Olandija

Gyventojų: 15 300 000
Sostinė: Amsterdamas
Valdymas: daugiapartinė demokratija
Vyriausybės būstinė: Haga
Kalba: olandų
Pagrindinės religijos: Krikščionybė 66%, musulmonų 2%, kitų 32%
Raštingumas: 99%
Piniginis vienetas: euras
Gyvenymo trukmė: 77m.

Žemės jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą, be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoja gyvybinę erdvę iš jos. Patarlė sako: ,, Dievas sukūrė Žemę, o olandai Olandiją“. Šis posakis tik patvirtina olandų pasididžiavimą savo tėvyne. Olandiją kai laiko jūrine tauta, nes ji visada garsėjo savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais.
Pasaulyje gyvena apie 14 mln. olandų, daguma iš jųų – Olandijoje (12,3 mln.), Kanadoje – (410 tūkst.), JAV – (600 tūkst.).
Miestas žiedų. Diduma gyventojų susitelkę miestuose. Tiesa, Olandija – tankiausiai gyvenama Europos šalis, spartus urbanizacijos procesas čia suformavo vakarų Ųlandijos konurbaciją – Randstadą. Čia kiekviename kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai daugiau kaip 2000 žmonių ir sukocentruota iki 42 % visų gyvntojų. Tai vientisas žiedinis miestas, kuris jungia devynis miestus: Dordrechtą, Roterdamą, Delfą, Hagą, Leideną, Harlemą, Amsterdama, Hilversiumą, Utrechtą.
Olandija – šalis su išlikusia senąja miestų kultūra. Kai kurie miestai savo istoriją rašo nuo Romos imperijos laikų.
Vėjo malūnai. Kažkada jų šalyje buvo appie 9000, dabar dešimt kartų mažiau. Olandai juos mini su pasididžiavimu ir meilė. Seni žmonės gerai prsimena, kai malūnai malė grūdus ir pumpavo vandenį. Tai buvo įprasta įsimylėjėlių pasimatymo vieta. Malūnai Olandijoje atsirado viduramžiais. Dabar daugelį malūnų saugo valstybė, veikia Olandų vė

