Kopenhaga ir jos apylinkės

TURINYS

I.ĮŽANGA...........................
II.KELIONĖ..........................
1.KOPENHAGA.......................
a.Herbas.......................
b.Miestas, jo įsikūrimo istorija........
c.Miesto įžymūs žmonės.................
d.Miesto šventės....................
e.Ekstremumai.....................
f.Pasižvalgykime po Kopenhagą.......
1.Radhuset.....................
2.Stroget.....................
3.Nyhavn.....................
4.Amalienborg Slot.................
5.Statens Museum For Kunst............
6.Rosenborg...................
7.Nationalmuseet..................
8.Christiansborg.................
9.Thorvaldsens museeum..............
10.Ny Carlsberg Glyptotek..............
11.Tivoli.....................
2.CHARLOTTENLUND MIESTAS................
a.Pasižvalgykime po Charlottenlund......
1.Danmarks Akvarium................
2.Ordrupgaardsamlingen...............
3.RUNGSTED MIESTAS...................
a.Miesto įžymūs žmonės..................
b.Pasižvalgykime po Rungsted........
1.Karen Blinksen namas – muziejus....
4.HUMLEBEAK MIESTAS..................
a.Pasižvalgykime po Humlebeak.........
1.Šiuolaikinio meno muziejus “Louisiana”
5.HELSINGOR.......................
a.Pažintis.......................
b.Pasižvalgykime po Helsingor.....
1.Kronborg pilis..................
6.FREDENSBORG.....................
a.Pasižvalgykime po Fredensborg.........
1.Fredensborg pilis.............
2.Rudolph Tegners museum..............
7.HILLEROD........................
a.Pasižvalgykime po Hillerod......
1.Frederiksborg pilis.................
8.ROSKILDE.........................
a.Pažintis.......................
b.Pasižvalgykime po Roskilde......
1.Roskilde Domkirke................
2.Vikingeskibshallen.................
III.PABAIGOS ŽODIS......................
IV.LITARETŪRA........................

I. ĮŽANGA
Šios išvykos metu pabuvokime kartu Kopenhagoje bei jos apylinkėse, o tiksliau šiaurės – vakarų Zelandijoje.
Susipažinsime su Danijos sostine iš arčiau, bei pabuvosime kai kuriose įžymiausiose Kopenhagos vietose, muziejuose bei pasilinksminimų parkuose.
Taip paat nuvyksime į kelis netoli Kopenhagos esančius miestus ir miestelius bei pasižvalgysime po juos. Šie miestai ir miesteliai garsėja savo pilimis bei pilių sodais, kita vertus visa Danijos, o ypač Zelandijos gamta yra nuostabiai graži, ir kas svarbiausia – tolėliau nuo didelių miestų nepaliesta civilizacijos.
Išvyka truks dvi dienas, taigi galima teigti, jog tai savaitgalio išvyka. Pirmąją dieną susipažinsime su Danijos sostine – Kopenhaga (Nr.1) bei pasižvalgysime po ją. Antrąją dieną vakarų pakrante vyksime į Zelandijos šiaurinę dalį link Helsingor miesto (Nr. 5). Pakeliui trumpam užsuksime į mažesnius miestelius, tokius kaip Charlottenlund (Nr.2); Rungsted (Nr.3); Humlebeak (Nr.4). Atgal į Kopenhagą, kad nebūtų liūdna, grįšime ne tuo pačiu keliu, o pasuksime per Fredensborg (Nr.6); Hillerod (Nr.7); bei Roskilde (Nr. 8) miestelius.

Prieš kelionę dar šiek tiek turistinės informacijos:
ü Kopenhagos kortelė.
Tai nuolaidų ko

ortelė parsiduodanti visose stotyse, viešbučiuose, turizmo agentūrose. Kortelė atsipirks jei jūs daug važinėsite ir aplankysite daugumą pačių didžiausių muziejų per pirmas tris dienas.
ü Valiutos keitimas.
Jokių problemų. Bankai ir bankomatai “Kontaten” matosi iš tolo dėka raudonos spalvos iškabų.
ü Greitoji pagalba.
Nemokami skambučiai iš bet kurio telefono trumpuoju numeriu 112.

Mūsų kelionės po Šiaurės – vakarų Zelandiją planas.

ü Geležinkelio stotis.
Centrinė geležinkelio stotis randasi pačiame miesto centre, šalia Parko “Tivoli” bei rotušės aikštės “Radhuspladsen”.
ü Oro uostas. Randasi 10km. į pietų pusę nuo sostinės saloje “Amager”. Aviakompanijos “SAS” autobusai į centrinę geležinkelio stotį vyksta kas 15min.. Taip pat jau veikia metro linija jungianti abu taškus.
ü Metro.
Labai švarus ir greitas. Aptarnauja ne tik Kopenhagą, bet ir didelę dalį jos apylinkių. Pirmasis traukinys išvyksta 5.00, paskutinis – 0.30.
ü Autobusai.
Mieste gali nustebinti labai tirštas autobusų tinklas. Intervalai taarp reisų 3-10min.. Judėjimas prasideda ir baigiasi panašiai kaip ir metro. Galioja paprasta taisyklė – kuo daugiau bilietų perki – tuo pigiau važiuoji. Verta paminėti, jog bilietai autobusams ir metro tinka tie patys. Mokėjimas paremtas pravažiuotų zonų principu.
ü Taksi.
Pakankamai daug tiek dieną tiek naktį, daugelis vairuotojų kalba angliškai, tačiau kainuoja labai brangiai – įsėdimas 22 kronos, 1km. – 7,7-9,6 kronos (2001m.).
ü Dviračių nuoma.
Tai labai patogus ir gana pigus būdas paskubomis apžiūrėti miestą. Išsinuomoti dviračius galima prie didesnių metro stočių. Nuomos kaina vienai dienai – 40 kronų, užstatas – 100-200 kronų (2001m.).
ü Orientavimasis ke

eliuose.
Labai daug rodyklių, minimali informacija apie įvairius kvartalus suvesta iki gatvių numerių ir išvažiavimų iš miesto. Nurodyti autostradų į Helsingor, Koge ir Roskilde miestus kryptys.
ü Policija, ligoninės, rastų daiktų biurai, telefono linijos ir kitos gyvenimui reikalingos institucijos.
Lengvai randama, dirba sąžiningai ir greitai.

II. KELIONĖ.
1. KOPENHAGA.
a. Herbas.
Po 1248 metų miesto sugriovimo, 1658 metais buvo vėl užpultas. Šį kartą jį užpuolė Švedai. Tuo metu viešpataujantis karalius Frederikas III (1648-1670), pareiškė, kad jis geriau “mirs savo gūžtoje”, ir vadovavo miestelėnams miesto gynyboje. Jie sėkmingai atlaikė priešo ataką ir Kopenhagai buvos suteiktas herbas atminti tiems, kurie praliejo kraują gindami savo miestą – trys pilys su kariu prie vartų.

Kopenhagos herbas.

b. Miestas, jo įsikūrimo istorija.
Virš nesuskaičiuojamos galybės nedidelių, bet gražių namų stypso bronziniai bokštai. Vienas iš labiausiai įsimintinų yra Kopenhagos biržos bokštas. Birža buvo pastatyta karaliaus Kristiano IV paliepimu 1639 metais, ir net šiais laikais ji yra vienas iš žymiausių Kopenhagos statinių. Špilis iš susivyniojusių keturių drakonų – išskirtinė miesto žymė.

Børsen – Kopenhagos biržos špilis.
Miestas su jo įvairiaspalviais namais atrodo labai ramus ir nuostabiai svetingas. Kopenhaga žinoma kaip “bokštų miestas”. Tiesą sakant Kopenhaga turi architektūrinį apribojimą galiojantį jau daugiau nei 200 metų, kuris neleidžia statyti namų didesnių nei 5 aukštai. Būtent dėl šios priežasties didesnėje Kopenhagos dalyje, o ypač senamiestyje nepamatysite didesnių nei 5 aukštų namų.
Gyvenimo ritmą diktuoja tūkstančiai dviratininkų taikiai sutariančių su au

utomobilių srautu. Gaivus vėjelis atklystantis nuo jūros primena, jog Kopenhaga pastatyta saloje “Zelandija” [ZEALAND], kuri yra netoli Švedijos pakrantės. Daugelis keliautojų važiuoja per šį gražų miestą į šiaurę ir ne vienas iš jų sustoja čia nors vienai dienelei.

Kopenhagos padangė.

Kopenhaga sostine tapo 1443 metais. Dabar Kopenhagoje ir jos apylinkėse gyvena maždaug 1,8 milijono žmonių. Miesto plotas – 85km2. Pačioje Kopenhagoje gyvena maždaug 500000 žmonių. Tai svetingas ir švelniai vėjuotas miestas išaugęs ant jūros kranto. Privaikščiojimai jame labai malonūs: oro užterštumas čia mažesnis nei tradiciškai leidžiamas, nėra grūsties, dviratininkai neturi problemų, automobilistai retai papuola į “kamščius”, tramvajai neseniai pakeisti į autobusus.
Miestą įkūrė vyskupas Absalonas. 1167 metais jis įsakė pastatyti salelėje dabar vadinamoje “Slocholmas” uostą, kuris greitai tapo tiek kariniu, tiek ir prekybiniu. Tais laikais Danijos karalystės ribos buvo toli už sąsiaurio “Oresund”. Švedijos provincija Skone taip pat buvo Danijos nuosavybe. XV amžiuje karališkasis dvaras iš miesto Roskilde persikėle į Kopenhagą, tapusią valstybės sostine. XVI amžiuje karalius Kristianas IV pradėjo dideles statybas, kurių pagalba Kopenhagai gana greitai suteikė architektūrinę vienybę. Buvo pastatyti ištisi kvartalai miesto pakraščiuose, o centre – daugybė paminklų.

