Indonezija

Šalies žemėlapis

[pic]

Šalies vėliava

[pic]

Įvadas

Indonezija stulbina visais dydžiais.Tai didžiausias pasaulyje salynas
susidedantis veik iš 14.000 salų, iš jų 1500 tūkstančių gyvenamos.Ji
nusitęsusi iš vakarų į rytus
5100km., o iš pietų į šiaurę- beveik 2000km.Tam, kad turistas aplankytų
visas įdomiausias Indonezijos vietoves reikėtų ten vykti 5 kartus ir
praleisti ten ne mažiau po mėnesį.Tuo ši šalis ir sudomino mane, nežinomi
kalnai, galingos ir nesuvaldomos upės.
Šalį galima suskirstyti į tokius regionus:Sumatra, , Kilimantaną, Java,
Bali, ir Malukų salyno.Darbe kai kariuos juos ir aprašiau, pateikdamas,
lankytinas vietas, pramogas teikiamas šalyje.
Geografinė padėtis

|Oficialus šalies | Indonezija |
|pavadinimas | |
| Šalies sostinė | Džakarta |
| Piniginis vienetas | Rupija |
| Tikėjimas | Musulmonu 87%, krikščioniu 9%, kitu |
| |4% |
| Valstybės galva | |
| Vyriausybei vadovauja | |
| Šalies plotas |1 904 570 km2 |
| Ilgiausia upė | Kapusas 1142km. |
|Aukščiausias kalnas | Džajos kalnas(5030m.) |
|Gyventojų skaičius: | |
| Visoje Indonezijoje | 179 247 783 |
| Džakartoje | 7 mil. |
|Vidutinis gyvenimo ilgis:| |
| Vyrai | 62.4 metų |
| Moterys | 63.8 metų |

Valstybinė kalba

Oficiali valstybinė kalba – indoneziečių (Bahasa Indonesia – malajų kalbos
tarmė); javiečių, sundų, minankabau kalbomis leidžiami kai kurie
laikraščiai ir knygos; javiečių, sundų, minankabau, baliečių, batakų ir
kitomis transliuojamos radijo laidos; antroji kalba mokyklose – anglų ir
olandų; dvi kalbas moka 70 mln. žmonių; 583 vietinės tarmės.

Klimatas

Ekvatoriaus ir subekvatoriaus musoninis; iš dalies sausas birželio-rugsėjo
ir drėgnas spalio-balandžio seezonai šiaurinėse salose; beveik nekintanti
oro temperatūra visus metus (dieną +29 °C, naktį +23 °C) Javos saloje; vid.
oro temperatūra sausį ir liepą °C (kritulių kiekis mm): Padangas Sumatroje
+26,5 ir +26,5 (4430), Džakarta +26 ir +26,5 (1780) bei Surabaja +27 ir
+25,5 (1285) Javoje, Kupangas Timore +27 ir +25 (1460).

Miškai

Vakarų Iriane ir Kalimantane neliesti amžinai žaliuojantys

miškai,
Sumatroje daug pelkinių (Pietryčių Sumatroje yra antroji pagal dydį Azijos
pelkė), Javoje daug mišrių ir antrinių, visų salų pakrantėse mangrovės;
vertingiausi medžiai: tikmedžiai Javoje, kamparmedžiai ir pušys Sumatroje,
Borneo agačiai, juodieji Sulavesio medžiai, Timoro kajuputai, matojos
Vakarų Iriane, geležiniai medžiai, raudonmedžiai; kokosinės, saginės,
aliejinės irareko palmių plantacijos, kaučiukmedžiai, tungamedžiai ir
seibos; dėl miškų kirtimo Kalimantano sala neteko apie 20 proc. medžių
rūšių; mažėja miškų plotai, miškai užima šalies dalį proc.: 1976 = 64, 1981
= 61, 1991 = 57.
Indijos-Malajų ir Australijos zoogeografinės sritys; daug retų gyvūnų
orangutangai Sumatroje ir Kalimantane, gibonai, ilganosės beždžionės,
juodieji pavianai, leopardai, Sumatros ir Javos raganosiai, azijinės katės,
bantengai, anoa, babirusos, karūnuotieji, dryžuotieji ir fazaniniai
karveliai, kakadu, Rotšildo mainos, rojaus palapinukai, varlės skraiduolės,
Komodo varanai, didieji scinkai, sterblinė:; žiurkės, kuskusai. 30 tūkst.
augalų rūšių (10 proc. pasaulio), 540 žinduolių rūšių (12 proc. pasaulio),
1,3 tūkst. varliagyvių ir roplių rūšių (16 proc. pasaulio), 1,5 tūkst.
paukščių rūšių (3 vieta paasaulyje; 17 proc. pasaulio), 8 tūkst. žuvų rūšių
(daugiausia pasaulyje; 35 proc. pasaulio).

Geografiniai ekstremumai

Ilgiausios upės km: Kalimantane-Kapuasas 1040, Baritas (Barito) 880, Vakarų
Iriane – Mamberamas (Mamberamo) 700, Sumatroje – Džambis arba Haris 600;
didžiausias ežeras Toba 1264 kv.km; aukščiausia viršukalnė Punčak Džaja
(NggaPulu arba Karstinė Piramidė) 5029 m. Didžiausi nacionaliniai parkai
kv.km: Kerinčis-Seblatas (Kerinci-Seblat) 14845 – didžiausias Azijoje,
Leusero ugnikalnis (Gumung Leu-ser) 4165.
Demografijos žinios
Gyventojų skaičius mln.: 147,49 (1980 S), 179,32 (1990 S), 188,30 (1993 – 3
vieta Azijoje, 4 vieta pasaulyje). Vid. gyventojų tankumas 98 žm./1 kv.km.
Vid. metinis gyventojų prieaugis (proc.): 1981-1985 (+2,25), 1986-1991
(+1,80). 1000 gyventojų 1980, 1990 ir 1992: G 34,5, 27,5 ir 27; M 13, 9 ir
9; NGP 21,5, 18,5 ir 18; kūdikių mirtingumas 1000 gimusiųjų 108, 65 ir 66.
Vid. būsimojo gyvenimo trukmė 1980 ir 1990: vyrų 52

