Tailandas

Kauno kolegija Druskininku skyrius verslo vadybos fakultetas
Turizmo ir viesbuciu vadyba

TAILANDAS

SEMESTRINIS DARBAS

Darba atliko: M.Varanauskas
Darba tikrino: O.Petruniniene

Druskininkai 2003 m.
Turinys

1.Ivadas..............................1
2.Faktai apie Tailanda..............................2
3.Geografine padetis..............................3
4.Istorija..............................5
5.Ekonomines zinios..............................6
6.Kulturines zinios..............................7
7.Lankytinos vietos..............................8
8.Naudota literatura..............................11

Ivadas

Tailandas (Taju zeme) – yra viena megstamiausia ir populiariausia tolimuju krastu poilsio vieta,taip pat turistu keliones tikslu Azijoje.Per metus sia mazdaug Prancuzijos dydzio karalyste aplanko 9 milijonai uzsienieciu.Si salis zymus savo nepamirstama individualia kultura,turtingu ir svarbiu istoriniu palikimu,nepakartojamas sios sallies grozis paliks neisdildoma ispudi Jusu atmintyje.Cia kiekvieno keliautojo laukia ramus drambliai,istaikingos egzotiskos sventoves,vieni geriausiu pasaulio papludimiu,triuksmingi turgus,paslaptingos dziungles,vienisi kalnai sallies siiaureje ir visada besisypsa vietos gyventojai.Tailando karalyste,dar vadinama ”Sypsenu salimi” ir “Laisves krastu”,yra vienintele Pietryciu Azijoje,kurios jokia Europos valstybe niekada nebuvo pavertusi savo kolonija.Viskas,nuo legendiniu budistu sventyklu ir ju auksiniu smaigaliu,rezianciu dangu,iki didinga praeiti menanciu miestu griuvesiu,primena nepakartojama Sali,kurios istorija prasideda gilioje senoveje.

Faktai apie Tailanda:

Pilnas salies pavadinimas:Tailando karalyste.
Plotas: 517 000 m2 (19 vieta pasaulyje).
Gyventojai: Tailande gyvena mazdaug 61 milijonas zmoniu,priklausianciu daugybei ivairiu etniniu grupiu,daugiausia taju,laosieciu,khmeru,kinu,mongolu,malaju persu,indu.Vietiniai gyventojai – tajai,is prigimties draugiski,svetingi ir paslaugus.
Gyventoju sudetis:75% – tailandieciu,14% – kinu ir 11% – kitu.
Administracinis suskirstymas:73 provincijos ir sostines metropolija sudaro 6 regionus.

Religija: Paagrindine Tailando religija yra budizmas.Ja ispazysta 95% sallies gyventoju.Taip pat yra 3,8% – musulmonu,0,5% – kataliku,0,1 – induistu,0,6 – kitu.
Kalba: Taju.Taip pat placiai vartojama ir anglu kalba.
Valstybe:Demokratine konstitucine monarchija.

Valstybes vadovas:Karalius (Pumiponas Aduljadetas – Bhumibol Adulyadej);Dveju rumu parlamentas:Atstovu rumai (renkami ketveriems metams) ir Senatas.

Sostine: Bankokas.
Piniginis vienetas: Bhatas (1 bhatas=100 sa

atangu).1JAV dol.apytikriai lygus 40 bhatu.
Pagrindine produkcija:Kompiuteriai,drabuziai,brangakmeniai,juvelyrika.

Geografine padetis

Tailandas yra pietryciu Azijoje,uzima 513 km2 teritorija.Siaureje ir vakaruose Tailandas ribojasi su Birma,rytuose su Laosu ir Kambodza,pietuose su Malaizija ir Siamo ilanka.Ilgiausias siaures – pietu atstumas yra apie 1500 km.,ilgiausias rytu – vakaru atstumas 800km.

Regioninis suskirstymas

Centrinis Tailandas – pagrindinis salies regionas.Jame vyrauja aliuvines lygumos.Tai geriausi drekinamo salies dalis,nes cia teka Chao Phrayo upe,.Beto tai atokiausiai gyvenamas krastas,kuriame yra salies sostine Bankokas.