Danijos karalius Kristianas IV.

Tačiau XVII amžiuje Švedija esanti per patrankos šūvį nuo Danijos karalystės sostinės tapo galinga valstybe, sugebančia paprieštarauti Danijai dėl jos pajėgumų. 1660 metais Švedija grąžino sau provinciją Skone. Kopenhaga at

tsidūrė priešakinėje linijoje ir miestą užgriuvo pirmoji priešo puolimo banga. Švedija ne kartą puolė miestą, ko pasėkoje buvo sugriauti keturi jo kvartalai. 1807 metais Anglija tam, kad nubausti Daniją už jos sandraugą su Napoleonu, užgriuvo Kopenhagą tokiu dideliu artilerijos apšaudymu, kokio istorija tuo laiku dar nebuvo mačiusi. Po šio apšaudymo buvo sunaikinta Kristianborgo pilis, Švenčiausios mergelės Marijos soboras bei trečdalis namų. Tačiau nežiūrint nieko, miesto dvasia išliko.
Istorinis centras saugo viduramžių pėdsakus – fachverkiniu namus (fachverkas – viduramžių šiaurės Europos architektūroje medinis rastinis vienaaukštis namas susidedantis iš statramsčių sistemos, užpildytas akmenimis, plytomis, moliu ar panašiomis medžiagomis) ir siauros gatvelės apsuptos žydinčiomis gėlėmis. Gamta nugali akmenis ir betoną: dideli parkai žaliuoja netoli centro; dirbtiniai ežerai puošia vakarinius Kopenhagos kvartalus; kanalai išvagoja rytinę miesto dalį.

c. Miesto įžymūs žmonės.

Absalonas (1128-1201). Roskilde miesto vyskupas, Lund miesto arkivyskupas, o taip pat karo vadas: jis davė atkirtį Slovėnų gentims. Be to – Kopenhagos, Danijos sostinės įkūrėjas.

Paminklas Kopenhagos įkūrėjui Absalonui.

Margaretė I (1353-1412). Pirmoji Danijos karalienė per tūkstančius metų besitęsiančią monarchiją (antrąja tapo Margaretė II). Ji sudarė šiaurinę sutartį tarp Danijos, Norvegijos ir Švedijos. Mirė nuo maro laivo denyje, kuris buvo karantine Flensburgo fiorde.

Frederikas VII (1808-1863). Paskutinis karalius iš Oldenburgų dinastijos. Jis 1849 metais pasirašė pirmąją Danijos konstituciją. Ši konstitucija garantavo spaudos, susirinkimų ir tikėjimo laisvę, būtiną išsilavinimą, o taip pat valdžios pasidalinimą tarp karaliaus ir dviejų palatų išrinktų visuomeninių rinkimų pagrindu (balsuoti negalėjo moterys ir jaunesni nei 31 metų vyrai).

Danijos karalienė Margaretė I.
Danijos karalius Frederikas VII.

Kristianas IV (1588-1648). Danijos karalius. Jo valdymo metais Danijoje vyko meno bei kultūros kilimas, tačiau tuo pačiu metu Danija vykusiuose karuose su Švedija prarado dalį savo žemių. Jis buvo populiarus nepaisant to, kad pralaimėjo nemažai mūšių. Galbūt populiarumą jis pasiekė dėka savo domėjimosi prekyba ir vidaus produktų gamybos skatinimu. Jo įtaka Kopenhagoje buvo labai didelė. Jis pastatė naujų prieglaudų bei daugelį gražių statinių, tarp jų ir Rosenborg rūmus.

Danijos karalius KristianasIV.

Leonora Kristina (1628-1698). Mylimoji Danijos karaliaus Kristiano IV duktė. Ištekėjo už valstybės komiteto pirmininko Korfico Ulfeldto, po karaliaus mirties apkaltinto lėšų iššvaistymu. Jis kartu su žmona pabėgo į Švediją, po to į Vokietiją. Leonarda Kristiną areštavo Anglijoje, atvežė į Daniją ir be teismo nutarimo pralaikė Frederiksborg pilies kalėjime 22 metus. Kalėjime ji parašė memuarus “Sunkūs prisiminimai”.

Andersenas Tagė. Dailininkas – floristas. Jam priklauso pati nuostabiausia parduotuvė Kopenhagoje. Tai tikrų tikriausios dailininko dirbtuvės su oranžerijomis sode, kur prie “jūsų akių” sukuriamos pribloškiančios gėlių puokštės.

Blidstrubas Herfufas (1912-1988). “Aštrūs” ir išraiškingi jo piešiniai su politinėmis ir buitinėmis scenomis dažnai palieka pilną ir aiškų pasakojimą. Labiausiai populiarus Blidstrubas buvo tarybų sąjungoje, laureatas tarptautinės Lenino premijos (1964).

Torvaldsenas Bertelis (1770-1844). Skulptorius. Tai vienintelis meistras neišpažįstantis katalikiškojo tikėjimo, tačiau gavęs Vatikano užsakymą pagaminti antkapį Tėvui Pijui II. Jis vykdė visos Europos užsakymus. Pasistatė sau šventyklą Kopenhagos centre, palikdamas savo gimtajam miestui palikimą – visus savo kūrinius.
Tycho Brahe (1541-1601). Astronomas. Atrado naują žvaigždę Kasiopėjos žvaigždyne ir sukūrė planetų judėjimo aplink Saulę taisykles, tuo padėdamas pagrindus Niutono gravitacijos taisyklių bazei.

Tycho Brahe.
d. Miesto šventės.
Balandžio 16d. Danijos karalienės Margaretės II gimimo diena, šią dieną karališkosios šeimos nariai Amalienborg rūmų balkone sveikina minią perpildytą meile jiems. Tarp susirinkusių būna daug jaunų žmonių. Tai gal būt todėl, jog tą dieną jiems nereikia eiti į mokyklas. Šią dieną taip pat galima stebėti iškilmingą rūmų sargybos keitimosi ritualą.

Danijos karalienė Margaretė II.

Iškilmingas Amalienborg rūmų sargybos keitimasis
Danijos karalienės Margaretės II gimimo dienos proga.

Birželio 23d. Tai be abejo Joninės – pati trumpiausia naktis metuose, kurios metu deginami laužai visoje šalyje.

Pirma liepos savaitė. Tarptautinis džiazo festivalis Kopenhagoje. Nemokami koncertai miesto gatvėse, pasirodymai ir spektakliai kavinėse ir teatruose.

Gruodžio 25-26d. Šv. Kalėdos.
Sausio 1d. Naujieji metai.

Balandžio 1-2d. Didysis ketvirtadienis ir didysis penktadienis.

Balandžio 4-5d. Velykos.

Ketvirtos savaitės penktadienis po Velykų. Didžiosios maldos diena.
Gegužės 1d. Darbo žmonių solidarumo šventė.

Birželio 5d. Konstitucijos diena (1849m.).

e. Ekstremumai.
StrØget gatvė. Ilgiausia pėsčiųjų gatvė Europoje. Ji tęsiasi 1,6km..

f. Pasižvalgykime po Kopenhagą.
Mūsų kelionės po Kopenhagą metu aplankysime kelias žymesnes ir labiausiai lankomas vietas. Tai miesto rotušė “Radhuset” (Nr.1); ilgiausia Europoje pėsčiųjų gatvė “Stroget” (Nr. 2); gatvė “Nyhavn” (Nr.3); Danijos karalienės rezidencija Amalienborg Slot (Nr.4);

Mūsų kelionės po Danijos sostinę, Kopenhagą planas.
meno muziejus “Statens Museum For Kunst” (Nr.5); karališkieji vasaros rūmai “Rosenborg” (Nr.6); meno muziejus “Nationalmuseet” (Nr.7); Kopenhagos “širdis” Christiansborg” (Nr.8); skulptoriaus Tornvaldseno Bertelio muziejus “Thorvaldsens Museum” (Nr.9); meno galerija “Ny Carlsberg Glyptotek” (Nr.10); ir “atsipalaidavimui” pasilinksminimo parkas “Tivoli” (Nr.11).

1. Radhuset.
Tai Kopenhagos rotušė. Jos statyba buvo užbaigta 1903 metais. Architektas Martinas Niurupas sukūrė projektą, kurį paveikė Skandinavijos viduramžių architektūrinis stilius (bokštai, raudonos plytos). Dekore taip pat yra šiaurinės Italijos architektūros detalės. Priešais pagrindinį įėjimą stovi miesto įkūrėjo Absalono statula. Pastato viduje galima išvysti astronominį laikrodį, kurį sukūrė laikrodžių meistras Ensas Olsenas. Nuo 1955 metų laikrodis rodo visų planetos vietų laiką, saulės sistemos planetų padėtį, švenčių datas ir kita.
Laiptais, kuriuose yra 346 laipteliai galite pakilti į pastato bokštą (105m. aukščio), nuo kurio matosi graži viso miesto panorama.