2 ir 60, moterų 55 ir
63,5. Sudėtis pagal lytį proc.: vyrų 49,9, moterų 50,1. Sudėtis pagal amžių
proc.: iki 15 m. -39, 15-59 m. -55, 60-74 m. -5, per 75 m. – 1.
|Sala, salų grupė |Plotas |Gyventojų mln. |Žmonių |Sostine |
|Provincija |kv. km | |1 kv. | |
|Lietuviškai- | | |km | |
|indoneziškai | | | | |
| | | | | |
| | |1980 |1990 | | |
|Java ir Madura |132187 |9127 |107,53 |815 | |
|Džakarta-Jakarta Raya |590 |6,50 |8,22 |13932 |Džakarta-Jakarta |
|Vakarų Java-Jawa Barat|46300 |27,45 |35,38 |764 |Bandungas-Bandung |
|Rytu Java-Jawa Timur |47922 |29,19 |32,49 |678 |Surabaįa-Surabaya |
|Vidurio Java-Jawa |34206 |25,37 |28,52 |834 |Semarangas-Semaran|
|Tengah | | | | |g |
|Jokjakarta-Yogyakarta |3169 |2,75 |2,91 |918 |Jokjakarta-Yogyaka|
| | | | | |rta |
|Sumatra |473606 |28,02 |36.44 |77 | |
|Šiaurės |70787 |8,36 |10,25 |145 |Medanas-Medan |
|Sumatra-Sumatera Utara| | | | | |
|Pietų Sumatra-Sumatera|103638 |4,63 |6,28 |61 |Palembangas-Palemb|
|Selatan | | | | |ang |
|Lampungas-lampung |33307 |4,63 |6,01 |180 |Tandžunkarangas-Ta|
|• | | | | |njung Karang |
|Vakarų |49778 |3,41 |4,00 |80 |Padangas-Padang |
|Sumatra-Sumatera Barat| | | | | |
|Ačechas-Acech |55392 |2,61 |3,42 |62 |Banda |
| | | | | |Ačechas-Banda |
| | | | | |Acech (Kutaradja) |
|Riau-Riau |94562 |2,17 |3,28 |35 |Pakanbaru-Pakanbar|
| | | | | |u |
|Džambis-Jambi |44924 |1,45 |2,02 |45 |Džambis-Jambi |
|Benkulu-Bengkulu |21168 |0,77 |1,18 |56 |Benkulu-Bengkulu |
|Sulavesis |189216 |10,41 |1Z52 |66 | |
|Pietų |72781 |6,06 |6,98 |96 |Udžungpandangas-Uj|
|Sulavesis-Sulawesi | | | | |ung Pandang |
|Selatan | | | | | |
|Šiaurės |. 19023|2,11 |2,48 |130 |Manadas-Manado |
|Sulavesis-Sulavvesi | | | | | |
|Utara | | | | | |
|Vidurio |69726 |1,29 |1,71 |24 |Palu-Palu |
|Sulavesis-Sulavvesi | | | | | |
|Tengah | | | | | |
|Pietryčių |27686 |0,94 |1,35 |49 |Kendans-Kendan |
|Sulavesis-Sulavvesi | | | | | |
|Tenggara | | | | | |
|Mažojo Zondo salos |73614 |7,93 |9.42 |128 | |
|Vakarų Nusa |20177 |2,72 |3,37 |167 |Mataramas-Mataram |
|Tengara-Nusa Tenggara | | | | | |
|Barat | | | | | |
|Rytų Nusa Tengara-Nusa|47876 |2,74 |3,27 |68 |Kupangas-Kupang |
|Tenggara Timur | | | | | |
|Bahs-Bali |5561 |2,47 |2,78 |500 |Denpasaras-Denpasa|
| | | | | |r |
|Kalimantanas |539460 |6,72 |9.11 |17 | |
|Vakarų |146760 |2,48 |3,24 |22 |Pontianakas-Pontia|
|Kalimantanas-Kalimanta| | | | |nak |
|n Barat | | | | | |
|Pietų |37660 |2,07 |2,60 |69 |Bandžarmasmas-Banj|
|Kalimantanas-Kalimanta| | | | |armasin |
|n Selatan | | | | | |
|Rytų |202440 |1,22 |1,88 |9 |Samarinda-Samarind|
|Kalimantanas-Kalimanta| | | | |a |
|n Timur | | | | | |
|Vidurio |152600 |0,95 |1,40 |9 |Palanka |
|Kalimantanas-Kalimanta| | | | |raja-Palangkaraya |
|n Tengah | | | | | |
|Metukai |74505 |1,41 |1.85 |25 | |
|Molukai-Maluku |74505 |1,41 |1,85 |25 |Ambonas-Ambon |
|Irian Džaja |421981 |1.17 |1*3 |4 | |
|Inan Džaja-lrian Jaya |421981 |1,17 |1,63 |4 |Džajapura-Jajapura|
| | | | | |(Sukarnapura) |
|Rytų Timoras-Loro Sae |14874 |0,55 |0.75 |50 |Dilis-Dili |
|INDONEZIJA-INOONESIA |2027087|147,49 |179,32 |88 |DŽAKARTA-JAKARTA |
| |* | | | | |

ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS: 27 provincijos, trys iš jų (Džakarta,
Jokjakarta ir Ačechas) turi ypatingos teritorijos statusą.

Istorijos žinios

I-VI a. – induistų valstybės Javoje ir Sumatroje; VII-XIV a. – galinga
Šrividžajos valstybė Sumatroje; 1293-1520 – paskutinė induistų valstybė
Madžapahitas Javoje; XIII-XV a. – islamas beveik visoje Indonezijoje; XVI
a. pradžia – portugalų pirkliai ieško prieskonių Molukų ir Mažojo Zondo
salose; 1610 – Nyderlandų Rytų Indijos k

kompanija, faktiška Indonezijos
kolonizavimo pradžia, pirmoji olandų gyvenvietė Batavija (dabar Džakarta);
1816-1922 – Nyderlandų kolonija; 1922-1941 – integruota Nyderlandų
Karalystės dalis; 1942-1945 – Japonijos okupuota.

1945 08 17 – nepriklausomybė (nacionalinė šventė), prezidentas Achmedas
Sukamas ir viceprezidentas Hata; 1945-1949 -Didžiosios Britanijos ir
Nyderlandų intervencija; 1949 12 27 – Indonezijos Jungtinių Valstijų
Respublika, nepriklausomybę pripažino Nyderlandai; 1963 – Nyderlandų
Naujoji Gvinėja atiteko Indonezijai, nuo 1973 vadinasi Irian Džaja; 1965-
1967 – generolo Sukarto ginkluotas perversmas, nušalintas pirmas
prezidentas Sukamas; po bandymo įvykdyti perversmą komunistų partija
uždrausta, 0,3 mln. komunistų sunaikinimas (kitais duomenimis 0,08 mln.),
generolas Suhartas paskirtas prezidentu; 1986 -transmigracinė programa: iš
tankiai gyvenamos Javos j tolimesnes salas; 1993 – šeštam penkerių metų
laikotarpiui prezidentu išrenkamas Suhartas.

Politinės žinios

Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO 1950 (buvo išstojusi 1965-1966),
OPEC 1962, ASEAN 1967; padengia 0,16 proc. JTO biudžeto išlaidų.

Unitarinė prezidentinė (dažnai vadinama autoritarine nacionalistine)
respublika; veikia 1945 Konstitucija (vėl įsigaliojusi 1959 prezidento
dekretu); valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas, renkamas
penkeriems metams Konsultaciniame liaudies kongrese (nuo 1968, perrinktas
1973, 1978, 1983, 1988 ir 1993 Suhartas – Suharto, vadinamas „plėtros
tėvu”).Konsultacinis liaudies kongresas (Majelis Permusyawaratan Rakyat),
turintis aukščiausią valdžią, 1000 narių (500 parlamentarų ir 500 skiriamų
narių, iš jų 253 nuo politinių organizacijų „funkcinių grupių”, 147 nuo
regionų, 100 skiria prezidentas), renkamų penkeriems metams; vienerių rūmų
parlamentas: Liaudies atstovų taryba (Dewan Penvakilan Rakyat), 500
deputatų (400 renkamų, 100 skiriamų kariškių -Abri), renkamų penkeriems
metams, visi Konsultacinio liaudies kongreso nariai.

3 veikiančios politinės partijos (vietų skaičius Liaudies atstovų
taryboje, 1992 06 rinkimai): GOLKAR partija (282) – „Funkcinės grupės” arba
valdininkų koalicija, Jungtinė plėtros partija (62) – musulmoniška,
Indonezijos demokratų partija (56) – nacionalistinė krikščionių.

