KELIONĖ PO DRUSKININKUS IR MERKINĘ

TURINYS

ĮVADAS 2
1. DRUSKININKAI 3
1.1. Druskininkų istorija 3
1.2. Druskininkų legenda 4
1.3. Geografija 4
1.4. Klimatas 5
1.5. Gamta 5
1.6. Kurortas šiandien 5
1.7. Kultūrinis kurorto gyvenimas 7
2. MERKINĖ 8
2.1. Merkinės istorija 8
2.2. Legenda apie merkinę 9
2.3. Gamta 9
2.4. Merkys 10
3. MARŠRUTAS 11
3.1. Dviejų dienų kelionė į Druskininkus ir Merkinę 11
3.2. Alternatyvos 12
4. ORGANIZACINĖ INFORMACIJA 13
4.1. Kelionė baidarėmis 13
4.2. Kur apsistoti 14
4.3. Kur pavalgyti 17
5. LANKYTINOS VIETOS 18
5.1. Druskininkai 18
5.2. Merkinė 24
IŠVADOS 27
INFORMACIJOS ŠALTINIAI 28ĮVADAS
Druskininkai – tai didžiausias Lietuvos kurortas, esantis šalies pietuose, 120 kilometrų nuo Vilniaus ir Kauno. Kurortas garsėja giliomis sanatorinio gydymo tradicijomis, nuostabia gamta bei sparčiai besivystančia turizmo paslaugų infrastruktūra.
Netoliese įsikūręs Merkinės miestelis yra viena seniausių Lietuvos gyvenamų vietovių, garsios ir garbingos praeities miestas, buvęs žymus gynybinis, administracinis, prekybos, švietimo bei religijos centras. Merkinė išsidėsčiusi ant istorinio Vilniaus – Varšuvos kelio.
Darbo tikslas – suorganizuoti irr pristatyti turistinę kelionę po Druskininkus ir Merkinę.
Šiam tikslui įgyvendinti, mes išsikėlėme tokius uždavinius :
· Pristatyti miestus į kuriuos organizuojama kelionė.
· Pateikti organizacinę informaciją.
· Pateikti lankytinų vietų sąrašą bei aprašyti jas.
· Pateikti darbo išvadas ir pasiūlymus.1. DRUSKININKAI
1.1. Druskininkų istorija
Lietuvos pietuose, ant Nemuno kranto, už 7 km nuo Baltarusijos, yra respublikinio pavaldumo miestas Druskininkai, kuriame gyvena 24600 gyventojų. Druskininkai užima 2200 h a teritoriją. Druskininkai – piečiausias Lietuvos miestas bei seniausias šalies kurortas, garsėjantis sūriais šaltiniais, švelniu ir šiltu mikroklimatu. Tai balneologijos, purvo ir klimato terapijos kurortas su 8 mineralinio vandens gręžiniais. Purvas immamas iš Didžiasalio durpyno, netoli miesto.
Žinių apie Druskininkus randama jau 13 a. kryžiuočių žygių kronikose, o iškasenos rodo, kad šioje apylinkėje būta gyventojų būstų akmens amžiuje. Pilkapiai čia mena net kelias epochas.
1636 metais Druskininkų kaimas pirmą kartą paminėtas Pervalko dvaro inventoriuje. Vietovės va

ardas susijęs su druska. . Druskininkų pavadinimas reiškia žmones, užsiimančius druskos gamyba gyvenančius prie druskos t. y. druskingų šaltinių. O tie šaltiniai žmones gydo nuo neatmenamų laikų. 1794 m. specialiu karaliaus dekretu Druskininkai paskelbti gydomąja vietove. Nuo šios dienos prasidėjo Druskininkų kurorto istorija.
Po ilgų tyrinėjimų, penkių šaltinių vanduo buvo pripažintas tinkamu gydimui ir esančiu neblogesniu už užsienio pagarsėjusių kurortų, o kai kuriais atvejais net vertingesniu. 1873 m. buvo sudarytas planas Druskininkų kurortui išsivystyti. 1838 m. buvo atidaryta 14 vonių gydykla. Šalia jos už suteiktas paskolas buvo pastatyta keletas vilų, aptvarkyta kurorto aplinka. Pirmaisiais kurorto gyvavimo metais gydėsi 329 ligoniai. Per keletą metų Druskininkai iš kaimelio išaugo į miestelį, turėjusį savo vaistinę, knygyną, kelias parduotuves, šokių salę.
1841 m. buvo įkurta Druskininkų gydytojų mokslinė draugija, kurios tikslas-plėsti kurortinį gydymą, leisti tiikslinę literatūrą. Pasirūpinta, kad 2 kartus per savaitę iš Gardino į Druskininkus būtų vežami ligoniai. 1840 m. kurorte gydėsi 600 ligonių, o 1843-net 2000. 1844-1846 m. Gardine buvo leidžiamas žurnalas “Druskininkų šaltinių undinė”, kuriame buvo pateikiami nurodymai besigydantiems, spausdinamos istorijos žinios ir kt.
1893 m. Druskininkams patvirtinamos miesto teises, įsteigiamas magistratas, bet kaimo ir miesto skirtumas išliko iki 20- ojo amžiaus pradžios. Kaimas dabartinės Čiurlionio gatvės pradžioje, Antakalnio, Žaliosios gatvių rajone ir aplink cerkvę, į pietus nuo jos , o miestas dabartiniame miesto centre, aplinkui gydyklas. Poilsiautojų reikalus tvarkė mineralinių vandenų ko
ontora, pardavinėdama sezoninius gydymosi ir poilsiavimo bilietus, su kuriais galėdavo naudotis gydymo ir kitų įstaigų paslaugomis. 1899 m. pradėjo veikti kaskadinės gydyklos Ratnyčios upėje. Plaukiojo garlaivis į Gardiną ir atgal. Druskininkuose 1897 m. buvo 1280 gyventojų.
20 a. pradžioje Druskininkų kurortas turėjo būtiniausias gydymo įstaigas ir ganėtiną aptarnavimo sferą. Rusų mokslininkai atliko šaltinių vandenų pilnesnę analizę, kuri rodė jų didelę vertę. Miestas pradėjo smarkiai augti. Kurortą lankyti pradėjo to meto garsenybės.
1950-1955 m. Druskininkai dar buvo ir rajono centras, o nuo 1953 m. – jis respublikinio pavaldumo miestas. Pradėta statyti nauji sanatorijų korpusai, įsteigiama valstybinė statybos valdyba, kuri stato ir gyvenamuosius namus, aptarnavimo įstaigas. 1950-1996 m. sanatorijų skaičius išaugo

