Olandijos valstybe

Ladijų M.Gustaičio vidurinė mokykla

Ieva Skrabulytė

Referatas

Darbo vadovas: Jonas Malinauskas

Lazdijai 2004

Olandijos vėliava

| |

| || |

Plotas: 41 865 kv.km

Gyventojų skaičius: 15 653 000Gyventojų tankis: 373,9 žm./kv.kmSostinė (gyv.skaičius): Amsterdamas (1 080 000)Vyriausybės būstinė: HagaKalba: olandųReligijos: katalikybė, musulmonai, protestantizmasPiniginis vienetas: guldenasSvarbiausi verslai: apdirbamoji pramonė,žemdirbystėValdymas: daugiapartinė demokratijaRaštingumas: 99%Gyvenimo trukmė: 77m.Žmonių 1 gydytojui: 410

[pic]

Olandija

Olandija yra Europos šiaurėje, ir jos siena rytuose eina suVokietija, o pietuose – su Belgija. Jos raižytus krantus skalaujaŠiaurės jūra. Žemės ir jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą,be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoja gyvybinęerdvę iš jos. Patarlė sako: ,,Dievas sukūrė Žemę, o olandai –Olandiją “. Šis posakis tik patvirtina olandų pasididžiavimą savotėvyne. Olandiją kai kas laiko jūrine tauta, nes ji visada garsėjosavo jūrininkais, žvejais ir dokininkais. Bet pasakojimą apie Olandiją norisi pradėti nuo jos istorijos. Šiose žemėse I – II tūkstantmetyje pr. Kr. apsigyveno keltai, mūsų eros pradžioje čia atsikėlė germanų gentys, iš kuriųskaitlingiausios ir labiausiai žinomos buvo fryzai, batavai. Romosimperijos laikotarpiu šios valstybės etninio pagrindo šaknyspasipidė vokiečių genčių palikuonimis – saksais. XI a. pabaigoje – XII a. pradžioje atsiranda Olandijos pavadinimas (holland – plikažemė), o XV a. – XVI a. pradžioje susijungus kai kurioms žemėms(svarbiausios iš jų Zelandija, Olandijos provincija ir kitos)atsiranda naujas pavadinimas – Nyderlandai (nederland – žema žemė). OLANDIJOS KLESTĖJIMO laikais į šalį iš plačios imperijos plaukėturtai, kurie padarė ją XVII a. bankų, pramonės bei menų centru.Tačiau prieš šį pakilimą buvo ilgas laikotarpis, kai Olandiją valdėkitos tautos. IX – XV a. Olandijos valdžia iš Frankų imperijosperėjo Burgundijos kunigaikščiams, o paskui – Ispanijai. Pagaliau

protestantai olandai sukilo prieš katalikiškos Ispanijos karalių irpo 80 metų karo 1648 m. Išsikovojo nepriklausomybę. Po to kurįlaiką klestėjo olandų prekyba ir kultūra. Šalį nusilpnino karai suAnglija bei Prancūzija, ir XVIII a. Olandijoje prasidėjo nuosmukis.XX a., per Antrąjį pasaulinį karą, šalį vėl buvo užėmę svetimšaliai– šį kartą vokiečiai. 1957 m. Olandija dalyvavo įkuriant EuroposEkonominę Bendriją ir šiandien deda pastangų, kad Europa būtųsuvienyta. Olandija – Europos Sąjungos, ekonominio susivienijimo,jungiančio 16 Europos valstybių, narė. PREKYBINĖ VALSTYBĖ. Olandai jūros dėka prasigyveno ir susikrovėturtų. XVII a. šalis tapo galinga jūrų valstybe ir visamepasaulyje prekiavo auksu, prieskoniais bei kitomis prekėmis. AUKSO AMŽIUS. XVII a. turtingi olandų pirkliai statėsi puošniusnamus. Daugelis jų turėjo nutapytų savo namų paveikslų ir šeimosportretų. Dailininkas Janas Vermetas (1632 – 1675) ypač meistriškaitapė olandų interjerus. OLANDŲ MAIŠTAS. 1648 m. Išsikovoję nepriklausomybę nuo Ispanijos,olandai sudarė savo vyriausybę valdyti šalį (Valstybės Tarybą), kuri rinkdavosi Hagoje su grobikų ispanų armijos vėliavomis. Tuo metuatsiradusios religinio bei politinio pakantumo tradicijos gyvos iršiandien.