Ekonominės šalies

BVP mlrd.JAV dol.; 1980 = 78, 1990 = 101, 1991 =111, 1992 = 123, 1993 =
137; nacionalinis produktas vienam gyventojui JAV dol.: 1971 = 90, 1991 =
610, 1992 = 670, 1993 = 730; realus kas metinis BVP prieaugis (proc.): 1980-
1989 ( + 6,2), 1990 (46,7), 1991 ( + 6,6), 1992 ( + 5,7), 1993 ( + 6,1),
1994 ( + 6,8).
Antrojo ešelono naujoji pramonės ša

alis („jauniausias tigras”).
Ekonominė politika. Penkmečio planai (1990-1994 Repelina V); mažėja
priklausomybės nuo naftos ir dujų; užsienio kapitalo investicijos mlrd.JAV
dol. (ne j naftos sektorių): 1987 = 1,5, 1992 = 10,3; kapitalas iš kur
proc.: Japonijos 35, Honkongo 12, JAV 10, Kanados ir Olandijos po 5; didelė
valdančiosios šeimos jtaka – du prezidento sūnūs stambūs verslininkai;
laisvoji Batamo salos prekybos zona netoli Singapūro.

Nafta, dujos ir anglys

Naftos gavyba mln.t: 1960 = 21, 1970 = 41, 1980 = 78, 1990 = 70, 1991 = 72,
1993 = 66 (2,2 . proc. pasaulio) ir eksportas mln.t: 1990 = 35, 1993 = 39
(2,5 proc. pasaulio); naftos eksportas j kur proc.: Japoniją 60, JAV 15,
Pietų Korėją 7, Taivaną 6, Kiniją 5; išžvalgytos atsargos 780 mln.t, esant
dabartiniam gavybos lygiui naftos užtektų 12 metų; 75 proc. naftos
siurbiama šelfe, kita Kalimantano, Sumatros ir Javos salose.
Gamtinių dujų gavyba mlrd.kub.m: 1980 = 18,5, 1990 = 61, 1992 = 73, 1993 =
75 (5 vieta pasaulyje); suskystintų dujų eksportas (6 vieta pasaulyje; 9
proc. pasaulio); dujų eksportas j kur: Japoniją 80, Pietų Korėją 10,
Taivaną 5; beveik visos dujos gaunamos šelfe, didžiausi telkiniai – Natuna
(pusė išžvalgytų atsargų, vienas didžiausių pasaulyje), Arūnas, Duris.
Naftos ir dujų eksporto dalis visame eksporte proc.: 1981 = 80, 1986 = 56,
1991 = 39 – „Pertamina”, „Perum Gas Negara”, „Bimantara Group” (vadovauja
vidurinysis Suharto sūnus), „Kumpus Group” (vadovauja jaunesnysis Suharto
sūnus).
Akmens anglių gavyba mln.t: 1986 = 2, 1992 = 25 ir eksportas mln. t: 1992 =
15.
Dar – alavo rūdos gavyba (2 vieta pasaulyje), alavo lydymas ir eksportas (3
vieta pasaulyje); nikelio rūdos gavyba (5 vieta pasaulyje) ir eksportas (2
vieta pasaulyje); vario rūdos gavyba tūkst.t: 1980 = 60, 1990 = 160, 1993 =
380 (1 vieta Azijoje, 7 vieta pasaulyje) ir eksportas (pirmoji vieta
pasaulyje); aukso gavyba t: 1990 = 10, 1993 = 42.

Perdirbimo pramonė

Dalis BVP proc.: 1975 = 9, 1990 = 22, dirba 9 proc. šalies dirbančiųjų;
perdirbamosios pramonės indeksas (1980 = 100): 1987 = 160, 1991 = 260;
miško pramonė – ypač Kalimantane, Irian Džajoje, Sumatroje; pirmoji vieta
pasaulyje pagal faneros ir panelių eksportą (55 proc. pasaulio faneros ir
30 proc. pasaulio panelių eksporto); popieriaus ir celiuliozės gamyba –
„Sinar Mas Group”; senosios šakos: tekstilė, siuvimas, tabakas, laivų
statyba ir avalynė (1989-1991 tekstilės eksporto vertė išaugo 4 kartus) ir
naujosios šakos: elektronika ir elektrotechnika (televizoriai ir buitinė
eleK(rotechnika), stiklo ir cemento gamyba – „Texmaco Group” (tekstilė),
„Sampoerna” (cigaretės), „Kedaung” (stiklas), „Maspion” (buitinė
elektrotechnika).

Žemės ūkis

Tropikų prekinis; žemės ūkio produkcijos gamybos indeksas (1980 = 100):
1988 = 1′ 5, 1992 = 168; dirba šalies dirbančiųjų proc.: 1975 = 62, 1990 =
49, 1992 = 47, pagamina 19 proc. BVP vertės.
Maisto produktai mln.t – grūdų derlius: 1980 = 33, 1990 = 53, 1992 = 56 (3
vieta Azijoje, 6 vieta pasaulyje); 85 proc. grūdų derliaus tenka ryžiams,
ryžių derlius: 1980 = 29, 1990 = 45, 1992 = 48 (3 vieta pasaulyje), tačiau
ryžių importas: 1980 = 2, 1990 = 0,05, 1992 = 0,6; dar maistui – maniokas
arba kasava: 1980 = 13,5, 1992 = 16 (5 vieta pasaulyje pagal derlių) ir
eksportas (2 vieta pasaulyje); batatas arba saldžiosios bulvės (2 vieta
pasaulyje pagal derlių), sojos pupelės (6 vieta pasaulyje pagal derlių).

Tropikų kultūros

Prieskoniai daugiausia Molukų salose (vadinamos „Prieskonių salomis”) ir

Sumatroje; pirmoji vieta pasaulyje pagal gvazdikėlių derlių ir muskato

riešuto gamybą bei eksportą (Bandos ir Ambono salos bei gretimos salelės);

pirmoji vieta pasaulyje pagal prieskonių eksportą, 15 proc. pasaulio

eksporto vertės.

Natūralus kaučiukas, gaunamas iš kaučiukmedžio hevėjos koaguliuojant sultis

lateksą; gamyba mln.t: 1980 = 0,99, 1992 = 1,34 (2 vieta pasaulyje; 25

proc. pasaulio) ir eksportas (2 vieta pasaulyje; 29 proc. pasaulio); palmių

aliejaus gamyba ir eksportas (2 vieta pasaulyje; 15 proc. pasaulio

eksporto); kavos derlius ir eksportas (1 vieta Azijoje, 3 vieta pasaulyje;

7 proc. pasaulio eksporto); kopros gamyba (2 vieta pasaulyje); kakavos

derlius tūkst.t: 1980 = 15, 1992 = 175 (5 vieta pasaulyje) ir eksportas

tūkst.t: 1990 = 105, 1992 = 155 (3 vieta pasaulyje); arbatos derlius (3

vieta Azijoje, 5 vieta pasaulyje) ir eksportas (3 vieta pasaulyje).

Paukštininkystė-vištų skaičius mln.: 1980 = 160, 1992 = 600 (3 vieta

pasaulyje); ančių skaičius mln.: 1980 = 20, 1992 = 33 (2 vieta pasaulyje);

paukštienos gamyba tūkst.t: 1980 = 150, 1992 = 500.

Turizmas

Užsienio turistų skaičius mln.: 1980 = 0,56, 1991 = 2,1,1992 = 3,1;
daugiausia iš Japonijos, Australijos ir Singapūro; pajamos iš turizmo
mlrd.JAV dol.: 1980 = 0,25, 1991 = 1,9; 420 viešbučių su „žvaigždutėmis” ir
440 0bejų; labiausiai lankoma vieta budistų šventykla Borobudūras Javos
saloje; 1991 buvo Indonezijos lankymo metai; Bintano salos turizmo
kompleksas netoli Malaizijos. 2002m
lankomiausios salos vaidmenį paėmė Balio sala, kurioje kas met apsilanko
iki 1 mlj. turistų.

