Italijos respublika

1. Bendroji geografinė apžvalga.

Oficialus šios šalies pavadinimas – Italijos Respublika (Repubblica Italiana). Italijos sostinė – „Amžintuoju miestu“ vadinama Roma. Šios šalies žemynas – Europa. Ši šalis priskiriama Pietų Europos regionui. Italija yra įsikūrusi ilgame ir giliai į Viduržemio jūrą nusitęsusiame Apeninų pusiasalyje. Valstybės kontūrai primena aulinį batą, spiriantį kamuolį, t.y. Sicilijos salą. Šiaurėje šalis remiasi į Alpes. Italija ribojasi su šiomis valstybėmis: Prancūzija (488 km), Šveicarija (740 km), Austrija (430 km) ir Slovėnija (232 km). Italijos teritorijos viduje taip pat ribojasi su San Marinu (39 km) ir Vatikanu (3,2 km).

Nuo šiaurės sienos suu Prancūzija iki „bato kulno“ – 1200km. Teritorijos plotas – 301 277 km2. Iš rytų pusiasalį skalauja ir nuo Balkanų skiria Adrijos jūra. Pietuose nuo Afrikos skiria Viduržemio jūra. Italijai priklauso ir dvi didelės Viduržemio jūros salos – Sicilija ir Sardinija. Šiaurėje Italijos riba – Alpių kalnai.
Visa Italija yra suskirstyta į Šiaurės Italiją, Vidurio Italiją ir Pietų Italiją. Italija yra padalinta į 20 regionų:

Marches; Latium; Abruzzo; Molise; Campania; Apulia; Basilicata; Calabria; Sicily; Sardinia; Piedmont; Aosta Valley; Lombardy; Trentino; Alto Adige; Veneto; Friuli-Venezia Giulia; Liguria; Emilia-Romagna; Tuscany; Umbria

Italijos žemėlapis:

2. Turizmo industrijos iššvystymo laipsnis.

Geriausias laikas vykti į Italiją – pavasarį (balandžio – gegužės mėnesiais) ir rudenį (spalio – lapkričio mėnesiais). Šių metų laiku galima pamatyti pačią gražiausią Italiją. Kraštovaizdis šių metų laiku yra pats gražiausias, o ir temperatūra yra normali. Karščiausias mėnuo – Rugpjūtis. Šį mėnesį į Italiją keliauti ne

epatartina ne tik dėl karštos oro temperatūros, bet ir dėl to, jog Italijoje rugpjūčio mėnuo yra atostogų mėnuo, todėl ir daugelis parduotuvių bei aptarnavimo sferų nedirba. Dauguma italų gauna kelias savaites apmokamų atostogų; rugpjūtis yra pagrindinis atostogų metas. Regioninių švenčių ir šventųjų dienų metu italai dažniausiai nedirba vieną arba porą dienų.

Italija pirmauja Europoje pagal viešbučių vietų skaičių. Per metus jie gali apgyvendinti daugiau nei 45 mln. Turistų. Viešbučiai yra 5 žvaigždučių, nuo kategorijos priklauso kaina ir komfortas. Viešbučiuose galima užsisakyti ir pilną pensioną (pusryčius, pietus, vakarienę). Kurortuose daugelis viešbučių turi nemokamus baseinus ir išėjimą į paplūdimį. Pigiausi viešbučiai savo paplūdimių neturi, už juos reikia mokėti atskirai. Italijoje yra paplitę nedideli ir jaukūs šeimyniniai viešbučiai, kuriuose paprastai dirba visa šeima. Tokie viešbučiai yra pigesni, taačiau jie dažnai neturi restorano ir baro, tačiau čia visada galima jaustis kaip namie. Svečiai yra lepinami šeimininkų nuoširdumu, valgydinami naminiais patiekalais

Italijoje yra apie 50 bendrabučio tipo viešbučių jaunimui, kuriuose dažniausiai apsistoja studentų, moksleivių grupės. Šie viešbučiai kuklūs ir pigūs. Pigiausią nakvynę galima susirasti kempinguose, kurie taip pat yra kuklūs ir pigūs. Norint apsigyventi geresniame viešbutyje, jį reikia užsisakyti iš anksto. Sicilijoje viešbučiai yra brangūs, o 4 žvaigždučių viešbutyje yra kondicionieriai kiekviename kambaryje.