Miesto rotušė Radhuset.
2. Stroget.
Tai pati ilgiausia pėsčiųjų gatvė ne tik Kopenhagoje, Danijoje, bet ir visoje Europoje. Be to ši gatvė tapo pačia pirmąja pėsčiųjų gatve, atidaryta 1962 metais. Iš tikrųjų ši gatvė susideda iš keturių gatvių, ir prasideda miesto rotušės aikštėje, o baigiasi Operos aikštėje. Vasarą bet kuriuo paros metu čia tyro ypač didelis judrumas: pirkėjai, pasivaikščioti išėję žmonės, šachmatininkai, klounai, komediantai ir keliaujantys magai, muzikantai iš visos Europos. Nemaža ir prekeivių gintaru, porcelenu, antikvariatu ir panašiomis vertybėmis. Atrodo, kad visi esantys Kopenhagoje sueina į vieną gatvę. Tačiau tai labai geraširdiškai nusiteikusių žmonių masė. Policija čia nepatruliuoja, nes visi dalyvaujantys ir vaidinantys gauna tam skirtus leidimus. Gatvėje taip pat yra begalė parduotuvių, kuriose galima nusipirkti viską, pradedant nuo kramtomosios gumos ir baigiant automobiliu.

Stoget gatvė praeina ir per dvi plačias aikštes. Tai Nytorv ir Gammel Torv aikštės.
Aikštėje Gammel Torv (sena aikštė) jau nuo seno rinkosi pati skirtingiausia liaudis. Jos viduryje stovi puikus fontanas, kurio viduryje, tarp srovių, karališkosios šeimos narių gimtadieniais plaukia auksinis obuolys.

Stroget gatvė.
Aikštėje Nytorv (nauja aikštė) ankščiau buvo miesto rotušė, o po to teisingumo rūmai. Pastatas pastatytas XIX amžiuje neoklasikiniu stiliumi. Po neseniai vykusios jo restauracijos, jis atrodo taip puikiai kaip ir būdamas visiškai naujas. Ant jo priekinės pusės puikuojasi užrašas – “Med Lov skal man Land Bygge” (šalis statosi pagal įstatymus).

3. Nyhavn.
Puikus poilsis po pasivaikščiojimo Stroget gatve – pasėdėti jaukiame restorane prie vandens. Nyhavn gatvėje yra keli iš pačių geriausių viešbučių. Nyhavn gatvė buvusi jūreivių ir rašytojų (tame tarpe ir Hanso Kristiano Anderseno) mėgstama pasisėdėjimų vieta. Tai ilga, šalia kanalo esanti gatvė (kanale esančiame prie šios gatvės randasi kelto plaukiojančio Kopenhagos kanalais pradinis taškas), kurioje randasi visa eilė lauko kavinių ir restoranų, įsikūrusių atrestauruotuose senoviniuose namuose. Ši gatvė sukuria jaukią atmosferą, labai tinkančią pietums ar vakaro alui.

Nyhavn gatvė.

4. Amalienborg Slot.
Kai po Anglijos artilerinio apšaudymo sudegė Kristiansborgo pilis miesto centre, karališkoji šeima liko kaip sakoma “ant gatvės”. Ji išsinuomavo tris iš keturių pastatų Amalienborg aikštėje, kurie priklausė vienai aristokratų šeimai. Visi keturi pastatai labai kuklūs, juos pagal N. Žardeno planus suprojektavo Nilsas Eitvedas. Pastatai išdėstyti aikštėje ratu ir sudaro neapsakomo grožio architektūrinį ansamblį. Karališkoji šeima juose galutinai įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje.
Karalius gyvena viename, o jo palikuonys kitame dvare. Po karaliaus mirties jaunasis karalius pasilieka gyventi savo dvare, kuris tampa karališkuoju dvaru. Karalienė Margaretė gyvena dvare, kuris išdėstytas šiaurės – rytiniame komplekso krašte.

Amalienborg Slot.

Princai Iokimas ir Frederikas – šiaurės – vakariniame dvare, kuris taps karališkuoju dvaru kai Frederikas taps sosto valdytoju. Ketvirtasis dvaras skirtas priėmimams. Ansamblio centre stovi paminklas Danijos karaliui Frederikui VI. Šį paminklą sukūrė ir iškalė prancūzų skulptorius Salli. Legenda pasakoja, kad paminklo pastatymas kainavo tiek pat kiek visų keturių dvarų statyba.

Kada karalienė esti rūmuose, sargybos pasikeitimas vyksta iškilminga tvarka, su orkestru 12.00val.. Kariai atvyksta iš netoli esančios Rosenborgo pilies 11.30 val..

5. Statens Museum For Kunst.
Kopenhagos meno muziejus. Buvo pastatytas specialiai didelių meno kolekcijų pristatymui ir laikymui. Dviejuose aukštuose pristatyti Europos meistrų darbai, tame tarpe ir Danijos, pradedant nuo XVI amžiaus iki mūsų dienų.

Kopenhagos meno muziejus.

Apžiūrą galima pradėti nuo kairios pirmo aukšto pusės – salės skirtos Norvegijos menininko Edvardo Munko kūrybai.
Penktoje ir šeštoje salėse rodomi Matiso paveikslai. Šis Prancūzijos tapytojas padarė pačią didžiausią įtaką Skandinavijos menininkams. Muziejuje rodoma didesnė dalis jo kūrinių. Pavyzdžiui “autoportretas” ir “Žmonos portretas”.
Aštuntoje salėje du Pikaso paveikslai.
Devintoje salėje Matiso guašu tapyti paveikslai. Šalia patalpinti du Modiljano paveikslai – “Alisa” (1917m.) ir “Artisto Pjero kostiume portretas” (1915m.).
Dešimtoje salėje Vokietijos menininko Milio Holde paveikslai. Jo darbuose galima išvysti labai ryškias spalvas, kurios kontrastuoja su dideliais, juodais rėmais.
Dešinėje pirmo aukšto pusėje – trisdešimt šešta salė, kurioje yra keli paveikslai iš judėjime “Kobra” dalyvavusių dailininkų (E, Jacobsen, A. Iorn), o taip pat danų siurrealisto V. Freddje darbas “Švelnus portretas”. Jo paveikslai dažnai tapdavo skandalų objektais parodose.
Kitoje salėje V. Lunstremo paveikslai, kurie atrodo tapyti veikiant Ž. Brako įtakai, tačiau spalvos jo paveiksluose tipiškai skandinaviškos.
Muziejuje be galo daug žinomų ir puikių paveikslų, todėl paminėsime tik kai kuriuos iš jų:
Filipino Lippi – “Iokimo ir Anos susitikimas prie auksinio tilto Jerusalime” (1497m.);
Feliče Boselli – “Jauno jaučio kaukolė” (XVIIIa.);
K. Blokas – “Romos osterijoje” (1866m.). Super didelis paveikslas ir labai išraiškingas, ypač žmonių veidai. Jis labai panašus į fotografiją, netgi atrodo, jog joje pavaizduoti personažai juda. Atkreipkite dėmesį į širšę ir musę ant grafino su vynu kaklelio.;
M. Rerbje – “Kalėjimas šalia teisingumo rūmų” (1831m.), ši vieta vis dar yra Kopenhagoje, nors be kalėjimo. Įspūdingas, kaimiško stiliaus medinis pastatas, kuris buvo pastatytas XIX amžiuje. Paveikslo tema nebuvo architektūra, kaip daugelio to meto dailininkų. Kalėjimo pastatas atliko teatro dekoracijos vaidmenį, kurio fone dailininkas pavaizdavo tai, kas vyko gatvėje. Paveiksle gatve eina daugybė žmonių, ko negalima pasakyti dabar. Šiais laikas ši gatvė tuštoka, turistai apie ją pamiršo.

6. Rosenborg.

Rosenborg pilis. Tai buvusieji karališkieji vasaros rūmai Kristiano IV valdymo metais (1607m.). Skirtingai nuo kitų “karaliaus – statytojo” rūmų šis nedegė ir nebuvo apšaudomas. Jis buvo užmiesčio rezidencija daugeliui Danijos monarchų ištisus šimtmečius. Dabar tai karališkosios šeimos muziejus, karališkosios šeimos religijos namai, o taip pat čia laikomos karalienės brangenybės. Kai kurias iš jų, išskyrus karūną, karalienė užsideda ir dabar.

Danijos karalienės karūna.

Lankytojams rūmai atidaryti nuo 1833 metų. Paradinėje salėje, trečiame aukšte galima pamatyti karališkąjį sostą. Jis visas pagamintas iš marmuro ir apsuptas trimis sidabriniais liūtais (XVIIIa.). Baldai ir paveikslai pristato Danijos karalių valdymo šaliai istoriją. Aplink rūmus yra parkas, kuriuo taip pat galima pasivaikščioti. Jį labai mėgsta Kopenhagos gyventojai. Iš čia atsiveria puikus rūmų vaizdas.

