Dzūkijos gamta

Dzūkijos gamta

Kokius jausmus ir pojūčius poetai perteikia žodžiais “miškų jūra”, Jūs geriausiai suprasite pabuvoję Alytaus apskrities miškuose. Jiems nėra lygių ne tik Lietuvoje. Tą jums patvirtins kiekvienas sutiktas dzūkas. Mūsų kraštas – tai poilsiautojų ir turistų dar neatrastas rojus, tai milžiniški vertingų iškasenų klodai, glūdintys žemės gelmėse, tai garsiausia šalies gydykla, nuoširdūs, draugiški, dauningi žmonės, geranoriškai sutinkantys visus svečius. Žinoma, jei jie su gerais ketinimais.
Dzūkija lietuviams – visų pirma grybų kraštas. Na, o atvykusiems – pušynų pasaka su joje paskendusiais Druskininkais. Pušynai, smėlynai, Neemuno, Ratnyčios, ežerų ežerėlių vandenys sukuria ypatingą mikroklimatą. Išraiškinga kurorto aikštė susiformavo prie Druskonio ežero, kurio viduryje trykšta fontanai, gražiai sutvarkytos krantinės. Prie ežero esančios aikštės pagrindinis akcentas – neogotikinė bažnyčia.
Dzūkija yra ledyno pakraščių vandens suneštoje Dainavos lygumoje, kurią iš šiaurės supa Sūduvos ir Dzūkų aukštumos, o iš pietų – Eišiškių plynaukštė. Dzūkų aukštumoje iškilęs 257,4 m aukščio Gedanonių kalnas, nuo kurio atsiveria puikus kraštovaizdis. Tik Alytaus rajone paviršius žemėja, atsiranda daugiau pelkių. Čia ir Žuvinto palios su Žuvinto ežeru. Į pietus nuo jų viienas prie kito telkšo didieji Sūduvos ežerai: Dusia, Metelys ir Obelija. Jie negilūs, susidarę ledynmeęio ledo luitų guoliuose. Į pietus nuo Lazdijų – ištįsę, labiau į upes panašūs Veisiejo, Ančios, Galsto ežerai. Dzūkų aukštumoje didesnis yra Didžiulio ežeras.
Per visą Dzūkiją vingiuoja Nemunas, darydamas di

idžiules kilpas, staigius posūkius, ardydamas sraunia srove krantus. Į jį per smėlingą Dainavos lygumą, per žalius pušynus atskuba Merkys. Jo vanduo skaidrus, švarus ir šaltas. Tarp Ūlos ir Katros, tekančios pačiu Lietuvos pasieniu, plyti Čepkelių raistas.
Disžiausias Dzūkijoje yra Druskininkų-Varėnos miškų masyvas, vadinamas Dainavos giria. Ji užima daugiau kaip pusę Varėnos rajono. Kitapus Nemuno – Kapčiamiesčio giria.
Lankytinos vietos. Alytaus rajone yra daug vertingų kultūros paminklų: Punios bažnyčios XVIII-XIX a. skulptūros, Simno bažnyčios dailės kūriniai, Daugų bažnyčios XVII-XIX a. paveikslai, senovinė gyvenvietė Bakšių kaime, bolševikų okupacijos aukų memorialas Klepočių ir aplinkiniuose kaimuose, Dainavos apygardos partizanų štabo žeminė Punios šile.
Unikalaus groži gamtos vaizdai atsiveria Dzūkijos nacionaliniame parke, Metelių ir Nemuno kilpų regioniniuose parkuose, Alytaus istoriniame draustinyje, Žuvinto rezervate.

Alytaus kraštotyros muziejus (Savanorių g. 6). Šio 1935 m. įkurto muuziejaus ekspozicijoje yra daug archeologijos, numizmatikos, etnografijos ir kitokių kolekcijų.
Kraštotyros muziejaus “Skrydžio” galerija (Vilniaus g. 13). Šiame muziejuje yra surinkta medžiagos apie legendinį S. Dariaus ir S. Girėno “Lituanikos” skrydį. Iš viso kolekciją sudaro apie 2 tūkst. eksponatų. Tarp jų – fotonuotraukos, paveikslai, numizmatika ir filatelija, net “Lituanikos” oranžinio brezento skiautė, kapsulė su žeme iš lakūnų žuvimo vietos.

