Olandija

-2-

TRUMPAI

Valstybinė kalba
olandų (Fryzijoje – fryzų)
Sostinė
Amsterdamas, Haga
Didžiausias miestas
Amsterdamas
Valstybės vadovai
Beatričė
Karalienė
Jan Peter Balkenende
Ministras Pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
41 526 km² (131)
18,41%
Gyventojų
 – 2005 liepa (progn.)
 – Tankumas
 
16 407 491 (58)
395,11 žm./km² (14)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2005 (progn.)
500,00 mlrd. $ (22)
30 500 $ (15)
Valiuta
Euras
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Ispanijos
1568 gegužės 23
1648 sausio 30
Valstybinis himnas
Olandijos Himnas
Interneto kodas
.nl
Šalies tel. kodas
31

-3-

GEOGRAFINE PADETIS IR KLIMATAS

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Olandija (arba Nyderlandai) – žemumų kraštas prie Šiaurės jūros; sausumos siena su Vokietija ir Belgija; kranto linijos ilgis apie 1100 km, ilgis iš šiaurės į pietus 360 km, plotis iš vakarų į rytus 260 km; priskiriama Vakarų Europai.

GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI

Svarbiausios upės: Reino atšakos Valis (Waal) ir Lekas, Maso (Maas) žemupys, Šeeldės (Schelde) upės žiotys. Didžiausias ežeras Eiselmeris 1217 km2; aukščiausia kalva – Valserbergas (Vaalser Berg) 321m, žemiausias taškas – Princo Aleksandro polderis 6,7 m žemiau jūros lygmens

LYGUMA

40% Olandijos teritorijos yra iš jūros, ežerų ir pelkių atkovotos žemės. Daugiau kaip 50% Olandijos teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl Olandija iš tiesų yra gana lygi (didžiausias aukštis – apie 320 m). Olandiją daugybę kartų buvo užliejęs vanduo, todėl olandai nuolat turėjo kovoti su jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę (1950 m. žemės plotas Olandijoje siekė 32400 km2, 1972 m. – 36 600, 1989 m. – 39 100). Sparndame stovi skulptūra, skkirta mažo olando berniuko atminimui. Jo figūra simbolizuoja amžiną žmogaus ir jūros kovą. Pasakojama, kad pakeliui į namus jis pastebėjo, kaip vanduo veržiasi pro vieną užtvankos skylę. Nieko aplinkui nebuvo, todėl jis užkimšo skylę savo pirštu ir laukė tol, kol kitą di

ieną pagaliau atėjo pagalba.

POLDERIAI IR APSAUGINIAI PYLIMAI (DAMBOS)

1228m. apie 100 tūkst. žmonių nuskendo jūros potvynio metu Fryzijoje; 1634m. – uraganas ir potvynis visiškai pakeitė Šiaurės Fryzų salų kontūrus; 1953m. – 4 m aukščio banga pralaužė dambas, užtvindė teritoriją su 0,66 mln. gyventojų, sunaikinta 6% dirbamosios žemės, apie 1,5 tūkst. žuvusiųjų; 1995m. žiemą – potvynis Reino žemupyje. 1918m. – Pietų jūros (Zuiderzee – buvusi Šiaurės jūros įlanka) nusausinimo projektas, jo autorius Kornelijus Lelis (Cornelius Lėly): 1927-1932m. – pastatytas 32 km ilgio ir 90 m pločio pylimas – Didysis pylimas arba Barjerinė damba (Afsluitdijk), atskyrė Šiaurės ir Pietų jūras. Susiformavo didžiulis Eiselmerio ežeras. Sekantis etapas – Eiselmerio ežero

-4-

nusausinimas ir pavertimas polderiais: 1930m. – Veringermerio (Wieringermeer) polderis 190 km2, 1937-1942m. – Nordostpolderis (Nordoostpolder) 480 km2, 1950-1957m. – Ostfle-volandas (Oostflevoland) 540 km2, 1954-1968m. – Sudflevolandas (Zuidflevoland) 430 km2, dabar vyksta 400 km2 Markervardo (Markerwaard) polderio nusausinimas. Nuo 19986m. vykdomas Deltos projektas: sudėtinga pratakių pylimų, kanalų ir tiltų sistema Zelandijos salose ir Reino, Maso bei Šeldės deltose apsaugant nuo jūros potvynių pietvakarinę šalies pakrantę.

