Italija- vynų ir batų miestas

Neturėdami gilių centralizuotos valstybės tradicijų, taip pat patyrę Mussolinio fašizmą, italai tradiciškai palankiai žiūri į Europos šalių vienybę. Daugeliui italų ji atrodo kaip išeitis iš tam tikrų Italijos vidaus politikos sudėtingumų, kaip galimybė sutvirtinti šalies vienybę. Nenuostabu, kad 1951 metais Italija buvo viena iš Anglių ir plieno bendrijos įkūrėjų.
Italija įsijungė į Europos vienijimąsi ne tik ekonominiais sumetimais, bet ir tam, kad sutvirtintų taikius saitus su kaimyninėmis šalimis ir atgautų pasitikėjimą po fašizmo. Žinoma, kartu italai, kaip ir prancūzai ar vokiečiai, tikėjosi, kad viieninga Europa paspartins jų šalies ūkio plėtotę. Pokariu žiojėjo praraja tarp anuomet santykinai pasiturinčios Italijos šiaurės ir vargingų šalies pietų. Kontrastas išliko ir šiandien, bet jau sumažėjęs, nemaža dalimi – dėl Europos Sąjungos finansinių injekcijų.
Viena iš keturių bendrosios rinkos laisvių – asmenų judėjimo laisvė – Italijai labai pravertė. Darbo gimtinėje neradę italai galėjo laisviau jo ieškotis kaimyninėse Vokietijoje, Prancūzijoje, Beneliukso šalyse. Antai “gastarbeiteriai” (iš svetur atvykę darbininkai), kaip juos praminė Vokietijoje, nuolat siųsdavo svarias Vokietijos markių perlaidas namiškiams Italijoje. Iš Italijos nutekėjo kvvalifikuota darbo jėga, bet sykiu Italijoje sumažėjo bedarbių. Gausių ūkinių kontaktų su Europos Bendrijų šalimis pagalba Italijos ūkis suklestėjo; šalis išgyveno savą ekonominį stebuklą.
Prieš dešimtmetį Italiją supurtė skandalai. Paaiškėjo, kad dalis elito skendi korupcijoje. Daugelis atsidūrė kalėjime, kiti nužengė nu

uo politinės scenos. Tokių visuomenės sopulių akivaizdoje Europa atrodė italams juo labiau patraukli, stabilizuojanti. Apklausos rodo, kad italai yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungos entuziastų. Per 1984 metais kartu su Europos Parlamento rinkimais surengtą referendumą dauguma italų pasisakė už tai, kad Europos Parlamentas taptų konstitucine asamblėja, galinčia priimti Europos konstituciją. Italija ir toliau pasisako už glaudesnį Europos vienijimąsi.
Italai įkūnija tipingą europiečio savybę – individualumą. Diktatorius Mussolinis per du fašizmo dešimtmečius nesugebėjo italų paversti paklusnia mase. Fašizmo metais Italijoje toliau gyvavo, nors ir prislopinta, bažnyčia, ir net politinių partijų branduoliai, išliko monarchas. O Josifui Stalinui pokariu nepakluso du milijonai Italijos komunistų. Jie tapo mažiausiai nuo Kremliaus priklausoma Vakarų Europos komunistų partija, pelnė už tai “eurokomunistų” etiketę, o 1984 metais net laimėjo Europos Parlamento rinkimus Ittalijoje.

Kas Italiją skiria iš kitų ES šalių?
• didžiausios pajamos iš turizmo
• išauginama daugiausia vaisių ir daržovių
• didžiausias automobilių tankumas 1 kv. kilometre
• mažiausia suteikta pagalba besivystančioms šalims (proporcingai gyventojų skaičiui)
• daugiausia kritulių per metus (95 cm per metus)
• daugiausiai išsiunčiama telegramų (pusė telegramų ES)
• didžiausia ES ir pasaulio vyno gamintoja ir eksportuotoja
• užauginama daugiausia alyvuogių tiek ES, tiek pasaulyje (apie 3,2 mln. tonų per metus)
• daugiausia importuojama akmens anglies (14,3 mln. tonų per metus, 1996)
• mažiausias gimimų skaičius 1000 gyventojų (9,05, 2001)
• mažiausias skyrybų skaičius 1000 gyventojų (0,6, 1999)
• daugiausia senyvo amžiaus žmonių (18,35 proc. italų vyresni nei 65 m.)
• Sicilijoje es

santis Etnos ugnikalnis yra aukščiausias veikiantis ugnikalnis Europoje
• Romoje yra mažiausia pasaulio valstybė Vatikanas, valdoma popiežiaus; tai taip pat viso katalikiškojo pasaulio centras
• egzistuoja ryškūs ekonomikos išsivystymo skirtumai tarp šalies šiaurės ir pietų
• Italija beveik visas dujas ir naftą importuoja
• dabartinis Europos Komisijos pirmininkas yra italas Romano Prodi
• viena mažiausių “asmeninių erdvių” (“patogus atstumas” tarp bendraujančių žmonių) – mažiau kaip 0,8 metro
• italai labiausiai iš visų ES šalių gyventojų nepasitiki savo teisėsaugos sistema (-36 proc., 1999)