Rosenborg rūmų paradinė salė.

Rosenborg rūmai iš parko pusės.

7. Nationalmuseet.
Nationalmuseet yra pagrindinis Danijos istorijos muziejus. Jis įsikūręs puikiuose 18 amžiaus rūmuose miesto centre. Atnaujintas ir vis dar plečiamas, muziejus esti kultūriniu centru, pristatančiu platų kolekcijų spektrą. Pastoviai demonstruojamose kolekcijose prabėga daigiau nei 10000 metų.

Nationalmuseet.
Štai keletas iš pastoviai demonstruojamų kolekcijų;
Ų Priešistorinė Danija.
Nuo šiaurinių elnių medžiotojų dar ledo amžiuje iki Danijos vikingų. Pasakojimas vyksta dėka archeologinių atradimų iš akmens, bronzos ir geležies amžių.
Ų Danija viduramžiais ir atgimimo laikotarpiu.
Danijos visuomenė iki ir po reformacijos. Tai bažnyčių meno, kostiumų, ginklų, meno kurinių ir pan. kolekcija.
Ų Septynioliktojo amžiaus Danija.
Princo rūmai ir muziejaus istorija.
Ų Karališkoji monetų ir medalionų kolekcija.
Monetų istorija nuo vikingų iki dabartinių laikų. Kolekcijoje taip pat demonstruojamos senovės Romos ir Graikų monetos.
Ų Egipto ir klasikinio antikvariato kolekcija.
Kolekcijos iš senovės Egipto, Graikijos ir Italijos kultūrų. Didžiausia Graikų keramikos kolekcija visoje Skandinavijoje.
Ų Etnografijos kolekcija.
Kelionė aplink pasaulį.

Lankymas pradedamas nuo pirmojo aukšto ir jame esančių salių, kurios skirtos priešistoriniam Danijos periodui.

Vienuolikta salė. Bronzinis amžius. Eksponatai rasti atliekant kasinėjimus, pavyzdžiui žmogaus griaučių liekanos. Vienoje iš vitrinų rodoma žmogaus kaukolė su likusiais plaukais. Taip pat yra daug kitų įdomių eksponatų: kultinis kirvis, brangenybės, papuošalai.

Nationalmuseet eksponatas.

Devintoje salėje – eksponatai liudijantys apie saulės kultą, pirmųjų žmonių gyvenusių Skandinavijoje tikėjimą. Vienas iš tokių eksponatų – arklys vežantis saulę ant ratukų visas padengtas auksu.

Vienas iš saulės kulto eksponatų.

Kitose salėse žemėlapiai, paveikslai ir daug kitų praeities įrodymų nukelia jus į tolimą praeitį.

Salėse, kurios skirtos vikingų menui, pristatomos įdomios jų laivų rekonstrukcijos, daugybė papuošalų, kurie įrodo, jog barbarai buvo gana pedantiški ir skrupulingi.
Per įstiklintą koridorių galite pereiti kiemą ir pakilti į antrą aukštą, kur pristatomi viduramžiai ir atgimimas. Šio aukšto salėse galite pamatyti labai gražų kalėdinį lopšį iš katedros Odene mieste; bronzines statulėles – vandenius su dvejomis skylutėmis, per kurias pildavo vandenį tikybos apeigose; ąsotėlius kuriuos naudojo tais pačiais tikslais labai turtingos šeimos; liūtų ir raitelių atvaizdus pavaizduotus XII ir XVI amžiuose.
Šimtas trisdešimt pirmoje salėje patalpintas didžiulis triptikas (1435m.) su 36 šventųjų atvaizdais. Spalvos vis dar atrodo gyvos. Triptiko centre – Jėzaus Kristaus atvaizdas. Šis meno kūrinys būna visada išskleistas, tačiau jį suskleidus galima išvysti nukryžiavimo scenas.
Kitose salėse galite apžiūrėti reformas ir griežtą to meto meną. 1536 metais Danijos karalius Kristianas III uždarė į kalėjimą katalikų vyskupus ir konfiskavo bažnyčių turtą. Katalikizmo stiprybė buvo sugriauta ir bažnyčios per prievartą priėmė reformaciją. Taip pat jūsų dėmesiui pristatyti 7 iš 43 žymių paveikslų su 100 Danijos karalių atvaizdais. Gobelenai buvo išausti žymiausių to meto audimo meistrų iš Olandijos XVI amžiaus pabaigoje. Didesnė jų dalis sudegė gaisro metu 1859 metais Frederiksborg pilyje, Hillerod mieste. 7 paveikslus sugebėjo išsaugoti ir dabar jie pristatomi Helsingor mieste, Kronborg pilyje.
Įdomus eksponatas – cilindro formos veidrodis, stovintis ant apvalaus, vienos kojytės staliuko. Veidrodis išgraviruotas tokiu būdu, jog pažiūrėjus į jį galima išvysti karalienės ir Frederiko III atvaizdus.
Vėliau galite apžiūrėti muziejaus skyrių, kuriame pristatomi 1660-1830 metų miestelėnų namų interjerai; monetų ir medalionų kolekcija, galinti sudominti ne tik kolekcionierių. Galite nesikuklindami pasiimti padidinamąjį stiklą ir ištraukę stalčių drąsiai apžiūrinėti mažesnes detales. Čia pat yra “vaikų muziejus” kur daug vietos skirta vaikams – čia jiems viskas leistina. Jie gali viską pačiupinėti rankomis, buriuoti vikingų laivą ar pasėdėti mokyklos suole, kuriame sėdėjo dar jų pro pro močiutė. Taip pat vaikai gali pabandyti tapyti, lipdyti ar pan..
Trečiame aukšte patalpintas skyrius skirtas antikai: kargografija, mumijos, statulos, moliniai gaminiai.

8. Christiansborg.
Kristianborg rūmai stovi salelėje Kristianshavn, nuo kurios viskas ir prasidėjo. Vyskupas Abisalonas, kuriam paminklas veidu į šią salelę stovi Hajbro aikštėje, 1167 metais įsakė pastatyti šioje vietoje sutvirtintus rūmus. Nuo XII amžiaus rūmai ne kartą buvo griaunami: 1367m. karaliaus Kristiano VI įsakymu, kuris norėjo turėti labiau patogų būstą; vėliau 1794m. rūmai sudegė, kas privertė karališkąją šeimą ir visą dvarą persikelti į Amalienborg rūmus. O 1884m. įvyko naujas gaisras. Trumpiau tariant kaip gaila bebūtų, tačiau šis istorinis pastatas tapo XXa. statiniu. Jo statyba buvo užbaigta 1928m.. Nuo pirmojo pastato, kuris buvo pastatytas baroko stiliumi, liko tik marmurinis tiltas vedantis link pagrindinio įėjimo, o taip pat arklidės, karuselės ir dvaro teatras. Koplyčia pastatyta 1826 metais, tačiau 1992 metais, pačiame restauracijos įkarštyje jos stogas sudegė nuo trasuojančios raketos, kurią

Christiansborg rūmai.
paleido kažkoks praeivis prisisiurbęs vyno. Visiškai šalia yra skulptoriaus Bertelio Torvaldseno muziejus su jo skulptūromis ir kapu (ten męs užsuksime vėliau).

Christiansborg rūmų viduje.
Kokia bebūtų liūdna šių rūmų istorija, jie visų pirma yra politinės valdžios centras. Čia vyksta parlamento ir valdžios posėdžiai. Nors karališkoji šeima ir išvyko iš šių rūmų ir prarado dalį savo valdžios galių, Kristiansborge vis dar egzistuoja puiki salė priėmimams, kur karalienė ir princas praveda audiencijas ir banketus.

9. Thorvaldsens museeum.
Tai skulptoriaus Torvaldseno Bertelio (1770-1844m.) muziejus. Jame sukauptos skulptoriaus statulos ir patalpintas jo kapas. Tai pirmasis muziejus Kopenhagoje, kuriam specialiai buvo pastatytas pastatas. Atidarytas 1848 metais. Muziejus randasi Christiansborg rūmuose, parlamento rezidencijoje. Jame pristatyta daugybė skulptoriaus statulų, kai kurios iš jų monumentalinės. Iš jo darbų iš karto matosi, jog skulptorius buvo “įsimylėjęs” Romą. Jūs tikrai tinkamai įvertinsite paveikslų ir antikinių skulptūrų kolekciją.

Torvaldseno muziejuje.

10. Ny Carlsberg Glyptotek.
Tai naujasis meno muziejus. Jo įkūrėjas – aludaris Karlas Jakobsenas (Carl Jacobsen (1842-1914m.)). Jis ir pradėjo rinkti vieną iš didžiausių tuo metu privačių kolekcijų. Jakobsenas buvo giliai susidomėjęs prancūzų, danų bei antikiniu menu. Muziejų jis pavadino prie jo alaus daryklos pavadinimo pridėjęs žodį “Glyptotek”, kuris reiškia “skulptūrų kolekcija”.
Pastatą suprojektavo architektas Vilgelmas Dahlerupas, Kopenhagos teatro autorius. Pastato architektūroje susilieja du stiliai: rokoko ir labai neįprastas stilius su firmos “Carlsberg” alaus daryklų dvasia. Muziejus statėsi 1897-1906m. privačiai Karlo ir Otilijos Jakobsenų klasikinio meno kolekcijai. Jakobsenų pora – mecenatai ir filantropai – norėjo pristatyti savo kolekciją publikai.
Pastato viduje yra žiemos sodas, kur auga aukštos palmės, kaktusai bei kiti tropinių kraštų augalai. Sode yra suoliukų, ant kurių galima pasėdėti ir pasigrožėti skulptoriaus Kai Nielsen fontanu “Šaltinis”.

