Italija

Turinys:

Įvadas.........................
Italijos gamtos sritys...................
Apeninų klimatas....................
Geografinė padėtis....................
Vidaus vandenys.....................
Istorinė padėtis.....................
Augalija........................
Gyventojai........................
Mafija.........................
Ūkis...........................
Žemės ūkis.......................
Turizmas........................
Itališkas vynas......................
Etna..........................
Italija- pasaulio kultūros lobynas.............
Lietuvos respublikos ryšiai su Italijos respublika......
Italijos investicijos Lietuvoje...............
Politinės žinios......................
Įdomūs faktai.....................
Kita...........................
Naudota literatūra...................

Plotas: 301 230 km2

Sostinė:Roma
Gyventojai: 58,0 mln. (192 žm./km2)
Valdymo forma: Parlamentinė respublika
Kalba: Italų
Tikėjimas: Katalikų
Piniginis vienetas: Lira
Sostinė: Roma (2,9 mln. gyv.)
Kiti miestai: Milanas, Neapolis, Turinas
Gyventojų ūkinė veikla
Žemės ūkis: 4%
Pramonė: 33%
Aptarnavimo sfera: 63%
ES NARĖ NUO 1957m.
AUKŠČIAUSIA VIETA:Mont Blanc 4807m.
ILGIAUSIA UPĖ: Po 629 km
OFICIALUS PAVADINIMAS – Italijos Respublika (Repubblica Italiana).
Italija – Viduržemio pajūrio šalis, esanti Pietų Europos centre. Ji užima Apeninų pusiasalį, toli išsikišusį į Viduržemio jūrą, pietinę Alpių kalnų dalį ir Siicilijos, Sardinijos bei kitas mažas salas. Alpės užstoja Italiją nuo šaltų šiaurės orų pernašų, bet nekliudo jai susisiekti su kitomis Europos šalimis. Šiaurėje Italija ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija, o pietuose Tuniso sąsiauris ją skiria nuo Afrikos. Italijos sienos ilgis 9300 km, apie 80% jos eina jūra.Dabartinė Italija – tai ne vien žydras dangus, paplūdimiai prie mėlynos jūros su vešlia subtropine augalija, apelsinų giraitės ir vynuogynai kalnų šlaituose, snieguotos Alpių viršūnės, garsūs kultūros ir architektūros paminklai, bet ir modernūs automobiliai, kompiuteriai, chhemijos pramonės gaminiai, madingiausi drabužiai ir avalynė, visame pasaulyje žinomi dainininkai ir pripažinti kino filmai.

ITALIJOS GAMTOS SRITYS
Iš visų Pietų Europos valstybių didžiausia gamtos įvairove išsiskiria Italija. Didelė jos dalis išsidėsčiusi Apeninų pusiasalyje, kuris panašus į aulinį batą su pakulniu ir nosimi. It

talijoje skiriamos keturios gamtos sritys.
1.ALPĖS.Italijoje yra pietiniai Alpių pakraščiai. Aukščiausios viršūnės iškilusios iki 4km ir dar aukščiau, todėl ištisus metus čia boluoja sniegas, o slėniais leidžiasi ledynai.Ant sraunių kalnų upių pastatyta daug vandens jėgainių.Alpių papėdėse tyvuliuoja dideli ir gilūs Komo.Madžorės, Gardos ežerai.Alpėse daug kurortų.

2.PO UPĖS ŽEMUMA-buvusi Adrijos jūros įlanka.Per amžių amžius iš Alpių ir Apeninų kalnų tekančios upės suklojo storą sąnašų sluoksnį.Todėl Po žemumos dirvožemiai labai derlingi,o sritis dažnai vadinama Italijos aruodu.Žemumos viduriu teka ilgiausia(652km)Italijos upė-Po.Žemupyje jos tėkmė tokia lėta,jog dalis sąnašų grimzda į dugną ir upės vaga nuolat kyla.Todėl upių krantai sutvirtinti pylimais.Kai kurie pylimai yra 10m aukščio,o Po vandens paviršius yra sulig namų stogais.
3.APENINŲ PUSIASALIS.Išilgai pusiasalio nutįsusi Apeninų kalnų virtinė.Šiaurėje jie ribojasi su Alpėmis,o pietuose nutįsta iki pat Meesinos sąsiaurio,skiriančio pusiasalį nuo Sicilijos.Apeninai ilgesni(apie 1500km)negu Alpės,tačiau gerokai žemesni.Apeninų kalnai-vieni jauniausių kalnų Žemėje.Todėl tai neramių gelmių pasaulis.Kalnai susidarė maždaug prieš 1mln.metų.Čia kyla žemes drebėjimų,yra aktyvus Vezuvijaus ugnikalnis.Apeninų pusiasalyje yra ir „negyvųjų“ ugnikalnių.Tik uolienos bei iš žemės gelmių besiveržiantys šiltieji vandenys byloja apie kadaise čia buvusius neramius laikus.Apeninų pusiasalio upės trumpos.Didžiausios upės-Tiberis ir Arnas
4.SALŲ PASAULIS.Sicilijos sala-didžiausia Viduržemio jūroje.Salą kerta dviejų litosferos plokščių sandūra.Čia yra aukščiausias Europoje ugnikalnis Etna(3340m.)Jis yra „gyvasis“-veikiantis.Iš Etnos laikas nuo laiko išsiveržia dūmų kamuoliai.Sicilijos saloje daug žemės dr

