Opec

TURINYS

Įvadas 3
OPEC įkūrimas 4
OPEC narės šalys 5
OPEC tikslai 6
OPEC organai 6
Kitos OPEC institucijos 7
OPEC veikla 8
Teroro pasikėsinimas į OPEC konferencijos metu 1975 m. Vienoje (Austrija) 10
OPEC pasaulinėje rinkoje, atsižvelgiant į naftos kainas ir kiekius 11
OPEC narių šalių įtaka ir eksportuojamos naftos dalis 2002 m. 13
Generalinis seretorius įspėja apie naftos krizę 14
OPEC dabar ir ateityje arba gandas apie vystymosi gangsterį ir infliacijos varomąją jėgą 15
Išvados 16
Literatūra 17ĮVADAS
Nafta – viena iš svarbiausių pasaulio iškasenų. Ji atlieka pasaulinėje rinkoje svarbų vaidmenį. Iš jos gaunamos milžiniškos pajamos, kai kurioms šalims tai net yra vienintelis pajamų šaltinis. Šalys, turinčios didelius naftos kiekius, ją eksportuoja kiitoms šalims. Eksportuojant naftą svarbų vaidmenį atlieka OPEC.
OPEC – naftą eksportuojančių šalių organizacija (angl. Organization of the Petroleum Exporting Countries), naftą eksportuojančių šalių daugianacionalinis susivienijimas koordinuojantis naftos politiką pasaulinėje rinkoje ir nustatantis eksporto kiekius. OPEC buvo įkurta 1960 metų rugsėjo 14 dieną Bagdade penkių naftą išgaunančių šalių (tai buvo Irakas, Iranas, Kuveitas, Saudo Arabija ir Venesuela) iniciatyva dėka Irako Ministro Prezidento Abd al –Karim.
Darbo tikslo įgyvendinimui – apibūdindama OPEC – daugiausiai naudojausi internetu bei kelių autorių literatūra (visa tai pateikta literatūros sąraše). Šiuos šaltinius priskirčiau prrie tinkamiausių, nes jie padeda išsamiai atskleisti mano darbo temą ir pasiekti užsibrėžtą tikslą, suteikia naudingos informacijos gilinantis į temos aktualumą. Naudota literatūra man padeda sukonkretinti esamą informaciją ir leidžia plačiau nagrinėti pasirinktą temą.
Pagrindinė mano darbo problema yra ta, kad buvo ga

ana sunku rasti informacijos apie šią organizaciją. Beje, visa rasta literatūra buvo ne lietuvių kalba (išskyrus kelis straipsnius), tad teko ją versti iš vokiečių kalbos. Tai sukėlė nemažai problemų, nes tekstai yra ekonominiai, vyrauja sunkūs terminai.
Pagrindinis mano darbo objektas – OPEC (angl. Organization of Petroleum Exporting Countries). Rašydama apie šią – naftą eksportuojančių šalių – organizaciją nagrinėjau jos susikūrimo priežastis, jai priklausančias nares šalis, tikslus, institucijas, jos veiklą praeityje, dabar ir ateityje, vietą pasaulinėje rinkoje ir kt.

OPEC ĮKŪRIMAS

OPEC – naftą eksportuojančių šalių organizacija (angl. Organization of the Petroleum Exporting Countries), naftą eksportuojančių šalių daugianacionalinis susivienijimas su tikslu koordinuoti naftos politiką pasaulinėje rinkoje ir nustatyti eksporto kiekius 1960 metų rugsėjo 14 dieną Bagdade buvo įkurta penkių naftą išgaunančių šalių (tai buvo Irakas, Iranas, Kuveitas, Saudo Arabija ir Veenesuela) dėka Irako Ministro Prezidento Abd al –Karim iniciatyva.
Išskiriamos kelios OPEC įkūrimo teorijos ir priežastys :
• OPEC atsirado ne tam, kad diktuotų naftos kainas pasaulinėje pramonėje, o tam, kad užkirstų kelią paklausos ir pasiūlos viršijusiems kiekiams.
• 1959 metais Venesuelos iniciatyva Kaire įvyko naftą eksportuojančių šalių susitikimas. Ten protestavo jos prieš Septynių Seserų eksploataciją ir todėl įkūrė OIL Consulting Commission. Apie 1960 metus pasaulinėje rinkoje dominavo pigios naftos pasiūla, kuri viršijo paklausą. Kad užtikrintų pelną turėjo Septynios Seserys sumažinti savo mokesčius. 1960 metų rugpjūčio mėnesį Septynios Se