Socialinė geografija
Alytaus apskritis. Bendras apskrities plotas – 542,5 tūkst. ha, iš jų 11, 2 tūkst. ha užima miestai ir gyvenvietės, 12, 7 tūkst. ha – pramonės įmonės ir keliai, 203,6 tūkst. ha – žemdirbystės plotai, 24

47, 2 tūkst. ha – miškai, 24,3 tūkst. ha – vandenys, 43,5 tūkst. ha – kitos paskirties plotai. Gyvena 200,1 tūkst. žmonių, iš jų 94 proc. lietuvių, 2,4 proc. lenkų, 1,7 proc. rusų, 0,6 proc. gudų, 1,3 proc kitų tautybių gyventojų.

Apskritį sudaro Alytaus ir Druskininkų miestų, Alytaus, Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybių teritorijos. Centras – Alytus.

Alytaus miestas. Alytus gali didžiuotis savo sena ir permaininga praeitimi. Pirmosios žinios apie Alytų rastos Vygando Marburgiečio kronikos 1377 m. įraše.
Bendras miesto plotas 3,3 tūkst. ha, iš jų 1,1 tūkst. ha užstatyta statiniais, 0,2 tūkst. ha užima pramonės įmonės ir keliai, 0,3 tūkst. ha – žemdirbystės plotai, 1,1 tūkst. ha žalieji plotai, 0,1 tūkst. ha – vandenys, 0,5 tūkst. ha – kitos paskirties plotai.
Gyvena 77,3 tūkst. žmonių, iš jų 94,7 proc. lietuvių, 2,8 proc. rusų, 0,7 proc. lenkų, 0,7 proc. ukrainiečių, 0,4 proc. gudų, 0,7 proc. – kitų tautybių gyventojų. Alytus įsikūręs gražios gamtos prieglobstyje – apjuostas mėlyna Nemuno juosta ir žaliais pušynais. Miesto įkūrimo data laikoma 1581 m. birželio 15-oji, kai Alytui Steponas Batoras suteikė savivaldą. Dabar kasmet tą dieną alytiškiai švenčia savo miesto šventę.
1918-aisiais po daugelio metų savivalda vėl buvo atkurta. 1932 m. Alytui suteiktos miesto teisės. 1939 m. mieste gyveno 9 207 gyventojai.
Per Antrąjį pasaulinį karą mūsų miestas labai nukentėjo: sugriauta du trečdaliai pastatų, žuvo arba svetur pasitraukė apie 3000 gyventojų.
Alytus – šeštasis pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs abipus Nemuno prie kelių iš Kauno į gardiną ir iš Vilniaus į Lazdijus. Alytus laikomas Dzūkijos sostine, ne

es yra tapęs svarbiausiu plataus etnografinio Lietuvos regiono miestu.

Druskininkų miestas. Dar neseniai mūsų gydyklų paslaugomis naudojosi tūkstančiai žmonių iš buvusios Sovietų Sąjungos. Nepriklausomybės metais iš svetur atvyksiančių žmonių ėmė mažėti. Miestą supantys pušynai, ežerai, vaizdingos apylinkės, efektyvios gydyklos pastaruoju metu vėl pritraukia daug svečių iš Lenkijos ir Gudijos. Mus tai džiugina. Laukiame žmonių ne tik iš šių šalių, bet ir iš tolimesnių kraštų. Mūsų galimybės yra kur kas didesnės, o sąlygos tokios kokių negali pasiūlyti niekas kitas mažų mažiausiai tūkstančio kilometrų spinduliu. Druskininkai – klimato balneologijos ir purvo terapijos kurortas, įsikūręs nuostabios gamtos prieglobstyje. Trykšta 7 unikalių chloridinių natrio ir kalio mineralinių vandenų šaltiniai. Mineraliniai vandenys efektyviai gydo virškinimo trakto susirgimus, normalizuoja sekrecinę ir motorinę skrandžio funkciją, gerina kepenų veiklą, tulžies išsiskyrimą, reguliuoja žarnyno veiklą. Durpinio purvo procedūros gerai gydo ginekologines, distrofines – degeneracines sąnarių, stuburo, medžiagų apykaitos, periferinės ir funkcinės nervų sistemos ligas. Ištisus metus veikia 9 sanatorijos, 200 vietų balneologinė gydykla.
Bendras miesto plotas – 2,2 tūkst. ha, iš jų 0,5 tūkst. ha užima statiniai, 0,1 tūkst. ha tenka pramonės įmonėms ir keliams, 1,3 tūkst. ha – želdiniams bei želdynams, 0,1 ha – vandenims, 0,1 yūkst. ha – kitos paskirties plotams.
Gyvena 20 tūkst. žmonių, iš jų 82 proc. lietuviai, 7 proc. rusai, 5,5 proc. lenkai, 3 proc. gudai, 0,4 proc žydai, 2,1 proc kitų tautybių žmonės.