Siaurinis Tailandas sudarytas is paraleliu kalnu grandiniu,vidutiniskas ju aukstis 1200m. Virs juros lygio,tarp kuriu yra keliu upiu sleniai.Dauguma kalnu dar padengti tropiniais musoniniais miskais.Siame regione yra antras pagal dydi Tailando miestas – Chang Mai.Pats siauriausias regiono kampas priklauso taip vadinamam Auksiniam Trikampiui – vienam didziausiu opiumo augintoju.

Pietryciu Tailandas pasizymi lekstais apie 200 aukscio ploksciakalniai.Regiono dirva yra skurdi ir smelinga,todel ji netinka zemes ukiui irr yra padengta savanos tipo zoliniais augalais.Tai maziausiai issivystes salies regionas,taip pat ir maziausiai lankomas turistu.

Rytu pakrante nelaikoma atskiru regionu,taciau ji issiskiria savo administraciniais ir socialiniais veiksniais.Tai antras pagal turtinguma salies regionas po Centrines Tailando,turintis gerai isvystyta pramones ir turizmo infastruktura.

Pietu Tailandas uzima siaurine Malaju pusiasalio dali.Tai kalnuotas regionas,megstamas turistu ir turtingas gamtiniais istekliais.

Auksciausi kalnai:
Dai Snthanon 2,595km
Dai Pha Ham 2,297km
Dai Lang 2,195km
Dai Suthep 2,185km
Dai Pha Cho 2,024km

Upes:
Mekongas 4335km
Nan 672km
Ping 590km
Yam 555km
Chao Phaya 365km

Klimatas:Tailande vyrauja musoninis subekvatorinis klimatas (vidutine temperatura 31

10-350 C). Didzioji sallies dalis (isskyrus pacius pietus) turi tris sezonus:vesuji (pagal tropinius standartus),karstaji ir dregnaji.Vesusis sezonas yra nuo lapkricio iki vasario,vidutine temperatura Bankoko +260C.Retkarciais palyja.Karstasis sezonas yra nuo kovo iki geguzes,vidutine temperatura Bankoke +290C.Beveik nelyja.Dregnasis sezonas yra nuo birzelio iki spalio,vidutine temperatura Bankoke +280C.

Istorija

Tailando istorija yra tokia pat spalvinga ir didinga kaip ir pati salis.Pirmosios taju gentys i dabartine salies teritorija atsikele is Kinijos mazdaug pries tukstanti metu.XIII amziuje kuresi pirmosios taju kunigaikstystes.1238m.nugalejusios khmerus,jos susijunge ir ikure Sukotajaus valstybe.XIV amziuje ja nukariavo Siamo (Ajutajos) valstybe,kuria susidomejo europieciai.Xva. susidare Siamo feodaline monarhija.Jos atrama buvo civ. Ir kar. bajorija.Nuo XVIIa. Siamas eme palaikyti prekybinius rysius su Europos salimis.Ajutajos mieste olandai,veliau anglai isteige savo faktorijas.I Siama eme skverbtis kolonizatoriai europieciai.Tai sukele gyventoju nepasitenkinima.Siamo patriotai,vadovaujami Pra Petrcos,surenge pries karaliu Naraju samoksla:karalius buvo suimtas.Samokslininkai i sosta iskele Pra Petraca.Jis priverte prancuzus pasitraukti is Siamo ir europieciu imta nebeisileisti.XVIII amziuje Siamas kovojo su Birma.1767 m. Birmieciai sugriove Ajutaja,paeme i nelaisve Siamo karaliu.