eserys sumažino nevalytos naftos kainas nuo 2,12 iki 1,80 dolerių už barelį, prieš tai nepasitarusios su naftą eksportuojančiomis šalimis. Po keturių savaičių, 1960 metų rugsėjo 14 dieną, susitiko svarbiausios naftą eksportuojančios šalys (Saudo Arabija, Iranas, Irakas, Kuveitas ir Venesuela) ir įkūrė OPEC – naftą eksportuojančių šalių organizaciją (Organisation of the Petroleum Exporting Countries). Jų nuostatuose buvo aiškiai nustatyti tikslai ir planai ateičiai. Buvo numatyta tuo metu esamų narių šalių nacionalinės naftos politikos koordinacija ir unifikavimas (suvienodinimas) bei tinkamų būdų (metodų) nustatymas, taip pat pavienių narių šalių ir visos OPEC interesų saugojimas (1).
• OPEC įkūrimas kaip atsakymas į reguliavimą JAV vidaus rinkoje. OPEC priekaištaujama neretai paušaliniai, kad ji yra kartelis. Tačiau ji pati savęs taip neįvardina. Po Antrojo pasaulinio karo JAV staiga virto iš viena didžiausių naftos gamintojų į tikrąją nevalytos naftos importuotoją. JAV naftos eksportuotojai gamino palyginti brangiai. 50 –ųjų metų pabaigoje, norėdami apsau.goti tiekėjus, priėmė naftos įmonės užsienio naftai importo kiekius. To pasekoje naftos kaina taip stipriai paveikė rinką, kad dauguma turtingesnių naftą eksportuojančių šalių atsidūrė ties bankroto riba. Tad ir iškilo OPEC, tam kad vartotojams ir gamintojams palaikytų padorią (normalią) kainą. Įkūrimo statute įteisintas pagrindinis tikslas galioja dar ir dabar : OPEC privalo užtikrinti kainų stabilumą.

OPEC NARĖS ŠALYS

OPEC – naftą eksportuojančių šalių organizacijai (angl. Organization of the Petroleum Exporting Co

ountries) – priklauso 11 narių šalių iš Afrikos, Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos, kurių svarbiausia eksportuojama prekė yra nafta. 11 narių šalių, priklausančių OPEC :
 Algerija (nuo 1969 metų) ;
 Indonezija (nuo 1962 metų) ;
 Irakas (nuo 1960m.) ;
 Iranas (nuo 1960 m.) ;
 Kataras (nuo 1961 m.) ;
 Kuveitas (nuo 1960 m.) ;
 Libija (nuo 1962 m.) ;
 Nigerija (nuo 1971 m.) ;
 Saudo Arabija (nuo 1960 m.) ;
 Jungtiniai Arabų Emyratai (nuo 1967 m. priklausė OPEC kaip Abu – Dahabi, o nuo 1974 m. jau kaip Jungtiniai Arabų Emyratai) ;
 Venesuela (nuo 1960 m.) (2).

Buvusios OPEC narės šalys :
 Ekvadoras (1973-1992);
 Gabonas (1973-1994).
Brunas 1984 m. kandidatavo būti priimtas į OPEC (2).
OPEC yra atvira visoms gryną naftą eksortuojančioms šalims. Apie buvimą organizacijoje nariu nusprendžia konferencija, kurios metu užtenka dviejų trečdalių daugumos ir balsų iš organizacijos įkūrimo narių. Kiekviena šalis turi balsą.OPEC TIKSLAI
OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacija) tikslai :
• Naftos politikos koordinavimas naftą eksportuojančiose šalyse ;
• Pasaulinės rinkos kainų stabilizavimas per naftos eksporto kiekių reguliavimą ;
• „ Doros pajamos “ investitoriams naftos pramonėje (3).
• Nevalytos naftos kainų ir taip pat pajamų užtikrinimas, atitinkamai ir padidinimas;
• Bendros kainų ir kiekio politikos radimas lyginant su multinacionalinėmis kompanijomis, siekiant padidinti pajamas iš naftos pardavimo. Šis tikslas aiškinamas 1950 metais iškilusiu nuomonių skirtumų tarp naftos šalių ir tarptautinių naftos kompanijų. Taip tarptautinės naftos kompanijos nustatė tiek kainas, tiek produkciją, nepasikonsultavusios su šalių vyriausybe, kuriose jos veikdavo. Tai ir privedė prie nenumatytų pajamų su