Ar žinai, kad:
• Roma buvo pastatyta ant septynių kalvų, dabar jų yra 20?
• Italos – iš graikų kalbos išvertus reikštų “veršių, jaučių žemė”?
• pirmosios akmenimis grįstos gatvės pasirodė Romoje 170 m. pr. Kr.?
• 1908 m. Sicilijoje (Italija) per vieną didžiausių Europoje žemės drebėjimų buvo sugriautas Mesinos miestas, žuvo 120 tūkst. žmonių; žemės drebėjimas sukėlė 14 metrų aukščio cunamio bangas?
• Roma buvo pirmasis miestas, kurio gyventojų skaičius viršijo 1 mln.? Tai atsitiko 133 m. pr. Kr. Palyginimui: Londonas milijoniniu miestu tapo 1810 m., o Niujorkas – 1875 m.?
• viename Volturno upės krante žmonės, sakydami “taip”, purto galvas, kitame – linksi?
• Venecija įsikūrusi ant 120 salų, kurias skiria 177 kanalai, tačiau jungia apie 400 tiltų?
• pistoletas buvo išrastas Italijos mieste Pistoloje, o fajansas – Faenco mieste?
• J.V.Goethe apie Romą yra pasakęs: “Žmogus, matęs Romą, niekada nebus visiškai nelaimingas”?
• Leonardo da Vinci tuo pačiu metu viena ranka galėjo rašyti, o kita – tapyti?
• Napoleonas gimė ne Prancūzijoje, o Italijoje, Korsikos saloje, jo

o tėvai – italai?
• Verona, kurioje gyveno Šekspyro įsimylėjėliai Romeo ir Džiuljeta, kasmet Valentino dieną sulaukia apie tūkstantį Džiuljetai adresuotų laiškų?
• standartinis Venecijos gondolos irklo ilgis yra 14 pėdų (4,26 m.)?
• XVI a. pabaigoje Italijoje gimė opera?
• 1609 m. Galileo Galilėjus išrado astronominį teleskopą?
• 200 m. romėnai pirmieji pradėjo nešioti skirtingus batus kairei ir dešinei kojai?
• Leonardo da Vinci ir Socrates vardais pavadintos dvi ES programos, skirtos ES profesinio mokymo rėmimui bei švietimui?
• Vatikane esanti Šv. Petro bazilika yra svarbiausia ir didžiausia katalikų bažnyčia pasaulyje?

Kas siejama su Italija?
• Federico Fellini, kino režisierius
• Marcelo Mastroiani, aktorius
• Spagečiai, pica, pomidorai, alyvų aliejus, espresso ir kapučino kava
• Roma
• Venecija
• Romos imperija
• Cezaris
• Tomas Akvinietis
• Leonardo da Vinci, Mikelandželas, Rafaelis, Botičelis, Ticianas
• Renesansas
• Musolinis
• Opera
• Džiuseppe Verdis, Rossini, Pucini
• Luciano Pavarotti
• Batai
• Nikolo Makiavelis, viduramžių filosofas, politikas, rašytojas
• Vatikanas
• Dantė, Petrarka
• Šv. Petro bazilika
• FIAT
• Ferrari
• Alfa Romeo
• Armani, drabužių dizaineriai
• Pizos bokštas
• Koliziejus
• Mafija
Batai. Italai garsėja kaip madingai ir stilingai besirengianti tauta. Jie išleidžia daugiausia pinigų drabužiams ir batams nei bet kurios kitos ES valstybės gyventojai – apytiksliai 10 proc. atlyginimo. Nenuostabu, kad drabužių ir batų pramonė jų ekonomikoje labai svarbi. Italija pagamina daugiausiai batų visoje Europoje, o pasaulyje ji antra (po Kinijos).
Pica. Pradėta kepti Neapolyje. Tai atsitiko prieš 200 metų. Iš pradžių pica buvo laikoma valstiečių maistu; ši

iuolaikinė pica siejama tik su kepėjo Raffaele Esposito vardu. 1889 m. jis iškepė picą specialiai Italijos karaliaus Umberto I ir karalienės Margheritos vizito proga. Tai buvo “patriotinė” pica, jos spalvos priminė Italijos vėliavą. Karalienei pica labai patiko ir valdovės garbei buvo pavadinta Margaritos pica. Taip įvestas standartas, pagal kurį buvo kepamos picos, o Neapolis tapo pasaulio picų sostine.