Olandai – ne vien žemdirbių, amatininkų, prekiautojų, bet ir narsiųjūrininkų tauta, anksti supratusi didelę romėnų posakio Navigarenecesse est (plaukioti jūra – būtina) reikšmę. XVII amžius Olandijoje vadinamas aukso amžiumi, šalis per trumpąlaiką suklestėjo, buvo pirmaujanti jūrų valstybė, didelį indėlįįnešusi į geografinių atradimų istoriją (iš čia kilo legenda apieskrajojantį olandą), o jūrinėje terminologijoje ir dabar vartojamiolandiški žodžiai: matrosas, škiperis, kubrikas, barkasas, botas, trapas.Apibūdinant olandus, galima pasakyti, jog tai tauta, visiškai įveikusi jūrą – tiek sausumoje (kovoja su ja dėl žemės), tiek atviramevandenyne, kur narsūs jūreiviai savo valia nugali stichiją. Tai

tvirta, užsigrūdinusi tauta.

| Statistikos duomenimis, 1950 ||m. žemės plotas Olandijoje sudarė||32 400 kv. km., 1972 m. – 36 6000||kv. km, 1989 m. – 39 100 kv. km. |

Flevolandija (joje gyvena daugiau kaip 180 tūkstančių gyventojų)ištisai apgyvendinta nusausintoje ir sukultūrintoje teritorijoje. Jauprieš 2 tūkstančius metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugotinuo potvynių. Po 10 amžių Šiaurės jūros pakrantėje pasirodoapsauginės dambos (užtvankos) dam. Šiandien šis žodis yra daugeliomiestų pavadinimų sudedamoji dalis, pavyzdžiui, Amsterdamas, Roterdamas,Zandamas. Šį kraštovaizdį labai pagyvina vėjo malūnai, kurie seniaune tik malė miltus, pjovė medžius, bet ir privertė dirbtisiurblius, siurbusius vandenį iš polderių.

| Dirbtinė damba – žmogaus ||sukurtas hidrotechnikos ||įrenginys. Saugo kraštą nuo ||išplovimo ar užliejimo arba ||reguliuojant upės vagą keičia ||tėkmę. |

Lygūs, nepaprastai kruopščiai prižiūrimi pasėlių laukai, kanalai,vėjo malūnai, viena už kitą gražesnės sodybos ir medžiais apsodinti puikūs keliai džiugina kiekvieno svečio akį. Miestas žiedu. Dauguma gyventojų susitelkę miestuose. Tiesa,Olandija – tankiausiai gyvenama Europos šalis, spartus urbanizacijosprocesas čia suformavo vakarų Olandijos konurbaciją – Randstadą. Čiaviename kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai daugiau kaip 2000 žmonių ir sukoncentruota iki 42 procentų visų gyventojų. Taivientisas žiedinis miestas, kuris jungia devynis miestus: Dordrechą,Delfą, Hagą, Leideną, Harlemą, Amsterdamą, Hilversiumą, Utrechtą,Roterdamą. Roterdamas – didžiausias Olandijos miestas. Tai ir vienasdidžiausių bei judriausių pasaulio uostų. Gili upė jungia Roterdamąsu jūra, nutolusia per 28 km. Europortas, didžiulis šiuolaikinisRoterdamo uostas, vienu metu gali aptarnauti 300 krovininių laivų. Etninė sudėtis. Ketvirtą penktą dešimtmetį į Nyderlandus atsikėlėdaug žmonių iš buvusių olandų kolonijų Pietričių Azijoje. Septintame dešimtmetyje plūstelėjo imigrantai iš Pietų Europos, Turkijos irMaroko. Didžiuosiuose miestuose jie sudaro apie penktadalį gyventojų.Dauguma turi Nyderlandų pilietybę. Olandai didžiuojasi savo valstybės

imigracine politika.