Kai Nielsen fontanas.

Ekskursiją galima pradėti bet kokia norima tvarka. Labai malonus interjeras, lieka tik gailėtis, jog visi paaiškinimai parašyti tik danų kalba.
Jeigu jūs norite išlaikyti chronologinę seką, tai jums reikia pereiti per sodą, po to didelę graikų – romėnų formos paradinę salę. Čia patalpintos romėnų statulos – kopijos, tačiau sarkofagai – tikri. Apatiniame aukšte turtinga ir gerai pristatyta laidojimo urnų bei gaminių iš keramikos kolekcija.
Dabar reikėtų pakilti į viršų, pereiti paradinę salę ir įeiti į salę Nr. 1. Čia pradžia vienos iš pačių turtingiausių antikos kolekcijų.
Salė Nr. 2 – senovės Egiptas. Daugybė sarkofagų. Viena mumija labai gerai išsilaikiusi: išliko bintai kuriais ji buvo suvyniota ir “pasas” su hieroglifais. Mirusysis turėjo pateikti jį kai bus “sveriama” jo siela. Apačioje maži muminizuoti krokodilai. Salės centre išstatytos medinės figūrėlės (2000m. pr. m. erą), vaizduojančios visus to meto amatus: pamatysite kalvę, žemdirbystės darbus, derliaus nuėmimą, namų ruošos darbus, rašytoją užraišinėjantį maišų su grūdais kiekį. Kairėje – alaus gaminimas. Visi šie daiktai lydėdavo mirusįjį į amžinojo poilsio karalystę.

Ny Carlsberg Glyptotek muziejaus eksponatas.

Trečioji salė taip pat skirta senovės Egiptui. Nepraleiskite labai brangų eksponatą – mažą hipopotamą iš alebastro, pagaminto 3000m. pr. m. erą. Daugybė antkapių ir žibalinių lempų.
Penktoji salė. Bareljefai, padengti keramika ir glazūra. Jie rasti legendiniame Babilone.
Dabar galite pakilti į viršų ir pasigrožėti prancūzų impresionistų paveikslais (Dega, Renuaro, Moriso, Sisilėjaus, Mone, Rišaro), skulptūromis bei postimpresionistų Bonaro ir Biuaro darbais. Taip pat danų tapyba (XIXa. pabaigos ir XXa. pradžios darbai). Atkreipkite dėmesį į auksinio amžiaus epochos danų romantikų kūrinius (1848-1853).
Pakilę dar aukščiau pamatysite prancūzų tapytojų Koro, Davido darbus; privačią R. Vinteri kolekciją, 1983m. padovanotą muziejui, kurioje Šagalo Drakomedi, Pikaso, Dali kūriniai.
XIXa. pabaigos ir XXa. pradžios skulptūros meną labai puikiai pristato skulptoriaus Tornvaldseno, jo mokinių bei Rodeno darbai.

Ny Carlsberg Glyptotek muziejaus eksponatai.

11. Tivoli.
Tai bemaž visame pasaulyje žinomas pasilinksminimų parkas. Jame visiškai ypatingas pasaulis. Tai šypsenų, mandagumo, saldumynų, dekoracijų su šviesomis, gėlėmis ir fontanais pasaulis. Bet tai ne ”Disneilendas”, Tivoli turi savo veidą. Parkas turi ilgą istoriją: per 150 metų laikotarpį vaikų kartos linksminosi tais pačiais atrakcionais. Nuo atidarymo dienos (1843m.) Tivoli parkas priėmė 270 mln. lankytojų. Dabartiniu sezono metu, čia ateina 4 mln. žmonių iš jų 60% danų. Tivoli parko sodas vis dar esti tikru danišku parku, kurio turistai nesugebėjo iš jų “atimti”. Parke vyrauja senamadiška atmosfera prasidedanti jums tik įėjus pro parko vartus: jus pasitinka kontrolieriai apsirengę kaip dvaro šveicoriai. Jų rūbai su paauksuotomis sagomis, baltomis pirštinėmis bei kepurėmis. Parke lankytojų laukia įvairiausi atrakcionai: nuo ultra šiuolaikinių amerikietiškų kalnelių iki medinių sūpynių vaikams. Daugybė žaidimų automatų, bei įvairių loterijų. Nepraleiskite progos padaužyti virtuvės indų, mėtydami į juos iš smėlio sulipdytos gniūžtės! Parke taip pat yra lėlių teatras mažiesiems lankytojams. Galima pamaitinti antis, kurių čia didelė gausybė, pavalgyti, pasimėgauti 400000 gėlių, kurių trečdalį sodina kiekvieno sezono pradžioje. Vakare sodas įgauna stebuklingą vaizdą. Tūkstančiai įvairiausių spalvų bei formų prožektorių ir lempų apšviečia fantastinį vaizdą: fontanai, parkai su tulpėmis ir narcizais, statulos ir pastatai. Darbo dienos pabaigoje – puikūs fejerverkai.

Tivoli parkas vakare.

2. CHARLOTTENLUND MIESTAS.
a. Pasižvalgykime po Charlottenlund.
Šiame mieste aplankysime Danijos akvariumą (Nr.1) bei tapybos ekspoziciją Ordrupgaardsamlingen (Nr.2).

Kelionės po Charlottenlund miestą planas.
1. Danmarks Akvarium.

Danijos akvariumas. Atidarytas 1939 metais. Jame yra daugiau nei 70 akvariumų, kuriuose telpa 1 mln. litrų vandens, 3000 žuvų ir gyvūnų gyvenančių visuose pasaulio vandens telkiniuose. Neseniai atlikta interjero rekonstrukcija, kuri leidžia įsivaizduoti tropinių šalių jūras su jų augmenija, bei giliuosius okeano vandenis.

Keli Danijos akvariumo eksponatai.

2. Ordrupgaardsamlingen.
Tai tapybos ekspozicija, kuri patalpinta dideliame name viduryje parko. Didelėje salėje surinkta daugiau nei 100 paveikslų, kurių daugelis tapyta XIX amžiuje. Tame tarpe yra vienas Sezano darbas; 11 – Karo; 9 – Dega; 6 – Delakrua (Žoržo Sando portretas 1838m.); 8 – Gogeno; 5 – Mane; 4 – Mone; 6 – Pissaro; 8 – Renuaro; 6 – Sisleo ir t.t.. Jei būsite čia, nepamirškite pasigrožėti Renuaro paveikslu “Jauni žmonės gatvėje” (1877m.) ar pažvelgti į apniukusį Datę dovanojantį savo “Dieviškają komediją” Gomerui, kurį nutapė Engras (1827m.). Tai visiškai pabaigtas Engro eskizas paveikslui “Gomero Apofeozas” kurį galima pamatyti Luvre. Taip pat vertas dėmesio Domje paveikslas “Kovotojai”. Jis pritraukia akį savo puikiomis spalvomis, gera perspektyva bei atspalvių žaismu.

Apžiūrą galima pratęsti kitame erdvaus pastato sparne. Čia pristatomi danų tapytojų darbai, gyvenusių tuo pačiu laiku. Tarp jų ir Peteris Hansenas ir P. K. Skovgoras, kurių darbus galima pamatyti ir pilies Frederiksvaerk salėse. Tarp dviejų pastato sparnų įrengtas žiemos sodas pratęstas terasa, kuri pereina į ąžuolų parką. Keli stalai bei kėdės tarytum paruoštos draugams. Čia jums su šypsena pasiūlo kavos arba arbatos.

Iš kur gi atsirado ši fantastinė paveikslų kolekcija? Ji priklauso Viljamui Hansenui, kuris sukaupė savo kapitalą užsiimdamas draudimo paslaugomis. Būdamas didelis meno gerbėjas jis nupirko iš imperialistų daug paveikslų turuose po Paryžių. Taip 1916 metais buvo pradėta rinkti ši puiki kolekcija. Tačiau 1922 metais jo draudimo kompanija bankrutavo. Jis buvo priverstas parduoti dalį paveikslų. Daugelis paveikslų buvo išvežta į kitas šalis. 20 paveikslų įsigijo Karlsbergo fondo direktorius, kuris tokiu būdu sukūrė turtingą prancūziškos tapybos kolekciją kurią galima pamatyti Ny Calsberg Glyptotek muziejuje (Kopenhagoje). Bet Hansenas nesutiko su savo pralaimėjimu. Kai tik skolos buvo išmokėtos, jis vėl pradėjo pirkti paveikslus ir atidarė savo kolekciją publikos dėmesiui.