Alytaus rajonas. Graži Alytaus apylinkių gamta ir

r darbštūs žmonės. Kas triūsia žemės ūkyje, kas verčiasi smulkiaisiais verslais ir prekyba arba pradeda plėtoti agroturizmą. Ši bei kitos paslaugų sritys laukia dar didesnio gyventojų, ir investuotojų dėmesio. Turistams smalsu pakeliauti nuo Daugų iki Simno, nuo Nemunaičio iki Pivašiūnų, besigrožint gamta ir kultūros paminklais. Bet savivaldybės veiklla – tai ne vien grožėjimasis dzūkų krašu ir jo istorija. Švietimui, kultūrai, socialinei paramai, svarbiausioms komunalinėms paslaugoms reikia biudžeto pinigų ir aktyvios veiklos. Gyvibingi tie kaimai ir miesteliai, kur veikia mokyklos, kultūros namai, kur yra laisvalaikio salės, bibliotekos.
Alytaus rajone daug nuostabių gamtos vietovių. Beveik kiekvienas Lietuvos gyventojas nuo vaikystės žino, kad Žuvintas – pirmasis šalies rezervatas – gulbių karalystė, o Punios šilas – nepaprasto grožio ir vertybės gamtos turtas. Jeigu jūs su Nemunaičio oreivių klubo nariais pakilsite virš pušynų, išvysite pasakišką grožį. Jus sužavės pušynuose pasislėpę ežerai bei Nemuno vingiai. Smagu nemunu baidarėmis paplaukioti ir pažvejoti.
Alytaus rajono plotas – 141,0 tūkst. ha, iš jų 3,6 tūkst. ha užima miestai ir gyvenvietės, 2,8 tūkst. ha – keliai, 81,8 tūkst. ha – žemdirbystės plotai, 30,7 tūkst. – miškai, 7,4 tūkst. ha – vandenys, 14,7 tūkst. ha – kitos paskirties žemės.
Gyvena 33,4 tūkst. žmonių, iš jų 98 proc. lietuvių, 1 proc. lenkų, 1 proc. kitų tautybių gyventojų. Rajono žmonės darbštūs, išradingi, išsaugoję dzūkišką tarmę, papročius, charakterio ypatumus.

Varėnos rajonas. Miškų apsuptuose vėjo pustomo smėlio ploteliuose nuo seno dirbami sunkūs darbai išugdė dzūkų darbštumą, nuoširdumą bei dainingumą.
Dzūkijoje lig šiol skamba linksmos dainos, senolių papročius dzūkai puoselėja pindami verbas ir juostas, skaptuodami kryžius ir kaldami saulutes.
Bendras rajono plotas – 241,7 tūkst. ha, iš jų 2,8 tūkst. ha užima miestai ir gyvenvietės, 5,8 tūkst. ha – pramonės įmonės ir keliai, 54,7 tūkst. ha – žemdirbystės plotai, 158,9 tūkst. ha – miškai, 5,2 tūkst. ha – vandenys, 14,4 tūkst. ha – kitos paskirties plotai.
Gyvena 37,3 tūkst. žmoniū, iš jū 90 proc. lietuviai, 7,7 proc. lenkai, 1 proc. gudai, 0,2 proc. kitų tautybių gyventojai.

