Olandija

OFICIALUS PAVADINIMAS

Nyderlandų Karalystė (Koninkrijk der Nederlanden). „Nederland” – olandiškai „žemas kraštas”; angliškai – Netherlands, vokiškai – Niederlande, prancūziškai -Pays Bas, rusiškai – Niderlandy, lietuviškai – Olandija arba Nyderlandai. Šiaurės Olandija ir Pietų Olandija – dvi Nyderlandų Karalystės provincijos. Garsus olandų posakis: „Dievas sukūrė žemę, o Olandiją – olandai”. Dvi sostinės: Konstitucinė sostinė – Amsterdamas; vyriausybės rezidencija, parlamentas ir karalių rūmai – Haga.

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Olandija (arba Nyderlandai) – žemumų kraštas prie Šiaurės jūros; sausumos siena su Vokietija ir Belgija; kranto linijos ilgis apie 1100 km, ilgis iš šiaurės į pietus 360 km, plotis iš vaakarų į rytus 260 km; priskiriama Vakarų Europai.

PLOTAS

41863 kv.km (su vidaus vandenimis), 33943 kv.km (tik sausumos plotas); žemiau jūros lygio yra 27, nuo O iki 1m aukščio virš jūros lygmens – 8, 50 m aukščio – 2% šalies teritorijos. Vid. šalies aukštis 10m virš jūros lygmens; polderiai ir derlingi upių slėniai sudaro didžiają dalį, kalvotos moreninės lygumos – rytuose, Limburgo aukštuma – pietryčiuose. Iki 60 m aukščio kopų ir pylimų sistema – vakarinėje pakrantėje ir Vakarų Fryzų salose. Vedų jūra (Waddenzee) tarp Vakarų Fryzų salų ir šiaurinės pakrantės. Didžiausios salos km2: Tekselis (Texel) &##8211; 190, Terschelingas (Terschelling) – 96, Amelandas – 57. Pievos ir ganyklos užima 33, dirbamoji žemė 22, vidaus vandenys 19, miškai 8, sodai ir daržai (bei šiltnamiai) 6% šalies teritorijos.

Daugiau.

KLIMATAS

Atlanto jūrinis su šiltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Dažni rūkai, iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingų dienų per metus. St

tiprūs vakarų vėjai (jais varomi vėjo malūnai), vidutinis santykinis oro drėgnumas Amsterdame 86%, vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C (kritulių kiekis mm): Amsterdamas +2,5 ir +16,5 (850), Roterdamas +2,5 ir +16,5 (800).

GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI

Svarbiausios upės: Reino atšakos Valis (Waal) ir Lekas, Maso (Maas) žemupys, Šeldės (Schelde) upės žiotys. Didžiausias ežeras Eiselmeris 1217 km2; aukščiausia kalva – Valserbergas (Vaalser Berg) 321m, žemiausias taškas – Princo Aleksandro polderis 6,7 m žemiau jūros lygmens.

MIESTAI

Miestų gyventojų dalis proc.: 1980m. – 88, 1990m. – 89, 1993m. – 89; didžiausios aglomeracijos tūkst. žmonių 1993m.: Amsterdame – 1091, Roterdame (Rotterdam) – 1069, Hagoje (Gravenhage; Den Haag) – 694, Utrechte – 543, Eindhovene – 391, Arnheme – 308, Herlene-Kerkrade (Heerlen-Kerkrade) – 269, Enschede-Hengele (Enschede-Hengelo) – 254, Neimegene (Niimegen) – 247, Tilburge – 236, Harleme (Haar-lem) – 214, Dordrechte-Zveindrechte (Dordrecht-Zwijnd-recht) – 212, Groningene – 209, Hertogenbose (VHertogen-bosch; Den Bosh) – 96, Leidene – 192, Gelene-Sitarde (Geleen-Sittard) – 184, Mastrichte (Maastricht) – 164, Brede – 164.

