Kai trykšta verdantys Islandijos geizeriai
Karštos versmės – stulbinantis gamtos reginys
Maždaug prieš šešiasdešimtpenkis milijonus metų tarp Grendlandijos ir Skandinavijos įtrūko žemės pluta. Iš žemės gelmių į paviršių veržėsi magma, kurią vėsino jūros vanduo. Daugelį amžių formavosi bazalto kalnai, kurie kilo vis aukščiau ir maždaug prieš šešioliką milijonų metų išniro iš vandens kaip šnypščiantys ir garuojantys vulkanai. Taip atsirado Islandija Salos formavimosi procesas tebevyksta ir šiandien. Vulkaninės salos gyventojai įsikūrę virš šio verdančio katilo, naudojasi jo privalumais ir rizikuoja gyvybę.
„Karšta vieta“
Milijonus metų Amerikos ir Eurazijos žemynai tolsta vienas nuo kito maždaug 2.54 cm per metus. Kai atsivėrė plyšys ir į paviršių išsiliejo magma, susiformavo Islandija. Štai tokia įdomi šios šalies geologinė istorija.Iki šiol Islandija yra viena iš pasaulio „karštų vietų“, kuriose iš žemės gelmių ištrykšta didžiulis lavos kiekis. Islandijos atvejis yra gana keistas, nes 5155 kvadratinių kilometrų, didžiausią plotą Europos bendrijoje, dengia storas Vatnajokudlio ledyno ledo sluoksnis. Islandijos vulkanų išsiveržimai nėra dažni, tačiau pavojus visada gresia, o retkarčiais tampa akivaizdus. Išsiveržus vulkanams ištirpsta didžiulis ledo kiekis. Kai kurie mokslininkai spėja, kad galiausiai pietvakarinė Islandijos dalis užtvins ir gyventojams teks išsikelti kitur.Vis dėlto vulkanų aktyvumas teikia tam tikros naudos. Dėl žemės gelmių šilumos gruntinio vandens temperatūra vos 914 m gylyje siekia 280˚C ir naudojama elektros energiojai gaminti, namams ir šiltnamias šildyti. Sostinėje Reikjavike žiemą šildomi netgi šaligatviai, kad neapledėtų. Žydra atvėsinto vandens lagūna prie Grindaviko elektrinės – tai natūraliai šildomos terminės gydomosios vonios, kuriose malonu maudytis. Nuolatinė vulkaninė veiklasalos gyventojams teikia dra vieną privalumą – vilioja turistus. Islandijos karštosios versmės ir geizeriai visiškai nederlingai žemei atneša gana gausų pajamų iš turizmo derlių.
Haukadalūro karštosios versmės ir didžiulis geizeris maždaug 96 km į rytus nuo sostinės yra vienas iš labiausiai turistų lankomų Islandijos gamtos fenomenų, nors ir šiuo metu versmės nėra tokios aktyvios. Kažkada iš geizerio kas valandą išsiverždavo beveik 61 m aukščio garų pliūpsniai. Tokie geizerio išsiveržimai kartojosi nuo 1294m., tačiau šiuo metu ne visada pasiseka pamatyti šį reginį.Karštosios Strokūro versmės
Kur kas labiau turistams pataikauja Strokūro karštųjų versmių geizeris, kuris kas dešimt minučių ištrykšta į viršų maždaug 24 m. Šį reginį užbaigia trumpas lietus, paskui duburys nurimsta, ir vinguriuoja vos kelios garų sruogelės. Netikėtai vėl pradeda kunkuliuoti vanduo, formuojasi dideli garų burbulai, kol galiausiai jie pratrūksta garų ir karšto vandens pliūpsniais. Tuomet vandens temperatūra duburyje siekia 97˚C. Islandijoje yra maždaug trisdešimt geizerių, tačiau vos keli tokie žavūs kaip Strokūro.Be to, verta aplankyti Hveraveliro žydrąsias versmes maždaug už 71 km į šiaurę tarp Hofo ir Laungjokudlio ledynų beveik 152 m aukštyje virš jūros lygio. Čia karštosios versmės burbuliuoja ir garuoja, tačiau saugokitės, nes žemė po kojomis trapi, ypač ten, kur ji padengta geltonomis sieros ar baltomis kalkių apnašomis.[geriausias laikas kelionėms į Islandiją Birželis – Rugpjūtis.]
