Kipro sala yra Viduržemio jūros rytuose. Tai trečia pagal dydį Viduržemio jūros sala, kurios padėtis trijų žemynų ir skirtingų civilizacijų sankryžoje lėmė dramatišką, kupiną permainingų įvykių Kipro istoriją.. Palanki geografinė padėtis viliojo ne vieną tautą užkariautoją, panorusią valdyti šią saulėtą salą. Baigiantis Trojos karams, daugiau nei prieš 3000 metų čia atvyko graikai, atsinešdami savo kalbą, kultūrą, religiją ir tradicijas. Vėliau, prieš salai tampant Bizantijos Imperijos dalimi, ištisus šimtmečius ji buvo valdoma egiptiečių, asirų, persų, Aleksandro Didžiojo pasekėjų bei romėnų. Dar vėliau saloje šeimininkavo kryžiuočiai, venecijiečiai, osmanai bei britai. 1960-aisiais Kipras, išsaugojęs graikų kalbą ir kultūrą, tapo nepriklausoma respublika. Po dramatiškų 1974-ųjų liepos mėnesio įvykių 37% teritorijos salos šiaurinėje dalyje priklauso Turkijai. Dabar Kipre gyvena apie 78% Graikų , 18% Turkų; yra anglų, arabų, armėnų, italų. Vyraujančios religijos – stačiatikių (Graikai) ir musulmonų sunitų (Turkai). Vidutinis tankumas 69 žm./km2. Miestų gyventojų 279000 (1974). 1976 buvo 15000 bedarbių. Nac. Pajamos 1 gyv. 1210 dolerių. (1973). Pramonė duoda apie 18% (1971) bendrojo nac. produkto. Kalnakasybos pramonė daugiausia priklauso užs. Kapitalui. Kasama vario rūda, geležies piritai, chromitai, asbestas, druska, gipsas. Elektrinių galia 204 MW. 2/3 pram. Produkcijos vertės duoda apdirbamoji pramonė. Nedideli vyno, alyvų aliejaus, vaisių ir daržovių konservų, tabako gaminių, tekstilės, odinės avalynės fabrikai, cemento gamyklos. Larnakoje yra naftos perdirbimo įmonė. Namudinė keramikos, metalo dirbinių gamyba. Dirbamoji Žemė sudaro 66% ploto, iš jų apie 12% drėkinama dirbamos žemės priklauso valstybei, dvasininkams, dvarininkams. Daugiausia mažų ūkių 1976 surinkta: javų 205, citrusų 230, vynuogių 165, bulvių 150. gyvulių skaičius (tūkst., 1974): avių 430, ožkų 340. kiaulių 163, galvijų 33. 1971 plentų buvo 8400 km. Iš jų 3700 km asfaltuotų. Svarbiausi uostai: Famagusta. Limasolis. Eksportuoja mineralines žaliavas, citrusu, bulves, vyną, spiritą. 1976 eksportas sudarė 105,9 mln. Kipro svarų, importas 177,7 mln. Daugiausia prekiauja su D.Britanija, Graikija, VFR, Italija, Prekyba su TSRS ir kt. Socialinėms šalimis sudarė apie 10% užs. prekybos apyvartos. 1973 aplankė 264000 užsienio turistų, 1976 – 177000. Piniginis vienetas – Kipro svaras, lygus 2,42 JAV dolerio (1976). DIDŽIAUSI MIESTAI – Nikosija, Limasolis, Larnaka, Pafas, Famagusta. Salos pasididžiavimas – Pafos miestas ir devyni Bizantijos laikų kalnų vienuolynai bei cerkvės, įtraukti į pasaulio kultūros paveldo sąrašą ir saugomi bei globojami tarptautinės UNESCO organizacijos. Šioje saloje, dar vadinamoje “Afroditės perlu” galima rasti ir puikius smėlio paplūdimius su skaidriu Viduržemio jūros vandeniu, ir sakais kvepiančius žaliuojančius miškus su įspūdingomis kalnų virtinėmis, ir vaizdingus, civilizacijos dar nepaliestus kaimelius bei kosmopolitiškus, judrius ir gyvybingus miestu. Nuostabus klimatas, gamtovaizdžio įvairovė, neįkainojamos kultūrinės vertybės, svetingi gyventojai, platus pramogų pasirinkimas pavertė Kiprą tikru poilsiautojų rojaus kampeliu…
Kipro ryšiai su Lietuva
1991 09 12 Kipro Respublika pripažino Lietuvą de jure
1992 12 03 LR užmezgė diplomatinius santykius su Kipru.
Pirmasis Kipro ambasadorius Lietuvai buvo Tasos Panayides, reziduojantis Stokholme.
Dabar Kipro ambasadai Stokholme vadovauja laikinasis reikalų patikėtinis Pavlos Anastasiades.
Pirmasis LR ambasadorius Kiprui buvo R.J.Misiūnas, rezidavęs Izraelyje.
Dabartinis LR ambasadorius Kiprui yra A. Eidintas, reziduojantis Izraelyje.
1995 02 Kipre lankėsi LR Ministras Pirmininkas A. Šleževičius.
1997 09 06-08 Lietuvoje lankėsi Kipro UR ministras Y.Cassoulides
Kipras – meilės ir vyno šalis. Čia, kaip byloja legenda, iš jūros putos gimė grožio ir meilės deivė Afroditė.
