Islandijos klimatas, augalija ir gyvūnija

Klimatas

Islandija yra subarktinėje klimato juostoje. Islandijos klimatą veikia šiltosios Šiaurės Atlanto srovės atšaka, todėl salos pakrantėse vyrauja švelnus jūrinis klimatas. Žiemos čia šiltesnės negu Lietuvoje. Tačiau atokiau nuo krantų, salos viduryje krantų, salos viduryje – šalta. Ten daug ledynų, kurie užima dažnai didelius plotus. Daugelis ledynų, ne taip, kaip žemyninės Europos kalnuose plyti nedideliame aukštyje. Didžiausias – 8400 km – yra Vatna ledynas. Kai kur jo storis siekia net 1 km. Islandijoje iškrinta gana daug kritulių. Pietinėje Islandijos dalyje gali iškristi nuo 1200 – 2000 mm.

Augalija

Islandai išmoko naudoti karštųjų versmių vandenį. Jis šildo namus, šiltnamius, kuriuose islandai augina ne tik agurkus, pomidorus, bet ir vynuoges, bananus, kitus šiltųjų kraštų vaisius. Islandijos augalija yra skurdi. Pagrindiniai vyraujantys augalai yra pelkiniai augalai, viržynai. Bet kadaise (X a.) Islandiją, puošė ir beržynų miškai, tačiau aktyvi žmogaus veikla ir sala užplūdusios avys sunaikino miškus. O dabar auga tik reti krūmeliai, kur ne kur žemaūgiai berželiai ir šermukšniai.

Gyvūnija

Jau žinome, kad Islandijos klimatas yra atšiaurus. Todėl Islandijoje ir gyvena gyvūnai prisitaikę prie atšiauraus tundrinio klimato. Žinduoliai apsikaustę storu, šalčiui atspariu kailiu, tai yra vilkai, avys, poliarinės lapės, šiaurės elniai. Paukščiai su storomis plunksnomis tokie kaip, baltoji pelėda, baltoji kurapka, gaga. Bet vienas įdomiausių, bei gražiausių paukščių yra Islandinis bėgikas. Jie maitinasi ir gyvena nedidelėmis grupėmis. Ieško maisto negiliai žemėje. Bet negalima pamiršti graužiko lemingo, kuris savo išvaizda primena žiurkėną, tik yra kur kas didesnis. Islandija yra daugiausiai žuvies vienam gyventojui sugaunanti Šiaurės Europos šalis. Svarbiausias žuvys yra, mankės, silkės, jūriniai ešeriai, strimelės.