iki 11.
Per Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik 1930 metais.1.2. Druskininkų legenda
Apie Druskininkų mineralinių vandenų atsiradimą sklido legenda. Pasak jos, gilioje senovėje Liškiavos kunigaikštis, bemedžiodamas su savo dvariškiais, persikėlė per Nemuną ir atsidūrė tose vietose, kur šiuo metu yra Druskininkai. Medžioklė sekėsi – už tai kunigaikštis turėjo dievams nušauti sakalą. Ant Nemuno kranto buvo paleistas sakalas, ir kunigaikštis šovė. Sakalas, strėlės pervertas, krito į Nemuną. Kunigaikštis puolė į vandenį jo išgriebti ir pats pasinėrė. Kilo sąmyšis. Dvariškiai šoko į vandenį gelbėti, bet niekur jo nerado. Kunigaikštienė ant kranto labai gailiai pravirko. Liedama ašaras sūrias, ji
i bėgiojo Nemuno pakrante ir šaukė savo vyrą. Po kiek laiko su sakalu rankose išniro iš vandens kunigaikštis, sveikas ir gyvas. Tose vietose, kur nukrito kunigaikštienės ašaros, iš žemės ištryško sūrūs šaltiniai. Jų senovėje buvo daug: vieni užakdavo, kiti išsiversdavo.1.3. Geografija
Druskininkų kurortas yra pietinėje Lietuvos dalyje. 95,14 m virš jūros lygio, dešiniajame Nemuno upės krante. Aukščiausia miesto vieta – sveikatingumo (K. Dineikos) parkas (105 m. virš jūros lygio), žemiausia – Nemuno krantas ties Fizioterapijos gydykla.
Druskininkus bendra vakarų – rytų kryptimi 3,5 km supa Nemunas. Į jį įteka Ratnyčia (Ratnyčėlė), kuri 2 km prateka per kurorto rytinę dalį, iš pietų į šiaurę. Pietinėje miesto dalyje tyvuliuoja Druskonio ežeras, Vijūnėlio tvenkinys ir Mergelių akių ežerėlis. Rytinėje kurorto dalyje – “Saulės takas”, tvenkinys su kaskadinėmis maudyklėmis.1.4. Klimatas
Druskininkų klimatas pasižymi palankiomis klimatoterapinėmis ir rekreacinėmis sąlygomis. Vyrauja kalvotas, daubotas reljefas, gausu vidutinių ir mažų ežerų. Vidutinė maksimali oro temperatūra vasarą (birželį, liepą ir rugpjūtį) – aukštesnė negu 22C. Per metus vidutiniškai iškrenta 661 mm. kritulių. Vėjo greitis kurorte liepos – rugsėjo mėnesiais (2,4 – 2,6 m/s). Vyrauja pietvakarių, vakarų ir šiaurės vakarų, o žiemą pučia pietryčių, rytų ir pietvakarių vėjai.1.5. Gamta
Nors Druskininkai yra toli nuo jūros, bet juose taip pat yra kopų. Tik čia jos nepanašios į pajūrio. Tai žemyninės kopos. Jos yra apaugusios pušynais. Dzūkijos kopose auga kerpšėliai. Juose vyrauja kadagiai. Žemė padengta ištisu ke
erpių kilimu. Kerpšėliuose daug vaistinių augalų: arkliauogių, čiobrelių, jonažolių, daug grybų. Druskininkuose gyvena žmonės, kurių gyvenimo dalis yra giria. Miškas formuoja jų pasaulėjautą, charakterį.
Miškuose vyrauja pušynai. Jose daug biologinės įvairovės. Juos pamėgo sparnuočiai: vieversiai, stulgiai, baltanugariai geniai, jūriniai ereliai, pelėdos, apuokai. Druskininkų šiluos sutiksime retų vabzdžių: ūsuotuosius dailides, paprastuosius raganuosius, aštuoniataškius auksvabalius. Pušynuose, saulės įšildytose vietose, dažnai pamatysime vikrųjį driežą, paprastuosius žalčius, gluodenus. Dažniausiai visų pastebimas žvėrelis – paprastoji voverė. Miško pakraščiuose, palaukėse sutiksite pilkąjį kiškį. Ji plėšrūnų nereta viešnia – rudoji lapė. Po skarotomis eglėmis gyvena mangutai. Sutinkami Dzūkijos miškuose vilkai, lūšys, šernai. Stambiausias pušynų žvėris – briedis. Jie mėgsta didelius pušynų masyvus. Stirnas galima sutikti prie upelių ar palaukių. Miškuose gausu mėlynių, bruknių, aviečių, šaltalankio uogų.1.6. Kurortas šiandien
Druskininkai žavus Dzūkijos miestas. Ryškiu architektūros akcentu yra neogotikinio stiliaus bažnyčia. Įdomi centrinė Vilniaus alėja. Druskininkuose gausu skulptūrų, medžių. Miestą supa nuostabūs pušynai, ežerėliai, miškuose įsikūrę etnografiniai kaimai. Jį garsina mūsų tautos genijaus M.K.Čiurlionio memorialinis ir kiti muziejai.