Italija: faktai ir skaičiai
Europos Sąjungos valstybė narė nuo 1957 metų
Geografinė padėtis: Pietų Europa, pusiasalis, besitęsiantis į Viduržemio jūros vidurį, į šiaurės rytus nuo Tuniso
Teritorija: 301 230 km2
sausumos: 294 020 km2
vandens: 7 210 km2
Valstybinė siena: 1 932 2 km.
siena su: Austrija 430 km.
Prancūzija 488 km.
Vatikanu 3.2 km.
San Marinu 39 km.
Slovėnija 232 km.
Šveicarija 740 km.
Gyventojų skaičius: 57 715 625 (2002 liepos mėn.)
Amžius:
0-14 metai: 14.1% (vyrai 4 198 569; moterys 3 954 159)
15-64 metai: 67.3% (vyrai 19 334 208; moterys 19 492 048)
65 m. ir vyr.: 18.6% (vyrai 4 436 073; moterys 6 300 568) (2002 m.)
Natūralus prieaugis: 0.05% (2002)
Gimimų skaičius: 8.93/1 000 gyventojų (2002)
Mirčių skaičius: 10.13/1 000 gyventojų (2002)
Migracijos saldo: 1.73 migrantų/1 000 gyventojų (2002)
Gyvenimo trukmė: 79.25 metai
vyrai: 76.08 metai
moterys: 82.63 metai (2002)
Tautybė: italai
Etninės grupės: italai (yra vokiečių, prancūzų, slovėnų, albanų, graikų)
Religija: Romos katalikai 98%, kitos 2%
Kalba: italų, vokiečių, prancūzų, slovėnų
Šalies pavadinimas: Italijos Respublika, Italija
Šalies pavadinimo sutrumpinimas: IT

Politika
Valstybės santvarka: Respublika
Sostinė: Roma
Administracinis suskirstymas: 20 regionų
Nepriklausomybė: 1861 kovo 17 d. (Italijos Karalystės paskelbimas)
Nacionalinė šventė: Respublikos minėjimas, birželio 2 d. (1946 m.)
Konstitucija: 1948 sausio 1d.
Rinkimai: nuo 18 metų, visuotiniai (išskyrus senato rinkimus, kur leidžiama balsuoti nuo 25 metų)
Vykdomoji valdžia:
Valstybės vadovas: Prezidentas Carlo Azeglio CIAMPI (nuo 1999 gegužės 28 d.)
Vyriausybės vadovas: Ministras pirmininkas Silvio BERLUSCONI (nuo 2001 m. birželio 10 d.)
Ministrų kabinetas: Vyriausybės narius Ministro pirmininko pritarimu skiria Prezidentas
Rinkimai: Prezidentą renka rinkimų kolegija, sudaryta iš dviejų Parlamento rūmų bei 58 regionų atstovai 7 metams; Rinkimai įvyko 1999 metais; Ministrą pirmininką skiria Prezidentas
Įstatymų leidžiamoji valdžia: dviejų rūmų Parlamentą sudaro Senatas (Senato della Repubblica) (326 vietos; 315 narių renkami visuotiniu balsavimu, iš kurių 232 renkami tiesiogiai, o 83- remiantis regioniniu proporciniu atstovavimu; 11 senatorių skiriami iki gyvos galvos; narių kadencijos laikas 5 metai) ir Deputatų Rūmai (Camera dei Deputati) (630 vietos; 475 renkami tiesiogiai, 155 – remiantis regioniniu proporciniu atstovavimu; kadencijos laikas – 5 metai)
Rinkimai: Senatas – vyko 2001 gegužės 13 d. (kiti – 2006 m.); Deputatų rūmai – vyko 2001 gegužės 13 d. (kiti – 2006 m.).
Teisminė valdžia: Konstitucinis Teismas (Corte Costituzionale), kurį sudro 15 teisėjų (trečdalį skiria Prezidentas, trečdalį – Parlamentas, trečdalį – paprasti ir administraciniai aukščiausieji teismai)
Politinės partijos ir lyderiai: Alyvos Medis (Ulivo): kairiųjų Demokratinė partija; Žalieji; Italijos Atsinaujinimas; Italijos Populiarioji Partija; Forza Italia; Nacionalinis Aljansas; Krikščionių Demokratų Centras; Krikščionių Demokratų Sąjunga; Šiaurės Lyga; Komunistų Partija; Italijos Socialistai; Autonominis sąrašas (mažesnės partijos); Pietų Tirolio Sąrašas (vokiškai šnekančių)

