Italija

Vilniaus Ozo vidurinė mokykla

Sudarė: Sandra Masiukaitė

ĮVADASIstorija: Italija tampa nacionaline valstybe – 1861 metais. Italija buvo pagrindinė NATO ir Europos Ekonominės Bendrijos narė ir susiejo stiprėjančią politiką ir ekonomiką su Vakarų Europa, neskaitant euro įvedimo 1999. Nuolatinės problemos yra nelegalios imigracijos, nusikalstančių organizacijų veikla, korupcijos, aukštas bedarbystės lygis, ir žemas Pietų Italijos pajamų ir techninių standartų lygis. GEOGRAFIJAGeografinė padėtis: Apeninų pusiasalis, primenantis ilgą, moterišką batą, bei Sicilijos, Sardinijos ir mažesnės salos Viduržemio jūroje; priskiriama Pietų Europai. Krantus skalauja Viduržemio jūros sudedamosios dalys: rytuose – Adrijos ir Jonijos jūros, Venecijos, Triesto ir Taranto įlankos, Venecijos lagūna, vakaruose – Ligūrijos ir Tirėnijos jūros, Genujos įlanka.Geografinės koordinatės: 42 50 Š, 12 50 R Plotas: visas: 301230 kv.km pastaba: išskyrus Sardiniją ir Siciliją Sausumos sienos: 1932,2 kmŠalių sienos: Austrija 430 km, Prancūzija 488 km, popiežiaus rezidencija (Vatikano valstybė) 3,2 km San Marino 39 km, Slovėnija 232 km, Šveicarija 740 km Pakrantė: 7600 km Gamtos ištekliai: gyvsidabris, potašas, marmuras, siera, dvideginio natūralios dujos nerafinuoto aliejaus atsargos, žuvis, akmens anglis, ariama žemėŽemės naudojimas: ariama žemė: 31% pastovios kultūros: 10% pastovios ganyklos: 15% miškai ir girios: 23% kiti: 21 % Pavojaus ženklai: regioninė rizika įskaitant nuošliaužas, griūtis, žemės drebėjimas, ugnikalnių įsiveržimai, potvyniai; Žemės apsėmimas Venecijoje Dabartinės aplinkos problemos: oro užterštumas, sukeltas pramonės išmetamo sieros dioksido. Pakrančių ir vidaus upių užterštumas dėl pramonės ir žemės ūkio poveikis; rūgštus lietus, kenkiantis ežerams; nepakankamas pramoninių atliekų panaudojimas ir valymo įranga Geografinė pastaba: strategiškai svarbioje vietoje, užima centrinę Viduržemio jūros dalį jūrų ir oro vartai į Vakarų Europą.ŽmonėsGyventojų skaičius: 557 634 327Gyventojų augimo lygis: 0,09% Gimstamumas: 9,13 gimimų/1000 gyventojų Mirtingumas: 9,99 mirčių/1000 gyventojų

Migrantų skaičius: 1,74 migrantų/1000 gyventojų Kūdikių mirtingumo lygis: 5,92 mirčių/1000 gimusių Gyvenimo trukmė: visų gyventojų: 79,03 metai vyrų: 75,85 metai moterų: 82,41 metai Religijos: vyrauja Romos Katalikų ir stiprios Protestantų ir Žydų religinės bendruomenės bei auganti Musulmonų imigrantų religinė bendruomenė Kalbos: italų (oficiali), vokiečių (atskirose Trentino-Alto Adige regiono dalyse kalbama daugiausiai vokiškai) , prancūzų (maža prancūziškai kalbanti bendruomenė Valle d’Aosta regione), slovėnų (slovėniškai kalbanti bendruomenė Trieste-Gorizia rajone) Raštingumas: visų gyventojų: 98% .VyriausybėŠalies pavadinimas: visuotinai priimtas nesutrumpintas pavadinimas: Italijos Respublika visuotinai priimtas sutrumpintas pavadinimas: Italija vietinis nesutrumpintas pavadinimas: Repubblica Italiana vietinis sutrumpintas pavadinimas: Italia ankstyvesnis pavadinimas: Italijos Karalystė Vyriausybės tipas: respublika Sostinė: Roma Vėliavos apibūdinimas: trys vienodos vertikalios eilės – žalia, balta ir raudona; panaši į Islandijos vėliavą, kuri yra ilgesnė, o spalvos – žalia balta ir oranžinė; taip pat panaši į Cote d’Ivoire vėliavą, kuri turi tas pačias spalvas, tik jų išdėstymas kitoks – oranžinė, balta ir žalia pastaba: įkvėptas Prancūzijos vėliavos, Napoleonas 1797 metais parsivežė į Italiją