| 1950 – 1985 m. Olandija patyrė 3 ||imigrantų bangas: ||1. 1950 – 1958 m. daugiausia išeivių atvyko ||iš Indonezijos. ||2. 1964 – 1975 m. – iš Viduržemio jūros ||šalių (Italijos, Ispanijos, Turkijos, ||Maroko) ir Karibų jūros valdų. ||3. 1976 – 1985 m. – iš gretimų šalių ||(Belgijos, Prancūzijos, VFR, Didžiosios ||Britanijos). ||1989 m. imigrantų skaičius siekė 624 000, ||arba 4,2 proc. visų šalies gyventojų. ||Skaitlingiausios grupės: ||surinamiečiai – 194 200, turkai – 185 000, ||marokiečiai – 143 700, išeiviai iš Olandų ||Atilų – 66 000, vokiečiai – 41 000, ||indoneziečiai – 40 000, kinai – 23 000. 1992||m. priimta 25 tūkst. pabėgėlių iš įvairių ||Europos vietų. Didžiausias gimstamumas – ||turkų ir marokiečių bendruomenėse. 42 proc. ||visų imigrantų gyvena Amsterdame, Roterdame,||Utrechte, Hagoje. Turkai ir marokiečiai ||paprastai dirba pramonėje ir statyboje, iš ||surinamiečių daugiausia tatnautojų, ||indoneziečiai dirba įvairiose pramonės ||įmonėse. |

Olandija – šalis su išlikusia senąja miestų kultūra. Kai kuriemiestai savo istoriją rašo nuo Romos imperijos laikų. Viduramžių architektūros ansambliai suformavę miestų centrinesdalis. Kaimų gyvenvietėms irgi būdingi senieji tradiciniai užstatymotipai. Daug kur matyti išsimėtę vienkiemiai, susispietę gatviniai irkupetiniai kaimai. Kaimai daugiau paplitę prie upių, kanalų. Juosekai kur išlikę labai senovinių namų – gumno, kurių gyvenamosiospatalpos ir ūkiniai pastatai sujungti ir yra po vienu stogu. Tokio tipo pastatas yra būdingas saksų namams, tuo tarpu fryzų pastataituri patalpą centre, skirtą šienui laikyti. Pastatų viduje, tiekmiestuose, tiek kaimuose, galima pamatyti senovinio interjero detalių:lovų sienų nišose, židinių, keramikinių lėkštelių ant sienų irlentynų. Tautinis koloritas būdingas ir nacionaliniam kostiumui, kuriskaimuose dar gana populiarus, ypač švenčių dienomis. Šventiniuosedrabužiuose irgi daug tautinio kostiumo elementų: siuvinėjimų sidabro ir aukso siūlais, nėrinių, klosčių, metalo papuošaqlų. Kaip irlietuvių, taip ir olandų nacionalinis apavas – klumpės. Olandija – gėlių, vėjo malūnų, medinių klumpių, tulpių (iš jų netgi