rebėjimų.Į šiaurę nuo Sicilijos yra išsibarsčiusi daugybė nedidelių salelių.Jose yra dar du veikiantys ugnikalniai.Tai Vulkanas ir Strombolis.

Apeninų KLIMATAS Viduržemio pajūrio tipo, subtropinis. Jūros įtaka labai didelė, nes pusiasalyje nėra daugiau kaip 200-220 km nuo jos nutolusių vietų. Vasaros karštos. Vidutinė liepos temperatūra Alpių priėkalnėse apie 20°, Po lygumoje – apie 23°, o Apeninų pusiasalyje einant į pietus laipsniškai pakyla net iki 28°. Siciliją vasarą pasiekia sausas iš Afrikos pučiantis vėjas, vadinamas siroku; jis įkaitina orą iki 40° karščio. Žiemą pučiantys vakarų ir šiaurės vakarų vėjai atneša kritulių. Sausio vidutinė temperatūra Italijos šiaurinėje dalyje yra apie 0°, o pusiasalyje – 1-12° šilumos. Bet Alpėse ji nukrinta iki 15° šalčio. Etnos ugnikalnio viršūnėje ir vasarą temperatūra apie 0°, o žiemą ją dengia sniegas. Jūros pakrantėse, Sicilijos bei Sardinijos salose klimatas labai švelnus, vasaros ir žiemos temperatūros skirtumas paprastai nebūna didesnis kaip 15°. Todėl pajūryje įsikūrę visame pasaulyje žinomi kurortai. Po slėnyje ir tarpukalnėse klimatas pereinamasis iš subtropinio į vidutinių platumų, iš švelnaus jūrinio – į žemyninį.Viduržemio pajūrio klimatui kritulių minimumas būdingas vasarą, o maksimumas -žiemą. Tačiau kai kuriose vietose krituliai per metus pasiskirsto kitaip. Pavyzdžiui, Po upės slėnyje apie pusę kritulių iškrinta pavasarį bei vasarą, būna net katastrofiškų liūčių. Žiemą slėnyje iki kelių savaičių išsilaiko sniego danga, o kalnų šlaituose sniegas išbūna kelis mėnesius. Kartais kyla smarkių pūgų, ka