VANDENZĖ

Vadenzės įlanka ištįsusi daugiau 488 km nuo Helderio Olandijoje iki Skalingeno pusiasalio Danijoje, — viena plačiausių ir derlingiausių pelkėtų vietovių Europoje. Vandens gylis čia svyruoja nuo 2 iki 3 metrų, o plačios smėlėtos seklumos ir užliejamos zonos, nedidelės smėlėtos juostos, sūraus vandens pelkės yra atskirtos pakrantės salų grandine nuo Šiaurės jūros. Visa ši teritorija užima 10101 km2 plotą.
Olandijos Šiaurės jūros pa

akrantė žavi nuostabiu vandens ir pievų (ypač gražu joms sužydėjus), augalijos ir gyvūnijos deriniu.

Vadenzė, kaip ir mūsiškis Ventės ragas, yra paukščių karalystės pagrindinis punktas. Šiose vietose daugiau kaip 50 rūšių paukščių čia arba žiemoja, arba ilsisi ir stiprinasi skrydžiui į pietus – Rytų Atlanto maršrutu. Daugiau kaip 10 milijonų paukščių iš Kanados, Grenlandijos, lslandijos ir Sibiro atskrenda suvilioti didžiuliu kiekiu sliekų ir moliuskų, gyvenančių dumble ir smėlyje. Nors pagrindinis stebėjimo objektas Vandenzėje yra paukščiai, tačiau nemažiau įdomus ir moliuskų pasaulis, kur randama midijų, o žuvų priskaičiuojama apie 100 rūšių.

Pasiklausyti paukščių klegesio ir pasigrožėti gamta atvažiuoja vietiniai olandai ir kitų šalių gyventojai. Tačiau gamta pasirodė trukdanti žmogui. Kodėl? Pietinė Šiaurės jūros pakrantė patyrė pramonės spaudimą, mat jau 100 metų kaip uostų ir dambų statyba atima vis daugiau ir daugiau žemių iš sūriųjų vandenų pelkių, tad išlikusios vietovės neturi sau lygių visos Europos mastu.

KLIMATAS

Atlanto jūrinis su šiltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Dažni rūkai, iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingų dienų per metus. Stiprūs vakarų vėjai (jais varomi vėjo malūnai), vidutinis santykinis oro drėgnumas Amsterdame 86%, vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C (kritulių kiekis mm): Amsterdamas +2,5 ir +16,5 (850), Roterdamas +2,5 ir +16,5 (800).

-5-

OLANDIJOS ISTORIJA

OFICIALUS PAVADINIMAS

Nyderlandų Karalystė (Koninkrijk der Nederlanden). Nederland” – olandiškai žemas kraštas”; angliškai – Netherlands, vokiškai – Niederlande, prancūziškai -Pays Ba

as, rusiškai – Niderlandy, lietuviškai – Olandija arba Nyderlandai. Šiaurės Olandija ir Pietų Olandija – dvi Nyderlandų Karalystės provincijos. Garsus olandų posakis: Dievas sukūrė žemę, o Olandiją – olandai”. Dvi sostinės: Konstitucinė sostinė – Amsterdamas; vyriausybės rezidencija, parlamentas ir karalių rūmai – Haga.

PAVADINIMAI
Lietuvių kalboje pavadinimai Olandija, Nyderlandai bei Nyderlandų karalystė dažniausiai naudojami sinonimiškai, tačiau iš tiesų jie turi šiek tiek skirtingas reikšmes:
Nyderlandai – Europinė Nyderlandų karalystės dalis
Olandija yra istorinis Nyderlandų regionas, apimantis dvi provincijas – Šiaurės Olandiją ir Pietų Olandiją
Nyderlandų karalystė apima Nyderlandus, Olandijos Antilus bei Aruba.
Patys olandai šalį įvardija vienaskaita – Nederland. Kai šis žodis vartojamas daugiskaita – Nederlanden – jis apima ne tik europinę šalies dalį, bet visą karalystę (su Antilais ir Aruba).