umažėjimo.OPEC ORGANAI
 Aukščiausias naftą eksportuojančių šalių organizacijos organas yra šalių narių naftos ir finansų ministrų OPEC konferencija, posėdžiaujanti kas pusė metų (du kartus per metus). Konferencijos posėdžiai kaip pagal taisyklę visada vyksta Vienoje. Šios konferencijos metu naftos ministrai iš visų narių šalių susitaria dėl naftos kainų ir eksporto nustatymo, bei priima nutarimus dėl eksporto politikos. Čia yra būtinas vienbalsiškumas.
 OPEC šalių aukščiausio lygio susitikimai, iš kurių paskutiniai įvyko 1975 ir 2000 metais.
 Gubernatoriaus Taryba kaip aukščiausias OPEC valdybos organas posėdžiauja kas puse metų. Šis organas pakeičia konferencijos rezoliucijas bei nutarimus, valdo organizaciją ir sudaro metinį biudžetą. Šioje konferencijoje dalyvauja nariai. Jam padeda sekretoriatas. Gubernatoriaus Tarybai atstovauja iš kiekvienos šalies po gubernatorių. Gubernatoriaus tarnybos laikas trunka dvejus metus. Prie šios tarybos užduočių priklauso Sekretoriato kontrolė, dienotvarkės paruošimas konferencijai (toks kaip biudžeto paruošimas ir kt).
 Generalinis sekretoriatas. Nuo 1994 metų generalinis sekretoriatas vadovauja tyrinėjimo projektams ir yra kompetetingas už juridiškus ir vadybos techninius pardavimo klausimus. Sekretoriatas analizuoja kasdieninius rinkos įvykius ir informuoja apie tai OPES nares šalis.
 Ekonomikos komisija patikrina ir peržiūri kainų politiką.
 Ministerijos kontrolės komisija buvo įkurta 1988 metais, tam kad kontroliuotų nurodymų laikymąsi ir kurtų naujas naftos gavybos ir eksporto strategijas.
 Komitetas (Ministerial Monitoring Comittee) stebi naftos rinką ir kainų vystymąsi bei susitinka keturis kartus į metus. Jis svarsto ilgalaikius eksporto kiekius, kuriuos nustato konferencijos metu (4).KITOS OPEC INSTITUCIJOS
OPEC fondas pasauliniam vystymuisi, kuris randasi Vienoje, Austrijoje. 1976 m. buvo įrengtas specialus OPEC fondas (OPEC Special Fond), kuris privalėjo kompensuoti (atlyginti) besivystančioms šalims naftos kainų kilimo padarinius. Šis fondas pasisiūlė paremti paskolomis ir subsidijomis (pašalpomis) socialines ir ekonomines vystymosi programas. Pradinis šio fondo kapitalas siekė 800 milijonų JAV dolerių, 90-ųjų metų pradžioje išaugo ši suma daugiau nei iki trijų milijardų JAV dolerių.
OPECNA – OPEC naujienų agentūra (OPEC News Agency), besirandantis nuo 1980 metų Vienoje.
OAPEC – naftą eksportuojančių Arabijos šalių organizacija (Organization of Arab Petroleum Exporting Countries). Ši organizacija buvo įkurta 1968 metais Beirute (Libanas). Jai priklausė dešimt Arabijos šalių, eksportuojančių naftą. OPAEC įsikūrusi Kuveito mieste (Kuveitas) (4). Šios organizacijos tikslai :
 Naftos politikos koordinavimas naftą eksportuojančiose šalyse ;
 Pasaulinės rinkos kainų stabilizavimas per naftos išgavimo kiekių reguliavimą ;
 „ Doros pajamos “ investitoriams naftos pramonėje.
 Kolektyviniai tyrinėjimo projektai energijos sektoriuje.
11 OPAEC narių šalių :
• Egiptas (1968 m. suspenduota – laikinai neleista eiti pareigų) ;
• Algerija (nuo 1968 m.) ;
• Bachreinas (nuo 1968 m.) ;
• Irakas (nuo 1968 m.) ;
• Kataras (nuo 1968 m.) ;
• Kuveitas (nuo 1968 m.) ;
• Libija (nuo 1968 m.) ;
• Saudo Arabija (nuo 1968 m.) ;
• Sirija (nuo 1968 m.) ;
• Jungtiniai Arabų Emyratai (nuo 1968 m.).OPEC VEIKLA
Iš pradžių OPEC buvo apsaugos organizacija, sauganti nuo naftos koncernų, kurių dėka buvo išsiderami eksporto kiekiai ir tvirtos nevalytos naftos kainos. Nustatant kainas (ir naftos panaudojimą kaip politinę prievartos priemonę) OPEC nepastebėjo, kaip Vienoje 1973 metų spalį per derybas naftos koncernai dvejojo akceptuoti reikalavimus dėl aukštesnio infliacijos subalansavimo ir sąrašinių kainų pakėlimo. Viso to pasekmė buvo naftos kainų šokas, kuris privedė prie nevalytos naftos kainų padidėjimo, siekiančio net keturis kartus. Kitas kainų pastūmėjimas įvyko 1979 m., kai didžiausios OPEC šalys pradėjo stipriai apriboti savo eksporto kiekius, norėdamos taupyti savo naftos rezervus. Nuo to laiko OPEC dalis pasauliniame naftos eksporte sumažėjo nuo 47,8 % 1979 metais iki 38,5 % 1991 metais (apytiksliai būtų 1524 mmilijonai tonų). 7 OPEC narės šalys kartu yra ir vienos OPEC institucijų narės šalys – OAPEC – naftą eksportuojančių Arabijos šalių organizacija (angl. Organization of the Arab Petroleum Eūporting Countries).