IstorijaĮ Islandiją pirmieji įsikėlė norvegai bei keltai IX amžiaus pabaigoje bei X amžiuje. 930 metais įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas – Altingas. 300 metų Islandija buvo nepriklausoma, o vėliau pateko Norvegų bei Danų įtakon. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 metų, o vėliau – Danijos priklausoma teritorija.1918 metais Islandija įgijo suverenitetą ir tik 1944 metais – pilną nepriklausomybę.
Administracinis suskirstymasIslandijoje yra 23 administraciniai regionai, islandiškai sýsla (dgs. sýslur) ir 14 savarankiškų miestų kaupstaður (dgs. kaupstaðir). Žemiausiame lygmenyje yra 104 apylinkės (hrepur), kurios rūpinasi švietimu, transportu ir komunaliniu ūkiu. Be to Islandija dalinama į 8 apskritis, kurios yra regionų grupės.
GeografijaGeologiniu požiūriu Islandija yra Europos žemyno dalimi. Sala yra ant Vidurio Atlanto kalnagūbrio, dėl to joje yra nemažai ugnikalnių – Hekla, Katla, Askja, Grímsvötn, Hvannadalshnúkur (aukščiausia šalies viršūnė).
DemografijaNutolusi salos padėtis ilgą laiką ribojo migraciją. Dėl to genetiškai Islandijos gyventojai yra labai artimi. Kultūriškai ir kalbiškai islandai priklauso skandinavams, islandų kalba yra viena iš skandinavų kalbų. Pagrindinė religija – liuteronizmas, kuris yra ir valstybinė Islandijos religija (89,4% gyventojų save laiko liuteronais).
Ledo ir ugnies sala
Atlanto vandenyno šiaurėje, kur į pietus driekiasi Vidurio Atlanto gūburys, yra įdomi ir didelė Islandijos sala. Plotas 103 tūkst.kvadrat. km., 300 tūkst.gyventojų. Islandijos sala apie 1,5 karto didesnė už Lietuvą. Nuo Europos žemyno nutolusi apie 1000 km., nuo Amerikos – apie 1800 km. Sostinė – Reikjavikas. Parlamentinė respublika. Islandija – tai unikalios gamtos, atšiauraus klimato ir retai gyvenamas kraštas. Turi daugiausia pasaulyje ugnikalnių (30 veikiančių – didžiausias Fukla) ir geizerių – karštųjų versmių. Jomis apšildomi dauguma miestų ir šiltnamių. Islandija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Tai labiausiai nutolusi ir antra pagal plotą Europos sala. Islandija susiformavo prieš maždaug prieš 60mln. metų aktyviai veikiant ugnikalniams. Per tą laiką saloje vyko milijonai ugnikalnių išsiveržimų. Per juos sala didėjo kito jos paviršius, todėl ją sudarančios uolienos – vulkaninės kilmės. Šiuo metu Islandijoje yra apie 200 ugnikalnių, iš kurių 30 – nuolat veikiantys. Aukščiausias salos ugnikalnis iškilęs 2119m virš jūros lygio. Nuo to laiko, kai saloje apsigyveno žmonės, Islandijos ugnikalniai buvo išsiveržę apie 150 kartų. Biasia katastrofa tapo Laki ugnikalnios išsiveržimas 1783 – 1784 metais, per kurį žuvo ketvirtadalis salos gyventojų. Dabar aktyviausias Islandijos ugnikalnis – Hekla. Paskutinį kartą ugnikalnis buvo išsiveržęs 1991 metais. Sausuma aplink salą plečiasi ir šiais laikais. Kai ugnikalniai veržiasi po vandeniu, į jo paviršių per gana trumpą laiką gali iškilti sausuma . 1963 – 1965 metais, išsiveržus povandeniniam ugnikalniui pris Islandijos krantų, susidarė 2,5 kvadratinių kilometrų ploto ir 145m aukščio salelė.