Štai kaip atrodo Kipro miestai:
Kipro gamta yra labai graži tiek po vandeniu tiek ir ant žemės. Kipro salos krantai žemi, lygūs, tik šiaurėje statūs. Š. Pakraščių tęsiasi Kirenijos kalnagūbris (didžiausias aukštis 1023 m). Centrinę ir Pietų dalį užima Troodo kalnai (didžiausias aukštis 1951m). Šiaurės ir Pietų kalnus skiria Mesaorijos lyguma. Mediteraninis klimatas. Rugpjūčio viduryje temperatūra apie 28, sausio apie 12 laipsnių. Kritulių lygumose 300-500 mm, kalnuose iki 1300 mm, daugiausia žiemą. Iki 500 m kalnuose auga visžaliai krūmai (makija), aukščiau – miškai (apie 20% teritorijos). Veisiasi muflonai; gyvatės, driežai, chameleonai; ereliai pesliai. Kipro ginkluotosios pajėgos buvo sukurtos 1964 atskirai graikų ir turkų bendruomenių. Graikų Nac. gvardiją 1972 sudarė sausumos kariuomenė (11200 žm.), karinės oro (apie 300 žm., 4 lėktuvai, 2 sraigtasparniai) ir jūros (apie 600 žm., torpediniai ir sargybos kateriai) pajėgos, vidaus apsaugos kariuomenė (1400 žm.) – iš viso apie 13500 žmonių. Vadovauja vidaus reikalų ir gynybos ministras, betarpiškai vadovauja Nac. gvardijos vadas (Graikijos generolas). Kipro turkų kariuomenę sudarė sausumos kariuomenė (apie 5000 žm.). Vadovauja Turkijos kontingento Kipre vadas. Kipre dislokuota D.Britanijos (10000 žm.) Turkijos (2 divizijos), SNO (apie 3000 žm.) kariuomenė, Graikijos kariuomenės dalys (1976 duomenys). Kipro- respublika. Pagal 1960 konstituciją respublikos vadovas yra prezidentas, renkamas 5 metams gyventojų graikų, vadovo pavaduotojas – viceprezidentas, renkamas 5 metams gyventojų turkų. Respublika įstatymus leidžia Atstovų rūmai, susidedantys iš 50 atstovų: 35 graikų, kuriuos 5 metams renka gyventojai graikai, ir 15 turkų kuriuos 5 metams renka gyventojai turkai. Rūmų pirmininkas – graikas, vicepirmininkas – turkas. Be to, graikai ir turkai kas sau renkasi rūmus, turinčius teisią kiekvieni savo bendruomenei leisti įstatymus, reguliuojančius religijos, kultūros ir švietimo dalykus. Prezidentas ir viceprezidentas turi vykdyti valdžią kurią jie įgyvendina per jų skiriamą 10 asmenų vyriausybę – Ministrų taryba, neatsakingą Atstovų rūmams. Po 1974 įvykių ne visi konstituciniai organai funkcionuoja. Nuo XIX a. pr. veikia graikų ir turkų švietimo sistemos. 1962 paskelbtas 6-12 metų vaikų privalomojo mokslo įstatymas. Dėstoma tikyba. Pr. ir vid. mokyklos šešiametės. Vid. m-los – 2 pakopų (gr. m-los 3+3 m., turkų m-los 4+2m.). Gr. vid. m-los II pakopa dalijama į humanitarinių, žemės ūkio ir komercinių mokslų ciklus, turkų – į humanitarinių ir gamtos mokslų ciklus. Yra spec. Vid. m-lų (technikos, pedagoginės, miškininkystės). Mokslas pr. m-lose ir vid. m-lų I pakopoje nemokamas. Pr. m-lose apie 35000, spec. Vid. m-lose 1970 m. mokėsi 16700, vid. (ir spec.) mokyklose – 7600 turkų moksleivių. Aukštųjų mokyklų nėra. 260 studentų 1973 studijavo TSRS. Nikosijoje yra Faneromenio biblioteka (įsteigta 1934, apie 45000 t.), Kipro muziejus (įsteigta 1883).
Štai kaip atrodo Kipro pajūris, kalnai ir po vandeniu.
1972 išspausdintos 496 knygos, 1978 ėjo apie
150 įvairių periodinių leidinių (bendras tiražas 300000 egz.; iš 32 žymiausių laikraščių 26 eina graikų, 4 turkų, 2 anglų
ir t.t.).Svarbiausi graikų laikraščiai:“Agon”(nuo 1964),”Mache”
(nuo 1960), “Nea” (nuo 1969), “Phileleutheros” (nuo 1955). Pažangiausios darbo liaudies partijos organas “Harauge” (nuo 1956), “Eleftheri Kupros” (nuo 1978); turkų dienraštis “Halkin sesi” (nuo 1941). Radijas veikia nuo 1953 (graikų, turkų, anglų ir armėnų k.; nuo1963 veikia turkų bendruomenės radijo stotis), televizija – nuo 1957 (graikų, turkų, anglų k.). 1973 veikė apie 120 ligoninių su 3537 lovomis, iš jų 1684 lovos (1967) buvo 21 valstiečių ligoninėje ; 178 gyv. teko 1 lova. 1973 dirbo 527 gydytojai (1195 gyv. teko 1 gydytojas), 172 dantų gydytojai, 242 farmacininkai ir apie 2400 žm. viduriniojo med. personalo. Po nepriklausomybės paskelbimo likviduota maliarija ir trachoma, kur kas mažiau sergama poliomielitu, žarnyno infekcijomis, raupsais. 1970-1975 gimstamumas 1000 gyv. buvo 22,2 mirtingumas 6,8 natūralusis prieaugis 15,4 vidutinė gyvenimo trukmė 1973 buvo: moterų 72,9m., vyrų 70m.
Kipro vėliava
Kipro žemėlapis Kipro herbas