Nuo 1965 metų (iki tol buvo Genf) šios organizacijos (OPEC) rezidencija (būstinė) yra Vienoje (Austrija). Nuo 2001 metų sausio 1 dienos OPEC prezidentu yra Chakib Khelil (iš Alžyro). Nuo 2000 metų generaliniu sekretoriu buvo Sulaiman al – Harbash (Saudo Arabija), o nuo 2001 metų sausio 1 dienos juo tapo ir dabar tebėra Ali Rodriguez Araque (iš Venesuelos)(nuotraukoje) (5).
Turbūt reikšmingiausio kartelio nariai reguliariai susitinka ir tariasi dėl eksportuojamo nafos kiekio. Dėl to prekybos kaina privalo būti palaikoma stabili nustatytame kainų skirtume (intervale). Jau daug metų OPEC šalyse visada yra ginčų dėl eksporto kiekio ir kainų. Tačiau to neišvengiama ir taip bus dar nenustatytą laiką.
1974 metų sausio 1 dieną Teherane OPEC šalys susitiko iš naujo. Jos susitarė pakelti naftos kainas iki 11,65 dolerių už statinę. Stebėtina buvo tai, kad Irano šachas pareikalavo šio susitikimo. Tik kelis mėnesius prieš tai šachas tik saugojosi (gynėsi) pakelti naftos kainą iki 3,01 dolerio už statinę. Iranas bijojo (nuogąstavo), kad naftos pabrangimas paskatins Vakarų Europos eksportuotojus pakelti jų pramonės prekių kainas. Bet šios prekės skubiai buvo naudojamos Persijos (dabar Iranas) industrializavimui ir kitoms besivystančioms šalims (silpnai išsivysčiusioms šalims). Šachas vykdė šalies vystymosi planą, bet provokaciškai vienpusė parama (pagalba), kurią suteikė JAV ir sąjungininkas Izraelis, pradėjo pykdinti Arabijos OPEC atstovus. To išvengti šachas negalėjo. Tada Henris Kisingeris slapčiomis nuo šacho pridėjo (papildė) kainų pakilimo pareikalavimą. Apie tai ne kartą jis išdėstė savo nuosavai Užsienio Reikalų Ministerijai.
Tarp 1949 ir 1970 metų pabaigos buvo nustatyta nevalytos naftos iš Artimųjų Rytų kaina 1,90 dolerio už statinę. 1973 metų pradžioje kaina pakilo iki 3,01 dolerio už statinę. Iki 1974 metų pradžios ši kaina padidėjo beveik keturis kartus ir tikrai laikėsi Bilderbergo susitikimo nurodymų,kuri pokalbiuose apie kainų kilimą (didėjimą) nuo 400 procentų buvo laikomas pagrindu (6).
Tuomet visur Europoje buvo nuverčiamos vyriausybės po naftos šoko ekonominių ir socialinių padarinių. Kartu su šiais padariniais įvyko vyriausybės politikos pagrindinis orientavimasis.
Žinoma, didžiausi ir aštriausi naftos šoko ekonominiai padariniai ištiko besivystančias šalis. Tuomet šios šalys dar galėjo būti pagrįstai vadinamos “Besivystančiomis šalimis”, nes jose dar buvo galima pastebėti pažangą bei progresą žemės ūkyje ir pramonės atstatymą. Tuo tarpu buvo kalbama apie taip vadinamas “Trečio pasaulio” šalis. Dauguma šių šalių buvo nustebintos pilnai neparengto staigiam jų energijos aprūpinimo apie 400 procentų. pabrangimo. Pabrangimas apsiribobet kuriuo atveju ne tik energijos šaltiniai. Energijos šaltiniai turi įtakos beveik visoms prekėms. Ypač nemažą įtaką jie padarė energijos intensyviems produktams : trąšoms, statybiniam plienui ir chemijos pramonės gamybinėms žaliavoms.
1973 metais turėjo daugelis besivystančių .šalių, pavyzdžiui Indija, dar pozityvų prekybos balansą. 1974 metais sumažėjo valiutos rezervai Indijoje iki 629 milijonų dolerių. Kaip kontrastas tam dar iškilo aiškios 1241 milijonų dolerių naftos sąskaitos. Sudane, Pakistane, Filipinuose, Tailande, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje – visur trūkumai iš naftos sąskaitų suardė sąskaitų balansus. Pagal tarptautinius valiutos fondo duomenis patyrė vienos besivystančios šalys 1974 metais staigų prekybos deficitą nuo 35 milijardų dolerių. Tuomet tai buvo dar viena milžiniškai aukšta suma. Tuo tarpu vėl buvo priprasta prie tokių skaičių. Šis 35 milijardų deficitas tikrai buvo keturis kartus didesnis nei 1973 metais. Tuo pat metu padidėjo ir naftos kainos. Verslo ekonomika patyrė po naftos kainų pakilimo drastišką šoką. Jis ištiko, žinoma, ne finansus ir naftos pramonę. Šie visų pirma didieji bankai Londone ir in Wallstreet’e ir nuo to laiko įžymios “Septynios Seserys”, pasaulinis naftos kartelis išgyveno didžiulį pakilimą. Naftos multi Exxon išstūmė automobilių milžiną General Motors iš stipriausių Amerikos kompanijų, gaunančių didžiausią pelną. Seserys Mobil Oil, Texaso, Chevron ir Gulf nedaug kuo atsiliko.
Didelės OPEC pajamos doleriais, kurias Kisingeris pavadino “recycled Petrodollars”, buvo įdėtos į didžiuosius bankus Niujorke ir Londone, kurie prekiavo Euro doleriais ir finansavo naftos prekybą. Manhatane, miesto banke, Midlando banke – jie visi puikavos nauju Petrodollar srautu iki šiol nežinomu apyvartoje. Plintant „recycling Petrodollars“ prasidėjo 80-tų metų gigantiška skolų krizė.

