Gimstamumo skirtumai Europoje

GIMSTAMUMO SKIRTUMAI EUROPOJE

TURINYS

Įvadas

3
Europa ankstesniais laikais

4
Dabartinė Europa

5
Gimstamumo Europoje statistiniai duomenys

7
Išvados

11
Šaltiniai ir naudota literatūra

12

ĮVADAS

Demografija – tai sąvoka apimanti beveik visą mūsų gyvenimą. Tai šeima,
švietimas, ekonominis gyvenimas, tai jaunystė ir senėjimas, migracija.
Mano tema ir yra susijusi su vienu iš šių aspektų – šeima. Tiksliau šeimos
sudėtine dalimi, gimstamumu, be kurio nebūtų nei šeimos, nei viso pasaulio
žmonijos. Tai vienas iš svarbiausių veiksnių, kodėl šiame pasaulyje esame
mes.
Remdamasi įvairia literatūra ir šaltiniais aš panagrinėsiu vieno iš
pasaulio žemynų, tai yra Europos, gimstamumo lygį.

Europa – tai vienas seniausiai apgyvendintų žemynų. Jau mūsų erros pradžioje
joje gyveno apie 35mln. žmonių ( daugiausia pietinėje dalyje, Viduržemio
jūros regione). Pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje Europos gyventojų
skaičius didėjo labai lėtai, 1500 metais joje gyveno 43mln. žmonių.
Vėlesniais šimtmečiais gyventojų skaičius pradėjo didėti spartesniais
tempais, nes Europoje anksčiau negu kituose žemynuose ėmė plėtotis
ekonomika, mokslas, kultūra, sveikatos apsauga. Tačiau kai kuriose šalyse
net iki 19a. dėl epidemijų, ligų, varginančių karų gyventojų skaičius
didėjo pamažu, o atskirais laikotarpiais netgi mažėjo.
Po didžiųjų geografinių atradimų ( 15-16a.) europiečiai pradėjo emigruoti į
naujai atrastas šalis. Tai turėjo neigiamos įtakos Europos gyventojų
skaičiaus didėjimui. Pavyzdžiui
16-18a. išš Europos išvyko daugiau kaip 2mln. žmonių. Intensyviausiai
imigracija prasidėjo 19a. ir 20a. pirmojoje pusėje. 19a. iš Europos išvyko
30mln. žmonių, tai yra daugiau kaip vienas šeštadalis jos gyventojų.
20a. daugelyje Europos šalių gimimų skaičius ir natūralusis gyventojų
prieaugis ėmė mažėti. Pirmiausia šis procesas pr

rasidėjo ir intensyviausiai
vyko Vakarų , vėliau Šiaurės ir Rytų Europoje. Tai lėmė intensyvi
urbanizacija, didesnis išsimokslinimas, vėlesnės vedybos, moterų įtraukima
į gamybą ir visuomeninę veiklą. Ypač neigiamai gimimų skaičių veikė
ketvirtojo ir aštuntojo dešimtmečių krizės. Jų metu kai kuriose Europos
šalyse gyventojų prieaugis buvo nulinis. Didelius gyventojų nuostolius
Europa patyrė pasaulinių karų metu.
Pokario metais natūralusis gyventojų prieaugis Europoje buvo padidėjęs, bet
greitai vėl sumažėjo. Šį procesą gana aiškiai rodo natūraliojo gyventojų
prieaugio koeficiento mažėjimas 1951-1975 metais. Per šį 25 metų laikotarpį
jis sumažėjo nuo 8,9 iki 5,7 promilės. Šiek tiek didesnis natūralusis
gyventojų prieaugis buvo Pietų, o mažiausias
– Vakarų bei Šiaurės Europoje. Per 20 amžiaus 75 metus Europos gyventojų
skaičius palyginti su kitais regionais, padidėjo mažiausiai, todėl Europa
nedaug prisidėjo prie bendro pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimo.

