Kipras

KIPRAS

Kipras dažnai vadin

amas Afroditės, grožio deivės, sala, apdainuota Homero, Euripido, Ovidijaus ir Horacijaus. Tai – tikrasis liudijimas, jog saloje dar pireš Kristų yra gyvenę graikai. Kipras apsuptas įvairių mitų, kuriuose persipynę grožis ir iliuzijos, meilė ir prievarta, pati sala tapatinama su dievybėmis, kurių neįtikėtinos metamorfozės trikdo ir klaidina paprastus mirtinguosius.
Kipras – meilės ir vyno šalis. Čia, kaip byloja legenda, iš jūros putos gimė grožio ir meilės deivė Afroditė. Šioje saloje galima rasti ir puikius smėlio paplūdimius su skaidriu Viduržemio jūros vandeniu, irr sakais kvepiančius žaliuojančius miškus su įspūdingomis kalnų virtinėmis, ir vaizdingus, civilizacijos dar nepaliestus kaimelius bei kosmopolitiškus, judrius ir gyvybingus miestus. Nuostabus klimatas, gamtovaizdžio įvairovė, neįkainojamos kultūrinės vertybės, svetingi gyventojai, platus pramogų pasirinkimas pavertė Kiprą tikru poilsiautojų rojaus kampeliu.
Salos pasididžiavimas – Pafos miestas ir devyni Bizantijos laikų kalnų vienuolynai bei cerkvės, įtraukti į pasaulio kultūros paveldo sąrašą ir saugomi bei globojami UNESCO organizacijos. Tai miestas, kuriame vis dar gyva graikų deivės Afroditės legenda. Būtent čia stovi Afroditės akmuo (Petra Tou Romiou), žyymintis jos išnirimo iš jūros gelmių vietą. Dioniso Rūmai – III a. romėnų vila, atrasta 1962 m. žemę arusio valstiečio, tapo tikra sensacija archeologijos pasaulyje. Šiandien to laimingo atsitiktinumo dėka galima grožėtis puikiomis mitologinėmis scenas vaizduojančiomis mozaikomis – neįkainojamais meno šedevrais.
Nikosija (Lefkosija), pavadinta mi

iesto įkūrėjo Lefkos, Ptolemėjo I sūnaus, vardu, – šiandien vienintelė sostinė, padalinta į dvi dalis. Miesto senamiestis apjuostas siena, pastatyta venesijiečių XVI a. pabaigoje, tarsi berte pribertas architektūros paminklų. Jų tiek daug, kaip ir kavinių, tavernų, restoranų. Pasivaikščioti miesto senamiesčiu – tai lyg žengti žingsnį į praeitį, kurią primena siauros gatvelės, seni namai, vietinių amatininkų dirbiniais puoštos mažų parduotuvių vitrinos. Čia galima aplankyti Arkivyskupo pilį su trimis meno galerijomis, Šv. Jono katedrą su nuostabiomis freskomis, liaudies meno muziejų su nacionaliniais kipriečių kostiumais ir kitais buities daiktais, karo muziejų ir patį lankomiausią turistų objektą – nacionalinį Kipro muziejų, kur sukaupta didžiausia saloje rastų lobių kolekcija.
Limasolis – vienas stambiausių prekybos, turizmo, vyno gamybos centrų visoje saloje. Dar ir šiandien Limasolis – vyno industrijos centras, kasmet rugsėjo mėnesį organizuojantis vyyno festivalį, kur vyno skonis patenkina net išrankiausius degustatorius. Į šiaurę nuo Limasolio išdidžiai stūkso Trodos kalnų virtinė, miškų tankmėse bei slėniuose slepianti vienuolynus, garsius ne tik savo architektūra, bet ir nuostabiomis ikonomis, freskomis, piešiniais. Kolos pilis, esanti už 14 km į vakarus nuo Limasolio pakeliui į Pafos, – puikus karo architektūros pavyzdys, sukurtas XV a. pabaigoje, atkuriant Šv. Jonui priklausančią tvirtovę. Kourion – viena iš Kipro senovinių miestų – kunigaikštysčių, įsikūrusi už 19 km į vakarus nuo Limasolio, ant stačios uolos, žvelgiančios į Viduržemio jūrą. Romėnų laikais buvusi pagrindinė Ki
ipro kunigaikštystė, ji iki šiol garsėja savo senoviniu paveldu.

Leave a Comment