Socialinės žinios

1000 žmonių tenka: radijo imtuvų 147, televizorių 60, laikraščių 28,

automobilių 14, telefonų 10; žemiau skurdo ribos gyvena mln. žmonių: 1970 =

70, 1990 = 27; neraštingų 16 proc. (10 proc. vyrų ir 25 proc. moterų), 84

proc. vaikų lanko pradinę mokyklą; bedarbių (nuo darbo jėgos proc.): 1980 =

1,7, 1985 = 2,1, 1992 = 2,7; 1994 = 40 (nedirbantys, neoficialus

įvertinimas).

Valstybės biudžeto išlaidos 1980 ir 1990 proc.: švietimui 8 ir 8,5,

sveikatos apsaugai 2,5 ir 2, gynybai 13 ir 8; BVP dalis proc.: gynybai 1960

= 6, 1992 = 2, sveikatos apsaugai = 2.

Salos

13677 salos, iš jų 6044 gyvenamos; apima Malajų salyną (Didžiojo ir
Mažojo Zondo arba Sundos, Molukų, Selator-Timūro ir kiti salynai) bei
Naujosios Gvinėjos salos vakarinę dalį.

Didžiausios salos kv.km ir mln. žmonių 1990: Kalimantano arba Borneo
pietinė dalis 539460 ir 9,11 – dar dviejų valstybių Malaizijos ir Brunėjaus
teritorija, visas Kalimantano plotas 746546 (didžiausia Azijoje, 3 vieta
pasaulyje), Sumatra (Su-matera) 424979 ir 36,44, Irian Džaja (Man Jaya)
arba Naujosios Gvinėjos vakarinė dalis 421981 ir 1,63 – dar Papua ir
Naujosios Gvinėjos teritorija, visas Naujosios Gvinėjos salos plotas 820033
(2 vieta pasaulyje), Sulavesis arba Celebesas 189034 ir 12,50, Java 126884
ir 105,0 (daugiausia pasaulyje gyventojų turinti sala), Timoras 33615 ir
1,95 -rytinė dalis Indonezijos aneksuota, Seramas 18625 irO,11, Halmahera
17800 ir 0,12, Sumbava (Sumbavva) 15758 ir 0,96, Floras (Floras) 14273 ir
0,65), Banką (Bangka) 11942 ir 0,45, Sumba 11153, Riau salos 10842, .
Balis 5561 ir 2,78, Ma-dura 4564 ir 2,50, Lombokas 4419 ir 2,45.

Džakarta

Gyventojai: 9 milijonai

Plotas: 661 kvad. Km.

Laiko zona: GMT/UTC +7 valandos

Telefono kodas: +62 21
Kada vykti?
Džakartos vidutinė temperatūra yra +38C0 ,(86F0 ). Sausasis sezonas trunka
nuo
gegužės iki rugsėjo mėnesio.Tačiau kai kuriuose rajonuose galimas lietus ir
sausojo sezono metu.Didžiausia nacionalinė šventė-nepriklausomybės
diena.Švenčiama Rugpjūčio 17d. vyksta paradas, šventinis karnavalas Merduko
aikštėje.

Jakarta – Indonezijos sostinė ir didžiausias pietryčių Azijos miestas.
Miesto istorija susijusi su Sunda Kelapą uostu. Tai buvo Pajajarau
dinastijos uostas, o šis – paskutinis Hindų karalius iki portugalų atvykimo
1527-1619 m. Džajekerta reiškia “šlovinga tvirtovė”. 1619 m. tvirtovę
olandai sugriovė, o Džakartą padarė Ost-lndips imperijos sostine ir
pervadino miestą Batavija (1619-1948 m.) bei perstatė, kad būtų panašus į
Amsterdamą, – su namais palei kanalus. ( Batavija dabar yra “senamiestis”,
prekybos centras Kotą). XVII a. anglų ir olandų pirkliai prekiavo
Jakartoje. Prie jūros ir dabar yra senovinių laivų, niekur daugiau tokių
nerasi. Miestas nutįsęs 25 km nuo dokų į pietus. Teritorija – 661 kv. km,
10 mln. gyventojų. Verta apžiūrėti nacionalinį muziejų, nacionalinį
monumentą, Sunctą Kelapą ir Kotą bei parką-Indonezija miniatiūroje. Tai
parkas, primenantis Rumšiškių buities muziejų, tik dar yra reljefinis
Indonezijos žemėlapis, įspūdinga šalia parko esanti Suhartų šeimos mečetė
ir dovanų sugykla- muziejus.

Džakartos istorijos muziejus

Šis vienas iš įspūdingiausių Indonezijos muziejų pastatytas senojoje
Batavijoje, ir yra vienas iš pagrindinių istorijos vadovėlių vis dar
primenantis apie skaudų Olandų karaliavimą Indonezijoje.Didysis ir
galingiausias muziejaus bokštas buvo pastatytas dar 1627m. ir tarnavo
miesto administracijai, bei teisėsaugai, nes vėliau jis buvo paverstas
kalėjimu.Taip pat nuostabi kolekcija vaizduojanti Olandu “liūdnuosius
generolus”, bei paveikslai su senosios Batavijos vaizdais.

Indonezija “miniatiūroje”

Džakartos šiaurės rytuose, 18 km nuo Merduka aikštės, kuri buvo pradėta
statyt 1961m. ir baigta tik po keturiolikos metų, randasi labiausiai
lankomas objektas
Džakartoje-“Indonezija miniatiūroje”.Ši parką dar 1971m sugalvojo Mme
Tien Soeharto ir 1975m. jį atidarė.Parke vaizduojami 27 namai, teatrai bei
originalūs sodai atspindintys tikrąjį 29 Indonezijos provincijų kultūros
vaizdą.Parkas užima net 100 hektarų ir yra ne veltui lankočiausias turistų
objektas Džakartoje.

Balio sala

Plotas: 5620 kvad. Km.

Gyventojai: 3 million

Kalba: Bahasa Bali, Bahasa Indoneziečių, plius Anglų turistinėse zonose

Religion: 95% Balinese Hindu, plius Musulmonai ir Krikščionių mažuma

Kada vykti?
Vėsusis, sausasis sezonas trunka nuo balandžio iki spalio mėnesio.Tai pats
tinkamiausias laikas aplankyti Bali.Likusią metų dalį yra drėgna, debesuota
ir galimos dažnos lietaus audros.Liepa, rugpjūtis ir spalio pabaiga yra
labiausiai turistų lankomas laikotarpis, todėl šiuo metu viešbučių kainos
yra ganėtinai aukštos.