TERORO PASIKĖSINIMAS Į OPEC KONFEENCIJOS METU 1975 METAIS VIENOJE (AUSTRIJA)

1975 metų gruodžio 21 dieną prieš dvyliktą valandą šešių asmenų teroro komanda šturmavo (atakavo) naftą eksportuojančių šalių (OPEC) konferenciją Vienoje (Austrija). Vienu šūviu buvo nužudyti Austrijos kriminalinės policijos tarnautojas, Irako apsaugos darbuotojas ir Libijos delegatas Jusuf al – Azmarly. Teroristai, vadovaujami venesueliečio Ilich Ramirez Sanchez pravarde „Carlos“ paėmė apie 70 įkaitų, tarp kurių buvo vienuolika naftos ministrų iš OPEC šalių, ir prievarta išgavo (pasiekė) anti – izraelietiško pasiaiškinimo perskaitymą (balsu) per radiją.
Kitą dieną teroristai paleido Austrijoje gyvenusius įkaitus ir įžengė su 33 likusiais įkaitais į vakare paruoštą DC-9. Pašautasis Klein per pirmą tarpinį nusileidimą buvo nugabentas į ligoninę Alžyre. Alžyre buvo paleista keletas įkaitų, sekančioje pasiektoje vietoje Tripolyje (Libijoje) išsilaisvino ir Alžyro bei Libijos naftos ministrai. DC – 9 vėl nusileido 1975 metų gruodžio 23 dieną Alžyre. Čia buvo paleisti abu paskutiniai įkaitai, naftos ministrai iš Saudo Arabijos ir Irano, prieš užtikrinant neliečiamumą. Teroristai buvo apgyvendinti vasarinėje viloje. Arabijos valdžios organai, žinybos ignoravo Austrijos perdavimo prašymą.
1975 m. gruodžio mėn. 31 d. Teroristai privalėjo nekliudomai išvykti į Libiją. Dar sausį viename Austrijos policijos pranešime vieninteliam moteriškosios lyties komandos nariui buvo priskirti policininkų ir Irano saugos darbuotojų nužudymai. Vėliau moteris buvo identifikuota kaip Gabriele Kröcher-Tiedmann, kuri 1990 metais Kiolne teismo byloje dėl įkalčių trūkumo buvo išteisinta. 1995 metų spalį ji mirė nuo vėžio. Po jos mirties ir Klein pavadino ją dalyve. Libijos delegatas po liudytojo parodymų apie „Carlos“ buvo nušautas.
Ilich Ramirez Sanchez alias „Carlos“ dėl Paryžiuje 1975 m. birželio mėn. dviejų policininkų ir Libano informanto nužudymo atliko Prancūzijoje bausmę iki gyvenimo pabaigos.