Lazdijų rajonas. Galima drąsiai tvirtinti, kad kelionių mėgėjų žinios apie mūsų krašto išteklius nėra tikslios. Mūsų žemės turtų turistai dar neatrado ir tai suprantama. Sovietmečiu kiekvienas žmogus, besilankantis Sovietų Sąjungos pasienio rajonuose, būdavo įtariai stebimas. Tokios “priežiūros ” atgrąsumas ir nulėmė tai, kad rekriaciniu požiūriu vertingiausios pasienio zonos vietovės taip ilgai nebuvo lankomos.
Bendras rajono plotas – 154,2 tūkst. ha, iš jų 3,2 ha užima miestai ir gyvenvietės, 3,8 tūkst. ha – pramonės įmonės ir keliai, 66,7 tūkst. ha – žemdirbystės plotai, 55,2 tūkst. ha – miškai, 11,5 tūkst. ha – vandenys, 13,8 tūkst. ha – kitos paskirties plotai.
Gyvena 33 tūkst. žmonių, iš jų 98,6 proc. lietuviai, 0,5 proc. lenkai, 0,4 proc rusai, 0,5 proc. kitų tautybių gyventojai.

Ekonominė geografija
Alytaus apskritis. Plėtojama mašinų gamybos, tekstilės, chemijos, statybos ir maisto pramonė. Veikia 71 akcinė bendrovė, 673 uždarosios akcinės bendrovės, 192 žemės ūkio bendrovės, 2249 individualiosios įmonės, 24 bendrosios su užsienio kapitalu įmonės. Yra 208 švietimo, 116 sveikatos priežiūros, 120 kultūros įstaigų.

Geras rajono automobilių kelių tinklas. Šeštokų geležinkelio mazgas jungia Lietuvą su Europos standarto geležinkeliu, geležinkelio linija – Druskininkus, Marcinkonis, Varėną su Vilniumi, Gudijos Šiaurės Vakarų dalimi bei Lenkija. Svarbūs valstybės perėjimo punktai yra Lazdijuose bei Druskininkuose. Gamtos ir kultūros paminklų, poilsinių idealių vietų gausa, vidutinio derlingumo žemės, produktyvūs miškai nulėmė mūsų pasirinkimą; didžiausias dėmesys – poilsiautojų bei turistų srauto formavimui, jų aptarnavimui, gydymo ir sanatorinių įstaigų įvairovei bei jų geografijos plėtimui, jau susiformavusių pramonės šakų plėtojimui, gamtosdaugai.

Alytaus rajonas. Rajono ūkio pagrindą sudaro trys ūkio šakos: pramonė, statyba ir žemės ūkis. UAB “Vita Baltic International” vienintelės Lietuvoje gamina perloną, o UAB “Togeras” ir UAB “Maludė” specializuojasi grūdų produktų gamyboje.
Įdiegusios naujas technologijas, stabiliai dirba medžio gaminių įmonės UAB “Spyglys” ir UAB “KAGI”. Žemės ūkio produkciją gamina stiprios žemės ūkio bendrovės “Atžalynas”, “Žuvintas” bei įregistruoti 1898 ūkininkų ūkiai. Prisitaikydamos prie aplinkos sąlygų, statybos ir remonto darbus visoje šalyje atlieka UAB “Skirnuva” ir UAB “Energija”. Taip pat veikia daug smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių. Investicijoms yra ypač geros galimybės paslaugų ir turizmo plėtros srityje. Ryškėja ir kai kurios ūkio vystymosi tendencijos. Palankios medienos perdirbimo pramonės perspektyvos, nes patogi geografinė rajono padėtis ir pigi darbo jėga.
Alytaus rajono vietovės garsios savo istorija, kultūros bei architektūros paveldu. Senoviniai miesteliai Daugai, Simnas, Nemunaitis, ir Punia turėjo Magdeburgo teises ir herbus. Didvyriškų kovų su kryžiuočiais mena Punios piliakalnis, vadinamas Margio kalnu. Ant jo XIII a. stovėjo medinė Pilėnų tvirtovė, kurioje kovėsi už tėvynės laisvę žuvo visi jos gynėjai, visiems laikams tapę lietuvių didvyriškumo simboliu ir legenda.