Vienos didžiausių pasaulio valstybių-Indonezijos (179 mln. gyv.) –
žemėlapyje Balio sala tik nedidelis lopinėlis. Tačiau iš visų 13
tūkstančių. salų archipelago (didžiausio pasaulyje), nusidriekusio 5500 km
per patį ekvatorių nuo Azijos iki Australijos, tarp Indijos ir Ramiojo
vandenynų, Balis kone geriausiai pažįstamas užsienio keliautojams.
Indoneziečiai sako, jog net 9 iš 10-ies jų šalyje apsilankiusių turistų
keliauja tiesiai į Balį, aplenkdami net sostinę Džakartą. Kasmet jų čia
būna daugiau nei milijonas. Apie kitas Indonezijos salas daugelis čionai
atvykstančių turistų teturi gan miglotą supratimą. Dažniausiai jos vilioja
“laukinio” turizmo gerbėjus, nuotykių ieškotojus.
Balis. 140 km ilgio ir 80 km pločio, salą kasmet aplanko per 1 mln.
Turistų. Žalias atogrąžų augalijos kilimas ir smėlėti paplūdimiai-dėl jų
Balis yra viena iš gražiausių pasaulio vietų. Gamta ir vietinių šokėjų bei
muzikantų trupės, atliekančius senovinius šokius, sutraukia baisybę
turistų. Dauguma baliečių-induistai, todėl kasdien galima pamatyti tokią
eiseną: moterys neša šventyklos aukas.Balio sala yra tik nedidelis
lopinėlis vienos didžiausių pasaulio valstybių – Indonezijos – žemėlapyje,
tačiau tai labiausiai lankoma turistų Indonezijos sala. Dažniausiai ji
pritraukia “laukinio” turizmo gerbėjus, nuotykių ieškotojus. Balis
vadinamas įvairiausiais vardais – tūkstančio dievų, tūkstančio šventyklų,
meilės sala arba tiesiog rojumi. Kiekvienas atvykėlis iš karto suvokia, jog
pakliuvo į “kitokio” pasaulio erdvę: ypatingos kitokios gamtos, kultūros,
gyvenimo būdo. Gali visa tai tyrinėti, stebėtis, grožėtis ir ilsėtis.

Tai vienintelė salelė didžiausioje musulmoniškoje valstybėje, kur
susimaišė induizmo ir budizmo kultūros. Jos tarsi nepalietė nei nuo XVI a.
ją supanti islamiškoji kultūra, nei tris šimtmečius trukęs olandų
viešpatavimas, nei pagaliau turizmo bumas, prasidėjęs čia septintajame
dešimtmetyje. Viskas čia paklūsta senosioms tradicijoms: baliečių būstai,
primenantys šventyklas, kuriuose ne tik gyvenama, bet ir meldžiamasi,
aukojama dievams, bei saugomos urnos su artimųjų palaikais. Jų apranga –
tradiciniai sijonai sargonai. Viskas yra puošnu: šventės, laidojimo
apeigos, verslai ir gyvenimo būdas. Baliečiai neslepia nuo pašaliečių
savo papročių ir ritualų.

Balio sala primena didelę menininkų dirbtuvę. Pravažiuojant kai kuriuos
kaimus ir miestelius atrodo, jog gera pusė salos gyventojų raižo medį,
gamina originalius baldus, tapo pina ir audžia, margina įmantriausiais
batikos raštais ar kuria akmens skulptūras. Balio kaukės ir stabai garsėja
visame pasaulyje. Viskas daroma kokybiškai su išmone.

Pietinėje Balio salos dalyje išsiskiria trys kurortinės vietovės: Kuta,
Sanuras ir Nusa Dua. Visos jos skirtingos, tačiau kiekviena įspūdinga
savaip. Seniausias ir demokratiškiausias kurortas – Kuta. Įspūdingos
vandenyno bangos sutraukia nemažai banglenčių sporto aistruolių. Per 10 km
palei vandenyną nusidriekusiame kurorte daugybė viešbučių, suvenyrų
parduotuvių, kavinių. Vakarais čia verda intensyvus gyvenimas

Nusa Dua kurortas skirtas turtingiems turistams, mėgstantiems ypatingą
prabangą ir komfortą. Čia galima mėgautis viskuo nekeliant kojos iš
viešbučio.

Samuras – ramus kurortas su puikiais šviesaus smėlio paplūdimiais,
ramesne vandenyno pakrante (ją sudaro įlankėlė). Samure įsikūrę dauguma
turtingų Balio salos gyventojų.

 

Salos istorija

Pirmieji imigrantai Balio saloje pasirodė prieš 3 tūkst. metų. Jie
atplaukė iš šiaurės ir su savimi atsivežė bronzinius dievus bei “sausąjį”
ryžių auginimo būdą. Sala tapo Dong Son kultūros centru. Ji išgarsėjo
didžiuliais bronziniais būgnais, skirtais ritualiniams šokiams Mėnulio
deivei šokti. Iki šiol tokie būgnai kabo daugumoje viešbučių prie Įėjimo,
kad atvykęs svečias galėtų, sudavęs į jį, pranešti apie atvykimą.
Antroji Balio imigrantų banga atvyko iš Malaizijos. Jie atsivežė “drėgnąjį”
ryžių auginimo būdą. Ryžiai tapo baliečių gyvenimo pagrindu ir jo gerovės
matuokliu. Keliaudamas po salą gali grožėtis ne tik įspūdingomis
smaragdinio žalumo ryžių terasomis, bei ir stebėtis tiesiog pragariškos
kantrybės ir sunkumo reikalaujančiu ryžių augintojų darbu. Žiūrėdamas, kaip
tūlas valstietis maknoja iki kelių po purviną pliurzę paskui pakinkytą
galviją ar sodina j ją po vieną daigelį, kepinant saulei, – suvoki tik tai,
kad mūsų žemdirbiai ne patys didžiausi varguoliai žemėje, bet ir mažyčio
ryžių grūdelio vertę. Saloje ypač garbinama ryžių deivė Dėvi Šri. Įdomu
tai, kad vienoje salos dalyje matai, kaip ruošiami laukai ryžių sėjai,
kitur matai, kaip jie sodinami, dar kitur – kaip juos pjauna pjautuvais ir
čia pat ant lauko pasitiesę marškas daužo prinokusias jų šluoteles –
“kulia”.

Pirmame mūsų eros šimtmetyje žyniai – brahmanai i Balį atvežė induizmą, o
dar po poros šimtmečių saloje paplito ir budizmas. Kiekvienas kaimelis buvo
tarsi karalystė, turėjo savo dievus ir savo kultą. Laikui bėgant dievai
susimaišė, “susidraugavo” ir iki šiol taikiai gyvena Balio šventyklose.
Viduramžiais Balio karalystė įėjo į Madžapachito Javos imperijos sudėtį.
Kai XVI a. Java pakliuvo į islamo įtaką, daugelis jos poetų, menininkų,
teisėjų ir valdininkų persikėlė j Balio salą – turbūt jau tada atrodė, jog
laikas nepalies šio išsaugoto kampelio. Čia iki šiol gyvena karališkosios
Madžapachito imperijos šeimos palikuonys, o beveik kiekvienas Balio salos
gyventojas moka puikiai piešti ir kurti dainas.

Pramogos ir laisvalaikis saloje

Balis-menininkų sala

Balio sala priminė didelę menininkų dirbtuve. Pravažiuojant kai kuriuos
kaimus ir miestelius atrodo, jog gera pusė salos gyventojų raižo medį,
gamina originalius baldus, tapo, pina ir audžia, margina įmantriausiais
batikos raštais ar kuria akmens skulptūras. Balio kaukės ir stabai, baldai
ir juvelyriniai dirbiniai garsėja visame pasaulyje. Viskas daroma
kokybiškai su išmone. Tokiame menininkų kaimelyje gali praleisti visą
dieną, vaikščioti iš vienos dirbtuvės į kitą, rinktis, grožėtis, derėtis.
Tą daro daugelis į salą atvykusių turistų.

Tropikų sodai visus metus

Jau pirmą viešnagės saloje akimirką, vos išlipęs iš lainerio suvoki, ką
reiškia apibūdinimas “pusiaujo atogrąžų” klimatas. Ore tvyro alsus karštis,
beveik ne atslūgstantis ir sutemus. Viešbučius Indijos vandenyno
pakrantėje, supa tikras tropikų sodas – viskas aplink veši, žydi, lapoja
neįtikėtina augalijos įvairove. Šalia vandens baseinėliai su auksinėmis
žuvytėmis, nedideli kaskadomis krintantys kriokliai.