3. RUNGSTED MIESTAS.
a. Miesto įžymūs žmonės.

Danų rašytoja Karen Blinksen (1885 – 1962). Bemaž pati garsiausia Danijos prozininkė. Baronienė Karen Blinksen tapo žinoma kaip pasakų vaikams rašytoja, o taip pat todėl, kad 17 metų vadovavo savo fermai Kenijoje. Jos knygos motyvais apie šį eksperimentą pasakojama Holivude pastatytame filme “Iš Afrikos”. Iki jos pripažinimo ilgą laiką Karen Blinksen spausdino savo kūrinius pasirašinėdama slapyvardžiu. Gimė aristokratinėje šeimoje Rungsted mieste kuris yra į šiaurę nuo Kopenhagos, tačiau iš nuosavos fermos Kenijoje grįžo į Daniją tik 1932 metais, po to kai jos santuoka iširo (jos mylimasis tragiškai žuvo auto katastrofoje).

Karen Blinksen

b. Pasižvalgykime po Rungsted.
Šiame mieste aplankysime Karen Blinksen muziejų (Nr.1).

Kelionės po Charlottenlund miestą planas.

1. Karen Blinksen namas – muziejus.
Šiame name Karen Blinksen gyveno tuo metu kai buvo Danijoje. Lankytojams atidarytas nuo 1991 metų. Atėjusiems pristatomas kasdieninis rašytojos gyvenimas. Apžiūrėti galima beveik visus šio namo kambarius bei juose stovinčius baldus, paveikslus bei gyvūnų kailius kuriuos Blinksen atsivežė iš jos fermos Afrikoje. Štai stalelis ant kurio Karen užrašinėdavo radijo perdavimus, o užuolaidos tokios ilgos, jog siekia grindis. Kambariai papuošti gėlių puokštėmis, kurias rašytoja pati labai mėgo komponuoti.

Karen Blinksen namas – muziejus.

Vaikščiojant po gerai prižiūrėtus namus atrodo lyg jūs esate jos svečias ir ji tuoj tuoj įžengs pro duris, prieis prie jūsų, pakvies išgerti puodelį arbatos ir papasakos apie savo kelionę po Jungtines Amerikos Valstijas, kur ji buvo susitikusi su Merlin Monro ir Genriu Mileriu. Šalia namo veikia kavinukė ir nedidelis knygynas, kurio antrame aukšte yra biblioteka ir parodų salė. Vitrinoje puikuojasi visiškai mažytė rašomoji mašinėlė, kuria rašytoja spausdino savo pasakas ir noveles. Būnant ten būtinai pasivaikščiokite po parką, mišką bei netoliese esančius laukus. Ten, po didingu ąžuolu randasi rašytojos kapas papuoštas kukliu betoniniu akmeniu.

4. HUMLEBEAK MIESTAS.
a. Pasižvalgykime po Humlebeak.
Šiame mieste aplankysime šiuolaikinio meno muziejų “Louisiana” (Nr.1).

Kelionės po Humlebeak miestą planas.

1. Šiuolaikinio meno muziejus “Louisiana”.

Įdomus muziejus! Šiuolaikinis menas integruotas į gamtą vaizduotės ir architektūrinių idėjų magijos pagalba. Meno gerbėjai čia ras aukščiausios klasės kūrinius.
Muziejus pastatytas ant jūros kranto, seno (dar XIXa.) namo patalpose. 50-jų metų pabaigoje namo šeimininkas nusprendė patalpinti čia savo geriausią kolekciją. Tada jis kreipėsi į žinomiausius to meto architektus, kuriems pavyko patalpinti šiuolaikinį tuo metu meną į gamtą.

Muziejuje “Louisiana”.

Prie seno namo buvo pastatytas labirintas susidedantis iš daugumos koridorių ir salių keliuose aukštuose. Kiekvieno aukšto architektūra priklauso nuo tame aukšte panaudotų medžiagų (marmuras, medis, plytos.), o taip pat nuo apšvietimo (dirbtinis apšvietimas ir natūrali dienos šviesa). Išorinis vaizdas ir vidinis interjeras vienas kitam neprieštarauja. Pro įstiklintas koridorių sienas galima matyti parką bei jame stovinčias Genrio Mūro, Sezaro, Miro ir Kaldero skulptūras.

Muziejuje “Louisiana”.

Pirmame koridoriuje nuo įėjimo jūs pamatysite Bazarelio paveikslą, S. Archero kolekciją su F. Leže paveikslu nutapytu švino kasykloje 1915 metais, o taip pat daugelio Rusijos meistrų paveikslus tarp kurių Natan Altman, garsaus A. Achmatovos paveikslo autorius.
Penktoje salėje Armano, Sezaro, Kandinsko, Pikaso paveikslai.
Šeštoje salėje Merlin Monro (1967m.), Marlono Brando (1966m.) ir kitų žymių žmonių paveikslai, kurių autorius dailininkas iš Luizianos Endri Uorxolm. 1973 metais jis labai pamilo Daniją ir nutapė Danijos karalienės Margaretės portretą.
Septintoje salėje didžiuliai vokiečių tapytojo Anselmo Kifero paveikslai, tame tarpe paveikslas “Wege der Weltweisen die Hermannsschlacht” (1980 – 1990m.), kurioje pavaizduoti intelektualai nuo Ruso iki Markso.
Šimtas dvidešimt šeštoje salėje priešais varpą ant mažo kubo sėdi žmogus su neišraiškingu veidu, apsivilkęs dryžuotą kalinio rūbą ant vargingo kūno. Jūs galite paspausti mygtuką ant kubo. Staiga žmogus pradeda daužyti galvą į varpą. Šis ne pats linksmiausias, tačiau įsimintinas reginys vadinasi “Attempt to Raise”. Tai amerikiečio Deniso Opengeimo darbas.
Truputį toliau jus priblokš geltonuose Kalifornietiško telefoninio žinyno “Pacific Telephone Los Angeles 1969” puslapiuose puantilizmo ir realizmo sąskambis. Tai 1971 metų amerikiečio Melkomo Marli darbas. O už jūsų nugarų puikuojasi gražuolis paveikslas masyviuose rėmuose “Swimmer Reflection” (1970m.).
Penkioliktoje salėje išvysite nepabaigtą Ž. Beiso darbą “Siurblys medaus siurbimui” (1974 – 1977m.), kuris atrodo kaip išbarstytos agregato detalės. Šio kūrinio autorius mirė 1986 metais taip ir nepabaigęs kompozicijos. To pačio aukšto hole galima pasėdėti ant minkštasuolio ir pasigrožėti puikiu jūros vaizdu arba susipažinti su meno bei architektūros sunkumais skaitykloje.
Nepraleiskite sekančioje salėje esančios anglų skulptoriaus Entonio Garmli statulos kuri vadinasi “Vėjas” (1983m.). Leisdamiesi laiptais pamatysite paveikslą pavadinimu “Ctesiphon”, sukurtą akrilinių lakų pagalba (1967m.), autorius Frenk Stella. Viename pastato sparne išdėstyti Semo Frensiso grafiniai bei akvareliniai darbai. Tarp jų taip pat daug guašu tapytų paveikslų 50-jų metų pabaigoje. Toliau seka belgo Pjero Alešinskio bei amerikiečių Džeksono Poloko ir Džaspero Džonso darbai.
Už muziejaus kavinukės randasi salė skirta judėjimo “Kobra” meistrams (Kopenhaga – Briuselis – Amsterdamas), kuris 1948 – 1951 metais planavo grįžti prie kultūros ištakų pamėgdžiojant primityvų meną ir vaikiškus piešinius.
Ketvirtoje salėje Džakometi darbai. Skulptūrinės grupės (“Venecijos moterys”), biustai, eskizai ir gražus piešinys atliktas pieštuku “Skaitanti motina” (1963m.). Ši salė ypatingai puiki: plytinės sienos nudažytos balta spalva, medinės lubos su sijomis, didelės įstiklintos durys per kurias galima išeiti link prūdo bei laiptai su Semo Frensiso skulptūromis. Išėjus iš salės koridorius su stiklinėmis sienomis leidžia pasigrožėti žolėje stovinčiomis Makso Ernsto skulptūromis “Varlytė”, “Didysis pagalbininkas” bei “Vėžlys” (1967 – 1974m.).
Būdami šiame muziejuje nepraeikite pro kavinės sodą, kur galima skaniai pavalgyti. Apačioje, arčiau jūros yra paplūdimys. Čia pat yra didelė parduotuvė, kur pardavinėjami meno kūriniai, o tai pat kino teatras.
Žmonės vadovaujantys šiam muziejui rado būdą kaip padaryti šiuolaikinį meną populiariu. Nuo pat muziejaus atidarymo dienos (1958m.) Luizianą lanko daugybė žmonių.

5. HELSINGOR.
a. Pažintis.
Tai svetingas ir labai guvus miestas. Guvus jis todėl, kad jis tikra kryžkelė. Į jo uostą atvyksta švedai. Mieste yra daugybė parduotuvių. Tame tarpe ne mažai prekiaujančių alkoholiu. Tuo tarpu kai Švedijoje prekyba alkoholiniais gėrimais labai reglamentuota: valdiškos parduotuvės, alkoholio pardavimo valandos labai trumpos, o ir kainos didesnės nei Danijoje.
Pasivaikščiojimai po miesto centrą slepia labiau estetiškesnius siurprizus: gatvė “Gammel Feargestraede” – labai sena, išsilaikiusi dar nuo viduramžių; Karmelitų vienuolynas (XVa.) pastatytas iš raudonų plytų. Jame palaidota Danijos karaliaus Kristiano II meilužė, kurią tų laikų žmonės vadino ragana (XVIa.).
b. Pasižvalgykime po Helsingor.
Šiame mieste aplankysime Kronborg pilį (Nr.1).