OPEC PASAULINĖJE RINKOJE, ATSIŽVELGIANT Į NAFTOS KAINAS IR KIEKIUS

Penkiasdešimtųjų metų pabaigoje pasaulinė naftos produkcija ryškiai viršijo vyravusią paklausą. Naftos kainos krito. Dėl to sumažėjo piniginės sumos, kurias mokėjo naftą išgaunančių šalių pasaulinės naftos organizacijos. Kaip reakcija į mokumo sumažėjimą buvo įkurta OPEC. 70-ųjų metų pradžioje pasaulinė paklausa pradėjo viršyti pasiūlą : tarp1973 ir 1974 metų OPEC pasiekė. beveik keturis kartus didesnį pasaulinių mokesčių kainų pakilimą už nevalytą naftą beveik iki 12 JAV dolerių už barelį (pirmoji naftos krizė). 1979 ir 1980 metais OPEC nariai balsavo už antrą kainų pakilimą., kuris pakėlė mineralinės naftos kainas virš 30 JAV dolerių už barelį ir leido padidėti infliacijai pramonės šalyse (antroji naftos krizė). Vyriausybės ir bankai padidino procentų normą, dėl ko ir paaštrėjo skolų grąžinimo problemos besivystančioms šalims. 1981 metais dėl ilgai trukusio ekonomikos nuosmukio pramonės šalyse ir dėl alternatyvių energijos šaltinių išvystymo sumažėjo realizavimas (pardavimas). 1986metų pradžioje kainos nukrito žemiau nei 10 JAV doleriu už barelį. Vėliau jos vėl pakilo, bet, kaip reta, iki 20 JAV dolerių už barelį. Išimtimi buvo Golfo karo metai (1986–1991), kai kainos retkarčiais iškildavo iki 25 JAV dolerių už barelį. 1993 metų vasarį nusprendė Vienos OPEC konferencija drastiškai sumažinti naftos eksportą. 1994 m. pratęsė 96 – ųjų ir 97 – ųjų ministrų konferencijos Ženevoje nariai 1993 – ųjų metų pabaigoje susitartas naftos eksporto normas.
OPEC yra tarptautinė organizacija. Nuo 1965 metų tarp OPEC ir VN ekonomikos ir socialinės tarybos užsimezga ryšiai. Nuo to laiko OPEC buvo kviečiama dalyvauti ekonomikos ir socialinės tarybos posėdžiuose.
OPEC šalių dalis pasauliniame naftos eksporte 1973 metais sudarė dar 54 %, tuo tarpu 80 –aisiais metais nukrito (1985 metais sudarė 29,7 %), bet 2000 metais iškilo iki 41,6 %. OPEC šalims atitenka 79 % jau rastų pasaulinių naftos rezervų, ir dėl jų realiai mažų energijos išsekimo – suvartojimo (7,7 % išsekimo –suvartojimo pasauliniu mastu) 2000 metais priklausė vėl daugiau nei 66 % tarptautiniu mastu prekiaujamos nevalytos naftos (7).
2000 metų rugsėjo mėn. 27 ir 28 dienomis Karakase (Venesuela) suruošė OPEC jų pirmą aukščiausio lygio susitikimą po 1975 metų. To priežastimi buvo 40 metų organizacijos įkūrimo sukaktis. „Karakaso pareiškime“ ragino OPEC pramonės šalis sumažinti benzino ir dizelinio kuro mokesčius, kurie sudaro didžiausią dalį degalų (skysto kuro) galutinės kainos. Degalų (kuro) mokesčiai įtakoja pasaulinę ekonomiką (ūkį) (8).
Nevalyta nafta yra apibrėžta trijų didelių pasaulinių biržų judėjimų : New York Mercantile Exchange, International Petroleum Exchange Londone ir Singapūro International Monetary Exchange.
OPEC įstatai (statutas) siekia pranašumų ne tik gamintojams, bet ir naftą naudojančioms šalims. Tam kad palaikytų stabilią naftos rinką, kartelis siekia nustatyti kontingentus. Todėl OPEC, kylant paklausai, gali pakelti (padidinti) naftos eksporto kiekį, tam kad užkirstų kelią staigiam kainų pakilimui, kuris galėtų stabdyti ekonomikos vystymąsi (augimą) ir klestėjimą. Ši organizacija taip pat sugeba sumažinti naftos eksporto kiekį, jei rinkoje paklausos, kuri viršija pasiūlą, kaina krinta. Paskutiniais metais stabilumas tapo svarbesnis ir aktualualesnis negu pasiekti naftos kainų aukščiausią lygį.
OPEC Baskets eksportuojama nafta apima septynias nevalytos naftos rūšis :
1) Arab Light Saudo Arabijoje ;
2) Sahara Blend Algerijoje ;
3) Minas Indonezijoje ;
4) Fateh Dubajuje ;
5) Tia Juana Light Venesueloje ;
6) Bonny Light Nigerijoje ;
7) Isthmus Meksikoje (9).
Dvi plačiausiai pagal kokybę naudojamos nevalytos naftos rūšys nustatant kainas yra West Texas Intermediate (WTI) Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Brent Crude. Ši nevalyta nafta laikoma vertinimo kriterijumi visam pasauliui. Tiek WTI, tiek Brent užregistruoja (konstatuoja) didelius pardavimo tūrius kaip OPEC Baskets naftos rūšis. Parduodant nevalytą naftą Jungtinėms Amerikos Valstijoms WTI kaina paprastai traktuojama kaip rekomendacija. Brent ir WTI ilgą laiką buvo laikomos idealios kokybės, bet atsižvelgiant į OPEC Baskets sudėtį ši kokybė yra daug geresnis vertinimo kriterijus efektyvioms naftos kainoms. Žinoma, praktikoje kainų skirtumai tarp WTI, Brent ir OPEC-Basket nėra dideli.