ai užpustomos perėjos ir pablogėja susisiekimas. Rytų Alpėse ir šiaurės Apeninuose kritulių esti apie 3000 mm, bet daugiausia vasarą. Kitose Alpių dalyse ir Apeninų kalnuose iškrinta apie 1000 mm, gausiau šaltuoju metų laiku. Kritulių kiekis Apeninų pusiasalio pietinės dalies link mažėja, o Salentinos pusiasalyjejis ne didesnis kaip 200 mm.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS – Apeninų pusiasalis, primenantis ilgą batą, bei Sicilijos, Sardinijos ir mažesnės salos Viduržemio jūroje; kranto linijos ilgis apie 7500 km, šalies ilgis iš šiaurės į pietus 1140 km; priskiriama Pietų Europai. Krantus skalauja Viduržemio jūros sudedamosios dalys: rytuose – Adrijos ir Jonijos jūros, Venecijos, Triesto ir Taranto įlankos, Venecijos lagūna, vakaruose – Ligūrijos ir Tirėnijos jūros, Genujos įlanka.
Vidaus vandenys. Italijoje nėra kur tekėti ilgoms ir vandeningoms upėms. Todėl dauguma jų trumpos, slenkstėtos: jos gana stačiai nusileidžia nuo kalnų ir per nedideles pajūrio žemumėles pasiekia jūrą. Didžiausios Apeninų upės yra Viduržemio pajūrio tipo. Vandeningiausios jos būna per rudens bei žiemos liūtis, seklios – vasarą. Mažos upės vasarą visai išdžiūsta. Iš didžiųjų Italijos upių minėtinos Tibras (405 km) ir Amas – aukštupiuose yra tipiškos kalnų upės, o žemupiuose praplatėja iki 120-150 m. Nuo Romos iki žiočių Tibras net laivuojamas. Pasitaiko labai smarkių, tiesiog katastrofiškų jo potvynių.Ilgiausia, be to, turinti labai daug intakų, Italijos upė yra Po (670 km), kurios plotis kinta nuo 100 iki 700 m. Upės va
anduo labai drumstas, nes ji iš kalnų plukdo daug nešmenų, kurios nusėda žiotyse, pakeldamos vagą aukščiau aplinkos. Todėl potvynių metu tik dambos apsaugo gretimą teritoriją. Beje, didžiulė delta kasmet apie 70 m pasistūmėja į jūrą. Pavasarį Po tvinsta tirpstant kalnų sniegui, o žiemą -pliaupiant liūtims.Italijos upės, ypač kalnų, turi daug energijos elektrai gaminti, kuri plačiai naudojama gausybėje hidroelektrinių.Italijoje yra trijų tipų ežerų. Didžiausieji tyvuliuoja Alpių priekalnėse: Garda, Komas, Madžorė. Jų plotas siekia šimtus kvadratinių kilometrų, o gylis – 400 m, kai kurių dugnas yra žemiaujūros lygio. Kito tipo ežerai (Vikas, Albanas) telkšo užgesusių ugnikalnių krateriuose. Trečią grupę sudaro Adrijos pakrantės ežerai – smėlio nerijų nuo jūros atskirtos buvusios lagūnos.Margas Italijos DIRVOŽEMIŲ žemėlapis. Alpėse iki 800-900 m aukščio plyti kalnų miškų rudieji dirvožemiai. Ten auga klevai, ąžuolai, kaštonai. Aukščiau, iki 1800 m, driekiasi rusvieji miškų, o virš jų – kalnų pievų. Miškuose ten auga kedrai, eglės, pušys, o alpinėse pievose – gėlės ir rododendrų krūmai.Po slėnyje vyrauja sąnašiniai aliuviniai ir miškų rudieji dirvožemiai, nors beveik visi lygumos miškai iškirsti. Apeninų pusiasalyje daugiausia yra tamsiai rudų ir rudų dirvožemių. Čia dar pasitaiko kamštinių ir akmeninių ąžuolų giraičių, alepo ir italinių (pinijos) skėstašakių pušų. Vakarinėje Apeninų pusiasalio dalyje, daugiausia klintyse, paplitę raudonieji Viduržemio pajūrio dirvožemiai – itališkai “terra rosa”. Juose auginami vynuogynai ir sodai. Kai kuriose Italijos vietose yra pilkų vulkaninių dirvožemių, daugiau beveik niekur Europoje nepaplitusių.Miškai per daugelį šimtmečių buvo iškirsti ir jų likę tik kalnų šlaituose, o lygumos jau bemiškės. Po upės slėnyje yra nedidelių ievų, baltųjų akacijų, topolių giraičių. Apeninų pakrantėse auga alyvmedžiai, lauro medžiai, oleandrai, bet daugiausia čia kultūrinių įvežtinių augalų: palmių, citrusų, migdolų, figų, agavų.Iškirtus miškus, sumažėjo stambių laukinių gyvūnų. Tik Apeninų ir Alpių kalnuose, saugomose teritorijose, yra stirnų, vilkų, meškų, lapių. Gyvena smulkių plėšrūnų ir graužikų: voverių, kiškių, kiaunių. Yra apie 400 rūšių paukščių (grifai, kurtiniai, kurapkos, tetervinai), daug vabzdžių (cikados, drugiai), roplių (gyvatės).Priekrantėje sugaunama daug žuvų, iš kurių minėtinos plekšnės, tunai, sardinės, menkės.Alpėse ir Apeninuose įsteigta keletas nacionalinių parkų (Stelvijo, Abrucio, Čirčėjo, Kalabrijos) ir rezervatų. Ilgą laiką reikiamai nesirūpinus aplinkos apsauga, susikaupė daug problemų. Italijos miestuose, palyginti su kitais pasaulio miestais, kur kas mažiau žalumos. Iškirtus miškus kalnų šlaituose, paspartėjo erozija. Kaltę buvo bandyta suversti galvijams, avims, ožkoms. Nevalyti komunalinių ir pramoninių įmonių nutekamieji vandenys užteršė žydrą Italijos priekrantę ir daugiau kaip 4000 km pakrantės. Tik pastaraisiais metais energingai imtasi aplinkos apsaugos priemonių.