daromos salotos) šalis, kuri vadinama dvejopai: Nyderlandai(žemumos), Olandija (miškų šalis), o sostinė Amsterdamas dažnaivadinama Šiaurės Venecija, jos įkurimo prie Amstelio upės metaislaikomi 1275 – ieji. Mieste šimtas kanalų, šimtas dirbtinių salų, apie tūkstantis tiltų. Abipus kanalų – siauri ir aukšti namai, nes XVI –XVII amžiuje mokesčiai buvo imami už fasado plotį, durų ir langųskaičių bei dydį. Tokių namų tebėra išlikę 4000. Įdomu ir keistatai, kad jie turi dvejas duris (paradines ir užpakalines).Paklausite, kodėl( Atsakysime olando žodžiais. Pasakojama, jog jeisvečias nepatinka šeimininkui, jis išlydimas pro užpakalines durisir patenka… tiesiai į vandenį. Žiemą miesto kanalais čiuožiama,vasarą plaukiojama valtimis. Vienuolikos miestų kalionė. Jei žiemą kanalai užšąla, vykstagarsiosios čiuožimo lenktynės. Jos vadinamos Elfstedentocht, arbaVienuolikos miestų kelionė. Čiuožėjai lenktyniauja miestusjungiančiais kanalais ir įveikia maždauk 200 kilometrų nuotolį.Šiose lenktynėse dalyvauja apie 16 000 žmonių, tarp jų – geriausišalies čiuožėjai. Laimėtojai tą kelią įveikia maždaug per 6valandas. Amsterdamas žinomas savo varpų muzika, kuri sklinda iš 860bažnyčių. Mieste yra 26 deimantų šlifavimo dirbtuvės, 199 futboloklubai, jų lyderis ,,Ajaksas”. Karališki rūmai turi 1047 kambarius.Olandai tvirtina, jog tai aštuntasis pasaulio stebuklas, nes rūmaipastatyti ant polių. Metraščių teigimu, jų būta 13 659. Visosstatybinės medžiagos (medis, akmuo) buvo atgabenti laivais išSkandinavijos. Europos kinai. Olandai mums kažkuo panašūs į žemaičius: tokie pat flegmatiški, neskubrūs, nors gebantys po kelių stiproko alaus bokalų (juo labiau, jeigu tas alus pagamintas pagal labai seną irpaslaptingą vienuolių receptą) ir smarkiai išsijudinti, smagiaipasijuokti, humoro tikrai nestokodami. O tos garsios žemaitiškosklumpės, kurių turguose pokario metais dar būdavo pilni vežimai, arnebus jos kadaise per Šventąją ir Palangą į Žemaitiją iš nelabai
tolimos Olandijos atklydusios( Šiandien Olandijoje, savaime suprantama,niekas jų nebedėvi, bet šio sveiko apavo suvenyrinių pavyzdžiųpilnos parduotuvės, o tautiniu kostiumu apsirengusį folklorinioansamblio dalyvį gali pamatyti apsiavusį klumpėmis. Minimos ir kitos olando charakterio ypatybės, visų pirma sakoma, kad jis darbštus,kuklus, paprastai nemėgstantis skambių žodžių, ne visada mandagus sukitataučiais. Kodėl juos vadina Europos kinais( Matyt, todėl, kad jie yratalentingi prekybininkai. Olandų nuomone, didžiausia nuodėmė –švaistytis pinigais. Vidutinis statistinis olandas dažnai pravardžiuojamas Janu Alemanu (gal kaip mūsų Jonas(). Olandų šeimos gyvenimas panašus į tiksliai einantį laikrodį. Čia viskas numatyta, net ir vaikų skaičius.Olandai mėgsta būti namie ir neužtraukti užuolaidų – tegul visipamato, kaip jie gražiai ir sutartinai gyvena. Jų šeima – vientisasderinys, ne veltui sakoma, kad rašant laišką jį adresuoti reikiaJongų šeimai, o ne ponui Jongui. Darbovietėje olandai labai paslaugūs. Tačiau nenustebkite, jeipasibaigus darbui šypsena iš olando veido dingsta. Kuo skubiausutvarkęs savo darbo vietą, paknopstom jis bėga namo. Tokiu metubeviltiška ko nors prašyti – dalykiniams sprendimams yra… darbolaikas. Oladijoje kolektyvizmas jaučiamas tik darbe, už savo namųslenksčio laukia griežtas ir racionalus individualizmas. Gal šioindividualizmo genami olandai būtinai nori gyventi savo name arbute( Šeimos,kuriose gyventų trys kartos, itin retos. Jaunos šeimos stengiasigyventi savarankiškai, niekieno neglobojamos. Santuokos įregistruojamos retai, bet jos tvirtos, ištuokų mažai.Šiuo metu daugelis merginų pasilieka savo pavardes, o vaikai galiturėti vieno iš tėvų pavardę. Šitoks nesantuokinis gyvenimas niekonestebina, nei jų pačių, nei jų paauglių vaikų, nei kaimynų. Baisiausias dalykas olandui – tai varganai gyventi, ypač bijomasi,kad to nesužinotų aplinkiniai. Namų ūkis tvarkomas taip, kad
kaimynai nepastebėtų finansinių sunkumų ir nepagalvotų, jogšeimininkas nieko nepasiekė arba nesugebėjo prisitaikyti priegyvenimo tempo ir nerado savo vietos. Skolintis pinigų čianepriimtina. Svečiai, išskyrus giminaičius, čia priimami kaip svetimi iratsitiktiniai. Savaitgaliais rengiami vakarėliai. Jeigu esatepakviestas dalyvauti, būtinai įspėkite keliese atvyksite. Olandųšeimininkės vakarėliui ruošia tiek kavos ir sausainių, kiek laukiama svečių. Tai vis olandiškas taupumas. O gal šykštumas( Juose dera orumas ir teisingumas. Juk niekur kitur nerasitemonumento, vaizduojančio karvę su užrašu ,,Mūsų motinai”. Keista( Ne,– atsakome mes, nes juk fryzų išvesta karvių veislė pakėlė tautosgerovę. Ir olandai, ir fryzai vertina žmonių humoro jausmą. Rimtaidarbuodamiesi, kartais nekalbūs ir paniurę, olandai moka taiplinksmintis, kad visiškai paneigia visus stereotipus apie jųišvaizdą ir charakterį. Tulpių bumas, mugės ir dar kai kas. Jeigu olandai mokalinksmintis, vadinasi, mėgsta ir šventes, pagalvojote jūs. Neapsirikote.Olandijoje begalės švenčių, dar daugiau mugių ir festivalių. Čialabai populiarios šv. Martyno (lapkričio 11 d.) ir šv. Mykolo(gruodžio 6 d.) šventės. Jose daug triukšmo, juoko, klegesio ir labaidaug skanių nacionalinių valgių. Šios šventės savo iškilmingumupranoksta Naujuosius metus ir Kalėdas. Įdomiai švenčiamos Užgavėnės,per kurias vaikai yra patys svarbiausi eitynių ir visos dienosveikėjai. Jiems dovanojama įvairių dovanų ir saldainių. Velykos kiekprimena Lietuvą. Mat čia vaikai irgi eina kiaušiniauti (tik suverbomis), šiai šventei irgi marginami margučiai. Labai įspudingai ir neįprastai švenčiamas trečias rugsėjo antradienis. Tą dieną Hagojekaralienė pasako kalbą ir atidaro parlamentą. Šis ritualas išlikęsnuo amžių ir kiekvienais metais sutraukia daugybę žiūrovų. Šalyje vyksta daug mugių ir parodų, į kurias turizmo sezono