OPEC NARIŲ ŠALIŲ ĮTAKA IR EKSPORTUOJAMOS NAFTOS DALIS 2002 METAIS

Naftą eksp.ortuojančių šalių organizacija gabena naftą, tai taip pat visada turi įtakos kainoms degalinėse. Kadangi kartelis garantuoja maždaug trečdalį naftos gavybos, jo elgesys sekamas pasaulinėje naftos rinkoje akylomis akimis („Argo akimis“). Per parą dabar išsiurbia dešimt kvotos sistemoje dalyvaujančių OPEC šalių į pasaulinę ekonomiką beveik 22 milijonus barelių (vienas barelis yra 159 litrų). Tai yra žemiausias lygis dešimties metų bėgyje. Norėdamos užkirsti kelią grėsmingam kainų smukimui nuo 2001 metų pradžios OPEC narės sumažino savo naftos eksportą iki penkių milijonų barelių per dieną.
Dabartinės eksportuojamos naftos dalys :
o Algerija – 693.000 ;
o Indonezija – 1.125.000 ;
o Iranas – 3.186.000 ;
o Kuveitas – 1.741.000 ;
o Libija – 1.162.000 ;
o Nigerija – 1.787.000 ;
o Kataras – 562.000 ;
o Saudo Arabija – 7.053.000 ;
o Venesuela – 2.497.000 ;
o Jungtiniai Arabų Emyratai – 1.894.000.
Iš viso tai būtų 21.701.000 (10).
Kvotos sistema padengia tik dešimt iš vienuolikos OPEC narių. Po Kuveito įsiveržimo (invazijos) 1990 metais į Iraką nebekreipiama dėmesio. Po sandėrio su Jungtinėmis Tautomis šalis privalėjo tuo metu eksportuoti 1,5 milijonų barelių naftos per dieną.

GENERALINIS SEKRETORIUS ĮSPĖJA APIE NAFTOS KRIZĘ

Naftą eksportuojančios organizacijos (OPEC) generalinis sekretorius, Ali Rodriguez, įpėjo apie tarptautinę naftos krizę. To priežastimi yra Irako prezidento Sadamo Huseino (Saddam Hussein) kalba ir darbo kovos Venesueloje.
Karakasas – „Po Irako naftos eksporto sustabdymo ir eksporto sunkumų Venesueloje galėtume mes tiesiog nuslysti į naftos krizę“, sakė Rodriguez viename radijo interviu.(11) Irako pranešimas atidėti vienam mėnesiui naftos eksportą taip pat kaip ir naftos tiekimo sustabdymas iš Venesuelos įtakojo naftos kainų pakilimą. Svarbiausios Šiaurės jūros – naftos rūšies Brent tiekimo kainos 2002 m. gegužės mėn. pakilo nuo 1,28 JAV dolerio iki 27,27 JAV dolerio už barelį (1 barelis = 159 litrai).
Venesueloje šalies įmonėje Petroleos de Venezuela privedė galiausiai darbo kovos prie naftos eksporto sustabdymo. Dviejuose uostuose, kurie pagal naftos eksportą pasauliniu mastu yra ketvirto dydžio, savaitgalį buvo nutrauktas naftos tiekimas. Venesuelos eksportinės beveik sustojo. Rafinavimo (valymo) komplekse Paraguanoje buvo apdirbta tik visuomet apdirbamų 950000 barelių per dieną dalis. Dėl to darbininkai proestavo prieš valdybos vekselius, kuriuos nurodė valdžia.
Irako prezidentas Sadamas Huseinas nori naftos eksporto sustabdymu protestuoti prieš Izraelio dalinio elgimąsi Palestinos srityje. OPEC, kuri nori apsvarstyti susidariusią padėtį, skiria iki šiol mažai reikšmės pranešimui dėl palyginti menko Irako dalyvavimo pasaulnėje naftos prekyboje.
Apie tai didelę reikšmę turinčios OPEC narės Saudo Arabija ir Kuveitas aiškino neprisijungsiančios prie Irako eksporto sustabdymo. Saudo Arabija – didelė naftos eksportuotoja pasauliniu mastu – pagal savo duomenis nustatė esanti pakankamai pajėgi tinkamai reaguoti į bet kokį trukdymą naftos rinkoje.