EkonomikaEkonomikos apžvalga: Italija turi įvairią industrinę ekonomiką su beveik tokia pačia gamybos apimtimi kaip Prancūzijos ar Didžiosios Britanijos. Kapitalistinė ekonomika yra padalinta į išvystytą šiaurinę, kur dominuoja privačios kompanijos, ir mažiau išvystytą agrokultūrinę pietinę, kur yra daugiau nei 20% bedarbių. Dauguma produktų, reikalingų pramonei, ir daugiau nei 75% energetinių produktų yra importuojami. Keletą metų Italija turėjo biudžetą, atitinkantį EMU (Europos Valiutų Sąjunga) reikalavimus. Vyriausybės atstovai, darbdaviai ir darbininkai sutiko atnaujinti 1993m. “socialinį paktą”, kuris buvo plačiai kredituotas ir sureguliavo Italijos infliacijos lygį iki EMU reikalavimų. Italija turi daug padaryti, kad skatintų užimtumą, atlyginimų lankstumą, ir imtis laisvosios ekonomikos. Ekonomikos augimas buvo 1,3% 1999m. ir turėtų pakilti iki 2,6% 2000m., dėl investicijų ir eksporto.

BVP (bendrasis vidaus produktas): prekybos galingumas – 1,212 $ trilijonų BVP – augimo greitis: 1,3% BVP – vienam asmeniui: prekybos galingumas – 21400$ BVP – sudėtis: Žemės ūkis: 2,6% pramonė: 31,6% aptarnavimo sfera: 65,8% (1998m)Kariuomenės išlaidos doleriais: 23294 milijardo $ Kariuomenės išlaidos – BVP procentas: 1,7% Vargstančiųjų skaičius: tiksliai nežinoma Namų ūkio pajamos ir suvartojimas procentais: žemiausias 10%: 2,9% aukščiausias 10%: 23,7% Darbo jėga: 23,193 milijono Darbo jėga pagal profesijas: aptarnavimas 61%, pramonė 32%, žemės ūkis 7% Nedarbo lygis: 11,5% Biudžetas: pajamos: 530 milijardų $ išlaidos: 522 milijardai $, įskaitant kapitalo sąnaudas Pramonė: turizmas, mašinų pramonė, geležis ir plienas, chemijos pramonė, maisto pramonė, tekstilė, transportas, drabužių pramonė, avalynė, keramika. Pramonės produkcijos augimo lygis: 1,9% Elektros produkcija: 243,027 milijardo kWh Elektros produkcija pagal šaltinius: akmens anglis: 80,22% hidro: 17,3% branduolinė energija: 0% kita: 2,48% Elektros suvartojimas: 266,705 milijardo kWh Elektros eksportas: 900 milijonų kWh Elektros importas: 41,59 milijardo kWh Žemės ūkis – produktai: vaisiai, daržovės, vynuogės, bulvės, cukranendrės, sojos pupelės, grūdai, aliejai, jautiena, pieno produktai, žuvis. Eksportas: 242,6 milijardo Eksporto produktai: einžinerijos produktai, tekstilė, mašinos, transportas, chemija, maistas, tabakas, mineralai ir metalai Eksporto partneriai: ES 56% (Vokietija 16,5%, Prancūzija 12,7%, Didžioji Britanija 7,2%, Ispanija 5,8%, Olandija 2,9%), JAV 8,5% Importas: 206,9 milijardo $ Importo produktai: inžinerijos produktai, chemija, transportas, energija, mineralai ir metalai, tekstilė, maistas, tabakas Importo partneriai: ES 61% (Vokietija 18,8%, Prancūzija 13,12%, Didžioji Britanija 6,47%, Olandija 6,2%, Belgija-Liuksemburgas 4,7%), JAV 5,1% Įsiskolinimas: 45 milijardai $ Ekonominė pagalba: ODA, 1,3 milijardo Valiuta: 1 Italijos lyra (Lit) = 100 centesimų.

KomunikacijosNaudojamos telefono linijos: 25 milijonai Mobilūs telefonai: 17,7 milijonaiTelefonų sistema: moderni, išvystyta, greita, automatizuota. namų: didelės talpos kabeliai ir mikrobangų radio ryšių linijos tarptautinė: satelitinės stotys – 3 Intelsat (su 5 antenomis – 3 Atlanto vandenynui ir 2 Indijos vandenynui), 1 Inmarsat (Atlanto regionas) ir NA Eutelsat; 21 povandeniniai kabeliai. Radijo stotys: AM apie 100 FM apie 4600, trumposios bangos 9 Radio aparatai: 50,5 milijono Televizijos stotys: 6,317 (kurių tik 117 turi 2 kW ar daugiau siųstuvo jėgos) Televizoriai: 30,3 milijono Interneto paslaugų tiekėjai: 219

