Europos Sąjungos plėtra

by

[pic]

Europos Sąjungos plėtra

Plėtimo procesas suteikia unikalią galimybę visiškai panaikintidirbtinį visus šešiasdešimt metų egzistavusį Europos žemyno padalijimą įdvi dalis. Rinkos ekonomikai įsišaknijus Vidurio ir Rytų Europoje, žmonėsgalės laisvai judėti, studijuoti ir dirbti, nepaisydami šalis skiriančiųsienų, o verslas ir ekonomika suklestės. 500 milijonų žmonių vienijančiosvidaus rinkos sukūrimas tiek ekonomine, tiek ir politine prasme busnaudingas visai Europai. Europos Sąjunga jau pergyveno keturis plėtimosi etapus (1973, 1981 1986ir 1995 metais), o jos valstybių narių skaičius per tą laiką padidėjo nuošešių iki penkiolikos. Tačiau būsimasis 13 pakraščiuose esančių šaliųkandidačių, pradedant Estija šiaurėje ir baigiant Turkija pietuose,apimsiantis plėtimosi etapas atspindi plačiausius iš visų iki šiolegzistavusių plėtimosi užmojų. Tiek dabartinių, tiek ir potencialiųvalstybių narių laukia didžiulis parengiamasis darbas, įgalinsiantis šįetapą sėkmingai įveikti. Kad būtų lengviau įsivaizduoti laukiamą darbą,kaip pavyzdį galima pateikti ekonominius skirtumus ir paminėti, kad,vadovaujantis galiojančiais perkamosios galios standartais, vienamgyventojui tenkanti BVP dalis Kipre tesiekia 79 proc., Slovėnijoje 68proc., Bulgarijoje 23 proc., o Latvijoje 27 proc. ES lygio.

Turkijos respublika

Šalies geografinė padėtis Turkija, oficialiai Turkijos respublika (turkiškai TürkiyeCumhuriyeti), yra pietryčių Europoje ir pietvakarių Azijoje. Šiaurėsvakaruose ji ribojasi su Bulgarija ir Graikija, šiaurėje su Juodąja jūra,šiaurės rytuose su Gruzija ir Armenija, rytuose su Iranu, Sirija irViduržiemio jūra, vakaruose su Egėjo jūra. Turkijos plotas 779 452 km2.Sostinė – Ankara, didžiausias miestas – Stambulas.

Oficialius ryšius su Turkija Europos Sąjunga užmezgė 1963 metais, kaibuvo pasirašyta asociacijos sutartis. Turkija pirmoji iš šiuo metu narystėsES prašančių šalių dar 1987 m. pareiškė norą tapti Europos Sąjungos nare.

Dėl įvairiausių politinių, ekonominių ir žmogiškų priežasčių nuo pat tolaiko iki 1999 m. gruodį Helsinkyje vykusio viršūnių susitikimo Turkijosstojimo procesas tik truputį pasistūmėjo į priekį. Tačiau jau minėtojoviršūnių susitikimo metu ES valstybių narių vyriausybės oficialiaipripažino šios šalies statusą ir susitarė Turkiją laikyti valstybekandidate į Europos Sąjungos nares, kuriai taikomi tie patys narystėskriterijai, kaip ir visoms kitoms šalims kandidatėms.

Priėmus tokį sprendimą, Turkija įgijo galimybę naudotis pasirengimonarystei Europos Sąjungoje strategijos ir stojimo partnerystės teikiamanauda, kuria siekiama skatinti ir remti Turkijoje vykdomas politines irekonomines reformas bei artimesnį politinį dialogą su Europos Sąjunga.Dabar Turkija gali dalyvauti ES vykdomose programose ir Europos Sąjungosbei šalių kandidačių susitikimuose. Be to, jai padedama derinti savoteisinę bazę prie ES teisyno nuostatų ir praktikos.

Tačiau prieš pradėdama tikrąsias derybas dėl narystės ES, Turkija turiįrodyti, jog gerbia žmogaus teises, ir pertvarkyti daugybę savo šalies ūkioelementų. Atsižvelgdama į istorinę trintį tarp Turkijos ir jos Egėjo jūroskaimynės Graikijos, Europos Sąjunga paragino taikiai išspręsti visus darneišspręstus ginčus dėl sienų ir kitų su tuo susijusių klausimų,pavyzdžiui, Kipro.