ISTORIJOS ŽINIOS

Germaniškųjų fryzų ir batavų genčių gyvenama dabartinės Olandijos sritis ligi Reino buvo I a. pr. Kr. okupuota Romos Julijaus Cezario ir Augusto, o nuo III a. kolonizuota žemutiniųjų frankų. IX a. suskilus Karolingų imperijai, beveik ji visa atiteko šventosios Romos Imperijos Lotarui I ir patapo Lotaringijos karalija. Pabuvusi neilgai rytinių frankų, o po jų vakarinių frankų priklausomybėj, atiteko X a. Žemutinei Lotaringijai. IX-X a.

-6-

. Iš jų žymiausi buvo Brabanto, Gelderso, Holandijos kunigaikščiai. Pažymėtinas XIII a. susidarymas stipraus turtingųjų miestelėnų sluoksnio, kuris pradėjo veržti iš feodalų ir politinę galią. XIV-XV a. Olandijos teritorija buvo Burgundijos, o XV

VI a. perėjo į Habshurgų dinastijos ispaniškąją šaką. Protestantizmo kilimo metu pietinė dalis pasiliko katalikiška, o šiaurinė — protestantiška. Iš pirmosios kilo Belgija, o iš antrosios — Olandija. Protestantai ir ypač kalvinistai priešinosi katalikų valdovams, organizavo dažnus sukilimus. Ypač neramus buvo 1568-1648m. laikotarpis Nyderlanduose (taip anuomet buvo vadinama dabartinės Belgijos ir Olandijos sritis), kur daugiausia savo akcija prieš Habsburgus pasižymėjo Vilhelmas Oranietis, o 1581m. olandų provincijos paskelbė savo nepriklausomybę. 1585m. sukilėliams atėjo į pagalbą Anglija, kuri, sunaikinusi 1588m. ispanų karo laivyną, privertė Ispaniją priimti 12 metų (1609-1621m.) paliaubas, kurių metu olandai gavo faktišką nepriklausomybę. Nors paliauboms pasibaigus ispanai dar per 30 metų nesėkmingai bandė pavergti olandus, tačiau 1648m. turėjo pasirašyti Vestfalijos taikos sutartį, pripažįstančią Olandiją respublika. Pažymėtina, kad tas laikotarpis (XVII a. pirmoji pusė), kuriame olandai kovojo dėl savo tautinės laisvės ir valstybinės nepriklausomybės, įėjo į jos istoriją kaip didelių jų komercinių laimėjimų, kolonijinės ekspansijos, o meno, mokslo ir literatūros istorijoje žinomas “aukso amžiaus” vardu. Anuo metu gyveno Rembrantas, Grotius, Spinoza, Decartas ir kt.. XVII a. viduryje Olandija jau buvo stipriausia iš visų Europos valstybių jūrinėje prekyboje, o Amsterdamas buvo tapęs kontinento finansiniu centru. Tuo metu Olandija įsigijo Javą, Sumatrą ir kitas Malajų salas, iš Ceilono ir Malakos išvijo portugalus, P. Amerikoje užėmė Surinamą, V. Indijoje – Curacao, įkūrė Naujajį Amsterdamą (Naujorką) ir rungėsi dėl kolonijų Brazilijoje. Tačiau tokia savo globaline ekspansija ji neišvengiamai turėjo susikirsti su kita tų pačių polėkių valstybe — Anglija, kuriai turėjo užleisti Naująjį Amsterdamą. Paskui įsivėlusi į karus su Anglija ir Prancūzija, o vėliau kaip Anglijos sąjungininkė prieš Prancūziją, Olandija pradėjo netekti savo tiek pasaulinės komercinės, tiek politinės – militarinės pirmaujančios pozicijos ir atsidūrė Anglijos galybės šešėlyje. Didžiosios prancūzų revoliucijos metu Prancūzija nurungė Olandiją ir jos vietoje 1795m. įkūrė savo satelitinę Batavijos respubliką, išsilaikiusią iki 1806m., kai ją Napoleonas pavertė Olandijos karalyste, o 1810m. prijungė prie Prancūzijos imperijos. Jos nepriklausomybė buvo atstatyta 1815m. Vienos kongrese, kai prie Olandijos buvo prijungti austriškieji Nyderlandai (dabartinė Belgija), o vėliau dar padidinta personaline unija su Liuksemburgu. Jos karalius Vilhelmas I nepajėgė nuraminti nepriklausomybės siekiančių belgų, ir 1830m. prasidėjo visuotinė revoliucija (vadovaujama katalikų klero drauge su liberalais), kuri 1831m. pasibaigė Belgijos emancipacija. I pasaulinio karo metu Olandija išsilaikė neutrali, bet nukentėjo ūkiškai. Nors II pasaulinio karo pradžioje deklaravo savo neutralumą, bet 1940 gegužės 10d. užpuolama Vokietijos ir, priešo aviacijai sunaikinus Rotterdamo senamiestį bei padarius kitur didelių nuostolių, prisiėmė okupaciją, iš kurios išlaisvinama 1945m. pavasarį.