XIXa. I puseje toliau pletojosi prekiniai piniginiai santykiai.1826 metais Tailandas su Didziosios Britanijos vyriausybe pasirase prekybos sutarti ir regione gerokai isaugo anglu itaka.1855 m. Siamas buvo priverstas pasirasyti nelygiateise sutarti su Dz. Britanija,veliau su JAV,Prancuzija ir kitomis salimis.Uzsienio kapitalo isigalejimas,Siamo isitraukimas i pasauline kapitalizmo sistema di

idino feodaline santyliu krize.Taciau karaliaus Ramos V Culalankomo ismintinga politika (valde 1868 – 1910 m; reformavo valstybe ir visuomene,panaikino vergove) padejo Siamui isvengti kolonizacijos.1896 m. Siamas buvo padalytas i Dz. Britanijos ir Prancuzijos itakos sferas.1897 m. Uzmezge diplomatinius santykius su Rusija;tai padejo jam islaikyti politine nepriklausomybe (Rusijos diplomatija trukde Vakaru valstybems visiskai pavergti Siama).Vietnamo karo metais Tailande buvo amerikieciu kariniu pajegu uznugaris,veliau JAV i sia sali daug investavo,kas tapo viena svarbiausiu velesnio Tailando “ekonominio stebuklo” priezasciu.

Ekonomines zinios

Tailandas – besivystanti agrarine pramonine salis.Svarbiausia kasybos saka – alavo rudos gavyba.Svarbiausiuju naudinguju iskasenu gavyba – alavo ruda,gelezies ruda,svino ruda,gyvsidabrio ruda,baritas ir kita.Apdirbamosios pramones imones daugiausia nedideles.

Bet pastaraisiais metais zemes uki pasivijo pramone.Amerikos ir Japonijos kompanijos Tailande pristate fabriku ir dabar si salis pirmauja elektroniniu prietaisu,ypac kompiuteriu integraliniu mikroschemu,gamyboje.

Lengvosios pramones sakos – medvilniniai siulai ir audiniai,drabuziai,avalyne.Naujosios sakos – lengvieji automobiliai;statybos “bumas”,cemento gamyba;medzio apdirbimas ir medienos eksportas.
Zemes ukis:

Tailandas – pagrindinis ananasu augintojas (pasaulyje 1v.).Beto,eksportuoja daug kauciuko (1 vieta pasaulyje) ir ryziu (1v. pasaulyje).Ryziu Tailandas eksportuoja daugiausia pasaulyje,todel didziaja dali uzima uzliejamieji laukai.Pigiausias cukrus tarp didziausiu eksportu (2v. pasaulyje).Valgomasis maniokas arba kasava – sakniavaisis, is gumbu gaminama tapijoka maistui ir miltai maniva pasarui (1v. pasaulyje).Taip pat augina greifurtus (5v. pasaulyje),mango (6v. pasaulyje) ir papajas (2v. pasaulyje).Eksportuoja darzoviu ir paukstienos gaminius.

Svarbiausi prekybos partneriai: JAV,Japonija,Olandija,Dz.Britanija,Saudo Arabija.

Pajamu duoda turizmas.Paskutiniais metais i

i sia sali pradejo lankytis daug turistu,is daugelio ivairiu saliu.

Kulturines zinios

Sventes: sausio pabaigoje – vasario pradzioje Naujuosius metus svencia Tailando kinai ir salies siaureje gyvenancios tautines mazumos.Tailando tradiciniai Naujieji metai visoje salyje pasitinkami margaspalviais paradais nuo balandzio 12 iki 14 d.Nacionalinemis sventemis laikomos karaliskosios poros gimtadieniai:karaliene Sirikit pagerbiama rugpjucio 12-aja,o karalius Bhumibolis – gruodzio 5d.

Nacionaline virtuve:vietiniai patiekalai:astrus,egzotiski,taciau skanus.Daug neiprastu vaisiu bei darzoviu.Dauguma patiekalu paruosti labai paprastai ir is paprastu komponentu.Siuloma daug skoniu,o subtilus zolynu,prieskoniu ir svieziu elementu misinys – valgyma pavercia nepamirstamu ispudziu.Pagrindinis patiekalas – paprasti lipnieji ryziai paskaninti paprika arba zuvies padazu.Gana populiarus patiekalai – keptos skruzdeles ir ziogai bei varles su tam tikru padazu.Pasak taju,idealus valgis visada skirtas akiai,nosiai ir gomuriui.

Populiarus suvenyrai: Tailando silkas,krokodilo odos dirbiniai,garsus zaliasis porcelianas.