Šiuo metu Druskininkai – modernus ir savitas tarptautinis kurortas, teikiantis aukštos kokybės sveikatinimo, turizmo, rekreacijos paslaugas bei užtikrinantis aukštą gyvenimo kokybę. Tai didžiausias Lietuvos kurortas, garsėjantis giliomis sanatorinio gydymo tradicijomis, nuostabia gamta bei sparčiai besivystančia turizmo paslaugų infrastruktūra.
Druskininkų gamta išties nuostabi: miestą supa pušynai, didingas Nemunas, ežerai, žaismingas Ratnyčios upelis ir švarus jonizuotas oras. Šimtmečius kurortą garsinęs mineralinis vanduo ir gydomasis purvas dabar suderintas su šiuolaikinėmis technologijomis ir turi didelę reikšmę sveikatinimo paslaugoms bei toliau garsina kurortą.
2000 metais buvo pasiūlyta Druskininkų plėtros vizija – įsteigti aktyvaus poilsio centrai, veikaintys ištisus metus ir teikiantys sveikatinamąsias paslaugas visai šeimai. Nuspręsta kurortą plėsti šiomis kryptimis: sanatorinio gydymo, turizmo, poilsio, pramogų ir komercinio sporto. Sanatorijos ir turizmo agentūros ėmė ieškoti Nauru rinkų Europos šalyse. Įgyvendinant drug investicinių projektų pasinaudojant tiek privataus sektoriaus investicijomis, tiek ir sėkmingai dalyvaujant Europos Sąjungos projektuose lėšoms gauti, Druskininkai tampa tarptauitiniu aktyvios rekreacijos ir gydymo kurortu, nuolat daugėja atvykstančiųjų. Dabar vienu metu Druskininkų sanatorijose išsitenka per 5000 poilsiautojų, dar dešimteriopai tiek įsikuria privačiai.
Druskininkai garsėja ne tik unikalios gamtos versmėmis, bet ir pasaulinę šlovę pelniusiais menininkais. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis , gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas.

Kaip dabar gyvena Druskininkai?