Geras automobilių tinklas, geležikelio atšaka jungianti Alytų su Šeštokais, nuo kur prasideda Europos standarto geležikelis, suteikia galimybę atvykti ir keliauti po rajoną kiekvienam svečiui, turistui ar verslininkui. Alytaus mieste yra palankios salygos įvairių verslų plėtotei. Veikia 7 akcinės bendrovės, 108 uždarosios akcinės bendrovės, 419 individualių įmonių ir daug kitokį statusą turinčių bendrovių. Didelis dėmesys skiriamas rajono gyventojų kultūros, švietimo bei sveikatos apsaugos poreikių tenkinimui. Yra 56 švietimo, 40 sveikatos priežiūros, 50 kultūros įstaigų.
Vidutiniškai derlingi dirvožemiai, produktyvūs miškai, gamtos bei kultūros paminklų gausa nulėmė mūsų veiklos prioritetines kryptis. Tai žemės bei miškų ūkis, žemės ūkio produkcijos perdirbimas, statyba, pažintinis bei kaimo turizmas.

Varėnos rajonas. Veikia 16 akcinės bendrovės, 139 uždarosios akcinės bendrovės, 17 žemės ūkio bendrovės, 415 indivinualiosios įmonės, 70 kitokį statusą turinčios įmonės. Yra 50 švietimo, 31 sveikatos priežiūros, 20 kultūros įstaigų.
Gerai išplėtotas kelių tinklas, geležinkelis, jungiantis Varėną su Vilniumi bei Gudija ir Lenkija, vidutinio derlingumo arba nederlingi dirvožemiai, miškų, upių, kultūros bei gamtos vertybių gausa, labai specifinė Dzūkijos kaimo aplinka, originalus dzūkųgyvenimo būdas lemia mūsų krašto ateitį: didžiausias dėmesys kreipiamas į projektus, skatinančius pažinti poilsinį ir kaimo turizmą.

Lazdijų rajonas. Veikia 11 akcinių bendrovių, 83 uždarosios akcinės bendrovės, 51 žemės ūkio bendrovės, 382 individualiosios įmonės, 43 kitokį statusą turinčios įmonės. Yra 46 švietimo, 27 sveikatos priežiūros, 24 kultūros įstaigos.
Geras automobilių kelių tinklas, kurį papildo Šeštokų geležinkelio mazgas (čia baigiasi rusiškojo ir prasideda Europos standarto geležinkelis), itin vertingi kraštovaizdžiai, našūs miškai, vidutiniškai derlingi žemės ūkio plotai, menkai išplėtota pramonė – tai pagrindinės prielaidos, lėmusios mūsų susidomėjimą pažintinio, poilsinio turizmo bei kaimo turizmo plėtojimo galimybėmis. Vienas iš svarbiausių valstybės sienos perėjimo punktų jungia mus su Lenkija.

Alytaus miestas. Veikia 36 akcinės bendrovės, 444 uždarosios akcinės bendrovės, 1783 individualiosios įmonės. Yra 44 švietimo įstaigos, 12 kultūros įstaigų.

Geras susisiekimas automobilių keliais. geležinkelio atšaka, jungianti Alytų su Šeštokais, sudaro puikias sąlygas prekybiniams ryšiams palaikyti (naudojami rusiškojo ir Europos standarto geležinkeliai). Alytaus oro uoste galime priimti privačius verslininkų lėktuvus. mūsų mieste gaminamas ne tik šampanizuotas vynas, bet ir šaldytuvai jam atšaldyti. darganotas oras taip pat nebaisus; siuvimo įmonės gaminiai – puikūs. Net patogų namą pastatyti Jums galėsime per keletą savaičių.

Šendien Alytuje veikia 27 stambios pramonės įmonės, kuriose dirba apie 12 tūkst. žmonių, t.y. daugiau kaip trečdalis viso dirbančiųjų potencialo. Stambiausios pramonės įmonės – AB “Snaigė”, AB “Alytaus tekstilė”, AB “Alita”, AB “Dainava”.
Ateityje numatoma sukurti kompleksinę atliekų tvarkymo ir rekreacinę Nemuno upės sistemas, pastatyti tiltą per Nemuną, nutiesti magistralinius tinklus naujuose gyvenamuose rajonuose. Mieste yra net keliasdešimt hektarų ploto laisvų sklypų, į juos būtų galima pritraukti investuotojus, kurie plėtotų tiek gamybinę, tiek komercinę veiklą. Be to, vietinės pramonės įmonės turi pastatų, kuriuos galėtų parduoti. Alytuje yra įsikūrusios kelios verslo institucijos: verslo konsultacinis centras, Alytaus verslo inovacijų centras, Alytaus verslo inkubatorius. Jos skatina žmones pradėti savo verslą, padeda verslininkams tobulintis.