1945-1949m. – kolonijinis karas Indonezijoje; 1948m. – karalienė Vilhelmina atsisakė sosto dukters Julianos labui. 1980m. – karalienė Juliana atsisakė sosto dukters Beatrisės (Beatrix) labui. 1991m. – Mastrichto sutartis.

Tolimesne Istorija -7-
Valdant Karoliui V Sventosios Romos imperijos imperatoriui ir Ispanijos karaliui, regionas įėjo į 17-kos Nyderlandų provincijų sudėtį kartu su šiuolaikine Belgija. Per 1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį karą 1579 metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę, suformuodamos Utrechto sąjungą, kuri yra dabartinių Nyderlandų pagrindas. Pilypas II-asis, Karolio V-ojo sūnus nenorėjo taip lengvai pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybės ir nepriklausomybė buvo pripažinta tik 1648 m.
Galutinai iškovojus nepriklausomybę nuo Ispanijos 1648 m. Jungtinės Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos kolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar1642 m. olandas Peter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinio Niujorko vietoje.
Po trumpos prancūzų aneksijosNapoleono laikotarpiu, 1815 metais buvo suformuota Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus, Belgiją bei Liuksemburgą. Belgija sukilo ir atsiskyrė 1830 metais. Liuksemburgas nors ir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką. 1890 m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienė Vilhelmina, Liuksemburgas atsiskyrė, nes Liuksemburgo įstatymai draudė moteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimos vokiškosios šakos narys.
XVIII-XIX a. Nyderlandai valdė nemažai kolonijų, kurių svarbiausios buvo Indonezija ir Surinamas. Iš pradžių kolonijas administravo Rytų Indijos Kompanija, o XIX a. jas pradėjo tiesiogiai administruoti Nyderlandų vyriausybė.

Veliavos Istorija
Pirmoji Olandų vėliava buvo oranžinės, baltos ir mėlynos spalvų. Oranžinė spalva – dėl to, kad sukilimo vadas Vilemas Oranietis, vėliau tapęs pirmuoju nepriklausomų Nyderlandų valdytoju, buvo kilęs iš vokiskosios Nasau dinastijos ir paveldėjęs dar savo dėdės Pietų Prancuzijoje sigytą Oranžo (Orange) kunigaikštystę. Iš čia kilo jo ir palikuonių vardas Oranžietis arba Oranietis. Beveik po šimto metų,1689-aisiais jo įpedinis valdytojo poste Vilemas III Oranietis (1650-1702) tapo ir Anglijos karaliumi Viljamu III, 1690 m. Šiaurės Airijije sumušė prancuzu remiamus sukilelius, katalikus ir nuo to laikoAirijoje gyvenantys protestantai iki šiol švenčia Oranžinę dieną (Orange day). Oranžinę spalvą rasime ir šiandieninėje Airijos vėliavoje, tačiau pačios Olandijos vėliavoje jos nebeliko – nuo XVII a. ją pakeitė raudona. Nėra tikrai žinoma, kodėl taip nutiko. Vienų nuomone oranžinė spalva pamažu virto raudona dėl dažų gamybos sunkumų, kitų teigimu, dėl to, kad Oraniečių dinastija prarado populiarumą, kuo, aišku, sunku patikėti, nes ir šiandien ši dinastija sėkmingai tebevaldo šalį.