ėjo malūnų sąjunga.
Olandija – gėlių , vėjo malūnų, medinių klumpių, tulpių šalis, kuri vadinama dvejopai: Nyderlandai (žemumos), Olandija (miškų šalis), o sostinė Amsterdamas dažnai vadinama Šiaurės Venecija, jos įkūrimo prie Amstelio upės metais laikomi 1275-ieji. Mieste šimtas kanalų, šimtas dirbtinių salų, apie tūkstantis tiltų.
Vidutinis statistinis olandas dažnai pravardžiuojamas Janu Alemanu (gal kaip mūsų Jonas?). Olandų šeimos gyvenimas panašus į tiksliai einantį laikrodį. Olandai mėgsta būti ir neužtraukti užuolaidų – tegul visi pamato, kaip jie gržiai ir sutartinai gyvena.
Santuokos įregistruojamos retai, bet jos tvirtos, ištuokų mažai. Šiuo metu daugelis merginų pasilieka savo pavardes, o vaikai gali turėti vieno iš tėvų pavardę.
Svečiai, išskyrus giminaičius, čia priimami kaip svetimi ir atsitiktinai. Savaitgaliais rengiami vakarėliai. Jeigu esate pakviestas dalyvauti, būtinai įspėkite keliese atvyksite. Olandų šeimininkės vakarėliui ruošia tiek kaavos ir sausinių, kiek laukiama svečių. Tai vis olandiškas taupumas. O gal šykštumas?
Šventės. Daugelis švenčių yra šeimininės, kuriose išliko senovinių, tradicinių bruožų. Visų pirma tai siejama su vaiko gimimu ir krykštynomis, vestuvėmis ir vardynomis (kūdikis gali būit pavadintas net penkiais vardais). Tautosakoje vyrauja daug dainų, posakių, porinimų.
Per šventes dažnai rengiamos sporto varžybos. Juokaujama, kad Olandijoje rogės ir pačiūžos – visuotinis hobis, o dviratis susisiekimo priemonė. Olandams dviračių sportas, kaip ir futbolas – nacionalinė sporto šaka, tačiau tai, kaip manėjome, jiems daugiau būtinybė. Dv
viračiu olandas važiuoja į darbą ir atgal, į svečius ar su reikalais.
Amsterdamas yra Olandijos sostinė. Daugelis vietovardžių tyrinėtojų tvirtina, kad misto pavadinimas reiškia “Miestą ant polių”. Šiaip Amsterdamas dar vadinamas ir “Europos karūna”, – miestą puošia XVII a. viduryje pastatyti Karališkieji rūmai (buvusi miesto rotušė). Kartais prie šių rumų gali išvysti ir Nyderlandų karalienę Beatrix, vadinamą “verslininke”. Turistai pabuvoję Rusijos carų buveinėje, Amsterdamą vadina “Vakarų Europos Sankt Peterburgu”. Penkiasdešimtmetį sostinės kanalų kerta maždaug penki šimtai tiltų. Kateris perveš jus per kanalų labirintą, pro plaukiojančius namelius, kuriuose gyvena daug Amsterdamo gyventojų. Be abejo, miesto pavadinimas galėjo “antspaudą uždėti” ir Amsterdamo upė, kurios deltoje ir įsikūrė miestas.
Taip pat svarbus miestas yra Roterdamas.
Žemės ūkis. Polderiuose dažniausiai auginami žemės ūkio kultūros. Racionaliai suformuoti dirvožemiai yra labai derlingi, kaip ir visoje Olandijoje. Derlingi Olandijos dirvožemiai yra vienas svarbiausių žemės ūkio plėtros veiksnių. Nors Olandijos ūkyje dirba tik 5% visų dirbančiųjų, tačiau jų pagaminama produkcija daugiau nei du kartus viršija šalies gyventojų poreikius. Olandai išaugina daugiausia gėlių pasaulyje.
Gamta. Olandijos pakarantėse yra kopos, polderiai ir dambos. Vyraujanti reljefo forma – lyguma. Aukščiausia kalva – Ardėnų kalnuose – Valsbergas (321m). Žemiausia vieta – Princo Aleksandro polderis (-7m). Olandijos ilgiausia upė yra Reinas (Olandijos 198 km, bendras ilgis 1320 km).Didžiausias Olandijos ežeras yra Eiselmerio (1250 km). Jis susiformano pastačius už
žtvaką – Didžiąją dambą. Olandijoje miškų nėra daug, tik 9% (mišrieji,plačialapiai miškai).
Olandijoje yra daug naudingųjų iškasenų. Pagrindinės yra gamtinės dujos, nafta, akmens anglis.
Klimatas. Olandijoje vyrauja vidutinis jūrinis klimatas, dažni rūkai. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Amsterdame -(+1), liepos – (+18).
Vidutinis metinis kritulių kiekis – 650mm.
Ekonomika. Olandija eknonomiškai labai išsivystyta valstybė. Pirmauja pagal sviesto, sūrio, pieno miltelių, šviežių ir konservuotų daržovių ir gėlių eksportą. Gamina kanceliarines mašinas, elektros prietaisus, lėktuvus, chininą, cigaretes, briliantus, šokolada ir kakavą. Gyvulininkystė duoda 70% žemės ūkio produkcijos. Olandija garsėja skintomis ir vazoninėmis gėlėmis, gėlių svogūnėliais.

Bendra informacija apie Olandija: .

didžiausias gyventojų tankumas (373 žmonės kvadratiniame kilometre)
mažiausias bedarbių procentas (2,6 proc. visos darbo jėgos, 2000)
didžiausios įmokos į ES biudžetą (vienam gyventojui)
mažiausias gydytojų skaičius 1000 gyventojų
aukščiausi žmonės ES: vidutinis 15-25 m. vyrų ūgis yra 182,35 cm (Europos Sąjungoje vidurkis yra 177,51 cm.), moterų – 170,56 cm (ES vidurkis yra 165,57 cm)
ilgiausios atostogos
mažiausias procentas miškų (8 proc. šalies teritorijos)
didžiausias kelių tinklo tankumas (58 km/tūkst. kv. km)
išgaunama ir eksportuojama daugiausia gamtinių dujų (8,9 proc. pasaulinės prekybos, 1997)
daugiausia užauginama parduodamų gėlių (60 proc. pasaulinės rinkos)
daugiau kaip 50 proc. teritorijos yra žemiau jūros lygio
Roterdamas – didžiausias pasaulio uostas, čia pakraunama ir iškraunama 30 proc. visų ES prekių, keliaujančių jūra
Olandija užima šeštą vietą pasaulyje pagal eksportą ir investicijas; šalies BVP yra 14-as pasaulyje
olandai – dažniausiai keliaujanti tauta Europoje
olandai labiausiai iš visų ES šalių nepasitiki savo bažnyčia (- 40 proc.)
80 proc. ol