Be Turkijos siekio tapti Europos Sąjungos nare, ES ir Turkiją jau sieja15 milijonų eurų biudžetą turinti muitų sąjunga. Be to, Europos Sąjungaskiria dar 135 milijonų eurų, taip siekdama skatinti Turkijos ekonominę irsocialinę plėtrą.

Turkai jau valosi kojas į kilimėlį prie ES durų 2005 metų Spalio 3 d. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrasJack Straw iškilmingai paskelbė derybų dėl Turkijos narystės ES pradžiąpareikšdamas: “Mes ką tik priėmėme istorinį sprendimą”. Tačiau už skambių

pareiškimų apie “naują ES santykių erą”, “abiejų pusių pergalę” slypi nevien optimizmo protrūkiai ir šviesi ateitis. Viena prieš dvidešimt keturias Planuotų spalio 3-iosios vakaro iškilmių pradžia buvo atidėta ikipusiaunakčio, nes kompromiso paieškas uždelsė gana griežta Austrijospozicija dėl visateisės Turkijos narystės ES. Austrijos kancleris WolfgangSchuessel pareiškė abejonių, ar Europos Sąjunga sugebės priimti į savotarpą didžiulę musulmonišką šalį ir kad Turkijos stojimas nebus natūralusįsiliejimas į ES bendruomenę. Savo kalbą kancleris baigė sakydamas, kaddidžiuojasi savo šalies piliečių tvirta pozicija. Labiau įsiklausyti įpiliečių nuomonę ragino ir Austrijos užsienio reikalų ministrė UrsulaPlassnik. Austrai viršūnių susitikime siūlė specialų Turkijos narystės ESmodelį – privilegijuotos narystės ar ypatingos partnerystės. Šiemssiūlymams pritarė ir Prancūzijos vidaus reikalų ministras Nicolas Sarkozy.Savo ruožtu Vakarų Europos žiniasklaida akcentuoja, kad Europos politiniselitas neatsižvelgia į rinkėjų nuomonę, kuri prieštarauja Turkijospriėmimui į Europos Sąjungą, ir teigia, jog ES plėtra žlugs, jei nebusatsižvelgiama į daugumos nuomonę. Kol kas nėra žinoma, kas paskatinoAustrijos atstovus nusileisti ir galiausiai pritarti deryboms su Turkija. 

Ilgai ir sudėtingai Visų ES šalių vadovai vienbalsiai pritaria, kad derybos su Turkijabus ilgas ir sudėtingas procesas, truksiantis mažiausiai dešimtmetį.Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso pareiškė, kad “Turkijosįstojimas į ES, kaip ir kiekvienos šalies, nėra savaime suprantamas irgarantuotas iš anksto”. “Europa turi sužinoti daugiau apie Turkiją, oTurkija turi užkariauti europiečių širdis ir protus. Juk būtent ESpiliečiai vieną dieną turės apsispręsti dėl Turkijos narystės ES”, – teigėJ.M.Barroso.  Pirmą kartą dėl narystės ES Turkija kreipėsi 1963 m. 1999 m. Europos