GeizeriaiTai dar viena ypatybė, stebinanti kiekvieną ja pamačiusį žmogų. Islandijoje geizerių gausu. Aukščiausi iš jų, milžiniki fontanai, purškia vandenį ir garus į 40-50 metrų aukštį. Tai prilygsta 15 aukštų namui! Kodėl tai vyksta, kas verčia vandenį trykšti į tokį aukštį? Ugnikalnių srityse požeminiai vandenys įkaista iki virinimo temperatūros. Taip yra todėl, kad karšta magma Žemės gelmėse įkaitina uolienas, kuriose slūgso vanduo. Vandeniui įkaitus iki virimo temperatūros, jis užverda ir triukšmingai veržiasi į paviršių. Geizeriai veržaisis ne nuolat, o tam tikrais (dažnai griežtais) intervalais. Po to, kai ištrykšta geizerio vanduo, žemės plyšyje jis vėl turi susikaupti, pakilti jo temperatūra ir, pagaliau užvirti. Ir vėl viskas kartojasi.
Ledynai Islnadijos klimatą veikia šiltosios Atlanto srovės atšaka, todėl salos pakrantėje vyrauja švelnus jūrinis klimatas. Žiemos čia šiltesnės nei Lietuvoje. Tačiau atokiau nuo salos krantų, salos viduryje – šalta. Ten daug ledynų kurie dažnai užima didelius plotus. Daugelis ledynų, visai ne taip, kaip žemyninės Europos kalnuose, plyti nedideliame aukštyje. Didžiausias – 8400km² – yra Vatna ledynas.Kai kur jo storis siekia net 1 kilometrą. Tokių didelių ledynų Europoje daugiau nėra. Vatna ledynas leižias iki pat jūros, todėl šiose pakrantėse gausu ledkalnių. Plaukiant laivu atrodo kaip prie Antarktidos.
KraštovaizdžiaiIslandijos kraštovaizdžio grožį sukūrė, vaizdžiai tariant, ledas ir ugnis. Saloje vyrauja dvi spalvos balta ir juoda. Nuostabiai besikaitaliodamos jos sukuria nepaparasto grožio kraštovaizdį. Upėse tiek daug krioklių, jog Islandiją galima pagrįstai vadinti krioklių sala. Islandijos augalija – skurdi. Vyrauja pelkiniai augalai, viržynai. Kadaise Islandijoje būta miškų, tačiau jie iškirsti.