Olandijos herbas

Olandijos herbe vaizduojamas skydas su Oraniečių-Nasau (Nassau) dinastijos herbu – geltonu liutu mėlyname lauke. Be to liutas priekinėse letenose laikoXVII a. Olandijos Respublikos kalaviją ir strėles. Skydą laiko du liūtai. Virš skydo – karaliaus karūna. Herbo apačioje – užrašas Je Maintiendrai, kuris yra prancuziskas Vilemo Oraniečio (Willem van Oranje 1533-1584) devizas, reiškiantis maždaug: “Aš laikysiuos”.

POLITINĖS ŽINIOS

Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO – 1945m., Europos Taryba – 1949m., NATO – 1949m., Europos Sąjunga – 1957m., Beneliuksas – 1958m.. Padengia 1,5 % JTO biudžeto išlaidų, Tarptautinio teismo būstinė – Hagoje. Galioja parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija, veikia 1983m. (paskelbta 1814m., reviduota 1983m.) Konstitucija. Valstybės vadovas – monarchas (nuo 1980m. karalienė Beatrisė – Beatrix), dviejų rūmų parlamentas (Generaliniai luomai – Staten-Generaal): Antrieji rūmai su 150 deputatų, renkamų ketveriems metams, turi įstatymdavystės iniciatyvos teisę ir Pirmieji rūmai, su 75 deputatais, renkamų šešeriems metams, kas tris metus pusė sudėties atnaujinama. Vyriausybė – koalicinė, sudaryta iš Darbo, Liberalų ir Demokratai-66 partijos. 1982-1994m. ministro pirmininko pareigas užima Rudolfas Liubersas – Ruud Lubbers; nuo 1994 liepos mėn. – Vimas Kokas – Wim Kok (Darbo partijos lyderis). Svarbiausios politinės partijos (vietų skaičius Antruosiuose rūmuose, 1994m. gegužės mėn. rinkimų duomenimis): Darbo partija (37), Krikščionių Demokratai (34), Liaudies

-9-

partija už laisvę ir demokratiją (31), Liberalai ir Demokratai-66 (24) , Kairieji Liberalai ir Pensininkų partija (6), Žalieji kairieji” (5), Centro demokratai (3), Politinė reformatorių federacija (3), Valstybinė reformatų partija (2), Politinė reformatų sąjunga (2), Socialistų partija (2).

Politinė sistema
Nyderlandai yra kostitucinė monarchija nuo 1815 m., iki tol nuo 1581 iki 1806 m. tai buvo respublika (tarp 1806 ir 1815 m. šalis buvo užimta Prancūzijos).
Nuo 1980 m. valstybės vadovas yra karalienė Beatričė ir Orange-Nasau dinastijos. Nyderlandų vyriausybės visada susideda iš koalicijų, todėl nėra ir niekada nebuvo vienos politinės partijos, kuri surinktų pakankamai balsų, kad galėtų suformuoti daugumą parlamente. Formaliai karalienė skiria vyriausybės narius, tačiau praktikoje, kai paaiškėja rinkimų rezultatai yra formuojama koalicinė vyriausybė (derybos dėl kurios gali tęstis kelis mėnesius), po to kai vyriausybė suformuojama ji yra oficialiai karalienės paskiriama. Vyriausybės vadovas yra premjerministras, kuris paprastai yra ir didžiausios partijos koalicijoje vadovas.

Parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų. 150 žemutinių rūmų (Tweede Kamer arba antrieji rūmai) narių renkami kas keturi metai tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat kas ketveri metai tiesiogiai renkami provincijų parlamentai. Provincijų parlamentų nariai (netiesiogiai) renka mažiau svarbų Senatą (Eerste Kamer arba pirmieji rūmai). Kartu pirmieji ir antrieji rūmai sudaro Staten Generaal, generalinį susirinkimą. Politologijoje Nyderlandai dažnai laikomi klasikiniu konsociacines demokratijos pavyzdžiu

Nyderlandu provincijos ir priklausomos teritorijos

Nyderlandų administracinis suskirtymas (raudoni taškai žymi provincijų centrus).
Nyderlandai skirstomi į 12 administracinių regionų, vadinamų provincijomis kiekvieną iš jų valdo gubernatorius (olandiškai vadinamas Commissaris van de Koning(in), t.y. karaliaus/karalienės komisaras) :
Groningenas – šalies šiaurės rytuose; sostinė Groningenas.
Fryzija (Fryzu kalba Fryslan, olandiškai Friesland) – šalies šiaurėje, sostinė Leeuwarden
Drente (olandiškai Drenthe) – šiaurės rytuose, į pietus nuo Groningeno, sostinė Assen
Overeiselis (olandiškai Overijssel) – šalies rytuose, į pietusnuo Drentės, sostinė Zwolle
Flevolandas – šalies centre, IJsselmeer polderių regione, sostinė Lelystad
Chelderlandas (olandiškai Gelderland) – šalies centro rytuose, į pietus nuo Overeiselio, sostinė Arnhem.
Utrechtas – šalies centre, sostinė Utrechtas.
Siaures Olandija (olandiškai Noord-Holland) – šalies šiaurės vakaruose, sostinė Haarlem.
Pietu Olandija (olandiškai Zuid-Holland) – šalies centro vakaruose, į pietus nuo Šiaurės Olandijos, sostinė Haga (olandiškai vadinama Den Haag arba ‘s-Gravenhage)
Zelandija (olandiškai Zeeland) – šalies pietvakariuose, sostinė Midellburg.
Siaures Brabantas (olandiškai Noord-Brabant)- šalies pietuose, sostinė Hertogenbosh (Den Bosch)
Limburgas – šalies pietryčiuose, sostinė Mastrichas.
Visos provincijos yra dalijamos į bendruomenes (municipalitetus, olandiškai gemeenten), jų iš viso yra 467.
Šalis taip pat dalijama į specialius rajonus vandens klausimais, kuriuos valdo “vandens valdybos” (olandiškai waterschap arba hoogheemraadschap), kiekvienas jų turi įgaliojimus valdyti vandens ūkį. 2004 Sausio 1 d. buvo 37 tokie rajonai. (Šie dariniai pirmą kartą buvo sukurti dar1196 metais).

KARALIENĖ -11-

Gimė 1938m., visas vardas Beatrix Wilhelmina Armgard. 1980m. balandžio 30d. tapo karaliene (nacionalinė šventė). Karalienės vyras – Klausas fon Amsbergas, buvęs vokiečių diplomatas. Trys sūnūs: kronprincas Viljamas Aleksandras (Willem-Alexander), gimęs 1967m., Johanas Fryzas (Jonan Friso), gimęs 1968m.; Konstantinas Kristofas (Constantijn Christof), gimęs 1969m..

ZMONES
Miestai
Miestų gyventojų dalis proc.: 1980m. – 88, 1990m. – 89, 1993m. – 89; didžiausios aglomeracijos tūkst. žmonių 1993m.: Amsterdame – 1091, Roterdame (Rotterdam) – 1069, Hagoje (Gravenhage; Den Haag) – 694, Utrechte – 543, Eindhovene – 391, Arnheme – 308, Herlene-Kerkrade (Heerlen-Kerkrade) – 269, Enschede-Hengele (Enschede-Hengelo) – 254, Neimegene (Niimegen) – 247, Tilburge – 236, Harleme (Haar-lem) – 214, Dordrechte-Zveindrechte (Dordrecht-Zwijnd-recht) – 212, Groningene – 209, Hertogenbose (VHertogen-bosch; Den Bosh) – 96, Leidene – 192, Gelene-Sitarde (Geleen-Sittard) – 184, Mastrichte (Maastricht) – 164, Brede – 164.