Ekonomika
BNP: perkamosios galios paritetas – $1.402 trilijonų (2001)
BNP augimas: 1.8% (2001)
BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $24,300 (2001)
BNP pagal sektorius:
žemės ūkis: 2.4%
industrija: 30%
paslaugos: 67.6% (2001)
Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 2.7% (2001)
Darbo jėga: 23.6 mln. (2001)
Darbo jėga pagal užsiėmimą:
paslaugos 63%
industrija 32%
žemės ūkis 5% (2001)
Nedarbo lygis: 10% (2001)
Biudžetas:
pajamos: $504 mlrd.
išlaidos: $517 mlrd. (2001)
Pramonės gamybos augimas: -0.4% (2001)
Elektros energija – gamyba: 257.408 mlrd. kWh (2000)
Elektros energija – suvartojimas: 283.737 mlrd. kWh (2000)
Eksportas: $243 mlrd. (2001)
Eksporto šalys: ES 54.9% (Vokietija 15.1%, Prancūzija 12.6%, Didžioji Britanija 6.9%, Ispanija 6.2%), JAV 10.4% (2000)
Importas: $226 mlrd. (2001)
Importo šalys: ES 56.3% (Vokietija 17.5%, Prancūzija 11.4%, Olandija 5.9%, Didžioji Britanija 5.4%), JAV 5.3% (2000)
Skolos – užsienio: nėra

Italijos investicijos Lietuvoje
LR Statistikos departamento 2003 m. balandžio 1 d. duomenimis Italija tarp pagrindinių šalių investuotojų užėmė 20-tą vietą. Italijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 78.4 mln. Lt. (22.7 mln. EUR). Tai sudarė 0.57 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Lyginant su 2002 m. atitinkamu laikotarpiu Italijos tiesioginės investicijos padidėjo 55.2 proc.
LR Įmonių rejestro 2003 m. rugsėjo 1 d. duomenimis buvo įregistruotos 176 įmonės, kuriose buvo investuotas Italijos kapitalas. Bendras šių įmonių įregistruotas įstatinis kapitalas siekė 122.0 mln. Lt. (35.3 mln. EUR). Italijos dalis įregistruota įstatiniame kapitale sudarė 56.5 mln. Lt. (16.35 mln. EUR) arba 46.3 proc. viso įmonių įstatinio kapitalo.
ITALIJA REMIA LIETUVĄ
Faktas, kad Lietuva uždarė 28 iš 31 derybinių skyrių, įrodo puikius derybų rezultatus, kuriuos lėmė kokybiškas ir sunkus darbas.
Tokią poziciją išreiškė p.Giacomo Stucchi, Italijos deputatų rūmų Europos bendrijų reikalų komiteto pirmininkas vakar dienos susitikime su Lietuvos vyriausiuoju derybininku dėl narystės ES Petru Auštrevičiumi.
Susitikimo su Italijos Deputatų Rūmų ir Respublikos Senato nariais, Europos reikalų komiteto nariais, vyr. derybininkas pristatė Lietuvos derybų dėl narystės ES aktualijas. Pristatyti derybų rezultatai dėl Ignalinos AE, derybų eiga žemės ūkio, finansinių ir biudžetinių nuostatų derybiniuose skyriuose.
Italijos atstovai patvirtino savo valstybės nuostatą mokėti tiesiogines išmokas šalių kandidačių ūkininkams. Taip pat išreikštas supratimas dėl Lietuvos susirūpinimo Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo klausimu ir dėl siekio užsitikrinti Europos Sąjungos finansinę paramą.
Italai gyvai domėjosi kitais integracijos į ES klausimais: žemės ūkio reforma, nedarbo mažinimo politika, laisvu darbo jėgos judėjimu, ankstyva ūkininkų išėjimu į pensiją galimybe, teisingumo, švietimo sistemos pokyčiais, visuomenės nuomonės parama stojimui į ES.
Lietuva yra baigusi derėtis dėl 28 iš 31 derybinio skyriaus. Derybas tikimasi baigti dar šiais metais, o tapti pilnateisiais ES nariais – 2004 metais.

Leave a Comment