OPEC DABAR IR ATEITYJE ARBA GANDAS APIE VYSTYMOSI GANGSTERĮ IR INFLIACIJOS VAROMĄJĄ JĖGĄ

Savaime suprantama, kad aukštos benzino kainos vartotojams nesuteikia džiaugsmo. Nereikia pamiršti, kad tik lygiai 16 procentų pajamų iš vieno litro benzino atitenka nevalytos naftos gamintojams, iš kurių virš 60 procentų patenka į mokesčių kasas. Netiesa, kad OPEC per praėjusių mėnesių eksporto politikos sulėtino vystymąsi arba smarkiai pakėlė pabrangimą Europoje. JAV susidariusių aplinkybių sustingimas po aštuonių metų bumo nėra stebinantis. Europos Sąjungoje to paties meto infliacijos atsiradimo priežastys kildinamos vienybės iš silpnųjų pusių (trūkumų) valiutos sistemoje ; šios priežastys pabrangina visas importo prekes. OPEC ir ateityje nori, kad kaina už barelį būtų tarp 22 ir 28 dolerių.
OPEC ateityje taip pat nori būti patikimu partneriu. Vidutiniškai besivystant pasaučlinei pramonei OPEC tikisi nuo 3 procentų per metus. Ji tikisi patenkinti dėl to. padidėjusią nevalytos naftos paklausą. Iki 2010 metų paklausa gali išaugti iki 38 milijonų barelių eksportuojamo kiekio per dieną, o iki 2020 metų – iki 53 milijonų barelių. OPEC remiasi tuo, kad ir vėliau iškastinių degiųjų medžiagų nebus atsisakyta. Ji gins ekologiškai taikų eksportą, rafinavimą (per rafinavimo – valymo įmones) ir distribuciją.tam bus skirta molžiniškai didelės ivesticijos, kurios bus finansuojamos nuolatinėmis einamomis pajamomis.

IŠVADOS

• OPEC – naftą eksportuojančių šalių organizacija (angl. Organization of the Petroleum Exporting Countries), naftą eksportuojančių šalių daugianacionalinis susivienijimas, koordinuojanti naftos politiką pasaulinėje rinkoje ir nustatanti eksporto kiekius (12).
• OPEC buvo įkurta 1960 metų rugsėjo 14 dieną Bagdade. Įkūrus šią organizaciją jai priklausė buvo Irakas, Iranas, Kuveitas, Saudo Arabija ir Venesuela (13).
• Dabar OPEC priklauso 11 šalių : Algerija (nuo 1969 metų), Indonezija (nuo 1962 metų), Irakas (nuo 1960m.), Iranas (nuo 1960 m.), Kataras (nuo 1961 m.), Kuveitas (nuo 1960 m.), Libija (nuo 1962 m.), Nigerija (nuo 1971 m.), Saudo Arabija (nuo 1960 m.), Jungtiniai Arabų Emyratai (nuo 1967 m. priklausė OPEC kaip Abu – Dahabi, o nuo 1974 m. jau kaip Jungtiniai Arabų Emyratai), Venesuela (nuo 1960 m.).
• OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacija) tikslai :
• Naftos politikos koordinavimas naftą eksportuojančiose šalyse ;
• Pasaulinės rinkos kainų stabilizavimas per naftos eksporto kiekių reguliavimą ;
• „ Doros pajamos “ investitoriams naftos pramonėje.
• Nevalytos naftos kainų ir taip pat pajamų užtikrinimas, atitinkamai ir padidinimas;
• Bendros kainų ir kiekio politikos radimas lyginant su multinacionalinėmis kompanijomis, siekiant padidinti pajamas iš naftos pardavimo.

LITERATŪRA

1. www.spiegel.de/wirtschaft/0,1518,190923,00.html.
2. www.eura.com/steffen/jura/history/opec.htm.
3. www.de.biz.yahoo.com/o/opec.html.
4. www.de.news.yahoo.com.
5. www.2.tagesspiegel.de.
6. www.bulletin.credit-suisse.ch/themen/997102213.html.
7. www.oel-weckerle.de/html/opec.html.
8. www.vwd.de/news/wirtschaft_politik/416595.html.
9. www.bzarchiv.berlin1.de/bz/archiv/980626_pdf/BZ002004htm.
10. www.opec.org.
11. www.tagesspiegel.de/archiv/html.
12. V.Januškis. Europa.Fizinė ir socialinė geografija. Kaunas. Šviesa. 1994.
13. G.Sapožnikas, R.Šalna. Europa. Briedis. 1999.

Leave a Comment