilioti
didžiuliu kiekiu sliekų ir moliuskų, gyvenančių dumble ir smėlyje.
Nors pagrindinis stebėjimo objektas Vadenzėje yra paukščiai, tačiau
ne mažiau įdomus ir moliuskų pasaulis, kur randama midijų, o žuvų
priskaičiuojama apie 100 rūšių.

Pasiklausyti paukščių klegesio ir pasigrožėti gamta atvažiuoja
vietiniai olandai ir kitų šalių gyventojai. Tačiau gamta pasirodė
trukdanti žmogui. Kodėl( Pietinė Šiaurės jūros pakrantė patyrė
pramonės spaudimą, mat jau 100 metų kaip uostų ir dambų statyba
atima vis daugiau ir daugiau žemių iš sūriųjų vandenų pelkių, tad
išlikusios vietivės neturi sau lygių visos Europos mastu.

Eiselio ežero susidarymas ir ateitis

Dėl nedidelio aukščio virš jūros lygio Olandijai nuolatos gresia

potvyniai. Praeityje potvynių būta tokių aukštų, kad bangos
pralauždavo pylimus ir vanduo užliedavo gyvenvietes, dirbamus laukus.
Per didžiausią Olandijoje XIII amžiuje buvusį potvynį po vandeniu
atsidūrė didelė teritorija į pietus nuo Fryzų salų. Giliai į
sausumą įsiterpusi jūra tapo Eiselio įlanka.

Jau XVII amžiuje olandams kilo mintis nusausinti šią įlanką,
tačiau pirmasis rimtas projektas buvo pasiūlytas tik 1893 metais.
Bet iki darbų pradžios reikėjo supilti pylimą, kuris atitvertų
įlanką nuo jūros. Statybos darbai prasidėjo 1927 metais ir truko
penkerius metus. 30 kilometrų ilgio pylimas atitvėrė Eiselio įlanką
nuo jūros. Susidarė didelis gėlo vandens ežeras. Nuo 1937 metų
ežeras sausinamas. Sausuma jau paversta 165 000 hektarų jo ploto.
Buvusios įlankos vietoje suformuoti keturi dideli polderiai.
Polderiuose yra dirbamų laukų, statomos gyvenvietės, gamyklos,
tiesiamos transporto magistralės. Ateityje ežeras turės išnykti. Jo
vietoje plytės sausuma.

Naudotos literatūros sąrašas:

1.Iliustruota vaikų enciklopedija. Vilnius, 1998.
2.Enciklopedinis žinynas. Pasaulio geografija. Šviesa, 2002.
3.Sigita Dijokienė, Genutė Jakentienė, Laima Girdauskienė. Europa – mūsų

žemynas. Jotema, 2002.
4.Georgijus Sapožnikovas, Rytas Šalna. ,,Europa” geografijos vadovėlis 8

klasei. Briedis, 1999.

———————–

1477. m. Nyderlandus valdo Ispanija.

1568. m. Prasideda Nyderlandų revoliucija.

1602. m. Prekybai su Rytų Indija įkuriama olandų Ost Indijos

kompanija.

1619. m. Rytų Indijoje įkuriama pirmoji kolonija.

1648. m. Olandai išsikovoja nepriklausomybę nuo Ispanijos.

1652 – 1654 m. Pirmasis karas su Anglija.

1652. m. Olandai įkuria koloniją Pietų Afrikoje.

1672 – 1678 m. Karas su Prancūzija.

1688 – 1702 m. Vilhelmas III valdo kaip Anglijos karalius.

1815. m. Prie Olandijos prisijungia Belgija.

1830. m. Belgija paskelbia nepriklausomybę.

1940 – 1945 m. Vokiečių okupacija per Antrąjį pasaulinį karą.

1957 m. Įkuriama Europos Ekonominė Bendrijia.

Leave a Comment