· statomas Druskininkų vandens parkas
· įrengiama uždara slidinėjimo trasa su dirbtine sniego danga
· greitai bus statomas naujas tiltas per Nemuną, per jį eis nauji pėsčiųjų ir dviračių takai
· senamiestyje ant Nemuno kranto atsiras nauja prieplauka
· senamiestyje taip pat statoma keletas naujų viešbučių
· Kloniškėse vietoje senų pastatų atsiras naujas gyvenamasis kvartalas
· Neravuose jau auga nauji daugiabučiai gyvenamieji namai
· artimiausiu metu bus rekonstruojama miesto autobusų stotis1.7. Kultūrinis kurorto gyvenimas
Druskininkų pramogų aikštelėje , kuri talpina 3000 žiūrovų, įrengta vienintelė Lietuvoje stacionari apšildoma lauko scena. Druskininkų kultūros centras rūpinasi miesto renginių organizavimu ir koordinavimu. Kasmet organizuojami žiūrovų pamėgti renginiai: Kamerinės muzikos dienos; Smuiko muzikos festivales; Tarptautinis pianista ir kamerinių orkestrų festivales “Muzika be sienų” ; Menų festivales “ Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu” ; Dainavos krašto folklore šventė; Šeimų stovykla “ Šeimų tradicijos” ; Druskininkų skulptorių simpoziumas ; muzikos festivales “Country vakarienė” ; Jaunimo kamerinės muzikos dienos “ Druskomanija” ; Tarptautinis literatūros festivalis „ Poetinis Druskininkų ruduo“ ; Atsisveikinimo su vasara šventė „ Vasaros aidai“ ir daugelis kitų.
Vasara druskininkiečius ir kitus miesto svečius pasitinka triukšmingu trijų dienų renginiu – Kurorto švente. Tai didžiausias ir įspūdingiausias Druskininkų savivaldybės organizuojamas metų renginys. Tada kurortas tampa didžiąja koncertų, parodų, susitikimų, žaidimų bei atrakcijų scena.
Kurorto viešbučių ir sanatorijų salėse rengiami koncertai, spektakliai, parodos, susitikimai, poilsio vakarai, šokiai. Restoranas – muzikinis klubas „ Kolonada“, įsikūręs Gydyklos parke, savaitgaliais organizuoja klasikinės, populiariosios muzikos bei džiazo koncertus. Naktinis klubas „ Dangaus skliautas“ – tai viena iš mėgstamiausių jaunimo linksminimosi vietų.2. MERKINĖ
2.1. Merkinės istorija
Herbinio skydo mėlyname lauke vaizduojamas sidabrinis (baltas) vienaragis su auksiniais (geltonais) ginklais ir raudonu liežuviu.
Merkinės miestelis įsikūręs Nemuno ir Merkio upių santakoje, didžiųjų to meto kelių iš Vilniaus į Krokuvą ir iš Kauno į Gardiną kryžkelėje. XIV a. Merkinė minima svarbiausių rytų Europos miestų sąraše. Rašytiniai šaltiniai Merkinę sieja su daugybe istorinių įvykių, o žmonės apie ją sukūrė daug padavimų – pasakų.
Archeologų nuomone pirmieji gyventojai Merkinės apylinkėse apsigyveno pačioje paleolito pabaigoje apie X -IX a.p.m.e. Senųjų gyventojų paliktus pėdsakus mena šiose vietovėse esančios gausios akmens amžiaus stovyklos, mezolito ir neolito epochų, žalvario amžiaus radiniai, aptiktos tų laikų stovyklavietės.
Dešiniajame Nemuno krante, tarp Stangės Merkio upių stūkso reikšmingiausias šios vietovės praeities liūdininkas – Merkinės piliakalnis. Apie 20 m aukščio stataus kalno liekanos (didelę jo dalį nunešė sraunūs Stangės upelio vandenys) rodo, kad pilis buvo įrengta aukštame upių santakos kyšulyje, iš rytų pusės atskirtame didelio, plataus, staigiais šlaitais gynybinio griovio. Pagal aptiktas senosios gyvenvietės liekanas ir kultūrinį sluoksnį manoma, kad į rytus nuo piliakalnio, už gynybinio griovio, aukštoje didelio ploto kalvoje tarp Stangės ir Merkio buvo papilys.
Istoriniuose šaltiniuose Merkinė pirmą kartą paminėta 1359 m. Novgorodo metraštyje nurodoma, kad ji yra viena svarbiausių Rytų Europos XIV a. , o Jogailos 1391 m. rašte – viena stipriausių Lietuvos tvirtovių.
Ne kartą Merkinės pilis buvo deginta ir vėl atstatyta. 1377, 1394, 1403 m. kryžiuočiai puolė Merkinę, naikino apylinkių gyventojus, grobė jų turtą. Pilis buvo ne tik karų,bet ir politinių įvykių liūdininkė, čia apsistodavo Lietuvos valdovai, jos menėse spręsdavo vidaus įvykių bei tarptautinių santykių klausimus, medžiodavo apylinkių giriose.

Šiuo metu Merkinėje gyvena 1612 gyventojų. Tai seniūnijos centras, viena seniausių Lietuvoje V. Krėvės vidurinė mokykla. mokykla internatas, ligoninė, kultūros centras, parduotuvės, Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centras su parodų sale, kraštotyros muziejus, paminklas pokario metų rezistencijos aukoms atminti – Kryžių kalnelis, 1994 metais pastatytas paminklas rašytojui V.Krėvei.
Pagrindinė Merkinės vertybė – tai archeologinis paveldas (piliakalnis su papiliu ir miesto kultūrinis sluoksnis), išlikę du miesto ribą žymintys mūriniai stulpai. Ypatingai vertintinas miesto planas, kurio struktūrinis karkasas atėjęs iš XV a. Senoji jo dalis – urbanistikos paminklas , kuriame saugomas gatvių tinklas, aikštės planas, užstatymo elementai. Gotikinės bažnyčia, po perstatymo įgijusi ankstyvojo baroko bruožų yra architektūros paminklas. Joje yra 11 dailės paminklų. Labai reikšminga yra unikali Merkinės gamtinė situacija.2.2. Legenda apie Merkinę
Seniau Merkinė buvo labai didelis miestas, kaip dabar Vilnius. Joje buvo net trisdešimt trys bažnyčios, gyveno karaliai ir turėjo ten puikių rūmų pasistatę. Tie rūmai stovėjo ant kalno, kurį dabar vadina piliakalniu. Jis šitaip atsirado. Ėjo seniau kažkokis karalius su didele kariuomene ir apsistojo klony tarp Merkio ir Nemuno. Nakčia prisisapnavo tam karaliui, kad čia bus didelis miestas ir tam mieste reikia jam gyventi, jei nori būti galingas ir turėti ilgą amžių.
Nubudęs karalius liepė savo kareiviams supilti kepurėmis didelį kalną ir ant to kalno viršūnės jam gyventi namus. Taip atsirado karaliaus rūmai, ir paskui aplink juos išaugo didžiausias miestas.
Vincas Krėvė2.3. Gamta
Merkinės vardas gerai žinomas gamtos mokslų atstovams. Reta Lietuvos vieta gali pasigirti tokia reljefo ir kraštovaizdžio įvairove, kurią nulėmė sudėtinga šio krašto geologinė praeitis – tūkstantmečius trukęs ledynų ir jų tirpsmo vandenų poveikis, Nemuno bei Merkio upių geologinė veikla.