Čia begalė įvairių dievukų, Budos statulėliu, kurie tarsi byloja seną
budizmo išmintį – “Tiesus kelias ne visada arčiausias. Galingas vandenyno
alsavimas mažai gelbėjo nuo vidudienio karščio. Saloje galima tiesiog
lindėti baseine ir mėgautis šaltu alumi arba šviežiomis sultimis su ledo
gabalėliais.

Salos kurortai

Pietinėje Balio salos dalyje išsiskiria trys kurortinės vietovės: Kutą,
Sanuras ir Nusa Dua. Visos jos skirtingos, tačiau kiekviena įspūdinga
savaip. Seniausias ir demokratiškiausias kurortas – Kutą. Ši vieta tapo
populiariausia nuo septintojo dešimtmečio, kai ją atrado hipiai ir
banglentininkai. įspūdingos vandenyno bangos sutraukia nemažai banglenčių
sporto aistruolių. Per 10 km palei vandenyną nusidriekusiame kurorte
daugybė viešbučių, suvenyrų krautuvėlių, kavinių. Vakarais čia verda
intensyvus gyvenimas. Šioje pakrantėje smėlis tamsokas, o maudytis
vandenyne nerekomenduojama. Vienas įspūdingiausių ir naujausių viešbučių
“Hard Rock” laikomas geriausiu šio tipo viešbučiu Azijoje. Jo gyventojams,
kad nereikėtų bėgli prie vandenyno, įrengtas didžiulis baseinas su tikro
smėlio dugnu ir tokia pat sala.

Nusa Dua kurortas skirtas turtingiems turistams, mėgstantiems ypatingą
prabangą ir komfortą, čia galima mėgautis viskuo, nekeliant kojos iš
viešbučio. Baliečiai mėgsta priminti, jog kadaise čia ilsėjosi N.ir
R.Reiganų pora.

Samuras – ramus kurortas su puikiais vandenyno pakrante (ją sudaro
Įlankėlė). Samure įsikūrę dauguma turtingų Balio salos gyventojų.Balio
saloje kone visi viešbučiai žavi ypatinga menine išmone dekoruotomis
svečiu salėmis, kambarių interjerais, natūralaus medžio ranku darbo
drožinėtais baldais,batika. Kiekvieno viešbučio būtina detalė yra masažo
nameliai, o geri masažuotojai -viešbučio garbės reikalas. Masažas – senas
tradicinis rytiečių gydymo metodas, kuriuo čia užsiima tiek vyrai, tiek
moterys. Už gana nedidelę (5-8 dolerių) kainą siūlomi keli masažų tipai
(brangesni, jei naudojamas kokoso aliejus), padedantys pajusti palaimingą
atsipalaidavimą.

Kaip keliauti po salą

Kad ir koks puikus būtų poilsis tropikų sode skendinčiame viešbutyje,
neverta jame praleisti viso laiko. Keliaudami po salą turistai gali patirti
įvairiausių įspūdžių ir nuotykių.

Kiekviename viešbutyje turistai ras įvairiausių lankstinukų, kuriuose
reklamuojamos pramogos bei pažintiniai salos maršrutai. Patogiausia čia
keliauti išsinuomotais automobiliais, tačiau vairuoti patiems nepatartina.
Pirma, todėl, kad čia neįprastas ir gan intensyvus kairės pusės eismas,
antra, sunkiai susigaudysite gatvių ir kelių labirinte, nes kelio ženklų ir
rodyklių labai mažai. O jei pradėsite klausinėti kelio vietos gyventojų,
gali tekti bendrauti gestų kalba. Patogiausia išsinuomoti mašina; su
vairuotoju, kuris sutiks pabūti ir gidu. Baliečiai bendrauja labai maloniai
ir visuomet, rodos, tik ir laukia, kad juos kalbintume ir klausinėtumei.

Balio stebuklas-saulėlydžiai

Dažnai Balio sala vadinama šventyklų šalimi. Saloje, kur gyvena 3 mln.
gyventojų, yra per 20 tūkstančių, šventyklų. Jas turi kiekvienas kaimas ir
beveik kiekvienas kaimas ir beveik kiekviena šeima.Turistai stengiasi
aplankyti pačias svarbiausias. Viena jų-Tanach Lote – stovi ant nedidelės
stačios uolos pačiame vandenyne, netoli kranto.Į ją įkopti galima tik per
atoslūgius, tuomet čia rengiamos ritualinės šventės. Turistus iš visos
salos atveža čia pasigrožėti nuostabiais saulėlydžiais, kurie trunka viso
labo tik apie 10 min., tačiau yra vieni puikiausių salos reginių.

Kruizas į Lembongano salą

Ilsintis Balio saloje tikriausiai verta vieną dieną paskirti kruizui
katamaranu į nedidelę Lembongano salelę vandenyne. Pusantros valandos
kelionė neprailgsta. Viename denyje gali užkandžiauti, žiūrėti
vaizdajuostes apie Indonezijos salas arba šokti, kitame – mėgautis saule,
jūros vėju ir dairytis po žydrus vandenyno tolius.

Į šią salą plaukia ir mėgėjai panardyti su akvalangu, todėl čia pat
denyje gali išklausyti instruktoriaus pamokymų. Lembongano salelė ypatinga
tuo, jog čia gyvenantys augina jūros dumblius. Išlipusiems į krantą
turistams surengiama ekskursija. Į salos gilumą važiuojame senu
lendroveriu. Nedideliame kaimelyje žmonės gyvena ir dirba kaip viena
bendruomenė. Salos įlankoje sklypeliais išskirstytos povandeninės dumblių
plantacijos. Jie auga tik per potvynius. Per atoslūgius renkami, plukdomi į
salą, džiovinami. Tai nesibaigiantis alinančių darbų alinančiame karštyje
ratas. Iš dumblių gaminama viena pagrindinių kosmetikos, farmacijos,
konditerijos pramonės žaliavų.

Pramogos kalnų upėje

Viena įspūdingiausių pramogų Balio saloje – leidimasis slenkstėta kalnų
upe pripučiamomis valtimis. Šią pramogą sugalvojo vienas australas, vedęs
balietę, pro kurios gimtąjį kaimą tekėjo srauni Ajungo upė. Baliečiai
neužmiršta pasigirti, jog šiuo maršrutu atostogaudama plaukė ir garsioji
manekenė Klaudija Šifer. Nustebino šios pramogos organizavimas. Į kaimelį
vienu metu suvažiuoja keliasdešimt autobusų su turistais. Visi aprengiami
gelbėjimosi liemenėmis, jiems uždedami šalmai, įduodami irklai. Kaimo
takeliu patraukiame link upės, kuri putodama šniokščia giliame tarpeklyje,
apaugusiame laukine tropikų augmenija. Uoloje išskaptuotais laipteliais
leidžiamės žemyn. Prie upės stovi paruoštos valtys.Kiekvienas ekipažas
gauna po instruktorių. Trumpas instruktažas ir valtys leidžiasi upe. Gale
sėdintis instruktorius visada koordinuoja plaukikų judesius, tačiau smarki
srovė trukdo tai daryti ir tvirtos japoniškos SOBEK valtys stringa tarp
akmenų, sukasi, trankosi į tarpeklio šonus, tačiau nevirsta. Nusprūdusieji
į vandenį neišsigąsta – plūduriuoja šiltame vandenyje, kol sugavę draugai
įtraukia į valtį. Įspūdį sustiprina tiesiai virš galvos krintantys
kriokliai. Tiesiog fantastiškas 15 km žygis valtimis, per kurį įveikiama
daugiau nei 20 slenksčių. Maršruto pabaigoje visų laukia pietūs ant
kranto ir. nuotraukos arba vaizdajuostės su žygio akimirkomis.