Užsienio turistų skaičius Italijoje užima 3 vietą pasaulyje (proc). Kasmet či
ia apsilanko apie 52 mln. Turistų. Gausiausiai lankoma Venecija, Florencija, Roma, Milanas, Pizos bokštas, Kaprio sala, pompėja, Neapolis, Orento pusiasalis, Italijos Rivjera – Viduržiemio jūros pakrantė nuo Prancūzijo iki Savonos ir nuo Genujos iki Specijos, San Marinas, Alpės.

3. Svarbiausi Italijos turizmo ištekliai, jų teritorinis pasirsiskirstymas.

3.1 Venecija

Vienas iš Italijos lankytinų objektų –Venecijos miestas. Jis yra Friuli-Venezia Giulia regione. Tai miestas ant vandens ir vis dar grimztantis į vandenį. Tai unikalus miestas, viso pasaulio turistų svajonė. Šis miestas nebūtų toks populiarus, jei ne gamtiniai veiksniai. Venecijoje yra nemažai lankytinų istorinių objektų: Didysis kanalas, Punta Sabioni, Šv. Morkaus aikštė, Burano sala, Murano sala, Varpinė, Dožų rūmai, Atodūsių tiltai, Rialto tiltas, Šv. Jono ir Povilo gotikinė bažnyčia, Šv. Marijos Išgelbėtojos bažnyčia

Didysis kanalas – pagrindinė Venecijos „gatvė“ dalijanti miestą į dvi dalis. „S“ formos kanalas yra 4 km. Ilgio ir 30-70 m pločio, 5-7 m. gylio. Iš viso Venecijoje priskaičiuojama 160 kanalų ir 400 tiltų. Abipus Didžiojo kanalo kyla įvairių stilių architektūros paminklų.

Šv. Morkaus aikštė – tikras architektūros perlas, visų stilių harmonijos pavyzdys. Į aikštę lyg pro vartus patenkama pro pjacetą, buvusią turgavietę. Abipus kyla dvi monolitinės raudono ir pilko granito kolonos su Šv. Teodoro, pirmojo miesto globėjo, ir Šv. Morkaus sparnuotojo liūto statulomis.

3.2 Sicilija.

Nuo Apeninų pusiasalio pietinio krašto Siciliją skiria Mesinos sąsiauris. Krantai daugiausia statūs, paviršius kalnuotas ir ka

alvotas, nors pakrantėse ir yra lygumų. Sicilijos regiono rytuose yra ugnikalnis Etna 3350 (aukščiausias Europoje; žymiausi išsiveržimai 1669, 1928, 1947, 1974, paskutiniai 1983, 1992 ir 1993).

3.3 Roma – „Amžinasis miestas“

Roma – tai miestas, kuris garsėja fontanais, architektūros ypatumais ir nenusakomu grožiu. Italijos sostinė yra Latium regione. Romoje galima aplankyti: Rialto tiltą, Triumfo arką, kolizijų, panteoną, San Maria Magiore baziliką, Kapitolijaus aikštę, Romos forumą, Ispanijos aikštę (Piazza di Spanga), Trevi fontaną, surakintojo šv. Petro baziliką, Šv. Jono baziliką Laterane, Šv. Pauliaus bazilika už sienų.

Koliziejus – tai didžiausias romėnų amfiteatras kurį pradėjo statyti imperatorius Flavijus Vespasianas, o 80 m. baigė jo sūnus Titas. Jį statė belaisviai žydai. Čia vykdavo įvairios gladiatorių kautynės. Pasak Diono Kasijaus, per amfiteatro atidarymo iškilmes, trukusias šimtą dienų, arenoje buvo nužudyta 9000 plėšrūnų. Tai pirmasis Romos renesanso stiliaus pastatas.