Transportas

Geležinkeliai: Iš viso: 19394 km standartiniai: 18071 km 1,435-m dydžio; Italijos Geležinkeliams priklauso 16014 km iš visų (11322 km elektrifikuoti) siaurieji: 112 km 1000-m dydžio (112 km elektrifikuoti); 1211 km 950-m dydžio (153 km elektrifikuoti) Autostrados: viso: 654676 km asfaltuotos: 654676 km ( įskaitant 6957 km greitkelių) neasfaltuotos: 0 km Vandens keliai: 2400 km įvairių komercinių tipų eismo, bet ribotos kokybės Vamzdžiai: nevalyta alyva 1703 km; naftos produktai 2148 km; gamtinės dujos 19400 km Uostai: Augusta (Sicilija), Bagnoli, Bari, Brindisi, Gela, Genuja, La Spezia, Livorno, Milazzo, Neapolis, Porto Foxi, Porto Torres (Sardinija), Salerno, Savona, Taranto, Trieste, Venecija Jūrinė prekyba: viso: 427 laivai laivai pagal tipą: tūriniai 41, krovininiai 45, cheminiai tankeriai 73, jungtiniai geležies rūdos/alyvos 2, konteineriai 20, suskystintų dujų 38, gyvūnų 1, daugiafunkciniai transporteriai 1, keleiviniai 6, naftos tankeriai 87, trumpų atstumų keleiviniai 26, specializuoti tankeriai 13, transporteriai 16 Oro uostai su asfaltuotais nusileidimo takais: viso: 97 Oro uostai su neasfaltuotais nusileidimo takais: viso: 39

Tarptautinės problemos Disputai – tarptautiniai: Italija ir Slovėnija padarė pažangą sprendžiant dvišales problemas; Kroatija ir Italija sprendė abipusę problemą, iškilusią po II Pasaulinio Karo dėl nuosavybės ir etninių teisių Neteisėti narkotikai: svarbūs vartai Lotynų Amerikos kokainui ir Pietvakarių Azijos heroinui pasiekti Europos rinką

Dvišaliai ekonominiai santykiai su Lietuva

PrekybaLietuvos eksportas į Italiją 2002 m. buvo 565.8 mln. Lt. (163.9 mln. EUR) arba 2.8 proc. bendrojo Lietuvos eksporto. Lyginant su 2001 m., jis padidėjo 53.2 proc. Lietuvos importas iš Italijos 2002 m. sudarė 1386.1 mln. Lt (401.4 mln. EUR) arba 4.9 proc. bendrojo Lietuvos importo. Lyginant su 2001 m., jis padidėjo 29.2 proc.Lietuvos – Italijos prekybos apyvarta 2002 m. siekė 1951.9 mln. Lt. (565.3 mln. EUR). Lietuvos – Italijos prekybos balansas 2002 m. buvo neigiamas – 820.3 mln. Lt. (237.5 mln. EUR). Lietuvos eksportas į Italiją 2003 m. I pusm. buvo 245.9 mln. Lt. (71.2 mln. EUR) arba 2.4 proc. bendrojo Lietuvos eksporto. Lyginant su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, jis padidėjo 11.2 proc. Lietuvos importas iš Italijos 2003 m. I pusm. sudarė 586.7 mln. Lt (169.8 mln. EUR) arba 4.2 proc. bendrojo Lietuvos importo. Lyginant su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, jis sumažėjo 2.7 proc.

Lietuvos – Italijos prekybos apyvarta 2003 m. I pusm. siekė 832.6 mln. Lt. (241.0 mln. EUR). Lietuvos – Italijos prekybos balansas 2003 m. I pusm. buvo neigiamas – 340.8 mln. Lt. (98.6 mln. EUR).

Italija LR prekybos partnerių sąraše (2002 m., % nuo bendrų prekybos apimčių)

EKSPORTAS IMPORTAS Vieta Šalis % Vieta Šalis %10. JAV 3.52 1. Rusija 21.2511. Baltarusija 3.21 2. Vokietija 16.9812. Nyderlandai 3.15 3. Italija 4.8513. Italija 2.79 4. Lenkija 4.7814. Ukraina 2.60 5. Prancūzija 3.8515. Norvegija 2.39 6. Jungtinė Karalystė 3.2916. Belgija 1.92 7. Švedija 3.26

Italijos investicijos LietuvojeLR Statistikos departamento 2003 m. balandžio 1 d. duomenimis Italija tarp pagrindinių šalių investuotojų užėmė 20-tą vietą. Italijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 78.4 mln. Lt. (22.7 mln. EUR). Tai sudarė 0.57 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Lyginant su 2002 m. atitinkamu laikotarpiu Italijos tiesioginės investicijos padidėjo 55.2 proc. LR Įmonių rejestro 2003 m. rugsėjo 1 d. duomenimis buvo įregistruotos 176 įmonės, kuriose buvo investuotas Italijos kapitalas. Bendras šių įmonių įregistruotas įstatinis kapitalas siekė 122.0 mln. Lt. (35.3 mln. EUR). Italijos dalis įregistruota įstatiniame kapitale sudarė 56.5 mln. Lt. (16.35 mln. EUR) arba 46.3 proc. viso įmonių įstatinio kapitalo.