LYGUMA

40% Olandijos teritorijos yra iš jūros, ežerų ir pelkių atkovotos žemės. Daugiau kaip 50% Olandijos teritorijos yra žeemiau jūros lygio, todėl Olandija iš tiesų yra gana lygi (didžiausias aukštis – apie 320 m). Olandiją daugybę kartų buvo užliejęs vanduo, todėl olandai nuolat turėjo kovoti su jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę (1950 m. žemės plotas Olandijoje siekė 32400 km2, 1972 m. – 36 600, 1989 m. – 39 100). Sparndame stovi skulptūra, skirta mažo olando berniuko atminimui. Jo figūra simbolizuoja amžiną žmogaus ir jūros kovą. Pasakojama, kad pakeliui į namus jis pastebėjo, kaip vanduo veržiasi pro vieną užtvankos skylę. Nieko aplinkui nebuvo, todėl jis užkimšo skylę savo pirštu ir laukė to

ol, kol kitą dieną pagaliau atėjo pagalba.

POLDERIAI IR APSAUGINIAI PYLIMAI (DAMBOS)

1228m. apie 100 tūkst. žmonių nuskendo jūros potvynio metu Fryzijoje; 1634m. – uraganas ir potvynis visiškai pakeitė Šiaurės Fryzų salų kontūrus; 1953m. – 4 m aukščio banga pralaužė dambas, užtvindė teritoriją su 0,66 mln. gyventojų, sunaikinta 6% dirbamosios žemės, apie 1,5 tūkst. žuvusiųjų; 1995m. žiemą – potvynis Reino žemupyje. 1918m. – Pietų jūros (Zuiderzee – buvusi Šiaurės jūros įlanka) nusausinimo projektas, jo autorius Kornelijus Lelis (Cornelius Lėly): 1927-1932m. – pastatytas 32 km ilgio ir 90 m pločio pylimas – Didysis pylimas arba Barjerinė damba (Afsluitdijk), atskyrė Šiaurės ir Pietų jūras. Susiformavo didžiulis Eiselmerio ežeras. Sekantis etapas – Eiselmerio ežero nusausinimas ir pavertimas polderiais: 1930m. – Veringermerio (Wieringermeer) polderis 190 km2, 1937-1942m. – Nordostpolderis (Nordoostpolder) 480 km2, 1950-1957m. – Ostfle-volandas (Oostflevoland) 540 km2, 1954-1968m. – Sudflevolandas (Zuidflevoland) 430 km2, dabar vyksta 400 km2 Markervardo (Markerwaard) polderio nusausinimas. Nuo 1986m. vykdomas Deltos projektas: sudėtinga pratakių pylimų, kanalų ir tiltų sistema Zelandijos salose ir Reino, Maso bei Šeldės deltose apsaugant nuo jūros potvynių pietvakarinę šalies pakrantę.

ISTORIJOS ŽINIOS

Germaniškųjų fryzų ir batavų genčių gyvenama dabartinės Olandijos sritis ligi Reino buvo I a. pr. Kr. okupuota Romos Julijaus Cezario ir Augusto, o nuo III a. kolonizuota žemutiniųjų frankų. IX a. suskilus Karolingų imperijai, beveik ji visa atiteko šventosios Romos Imperijos Lotarui I ir patapo Lotaringijos karalija. Pabuvusi neilgai rytinių frankų, o