Keli faktai apie Islandiją
Islandai išmoko naudoti karštųjų versmių vandenį Jis šildo namus, šiltanmius, kuriuose islandai augina ne tik pomidorus ar agurkus, bet ir vynuoges, bananus ir kitus šiltųjų kraštų vaisius. 1973 metais netoli Islandijos kantų esančioje Heimaėjaus saloje įvyko stiprus ugnikalnio išsiveržimas. Rytinėje salos dalyje gyveno žmonės, todėl buvo laiku susirūpinta jų saugumu: visi gyventojai persikėlė į vakarinę salos dalį. Beveik visi gyvenamieji namai sudegė, o likusius užpylė storas pelenų sluoksnis. Po ugnikalnio išsiveržimo dar kelis mėnesius tekėjo lava ir kėlė pavojų į salos vakarus persikėlusiems gyventojams. Be perstojo dirbo žmonės ir technika – stengėsi apsaugoti vakarinę salos dalį nuo tekančios lavos. Buvo įrengti ilgi ir aukšti pylimai, nukreipiantys tekančią lavą nuo gyvenamųjų vietų. Iš jūros surbiamu vandeniu buvo laistoma lava, kad ji greičiau vėstų ir neslinktų tolyn. Per šį išsiveržimą saloje iškilo naujas ugnikalnis, o salos plotas padidėjo 3 km². Iki šiol iš ugnikalnio šlaitų veržaisi karštos dujos, o žemė vis dar neatvėsusi.Žvejyba Islandijoje
Atlanto vandenyno šiaurės rytai – viena žuvingiausių Pasaulio vandenyno sričių . Čia žuvims yra ypač palankios gyvenimo sąlygos. Vandenyne ir pakraštinėse jūrose (Norvegų, Šiaurės) gausu planktono, kuris yra svarbiausias žuvų maistas. Ši Pasaulio vandenyno dalis garsėja ne tik sugaunamų žuvų kiekiu, bet ir jų įvairove. Daugiausia žuvų šioje srityje sužvejoje Islandija, Norvegija ir Danja. Svarbiausios žvejojamos žuvys – menkės, silkės, jūriniai ešeriai, strimelės. Žvejyba yra svarbiausia Islandijos ūkio šaka.. Nors joje dirba tik 14% darbingų šalies žmonių, tačiau ji teikia didžiąją dalį visų šalies pajamų. Net tris ketvirtadalius šalies eksporto sudaro šaldyta, sūdyta, šviežia žuvis ir jos produktai. Svarbiausia islandų žvejojama žuvis – menkė.
Plėsdama žvejybos apimtį ir žuvies perdirbimo pramonę, Islandija ėmėsi griežtos žuvingiausių sričių aplink salą apsaugos. Islandai priėmė nutarimą, kuris uždraudė kitų šalių laivams žvejoti arčiau nei 200 jūrmylių (370km) aplink Islandiją.Vietos, kurias siūlome aplankyti
Islandijoje jum gali būti pasiūlyta: apžvalginė ekskursija pėsčiomis po šiauriausią pasaulio sostinę, miestą, kuriame gyvena daugiau kaip pusė šalies gyventojų: etnografinis muziejus po atviru dangumi Aubeijarsafn, įspūdinga savitos architektūros Halgrimo bažnyčia – aukščiausias statinys Islandijoje (galimybė pakilti liftu), miesto katedra, parlamentas „Altingi“(seniausias Europoje), nacionalinis muziejus, paminklas Amerikos atradėjui islandui Leifui Eriksonui, stiklinė kupolo formos vandens saugykla „Perlanas“, miesto panorama nuo apžvalgos aikštelės, žvejybos uostas ir kt. Išvyka į Reikjaneso pusiasalį. Grindavikas ir pasaulinio garso Žydroji lagūna. Neįtikėtinai melsvos spalvos garuojantis vanduo iš 1000 m gylio žemės gelmių. Galimybė išsimaudyti ir įsiamžinti dieviško ir tuo pačiu pragariško vaizdo geoterminės jėgainės fone. Tai viena labiausiai turistų lankomų vietų Islandijoje. Kasmet ją aplanko per 100 000 turistų. Grįžti