Kipras

KIPRAS

Sostinė: Nikosija NerijusSantvarka: respublikaGyventojų skaičius: 754 tūkst.Plotas: 9 250 km2Valstybinė kalba: turkų ir graikųES šalis kandidatė nuo: 1997 m.Valiuta: Kipro svaras

Kipras – trečia pagal dydį sala Viduržemio jūroje, atsidūrusi trijų žemynų sankryžoje: čia susikerta keliai , vedantys į Afriką, Europą ir Aziją, todėl čia galima išvysti ne tik trijų žemynų augmenijos ir gyvūnijos, bet ir kultūros pėdsakų, kuriuos čia paliko graikai, finikiečiai, turkai, prancūzai, anglai…

Pagal graikų mitologiją Kipre gimė grožio ir meilės deivė Afroditė. Dėl to ši šalis vadinama Afroditės sala, ir visus metus čia plūsta žmonės, trokštantys atgaivinti priblėsusius jausmus ar pagydyti sužeistą širdį.

Nuo vasario iki gegužės mėn. Kipras virsta didžiuliu žydinčiu sodu; vasarą pievos virsta sausais plynlaukiais, nes vidutinė vasaros temperatūra – 35oC; balandžio – lapkričio mėn. čia oficialus maudymosi sezonas, vandens temperatūra pakyla iki 20 oC.

Tai, kad Kipras – gyvas senienų muziejus, parašyta kiekviename turisto vadove. Po Nikosijos ar Limasolio senamiestį galima klajoti valandų valandas, užsukant atsikvėpti į muzijeus, bažnyčias, šventyklas, antikvariato parduotuvėles ir vietinių meistrų dirbtuvėles. Beje Limasolyje yra tvirtovė, kurioje vyko Anglijos karaliaus Ričardo Liūtaširdžio vestuvių pokylis.

Pietinė salos pusė priklauso graikams, šiaurinė – turkams. Septynios tokios kai Kipras salos sutilptų į Lietuvos teritoriją.

Kipras – vienintelė Europos valstybė, pavaizduota savo pačios vėliavoje.

Kipre nėra universitetų.

Kipre kasmet rengiami vynuogių ir vyno festivaliai su paradais ir kaukėmis.

Kipro gyventojai, ypač gyvenantys nuošaliuose kaimeliuose, labai svetingi. Jeigu netikėtai jums bus pasiūlyta užeiti į svečius kavos puodelio, niekada neatsisakykite, nes įžeisite šeimininkus.

Kipro svečiai privalo gerbti vietinių gyventojų religines tradicijas. Eiti į bažnyčią ar vienuolyno teritoriją su šortais ar gilia iškirpte griežtai draudžiama.

Kipre jaučiama Rytų kultūros įtaka: paprastai moterys mieliau užsiima namais ir vaikų auklėjimu, o ne karjera. Saloje yra tokių kavinių, kuriose renkasi tik vyrai, o vietinės moterys į jas net neužeina. Užsienietę, aišku, aptarnaus, tačiau į ją bus žiūrima labai kreivai.

Puikus suvenyras iš Kipro – vietinių meistrų nėriniai, kurių tradicijos siekia senuosius Homero laikus. “Iliadoje” pasakojama apie staltiesę, kurią Agamemnonas parsivežė kaip dovaną iš Kipro. Šiandien Kipre už nenidelę staltiesę sumokėsite apie 80 eurų.

Kipre visiškai nėra natūralių gėlo vandens šaltinių. Jis gaunamas dirbtiniu būdu iš jūros – specialiose gamyklose. Būtent toks vanduo teka vandentiekiu – galite jį drąsiai gerti, tik teks priprasti prie jo skonio.