ISTORINĖ PRAEITIS. Italija yra viena seniausių pasaulio valstybių ir kartu viena jauniausių, nes tik 1871 m. jos hercogystės ir kunigaikštystės susijungė į valstybę.Tarp visų genčių, gyvenusių Apeninų pusiasalyje 1 tūkst. pr. Kr., iškilo lotynai ir sabinai. 753 m. pr. Kr. jie įkūrė Romos miestą. Romos ir jos apylinkių gyventojai pradėti vadinti romėnais. Stiprūs, pasiekę aukštesnį raidos lygį romėnai ilgainiui užkariavo kitas pusiasalio gentis ir jas asimiliavo. Pirmaisiais amžiais po Kristaus Roma pasidarė stipriausia valstybė, jungianti didelę dalį Europos, Šiaurės Afrikos, Mažosios Azijos, Palestiną ir Siriją. Tačiau 476 m. Romos imperija žlugo, užkariauta barbarų. Vėliau į jos teritoriją įsiveržė vestgotai, vandalai, ostgotai. Dar vėliau Apeninu pusiasalis atiteko Bizantijai, o VIII a. antrojoje pusėje didelę jo dalį užkariavo frankai. Jame susikūrė gausybė mažų karalysčių. 756 m. pusiasalio viduryje buvo įkurta Popiežiaus sritis.Aukštesnis kultūros ir ūkio raidos lygis įgalino vietos gyventojus po truputį asimiliuoti užkariautojus. Ėmė formuotis italų tauta ir kalba. Tai vyko X a. – XII a. pabaigoje. Susijungę pusiasalio šiaurės miestai ginklu išsivadavo iš Vokietijos priklausomybės. Tačiau ir vėliau dėl Apeninų daug šimtmečių kovojo didžiausios Europos valstybės. Italiją suvienijo Dž. Garibaldis. Per Pirmąjį pasaulinį karą ta šalis kovojo Antantės pusėje, o per Antrąjį rėmė Vokietiją ir Japoniją. 1942-1944 m. Italijoje vyko stiprus pasipriešinimo judėjimas. 1946 m. birželio 18 d. po referendumo ji pasiskelbė respublika.

AUGALIJA yra tipiška mediteraninė, plačialapiai ir spygliuočiai miškai prieškalnėse: ąžuolai, bukai, kaštonai ir europietiški maumedžiai, itališki kiparisai, europietiški bukmedžiai, Viduržemio jūros kadagiai, itališkos pušys.