po jų vakarinių frankų priklausomybėj, atiteko X a. Žemutinei Lotaringijai. IX-X a. normanai bandė čia įsigalėti, bet buvo atmušti vietos didžiūnų, kurie ilgainiui įgijo vis daugiau galios ir pasidarė savarankiški feodalai. Iš jų žymiausi buvo Brabanto, Gelderso, Holandijos kunigaikščiai. Pažymėtinas XIII a. susidarymas stipraus turtingųjų miestelėnų sluoksnio, kuris pradėjo veržti iš feodalų ir politinę galią. XIV-XV a. Olandijos teritorija buvo Burgundijos, o XVI a. perėjo į Habshurgų dinastijos ispaniškąją šaką. Protestantizmo kilimo metu pietinė dalis pasiliko katalikiška, o šiaurinė — protestantiška. Iš pirmosios kilo Belgija, o iš antrosios — Olandija. Protestantai ir ypač kalvinistai priešinosi katalikų valdovams, organizavo dažnus sukilimus. Ypač neramus buvo 1568-1648m. laikotarpis Nyderlanduose (taip anuomet buvo vadinama dabartinės Belgijos ir Olandijos sritis), kur daugiausia savo akcija prieš Habsburgus pasižymėjo Vilhelmas Oranietis, o 1581m. olandų provincijos paskelbė savo nepriklausomybę. 1585m. sukilėliams atėjo į pagalbą Anglija, kuri, sunaikinusi 1588m. ispanų karo laivyną, privertė Ispaniją priimti 12 metų (1609-1621m.) paliaubas, kurių metu olandai gavo faktišką nepriklausomybę. Nors paliauboms pasibaigus ispanai dar per 30 metų nesėkmingai bandė pavergti olandus, tačiau 1648m. turėjo pasirašyti Vestfalijos taikos sutartį, pripažįstančią Olandiją respublika. Pažymėtina, kad tas laikotarpis (XVII a. pirmoji pusė), kuriame olandai kovojo dėl savo tautinės laisvės ir valstybinės nepriklausomybės, įėjo į jos istoriją kaip didelių jų komercinių laimėjimų, kolonijinės ekkspansijos, o meno, mokslo ir literatūros istorijoje žinomas “aukso amžiaus” vardu. Anuo metu gyveno Rembrantas, Grotius, Spinoza, Decartas ir kt.. XVII a. viduryje Olandija jau buvo stipriausia iš visų Europos valstybių jūrinėje prekyboje, o Amsterdamas buvo tapęs kontinento finansiniu centru. Tuo metu Olandija įsigijo Javą, Sumatrą ir kitas Malajų salas, iš Ceilono ir Malakos išvijo portugalus, P. Amerikoje užėmė Surinamą, V. Indijoje – Curacao, įkūrė Naujajį Amsterdamą (Naujorką) ir rungėsi dėl kolonijų Brazilijoje. Tačiau tokia savo globaline ekspansija ji neišvengiamai turėjo susikirsti su kita tų pačių polėkių valstybe — Anglija, kuriai turėjo užleisti Naująjį Amsterdamą. Paskui įsivėlusi į karus su Anglija ir Prancūzija, o vėliau kaip Anglijos sąjungininkė prieš Prancūziją, Olandija pradėjo netekti savo tiek pasaulinės komercinės, tiek politinės – militarinės pirmaujančios pozicijos ir atsidūrė Anglijos galybės šešėlyje. Didžiosios prancūzų revoliucijos metu Prancūzija nurungė Olandiją ir jos vietoje 1795m. įkūrė savo satelitinę Batavijos respubliką, išsilaikiusią iki 1806m., kai ją Napoleonas pavertė Olandijos karalyste, o 1810m. prijungė prie Prancūzijos imperijos. Jos nepriklausomybė buvo atstatyta 1815m. Vienos kongrese, kai prie Olandijos buvo prijungti austriškieji Nyderlandai (dabartinė Belgija), o vėliau dar padidinta personaline unija su Liuksemburgu. Jos karalius Vilhelmas I nepajėgė nuraminti nepriklausomybės siekiančių belgų, ir 1830m. prasidėjo visuotinė revoliucija (vadovaujama katalikų klero drauge su liberalais), kuri 1831m. pasibaigė Belgijos emancipacija. I pasaulinio karo metu Olandija išsilaikė neutrali, bet nukentėjo ūkiškai. Nors II pasaulinio karo pradžioje deklaravo savo neutralumą, bet 1940 gegužės 10d. užpuolama Vokietijos ir, priešo aviacijai sunaikinus Rotterdamo senamiestį bei padarius kitur didelių nuostolių, prisiėmė okupaciją, iš kurios išlaisvinama 1945m. pavasarį.

1945-1949m. – kolonijinis karas Indonezijoje; 1948m. – karalienė Vilhelmina atsisakė sosto dukters Julianos labui. 1980m. – karalienė Juliana atsisakė sosto dukters Beatrisės (Beatrix) labui. 1991m. – Mastrichto sutartis.