Dabartinį šio krašto reljefą kūrė paskutiniojo apledėjimo ledynai bei jų tirpsmo vandenys. Nuslūgus ledynų tirpsmo vandenims, ant šios upės vidurinės terasos ir buvusių prieledyninių baseinų vietose iškilo smėlėti plotai, davę pradžią šiame regione plačiai paplitusioms žemyninėms kopoms.

Reljefo formavimuisi didelę įtaką turėjo ir Nemuno bei Merkio geologinė veikla. Šios upės suformavo šiuolaikinius slėnius, suklojo kelių lygių smėlingas, žvirgždingas terasas. Upių, ypač didžiųjų, slėniai yra labai savotiškas kraštovaizdžio tipas, nes, tekėdamos skirtingais landšaftais, juos tarsi sujungia į vieną visumą.

Miško kirtimas, pelenų bei potašo gamyba, medžio anglių degimas ir geležies iš balų rūdos lydymas, įvairūs miško verslai (medžioklė, drevinė bitininkystė, medžio darbai ir kita) lėmė miškingo kraštovaizdžio antropogenines kaitas .Žemdirbystė, gyvulių ganymas miškuose, paupių pievų šienavimas, kirtaviečių palikimas formavo mozaikišką kultūrinį kraštovaizdį. Ypač dideli atviri plotai susidarė XIX a. pabaigoje. Labai pakeitė kraštovaizdį po Antrojo pasaulinio karo vykusi kolektyvizacija, kai iš žmonių atimta žemė buvo užsodinta mišku, ir teritorijos miškingumas per keletą metų padidėjo nuo 50–55 iki 85%.

Miškingumas didėja ir kraštovaizdžio įvairovė mažėja ir mūsų dienomis dėl demografinės situacijos Dzūkijos kaimuose, taip pat dėl ekonominių procesų.2.4. Merkys
Merkys – dešinysis Nemuno intakas, didžiausia pietryčių Lietuvos upė. Upės visas ilgis – 203 km, o Lietuvoje – 190 km..
Dzūkijos Nacionalinio Parko teritorijoje Merkio ilgis tik 37 km. Čia į jį įteka begalė šaltinių, upės: Ūla, Grūda, Skroblus, o pats Merkys atiduoda savo vandenis Nemunui. Vidutinis Merkio nuolydis 67 cm/km, rėvose upė teka beveik 2 m/s greičiu.
Taip pat Merkys pasižymi labai įvairia ir vertinga žuvų fauna, pirmiausiai tai margieji upėtakiai ir kiršliai. Seniau Merkio baseino upėse neršė apie 40% Lietuvos lašišų ir šlakių, žiobriai ir net eršketai.
Dabar Merkyje vyrauja kiršliai ir karpinės sraunių vandenų rūšys – rainės, strepečiai, srovinės aukšlės, šapalai, gružliai, ešeriai.

Upė plati, nesrauni, vietomis upės viduryje smėlio slenksčiai- galima užstrigti. Geriausia plaukti pakraščiais, pagal srovę. Akmenų nedaug, užgriuvusių medžių irgi. Tačiau dėl negilios vagos juos sunku pastebėti ir lengva užplaukti. Srovė nestipri- baidarę lengva valdyti. Nieko ypatingai gražaus nėra. Vienoje vietoje, kur Merkys už staigaus posūkio išsišakoja aplink vieną salytę, kiek už jos yra žemai ištiestas lynas. Kairėje pusėje jis kaba aukščiau. .
2005 metų, rugpjūčio 12-15 dienomis, praūžus stiprioms liūtims ir vėtroms, Merkio vandens lygis itin šoktelėjo: vietomis net iki 4 metrų gylio3. MARŠRUTAS
3.1. Dviejų dienų kelionė į Drauskininkus ir Merkinę.
Šis maršrutas siūlomas iki 8 žmonių grupei.
Į šią kelionę būtina pasiimti avalynę ir rūbus persirengimui

1 DIENA
Apie10.00 val. Atvykstame i Perloją, aplankome Vytauto Didžiojo paminklą ir vykstame į baidarių nuomojimo punktą.
11.00 val. Merkiu isplaukiame į Puvočius.
Apie 15.00 val. Atvykstame tenai, persirengiame ir papietaujame jaukioje kavinukeje.
17.00 val. Išvykstame į Druskininkus, kur apsistojame viešbutyje.
18.00 – 19.00 val. Vakarienė viešbučio restorane.
Nuo 19.00 val. Laisvas laikas, kurio metu siūlome apsilankyti Druskininkų SPA centre, pasivaikščioti po parką arba pasigrožėti senojo miesto architektūra.
Nakvynė viešbutyje

2 DIENA
8.00 – 10.00 val. Pusryčiai viešbučio restorane.
10.15 val. Susitinkame viešbučio vestibiulyje ir vykstamem aplankyti M.K. Čiurlionio memorialinį muziejų.
11.30 val. Išvykstame į Girios aidą.
13.00 – 14.00 val. Pietūs kavinukėje.
14.15 val išvykstame į Grūto parką, kuriame apžiūrime sovietinių skulptūrų ekspozicijas.
16.00 – 17.00 val vakarienė Grūto parke.
17.15 val. Išvykstame į Merkinę, kur aplankome kryžių kalnelį ir kraštotyros muziejų.
19.00 val vykstame apžiūrėti Merkinės piliakalnio, bei greta esančios Merkio ir Nemuno santakos.
20.30 val. Išvykstame namo.3.2. Alternatyvos
Esant blogam orui siūlome atsisakyti baidarių ir aplankyti Druskininkų miesto muziejų, dailės galeriją „Sofa“, M.K. Čiurlionio muziejui priklausančias V.K. Jonyno ir Mažąją galerijas, kur vyksta įvairūs renginiai. Taip pat Grūto parke įrengtą muziejų. Jame demonstruojama garso, kino, foto dokumentinė medžiaga apie sovietinę propagandinę kultūrą. Taip pat yra paveikslų galerija. Merkinėje užsuksime į buvusią Merkinės rotušę.4. ORGANIZACINĖ INFORMACIJA
4.1. Kelionė baidarėmis
Merkys yra didžiausia Dzūkijos upė: srauni, skaidrus vanduo, pavienės akmenų kliūtys, sausi miškingi krantai. Merkio ilgis 182 km., tinkamas turistavimui.

