Islandija

Reikjavikas (isl. Reykjavík) – miestas Islandijos pietvakariuose, Islandijos valstybės sostinė, didžiausias šalies miestas ir šiauriausia pasaulio sostinė.

Visas sostinės regionas yra sudarytas iš aštuonių savivaldžių vienetų, įskaitant patį Reikjaviką. 180 000 gyventojų.

KALBA: Islandų
Tikyba: Eangelikų liuteronų
Piniginis vnt: Islandijos krona
SOSTINĖ: Reikjavikas
PAJAMOS vid. Vienam gyv: 18 800 ( JAV dol.)
GAMTA: kraštovaizdžiui būdingas ryškių spalvų kontrastas- ugnikalniai, versmės, 12% ledynų.

KLIMATAS: subarktinis, jūrinis, bet švelnus. Daug drėgmės.
VIDAUS VANDENYS: upės gauna pradžią iš ledynų, yra vandeningos. 3% teritorijos užima ežerai, jie yra ledyninės kilmės
DIRVOŽEMIS: vyrauja derlingi vulkaniniai, durpiniai ir velėniniai dirvožemiai. Apie 66 sudaro tundra.

Islandija, nors irr nedidelį plotą užimanti šalis, pasižymi vienu labiausiai besikeičiančių reljefų pasaulyje. Tai šalis, kurioje yra šiltų versmių, sveikatą gerinančių maudynių vietų, ledinuotųjų kalnų vaizdų, veikiančių ugnikalnių. Islandija išsiskiria ir įdomia istorija bei gerai išsaugota kultūra. Apie 900-uosius metus į Islandiją kėlėsi žmonės iš Švedijos, Norvegijos bei Airijos. Būtent Islandijoje buvo sušauktas salos atstovų susirinkimas – pirmasis pasaulyje žinomas parlamentas . Savo kultūrą ir istoriją islandams padėjo išsaugoti kalba ir islandų sagos. Jos buvo užrašytos XIII amžiuje ir vis dar tebeskaitomos originalo kalba.

Islandija – tai laabiausiai nutolusi ir antra pagal plotą Europos sala. Ji yra Atlanto vandenyno šiaurėje. Plotas 103 tūkst.kvadrat. km., 300 tūkst.gyventojų. Islandijos sala apie 1,5 karto didesnė už Lietuvą. Nuo Europos žemyno nutolusi apie 1000 km., nuo Amerikos – apie 1800 km. Sostinė – Reikjavikas. Parlamentinė respublika. Islandija – tai un

nikalios gamtos, atšiauraus klimato ir retai gyvenamas kraštas. Turi daugiausia pasaulyje ugnikalnių (30 veikiančių – didžiausias Fukla) ir geizerių – karštųjų versmių. Jomis apšildomi dauguma miestų ir šiltnamių. Islandija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.

Kelionė iš Klaipėdos į Reikjaviką 2004
2006m. sukanka 16 metų, kai Islandija, pirmoji iš pasaulio valstybių, pripažino atkurtą Lietuvos valstybę. Šiam įvykiui atminti Panevėžio jachtklubo buriuotojai, remiami Lietuvos buriuotojų sąjungos, surengė žygį į šią salą.
Kelionės laikas: 2004m. birželio 15 d. – rugpjūčio 13 d.
Visas žygio kelio ilgis buvo – 4100 jūrmylių, o trukmė – 2 mėnesiai, tad kelionė buvo suskaidyta į 4-is etapus, kuriuose dalyvavo skirtingos įgulos po 6 narius. Tai leido kuo daugiau buriuotojų įtraukti į šį žygį.
Į kelionę buvo plaukiama pirmos klasės, neriboto plaukiojimo rajono jachta “Rėja”, priklausančia patyrusiam kapitonui, šio žygio iniciatoriui Valdemarui Vizbarui, kuris su šia jachta yra “išmaišęs” Baltijos jūūrą, bei atlikęs ir ne vieną tolimesnę kelionę į Šiaurės jūrą, Norvegijos fjordus.