Druskininkų miestas. Veikia 23 akcinės bendrovės, 178 uždarosios akcinės bendrovės, 453 individualiosios įmonės, 15 kitokį statusą turinčios įmonės. Yra 10 švietimo, 13 sveikatos priežiūros, 8 kultūros įstaigos.
Gerais automobilių keliais galite susisiekti su šalies miestais. Svarbus valstybės perėjimos punktas į Gudiją, geležinkelio linija į Vilnių du kartus kerta Lietuvos ir Gudijos sieną.

Dzūkijos regiono garsiausios įmonės

AB “Alita”
Įmonė įkurta 1963 m. Įstatinis kapitalas – 73 088 135 Lt, Valstybės kapitalas 83,8 proc, privatusis kapitalas 16,2 proc. Metinė apyvarta 96 617 552 Lt. Rentabilumas – 39,6 proc. Dirba 510 žmonių.
Bendrovė gamina: šampanizuotą vynuogių vyną, brendį, trauktinę, vaisių ir vynuoginius vynus, koncentruotas obuolių sultis, obuolių aromatą, džiovintas obuolių išspaudas. Nuo 1980 m. pagal naujausią technologiją AB “Alita”, pagamina daugiau negu 10 rūšių baltojo, rausvojo ir raudonojo šampanizuoto vynuogių vyno. Per metus pagaminama apie 9 mln. butelių šampanizuoto vynuogių vyno, apie 1,2 mln. butelių vynuoginių stalo vynų, apie 6,3 mln. butelių vaisvynių. 1995 m. iš išlaikyto prancūziško brendžio spirito pradėtas gaminti brendis “Alita” (300 tūkst. butelių per metus). Šampanizuoto vyno ir vynų gamybai taikoma nauja vynų skaidrinimo technologija. Atnaujintas produkcijos apipavidalinimas. Gaminami kokteiliai “Šelmių vynas”, raudonasis vermutas, vynas “Rožinis”, karčioji “Giminių” trauktinė. Vyno ceche įdiegta nauja itališka gėrimų išpilstymo linija, pradėtas naudoti nerūdijančio plieno talpyklos. Bendrovė eksportuoja koncentruotas obuolių sultis, džiovintų obuolių išspaudas, importuoja pagalbines medžiagas, žaliavas. Bendras įmonės plotas 15,8 ha. Technikos parką sudaro 30 krovininių automobilių, 2 keleiviniai, 8 lengvieji automobiliai, 7 traktoriai, 15 automobilinių bei 16 elektrinių krautuvų.

UAB “PEM Snaigė”
Įmonė įkurta 1991 m. Steigėjai – AB “Snaigė” (Alytus) ir firma PEM Thermo Brick INC (Kanada). Įstatinis kapitalas sudaro 320 tūkst. Lt, privatusis kapitalas 100 porc. Metinė apyvarta – 3 mln. Lt. Dirba 32 žmonės. Bendrovės veikla: termoizoliacinių apdailos plokščių gamyba, apšiltinimo, renovacijos darbai. Produkcija eksportuojama į NVS, Europos valstybes.
UAB “Alytaus mūras”
Įkurta 1992 m. privatizavus buvusią valstybinę įmonę “Mūras”. Įstatinis kapitalas – 100 tūkst. Lt, privatusis kapitalas – 100 proc., metinė apyvarta 3 mln. Lt. 1996 m. gauta 60 tūkst. pelno.
Bendrovės veikla: Statybos ir montavimo darbai, remontas; hidroizoliacinių dengimo darbų paslaugos; stalių gaminių gamyba, medienos džiovinimas; sijų WAIL-WEB gamyba.
Iš Vokietijos firmos “Gr(iu)nau” importuojamos spoginės dangos, iš firmos “Schomburg” – izoliacinės medžiagos. Įmonė – įgaliotoji šių firmų atstovė Lietuvoje. Teritorijos plotas – 3 ha. Bendrovės pastatai – gamybinė bazė, sandėliai, mechaninės dirbtuvės, garažai, lentpjūvė, džiovyklos, adminisstracijos patalpos. Technikos parką sudaro 6 lengvieji automobiliai, sunkiasvoris kranas KDK, 4 sunkvežimiai, automobilinis bokštelis, 2 ekskavatiriai, visa mažoji mechanizacija.
Bendrovėje diegiamos naujos technologijos: yra 2 džiovinimo kameros, juostinis rąstų pjovimo gateris, sijų Nail-Web gamybos linija.