Šventė kiekvieną dieną

Kiekviena diena praleista Balyje tarsi šventė. Šventės su šokiais ir
šventyklų ceremonijos čia vyksta kiekvieną dieną. To nepastebėti neįmanoma.
Ritualiniai Balio šokiai, kurių pažiūrėti turistai atvežami į specialų
lauko teatrą, – ištisas spektaklis, kuriame kartais būna daugiau nei šimtas
dalyvių. Pagrindinių herojų – keletas. Pats simpatiškiausias yra geroji
miško dvasia -Barongas – su raudona kauke. Jis visuomet kovoja su Raugda –
piktu ir šlykščių monstru. Ritualinius spektaklius ir šokius visada lydi
vyrų orkestro – gamelano – muzika – specifinis ritmiškas būgnų bumbsėjimas,
sumišęs su metalofoną primenančiais garsais, išgaunamas įvairių plaktukų
pagalba. Ši baliečių muzika keliautojus lydi visos kelionės metu – ataidi
iš šventyklėlių, kaimų, viešbučių.

Java

Java yra pietų Indonezijos sala, jos ilgis didesnis už 1000 km, o
didžiausias plotis apie 200 km. Javoje yra daug vulkanų, kai kurie jų
retkarčiais išsiveržia. Pirmųjų žmonių gyvenimo Javos saloje liekanų amžius
– apie 1 mlj. metų (Pithecanthropus erectus ). Java įžymi savo budistinėmis
skulptūromis.

Lankomos vietos

Borobadūras

Indonezijos simbolio- Borobodūras. Javos centre stovi vienas iš pasaulinių
architektūros stebuklų. Borobudūro budistū šventykla-javiečių kalba šis
vardas reiškia ,,vienuolynas ant kalno”-buvo pastatyta 778-856 m. Ją sudaro
10 aukštų, simbolizuojančių budisto dvasinės kelionės etapus: iš nežinojimo
per nušvitimą į nirvaną, dangišką palaimą.Borobodūras (“vienuolynas ant
kalno”) “tai pats pasaulis, iškaltas akmenyje” (Janas Poortenaaras, 1928).
Tai didžiausias pasaulyje budistinis statinys (123 m pločio ir 31,5 m
aukščio, pastatytas 780 m. po Kr). Statant buvo manoma, kad jis bus
piligrimu centras, tarsi budistų Meka. Kelias į šventyklos viršūne buvo
įrengtas pagal budistinę tradiciją. Jis papuoštas 1460 akmens raižinių,
besitęsiančių net 5 km. Tai kelias į nirvaną, su Įvykiais iš Budos
gyvenimo. Piligrimui kylant aukštyn, kiekvienas nueitas lygis reiškia ir
aukštesnį patirties lygi. Papėdėje išdėstyti bareljefai susiję su
žemiškuoju pasauliu. Keturios terasos virš žemės lygio vaizduoja dangiškąjį
pasaulį. Trys apskritos terasos viršūnėje simbolizuoja beformiškumo, anapus
dangaus egzistuojantį pasaulį, kuriame ištirpsta individualios formos ir
tapatybės. Visos 72 čia esančios budos sėdi sukryžiuotomis kojomis
medituodamos. Užbaigus statyti Borobodūras buvo naudotas tik kelis
dešimtmečius, o paskui apleistas. Daugiau kaip 800 metų šventove buvo
užmiršta. Atsiskyrusi tolimoje plynaukštėje. nugrimzdo tarp džiunglių ir
tiesiog dingo iš akių. Borobodūras vėl atrastas 1815 m. Tačiau, kad vėl
pradėtų didžiuotis ankstesne šlove jam teko laukti 1973 m„ kai UNESCO skyrė
25 mln. JAV dolerių restauravimui. Darbai truko dešimt metų. Šventykla buvo
išardyta ir vėl atstatyta. Dabartinius lankytojus pirmiausia stebina šios
vietos tyla ir ramybė. Čia beveik nėra maldininkų. Dabar beveik visi
vietiniai gyventojai yra musulmonai ir Čia nėra jokių relikvijų, kurios
trauktų piligrimus iš užsienio. Beveik įmanoma patikėti, kad Borobodūras
bus ir pats pasiekęs nirvaną, šiam pasauliui nepriklausantis.Čia pasakojama
legenda apie “lucky-Buda”, prie kurios prisilietus, sėkmė garantuota.Vyrai
turi paliesti rankos pirštą, o moterys

Kulną.Tai padaryti tikrai nėra lengva, kadangi Buda apgaubtas akmeninio
varpo formos gaubte, su mažomis skylutėmis.Dar vienas prietaras- septyni
ratai pagal laikrodžio rodyklę, jeigu geidi didelio noro ir trys jeigu
svajoji apie mažesnį.

Pranbananas

Ore sklando islamo melodijos. Diego plato nuo aštunto amžiaus buvo induistų
“dievų vieta” su 400 šventyklomis. Dabar jas pakeitė baltos mečetės.
Įdomiausias čia geizerių slėnis su verdančiais ir spalvotais ežerais,
įkrisi į tokį, ir draugas rankos neišties. Beprasmiška. Visur tvyro stiprus
sieros kvapas. Plato yra 2 km aukštyje, todėl čia neauga palmės, bet auga
bulvės ir paparčiai – tokie dideli, kaip iš dinozaurų laikų.

Laivu po įdomiausias Indonezijos salas

Trys ne aprastos salos

Netoli Lomboko yra 3 mažos koralinės salos – Gili Air, Gili Meno ir Gili
Trawangan. Visos salos garsėja balto smėlio pliažais, švaria mėlyna jūra,
puikiais saulėtekiais ir saulėlydžiais, koraliniais rifais, ryškių spalvų
žuvimis, geriausiu nardymu. Jokių automobilių.

Gili Trawangann-nuvykti į šią salą galima laivu, turinčiu stiklinį dugną.
Matomumas po vandeniu šiose jūrose – 30 m, todėl iš laivo dugno atsiveria
nuostabus povandeninis pasaulis: spalvoti koralai, žuvys, jūros žvaigždės,
vėžliai. Povandeninis pasaulis ir pakeitė šių miniatiūrinių salų likimus.
Dar prieš 20 metų salų paplūdimiuose šildėsi ne poilsiautojai, bet
poilsiaujantys kojos storumo pitonai. Ne pati maloniausia kaimynystė.
Pajutę naujus vėjus vietos gyventojai pitonus išgaudė ir pardavė kinų
restoranams. Bet netrukus nauji vėjai vos nenupūtė ir pačių vietinių
gyventoju iš šių salų. Užsieniečiai pasiūlė vietinei valdžiai pastatyti
pakrantėje prabangius viešbučius. Tačiau čiabuviai nenorėjo perleisti savo
žemių. Jie pradėjo galąsti dalgius” ir kovą laimėjo. Nardymo įranga galima
išsinuomoti už 1 USD.Panėręs gali pamatyti lyg tropinius miškus
banguojančius spalvotus koralus , tarp kurių plaukiojo įvairiausių
riaušių formų ir spalvų žuvys. Pasijunti lyg nardytum akvariume, atrodo,
viskas pasiekiama ranka. Kadangi saloje nėra transporto priemonių, į
viešbutį teks grįžti miniatiūrinių arkliuku. Keliaujant po šią salą, nors
ji tik 3km ilgio ir 2km pločio joje nėra gėlo vandens.Visos šios trys salos
panašios tik Gili Trawangan turi savo geografinį akcentą.Tai 72 m. aukščio
kalva nuo kurios galima stebėti saulėlydžius, bei gretimas salas.

