GIMSTAMUMO SKIRTUMAI EUROPOJE
TURINYS
Įvadas 3Europa ankstesniais laikais 4Dabartinė Europa 5Gimstamumo Europoje statistiniai duomenys 7Išvados 11Šaltiniai ir naudota literatūra 12
ĮVADAS
Demografija – tai sąvoka apimanti beveik visą mūsų gyvenimą. Tai šeima,švietimas, ekonominis gyvenimas, tai jaunystė ir senėjimas, migracija.Mano tema ir yra susijusi su vienu iš šių aspektų – šeima. Tiksliau šeimossudėtine dalimi, gimstamumu, be kurio nebūtų nei šeimos, nei viso pasauliožmonijos. Tai vienas iš svarbiausių veiksnių, kodėl šiame pasaulyje esamemes.Remdamasi įvairia literatūra ir šaltiniais aš panagrinėsiu vieno išpasaulio žemynų, tai yra Europos, gimstamumo lygį.
Europa – tai vienas seniausiai apgyvendintų žemynų. Jau mūsų eros pradžiojejoje gyveno apie 35mln. žmonių ( daugiausia pietinėje dalyje, Viduržemiojūros regione). Pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje Europos gyventojųskaičius didėjo labai lėtai, 1500 metais joje gyveno 43mln. žmonių.Vėlesniais šimtmečiais gyventojų skaičius pradėjo didėti spartesniaistempais, nes Europoje anksčiau negu kituose žemynuose ėmė plėtotisekonomika, mokslas, kultūra, sveikatos apsauga. Tačiau kai kuriose šalysenet iki 19a. dėl epidemijų, ligų, varginančių karų gyventojų skaičiusdidėjo pamažu, o atskirais laikotarpiais netgi mažėjo.Po didžiųjų geografinių atradimų ( 15-16a.) europiečiai pradėjo emigruoti įnaujai atrastas šalis. Tai turėjo neigiamos įtakos Europos gyventojųskaičiaus didėjimui. Pavyzdžiui16-18a. iš Europos išvyko daugiau kaip 2mln. žmonių. Intensyviausiaiimigracija prasidėjo 19a. ir 20a. pirmojoje pusėje. 19a. iš Europos išvyko30mln. žmonių, tai yra daugiau kaip vienas šeštadalis jos gyventojų.20a. daugelyje Europos šalių gimimų skaičius ir natūralusis gyventojųprieaugis ėmė mažėti. Pirmiausia šis procesas prasidėjo ir intensyviausiaivyko Vakarų , vėliau Šiaurės ir Rytų Europoje. Tai lėmė intensyvi
urbanizacija, didesnis išsimokslinimas, vėlesnės vedybos, moterų įtraukimaį gamybą ir visuomeninę veiklą. Ypač neigiamai gimimų skaičių veikėketvirtojo ir aštuntojo dešimtmečių krizės. Jų metu kai kuriose Europosšalyse gyventojų prieaugis buvo nulinis. Didelius gyventojų nuostoliusEuropa patyrė pasaulinių karų metu.Pokario metais natūralusis gyventojų prieaugis Europoje buvo padidėjęs, betgreitai vėl sumažėjo. Šį procesą gana aiškiai rodo natūraliojo gyventojųprieaugio koeficiento mažėjimas 1951-1975 metais. Per šį 25 metų laikotarpįjis sumažėjo nuo 8,9 iki 5,7 promilės. Šiek tiek didesnis natūralusisgyventojų prieaugis buvo Pietų, o mažiausias– Vakarų bei Šiaurės Europoje. Per 20 amžiaus 75 metus Europos gyventojųskaičius palyginti su kitais regionais, padidėjo mažiausiai, todėl Europanedaug prisidėjo prie bendro pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimo.Prieš metus, 2002-ųjų kovo viduryje, Niujorke į konferenciją susirinkęJungtinių Tautų Organizacijos demografijos ekspertai pirmą kartą paskelbė,kaip tuomet atrodė, sensacingas išvadas: „demografinis