GYVENTOJŲ dauguma (98%) yra italai. Kitų tautybių žmonių gyvena daugiausia pasieniuose. Italų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų romanų gmpei. Daugiau kaip 300 žm./km2 gyvena apie Genują, Milaną ar Neapolį, o mažiau kaip 60 – Sardinijoje.Italijos sostinė Roma vadinama amžinuoju miestu. Nuo 1929 m. jo ribose yra pasaulio Katalikų bažnyčios centras – Vatikano valstybė. Šv. Petro bazilika, Popiežiaus rūmai ir parkai užima iš viso 44 ha, ten gyvena apie 1000 žmonių.Sunki ekonominė padėtis per paskutinį šimtmetį privertė apie 20 mln. Italijos gyventojų emigruoti į JAV, Argentiną, Braziliją. Maždaug 60% krašto žmonių gyvena miestuose. Italijai būdingi nedideli miesteliai, išskyrus keturis didžiausius miestus. Kaimiečiai gyvena tipiškuose itališkuose namuose: dviaukščiuose, sumūrytuose iš akmenų; jų stogai dengti čerpėmis ar akmens plokštėmis. Antrą namo aukštą paprastai juosia balkonas. Alpėse statomi panašūs, tik mažesni namai, jų statybai daugiau naudojama medžio.Tautinių drabužių pagrindinius elementus yra daugmaž išlaikę visos Italijos gyventojai. Moterys dėvi palaidinukę plačiomis rankovėmis, ilgą sijoną, siuvinėtą prijuostę, ryši skarelę. Vyrai nešioja kelnes susegamom žemiau kelių klešnėm, liemenę ir skrybėlę arba “bereto”- kojinės pavidalo kepurę. Beje, tautiniai drabužiai darosi nebemadingi, užtat uoliai laikomasi tautinės virtuvės tradicijų. Toli už Italijos ribų žinomi ilgi pilnaviduriai makaronai spageti ir kiauraviduriai – buketini, valgomi su įvairiais padažais, užtarkuotu sūriu. Iš Neapolio po visą pasaulį paplito greitai kepamas plonas pyragas – pica. Ant mielinės tešlos dedama mėsos, grybų, sūrio, pomidorų, užbarstoma daug prieskonių. Kaimiečiai labai mėgsta daržovių sriubą, beveik tokią pat kaip žemaičių, vadinamą dzupa. Is gėrimų populiariausi kava ir vynas.Italai labai linkę bendrauti, todėl mini daug švenčių. Be tradicinių religinių, dar švenčiamos valstybinės: Respublikos paskelbimo diena (birželio 2-ąją), Išsivadavimo diena (balandžio 25-ąją). Italai garsėja kaip geri dainininkai. Ypač plačiai žinomos venecijiečių barkarolės ir neapoliečių dainos, tautiniai šokiai lombarda ir tarantela. Tarp italų populiarus futbolas ir dviračių sportas. Pagal kino teatrų lankomumą jie užima antrą vietą pasaulyje, po amerikiečių. Italija išugdė daug garsių kino režisierių (V De Sika, M. Antonionis, F. Felinis, Dž. De Santis) ir žinomų aktorių (Dž. Lolobridžita, S. Loren, M. Mastrojanis).Italija yra operos gimtinė (XVI a.). Dž. Pergolezis, Dž. Rosinis, G. Donicetis, Dž. Verdis, Dž. Pučinis – didieji Italijos kompozitoriai, o E. Karūzas, Gali-Kurči, B. Džiljis, Dž. Di Stefanas, L. Pavarotis – ne mažiau didūs dainininkai. Italija – žymių smuikininkų, violončelistų, dirigentų kraštas. Milane yra vienas garsiausių pasaulio operos teatrų -“La Scala”. Neatsitiktinai Italijoje veikia net keliolika konservatorijų. Sunku būtų išvardyti visas italų estrados žvaigždes.Italija garsėja senosios architektūros paminklais. Romoje 2000 metų išsilaikė Panteonas, amfiteatras Koliziejus, gausybė vėliau statytų nuostabių bažnyčių, rūmų. Tiesiog būtina žinoti genialių italų dailininkų Mikelandželo, Leonardo da Vinčio, Rafaelio, Ticiano, D. El Greko, R. Gutūzo, mokslininkų Dž. Bruno, G. Galilėjaus, A. Voltos, L. Galvanio pavardes.Italija reikšminga ir daugeliui mūsų tautiečių, net visai Lietuvos istorijai. Nuo XVI a. šios šalies universitetuose studijavo Lietuvos didikų vaikai, o per Pirmajį pasaulinį karą ir Lietuvai tapus nepriklausoma ten gyveno, mokėsi, kūrė daug Lietuvos dailininkų, architektų, dvasininkų. Buvo leidžiami lietuviški laikraščiai, veikė lietuvių draugijos.
Mafija. XVIII a. pabaigoje slapta Sicilijos valstiečių organizacija; XX a. pradžioje Italijoje ir kitose šalyse (ypač JAV) monopolizavo nusikalstamą verslą, prasiskverbė į politikos sferą. Žodis „mafija” dažnai reiškia bet kokį organizuotą nusikalstamumą. Italijos mafijos: Sicilijos Cosa Nostra, Kalabrijos ir Kampanijos Ca-morra, Neapolio Ndrangheta, Apulijos Sacra Corona Unitą. 1992 išleistas antimafijos įstatymas, įvykdoma operacija „Leopardas” – suimti aukščiausieji mafijos vadovai (Cosa Nostra šefas – capo dei capi Salvatorė Riima ir kiti).
ŪKIS.Ūkio struktūroje apie 40% nacionalinių pajamų teikia PRAMONĖ, ir maždaug tokia pat dalis dirbančių žmonių užsiima šia ūkio veikla. Italijai trūksta savų gamtos išteklių, todėl daugelis pramonės įmonių perdirba įvežtines žaliavas. Svarbiausios krašto pramonės šakos – metalurgija, mašinų gamyba, laivų statyba, chemijos pramonė ir naftos perdirbimas. Pagal aliuminio, cinko, švino gamybą Italija yra viena pirmųjų Europoje, o pagal magnio – viena pirmųjų pasaulyje. Turine veikia vienas didžiausių pasaulio automobilių koncernų – FIAT, gaminantis labai ekonomiškus automobilius. Žinomos ir kitos automobilių gamybos kompanijos: “Ferrari”, “Lancia”, ‘Alfa-Romeo”. Italai yra vieni pirmųjų pasaulyje pagal šaldytuvų, skalbimo mašinų, rašomųjų mašinėlių, plastmasių gamybą, pagal avalynės eksportą. Šalyje pagaminama 1/3 pasaulio alyvmedžių aliejaus. Daug pajamų krašto biudžetas gauna iš turizmo. Pagal šį rodiklį Italija yra trečia pasaulyje, po JAV ir Ispanijos. Didžiausi uostai – Genuja, Triestas, Venecija, Neapolis.
ŽEMĖS ŪKIS. Gyvulininkystės produkcija Italija gerokai atsilieka nuo daugelio Europos šalių ir pagrindinius maisto produktus įsiveža. Apie 70% krašto ūkių yra iki 5 ha dydžio. Svarbesnė žemės ūkio šaka – augalininkystė; vyrauja kviečių, kukurūzų, ryžių pasėliai. Išauginamų ryžių kiekiu italai pirmi Europoje, o jų derlingumu – vieni pirmųjų pasaulyje. Po upės slėnyje sodinami cukriniai runkeliai, sėjamos avižos, miežiai.Visoje Europoje garsėja italų daržovės: pomidorai, kopūstai, svogūnai, salotos. Gausiu citrinų, apelsinų, mandarinų, obuolių, persikų derliumi ta šalis pelnė “pirmojo Europos sodo” vardą. 0 dar migdolai, graikiški ir funduko riešutai, figos!Italijoje auginama apie 250 rūšių vynuogių. Vynuogių derliumi Italija pasaulinėje rinkoje nuolat konkuruoja su Prancūzija, bet vyno gamybos mastu ji nenusileidžia niekam. Vynuogynai tokie pat tipiški Italijos kraštovaizdžiui, kaip ir skėtinės pušys.
TURIZMAS. Užsienio turistų skaičius Italijoje užima 3 vietą pasaulyje (proc.): šveicarų 20, vokiečių 18, prancūzų 17, austrų 11. Turizmo įžymybės: Venecija, Florencija, Kaprio sala, Pizos kampanilė – „Griūvantis bokštas”, Roma (Triumfo arka, Koliziejus, Panteonas, Kapitolijus, Vatikano valstybė-miestas), Verona (amfiteatras), Milanas (tarptautinė mugė „Fiera di Milano”, operos teatras „La Scala”, Milano fondų birža). Italijos Rivjera – Viduržemio jūros pakrantė nuo Prancūzijos sienos (Riviera di Ponente) ir nuo Genujos iki Specijos (Riviera di Lente). Italija garsėja savo San Remo festivaliais. Žiemos turizmas Alpėse (Kortina Ampecas – 1956 Žiemos olimpiada), Meranas, Alpių ežerai.