į Reikjaviką per Krisuviko ir Seltuno geoterminę sritį – „pragarą“ miniatiūroje. Pasivaikščioti po alsuojančią garais žemę, pamatyti įvairiaspalvius sieros šaltinius, fumaroles ir purvo vulkanus. Pabūti prie Kleifarvatno ežero – trečio pagal dydį Islandijoje, susidariusio staiga prasmegusios žemės vietoje. Pravažiuoti vakariniu jo pakraščiu, iš kur atsiveria įspūdingas vaizdas į ežerą ir jo apylinkes. Taip pat siūloma pakeliauti aukso ratu. Tai labiausiai turistų lankomas Islandijos rajonas. Tingveliro nacionalinis parkas. Islandijos istorinė širdis ir Žemės geologijos ginesas. Didžiausio šalyje Tingvalavatno ežero apylinkėse nuo X a. leisti įstatymų ir spręsti svarbiausių klausimų rinkdavosi islandų Altingas – pirmasis pasaulio parlamentas. Almanagjau lūžis (paprasto žmogaus plyšys) ir Oksaros (kirvio) upė, krintanti Oksaros kriokliu. Šioje vietoje Jūs turite unikalią galimybę pamatyti tektoninius Vidurio Atlanto kalnagūbrio lūžius. Niekur kitur Žemėje nėra geresnio ir aiškesnio vaizdo, parodančio, kaip viena nuo kitos atitolsta dvi litosferos plokštės. Šiuo atveju – Šiaurės Amerikos ir Eurazijos. Kojomis ir vaizduote jūs galite pajusti žemės jėgą, suvokti, ką reiškia motina gamta, suprasti, kaip susidaro sausuma, kodėl juda žemynai, vyksta žemės drebėjimai, per kelias minutes pabuvoti ir Amerikoje, ir Europoje. Taip pat nuvykti į moderniausią šalyje Nesjavelliro geoterminę jėgainę. Taip pat siūlome pasivaikščioti iki Hitaveituveguro apžvalgos aikštelės (1,5 km) nuo kurios atsiveria nepakartojama Tingvalavatno ežero ir Hengilo kalnų panorama. Vykti į Keridos ugnikalnio rajoną. Pamatyti prieš 3000 metų sprogusio ugnikalnio kraterį su įstabiu ežeriuku. Siūlome nukeliauti į Skalholt – buvusią Islandijos vyskupystę (bažnyčia), šalies kultūros lopšį. Apie 1000 metų čia buvo islandų etnoso formavimosi centras. Čia įkurta pirmoji šalies mokykla, pirmoji spaustuvė, iš čia buvo skelbiamos reformacijos idėjos. Iki 1309 metų čia stovėjo 1153 m. pastatyta didžiausia norvegiškų stavkirkių tipo bažnyčia. Jūs turite galimybę pamatyti jau dvyliktą šioje vietoje stovinčią bažnyčią, laikomą Islandijos vyskupų panteonu. Dar pamatyti: Geysirą ir Gulfosą – du Islandijos perlus, tai geizeriai. Tai atrakcija ir unikalus gamtos reiškinys, kurio nepamačius negalima teigti, kad buvote Islandijoje! Žemėje yra tik kelios vietos, kuriose galima pamatyti geizerių. Arčiausiai Lietuvos yra Islandijos geizeriai. Islandai pirmieji trykštančias karšto vandens sroves pavadino geizeriais. Jų kalba žodis „geysir“ reiškia „nuolat besiveržiantis“. Jūs galite pamatyti vieną galingiausių geizerių pasaulyje – Strokurą. Siūlome vykti dar toliau į šiaurę. Hvitos kanjonas ir Gulfoss „auksinis krioklys“. Paminklas mergaitei, išgelbėjusiai šį krioklį nuo planuotos čia pastatyti vandens jėgainės. Siūlome kelis kilometrus pasivaikščioti Hvitos tarpekliu (kanjonu) ir jo pakraščiu vedančiu takeliu. Nuo čia grožėsitės kvapą gniaužiančiu Gulfoso krioklio vandens purslų vaizdu. Kjoluro kalnų keliu vyksti į šiaurę. Sustoti Hveraveliro geoterminės energijos