sprogimas“pasibaigė, beveik visose pasaulio šalyse gimstamumas artėja (arba jaupasiekė) tą ribą – du vaikai šeimai – kada gyventojų skaičius tampastabilus arba artimoje ateityje pradės netgi mažėti.Daugumoje išsivysčiusių Vakarų šalių ši tendencija jau buvo seniai žinoma:pavyzdžiui, Vokietijoje jau beveik tris dešimtmečius žmonių kasmet gimstamažiau nei miršta. Tačiau, kaip teigiama ekspertų išvadose, pastaraisiaisdešimtmečiais ir besivystančiose, vadinamojo trečiojo pasaulio šalyse(Indijoje, Indonezijoje, Brazilijoje, Meksikoje, Filipinuose) gimstamumaskrito dramatiškai.Demografinės tendencijos, globalizacija, informacijos ir komunikacijųtransformacija, kaip ir žinių ekonomikos pasiekimai yra lemiami naujųjųEuropos iššūkių faktoriai. Tik plečiant galimybes juos geriau pasitikti irvaldyti – tiek šalių ekonomika, tiek ir pati visuomenė galės deramai į juosatsakyti.Kaip žinia, 2004 metais išsiplėtusioje Europos Sąjungoje gyveno 455mln.žmonių, Jungtinėse Valsijose – 295mln. Tačiau pasak mokslininkų jau 2050
metais Amerikoje turėtų gyventi 420mln.,o Europoje – 430mln. žmonių.Pagrindinė to priežastis yra visuomenės senėjimas, kuris vyksta tuomet,kada žmonės gyvena ilgiau ir turi mažiau vaikų. Štai Vokietijoje vienamoteris vidutiniškai pagimdo vos 1,3 vaiko, o visos ES vidurkis tėra 1,5.Europos Sąjungos šalių vietinių gyventojų gimstamumas dabar yra gerokaižemesnis negu natūralios gyventojų kaitos lygis, kurį sudaro 2.1 vaikovienai moteriai. Jeigu ne imigracija, ES populiacija iki 2075-ųjų galėtųsumažėti 100 milijonų.Gimstamumas Europoje dabar yra toks mažas, kad tikėtina, jog perateinančius 50 metų gyventojų pastebimai sumažės. Jungtinių Tautųduomenimis, kurių paskutinės prognozės buvo gana tikslios, per būsimus 50metų bendrai pasaulio gyventojų skaičius teišaugs nuo 2000 metais buvusių 6milijardų iki 8–9 milijardų 2050 metais. Per tą patį laikotarpį27 šalių, kurios jau 2007 metais turėtų būti ES narės, gyventojų skaičiusnukris 6 proc., t.y. nuo 482 milijonų iki 454 milijonų. Europos šalyse, kurgimstamumas ir dabar yra mažas, sumažėjimas bus akivaizdesnis. 2050 metaisitalų skaičius nuo 57,5 milijonų 2000 metais sumažės iki 45 milijonų,ispanų – nuo 40 iki 37 milijonų. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 80 mln.žmonių, o XXI a. pabaigoje jų gali likti vos 25 mln. Vokietijos bankoduomenimis, net jei priskaičiuotume nerealiai aukštą imigrantų skaičių –apie 250 tūkst. kasmet, Vokietijos gyventojų iki 2100 metų vis tieksumažėtų penkiasdešimčia milijonų. Tad skaičiai išties verčiasusimąstyti…Beje, jeigu, kalbėdami apie taip sparčiai mažėjantį gimstamumą,prisiminsime dar ir tai, kad europiečių gyvenimo trukmė ilgėja, pamatysimeiškylančias išties rimtas ekonomines bei politines problemas. DabarEuropoje 100 dirbančiųjų tenka 35 pensinio amžiaus žmonės. Prognozuojama,kad 2050 metais 100 dirbančiųjų teks 75 pensininkai. Tuo tarpu Italijoje irIspanijoje dirbančiųjų santykis su pensininkais greičiausiai bus vienas