metu (6 – 9 mėn.) nepamirštama nukreipti šalies svečių: pavyzdžiui,kiekvieną trečiadienį – į turgų, kuris XVII amžiuje vadinosi turginiu skruzdėlynu, ketvirtadieniais – į sūrių mugę Gaudoje, penktadieniais –į sūrių ar gėlių aukcijoną, kur galima pamatyti gėlių iš visopasaulio. Tulpių bumas šalyje prasigėjo dar XVII amžiuje. Šiandienčia sukurtas galingas šiltnamių ūkis, kuris užima 40 milijonųkvadratinių metrų plotą. Norisi pasakyti, kad Alkmaro sūrių mugė –tai šimtmečių tradicija, nepakitusi iki šių dienų. Alkmaro sūrininkai garsiajame aukcione pasitempę ir išdidūs. Tik žvilgtelėkime įturgus aikštę penktadienio rytą. Koks pagyvėjimas. Sūrių ratai irgalvelės išdėstomos ant švarių rankšluosčių tiesiog ant žemės arant žemų medinių suolelių. Kai miesto laikrodis pradeda mušti 7valandą, išeina pirmieji pirkėjai. Įdomiai vyksta pirkėjo irpardavėjo sandėrio procedūra. Pažymėtina, kad egzistuoja ir nešėjųcechas, kuris laikosi 350 metų tradicijos, pavyzdžiui, nešėjai vilkispecialiais drabužiais: jų baltos kelnės, platūs šalikai ant baltųmarškinių, o neštuvų spalva tokia pati kaip skrybėlės. Senos tradicijos siejamos su žuvininkyste, mat čia XV amžiujejau mokėjo sūdyti silkes. Šiandien vyksta graži, jaudinanti šventė –žvejų sutiktuvės iš pirmosios žūklės. Daugelis švenčių yra šeiminės, kuriose irgi išlikę senovinių,tradicinių bruožų. Visų pirma tai siejama su vaiko gimimu irkrikštynomis, vestuvėmis ir vardynomis (kūdikis gali būti pavadintasnet penkiais vardais). Tautosakoje vyrauja daug dainų, pasakų,porinimų, daug vietos skirta Tiliui Ulenšpygeliui (prisiminkite, kadjis ir Belgijos bronzinis berniukas. Ar ne keista(). Per šventes dažnai rengiamos sporto varžybos. Juokaujama, kadOlandijoje rogės ir pačiūžos – visuotinis hobis, o dviratis –susisiekimo priemonė. Olandams dviračių sportas, kaip ir futbolas – nacionalinė sporto
šaka, tačiau tai, kaip minėjome, jiems daugiau būtinybė. Dviračiuolandas važiuoja į darbą ir atgal, į svečius ar su reikalais.Šiaip jau olandai laiko keistuoliu žmogų, kuris neturi dviračio.Respektabiliu ir turinčiu visus patogumus olando būstas laikomastik tada, jei netoliese yra visuomeninis garažas dviračiui, kuršeimininkas turi abonementą dviračiui statyti (vieną ar du). Tikdviračių daug, o garažų mažai. Olandija žiemą tarsi ,,užšąla” – mažiau festivalių ir švenčių poatviru dangumi. Lapkričio viduryje į šalį ,,iš Ispanijos” atvykstaSinterklausas – vietos Kalėdų Senelis. Jį lydi ne kokia norsSnieguolė, o šaipokai pagalbininkai, paprastai vadinami Zwarte Pieten(Juodaisiais Pėteriais). Gruodžio 5-osios vakare olandai siunčiavienas kitam anonimines išradingai įpakuotas dovanėles sueilėraštukais, kuriuos esą parašęs Kalėdų Senelis. Olandai švenčiadvi Kalėdų dienas vien todėl, kad išsiskyrusios šeimos spėtųaplankyti ,,abi puses”. Kiekvieną sausį olandai pradeda žvalgytis į termometrą,tikėdamiesi didesnių šalčių. Jei Fryzijoje užšąla kanalai, šalyjeprasideda didelė vienuolikos dienų šventė Elfstedentocht. Tadakiekvienas gali lenktyniauti pačiūžų maratone. Katalikiškuose šaliespietuose vasario mėnesį vyksta spalvingi festivaliai su šokiais ireitynėmis. Kaminkrėčiai ir medžio drožėjai. Olandijos medžio drožėjai ir jųdarbai garsūs ne vien Olandijoje. Didelio pasisekimo sulaukia baldųdetalės, namų apyvokos daiktai ir, aišku, klumpės. Medinė avalynė –neatskiriamas olandų nacionalinio kolorito elementas. Kasmet 350meistrų pagamina apie 3 mln. jų porų. Klumpes gamina iš tuopos.Garsėja ir kalviai, kurie gamina ne tik židiniui reikalingusįrankius, bet ir apdailos detales namams, vartams ir pan. Delftegarsėja porceliano meistrai. Olandės siuvinėja staltieses irrankšluosčius, juos noriai perka šalies svečiai. Vėjo malūnai. Kažkada jų šalyje buvo apie 9000, dabar dešimt
kartų mažiau. Olandai juos mini su pasididžiavimu ir meile. Senižmonės gerai prisimena, kai malūnai malė grūdus ir pumpavo vandenį.Tai buvo įprasta įsimylėjėlių pasimatymo vieta. Malūnai Olandijojeatsirado viduramžiais. 1693 m. buvo išleistas įstatymas, pagal kurįkiekvienas malūnas privalėjo turėti vardą. Dabar daugelį malūnųsaugo valstybė, veikia Olandų vėjo malūnų sąjunga. Pasižvalgykime polabai įdomų Valendamą, folkloro miestelį netoli Amsterdamo. Čiagatvėsia vaikštoma pasipuošus tautiniais drabužiais, buvusiose žvejųtrobose slegiami sūriai su kmynais, česnakais,