Kelionės po Helsingor miestą planas.

1. Kronborg pilis.
Pilis pastatyta 1585 metais. Ji buvo pastatyta kaip tvirtovė kontroliuojanti laivų judėjimą sąsiauriu “Oresund”. Skiriantį Daniją nuo Švedijos. Tuo metu Kalmarų unija sujungė Daniją su Švedija į bendrą karalystę. Šis regionas tuo metu gyveno už pinigus, surinktus už teisę praplaukti per sąsiaurį. Dabartinį vaizdą pilis įgavo XVI amžiuje Frederiko II valdymo laikotarpiu.

Kronborg pilis.
Laike 1629 metais vykusio gaisro, pilies išorinis vaizdas nukentėjo tik dalinai, bet interjeras buvo stipriai pažeistas. Interjero atnaujinimas vyko darbus kontroliuojant karaliui Kristianui IV.
Prieš tai, kol pakilsite į pilį atkeipkite dėmesį į ant kelio stovintį fontaną su trimis bronzinėmis šokėjomis. Jos lengvos, linksmos, bet nežiūrint į skulptūrinės grupės grakštumą, jų laimė atrodo truputi nenatūralia. Fontano autorius – nuostabus skulptorius R. Tegners. Danai nuo jo nusisuko, o jo dirbtuvės – bunkeris randasi netoliese ir jį mes taip pat aplankysime.
Prie įėjimo į pilį pritaisyta lenta, ant kurios užrašyta, kad pilį išgarsino Šekspyras ir, kad čia vyko tragedijos “Hamletas” veiksmas. Hamletas iš tikrųjų buvo Danijos princas, bet jis gyveno Jutlandijoje, saloje Mors.
Pilies apžiūrėjimas pradedamas nuo koplyčios papuoštos medinėmis skulptūromis. Po to patenkate į karališkuosius apartamentus. Puikūs langai, salės ir koridoriai. Iš jų atsiveria puikus vaizdas. Iš karto išaiškėja strateginė šios pilies paskirtis. Nors architektūra atrodo rūsti, tačiau pilies salės labai šviesios, jų dekoras grakštus ir neperkrautas.
Interjero rūstumas toli gražu nereiškia neturtingumą. Žvilgtelkime į ilgą riterių salę. Tai viena iš seniausių renesanso stiliaus salių Danijoje ir gali būti, kad pati didžiausia iš panašių salių Europoje. Karališkų gobelenų salėje galima pasimėgauti septyniais iš keturiolikos gobelenų, išgelbėtų 1859 metais Frederiksborg pilyje (Hillerod mieste) vykusio gaisro. Kiti pristatomi “Nationalmuseet” muziejuje. Iš viso buvo 43 gobelenai, kuriuose buvo pavaizduoti visi šimtas Danijos karalių, kuriuos istorija žino iki šio momento.

Kronborg pilies viduje.

Po karališkųjų apartamentų su puikiais baldais ir užuolaidomis, jūs pakliūnate į kazematus. Prie įėjimo, rūsčiu veidu ir sukryžiuotomis ant krūtinės rankomis jus pasitiks Holgero Danske statula (1907 metų kopija). Legenda sako, jog šis Danijos karalius VIII amžiuje, Prancūzijoje, buvo paimtas į nelaisvę. Grįžtant į gimtinę jis užmigo amžinu miegu ir atsibus tik tada kai Danijai grės didelis pavojus. Vaikščiodami kazematais sužinosime apie kareivių gyvenimą, kankinimus, kuriuos patirdavo belaisviai. Ištisus metus čia temperatūra yra 8˚C – nei kyla nei krenta.

Danijos karaliaus Holgero Danske statula.

Daugelis pirmo aukšto salių užimtos jūros muziejaus eksponatais. Čia vyksta laikinos ekspozicijos kuriose pristatomi navigacijos prietaisai ir laivų maketai, pradedant nuo laivelių su burėmis ir baigiant laivais su motoriniais varikliais. Lankytojai, kuriuos domina darbai jūroje, gali susipažinti su 25000 knygų biblioteka. Visos knygos skirtos jūrai. Čia taip pat yra didžiulė foto kolekcija.

Eksponatas iš foto kolekcijos.

6. FREDENSBORG.
a. Pasižvalgykime po Fredensborg.
Šiame mieste aplankysime Fredensborg pilį (Nr.1) ir Rudolph Tengers muziejų.

Kelionės po Fredensborg miestą planas.
1. Fredensborg pilis.
Fredensborg pilis. Tai baroko stiliaus pilis su puikiu sodu aplink ją. Ši pilis – vasaros rezidencija karališkajai šeimai.

Fredensborg pilis.
Pilis pastatyta 1720-1722 metais ant ežero Esrum kranto karaliaus Kristiano IV nurodymu. Vėliau pilis kelis kartus buvo perstatoma skirtingais architektais. Vienas iš jų buvo prancūzas Žardenas, kuris taip pat pastatė du paviljonus ant ežero kranto.
Vakarinėje pilies parko dalyje randasi neįprasta pievelė, savotiškas amfiteatras, apsuptas 69 skulptūromis. Jas padovanojo Islandijos ir Norvegijos žvejai savo monarchams. Visas parkas bendrai – maloni vieta pasivaikščiojimui: keliukai, statulos ir antras pagal dydį Ežeras Danijoje.

Fredensborg pilies viduje.

2. Rudolph Tegners museum.
Rudolfo Tengerio muziejus. Šis muziejus tikrų tikriausias bunkeris, pastatytas 1938 metais. Aukštas betoninis kubas, be langų su stikliniu kupolu, skirtu natūraliam apšvietimui. Tengerso kūryba sukelia realaus pasaulio ribų nestabilumo jausmą. Visur į viršų tiesiasi didžiulės statulos, kartais jų proporcijos iškreiptos. Pavyzdžiui apsinuoginusios moters statula: labai apkūnios formos, o atmesta ranka beveik tokio pačio dydžio, kaip ir visas jos kūnas. Čia taip pat yra ir labai masyvios Šekspyro statulos, nors niekas nežino kaip jis atrodė. Ant besiglebėščiuojančių moterų ir vyrų veidų matosi pasitenkinimo ir džiaugsmo, kartais nerimo grimasos. Skulptoriaus stiliui sunku rasti apibūdinimą. Jis tolimas nuo klasikinio Torvaldseno stiliaus ir esti arčiau skulptūrų, sukurtų Musolini ir Hitlerio fašistiniame režime. Yra ir darbų visiškai kito stiliaus, bet danai visada kaltino Tengersą jo simpatijomis nacistams.
Slėpdamasis nuo visuotinio smerkimo skulptorius užsirakino šiame bunkeryje ir pilnai atsidavė kūrybai. Taip jis pragyveno iki pat mirties (1950m.). Muziejus išgyveno sunkius laikus. Tik paskutiniais metais valstybė pradėjo skirti jam dotacijas ir dabar jis jau minimas įvairiose brošiūrose skirtose turistams.

7. HILLEROD.
a. Pasižvalgykime po Hillerod.
Šiame mieste aplankysime Frederiksborg pilį (Nr.1).

Kelionės po Hillerod miestą planas.
1. Frederiksborg pilis.
Frederiksborg pilis ir pilies koplyčia pastatyta prie mažo ežero miestelio centre. Pilis buvo Danijos karaliaus Frederiko II namais bei jo sūnaus Kristiano IV gimimo vieta. Pilyje yra nacionalinis istorijos muziejus ir Danijos nacionalinė uosto galerija. Pilies koplyčioje galima paklausyti vieno atlikėjo koncertą įžymiais Kompenijaus vargonais.

Frederiksborg pilies koplyčia.

1859 metais stiprus gaisras sunaikino dalį pilies, tačiau ji buvo labai greitai atstatyta. Rekonstrukcija buvo atlikta labai tiksliai. Tam pasitarnavo laimingas atsitikimas: kelias savaites prieš gaisrą du dailininkai nutapė savo drobėse pagrindines pilies sales. Visas pilies ansamblis atrodo gana įspūdingai ir grakščiai. Koplyčia – tipiškas atgimimo epochos meno pavyzdys, stipriai papuošta juodu medžiu, sidabru ir inchrustacija. Sienos papuoštos daugybe skydų. Skyduose atvaizduoti žymių Danijos šeimų herbai. Skydų skaičius vis dar didėja, paskutiniai priklauso karalienei Margetetei II, princui Henrikui ir jų dviems sūnums.
Pro sunkiai atveriamas duris jūs papuolate į gausiai papuoštas sales su paveikslais ant sienų. Centrinėje pilies dalyje, pirmame aukšte, randasi taip vadinamas karališkasis sparnas su labai gražia sale pasitarimų pravedimui (pilis ir šiais laikais naudojama dideliems priėmimams). Ši salė 1859 metais vykusiame gaisre nenukentėjo.