lygus vienam. Vokietijos banko duomenimis, šiandien kiekvienas dirbantisvokietis vidutiniškai moka 29 proc. darbo užmokesčio į pensijų fondus, oitalai atiduoda net trečdalį savo uždarbio – 33 proc. Todėl įtikintieuropiečius turėti daugiau vaikų būtų viena geriausių išeičių. Be abejo,palengvintas ir pigesnis šeimos gyvenimas taip pat padėtų išlaikytipakankamą populiacijos lygį. Prancūzija, kurioje yra labiausiai Europojeišvystyta valstybinė vaikų rūpybos sistema, išlaiko ir aukščiausiągimstamumo lygį. Švedija, padidindama išmokas moterims, auginančiomsvaikus, dar 1990 metais paskatino savo piliečius turėti daugiau vaikų.Tačiau netrukus tokios socialinės politikos sukeltas teigiamas efektassumažėjo. Iš tiesų sukurti universalią, gimstamumą skatinančią socialinęprogramą gana sudėtinga, nes ilgalaikiai rezultatai yra sunkiai nuspėjami.Pavyzdžiui, Estijos ir Olandijos plotas panašus – 45 ir 41 tūkstantiskvadratinių kilometrų. Tačiau Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių, o Olandijoje– 16 milijonų. Dėl mažo gimstamumo iki 2050 metų abi šalys gali prarasti po25 proc. gyventojų, tačiau dėl mažo gausumo Estijoje demografinė padėtisbus nepalyginamai sunkesnė. Pokomunistinėse Rytų Europos šalyse jaunimo kolkas yra daugiau nei Vakarų Europoje, kur žmonių gimstamumo krizė jautęsiasi du tris dešimtmečius. Dėl to kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui,Austrijos sostinėje Vienoje, pensininkai jau sudaro didesnę pusę gyventojų.Tačiau dabar sumažėjęs gimstamumas Rytų Europoje dramatiškai atsilieps iršio regiono gyventojų skaičiaus smukimui: prognozuojama, kad iki XXI a.vidurio Rumunija neteks 27 proc. gyventojų, o Bulgarija – net 38 proc.2000 m. suminis gimstamumo rodiklis Europos Sąjungoje išaugo nuo 1,45(1999) iki 1,53. Gimstamumas išaugo devyniose šalyse, daugiausiaiPrancūzijoje: nuo 1,77 (1999) iki 1,89. Gimstamumas sumažėjo JungtinėjeKaralystėje ir Vokietijoje.
Žemiausias gimstamumas Europos Sąjungoje|valstybė |2000metai ||Ispanija |1,22 ||Italija |1,25 ||Graikija |1,3 |
Gimstamumas Šiaurės šalyse|valstybė |2000metai |
|Islandija |2,08 ||Norvegija |1,85 ||Danija |1,76 ||Suomija |1,73 ||Švedija |1,53 |Išanalizavus šiuos statistinius duomenis galima teigti, jog 2000mmažiausias gimstamumas vyravo Pietų Europoje, o prasčiausia padėtis buvoIspanijoje (1,22). Kiek geresnė padėtis buvo šiaurinėse Europos šalyse,didžiausias gimstamumas buvo Islandijoje (2,08), toliau gimstamumo rodiklispasiskirsto tokia tvarka: Norvegija (1,85), Danija (1,76), Suomija (1,73),Švedija (1,54).Todėl matydami tokius duomenis neturėtumėme nustebdi, jog po kurio laikoEuropa ištuštės. Prognozuojama, kad 2300 metais, kai visoje Vokietijojegyvens tiek žmonių, kiek šiandien Berlyne, jų vietą užims migrantai ištrečiųjų šalių, kuriose jau dabar pernelyg ankšta.Nors Europoje gimstamumas jau nekrinta žemiau tautos gyvybingumo lygmens,vis dėlto, jis dar aiškiai per mažas. Ir kas blogiausia, jog nėra jokiųpožymių, kad jis artimiausioje ateityje nors kiek pakiltų.Gimstamumas kitose Europos šalyse 2000m.|ES (bendras Europos Sąjungos |1,53 ||rodiklis) | ||Vokietija |1,36 ||Prancūzija |1,89 ||Airija |1,89 ||Lietuva |1,27 || | |