dilgėlėmis, rūkytukumpiu. Miestelyje gausu suvenyrų parduotuvių, kur gali įsigyti netik sūrių, bet ir klumpes – nuo mažų mažutėlių suvenyrinių ikireikiamo dydžio. Pasijunti tarsi vaikščiotum pasakų šalyje: nuostabiai švarios gatvės, tapybiški namai, žmonės tautiniais drabužiais, klumpių drožėjai ir kaminkrėtys, rylininkai, sūdytų žuvų pardavėjai. Įdomisavo gamta ir žmonių gyvenimo būdu Markeno sala. Joje žvejaigyvena mediniuose namuose, pastatytuose ant aukšto akmenų pamato.Dauguma namų dviejų aukštų, kur pirmame aukšte jie gyvena vasarą, o antrame – žiemą. (Tuo metu pirmame aukšte įsikuria skalbykla.)Dambos, pradėtos statyti 1932 metais, padeda apsisaugoti nuopotvynių. Iki 1930 metų – tautiniai drabužiai buvo nešiojami kasdien.Dar šiandien vaikai iki šešerių metų rengiami vienodai – sijonaisir kepurėlėmis, visų ilgi plaukai. Tik iš kai kurių detalių galimaspręsti, ar tai berniukas, ar mergaitė: berniukų kepurėlės apvalios,mergaičių – konuso formos. Septynerių metų berniukui užmaunamosplačios kelnės, kurios parauktos aukščiau kelių. Jas berniukainešioja vienus metus, paskui ateina iškilmingas momentas – jamleidžiama rengtis kaip patinka. Ši diena – visos šeimos šventė.Vaikas giminėms ir draugams pasirodo su ilgomis kelnėmis, trumpais