Ši upė yra gana plati ir nesunkiai įveikiama tiek baidarėmis, tiek ir guminėmis valtimis.

Pagrindinės kliūtys – išvirtę medžiai ir po vandeniu slypintys akmenys, tačiau srovė nestipri- baidarę lengva valdyti.

Perloja – Puvočiai ~ 19 km

Jums pasiūlysime dvivietes plastikines baidares.

Tai turistinės baidarės šeimyninė modifikacija.
Pagrindinis privalumas tai didelė erdvė apjungianti abiejų irkluotojų vietas. Įsidėjus mažiau bagažo, vienoje baidarėje gali tilpti ir trys žmonės.
Baidarės yra su hermetišku skyrium daiktams sudėti.
Baidarių ilgis 5m, svoris 30kg.

Nuomos kainos vienai dienai

Penktadienis – Sekmadienis
Dvivietė plastikinė baidarė 50 Lt.
Gelbėjimo liemenė 5 Lt.

Baidarių užsakymas ir rezervavimas
Tel.: 8 686 98 373 – Darius
El. paštas: baidares@ula.lt4.2. Kur apsistoti
Viešbutis „Jerevanas“
Modernus viešbutis, įsikūręs netoli miesto. Jį supa įstabaus grožio miškai, nepakartojama gamta. Tai puiki vieta poilsiui bei geram laiko praleidimui. Šiuolaikiškai įrengti vonios kambariai. Yra saugoma automobilių aikštelė, garažai, vaikų žaidimų aikštelė, laužavietė. Papildomos paslaugos: maisto pateikimas į kambarius, masažisto paslaugos, motorolerių ir dviračių nuoma.

Tai naujas trijų žvaigždučių 20 vietų viešbutis.
Viešbutyje yra:
1 liuksas,
2 mini liuksai,
4 dviviečiai,
Liuksas 1 asmeniui 160 Lt

2 asmenims 200 Lt

papildomam asmeniui 30 Lt
Dvivietis 1 asmeniui 80 Lt

2 asmenims 120 Lt
Vienvietis 1 asmeniui 50 Lt
3 vienviečiai kambariai
Kiekviename kambaryje:
– satelitine televizija,
– telefonas,
– šaldytuvas,
– plaukų džiovintuvas,
– seifas.
Pastaba: Kaina įskaitant pusryčius
M. K. Čiurlionio 128,
Druskininkai;
tel/faks. (+370 313) 55554,
mob. (+370 650) 35079
El. paštas:
info@jerevan.lt

Viešbutis “Regina”

Viešbutis “Regina” Tai naujas modernus vakarietiškų standartų *** žvaigždučių viešbutis Druskininkų centre, šalia Vilniaus pėsčiųjų alėjos, Miesto gydyklos, Pramogų aikštės bei būsimo vandens atrakcionų parko.

Viešbutyje yra 40 kambarių:
8 vienviečiai, 29 dviviečiai, 3 liuksai.
Kiekviename viešbučio kambaryje yra tiesioginė telefono linija, palydovinė televizija, vonia su dušu, plaukų džiovintuvas, individualiai reguliuojama šildymo sistema.
Liukso kambariai tinkami gyventi šeimoms iki 4 asmenų.

Kambario tipas Sekmadienis – ketvirtadienis Penktadienis – šeštadienis
Vienvietis 129 Lt. 190 Lt.
Dvivietis 179 Lt. 280 Lt.
Dvivietis 1 asmeniui 159 Lt. 240 Lt.
Liuksas 400 Lt. 400 Lt.
Papildoma lova suaugusiam (nuo 12metų ir daugiau) 60 Lt. 60 Lt.
Papildoma lova vaikui (nuo 3-11 metų) 30 Lt. 30 Lt.

Kaina už vieną nakvynę įskaitant pusryčius ir PVM.