Panteonas – geriausiai išlikęs senosios architektūros paminklas. Šventyklą 27m. Pr. Kr. Pastatė karvedys Agripa, Julijų giminę globojantiems dievams. Pirmoji šventykla sudegė per 80 metų gaisrą, imperatoriaus Adriano laikais atstatytas, o trečiame šimtmetyje Karakalos pastangomis – restauruotas. Vidaus erdvės skersmuo ir aukštis yra toks pats – 43 m ir 40 cm. Pastatą dengia 9 m skersmens kupolas su anga. Tai vienintelis šviesos šaltinis. Taip tarsi priartinamas dangus ir išlaisvinama į dangų kylanti malda. Interjeras nepaprastai puošnus, dengtas marmuru. Aplink ją simetriškai išdėstytos nišos, o tarp jų deivių bei didvyrių statulos.

Santa Maria Ma

aggiore (Šventosios Marijos didžioji) bazilika – tai ketvirtoji pagal dydį Romos bažnyčia, didžiausia iš visų Marijai skirtų bažnyčių. Legenda pasakoja, kad 352 m. rugpjūčio 5 d. Romos patricijui Džovaniui ir tuometiniam popiežiui Liberijui sapne pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija ir paliepusi pastatyti bažnyčia ten, kur kitą dieną pasnigs. Bazilikos dešinėje yra aukščiausia Romoje romaninė varpinė.
Trijų navų bazilikos interjeras nepaprastai didingas. Dvi kolonų eilės baigiasi triumfo arka. Po arka – keturios porfyro kolonos, laikančios baldakimą.

3.4 Florencija.

Florencija – tai žydintis miestas. Šis miestas yra Tuscany regione. Dauguma architektūros paminklų yra renesansiniai.

Vienas iš svarbiausių šio miesto objektų – Santa Maria del Fiore katedra. Santa Maria del Fiore katedra – tai daugelio menininkų kūrinys. Ši katedra atspindi ganėtinai pasaulietišką stilių – grakštų, lengvą, harmoningą, kuriam paklusęs akmuo tartum praranda svorį. Didingas katedros kupolas, suprojektuotas Bruneleskio, ilgainiui tapo miesto simboliu. Tai buvo naujas inžinerinis sprendimas: tuščiavidurio dviejų sluoksnių kupolo vidinis sluoksnis, padalytas į aštuonis skliautus, atliko ir atramos funkciją. Katedroje išliko garsių Florencijos tapytojų – A. Del Kastanjo, P. Ucelos freskų. Šalia šios katedros kyla 84m. Aukščio Džoto varpinė. Ją 1334 m. pradėjo statyti architektas Džotas, 1360 m. baigė archit. Fr. Talentis. Varpinę, dekuruotą baltu, žaliu bei rausvu marmuru, puošia garsių to metų dailininkų sukurti reljefai ir skulptūros.

3.5 Meilės miestas – Verona.

Verona – tai vienas iš svarbiausių lankomų miestų Italijoje. Pasimatymui su Verona rektų skirti bent pusdienį. Verona – alpių papėdėje, prie Adidžės upės įsikūręs miestas, žinomas iš V. Šekspyro tragedijos „Romeo ir Džiuljeta“

Iš viso pasaulio plūstantys į Veroną žmonės yra tarsi užhipnotizuoti Šekspyro herojų paskleistos meilės jausmo, paskendusio mirtyje. Prie Džiulijetos namo kiekvieną metų dieną vyrauja Šv. Valentino dienos nuotaikos. Kur tik įmanoma, sienos yra apipieštos širdelėmis ir aprašinėtos meilės priesakais. Įvairių rasių žmonių veidus puošia šypsena. Džiuljetos namo antrame aukšte padėta knyga, skirta lankytojų autografams, norams linkėjimams ir piešiniams. Vaizdas iš balkono šiek tiek suspaustas, nes kaimyniniai namai net ir dieną užstoja saulę.

Prie Romeo namo ir Džieljetos kapo tokio turistų antplūdžio nėra. Džiuljetos kapas yra San Francesco al Corso bažnyčioje, kurioje kaip yra manoma, buvo įteisinat Romeo ir Džiuljetos santuoka.

Verenos bažnyčiose, muziejuose, aikštėse ir didikų rūmuose sukauptas istorinis – kultūrinis paveldas – visiems turistų skoniams. Bra aikštės kampe esančiame turizmo informacijos centre dovanojami spalvingi lankytinų vietų bukletai bei miesto planas.

