Tailandas

Kauno kolegija Druskininku skyrius verslo vadybos fakultetasTurizmo ir viesbuciu vadyba

TAILANDAS

SEMESTRINIS DARBAS

Darba atliko: M.VaranauskasDarba tikrino: O.Petruniniene

Druskininkai 2003 m.Turinys

1.Ivadas…………………………………………………………………………………………………….12.Faktai apie Tailanda…………………………………………………………………………………23.Geografine padetis………………………………………………………………………………….34.Istorija…………………………………………………………………………………………………….55.Ekonomines zinios……………………………………………………………………………………66.Kulturines zinios……………………………………………………………………………………….77.Lankytinos vietos………………………………………………………………………………………88.Naudota literatura……………………………………………………………………………………11

Ivadas

Tailandas (Taju zeme) – yra viena megstamiausia ir populiariausia tolimuju krastu poilsio vieta,taip pat turistu keliones tikslu Azijoje.Per metus sia mazdaug Prancuzijos dydzio karalyste aplanko 9 milijonai uzsienieciu.Si salis zymus savo nepamirstama individualia kultura,turtingu ir svarbiu istoriniu palikimu,nepakartojamas sios sallies grozis paliks neisdildoma ispudi Jusu atmintyje.Cia kiekvieno keliautojo laukia ramus drambliai,istaikingos egzotiskos sventoves,vieni geriausiu pasaulio papludimiu,triuksmingi turgus,paslaptingos dziungles,vienisi kalnai sallies siaureje ir visada besisypsa vietos gyventojai.Tailando karalyste,dar vadinama ”Sypsenu salimi” ir “Laisves krastu”,yra vienintele Pietryciu Azijoje,kurios jokia Europos valstybe niekada nebuvo pavertusi savo kolonija.Viskas,nuo legendiniu budistu sventyklu ir ju auksiniu smaigaliu,rezianciu dangu,iki didinga praeiti menanciu miestu griuvesiu,primena nepakartojama Sali,kurios istorija prasideda gilioje senoveje.

Faktai apie Tailanda:

Pilnas salies pavadinimas:Tailando karalyste.Plotas: 517 000 m2 (19 vieta pasaulyje).Gyventojai: Tailande gyvena mazdaug 61 milijonas zmoniu,priklausianciu daugybei ivairiu etniniu grupiu,daugiausia taju,laosieciu,khmeru,kinu,mongolu,malaju persu,indu.Vietiniai gyventojai – tajai,is prigimties draugiski,svetingi ir paslaugus.Gyventoju sudetis:75% – tailandieciu,14% – kinu ir 11% – kitu.Administracinis suskirstymas:73 provincijos ir sostines metropolija sudaro 6 regionus.

Religija: Pagrindine Tailando religija yra budizmas.Ja ispazysta 95% sallies gyventoju.Taip pat yra 3,8% – musulmonu,0,5% – kataliku,0,1 – induistu,0,6 – kitu.Kalba: Taju.Taip pat placiai vartojama ir anglu kalba.Valstybe:Demokratine konstitucine monarchija.

Valstybes vadovas:Karalius (Pumiponas Aduljadetas – Bhumibol Adulyadej);Dveju rumu parlamentas:Atstovu rumai (renkami ketveriems metams) ir Senatas.

Sostine: Bankokas.Piniginis vienetas: Bhatas (1 bhatas=100 satangu).1JAV dol.apytikriai lygus 40 bhatu.Pagrindine produkcija:Kompiuteriai,drabuziai,brangakmeniai,juvelyrika.

Geografine padetis

Tailandas yra pietryciu Azijoje,uzima 513 km2 teritorija.Siaureje ir vakaruose Tailandas ribojasi su Birma,rytuose su Laosu ir Kambodza,pietuose su Malaizija ir Siamo ilanka.Ilgiausias siaures – pietu atstumas yra apie 1500 km.,ilgiausias rytu – vakaru atstumas 800km.

Regioninis suskirstymas Centrinis Tailandas – pagrindinis salies regionas.Jame vyrauja aliuvines lygumos.Tai geriausi drekinamo salies dalis,nes cia teka Chao Phrayo upe,.Beto tai atokiausiai gyvenamas krastas,kuriame yra salies sostine Bankokas. Siaurinis Tailandas sudarytas is paraleliu kalnu grandiniu,vidutiniskas ju aukstis 1200m. Virs juros lygio,tarp kuriu yra keliu upiu sleniai.Dauguma kalnu dar padengti tropiniais musoniniais miskais.Siame regione yra antras pagal dydi Tailando miestas – Chang Mai.Pats siauriausias regiono kampas priklauso taip vadinamam Auksiniam Trikampiui – vienam didziausiu opiumo augintoju. Pietryciu Tailandas pasizymi lekstais apie 200 aukscio ploksciakalniai.Regiono dirva yra skurdi ir smelinga,todel ji netinka zemes ukiui ir yra padengta savanos tipo zoliniais augalais.Tai maziausiai issivystes salies regionas,taip pat ir maziausiai lankomas turistu. Rytu pakrante nelaikoma atskiru regionu,taciau ji issiskiria savo administraciniais ir socialiniais veiksniais.Tai antras pagal turtinguma salies regionas po Centrines Tailando,turintis gerai isvystyta pramones ir turizmo infastruktura. Pietu Tailandas uzima siaurine Malaju pusiasalio dali.Tai kalnuotas regionas,megstamas turistu ir turtingas gamtiniais istekliais.