Vienas iš Frederiksborg pilyje esančių paveikslų.

Pilies salėje galite pamatyti Danijos karaliaus Kristiano III bibliją (1550m. – pirmasis vertimas į danų kalbą); rankraštį, kurį rašė Kristiano IV duktė Leonora – Kristina XVII amžiuje. Ji šį rankraštį rašė kai 22 metus šioje pilyje buvo laikoma nelaisvėje. Rankraštis vadinasi “Sunkūs prisiminimai”.
Pilies sparne, kur gyveno princesė laikoma daug paveikslų, baldų ir daiktų, kurių pagalba galima stebėti karališkosios šeimos istoriją nuo Kristiano IV iki Margaretės II.
Pilyje įsikūrusiame nacionalinės istorijos muziejui vadovauja kompanija “Carlsberg”. Jos savininkas Karlas Jakobsenas buvo pilies restauracijos fondo įkūrėjas.

Frederiksborg pilis.

8. ROSKILDE.
a. Pažintis.
Miestelis randasi 30km. nuo Kopenhagos. Nors tai pirmasis miestas, kurį su sostine jungia geležinkelis, jis lieka gana provinciškas ir čiabuviai miestelėnai nelabai myli sostinę. Bet vasarą čia visada labai judru. Čia verta atvažiuoti bent jau dėl vikingų laivų muziejaus ir soboro, kuriame palaidoti visi Danijos karaliai (to mes čia ir atvykome). Miestelis pastatytas nelabai didelio fiordo gilumoje. Jis visas apsuptas medžiais. Neįprastas soboro bokštas matosi iš daugelio kilometrų atstumo.

b. Pasižvalgykime po Roskilde.
Šiame mieste aplankysime miesto soborą Roskilde Domkirke (Nr.1) bei vikingų laivų muziejų Vikingeskibshallen (Nr. 2).

Kelionės po Roskilde miestą planas.
1. Roskilde Domkirke.
Tai miesto soboras. Nuo XV amžiaus sobore laidojami visi Danijos monarchai. Dabar čia randasi 20 karalių ir 17 karalienių palaikai. Soborą 1170 metais suprojektavo Kopenhagos įkūrėjas vyskupas Absalonas. Amžių bėgyje soboras patyrė permainas. XIII-XVIIa. buvo pristatytos kelios koplyčios, po to papildomas bokštas ir pagaliau aštrūs, pribloškiančio grožio variniai bokštai.

Roskilde Domkirke.

Apžiūrėjimą reikia pradėti nuo pirmosios koplyčios dešinėje – Kristiano I koplyčios. Šis karalius valdęs Daniją XV amžiaus antroje pusėje yra Oldenburgų dinastijos pradininkas. Jis ir jo žmona Dorotėja ilsisi čia po antkapio plyta. Kristianas III palaidotas prabangiau: jo sarkofagas uždarytas į monumentą pagamintą ir marmuro ir gipso. Kiti du monumentai paminklas Frederikui II ir karalienei Sofijai. Iš tikrųjų abu monumentai tušti nes karstai randasi po marmurinėmis plokštėmis.

Centrinė bažnyčios atrama pastatyta daug ankščiau nei visas soboras. Šią koloną karaliai ir jų svečiai naudojo ūgio matavimui. Pats aukščiausias buvo Rusijos karalius Petras I, lankęsis Danijoje 1716 metais, o pačiu žemiausiu – karalius Seamas Šulalongkornas, kuris matavosi čia 1907 metais.

Dabar papuolate į patį soborą, kur yra karališkoji ložė renesanso stiliuje ir gražūs vargonai (XVIa.). Čia galima pastebėti romėnų ir gotikinį stilių, o taip pat jaučiasi katalicizmo antspaudas.

Sekanti koplyčia priklausė Frederikui V – aukšta ir erdvi. Statėsi viso amžiaus bėgyje, pabaigta XIXa.. Iš pradžių buvo planuojama palaidoti joje 5 karalius ir karalienes, bet palaidota 11! To priežastis buvo nusilpusi Danijos galia po karų su Anglija XIXa. pradžioje. Už pagrindinio altoriaus randasi karalienės Margaretės I kapas. Tai pirmasis laidojimas (atliktas 1413 metais).
Ją palaidojo prieš jos valią, nes ji norėjo būti palaidota vienuolyne esančiame Sore mieste. Jos likučius pervežė Roskilde vyskupas. Karalienė mirė būdama 60 metų nuo maro laivo denyje buvusiame karantine Flensburgo fiorde, todėl palaidota švininiame karste ir daugiau nei 500 metų ilsisi sarkofage, kurio forma vaizduoja ją labai jauną.

Danijos karalienės Margaretės I sarkofagas.

Kristiano IV, karaliaus – statybininko koplyčia labai graži, puošta grotomis pagamintomis iš kaustytos geležies. Interjeras XIXa. Joje taip pat yra Kristiano IV statula, kurią sukūrė skulptorius Tornvaldsenas.

Kristiano IX koplyčia buvo baigta statyti 1924 metais. Joje ilsisi visi dabartinės karalienės protėviai išskyrus tėvą.

Kada iškilo klausimas apie soboro išplėtimą, karalienė Margaretė II nusprendė pristatyti koplyčią iš išorinės soboro dalies. Čia buvo pergabentas Frederiko IX karstas (1985m.). Karalius ilsisi po akmenine plokšte, kurią pats atgabeno karališkąja jachta iš Grenlandijos.

Jeigu apeiti aplink soborą iš lauko pusės, galima pastebėti kaip skiriasi pristatytos prie jo koplyčios pagal architektūros stilių.

Iš dešinės nuo soboro yra gražus pastatas, kuriame yra vyskupo rezidencija, šiuolaikinio meno muziejus ir paveikslų galerija. Šį namą vadina “Geltonais rūmais”. Jame apsistodavo karaliai važiavusieji į savo giminaičių laidotuves.

Iš kitos pusės auga ąžuolas, kurį 1989 metais pasodino popiežius Jonas Paulius II.

2. Vikingeskibshallen.
Tai vikingų laivų muziejus. Senovės brangenybės saugomos pastate iš medienos, stiklo ir betono. 50-aisiais metai buvo pastebėta, kad fiordų vandenyse guli penki laivai, kurie nuskendo maždaug 1000 metais. Juos paskandino su tikslu uždaryti kelią į miestą. Vandens gylis čia tik 1m. 1962 metais šią vietą nusausino ir surinkę daugiau nei 100000 laivų dalių sunumeravo ir lipdo atsižvelgiant į turimus techninius duomenis.
Jau praėjo daugiau nei 30 metų, bet dar ne visi laivai sutaisyti. 1969 metais ant fiordo kranto buvo atidarytas šis muziejus. Tuo metu nei vienas laivas dar nebuvo surinktas, todėl ekspozicija pasakojo apie archeologų darbą. Dabar galima pamatyti kaip renkamas pats ilgiausias laivas (28m.), kuris galėjo paimti 50 irkluotojų.
Laivus muziejuje galite pamatyti per dideles stiklines sienas. Tokiu būdu rasti laivai, kurie pragulėjo vandenyje devynis amžius yra savo aplinkoje. Ant skydų ir įvairiose knygutėse, pardavinėjamose prie įėjimo aprašytos vikingų kelionės ir jų kasdieninis gyvenimas. Pati įdomiausia informacija yra ta, jog vikingai atrado Ameriką penkiais amžiais ankščiau už Kristoforą Kolumbą.
Už prieinamą kainą galima įsigyti vikingų papuošalų kopijų, o taip pat paplaukioti viena iš vikingų laivų kopija, pakelti burias bei pairkluoti.

Galimybė paplaukioti vikingų laivais.
III. PABAIGOS ŽODIS.
Šis referatas nėra jūsų pagrindinis gidas Kopenhagoje ir jos apylinkėse verčiantis jus keliauti nurodytu maršrutu kurį aptarėme. Su savo puikiomis nuotraukomis ir trumpu, faktus atskleidžiančiu tekstu šis referatas skirtas būti prieinamu įkvėpimo šaltiniu bei geru suvenyru atminčiai, jums esant namie.

Linas Anskaitis

IV. LITARETŪRA
1. Knygutė “Danija šiandien” Ministry of Foreign Affaires of Denmark.
2. Kelionės knygutė “Danija”. Michel Strogoff & Ass., City-Guides, Country- Guides, Paris – Luxenbourg – Maskva. 2000m.
3. Knygutė “A Short History Of Denmark”. Aschehoug Dansk Forlag A/S 1998m.
4. Knygutė “Your Guide To Kopenhagen”. Gronlund’s 2000m.
5. Foto albumas “Velkommen Til Danmark”. Jorgen Gronlund.
6. Įvairios brošiūros
7. Internetas:
a. www.visitdenmark.dk
b. www.europa.eu.int
c. www.alean.ru
d. www.glyptoteket.dk
e. www.lousiana.dk
f. www.natmus.dk
g. www.dt.dk
h. www.woco.dk
i. www.sjaelland.com
j. www.sej.dk
k. www.tgv.dk
l. www.toureast-jutland.dk
m. www.petitfute.ru
n. www.turist.dt.dk
o. www.msn.expedia.com
p. www.danmarks-akvarium.dk

Leave a Comment