3. 6 Milanas

Milanas – vienas didžiausių Italijos miestų pagal gyventojų skaičių. Šis miestas yra Lombardy regione. Čia subėga geležinkeliai ir plentai, einantys nuo Alpių perėjų, yra tarptautinis oro uostas.

Vienas svarbiausių lankytinų objektų Milano mieste – Milano katedra – tai didinga penkianavė bazilika, pradėta statyti 1387 m., statybos tęsėsi iki XIX a. pab., ši katedra yra antra pagal dydį Italijos bažnyčia. Katedros ilgis – 158m, plotis – 93 m, aukštis 180 m. Interjere apstu įvairių epochų atspindžių: gotikinis, renesansinės skulptūros, antkapiniai paminklai, vitražai. Liftu galima pakilti ant bažnyčios stogo, iš kur atsiveria miesto vaizdas.

3.7 Piza

Vienas svarbiausių turistinių miestų – Piza. Piza – ne vieną šimtmetį buvo garsus mokslo centras, o XII a. išsikovojo miesto – komunos teises, tapo svarbiausiu Italijos miestu – respublika. Pizos ansamblį sudaro lotyniško kryžiaus plano katedra, krikštykla, varpinė ir kapinės. Katedros ilgis apie 100 m, aukštis su kupolu – 54m, pagrindinio fasado plotis – 35,40 m. aukštis – 34,20 m. Dž. Pizano sakykla, puošta Kristaus gyvenimo ir Paskutiniojo Teismo scenomis. Trijų aukštų apvali baptisterija statyta du šimtmečius.

Pizos varpinė – tai kiek atokiau sumūrytas cilindro formos bokštas (aukštis per 55 m, išorės skersmuo – 15,5 m, vidaus – 7,4m). Nusėdus gruntui, varpinė pasviro dar nespėjus jos pabaigus jos statybos. Dabar ji pasvirusi daugiau nei 4 m. Bokšto viršuje įrengti 7 varpai, derinami pagal 7 natas. Bokšto viršuje G. Galilėjus buvo įsirengęs teleskopą.

Į kairę nuo katedros yra kapinės, apjuostos įspūdinga siena. Pasakojama, kad vienas Pizos vyskupų atvežęs iš Golgotos smėlio, kuris žmonių palaikus per 24 valandas paversdavę skeletais. Šios kapinės vadintos šventųjų lauku.

3.8 Vatikanas

Vatikanas – tai mažiausia pasaulio valstybė, dar vadinama „Šventuoju sostu“. Ji yra Lacijaus srityje. Jos plotas 0,44 Km2. Šios valstybės simbolis – Šv. Petro bazilika ir aikštė. Tolimoje praeityje čia buvo didelis Nerono cirkas. Valdant imperatoriui Neronui, cirke buvo nukryžiuotas apaštalas Šv. Petras, čia jis ir palaidotas. Maždaug po 250 metų imperatorius Konstantinas ant apaštalo kapo pastatė garsiąją baziliką. Šventykla pastatyta pagal lotyniško kryžiaus planą. Bazilikos portiką virš vidurinių durų puošia garsioji Džoto mozaika „Šv. Petro laivelis“, bazilikoje yra 5 durys. „Šventosios durys“ atidaromos kas 25 metai, kaip minimi jubiliejiniai šventieji metai. Šiais laikais čia yra popiežiaus rezidencija. Kiekvienais metais minios maldininkų važiuoja į Italiją tam, kad galėtų pasiklausyti Šv. Velykinių mišių, nors jos ir yra transliuojamos šimtuose pasaulio šalių.

Prieš baziliką plyti erdvi pusapvalė aikštė, apjuosta 284 kolonų kolonados. Aikštėje kylam egiptietiškas obeliskas ir du fontanai.

Vatikano muziejus – tai renesansinių ir barokinių rūmu ansamblis- daugybė salių, galerijų, koplyčių, kiemelių, biblioteka, popiežiaus rūmai. Muziejuje atskira salė yra skirta Rafaeliui, nemažai prisidėjusiam prie Vatikano puošybos. Čia yra ir visame pasaulyje garsi Siksto koplyčia, kurioje vaizduojamas Mozės ir Kristaus gyvenimas. Siksto koplyčią net 23 metus tapė Mikelandželas. Šioje koplyčioje Mikelandželas atkūrė svarbiausias Biblijos scenas.