srityje, paskelbtoje valstybės saugomu gamtos objektu. Čia jūs atsidursite beveik 650 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tesiant kelionę Kjoluru kalnų keliu tarp dviejų apledėjusių Islandijos kalnų masyvų į šiaurę išvysite nuostabias panoramas ir akį veriančius vaizdus. Atvykti į Glaumbaerį – gyvenvietę, kurioje įsikūręs vienas labiausiai lankomų muziejų Islandijoje. Pamatyti senovines iš durpių pastatytas trobeles, susipažinti su čia gyvenusių žmonių buitimi, prisiliesti prie autentiško islandiškosios kultūros paveldo. Siūlome Skagafjorduro fiordo pakraščiu vykti į Siglusfjordurą – šiauriausią šalies miestą, garsėjusį ir garsėjantį silkių žvejyba. Nuvykti į ekskursija į silkių muziejų, kuriame susipažinsite su kadaise čia klestėjusiu silkių verslu. Toliau vykti į pietus link Eyjafjorduro fiordo. Jo apylinkės garsėja dažnai čia pasirodančiais didžiausiais pasaulio žinduoliais banginiais. Tikimybė čia pamatyti šiuos galiūnus apie 80 procentų.Taip galite nuvykti į Akureyrį – didžiausią miestą Islandijos šiaurėje. Siūlome kelių valandų pasižmonėjimas Akureyryje. Taip pat vykti link Myvatno ežero. Bekeliaujant siulome sustoti prie „Dievų krioklio“ Godafosso.Vietovės prie Myvatno ežero yra dažnų žemės drebėjimų ir ugnikalnių kraštas. Ia galite pamatyti karštąsias versmes, fumaroles, daugybę ugnikalnio kraterių, grožėtis nepakartojamais vulkaninio ežero su gausybe kepalų formos salomis vaizdais. Siūlome išvyką į aktyvaus Kraflos ugnikalnio rajoną. Jūs galite išvysti neseniai susidariusius lavos darinius, kraterio dugne telkštantį Viti ežeriuką.Dar Islandijoje verta nuvykti link antros pagal ilgį Islandijos upės Jokulsos ir Fjolumo. Upė šioje atkarpoje teka 25 km ilgio 500m pločio ir iki 120 m gylio tarpekliu. Jame nuo stačių pakopų krinta net penki kriokliai! Pamatyti didžiausią ir galingiausią (pagal krintančią vandens masę ir plotį) Europos krioklį – Detifosą. Toliau nuvykti į Islandijos gilumoje plytinčią didžiausią tokio pobūdžio Europoje – Juodąją dykumą. Tai laukinės gamtos kraštas, reikalaujantis ištvermės ir iš žmonių, ir iš technikos. Pakeliui pravažiuoti vieną gražiausių ir įspūdingiausių Islandijos viršūnių Herdubreidą. Paslaptingai šioje vietoje susidaręs kalnas atrodo lyg tikras vaiduoklis mėnulio paviršiaus kraštovaizdyje. Prieš skrydį į mėnulį čia treniravosi Amerikos astronautai. Toliau galite važiuoti per Juodąją dykumą link Askjos. Tai milžiniška kadaise čia sprogusio ugnikalnio kaldera. Žemės įduboje galima pamatyti didelį ir labai gilų ežerą, šalia jo tūnantį kraterį „Pragaras“. Ryte išvykstame Egilstadyro (Islandijos rytuose esančių fiordų link). Užsukame prie Lagarfljoto ežero. Pagal programą iš anksto sutartu laiku iš vandens išnirs priešistorinė būtybė Pleziozauras (islandiškoji Nesė), gyvenanti šiame ežere ir sauganti aukso lobį. Aukso iškėlimas iš ežero dugno į programą neįtrauktas, o turistų pageidavimai negalioja. Lagarfljotas – upė – ežeras, kurio ilgis 25 km, o plotis 2,5 km. Ežeras plyti beveik 100 m žemiau jūros lygio. Atvykstame į Djupivogurą. Tai Hanzos laikų žvejų ir