plaukais ir kepure su snapeliu. Berniukas laikosi išdidžiai, kaiptikras vyras, ta proga gauna dovanų. Janas ar Janzoonas( Iki prancūzų okupacijos pavardžių Olandijojenebuvo. Prie tėvo vardo gimusiam sūnui pridėdavo dalelytę zoon –,,sūnus”, taip jis gaudavo vardą. Pavyzdžiui, Kornelijui Janzoonuigimė sūnus, tai jam davė vardą Jan ir pavadino Janu Kornelizoonu,o jei šiam gims sūnus, jį vadins kaip senelį. 1795 metaisprancūzai gyventojus pradėjo registruoti ir pareikalavo pasirinktipavardes. Juokaujama, kad buvo renkamos juokingos pavardės, pavyzdžiuiNaktgeboren (gimęs nuogas). Kai kurios iš šių pavardžių išliko ikišių dienų. Šiandien katalikiškose šeimose gimęs vaikas turi trisvardus (pirmas – duotas tėvų, antras – senelio, trečias vardas būtinaiMarija ar Marijus. Protestantiškose šeimose vaikai turi du vardus.Vieną vardą turi fryzai, kurie neturi oficialaus paso, o perkaFryzijos pasą. Gezelig. Šis žodis – tai ir mažų miestelių atmosfera, ir jų gatvių pulsas, tai žavių šiuolaikinių namų kiemelių aplinka Amsterdame,kanalai ir vėjo malūnai, klumpės ir sūriai… Šiame žodelyje telpaolandų svetingumas, nuoširdumas ir namų jaukumas. Žodis gezelig rodoypač jautrų, nuoširdų požiūrį į namus, šalį, Amsterdamą, visų žmoniųbuvimą šalia olando. Šis žodis apibrėžia Olandiją. Tad gezelig – taiOlandija. Manoma, kad šį žodį pradėjo vartoti hercogas Alba. Gezelig– tai olandų įgimtas paslaugumas, jautrumas. Kai kurie olandai neigia šį apibūdinimą ir sako,kad tai jų šalies žmonių natūralus jausmas ir noras atverti savo namų duris visam pasauliui. Gezelig – tai savotiška grožio samprata, nes nuo neatmenamų laikųšalies peizažas – tai namų interjero ir fasado vientisumas. Šiandienjis dominuoja visų stambių miestų priemiesčiuose, miškuose-parkuose,išsidėsčiusiuose tarp aukštų pastatų ir baseinų naujuose rajonuose –taip charakterizuoja šį žodį treti. Bet visi nusakantys šį žodį
pridurdavo: ,,Būk dėmesingas ir pats suprasi, pajusi visa, kas gražuir miela Olandijoje”.