Sąjunga pagaliau prižadėjo turkams pradėti derybas dėl narystės ES o 2004guodį paskelbė derybų pradžios datą. Derybos su Turkija galės būti sustabdytos, jeigu Turkija nesilaikyslaisvės, demokratijos ir teisės viršenybės principų ar neužtikrins žmogausteisių apsaugos. Derybų tempas priklausys nuo Turkijos reformų spartos, ESteisės aktų įgyvendinimo, gerų kaimyninių santykių palaikymo ir Turkijospastangų sprendžiant Kipro salos suvienijimo klausimą. Derybos dėl Turkijosnarystės negalės būti baigtos anksčiau nei 2014 metais. Derybų metunumatoma taikyti įvairias priemones: ilgus pereinamuosius laikotarpius,išimtis ar nuolatinius saugiklius. Lapkričio mėn. bus pristatyta pirmoji Europos Komisijos parengtaataskaita apie Turkijos pažangą rengiantis narystei ES. Dižiausia Turkijos narystės ES problema – Kipro padalijimas graikų irturkų bendruomenėms. Kipras 1960 m. tapo nepriklausomas nuo britų, o potrejų metų kilęs tautinių bendruomenių konfliktas ilgainiui privertėpadalyti šalį Jungtinių Tautų “žaliąja juosta” graikiškajai bendruomenei irŠiaurės Kipro turkų respublikai, kurią pripažino vienintelė Ankara. 2004 m.balandį referendume Kipro graikai atmetė, o turkai palaikė Jungtinių Tautųremiamą salos suvienijimo planą, pavadintą Annan planu. 2004 m. gruodį, kaiES lyderiai pritarė Turkijos stojimo deryboms, viena iš sąlygų Turkijaibuvo pripažinti iki šiol nepripažintą į ES priimtą graikišką Kiprovalstybę. Truputis nesenos istorijos 2002-ųjų gruodį Kopenhagoje vykusiame ES viršūnių susitikime buvonutarta užbaigti derybas dėl narystės su 10 naujųjų ES narių, – susitikimedalyvavę turkai liko nusivylę, nes tikėjosi, kad ES lyderiai nuspręsnetrukus pradėti  derybas su Turkija arba bent paskelbs netolimą tiksliądatą, užuot prikaišioję nevykdomus kriterijus dėl žmogaus teisių irdemokratijos šalyje užtikrinimo. Kartu Kopenhagos senamiestyje vyko ESšalių kandidačių mugė – pristatymas, kuriame teko pabendrauti su Ankarosmiesto tartautinių reikalų skyriaus pareigūnais ir Turkijos diplomatais.
Jie stengėsi, norėdami pateikti savo šalį kaip vertą narystės ES, kaipnuoširdžiai bendravo su paviljono lankytojais, nors tik labai retam iš jųužuojautą kėlė turkų “penkiasdešimties metų laukimas prie ES durų”.Greičiau priešingai – lankytojai, nors ir apdovanoti suvenyrais, rūškanaisveidais, tarsi ko bijodami, paskubomis pasišalindavo iš draugiškų turkųpaviljono. Ar situacija pasikeitė? Naujosios ES šalys labiau palaiko Turkiją Visoje ES atlikti visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad Turkijosnarystės ES palaikymas priklauso nuo kiekvienos šalies nacionaliniųinteresų ir istorinės patirties, tačiau naujosios narės palankiau vertinaTurkijos narystės ES perspektyvą nei senosios ES 15. Tai aiškinama keletupriežasčių. Pirmiausia naujosios šalys geriau supranta šalies kandidatėsstatusą ir palaiko panašaus likimo valstybes. Antra, naujokės gauna daugiaulėšų iš ES biudžeto nei sumoka į jį, todėl plėtra joms nereiškia papildomosfinansinės naštos. Pagrindiniai argumentai, išsakomi prieš Turkijos narystęES, yra panašūs visoje ES – Turkija per didelė, pernelyg varginga irnepriklauso Europai dėl religijos (98 proc. Turkijos gyventojų yramusulmonai) ir kitokio kultūros paveldo.  Didžioji dalis ES 10 akcentuoja, kad Turkijoje turi būti labiaugerbiamos žmogaus teisės ir gerokai pagerėti ekonominė padėtis prieš šaliaiįstojant į ES. Kai kuriose šalyse baiminamasi masinės imigracijos išTurkijos.

2005 m. Eurobarometro tyrimų duomenys, proc.|Ar jūs pritariate, ar |Pritaria|Prieštarauja |Neapsisprendę  ||prieštaraujate būsimai Turkijos | | | ||narystei ES ateityje? | | | ||Lenkija |54 |31 |15 ||Slovėnija  |53 |40 |7 ||Vengrija |51 |38 |11 ||Malta  |43 |39 |18 ||Estija |42 |33 |36 ||Lietuva |42 |32 |27 ||Čekija |37 |51 |12 ||Slovakija  |37 |50 |13 ||Latvija  |36 |44 |20 ||Kipras |16 |80 |3 ||ES 15 |32 |55 |- |

Literatūros sąrašas:

1. http://iz.euro.lt/index.php