landų turi dviračius; jų beveik dvigubai daugiau nei automobilių (1999 m. Olandijoje buvo užregistruota daugiau kaip 6 mln. mašinų: 1 mašina teko 2,5 žmogaus); yra ne mažiau kaip 10 000 km dviračių takų.
Olandijoje vis dar veikia apie tūkstantį tradicinių vėjo malūnų.
1993 m. olandai pirmi Europoje legalizavo savanorišką eutanaziją.
1610 m. olandai pirmi į Europą įvežė arbatą.
dešimtys miestų, tarp jų trys svarbiausi Olandijos miestai – Amsterdamas, Haga ir Roterdamas – sudaro vieną milžinišką miestą, vadinamą Ranstadu.
Olandijos vyriausybė visuomet koalicinė, todėl Olandija kartais vadinama kompromisų šalimi.
olandai kasmet pagamina daugiau kaip 500 mln. kilogramų sūrio, trečdalį jų eksportuoja.
daugiau kaip 75 proc. mokyklų Olandijoje yra privačios.
Amsterdamo viešajame transporte dažnai galima pamatyti ženklą “Ar nori atsisėsti? Aš pastovėsiu!”: tokiu būdu jaunimas raginamas užleisti vietą seniems ir ligotiems žmonėms.
olandai išrado laikrodį su švytuokle, kuris iki pat XX a. buvo laikomas tiksliausiu laikrodžiu (1656); mikroskopą (1590); teleskopą (1608).

Amsterdamas yra 1,5 metro žemiau jūros lygio
daugiau kaip 50 proc. miesto teritorijos užima vanduo ir augmenija
yra 165 kanalai (bendras ilgis – daugiau kaip 100 km)
yra apie 1000 tiltų
auginama apie 600 tūkst. gėlių ir 220 tūkst. medžių, yra 28 parkai
iš 730 tūkst. amsterdamiečių 400 tūkst. turi dviračius; kasmet 10 tūkst. dviračių atsiduria kanaluose
2 tūkstančiams amsterdamiečių tenka po 1 knygyną
jūros uoste kasmet pakraunama ir iškraunama 60 mln. tonų krovinių
čia gyvena 140 tautybių atstovai
yra 22 Rembranto ir 206 Van Gogo paveikslai
yra 800 sporto klubų, turinčių 140 tūkst. narių.
Tulpės. Pirmosios tulpės Olandijoje sužydėjo 1594 m. pavasarį. Jas pasodino Carolus Clusius, Leideno universiteto sodininkas. Tulpių svogūnėlių jam padovanojo Austrijos ambasadorius, kuris nuskynė jas būdamas Atamanų imperijoje. Šiandien Olandija pirmauja pagal tulpių, gladiolių ir vilkdalgių eksportą. Didžiausias gėlių aukciono pastatas yra “Verenigde Bloemenveilingen Aalsmeer”, kooperatyve, jungiančiame 5 tūkst. augintojų. Pagal pasiūlą ir apyvartą šis aukcionas yra didžiausias pasaulyje. Kiekvieną šiokiadienį čia parduodama apie 14 mln. gėlių. Pats aukciono pastatas yra 100 futbolo aikščių dydžio.

Lyguma. 40 proc. Olandijos teritorijos yra iš jūros, ežerų ir pelkių “atkovotos” žemės. Daugiau kaip 50 proc. Olandijos teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl Olandija iš tiesų yra gana lygi (didžiausias aukštis – apie 320 m). Olandiją daugybę kartų buvo užliejęs vanduo, todėl olandai nuolat turėjo kovoti su jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę (1950 m. žemės plotas Olandijoje siekė 32 400 kv. km, 1972 m. – 36 600, 1989 m. – 39 100). Sparndame stovi skulptūra, skirta mažo olando berniuko atminimui. Jo figūra simbolizuoja amžiną žmogaus ir jūros kovą. Pasakojama, kad pakeliui į namus jis pastebėjo, kaip vanduo veržiasi pro vieną iš užtvankų skylių. Nieko aplinkui nebuvo, todėl jis užkimšo skylę savo pirštu ir laukė tol, kol kitą dieną pagaliau atėjo pagalba.