pirklių miestelis, įsikūręs Bulandstinduro (1069 m) kalno, primenančio Egipto piramides, pašonėje. Nakvynė kempinge Djupivoguro apylinkėse. Siūlome nuvykti į nepamirštamą, nepakartojamą ir kvapą gniaužiantį pasivažinėjimą skuteriais (sniegu važiuojantis motociklas) po didžiausią Europoje Vatnajokiulio ledyną. Toliau nuvykti į Skaftafelio nacionalinį parką. Pakeliui pasigrožėti nuo Vatnajokiulio ledyno besileidžiančiais ledo liežuviais. Pasivaikščioti iki Skalafellsjokiulio arba kito ledyno liežuvio. Trumpas sustoti prie ledkalnio ežerų – Jokulsarlono ir Breidamerkurjokulio. Pasigrožėti nuo Vatnajokulio ledyno atskilusiais ir šiuose ežeruose plaukiojančiais žydros spalvos ledkalniais. Tai Grenlandija arba Antarktida miniatiūroje – Arktika arba Antarktika. Kaip norite. Jūs galite ne tik pamatyti, bet ir prisiliesti prie ne mažiau kaip 1000 metų senumo ledo. Taip galite pravažiuoti pro aukščiausią Islandijos ugnikalnį Hvanadalsnukūrą (2119 m). Netoli yra Skaftafelio nacionalinis parkas – ledynų, morenų, krioklių, lavos srautų ir berželių keružių kraštas. Antras pagal dydį ir vienas labiausiai lankomų nacionalinių parkų Islandijoje. Čia galite pasivaikščioti po nacionalinį parką iki Vatnajokiulio ledyno atšakos ir pamatyti kuklų „juodąjį krioklį“ Svartifossą, krintantį nuo bazalto stulpų, primenančių vargonus ir vadinamų Trolių pirštais, pakopos. Nuvykti link Lakagigaro, tai 215 km ilgio lūžis žemės plutoje, dažnai vadinamas Laki ugnikalnio krateriu. Jūs galite čia pamatyti vienos didžiausių Islandijoje vykusios ir žmonių atmintyje išlikusios gamtos katastrofos padarinius. Pakeliui pasigrožėti „gražiuoju kriokliu“ Fagrifossu. Ir toliau nuvykti Viko kryptimi.Dar siūlome pakeliauti pietų pakrante. Nuvykti į piečiausią Islandijos kyšulį Dyrcholaey uolą – įspūdingą sustingusios lavos, vandens ir laiko sukurtą gamtos objektą. Ši uola ir aplinkinės salos susidarė prieš 80000 metų povandeninio ugnikalnio išsiveržimo metu. 120m aukščio uoloje vanduo išgremžia arką, pro kurią gali praplaukti nedidelis laivas. Tai viena labiausiai fotografuojamų vietų Islandijoje, tapusi savotišku fotogeniškumo simboliu. Ant Dyrcholaey uolos įsikūręs paukščių turgus. Čia peri audrapaukščiai, į papūgas panašūs paukščiai mormonai ir daugelis kitų. Giedriu oru nuo čia galima pmatyti toli nusidriekiančią panoramą. Toliau galite nuvykti į Skogarą, kuriame veikia kraštotyros muziejus. Jo apylinkėse siūlome pasigrožėti vienu aukščiausiu Islandijos kriokliu Skogafossu. 60 m aukščio krioklys saugomas valstybės. Jūs taip pat galite pavažiuoti į vakarus ir pamatyti dar vieną krioklį – Seljalandsfossą. Tai vienas iš nedaugelio krioklių, kurį galima apeiti ir patirti gaivų dušą. Toliau galite pakeliauti kalvotu paviršiumi per intensyvios žemdirbystės plotus. Giedriu oru jūs pamatysite aktyviausią Islandijos ugnikalnį Heklą (1491 m). Dar siūlome nuvykti į Hvarageršį – „karštųjų versmių sodus“ arba gėlių ir daržovių miestą. Jūsgalite pamatyti ir apsilankyti geoterminiu vandeniu šildomuose šiltnamiuose, kur auginami pomidorai, agurkai, bananai, citrusai ir kt.