Bendra Lietuvos ir Rusijos įmonė UAB “Liziplast”
Įmonėje, kuri buvo įkurta 1991 m., iš pradžių dirbo 4 žmonės. Dabar jau yra administracinis ir gamybinis pastatas, pradėti papildomų gamybinių patalpų statybos darbai. Įmonės veikla: prekyba polistireno granulėmis, ftalio anhidritu, baldiniais klijais; šaldytuvų durų su stiklo paketais gamyba.
Privatusis kapitalas 3 153 000 Lt. Privatusis kapitalas 100 proc. Metinė apyvarta sudaro 21 763 000 Lt, rentabilumas – 9,8 proc. Dirba 37 žmonės.
Buitinių šaldytuvų durelės su stiklo paketais eksportuojamos į Baltijos šalis ir NVS, polistireno granulės, ftalio anhidritas, baldiniai klijai, aliuminio profiliai, sandarikliai importuojama iš Olandijos, Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Rusijos.
Teritorijos plotas – 4964 kv. m, iš jų 1181,87 kv. m užima gamybinis plotas, 124,24 kv. m – sandėliai, 98,25 kv. m – administracinės patalpos. Technikos parką sudaro 2 lengvieji automobiliai, mikroautobusas ir automobilinis krautuvas. Produkcijai gaminti taikomos naujos technologijos: itališka šaldytuvų durelių bei vokiška pieno pramonei skirtų indelių gamybos linijos.

AB “Daisotra”
Įmonė tarptautinių pervežimų srityje dirba nuo 1989 m. AB “Daisotra” buvo įkurta 1992 m., privatizavus Alytaus valstybinę autotransporto įmonę. Įstatinis kapitalas – 2,3 mln. Lt, privatusis kapitalas – 100 proc. Metinė apyvarta – 18 mln. Lt, rentabilumas – 10 proc. Dirba 164 žmonės, bendras teritorijos plotas – 7,4 ha, remonto dirbtuvės užima 2250 kv. m.
Pagrindinė bendrovės veikla – krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais. Svarbiausi iš jų: Italija-Lietuva-Rusija-Olandija-Lietuva-Rusija ir Anglija-Lietuva-Rusija. Šiuo metu firma turi 40 “Volvo” ir20 kitų markių – “Mercedes Benz”, MAN – automobilių, 60 puspriekabių, priekabų, šaldytuvų. Firma yra apdraudusi visus gabenamus krovinius ir automobilius. Su vairuotojais kelyje nuolat palaikomas mobilusis ryšys. Gabenant krovinius naudojamasi TIR Carnet knygelėmis. Bendrovė plėtoja ir kitas veiklos sritis ir iš to gauna nemažą pelną: prekiaujama atsarginėmis automobilių detalėmis; teikiamos automobilių remonto, muitinės sandėlių ir terminalo paslaugos. Bendrovė turi atstovybę Maskvoje.

Valstybinė įmonė “Alytaus regiono keliai”
Įmonės veiklos pradžia – 1919 m., kai Alytuje buvo įkurtas kelių rajonas. Per praėjusį laikotarpį įmonės pavadinimas ne kartą keitėsi. Po reorganizacijos 1995 m. buvo įkurta valstybės įmonė “Alytaus regiono keliai”, kurios sudėtyje yra Alytaus, Lazdijų ir Varėnos kelių tarnybos. Valstybės kapitalas – 100 proc. Dirba 220 žmonių. PAgrindinė veikla: Valstybės kelių, tiltų priežiūra ir remontas.