Kosciuškos g. 3, LT – 66116,
Druskininkai; tel. (+370 313) 59060,
faks. (+370 313) 59061
El. p. reservation@regina.lt; www.regina.lt

Viešbutis”Pušynas”

Jaukus aštuoniolikos vietų, dviejų žvaigždučių klasės viešbutis pačiame Druskininkų miesto centre, gėlynų ir medžių apsuptyje. Tik keli žingsniai iki bažnyčios, Druskonio ežero, naujų Druskininkų gydyklų ar Nemuno upės. Čia gali apsistoti tiek verslo klientai, tiek paprasti poilsiautojai.
Šis viešbutis neseniai iš pagrindų atnaujintas ir laukia net ir išrankiausio kliento. Nuoširdus dėmesys kiekvienam svečiui, net pačiam mažiausiam šeimos nariui. Apsistoti galima vienai nakčiai ar visai vasarai. Viešbutyje „ Pušynas“ yra įrengta 7 dviviečiai ir 4 vienviečiai kambariai, liukso kambariai, televizorius, telefonas, internetas, liftas, ramybė ir gaivus Druskininkų oras, jauki aplinka. Kiekviename kambaryje yra spalvotas televizorius, palydovinės programos, telefonas, internetas, dušas ir tualetas. Liukso kambariai turi atskirą miegamąjį. Ištisą parą veikiantis restoranas, baseinas su sauna, garažas automobiliams.
Taikomos nuolaidos turizmo agentūroms, grupėms, asmenims gyvenantiems ilgesnį laiką.
Nakvynė viešbutyje Pušynas – poilsis, ramybė, gaivus oras ir saldus miegas Druskininkų mieste.

Kambario tipas Kaina
Standartinis dvivietis 140 Lt
Liukso kambarys 200 Lt
Standartinis dvivietis (1 asmeniui) 125 Lt

Į kambario kainą įskaičiuoti pusryčiai ir PVM.

Taikos g. 6/Vilniaus al. 3,
LT – 66119 Druskininkai;
Tel. (+370 313) 56666,
www.pusynas.lt;

info@pusynas.lt4.3. Kur pavalgyti.
Kavinė “Širdelė” dirba jau 8 metus. Lankytojai gali paragauti įvairių patiekalų iš žuvies, vištienos, jautienos, kiaulienos, įvairių salotų, ypač didelį pasisekimą turi įvairūs dzūkiški patiekalai su grybais.Taip pat gausus įvairių alkoholinių gėrimų asortimentas, visada šviežias puikios kokybės alus.
Kavinę “Širdelė” pamėgo Lietuvos bei užsienio poetai, dailininkai, fotomenininkai, dažnai organizuodami poezijos vakarus, foto-parodas ir t.t.
Tai ir sporto gerbėjų rojus. Įvairios svarbios varžybos rodomos dideliame ekrane.

Maironio g. 16, LT-66116 Druskininkai
Darbo laikas: 11.00 – 23.30
Tel. (313) 59093, mob. 8 650 854935. LANKYTINOS VIETOS
5.1. Druskininkai
Druskininkai – tai tarptautinis aktyvios rekreacijos ir gydymo kurortas, orientuotas į plataus spektro pramogų industriją su išvystyta šiuolaikine paslaugų infrastruktūra, kuri plėtojama sanatorinio gydymo, turizmo, poilsio, pramogų ir komercinio sporto kryptimis.

Miško muziejus „ Girios aidas“

Muziejus įkurtas 1971 m. Druskininkuose, M. K. Čiurlionio gatvėje. Šis muziejus suprojektuotas ir pastatytas mokslininko Algirdo Valavičiaus dėka. 1972 m. kilęs gaisras daug ką sunaikino. Tačiau 1973 m. didelių pastangų dėka muziejus vėl atstatytas – net 3,5 karto didesnis.
Jame veikia žvėrių ir paukščių ekspozicijos. Ąžuolo drevėse slepiasi raganos, nykštukai, kiti pasakų personažai, skamba paukščių balsai ir miško ošimas. Muziejaus “Ąžuolo”, “Beržo”, “Eglės” ir “Pušies” menėse pristatomi meniniai medžio darbai. Sukurtos kompozicijos “Miško paukščiai”, “Miško žvėrys” ir kitos. Muziejuje kaupiama biblioteka. Visuomeninė, ne pelno siekianti organizacija „Girios aidas“, turėdama daugelio metų patyrimą, vykdo švietėjišką darbą įvairių lygių visuomenės narių tarpe. Mokiniams muziejus organizuoja sambūrius, kuriuose pagrindinis dėmesys kreipiamas į vaikų pomėgius, propaguojami praktinio pažinimo veiklos metodai. Studentija praktinių darbų, išvykų bei ekspedicijų metu kaupia jiems reikalingą informaciją, vėliau ją perteikdami disputų, mokslinių konferencijų metu. Kūrybinė visuomenės dalis – menininkai bei tautodailininkai – savo sukurtais darbais praturtina lankytojų dvasinius poreikius. „Girios aide“ renginiai organizuojami nuolat. Jie yra diferencijuojami pagal tematiką, laikmetį bei lankytojų interesus.

Miško muziejaus veikla tampa įvairesnė. Muziejuje pristatomi meniniai medžio drožybos darbai, parodų autoriai iš visos Lietuvos. Organizuojami Dzūkijos tautodailininkų zoniniai plenerai, kūrybinės stovyklos. Vyksta “Jaunųjų miško bičiulių” stovyklos, mokymai. Rengiamos mokslinės konferencijos, seminarai. Miško muziejus „Girios aidas“, labai mėgiamas turistų ir aktyviai lankomas.

2003/2004 metų žiemą vyko muziejaus pagrindinio pastato rekonstrukcija, pakeistas organizacijos steigėjas, buvęs Lietuvos miškininkų sąjungos muziejus tampa Druskininkų miškų urėdijos mokymo ir informacijos centru.