Gili Air- sala po kokoso palmėmis.Ji tėra 1,5km ilgio ir tiek pat pločio.
Čia galima pasigrožėti laukine gamta ir begale vėžlių, kurie čia suplaukia
perėtis iš viso pasaulio.Saloje gyvena apie 1000 gyventojų.
Gili Meno-tai puiki sala žaisti Robinzoną Kruzą.Ji pati mažiausia 2,5km
ilgio ir 700m pločio, saloje gyvena 500žmoniu, apie 60 šeimų.Visą sala
galima apeiti per 90 min. Salos viduryje yra ežeras, iš kurio sausuoju
laikotarpiu išgaunama druska.Pakrantėje yra didelė mėlynųjų koralų
kolonija.

Karčiojo pipiro sala

Prieskonių salos. Nuo amžių Molukų salos rytų Indonezijoje Europai buvo
svarbiausias gvazdikėlių, muskato riešutu, cinamono ir kitų prieskonių
tiekėjas. Indonezijai esant Nyderlandų kolonijai, Ost Indijos pirkliai
turėjo visiška šios prekybos monopolį ir susikrovė pasakiškus turtus.
Dar ir dabar kai kurios salos garsėja prieskonių įvairove. Lomboko salos
pavadinimas vietine kalba reiškia raudonąjį čili pipirą. Čili plačiai
naudojamas indoneziečių virtuvėje. Šie pipirai auginami daugelyje salų.
Lombokas nėra išimtis. Bet 40 bananų rūšių turbūt retai kur rasime.
Šviežias kokoso pienas – tikras skanumėlis. Blizgučių mėgėjams Lombokas –
tikras Eldoradas. Čia jūroje auginami perlai. Jų vėrinį gali įsigyti už
kelis dolerius. Kitur už tokį pat mokėsi dešimt kartų daugiau.
Saloje galima paragauti, mums Lietuviams neįprastų patiekalų, iš baltos
ryklio mėsos, kurios skonis primena žuvį ir vištieną.

Komodo sala

Čia beveik niekas nepasikeitė per kelis šimtus metų.Tokie patys mediniai
laivai-bugiai, tokia pat sūri, pilna rifų ir pavojingų srovių
jūra.Žaismingi delfinai ir amžinai alkani rykliai palydi kiekvieną
praplaukiantį. Sala iš tolo atrodo taip, lyg joje turėtų gyventi kažkas
keistas. Šios salos valdovai- Komodo drakonai.Tai didžiausi pasaulyje
driežai, užaugantys iki 3,5 m ilgio ir 150 kg svorio, saloje, kurios ilgis
35 km, o plotis 15 km, jų apie 1500.Varanai maitinami gyvais ožiukais,
todėl galima nufotografuoti kruvinų scenų, net nesinaudojai teleobjektyvu.
Norint pamatyti drakono “šypseną”, nesaugu eiti per daug arti po šia
“šypsena” slepiasi keliolika rūšių mirtinų bakterijų. Po vienintelio
įkandimo per valandą nudvesia ir didžiausias buivolas, nekalbant apie
elnius, šernus ar žmogų. Priešnuodžiai dar neišrasti. Būdami salos karaliai
ir tuo pačiu kanibalai, savo populiaciją varanai reguliuoja patys. Pirmus
penkerius metus maži drakoniukai praleidžia medžiuose, kad netaptų lengvu
giminaičių grobiu. Yra žinomas ne vienas žmogaus užpuolimo atvejis. Tačiau
paprastai tai būna neatsargūs vienintelio šios salos kaimo gyventojai.

Turistams pamėgusiems Komodo varanus, galima nuvykti į gretimai esančią
sala

Riči, kurioje šie milžinai vaikšto visiškai laisvai, niekieno
neprižiūrimi.Nenustebkite jei naktį toks galiūnas įlįs į jūsų palapine ar
nuomojama nameli ant pastolių.Todėl ši sala rekomenduojama tik aštrių
pojūčių mėgėjams.

Dievai gyvena kalnuose, demonai–vandenyne

Kad Indonezija – vulkanų šalis, daugelis pamena iš mokyklinės geografijos
kurso, įdomu tai, kad galingi vulkanu išsiveržimai neatvėsino šių kraštų
gyventojų meilės ir pagarbos ugnikalniams. Vienas jų – didžiausias Balio
saloje “Agung”(3142m.)- dunkso šiaurinėje dalyje. Baliečiai tiki, jog
dievai gyvena kalnuose, o demonai – vandenyne, todėl nesimaudo vandenyne ir
pataria to nedaryti kitiems.Anot jų, vulkanai saugo nuo ligų, todėl salos
gyventojai miega galva į didjjį Agungą, o jų šventyklų altoriai žiūri
vulkano pusėn. Agungo šlaite stovi didžiausia ir pagrindinė balio šventykla
Basaki.Ji primena nedidelį miestelį.Čia daugiau kaip 60 įvairiausių dievų
ir dvasių šventyklų, kuriems nusilenkti suvažiuoja visi Balio
gyventojai.Agunas- iki šiol veikiantis vulkanas.Iš jo šlaite esančio
kraterio galima pamatyti kylantį dūmelį, kuris nepalieka abejonių, kad jis
dar gali parodyti savo galią.Paskutinį kartą jis buvo išsiveržęs 1963m.

Dar vienas Indonezijos siaubūnas, Krakatau ugnikalnis yra tarp Sumatros
ir Javos salų Pietryčių Azijoje. Jo išsiveržimas 1883m. skiriamas prie
didžiausių gamtos katastrofų žmonijos istorijoje. 40m aukščio cunamio banga
80km spinduliu sunaikino 295 pakrančių kaimus, žuvo 36 tūkst. žmonių.
Sprogimo banga buvo tokia didelė, kad į orą išlėkė didžiulė ugnikalnio
dalis. Garso banga net 7 kartus apskriejo Žemės rutulį.
Po ugnikalnio išsiveržimo liko kelios nedidelės salelės. 1952m. čia iškilo
nauja sala, pavadinta “Anak Krakatau” (Krakatau sūnumi)..

Ne ką mažiau įspūdingesni yra Rindžanis – antras pagal aukštį
Indonezijoje vulkanas (3726m).Kalnas, vešliai apaugęs palmėmis ir kitais
medžiais bei krūmais, tarp kurių
Krinta nuostabaus grožio krioklys.

Sumbavos saloje esančio Timboros ugnikalnio išsiveržimas prilygo dviejų
vandenilio bombų sprogimui.Vulkanas išmetė daugiau kaip 100 kubinių km.
pelenų. Sala nugrimzdo 1250m, žuvo 62 tūkstančiai žmonių.I dulkes sutrinkta
uoliena buvo išmesta į 50 km. aukštį ir pakibo virš žemės nepraleisdamas
saulės spindulių, dėl to krito temperatūra.Metai po šios nelaimės buvo
vadinami “tūkstantis aštuoni šimtai mirtinai sušalusių”.

Naudota literatūra

1 “Kelionių magyia” 2002 Nr.(23)

2 “Kelionių magyia” 2002 Nr (12)

3 www.indonesia.com

4 www.euro.lt

5 Tarybinė enciklopedija

6 www.loneleyplanet.com

Leave a Comment