3.9 Šventės ir festivaliai

Italijoje švenčiama 10 valstybinių švenčių. Jų metu bankai, įvairios įstaigos, muziejai, galerijos ir daugelis parduotuvių nedirba.

Sausio 1 – Naujųjų metų diena

Sausio 6 – Trys karaliai

Kovas, Balandis – Didžioji savaitė ir Velykų pirma bei antra dienos (paprastai švenčiama kaip pirmoji pavasario diena, paprastai važiuojama už miesto su šeima).

Balandžio 25 – Laisvės diena

Gegužės 1 – Darbo diena

Birželio 2 – Respublikos diena.

Rugpjūčio 15 – Ferragosto ( Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė)

Lapkričio 1 – Visų šventųjų diena

Gruodžio 8 – Nekalto prasidėjimo diena

Gruodžio 25 – Kalėdos

Gruodžio 26 – Šv. Stepono diena.

4. Italijos, kaip turistinės traukos objekto pristatymas.

Italija garsi savo virtuve, madomis ir dizainu, rūbų pramone, architektūra, menu, muzika ir kaip puiki vieta turizmui. Ji tuom ir traukia užsienio turistus. Kodėl verta apsilankyti Italijoje?

Pirma – todėl, kad tai unikali valstybė. Joje vyrauja antikinė dvasia. Ši valstybė jau senų senovėje garsėjo savo gabiais dailininkais, todėl verta ir dabar nuvykus pamatyti tų dailininkų darbus, susipažinti su antikos architektūra ir pamatyti viską, ko tikrai nerasi jokioje kitoje šalyje. Apie Italiją yra daug rašoma įvairiausiuose šaltiniuose. Todėl verta pamatyti aprašytus objektus realioje aplinkoje.

Antra – Italijoje gausu ir gamtinių išteklių. Joje galima pamatyti ugnikalnių ir alpių.

Trečia – Italija tokia valstybė, kurioje kiekviename mieste galima atrasti kažką įdomaus pasižvalgymui. Vien tik pasivaikščiojimai gatvėmis po tokį miestą kaip Roma suteikia nemažai įspūdžių.

Italija savo netradiciškumu skiriasi nuo savo kaimynių.
Italai – tai tauta garsėjanti savo aikštingu, karštu temperamentu, žmonės, turintys savų tradicijų, gyvenimo būdą. Šios tradicijos visiškai skiriasi nuo kitų pasaulio valstybių. Patys italai yra karšti žmonės, todėl su jais malonu pabendrauti ir stebėti, jų tarpusavio bendravimą. Ši tauta taip pat garsėja kaip picos ir makaronų tėvynė.

Italijoje yra du metų sezonai – vasara ir žiema. Atitinkamai reikia ir rengtis. Vasaros būna karštos ir drėgnos, o žiemos drėgnos ir šaltokos.

5. Naudingi patarimai turistui iš Lietuvos vykstant į Italiją.

Vykstant į Italiją didelių reikalavimų nėra. Italija – Europos Sąjungos valstybė. Vykstant į šią šalį vizos nereikia, reikalingas pasas, kuris galiotų ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo išvykimo datos. Italija – tai valstybė pripažįstanti asmens tapatybės kortelę. Vykstant į Italiją reikalingas draudimas.

Italijoje medicinos įstaigos aptarnauja tam tikrus rajonus. Bet yra privačių gydytojų ir poliklinikų. Dėl rimtų priežasčių galima išsikviesti ir medicininę pagalbą. Pirmoji pagalba suteikiama ir vaistinėse. Bet kuriame mieste yra vaistinių, kurios dirbtų visą parą. Greitoji pagalba suteikiama nemokamai. Už kitus medicininius patarnavimus reikia mokėti. Paprastai visi turistai, vykstantys į kelionę, yra draudžiami, todėl pagal draudimo įstatymus, pinigai už mokamą medicininę pagalbą yra grąžinami. Susirgus kelionėje, jeigu keliautojų tarpe nėra gydytojo, reikia kreiptis į policininkus. Jie visada maloniai padės iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Atsitikus nelaimei reiktų skambinti 118.