Reikjavikas (isl. Reykjavík) – miestas Islandijos pietvakariuose, Islandijos valstybės sostinė, didžiausias šalies miestas ir šiauriausia pasaulio sostinė.

Visas sostinės regionas yra sudarytas iš aštuonių savivaldžių vienetų, įskaitant patį Reikjaviką. 180 000 gyventojų.

KALBA: Islandų
Tikyba: Eangelikų liuteronų
Piniginis vnt: Islandijos krona
SOSTINĖ: Reikjavikas
PAJAMOS vid. Vienam gyv: 18 800 ( JAV dol.)
GAMTA: kraštovaizdžiui būdingas ryškių spalvų kontrastas- ugnikalniai, versmės, 12% ledynų.

KLIMATAS: subarktinis, jūrinis, bet švelnus. Daug drėgmės.
VIDAUS VANDENYS: upės gauna pradžią iš ledynų, yra vandeningos. 3% teritorijos užima ežerai, jie yra ledyninės kilmės
DIRVOŽEMIS: vy

yrauja derlingi vulkaniniai, durpiniai ir velėniniai dirvožemiai. Apie 66 sudaro tundra.

Islandija, nors ir nedidelį plotą užimanti šalis, pasižymi vienu labiausiai besikeičiančių reljefų pasaulyje. Tai šalis, kurioje yra šiltų versmių, sveikatą gerinančių maudynių vietų, ledinuotųjų kalnų vaizdų, veikiančių ugnikalnių. Islandija išsiskiria ir įdomia istorija bei gerai išsaugota kultūra. Apie 900-uosius metus į Islandiją kėlėsi žmonės iš Švedijos, Norvegijos bei Airijos. Būtent Islandijoje buvo sušauktas salos atstovų susirinkimas – pirmasis pasaulyje žinomas parlamentas . Savo kultūrą ir istoriją islandams padėjo išsaugoti kalba ir islandų sagos. Jos buvo užrašytos XIII amžiuje ir vis dar tebeskaitomos originalo kalba.

Islandija – tai labiausiai nutolusi ir antra pagal plotą Europos sala. Ji yra Atlanto vandenyno šiaurėje. Plotas 103 tūkst.kvadrat. km., 300 tūkst.gyventojų. Islandijos sala apie 1,5 karto didesnė už Lietuvą. Nuo Europos žemyno nutolusi apie 1000 km., nuo Amerikos – apie 1800 km. Sostinė – Reikjavikas. Parlamentinė respublika. Islandija – tai unikalios gamtos, atšiauraus klimato ir retai gyvenamas kraštas. Turi daugiausia pasaulyje ugnikalnių (30 veikiančių – didžiausias Fukla) ir geizerių – karštųjų versmių. Jomis apšildomi dauguma miestų ir šiltnamių. Islandija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.

Kelionė iš Klaipėdos į Reikjaviką 2004
2006m. sukanka 16 metų, kai Islandija, pirmoji iš pasaulio valstybių, pripažino atkurtą Lietuvos valstybę. Šiam įvykiui atminti Panevėžio jachtklubo buriuotojai, remiami Lietuvos buriuotojų sąjungos, surengė žygį į šią salą.
Kelionės laikas: 2004m. birželio 15 d. – rugpjūčio 13 d.
Visas žygio k

kelio ilgis buvo – 4100 jūrmylių, o trukmė – 2 mėnesiai, tad kelionė buvo suskaidyta į 4-is etapus, kuriuose dalyvavo skirtingos įgulos po 6 narius. Tai leido kuo daugiau buriuotojų įtraukti į šį žygį.
Į kelionę buvo plaukiama pirmos klasės, neriboto plaukiojimo rajono jachta “Rėja”, priklausančia patyrusiam kapitonui, šio žygio iniciatoriui Valdemarui Vizbarui, kuris su šia jachta yra “išmaišęs” Baltijos jūrą, bei atlikęs ir ne vieną tolimesnę kelionę į Šiaurės jūrą, Norvegijos fjordus.

Leave a Comment