POLITINĖS ŽINIOS

Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO – 1945m., Europos Taryba – 1949m., NATO – 1949m., Europos Sąjunga – 1957m., Beneliuksas – 1958m.. Padengia 1,5 % JTO biudžeto išlaidų, Tarptautinio teismo būstinė – Hagoje. Galioja parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija, veikia 1983m. (paskelbta 1814m., reviduota 1983m.) Konstitucija. Valstybės vadovas – monarchas (nuo 1980m. karalienė Beatrisė – Beatrix), dviejų rūmų parlamentas (Generaliniai luomai – Staten-Generaal): Antrieji rūmai su 150 deputatų, renkamų ketveriems metams, turi įstatymdavystės iniciatyvos teisę ir Pirmieji rūmai, su 75 deputatais, renkamų šešeriems metams, kas tris metus pusė sudėties atnaujinama. Vyriausybė – koalicinė, sudaryta iš Darbo, Liberalų ir Demokratai-66 partijos. 1982-1994m. ministro pirmininko pareigas užima Rudolfas Liubersas – Ruud Lubbers; nuo 1994 liepos mėn. – Vimas Kokas – Wim Kok (Darbo partijos lyderis). Svarbiausios politinės partijos (vietų skaičius Antruosiuose rūmuose, 1994m. gegužės mėn. rinkimų duomenimis): Darbo partija (37), Krikščionių Demokratai (34), Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (31), Liberalai ir Demokratai-66 (24) , Kairieji Liberalai ir Pensininkų partija (6), „Žalieji kairieji” (5), Centro demokratai (3), Politinė reformatorių federacija (3), Valstybinė reformatų partija (2), Politinė reformatų sąjunga (2), Socialistų partija (2).

Daugiau.

KARALIENĖ

Gimė 1938m., visas vardas Beatrix Wilhelmina Armgard. 1980m. balandžio 30d. tapo karaliene (nacionalinė šventė). Karalienės vyras – Klausas fon Amsbergas, buvęs vokiečių diplomatas. Trys sūnūs: kronprincas Viljamas Aleksandras (Willem-Alexander), gimęs 1967m., Johanas Fryzas (Jonan Friso), gimęs 1968m.; Konstantinas Kristofas (Constantijn Christof), gimęs 1969m..

Daugiau.

TRANSPORTAS

Kanalai: laivybos kanalų ilgis 4832 km (pirmoji vieta pasaulyje pagal laivybos kanalų ilgį. Svarbiausi kanalai: Amsterdamo-Reino 72 km, Šiaurės jūros-Amsterdamo 27 km. Didžiausi – jūrų uostai, krovinių apyvarta mln.t: Roterdamas su avanportais Vlardingenu (Vlaardingbn), Schidamu, Huku (Hoek), Europortu – 1985m. – 250, 1990m. – 288, 1991m. – 291, didžiausias pasaulyje (40 km ilgio prieplauka, konteinerių terminalas) – Amsterdamas – 31. Didžiausias aerouostas, pervežta keleivių mln. – Amsterdamo Šipholis (Schiphol): 1991m. – 16,5, 1992m. – 19,1, 1993m. – 20,8.

VANDENZĖ
Vadenzės įlanka ištįsusi daugiau 488 km nuo Helderio Olandijoje iki Skalingeno pusiasalio Danijoje, — viena plačiausių ir derlingiausių pelkėtų vietovių Europoje. Vandens gylis čia svyruoja nuo 2 iki 3 metrų, o plačios smėlėtos seklumos ir užliejamos zonos, nedidelės smėlėtos juostos, sūraus vandens pelkės yra atskirtos pakrantės salų grandine nuo Šiaurės jūros. Visa ši teritorija užima 10101 km2 plotą.
Olandijos Šiaurės jūros pakrantė žavi nuostabiu vandens ir pievų (ypač gražu joms sužydėjus), augalijos ir gyvūnijos deriniu.