Na ir aiškiai matome, kad ir kaip bebūtų gaila, tačiau Lietuvos padėtis yraturbūt viena iš prasčiausių, nes gimstamumo rodiklis yra vienas išblogiausių.Be abejo dėl tokių rodiklių Europoje įsivyrauja ir senėjimo procesas, nesEUROSTAT duomenimis 2000m. Europos Sąjungoje gyveno 61mln. žmonių vyresniųnei 65 metai, 1960 metais – tik 34mln. šiuo metu vyresni žmonės Europojesudaro 24 proc. darbingo amžiaus ( o tai yra 15 – 64m.) žmonių. 2010m. šissantykis pašoks iki 27 proc. Manoma, kad „ Labai senų“ ( per 80 metų )žmonių skaičius po 15 metų padidės net 50 proc.Po šimtmečius trukusio nepaliaujamo gyventojų daugėjimo Europos gyventojųskaičiaus didėjimas, atrodo, baigiasi. Daugumoje Europos regionų gyventojųskaičius nesikeičia ar net mažėja. Tačiau šio proceso eiga atskiruoseregionuose gerokai skiriasi.Pavaizduosiu Europos gyventojų kiekį 2002m. ir kokios yra tendencijos iki2050m. /mln/.| |2002m. |2050m. ||ES (15 valstybių) |379,4 |364,4 ||Vokietija |82,4 |76,0 ||Prancūzija |59,3 |62,1 ||Danija |5,4 |5,5 |
|Švedija |8,9 |9,2 ||Airija |3,8 |4,7 ||Suomija |5,2 |4,9 ||Lietuva |3,4755 |3,381 |Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, jog Lietuvos gyventojų prognozė remiasi dariki surašymo teikiamais ( 3,7 mln.) duomenimis.Dabar norėčiau pateikti atskirų Euopos regionų 1950 – 2002m. duomenis. Gimstamumas mln.
| |1950 |1960 |1970 |1980 |1990 |2000 |2002 ||Europa |547 |604 |656 |692 |721 |728 |727 ||Rytų |220 |253 |276 |295 |311 |305 |302 ||Europa | | | | | | | ||Šiaurės|77 |81 |87 |89 |92 |94 |95 ||Europa | | | | | | | ||Pietų |109 |118 |127 |138 |143 |146 |146 ||Europa | | | | | | | ||Vakarų |141 |152 |166 |170 |176 |184 |184 ||Europa | | | | | | | |
Mano manymu taip pat labai svarbu yra prodyti koks yra kasmetinispadaugėjimo rodiklis Europoje per pastaruosius kelerius metus ( 2002 –2005m.).
|Europa |-0,1 ||Rytų Europa |-0,5 ||Šiaurės Europa |0,2 ||Pietų Europa |0,1 ||Vakarų Europa |0,2 |
Turbūt kritiškiausią situaciją užimančioje Europoje šis kasmetinispadaugėjimo rodiklis yra (-0,1), Rytų Europoje yra praščiausia situacija,net (-0,5). Tai reiškia, jog Europoje vyrauja ne populiacijos didėjimas, omažėjimas. Taigi matome, jog 2002-2005m laikotarpyje, situacija pasaulyjeyra tikrai nevienoda.
IŠVADOS
Gimstamumas mažės, daugės vyresnio amžiaus žmonių. Tad atsiras dvi didelėsproblemos: senų žmonių socialinio aprūpinimo ir sveikatos apsaugos.Numatoma, kad dėl didelės šių sričių apkrovos suprastės medicinospaslaugos, o dėl to dar labiau sumažės gimstamumas.
ŠALTINIAI IR NAUDOTA LITERATŪRA
Šiaulių naujienos 2003m rugsėjo 15d.S.Vaitiekūnas „ Karta keičia kartą“A.Stanaitis „Pasaulio gyventojai“
http://www.lygus.lt/gm/article.php?id=73 (EUROSTAT statistiniai duomenys) http://www.un.org/esa/population/publications/completingfertility/completingfertility.htm (JTO statistiniai duomenys).
Demografijos metraštis 2003m. 42psl