Prieš metus, 2002-ųjų kovo viduryje, Niujorke į konferenciją susirinkę
Jungtinių Tautų Organizacijos demografijos ekspertai pirmą kartą paskelbė,
kaip tuomet atrodė, seensacingas išvadas: „demografinis sprogimas“
pasibaigė, beveik visose pasaulio šalyse gimstamumas artėja (arba jau
pasiekė) tą ribą – du vaikai šeimai – kada gyventojų skaičius tampa
stabilus arba artimoje ateityje pradės netgi mažėti.
Daugumoje išsivysčiusių Vakarų šalių ši tendencija jau buvo seniai žinoma:
pavyzdžiui, Vokietijoje jau beveik tris dešimtmečius žmonių kasmet gimsta
mažiau nei miršta. Tačiau, kaip teigiama ekspertų išvadose, pastaraisiais
dešimtmečiais ir besivystančiose, vadinamojo trečiojo pasaulio šalyse
(Indijoje, Indonezijoje, Brazilijoje, Meksikoje, Filipinuose) gimstamumas
krito dramatiškai.
Demografinės tendencijos, globalizacija, informacijos ir komunikacijų
transformacija, kaip ir žinių ekonomikos pasiekimai yra lemiami naujųjų
Europos iššūkių faktoriai. Tik pl

lečiant galimybes juos geriau pasitikti ir
valdyti – tiek šalių ekonomika, tiek ir pati visuomenė galės deramai į juos
atsakyti.
Kaip žinia, 2004 metais išsiplėtusioje Europos Sąjungoje gyveno 455mln.
žmonių, Jungtinėse Valsijose – 295mln. Tačiau pasak mokslininkų jau 2050
metais Amerikoje turėtų gyventi 420mln.,o Europoje – 430mln. žmonių.
Pagrindinė to priežastis yra visuomenės senėjimas, kuris vyksta tuomet,
kada žmonės gyvena ilgiau ir turi mažiau vaikų. Štai Vokietijoje viena
moteris vidutiniškai pagimdo vos 1,3 vaiko, o visos ES vidurkis tėra 1,5.
Europos Sąjungos šalių vietinių gyventojų gimstamumas dabar yra gerokai
žemesnis negu natūralios gyventojų kaitos lygis, kurį sudaro 2.1 vaiko
vienai moteriai. Jeigu ne imigracija, ES populiacija iki 2075-ųjų galėtų
sumažėti 100 milijonų.
Gimstamumas Europoje dabar yra toks mažas, kad tikėtina, jog per
ateinančius 50 metų gyventojų pastebimai sumažės. Jungtinių Tautų
duomenimis, kurių paskutinės prognozės buvo gana tikslios, per būsimus 50
metų bendrai pasaulio gyventojų skaičius teišaugs nuo 2000 metais buvusių 6
milijardų iki 8–9 milijardų 2050 metais. Per tą patį laikotarpį
27 šalių, kurios jau 2007 metais turėtų būti ES narės, gyventojų skaičius
nukris 6 proc., t.y. nuo 482 milijonų iki 454 milijonų. Europos šalyse, kur
gimstamumas ir dabar yra mažas, sumažėjimas bus akivaizdesnis. 2050 metais
italų skaičius nuo 57,5 milijonų 2000 metais sumažės iki 45 milijonų,
ispanų – nuo 40 iki 37 milijonų. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 80 mln.
žmonių, o XXI a. pabaigoje jų gali likti vos 25 mln. Vokietijos banko
duomenimis, net jei priskaičiuotume nerealiai aukštą imigrantų skaičių –
apie 250 tūkst. kasmet, Vokietijos gyventojų iki 2100 metų vis ti
iek
sumažėtų penkiasdešimčia milijonų. Tad skaičiai išties verčia
susimąstyti.

