Azija

AZIJA – didžiausias žemynas. Azijos plotas sudaro beveik 1/3 visos sausumos. Ji keturis kartus didesnė už Europą. Gyvena virš 3 mlrd. gyventojų. Dėl didelio ploto, gamtos ir gyventojų įvairovės, skiriami 6 Azijos regionai. Vakaruose ir pietvakariuose Azija susisiekia su Europa ir Afrika. Šiaurės rytuose ji prieina prie Šiaurės Amerikos krantų. Azija artimai siejasi su kitais žemynais arba yra netoli jų. Iš įvairių pusių Azijos krantus skalauja keturių vandenynų vandenys. Šiaurėje žemyno krantus skalauja Arkties vandenynas, rytuose – Ramusis, o pietuose – Indijos vandenynas. Iš vakarų į rytus drriekiasi kalnynai: Kunlūno, Kaukazo, Elbruso, Hindukušo, Karakorumo, Himalajų, Pamyro, Tian Šanio, Altajaus. Azija turtinga naudingomis iškasenomis. 44 mln. km² jos plote lengvai tilptų 4 Europos. Kartu su Europa sudaro bendrą sausumos masyvą – Euraziją. Abu žemynai jungiasi plačiu, beveik 3000 km ruožu. Vakaruose plytinti Europa yra tartum milžiniško žemyno pusiasalis. Su Afrika AZIJĄ jungia Sueco sąsmauka. Nuo Šiaurės Amerikos skiria Beringo sąsiauris, o nuo Australijos – salų virtinė. AZIJOS krantai smarkiai raižyti: yra giliai į vandenyną įsiterpiančių pusiasalių, didelių salų, ištisų jų virtinių.
AZIJA – kontrastų žemynas. Jaame yra didelius plotus užimančių ir tūkstančius kilometrų besitęsiančius kalnų grandinių, negyvenamų dykumų ir beribių miškų plotų, derlingų lygumų bei slėnių, ryškių temperatūros skirtumų, tankiai ir retai gyvenamų vietų. Daugiausia gyventojų turinčiame žemyne gyvena įvairių tautų ir rligijų žmonės.
Dėl di

idelės gamtos ir gyventojų įvairovės skiriami šie regionai: Šiaurės AZIJA , Pietvakarių AZIJA, Pietų AZIJA, Rytų AZIJA ir Pietryčių AZIJA. Jų ribos sutartinės, vedamos kalnais, upėmis, jūrų ir vandenynų pakrantėmis, valstybių ribomis.

(Azijos valstybė – sostinė )
Šiaurės:
1.Rusija – Maskva
Vidurio:
2.Kazachija – Astana
3.Uzbekija – Taškentas
4.Turkmenija – Ašchabatas
5.Kirkizija – Biškekas
6.Tadžikija – Dudžambė
Pietų:
7.Pakistanas – Islamabadas
8.Nepalas – Katmandu
9.Butanas – Timpu
10.Bangladešas – Daka
11.Šri Lanka – Kolamba
12.Maldyvai – Malė
13.Mongolija – Ulan Batoras
14.Kinija – Pekinas
15.Šiaures Koreja – Chemjanas
16.Pietų Korėja – Seulas
17.Japonija – Tokijas
18.Taivanas – Taipėjus
Pietryčių:
19.Birma – Rangūnas
20.Tailandas – Bankokas
21.Laosas – Vientianas
22.Vietnamas – Hanojus
24.Malaizija – Kvala Lumpuras
25.Singapūras – Singapūras
26.Brunėjus – Bandar Seri Bagavanas
27.Indonezija – Džakarta
28.Filipinai – Manila
Pietvakarių:
29.Gruzija – Tbilisis
30.Armėnija – Jerevanas
31.Azerbaidžianas – Baku
32.Turkija – Ankara
33.Sirija – Damaskas
34.Irakas – Bagdadas
35.Iranas – Teheranas
36.Afganistanas – Kabulas
37.Libanas – Beirutas
38.Izraelis – Jeruzalė

Pietvakarių AZZIJA:
a) skurdaus žemės ūkio – naftos turtingos šalys;
b) pirmųjų civilizacijų lopšys;
c) daug naftos – mažai vandens;
d) trijų pasaulinių religijų – judaizmo, krikščionybės, ir islamo – kilmės vieta.

Pietų AZIJA:
a) dviejų pasaulinių religijų – induizmo ir budizmo vieta;
b) Gangas – šventoji upė;
c) giliai įsišaknijusi kastų sistema Indijoje;
d) Musonai – džiaugsmas ir prakeiksmas.

Pietryčių AZIJA:
a) tiltas tarp Pietų ir Rytų AZIJOS;
b) Singapūras – nykštukas ir galiūnas;
c) Drebanti ir alsuojanti žemė;
d) Indonezija: viena valstybė – 250 kalbų.