Nepadoru klausineti apie karaliskaja seima.

Vietiniai gyventojai – tajai,is prigimties draugiski,svetingi ir paslaugus.

Spauda,radijas,televizija:Tailande laikrasti pradejo leisti nuo 1946 m.Laikrasciai buvo spausdinami taju,anglu ir kinu kalba.Svarbiausi laikrasciai – “Bangkok News”,”Daily News”,”Bangkok Post” ir kt.Bankoke yra Tailando naujienu agentura (ik.1977 m.).Radijas veikia nuo 1938 m. (kontroliuoja vyriausybe),televizija nuo 1955 m.(priklauso vyriausybei).

Literatura:Literatura kuriama taju kalba.Seniausi paminklai (daugiausia metrasciai) is XIII a.pab. – XIV a.pr.Iki XIX a.pab.didele itaka turejo Indijos tautu literatura.XV – XVI a. Sukurta apologetinio religinio pobudzio epiniu ir epiniu lyriniu poemu.XVIII a.pab. atsirado pasaulietines literaturos,pradejo formuotis proza.

Svietimas:Iki 1871 m. Svietima tvarke budistu dvasininkija;veike vienuolynu mokyklos.1871 m.ikurta pirmoji pasaulietine mokykla.Dabartine svietimo sistema sudaro priesmokyklines istaigos 4-7 m.vaikams,septynmetes ir penkiametes vidurines mokyklos.Yra privaciu ir valstybiniu mokyklu.Svarbiausi universitetai:Culalonkorno (ik.1917 m.),Tamasaato (ik.1933 m.;abu Bankoke),Ciangmajaus (ik.1964 m.),Konkeno (ik. 1964 m.).Bankoke yra nacionaline biblioteka ir nacionalinis muziejus.
Lankytinos vietos

Bankokas

Bankokas – tai ne tik Tailando sostine,tai “pagrindiniai vartai I sali”.Siuo metu tai – vienas didziausiu pasaulio miestu,jungiantis savyje pagarba senovinems tradicijoms.Si salis,vietiniu gyventoju vadinamas “angelu miestu”.Europieciai Bankoka dar vadina Rytu Venecija – miestas issidestes tarp daugiau kaip 100 Chao Pharaya upes deltos kanalu.
Be puikiu savo groziu ir didingumu garsejanciu sventyklu,kuriu daugiau nei 400,cia taip pat yra tukstanciai vietu,vertu Jusu demesio.

Pazintine kelione po Tailando Bankoka,butinai aplankomi Didieji karaliaus rumai – prabanga stulbinantis taju architekturos paminklas.Karaliaus rumu sventykloje tiesiog privalu pamatyti svarbiausia salies sventaja relikvija – smaragdini Buda,su didziausiu pasaulyje smaragdo monolitu,kuri Tailando karalius iki siol perrengia savo rankomis triskart per metus.

Sis miestas dar vadinamas “zydinciu slyvu sleniu” ir Rytu Venecija.I miesta ir jo apylinkes verta pazvelgti nuo auksciausio pasaulyje viesbucio “Bayoke Tower” apzvalgos aiksteles.Idomu “plaukiantis turgus”,kuriame prekybos surmuli geriausia stebeti is valties.

Zavinga ir ekskursija “Ryziu barzos kelione” Cao Praja upe.Sustojama prie War Arun sventyklos,susipazystama su vietos gyventoju buitimi.

Ajatuja

Ajutaja,daugiau kaip 400 metu buvusi senosios taju imperijos sostine,garseja ispudingais paminklais.Sventuju pedsaku sventove su Budos pedos ispaudu (Saraburu) ir Bezdzioniu (Lopburi) sventykla – vienos zymiausiu.

Sukotajus

Vykstantieji i pirmaja Siamo karalystes sostine Sukotaju paprastai neatsispiria pagundai pakeliui pamatyti senaji Sri Satchanalai tvirtove.

Ciangrajus

I Ciangraju keliaujama aplankyti Yao ir Egaw kalnu genciu kaimelius.Ispudingaja Mekongo upe valtimi verta nuplaukti prie Auksinio trikampio (taip vadinama tvirtove,kur susikerta Tailando,Birmos ir Laoso valstybiu sienos).Taip pat isimintinas ir kitas turas valtimi – Koko upe prie Kareno kaimo.