Beje, jeigu, kalbėdami apie taip sparčiai mažėjantį gimstamumą,
prisiminsime dar ir tai, kad europiečių gyvenimo trukmė ilgėja, pamatysime
iškylančias išties rimtas ekonomines bei politines problemas. Dabar
Europoje 100 dirbančiųjų tenka 35 pensinio amžiaus žmonės. Prognozuojama,
kad 2050 metais 100 dirbančiųjų teks 75 pensininkai. Tuo tarpu Italijoje ir
Ispanijoje dirbančiųjų santykis su pensininkais greičiausiai bus vienas
lygus vienam. Vokietijos banko duomenimis, šiandien kiekvienas dirbantis
vokietis vidutiniškai moka 29 proc. darbo užmokesčio į pensijų fondus, o
italai atiduoda net trečdalį savo uždarbio – 33 proc. Todėl įtikinti
europiečius turėti daugiau vaikų būtų viena geriausių išeičių. Be abejo,
palengvintas ir pigesnis šeimos gyvenimas taip pat padėtų išlaikyti
pakankamą populiacijos lygį. Prancūzija, kurioje yra labiausiai Europoje
išvystyta valstybinė vaikų rūpybos sistema, išlaiko ir aukščiausią
gimstamumo lygį. Švedija, padidindama išmokas moterims, auginančioms
vaikus, dar 1990 metais paskatino savo piliečius turėti daugiau vaikų.
Tačiau netrukus tokios socialinės politikos sukeltas teigiamas efektas
sumažėjo. Iš tiesų sukurti universalią, gimstamumą skatinančią socialinę
programą gana sudėtinga, nes ilgalaikiai rezultatai yra sunkiai nuspėjami.
Pavyzdžiui, Estijos ir Olandijos plotas panašus – 45 ir 41 tūkstantis
kvadratinių kilometrų. Tačiau Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių, o Olandijoje
– 16 milijonų. Dėl mažo gimstamumo iki 2050 metų abi šalys gali prarasti po
25 proc. gyventojų, tačiau dėl mažo gausumo Estijoje demografinė padėtis
bus nepalyginamai sunkesnė. Pokomunistinėse Rytų Europos šalyse jaunimo kol
kas yra daugiau nei Vakarų Europoje, kur žmonių gimstamumo krizė jau
tęsiasi du tris dešimtmečius. Dėl to kai kuriuose miestuose, pa

avyzdžiui,
Austrijos sostinėje Vienoje, pensininkai jau sudaro didesnę pusę gyventojų.
Tačiau dabar sumažėjęs gimstamumas Rytų Europoje dramatiškai atsilieps ir
šio regiono gyventojų skaičiaus smukimui: prognozuojama, kad iki XXI a.
vidurio Rumunija neteks 27 proc. gyventojų, o Bulgarija – net 38 proc.

2000 m. suminis gimstamumo rodiklis Europos Sąjungoje išaugo nuo 1,45
(1999) iki 1,53. Gimstamumas išaugo devyniose šalyse, daugiausiai
Prancūzijoje: nuo 1,77 (1999) iki 1,89. Gimstamumas sumažėjo Jungtinėje
Karalystėje ir Vokietijoje.

Žemiausias gimstamumas Europos Sąjungoje
|valstybė |2000metai |
|Ispanija |1,22 |
|Italija |1,25 |
|Graikija |1,3 |

Gimstamumas Šiaurės šalyse
|valstybė |2000metai |
|Islandija |2,08 |
|Norvegija |1,85 |
|Danija |1,76 |
|Suomija |1,73 |
|Švedija |1,53 |

Išanalizavus šiuos statistinius duomenis galima teigti, jog 2000m
mažiausias gimstamumas vyravo Pietų Europoje, o prasčiausia padėtis buvo
Ispanijoje (1,22). Kiek geresnė padėtis buvo šiaurinėse Europos šalyse,
didžiausias gimstamumas buvo Islandijoje (2,08), toliau gimstamumo rodiklis
pasiskirsto tokia tvarka: Norvegija (1,85), Danija (1,76), Suomija (1,73),
Švedija (1,54).
Todėl matydami tokius duomenis neturėtumėme nustebdi, jog po kurio laiko
Europa ištuštės. Prognozuojama, kad 2300 metais, kai visoje Vokietijoje
gyvens tiek žmonių, kiek šiandien Berlyne, jų vietą užims migrantai iš
trečiųjų šalių, kuriose jau dabar pernelyg ankšta.
Nors Europoje gimstamumas jau nekrinta žemiau tautos gyvybingumo lygmens,
vis dėlto, jis dar aiškiai per mažas. Ir kas blogiausia, jog nėra jokių
požymių, kad jis artimiausioje ateityje nors kiek pakiltų.
Gimstamumas kitose Europos šalyse 2000m.
|ES (bendras Europos Sąjungos |1,53 |
|rodiklis) | |
|Vokietija |1,36 |
|Prancūzija |1,89 |
|Airija |1,89 |
|Lietuva |1,27 |
| | |