Itališkas vynas. Gamyba (mln.t): 1980 – 8,0, 1990 – 5,5, 1992 – 6,4 (2 vieta pasaulyje; 22 proc. pasaulinės gamybos) ir eksportas (mln.t): 1990 – 1,3, 1992 – 1,25 (pirmoji vieta pasaulyje; 27 proc. pasaulinės gamybos). Garsiausi vynai: kianti („Chianti”), barbera („Barbera”), činzanas („Cinzano”), martinis („Martini”), maršala („Marsala”), žymusis antikos Opinijaus vynas, Perudžos (Perugia) likeris, Be-nevento likeris – „strega”, Asčio (Asti) provincijos vynas Piemonte ir Mesinos bei Trapanio vynas Sicilijoje.

ETNA

Ne kartą, net keletą kartų per šimtmečius Etna parodė sugebėjimą net didesniais atstumais svaidyti tokio dydžio akmenis kaip Kiklopų uolos ir iki mūsų laikų pateikia įspūdingų savo įniršio liudijimų.

Didžiuliai išsiveržimai užregistruoti 475 ir 396m.pr.Kr., ir 1169m.e.m. ir XIV amžiuje. 1669m. Etna įtrūko nuo viršūnės iki papėdės ir, išliejusi milijonus tonų lavos, nuniokojo gretimą Katanijos miestą ir jo apylinkes.

Dabar Etna didžiausias Europos ugnikalnis; apytikriai 160 km perimetro ugnikalnio papėdė yra Didžiojo Londono dydžio.

Kaip ir daugelio ugnikalnių, Etnos aukštis keičiasi; dabar jo viršūnė iškilusi apie 3320 m, tačiau prieš šimtmetį buvo 30 m aukštesnė.

Etnos šone, kiek žemiau pagrindinio kraterio, atsiveria naujos žiotys.
Galbūt tai būsimo išsiveržimo ženklas.