Narkotikai. 90 proc. žmonių kalbėdami apie Olandiją paprastai pamini narkotikus. Taip yra ne todėl, kad Olandijoje jų daug suvartojama, o todėl, kad čia galioja gana liberalios taisyklės, skirtos “silpniems” narkotikams. Olandija buvo pirmoji valstybė Europoje, 1976 m. legalizavusi kanapių naudojimą. Šiuo metu 450 Amsterdamo kavinėse jų laisvai galima nusipirkti. Kanapių reklama draudžiama, o vartotojas turi būti vyresnis nei 18 metų. Policija toleruoja tokias kavines, nes jos padeda kontroliuoti narkotikų vartojimą Olandijoje. Tūkstančiui gyventojų tenka 1,7 narkomano – tai vienas iš mažiausių rodiklių, palyginti su kitomis Vakarų Europos valstybėmis. 1995 m. apklausa parodė, kad 82 proc. olandų mano, jog vartoti narkotikus negerai, 61 proc. mano, kad reikia juos iš viso uždrausti; 40 proc. parėmė toleruojamą prekybą kavinėse, 37 proc. buvo prieš.

Olandija: faktai ir skaičiai:

Europos Sąjungos valstybė narė nuo 1957 metų
Geografinė padėtis:

Vakarų Europa, ribojasi su Šiaurės jūra, tarp Belgijos ir Vokietijos
Teritorija:

41 526 km2
sausumos:

33 889 km2
vandens:

7 637 km2
Valstybinė siena:

1 027 km.
siena su:

Belgija 450 km.
Vokietija 577 km.
Gyventojų skaičius:

16 067 754 (2002 liepos mėn.)

Amžius:
0-14 metai:

18.3% (vyrai 1,502,687; moterys 1,437,141)

15-64 metai:

67.9% (vyrai 5,548,188; moterys 5,362,412)

65 m. ir vyr.:

13.8% (vyrai 913,020; moterys 1,304,306) (2002 m.)
Natūralus prieaugis:

0.53% (2002)
Gimimų skaičius:

11.58/1 000 gyventojų (2002)
Mirčių skaičius:

8.67/1 000 gyventojų (2002)
Migracijos saldo:

2.35 migrantų/1 000 gyventojų (2002)
Gyvenimo trukmė:

78.58 metai
vyrai:

75.7 metai
moterys:

81.59 metai (2002)
Tautybė:

olandai
Etninės grupės:

olandai 83%, marokiečiai, turkai ir kitos 17% (1999)
Religija:

Romos katalikai 31%, protestantai 21%, musulmonai 4.4%, kitos 3.6%, laisvamaniai 40% (1998)
Kalba:

olandų
Šalies pavadinimas:

Nyderlandų karalystė, Nyderlandai
Šalies pavadinimo sutrumpinimas:

NL
Politika
Valstybės santvarka:

konstitucinė monarchija
Sostinė:

Amsterdamas; Hagoje įsikūręs Ministrų kabinetas
Administracinis suskirstymas:

12 provincijų
Nepriklausomybė:

1579 m. (nuo Ispanijos)
Nacionalinė šventė:

Karalienės Diena, balandžio 30 d.
Konstitucija:

patvirtinta 1814 m.; taisyta daugelį kartų, paskutinį kartą 1983 vasario 17 d.
Rinkimai:

nuo 18 metų, visuotiniai
Vykdomoji valdžia:
Valstybės vadovas:

Karalienė BEATRIX Wilhelmina Armgard (nuo 1980 balandžio 30 d.); Sosto paveldėtojas Princas WILLEM-ALEXANDER (1967 balandžio 27 d.)

Vyriausybės vadovas:

Ministras pirmininkas Wim KOK ( nuo 1994 gegužės mėn.)
Ministrų kabinetas:

Vyriausybę skiria karalienė
Rinkimai:

nėra; sostas yra paveldimas, karalienė yra konstitucinis monarchas; Ministrą pirmininką iš partijos, laimėjusios daugiausia vietų Parlamente, arba partijų koalicijos renka karalienė; vicepirmininką skiria karalienė
Įstatymų leidžiamoji valdžia:

dviejų rūmų Parlamentą (Staten Generaal) sudaro Pirmieji rūmai (Eerste Kamer) (75 vietos; narius netiesiogiai renka 12 provincijų tarybos 4 metams) ir Antrieji Rūmai (Tweede Kamer) (150 vietos; narius tiesioginiais rinkimais renka tauta 4 metams)
Rinkimai:

Pirmieji rūmai – 1999 birželio 9 d.; Antrieji rūmai – 1998 gegužės 6 d.
Teisminė valdžia:

Aukščiausiasis Teismas (Hoge Raad), teisėjus skiria iki gyvos galvos karalienė
Politinės partijos ir lyderiai:

Krikščionių demokratų sąjunga; Darbininkų Partija; Tautos Partija už Laisvę ir Demokratiją (Liberalai); Demokratai_66; kitos

Leave a Comment