Žemės ūkio bendrovė “Tėviškė”
Įkurta 1992 m. birželį buvusio Šviesos kolūkio gamybinės bazės pagrindu. Pradinį kapitalą sudarė bendrovės narių pradiniai įanšai. Tų pačių metų rugsėjį susijungė Vazgirdonių, Puodžių ir Tėviškės žemės ūkio bendrovės.
Įstatinis kapitalas – 442 000 Lt. Privatusis kapitalas sudaro 100 proc. Metinė apyvarta – 1 223 000 Lt., rentabilumas – 35 proc. Dirba 88 žmonės. Įmonės veikla: Pienininkystė, veislinių ir mėsinių stambiųjų raguočių auginimas, javų pašariniųkultūrinių augalų auginimas, javų ir bulvių sėklininkystė; agroserviso paslaugos; prekyba įvairiomis prekėmis prduotuvėje, tarpininkavimas prekiaujant trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis.
Teritorijos dydis – 789 ha, iš jų 609 ha užima dirbamoji žemė.
Yra 200 vietų karvidė, 3 veršidės po 150 vitų, 2 grūdų sandėliai (1000 ir 500 t talpos), mechaninės dirbtuvės. Bandoje laikomi 609 galvijai. Technikos parką sudaro 28 traktoriai, 7 javų ir 4 bulvių kombainai, 23 automobiliai.

UAB “Martas”
Įkurta 1991 m. privatizavus Lazdijų rajono valstybinio komunalinių įmonių kombinato šiltnamius. Įstatinis kapitalas – 400 000 Lt. Privatusis kapitalas sudaro 100 proc. Dirba 45 žmonės. Pagrindinė UAB “Martas” veikla: auginamo gėlės, komponuojamos puokštės, prekiaujama skintomis, vazoninėmis bei dirbtinėmis gėlemis, laidojimo reikmenimis, pramoninėmis prekėmis, tinkamomis dovanoti. Kita veikla: Prekiaujama naftos produktais (mažmeninė prekyba), plaunami automoobiliai. Degalinėje veikia bendrovės kavinė.
Bendrovės teritorija užima 2,2 ha plotą.

Viešoji įstaiga Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras “Dainava”
Įsteigta 1995 m. spalį reorganizavus vieną iš seniausių Druskininkų kurorto sanatorijų “Dainava”. Centro steigėja – Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. “Dainava” yra viešoji ne pelno įstaiga. Įstatinis kapitalas – 732 800 Lt, valstybės kapitalas sudaro 100 proc., metinė apyvarta – 2,5 mln. Lt, rentabilumas 8 proc. Dirba 89 žmonės.
Centre paslaugas teikia mokymo ir gydymo padaliniai. Mokymo padalinys rengia kvalifikacinio mokymo kursus, seminarus, konferencijas, tarptautinius renginius, organizuoja kurybines stovyklas. Tam pritaikyta moderni kompiuterių klasė, klasės su mokymo įranga: grafoprojektoriniais, vaizdo ir garso technika, sinchroninio vertimo aparatūra. Centre yra Valstybės institucijų kalbų centro filialas, kur vyksta intensyvūs užsienio kalbų kursai. Gydymo dalyje yra antirecidyvinės (sanatorinio-kurortinio gydymo), kardiologijos-kardiochirurgijos, sveikatą gražinantis ir reabilitacijos skyriai, kuriuose optimaliai panaudojant visus Druskininkų kurorto gydomuosius veiksnius, modernią diagnostinę ir gydomąją aparatūrą teikiamo įvairios diagnostinės ir gydomosios paslaugos (sausas ir povandeninis masažas, vaistažolių ir perlinės vonios, inhaliacijos, fizioterapijos procedūros ir kt.). Konsultuoja įvairių sričių gydytojai.
Centro kultūros darbuotojai klientų laisvalaikio užimtumo programas. Vyksta įvairios parodos, kultūros renginiai. Centras “Dainava” įsikūręs Nemuno pakrantėje, gražiame pušyne, Druskininkų kurorto centre. 3,8 ha teritorijoje yra 2 mūriniai bei 4 mediniai pastatai, du iš jų – architektūros paminklai. Vienu metu centras gali priimti ir apgyvendinti 220 žmonių. Veikia 250 vietų valgykla, 60 vietų kavinė.

Leave a Comment