Rytų AZIJA:
a) budizmas &#

#8211; svarbiausia religija;
b) ryžiai – kultūros pagrindas;
c) Kinija – ateities ekonomikos galiūnė;
d) daugiausia gyventojų turintis pasaulio regionas.

Šiaurės ir vidurio AZIJA:
a) Rusija: viena valstybė – 100 tautų;
b) Sibiras – Rusijos lobynas;
c) Aralo jūra: pasmerkta išdžiūti;
d) Miškų karalystė.

AZIJOJE yra:
a) didžiausi ir aukščiausi kalnai – Himalajai;
b) aukščiausia kalnų viršūnė – Džomolungma (8850 m);
c) didžiausia pasaulio valstybė – Rusija;
d) didžiausias ežeras – Kaspijos (371 tūkst. km²);
e) didžiausias pusaisalis Žemėje – Arabijos (2,7 mln. km²);
f) didžiausia miškų sritis Žemėje – Sibiro taiga;
g) didžiausias kalnynas – Tibeatas;
h) plačiausia upės delta – Gango ir Bramaputros (86 tūkst. km²);
i) drėgniausia Žemės vieta – Čerapundžis (10 798 mm);
j) giliausias ežeras – Baikalas (1620 m);
k) labiausiai nuo jūros nutolusi sausumos vieta – Džungarija;
l) giliausia Žemės įduba – Negyvoji jūra (-400 m žemiau jūros lygio);
m) tankiausiai gyvenama valstybė (ne miestas) – Bangladešas (781 žm. /km²);
n) Šiaurės pusrutulio šalčio polius – Oimiakonas (-68°C).

Valstybė Žemynas Teritorija km2 Gyventojų sk. Sostinė
Afganistanas Azija 652,9tūks. 24,79mln Kabulas
Airija Europa 70,3tūks. 3,62mln Dublinas
Albanija Europa 28,7tūks. 3,33mln Tirana
Alžyras Afrika 2382tūks. 30,48mln Alžyras
Andora Europa 465. 65tūks Andora
Angola Afrika 1,247mln. 10,86mln Luanda
Antigva ir Barbuda Šiaurės Amerika 443. 64tūks Sent Džonsas
Argentina Pietų Amerika 2,8mln. 36,265mln Buenos Airės
Armėnija Azija 29,8tūks. 3,4mln Jerevanas
Australija Australija Ir Okeanija 7,7mln. 18,7mln Kanbera
Austrija Europa 83,9tūks. 8,134mln Viena
Azerbaidžianas Azija 86,6tūks. 7,85mln Baku
Bahamos Šiaurės Amerika 13,9tūks. 279,8tūks Nasau
Bahreinas Azija 695,15. 616,3tūks Manama
Bangladešas Azija 148,4tūks. 127,57mln Daka
Barbadosas Šiaurės Amerika 431. 250tūks Bridžtaunas
Belgija Europa 30,5tūks. 10,17mln Briuselis
Belizas Šiaurės Amerika 23tūks. 230,17tūks Belmopanas
Beninas Afrika 112,62tūks. 6,1mln Porto Novo
Bisau Gvinėja Afrika 36,125tūks. 1,2mln Bisau
Bolivija Pietų Amerika 1098,6tūks. 7,83mln La Pasas
Bosnija ir Hercegovina Europa 51tūks. 3,366mln Sarajevas
Botsvana Afrika 600,4tūks. 1,448mln. Gabaronė
Brazilija Pietų Amerika 8,5mln. 163mln. Brazilija
Brunėjus Azija 5,77tūks. 315,3tūks. Bandar Seri Begavanas
Bulgarija Europa 110,9tūks. 8,24mln. Sofija
Burkina Fasas Afrika 274,4tūks 11,266mln. Vagadugu
Burundis Afrika 27,834tūks. 5,537mln. Bužumbura
Butanas Azija 46.5tūks. 1,0mln. Timpu
Centrinės Afrikos Respublika(CAR) Afrika 623tūks. 3,376mln. Bangis
Čadas Afrika 1284tūks. 7,4mln. Ndžamena
Čekija Europa 78,864tūks. 10,29mln. Praha
Čilė Pietų Amerika 756,9tūks. 14,79mln. Santjago
Danija Europa 756,9tūks. 14,79mln. Kopenhaga
Didžioji Britanija Europa 756,9tūks. 14,79mln. Londonas
Dominika Šiaurės Amerika 756,9tūks. 14,79mln. Rozo
Dominikos Respublika Šiaurės Amerika 756,9tūks. 14,79mln. Santo Domingo
Dramblio Kaulo Krantas Afrika 756,9tūks. 14,79mln. Jamusukro
Džibutis Afrika 756,9tūks. 14,79mln. Džibutis

Leave a Comment