Vykstant į Italiją būtinybės pasiskiepyti nėra. Bet rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A, tymų, kiaulytės, poliomielito, raudonukės, difterito.

5.1 Gamtiniai pavojai.

Vienas didžiausių gamtinių pavojų – žemės drebėjimai. Žemės drebėjimų zona – Sicilija ir Pietų Italija. Didžiausi žemės drebėjimai: 1908 – sugriauta Mesina Sicilijoje, 85 tūkst. žuvusiųjų; 1915 – Avecanas (Avezzano) Abrucyje, 30 tūkst. žuvusiųjų; 1980 – Neapolis, 2,7 tūkst. žuvusiųjų.

Vulkanai (ugnikalniai) – Vulkano (Vulcano) saloje yra veikiantis ugnikalnis, 499 m aukščio. Žymiausi ugnikalniai (aukštis m): Etna Sicilijoje 3350 (aukščiausias Europoje; žymiausi išsiveržimai 1669, 1928, 1947, 1974, paskutiniai 1983, 1992 ir 1993).

Žemės drebėjimai – subdukcijos zona Sicilijoje ir Pietų Italijoje; Nuošliaužos ir potvyniai – Arno upės potvyniai 1333, 1557, 1884 ir 1966 – apsemiama Florencija ir šimtai gyvenviečių; Po upės potvyniai – apsemiama Venecija; 1963 – nuošliauža Vajonto užtvankoje, purvo ir akmenų banga, 2 tūkst. žuvusiųjų.

5.2 Naudingos smulkmenos ir suvenyrai.
Žinoma, kaip ir vykstant t į kitas šalis, taip ir vykstant į Italiją pravartu žinoti keletą reikalingų frazių:
Buon giorno – labas rytas
Buona sera – labas vakaras
Buana note – labanaktis
Ciao, salve – labas, sveikas
Arrivederci – viso gero
Buon viaggio – gero kelio
Scusi – atsiprašau
Per favore – atsiprašau
Grazie – Ačiū
Io (non) parlo italiano – aš nekalbu itališkai
L‘inglese – angliškai
Si/no – taip, ne
(Non) cho capito – aš nesuprantu
Dov‘e la fermata – kur stotele..?
Chiamante il pronto soccorso – reikia iškviesti greitąją pagalbą
Ho mal di ... –m man skauda
Dpv‘e la farmacija ? – kur yra budinti vaistinė?
Quanto costa – kiek kainuoja?
Aperto – atidaryta
Chiuso – uždaryta
Liberto – laisva
Uscita – išėjimas

Italijoje, kaip ir kitose šalyse gausu suvenyrų. Jeigu jums siūlo senovės graikų puodą ar skulptūrėlę, galite būti tikras, kad tai falsifikatas. Perkant reikia nepamiršti, kad galima derėtis. Kitą kartą prekę galima nusipirkti ir per pus pigiau nusiderėjus.
Yra daugybė gražių daiktų, kuriuos galima nusipirkti tik tam tikroje Italijos vietoje: keramikines lėkštes, kriaukles ir koralus galima įsigyti Kapri saloje; papuošalus iš koralų, lavos ir perlų – Pompėjoje; įvairių kaukių, stiklo gaminių – Venecijoje; daiktų susijusių su religija – Romoje, Vatikane.
Valstybinė kalba italijoje – italų. Rekomenduojamos Atskiruose regionuose – vokiečių ir ladinų Pietų Tirolyje, slovėnų Friuli-Venecijoje Džiulijoje ir prancūzų Aostos Slėnyje.
Piniginis vienetas Italijoje – euras. Banknotai: 5, 10, 20, 50, 100, 200, 500 eurų.monetos: 1,2 eurai ir 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų.

Naudota literatūra:

1. Foster D., 2004, Europos šalių etiketas. Vilnius. Algarvė.
2. Jastramskis D., 2004, Italijos ir Prancūzijos alpės. Ukmergė. Ukmergės žinios.
3. Jutienė N., 1998, kelionių vadovas. Italija. Vilnius. Meralas.
4. www.wikipedia.lt
5. www.lonelyplanet.com/worldguide/destinations/europe/italy/
6. www. road.lt
7. www.italiantourism.com

Leave a Comment