TRANSPORTAS

Kanalai: laivybos kanalų ilgis 4832 km (pirmoji vieta pasaulyje pagal laivybos kanalų ilgį. Svarbiausi kanalai: Amsterdamo-Reino 72 km, Šiaurės jūros-Amsterdamo 27 km. Didžiausi – jūrų uostai, krovinių apyvarta mln.t: Roterdamas su avanportais Vlardingenu (Vlaardingbn), Schidamu, Huku (Hoek), Europortu – 1985m. – 250, 1990m. – 288, 1991m. – 291, didžiausias pasaulyje (40 km ilgio prieplauka, konteinerių terminalas) – Amsterdamas – 31. Didžiausias aerouostas, pervežta keleivių mln. – Amsterdamo Šipholis (Schiphol): 1991m. – 16,5, 1992m. – 19,1, 1993m. – 20,8.

-12-

GĖLĖS

Olandija – didžiausias pasaulio gėlynas”, kasdien čia parduodama iki 20 mln. gėlių (10 mln. tulpių, 3 mln. rožių, chrizantemų, gvazdikų, gerberų, lelijų, krokų, fuksijų, našlaičių), duoda 4% eksporto vertės pelno, gėlių eksportas (pirmoji vieta pasaulyje, 60% pasaulinio eksporto). Gėlių eksporto struktūra pagal vertę proc.: skintos gėlės – 53, vazonėlių gėlės – 24, svogūnėliai – 15, sėklos – 7. Gėlių jūra” polderiuose ir stikliniai gėlynai” aplink Hagą yra būdingi šiai gėlių šaliai. Alsmerio, Harlemo, Leideno gėlių aukcionai – didžiausi pasaulyje. Koikenhofo gėlių sodas veikia kasmet nuo kovo 23 iki gegužės 25 dienos.

NARKOTIKAI

90% žmonių, kalbėdami apie Olandiją, paprastai pamini narkotikus. Taip yra ne todėl, kad Olandijoje jų daug suvartojama, o todėl, kad čia galioja gana liberalios “silpnųjų” narkotikų vartojimo taisyklės. Olandija buvo pirmoji valstybė Europoje, 1976m. legalizavusi kanapių vartojimą. Šiuo metu 450 Amsterdamo kavinių jų laisvai galima nusipirkti. Kanapių reklama draudžiama, o vartotojas turi būti vyresnis nei 18 metų.

FINANSAI IR BANKAI

Didžiausi bankai: ABN Amro (Amsterdam-Rotterdam) Holding”, Rabobank”; 1991 susijungė didžiausia draudimo kompanija ???Nationale-Nederlanden” ir trečias šalies bankas NMB Postbank” – susiformavo bankų ir draudimo grupė Internationale Nederlanden Groep” (pirmoji tokia Europoje, didžiausia finansinė kompanija Europoje), Amsterdamo birža.

TURIZMAS
Užsienio turistų skaičius mln.: 1990m. – 16,5, 1992m. – 18,0, 1993m. – 17,0 – kiekvienam šalies piliečiui po vieną. Turizmo įžymybės: Šiaurės Venecija” – Amsterdamas su savo kanalais, raudonųjų žibintų” gatvė su meno galerijomis; Hagos riterių salė Binenhofe (Binnenhof) ir pajūrio kurortas Ševeningenas (Scheveningen). Delftas garsėja porceliano ir molio dirbiniais, vienas garsiausių viduramžių miestų – Leidenas, kuriame universitetas veikia nuo 1575m., knygų spausdinimas pradedamas nuo 1580m., garsėja savo siuvyklomis ir cigarais, XVII-XVIII a. buvo garsus vilnos pramonės centras. Buriuotojų ir čiuožyklų provincija – Fryzija, kurioje vyksta čiuožimo varžybos kanalais tarp 11 miestų šaltomis žiemomis. Dėl stiprių vėjų, visoje šalyje, lygumose, ant kalvų – vėjo malūnai.

Leave a Comment