[pic]

[pic] Vedenzė

Vedenzės įlanka ištįsusi daugiau kaip 488 kilometrų nuo Helkerio Olandijoje iki Skalingeno pusiasalio Danijoje, ( vienas išplačiausių ir derlingiausių pelkėtų vietovių Europoje. Vandens gylisčia svyrauja nuo 2 iki 3 metrų, o plačios smėlėtos seklumos iružliejamos zonos, nedidelės smėlėtos juostos, sūraus vandens pelkėsyra atskirtos pakrantės salų grandine nuo Šiaurės jūros. Visa šiteritorija užima 10 101 kvadratinių kilometrų plotą. Olandijos Šiaurės jūros pakrantė žavi nuostabiu vandens ir pievų (ypač gražu joms sužydėjus), augalijos ir gyvūnijos deriniu. Vedenzė, kaip ir mūsiškis Ventės ragas, yra paukščių karalystėspagrindinis punktas. Šiose vietose daugiau kaip 50 rūšių paukščiųčia arba žiemoja, arba ilsisi ir stiprinasi skrydžiui į pietus –Rytų Atlanto maršrutu. Daugiau kaip 10 milijonų paukščių išKanados, Grenlandijos, Islandijos ir Sibiro atskrenda čia suviliotididžiuliu kiekiu sliekų ir moliuskų, gyvenančių dumble ir smėlyje.Nors pagrindinis stebėjimo objektas Vadenzėje yra paukščiai, tačiaune mažiau įdomus ir moliuskų pasaulis, kur randama midijų, o žuvųpriskaičiuojama apie 100 rūšių. Pasiklausyti paukščių klegesio ir pasigrožėti gamta atvažiuojavietiniai olandai ir kitų šalių gyventojai. Tačiau gamta pasirodėtrukdanti žmogui. Kodėl( Pietinė Šiaurės jūros pakrantė patyrėpramonės spaudimą, mat jau 100 metų kaip uostų ir dambų statybaatima vis daugiau ir daugiau žemių iš sūriųjų vandenų pelkių, tadišlikusios vietivės neturi sau lygių visos Europos mastu.

Eiselio ežero susidarymas ir ateitis

Dėl nedidelio aukščio virš jūros lygio Olandijai nuolatos gresia potvyniai. Praeityje potvynių būta tokių aukštų, kad bangos

pralauždavo pylimus ir vanduo užliedavo gyvenvietes, dirbamus laukus.Per didžiausią Olandijoje XIII amžiuje buvusį potvynį po vandeniuatsidūrė didelė teritorija į pietus nuo Fryzų salų. Giliai įsausumą įsiterpusi jūra tapo Eiselio įlanka. Jau XVII amžiuje olandams kilo mintis nusausinti šią įlanką,tačiau pirmasis rimtas projektas buvo pasiūlytas tik 1893 metais.Bet iki darbų pradžios reikėjo supilti pylimą, kuris atitvertųįlanką nuo jūros. Statybos darbai prasidėjo 1927 metais ir trukopenkerius metus. 30 kilometrų ilgio pylimas atitvėrė Eiselio įlankąnuo jūros. Susidarė didelis gėlo vandens ežeras. Nuo 1937 metųežeras sausinamas. Sausuma jau paversta 165 000 hektarų jo ploto.Buvusios įlankos vietoje suformuoti keturi dideli polderiai.Polderiuose yra dirbamų laukų, statomos gyvenvietės, gamyklos,tiesiamos transporto magistralės. Ateityje ežeras turės išnykti. Jovietoje plytės sausuma.

Naudotos literatūros sąrašas:

1.Iliustruota vaikų enciklopedija. Vilnius, 1998.2.Enciklopedinis žinynas. Pasaulio geografija. Šviesa, 2002.3.Sigita Dijokienė, Genutė Jakentienė, Laima Girdauskienė. Europa – mūsų žemynas. Jotema, 2002.4.Georgijus Sapožnikovas, Rytas Šalna. ,,Europa” geografijos vadovėlis 8 klasei. Briedis, 1999.

———————–

1477. m. Nyderlandus valdo Ispanija. 1568. m. Prasideda Nyderlandų revoliucija. 1602. m. Prekybai su Rytų Indija įkuriama olandų Ost Indijos kompanija. 1619. m. Rytų Indijoje įkuriama pirmoji kolonija. 1648. m. Olandai išsikovoja nepriklausomybę nuo Ispanijos. 1652 – 1654 m. Pirmasis karas su Anglija. 1652. m. Olandai įkuria koloniją Pietų Afrikoje. 1672 – 1678 m. Karas su Prancūzija. 1688 – 1702 m. Vilhelmas III valdo kaip Anglijos karalius. 1815. m. Prie Olandijos prisijungia Belgija. 1830. m. Belgija paskelbia nepriklausomybę. 1940 – 1945 m. Vokiečių okupacija per Antrąjį pasaulinį karą. 1957 m. Įkuriama Europos Ekonominė Bendrijia.