Na ir aiškiai matome, kad ir kaip bebūtų gaila, tačiau Lietuvos padėtis yra
turbūt viena iš prasčiausių, nes gimstamumo rodiklis yra vienas iš
blogiausių.
Be abejo dėl tokių rodiklių Europoje įsivyrauja ir senėjimo procesas, nes
EUROSTAT duomenimis 2000m. Europos Sąjungoje gyveno 61mln. žmonių vyresnių
nei 65 metai, 1960 metais – tik 34mln. šiuo metu vyresni žmonės Europoje
sudaro 24 proc. darbingo amžiaus ( o tai yra 15 – 64m.) žmonių. 2010m. šis
santykis pašoks iki 27 proc. Manoma, kad „ Labai senų“ ( per 80 metų )
žmonių skaičius po 15 metų padidės net 50 proc.
Po šimtmečius trukusio nepaliaujamo gyventojų daugėjimo Europos gyventojų
skaičiaus didėjimas, atrodo, baigiasi. Daugumoje Europos regionų gyventojų
skaičius nesikeičia ar net mažėja. Tačiau šio proceso eiga atskiruose
regionuose gerokai skiriasi.
Pavaizduosiu Europos gyventojų kiekį 2002m. ir kokios yra tendencijos iki
2050m. /mln/.
| |2002m. |2050m. |
|ES (15 valstybių) |379,4 |364,4 |
|Vokietija |82,4 |76,0 |
|Prancūzija |59,3 |62,1 |
|Danija |5,4 |5,5 |
|Švedija |8,9 |9,2 |
|Airija |3,8 |4,7 |
|Suomija |5,2 |4,9 |
|Lietuva |3,4755 |3,381 |

Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, jog Lietuvos gyventojų prognozė remiasi dar
iki surašymo teikiamais ( 3,7 mln.) duomenimis.
Dabar norėčiau pateikti atskirų Euopos regionų 1950 – 2002m. duomenis.

Gimstamumas mln.

| |1950 |1960 |1970 |1980 |1990 |2000 |2002 |
|Europa |547 |604 |656 |692 |721 |728 |727 |
|Rytų |220 |253 |276 |295 |311 |305 |302 |
|Europa | | | | | | | |
|Šiaurės|77 |81 |87 |89 |92 |94 |95 |
|Europa | | | | | | | |
|Pietų |109 |118 |127 |138 |143 |146 |146 |
|Europa | | | | | | | |
|Vakarų |141 |152 |166 |170 |176 |184 |184 |
|Europa | | | | | | | |

Mano manymu taip pat labai svarbu yra prodyti koks yra kasmetinis
padaugėjimo rodiklis Europoje per pastaruosius kelerius metus ( 2002 –
2005m.).

|Europa |-0,1 |
|Rytų Europa |-0,5 |
|Šiaurės Europa |0,2 |
|Pietų Europa |0,1 |
|Vakarų Europa |0,2 |

Turbūt kritiškiausią situaciją užimančioje Europoje šis kasmetinis
padaugėjimo rodiklis yra (-0,1), Rytų Europoje yra praščiausia situacija,
net (-0,5). Tai reiškia, jog Europoje vyrauja ne populiacijos didėjimas, o
mažėjimas. Taigi matome, jog 2002-2005m laikotarpyje, situacija pasaulyje
yra tikrai nevienoda.

IŠVADOS

Gimstamumas mažės, daugės vyresnio amžiaus žmonių. Tad atsiras dvi didelės
problemos: senų žmonių socialinio aprūpinimo ir sveikatos apsaugos.
Numatoma, kad dėl didelės šių sričių apkrovos suprastės medicinos
paslaugos, o dėl to dar labiau sumažės gimstamumas.

ŠALTINIAI IR NAUDOTA LITERATŪRA

Šiaulių naujienos 2003m rugsėjo 15d.
S.Vaitiekūnas „ Karta keičia kartą“
A.Stanaitis „Pasaulio gyventojai“

http://www.lygus.lt/gm/article.php?id=73 (EUROSTAT statistiniai duomenys)
 http://www.un.org/esa/population/publications/completingfertility/completin
gfertility.htm (JTO statistiniai duomenys).

Demografijos metraštis 2003m. 42psl

Leave a Comment