Ciangmajus

Didziausias Tailando siaures miestas (antrasis pagal dydi Tailande) – Ciangmajus didziuojasi savo 10 000 sventyklu.Ciangmajaus simbolis – Phra Singh sventykla su garsiuoju Budos atvaizdu,Chiang Mai,seniausia sventykla mieste,Suan Dok,kurioje palaidoti karaliskosios seimos nariai.Sventykla Doi Suthep stovinti aukstai kalnuose (1056 m. Virs juros lygio), nuo kurio atsiveria nuostabaus grozio miesto ir slenio panorama.Vakariene tradiciniame Siaures Tailando restorane su kalnu genciu folkloro programa kelionei suteikia dar daugiau zavesio.

O kaip galima atsisakyti nuvaziuoti i orchideju gelyna arba aplankyti drambliu gyvenviete,kur siuos storauodzius gyvunus pamatytume dirbancius?

Pataja

Samut Prakarne (pakeliui is Bankoko i garsiausia Tailando kurorta Pataja) – didziausia pasaulyje krokodilu ferma su 10 000 ivairaus dydzio ropliu.Tik cia – krauja stingdantis krokodilu bei drambliu sou!

Ekskursija Kvai upe.Unikali proga pajusti Tailando egzotika.Kvai – rojaus kampelis dziunglese, kur nuostabi gamta,ivairiausi pauksciai ir gausybe ziedu.Vyksite prie kriokliu,josite drambliais.

Puketo sala

Puketo sala,kuria daznai vadina Tailando perlu,yra pati megstamiausia Europos,Amerikos ir Azijos turistu atostogu vieta.Tai didziausia Tailando sala,esanti apie 890 km.nuo Bankoko.

Cia galima aplankyti ir Puketo miesta,kur nuo kalno atsiveria puiki panorama.Galesite aplankyti zymiausia Puketo sventykla Wat Chalong,taip pat nukeliauti iki Kap Phrom Thep – paties pieciausio Puketo salos tasko.

Puketo siaurineje dalyje yra pinijomis apauges Maikao krantas,i kuri viena karta metuose islipa didziuliai juros vezliai ir deda kiausinius.Apie 20 km. NuoPuketo miesto gamtos parke su nesuskaiciuojamomis pauksciu rusimis,gyvunais,bezdzionemis ir laukinemis kiaulemis yra zavingas Ton Sai krioklys.

Kiekviena isvyka i bet kuri salos kampeli yra savita bei ispudinga.Aplankykite Phang-Nga laguna,pasigrozekite iskylanciomis kalkinemis uolomis,stalaktiniu-stalagmitu olomis.

Verta isvyka i pietus nuo Puketo esancios dvi Phi Phi salas – Phi Phi Don ir Phi Phi Le.Turistiniu atzvilgiu vertingesne yra Phi Phi Don sala.Sios salos gamta nuostabaus grozio,su aukstai iskylanciomis uolomis ir sidabriniu pajuriu.Nuostabus povandeninis pasaulis yra tikras rojus nardytojams.O Phi Phi Le sala yra negyvenama.Cia aukstai uolose renkami kregzdziu lizdai,is ju daromas vienas is kinietisku delikatestu:Kregzdziu lizdu sriuba.

Ypatingai trokstantys nuotykiu gali pasirinkti [laukima kanojomis Phang Nga Ilanka – irsites tarp kysanciu is vandens uolu,saugosites rifu,bet visa tai atpirks nepakartojamas zmogaus nepaliestos gamtos vaizdas.

Naudota literatura:

1.West Express “Zvilgsnis i pasauli “ 2003m. Nr.7
2.Avia Ekspresas Kelioniu organizatorius
3.Baltic Travel Service
4.Petras Linge “Europos ir Azijos salys” Vilnius1996m.
5.”Moters Savaitgalis” 2003 kovo 6 Nr.10
6.www.geogle.lt

Leave a Comment