ITALIJA-PASAULIO KULTŪROS LOBYNAS.Neaprėpiamas Italijos indėlis į pasaulio kultūrą.Iš šios šalies po Europą paplito Renesansas(Atgimimas).To laikmečio dailė ir literatūra ypač prisidėjo prie žmonijos pažangos.Renesanso laikotarpiu gyveno ir kūrė daug genialių žmonių.Pasaulinio garso menininkai paliko žmonėms daugybę neįkainojamų meno kūrinių.Nors Leonardo da Vinčio,Mikelandželo,Rafaelio,Ticiano ir daugelio kitų Italijos menininkų kūriniai išsibarstę po visą pasaulį,tačiau ir ti,kas liko šioje šalyje,pakanka vadinti pasaulio kultūros lobynu.Italijoje daug ne tik nuostabių meno kūrinių,bet ir begalė vertingų įvairių epochų architektūros statinių.Visos šios vertybės drauge su nuostabiais krantais,paplūdimiais,kalnais bei ugnikalniais pavertė Italiją tikruturistų rojumi.
Garsiausi italai: Cezaris, Tomas Akvinietis, Leonardo da Vinci, Mikelandželas, Rafaelis, Ticianas, Giuseppe Verdis, Rossini, Pucini, Dantė, Petrarka, Musolinis, Lucianos Pavarotis.

Lietuvos Respublikos ryšiai su Italijos Respublika. Prekyba (Statistikos departamento duomenimis)
Lietuvos eksportas į Italiją 2002 m. buvo 565.8 mln. Lt. (163.9 mln. EUR) arba 2.8 proc. bendrojo Lietuvos eksporto. Lyginant su 2001 m., jis padidėjo 53.2 proc. Pagal eksporto apimtis Italija užėmė 13-tą vietą.

Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Italijos 2002 m. sudarė 1386.1 mln. Lt (401.4 mln. EUR) arba 4.9 proc. bendrojo Lietuvos importo. Lyginant su 2001 m., jis padidėjo 29.2 proc. Pagal importo apimtis Italija užėmė 3-čią vietą (2 tarp ES šalių, po Vokietijos).
Lietuvos – Italijos prekybos apyvarta 2002 m. siekė 1951.9 mln. Lt. (565.3 mln. EUR).
Lietuvos – Italijos prekybos balansas 2002 m. buvo neigiamas – 820.3 mln. Lt. (237.5 mln. EUR).
Lietuvos eksportas į Italiją 2003 m. I pusm. buvo 245.9 mln. Lt. (71.2 mln. EUR) arba 2.4 proc. bendrojo Lietuvos eksporto. Lyginant su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, jis padidėjo 11.2 proc. Pagal eksporto apimtis Italija užėmė 15-tą vietą.
Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Italijos 2003 m. I pusm. sudarė 586.7 mln. Lt (169.8 mln. EUR) arba 4.2 proc. bendrojo Lietuvos importo. Lyginant su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, jis sumažėjo 2.7 proc. Pagal importo apimtis Italija užėmė 5-tą vietą (3 tarp ES šalių, po Vokietijos ir Prancūzijos).
Lietuvos – Italijos prekybos apyvarta 2003 m. I pusm. siekė 832.6 mln. Lt. (241.0 mln. EUR). Lietuvos – Italijos prekybos balansas 2003 m. I pusm. buvo neigiamas – 340.8 mln. Lt. (98.6 mln. EUR).
Italijos investicijos Lietuvoje
LR Statistikos departamento 2003 m. balandžio 1 d. duomenimis Italija tarp pagrindinių šalių investuotojų užėmė 20-tą vietą. Italijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 78.4 mln. Lt. (22.7 mln. EUR). Tai sudarė 0.57 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Lyginant su 2002 m. atitinkamu laikotarpiu Italijos tiesioginės investicijos padidėjo 55.2 proc.
LR Įmonių rejestro 2003 m. rugsėjo 1 d. duomenimis buvo įregistruotos 176 įmonės, kuriose buvo investuotas Italijos kapitalas. Bendras šių įmonių įregistruotas įstatinis kapitalas siekė 122.0 mln. Lt. (35.3 mln. EUR). Italijos dalis įregistruota įstatiniame kapitale sudarė 56.5 mln. Lt. (16.35 mln. EUR) arba 46.3 proc. viso įmonių įstatinio kapitalo.
Politinės žinios. Narystė tarptautinėse organizacijose: G-7 (penktoji pagal potencialą), NATO 1949, Europos Taryba 1949, JTO 1955, Europos Sąjunga 1957, OECD 1960; Vakarų Europos Sąjunga, ESBO. Italija padengia 4,29 proc. JTO biudžeto išlaidų, Romoje yra FAO būstinė. Parlamentinė demokratinė respublika; veikia 1948 Konstitucija; valstybės vadovas – prezidentas, renkamas septyneriems metams parlamento ir 58 regionų atstovų (1985-1992 Frančeskas Kosiga – Francesco Cossiga, nuo 1992 Oskaras Luidžis Skalfaras – Oscar Luigi Scalfaro (gim. 1918, sumažino vyriausybę nuo 30 iki 26 ministrų, našlys nuo 1944, užaugino dukrą)); dvejų rūmų parlamentas: Deputatų rūmai (Camera dei Deputati), 630 deputatų ir Respublikos senatas (Senato della Repubblica), 315 renkamų senatorių, 5 senatoriai iki gyvos galvos, 2 senatoriai – buvę prezidentai; parlamentarai renkami penkeriems metams; dažnos vyriausybės krizės – „nestabilus stabilumas”, 52-oji, 53-ioji ir 54-oji vyriausybės pokario laikotarpiu. Ministrai pirmininkai: 1993-1994 Karlas Kiampis (Carlo Ciampi, nepriklausė politinėms partijoms); 1994 04-1995 Silvijas Berluskonis (Silvio Berlusconi, „Forza Italia” – „Pirmyn, Italija” lyderis, jam priklauso 3 televizijos kompanijos, kino teatrai, parduotuvės, futbolo klubas „Milanas”) nuo 1995 01 Lambertas Dinis (Lamberto Dini).