Auksciausi kalnai:Dai Snthanon 2,595kmDai Pha Ham 2,297kmDai Lang 2,195kmDai Suthep 2,185kmDai Pha Cho 2,024km

Upes:Mekongas 4335kmNan 672kmPing 590kmYam 555kmChao Phaya 365km

Klimatas:Tailande vyrauja musoninis subekvatorinis klimatas (vidutine temperatura 310-350 C). Didzioji sallies dalis (isskyrus pacius pietus) turi tris sezonus:vesuji (pagal tropinius standartus),karstaji ir dregnaji.Vesusis sezonas yra nuo lapkricio iki vasario,vidutine temperatura Bankoko +260C.Retkarciais palyja.Karstasis sezonas yra nuo kovo iki geguzes,vidutine temperatura Bankoke +290C.Beveik nelyja.Dregnasis sezonas yra nuo birzelio iki spalio,vidutine temperatura Bankoke +280C.

Istorija

Tailando istorija yra tokia pat spalvinga ir didinga kaip ir pati salis.Pirmosios taju gentys i dabartine salies teritorija atsikele is Kinijos mazdaug pries tukstanti metu.XIII amziuje kuresi pirmosios taju kunigaikstystes.1238m.nugalejusios khmerus,jos susijunge ir ikure Sukotajaus valstybe.XIV amziuje ja nukariavo Siamo (Ajutajos) valstybe,kuria susidomejo europieciai.Xva. susidare Siamo feodaline monarhija.Jos atrama buvo civ. Ir kar. bajorija.Nuo XVIIa. Siamas eme palaikyti prekybinius rysius su Europos salimis.Ajutajos mieste olandai,veliau anglai isteige savo faktorijas.I Siama eme skverbtis kolonizatoriai europieciai.Tai sukele gyventoju nepasitenkinima.Siamo patriotai,vadovaujami Pra Petrcos,surenge pries karaliu Naraju samoksla:karalius buvo suimtas.Samokslininkai i sosta iskele Pra Petraca.Jis priverte prancuzus pasitraukti is Siamo ir europieciu imta nebeisileisti.XVIII amziuje Siamas kovojo su Birma.1767 m. Birmieciai sugriove Ajutaja,paeme i nelaisve Siamo karaliu.

XIXa. I puseje toliau pletojosi prekiniai piniginiai santykiai.1826 metais Tailandas su Didziosios Britanijos vyriausybe pasirase prekybos sutarti ir regione gerokai isaugo anglu itaka.1855 m. Siamas buvo priverstas pasirasyti nelygiateise sutarti su Dz. Britanija,veliau su JAV,Prancuzija ir kitomis salimis.Uzsienio kapitalo isigalejimas,Siamo isitraukimas i pasauline kapitalizmo sistema didino feodaline santyliu krize.Taciau karaliaus Ramos V Culalankomo ismintinga politika (valde 1868 – 1910 m; reformavo valstybe ir visuomene,panaikino vergove) padejo Siamui isvengti kolonizacijos.1896 m. Siamas buvo padalytas i Dz. Britanijos ir Prancuzijos itakos sferas.1897 m. Uzmezge diplomatinius santykius su Rusija;tai padejo jam islaikyti politine nepriklausomybe (Rusijos diplomatija trukde Vakaru valstybems visiskai pavergti Siama).Vietnamo karo metais Tailande buvo amerikieciu kariniu pajegu uznugaris,veliau JAV i sia sali daug investavo,kas tapo viena svarbiausiu velesnio Tailando “ekonominio stebuklo” priezasciu.

Ekonomines zinios

Tailandas – besivystanti agrarine pramonine salis.Svarbiausia kasybos saka – alavo rudos gavyba.Svarbiausiuju naudinguju iskasenu gavyba – alavo ruda,gelezies ruda,svino ruda,gyvsidabrio ruda,baritas ir kita.Apdirbamosios pramones imones daugiausia nedideles. Bet pastaraisiais metais zemes uki pasivijo pramone.Amerikos ir Japonijos kompanijos Tailande pristate fabriku ir dabar si salis pirmauja elektroniniu prietaisu,ypac kompiuteriu integraliniu mikroschemu,gamyboje. Lengvosios pramones sakos – medvilniniai siulai ir audiniai,drabuziai,avalyne.Naujosios sakos – lengvieji automobiliai;statybos “bumas”,cemento gamyba;medzio apdirbimas ir medienos eksportas.Zemes ukis: Tailandas – pagrindinis ananasu augintojas (pasaulyje 1v.).Beto,eksportuoja daug kauciuko (1 vieta pasaulyje) ir ryziu (1v. pasaulyje).Ryziu Tailandas eksportuoja daugiausia pasaulyje,todel didziaja dali uzima uzliejamieji laukai.Pigiausias cukrus tarp didziausiu eksportu (2v. pasaulyje).Valgomasis maniokas arba kasava – sakniavaisis, is gumbu gaminama tapijoka maistui ir miltai maniva pasarui (1v. pasaulyje).Taip pat augina greifurtus (5v.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 971 žodžiai iš 1936 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
Turite atrakinimo kodą?