Vadenzė, kaip ir mūsiškis Ventės ragas, yra paukščių karalystės pagrindinis punktas. Šiose vietose daugiau kaip 50 rūšių paukščių čia arba žiemoja, arba ilsisi ir stiprinasi skrydžiui į pietus – Rytų Atlanto maršrutu. Daugiau kaip 10 milijonų paukščių iš Kanados, Grenlandijos, lslandijos ir Sibiro atskrenda suvilioti didžiuliu kiekiu sliekų ir moliuskų, gyvenančių dumble ir smėlyje. Nors pagrindinis stebėjimo objektas Vandenzėje yra paukščiai, tačiau nemažiau įdomus ir moliuskų pasaulis, kur randama midijų, o žuvų priskaičiuojama apie 100 rūšių.

Pasiklausyti paukščių klegesio ir pasigrožėti gamta atvažiuoja vietiniai olandai ir kitų šalių gyventojai. Tačiau gamta pasirodė trukdanti žmogui. Kodėl? Pietinė Šiaurės jūros pakrantė patyrė pramonės spaudimą, mat jau 100 metų kaip uostų ir dambų statyba atima vis daugiau ir daugiau žemių iš sūriųjų vandenų pelkių, tad išlikusios vietovės neturi sau lygių visos Europos mastu.

GĖLĖS

Olandija – didžiausias pasaulio „gėlynas”, kasdien čia parduodama iki 20 mln. gėlių (10 mln. tulpių, 3 mln. rožių, chrizantemų, gvazdikų, gerberų, lelijų, krokų, fuksijų, našlaičių), duoda 4% eksporto vertės pelno, gėlių eksportas (pirmoji vieta pasaulyje, 60% pasaulinio eksporto). Gėlių eksporto struktūra pagal vertę proc.: skintos gėlės – 53, vazonėlių gėlės – 24, svogūnėliai – 15, sėklos – 7. Gėlių „jūra” polderiuose ir „stikliniai gėlynai” aplink Hagą yra būdingi šiai gėlių šaliai. Alsmerio, Harlemo, Leideno gėlių aukcionai – didžiausi pasaulyje. Koikenhofo gėlių sodas veikia kasmet nuo kovo 23 iki gegužės 25 dienos.

NARKOTIKAI

90% žmonių, kalbėdami apie Olandiją, paprastai pamini narkotikus. Taip yra ne todėl, kad Olandijoje jų daug suvartojama, o todėl, kad čia galioja gana liberalios “silpnųjų” narkotikų vartojimo taisyklės. Olandija buvo pirmoji valstybė Europoje, 1976m. legalizavusi kanapių vartojimą. Šiuo metu 450 Amsterdamo kavinių jų laisvai galima nusipirkti. Kanapių reklama draudžiama, o vartotojas turi būti vyresnis nei 18 metų.

FINANSAI IR BANKAI

Didžiausi bankai: „ABN Amro (Amsterdam-Rotterdam) Holding”, „Rabobank”; 1991 susijungė didžiausia draudimo kompanija „Nationale-Nederlanden” ir trečias šalies bankas „NMB Postbank” – susiformavo bankų ir draudimo grupė „Internationale Nederlanden Groep” (pirmoji tokia Europoje, didžiausia finansinė kompanija Europoje), Amsterdamo birža.

TURIZMAS

Užsienio turistų skaičius mln.: 1990m. – 16,5, 1992m. – 18,0, 1993m. – 17,0 – kiekvienam šalies piliečiui po vieną. Turizmo įžymybės: „Šiaurės Venecija” – Amsterdamas su savo kanalais, „raudonųjų žibintų” gatvė su meno galerijomis; Hagos riterių salė Binenhofe (Binnenhof) ir pajūrio kurortas Ševeningenas (Scheveningen). Delftas garsėja porceliano ir molio dirbiniais, vienas garsiausių viduramžių miestų – Leidenas, kuriame universitetas veikia nuo 1575m., knygų spausdinimas pradedamas nuo 1580m., garsėja savo siuvyklomis ir cigarais, XVII-XVIII a. buvo garsus vilnos pramonės centras. Buriuotojų ir čiuožyklų provincija – Fryzija, kurioje vyksta čiuožimo varžybos kanalais tarp 11 miestų šaltomis žiemomis. Dėl stiprių vėjų, visoje šalyje, lygumose, ant kalvų – vėjo malūnai.