ĮDOMŪS FAKTAI:
• Roma buvo pastatyta ant septynių kalvų, dabar jų yra 20.
• Italos išvertus iš graikų kalbos reiškai “veršių, jaučių žemė”.
• Roma buvo pirmasis miestas, kurio gyventojų skaičius viršijo 1 mln. Tai atsitiko 133 m. Pr. Kr. Tuo tarpu Londonas milijoniniu miestu tapo 1810, o Niujorkas – 1875 metais.
• Venecija įsikūrusi ant 120 salų, kurias skiria 177 kanalai, o jungia 400 tiltų.
• Romoje yra mažiausia pasaulio valstybė – Vatikanas, valdoma popiežiaus. Tai viso katalikiškojo pasaulio centras.
• Lyginant su kitomis ES šalimis Italijoje mažiausias gimimų skaičius ir daugiausia senyvo amžiaus žmonių.
• Didžiausias pajamas Italija gauna iš turizmo.
• Egzistuoja ryškūs ekonominiai skirtumai tarp šalies šiaurės ir pietų.
Italijoje išauginama daugiausia vaisių ir daržovių, ypač daug – alyvuogių.
Italija – didžiausia ES ir pasaulio vyno gamintoja ir eksportuotoja.
Sicilijoje esantis Etnos ugnikalnis yra aukščiausias veikiantis ugnikalnis Europoje.

• Italai – romantikai, impulsyvūs, temperamentingi, itin religingi. Jie garsėja kaip madingai besirengianti tauta ir išleidžia daugiausia pinigų drabužiams ir batams nei bet kurios kitos ES valstybės gyventojai. Italija pagamina daugiausia batų visoje Europoje, o pasaulyje ji antra po Kinijos.
• Neapolyje prieš 200 metų pradėta kepti pica. Neapolis –pasaulio picų centras.
• Italijoje, Korsikos saloje gimė Napoleonas.
• Italijos mieste Pistoloje buvo išrastas pistoletas, o mieste Faenco – fajansas.
J. V. Goethe apie Romą pasakė: “Žmogus, matęs Romą, niekada nebus visiškai nelaimingas”
Kita;
ITALAI PASAULYJE. XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios emigracija į Ameriką, po Antrojo pasaulinio karo į Europą; daug vykstančių kasdieniam darbui į Šveicariją; pasaulyje gyvena apie 67 mln. italų (įskaitant sardinus) (proc.): Italijoje 83, JAV 7,5, Argentinoje 2, Prancūzijoje 1,8, Kanadoje 1,2, Australijoje ir Brazilijoje po 1, Vokietijoje 0,8, Šveicarijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Venesueloje; dar apie 15 mln. Amerikos gyventojų save laiko italų kilmės.
Etninė ir religinė sudėtis. Etninė sudėtis (proc.): italai 94,5, sardinai 2,5 (vietinių genčių Sardinijos saloje bei užkariautojų punų, romėnų, vandalų, bizantiečių ir arabų palikuonys), retoromanai 1 (Alpių tautos friūliai ir ladinai), tiroliai 0,5 (Pietų Tirolyje Austrijos pasienyje, laikomi austrais), franko-provansalai 0,3 (Prancūzijos pasienyje), albanai (Pietų Italijoje, XV-XVII a. pabėgėlių nuo Osmanų jungo palikuonys) vien 18 tūkst. pabėgėlių 1991 rugpjūtį, slovėnai ( Slovėnijos pasienyje). Religinė sudėtis (proc.): katalikai 83, protestantai 1, netikintys ir ateistai 15.

Naudota literatūra:
Internetas:
www.nemoku.lt
www.vadovelis.lt
www.mokslai.lt
www.moku.lt
www.buk.lt
www.skaityk.lt
www.surask.lt
Knygos:
Didieji pasaulio stebuklai

Leave a Comment