Miško muziejus “Girios aidas”
M.K. Čiurlionio g. 116, 66151 Druskininkai
Tel. (+370 313) 53901

Grūto parkas

1998 m. viešoji įstaiga „Hesonos“ klubas, įsikūrusi Grūte prie Druskininkų, laimėjo Lietuvos kultūros ministerijos projektą gamtoje atidaryti centralizuotą sovietinių laikų skulptūrų ekspoziciją.
1999 m. išmontuotos sovietinių laikų skulptūros iš Lietuvos didmiesčių buvo atvežtos į Grūtą. Toks ideologinių skulptūrų kiekis vienoje ekspozicijoje labai retas ir unikalus net pasauliniame kontekste. Tai keleto dešimtmečių Lietuvos paminklinio meno palikimas, nepaisant jų ideologinio turinio.
Grūto parkas oficialiai atidarytas 2001 metais balandžio 1 d. Parke paminklinės skulptūros išdėstytos dviejų kilometrų ilgio ekspozicijoje, kur sargybos bokšteliai, lagerių fragmentai ir kitos detalės primena Sibirą. Grūto parkas užima 20 ha plotą, čia eksponuojami 46-ių autorių 86 darbai. Grūto parkas kasmet pritraukia apie 300 tūkst. lankytojų.
Parke veikia muziejus, kurio pastatas primena XX amžiaus 5-tajame, 6-tajame dešimtmetyje statytus kultūros namus. Informacinio centro muziejaus ekspozicija, čia sukaupta ir demonstruojama garso, kino, foto dokumentinė medžiaga parodo ir demaskuoja ideologizuotą sovietinę propagandinę kultūrą, pseudo mokslą, sovietinės ideologijos ir propagandos tikslus, mechanizmą, priemones ir formas, atskleidžia vykdytą lietuvių tautos genocidą.
Sovietinio laikotarpio paveikslų galerijos ekspoziciją pagal tematiką galima būtų suskirstyti į dvi dalis: politinę ir ekonominę. Socialistinio realizmo stiliumi sukurti tapybos ir grafikos darbai atspindi ideologizuotą komunistinę visuomenę, Sovietų Sąjungos vadų – Lenino, Stalino, Brežnevo ir kitų – kultą, sovietinės valdžios įsitvirtinimo Lietuv.oje epizodus.

Grūto parke taip pat veikia kavinės, kurios vienu metu gali priimti daugiau kaip 250 lankytojų. Kavinėse galima paragauti patiekalų su Dzūkijos gėrybėmis – grybais, patiekalų iš netradicinio „senųjų laikų nostalgijos” meniu: „Kilkių po russki”, kotletą „Proščaj molodostj”, barščių „Nostalgija”. Mažieji parko lankytojai gali leisti laiką įrengtoje žaidimų aikštelėje – sovietinių laikų lunaparke. Taip pat parke veikia mini zoo parkas.
Sovietinių skulptūrų muziejus “Grūto parkas”
Grūtas, 66441 Druskininkai
Tel. (+370 313) 55511, 52507, faks. (+370 313) 47451
BILIETŲ KAINOS
Suaugusiems 10 Lt
Pensininkams (pateikus pažymėjimą) 5 Lt
Senjorams (nuo 70 metų amžiaus) 3 Lt
Vaikams iki 5 metų Nemokamai
Vaikams ir paaugliams iki 16 metų 3 Lt
Studentams ir moksleiviams (pateikus pažymėjimą) 5 Lt
Moksleivių (16-18 metų) grupėms nuo 15 žmonių 4 Lt
Neįgaliesiems vaikams iki 16 metų (pateikus pažymėjimą) Nemokamai
Neįgaliesiems (pateikus I grupės invalido pažymėjimą) Nemokamai
Neįgaliesiems (pateikus II grupės invalido pažymėjimą) 4 Lt
Neįgaliųjų lydinčiam asmeniui 10 Lt
Muziejų darbuotojams ir gidams (pateikus pažymėjimą) Nemokamai
Vaikams iš socialiai remtinų šeimų, pateikus ekskursijos organizatorių, globos ir rūpybos organo bei mokyklos administracijos patvirtintus sąrašus 2 Lt
Būtinosios tarnybos kariams 5 Lt
Spaudos, TV ir kt. masinių informacijos priemonių reporteriams (užsiregistruojant pateikus pažymėjimus) Nemokamai
Gido paslaugos Pilnos ekspozicijos pristatymas (lietuvių kalba) Pilnos ekspozicijos pristatymas (užsienio kalba) Įvadinė ekskursija (lietuvių kalba) Įvadinė ekskursija (užsienio kalba) 30 Lt60 Lt10 Lt20 Lt
Fotografavimas 5 Lt
Filmavimas 10 Lt

Druskininkų miesto muziejus

1999 m. gegužės 26 d. miesto muziejų įregistravo Kultūros ministerija. Reprezentacinis XX a. pradžios pastatas vila „Linksma”, kuriame įkurtas muziejus, – gražus architektūros paminklas ant Druskonio ežero kranto, pačiame miesto centre.
Muziejuje įrengta ekspozicija, vyksta renginiai, parodos, kamerinės muzikos koncertai, skaitomos paskaitos. Kurortinio sezono metu muziejaus terasoje vyksta tradiciniai koncertai „Vasaros serenados” ir kiti miesto renginiai.
Svarbiausi Druskininkų miesto muziejuje vykę renginiai:
• Kazio Varnelio tapybos paroda
• Paroda “Čiurlionis ir aš”
• Istorinė konferencija „Druskininkų istorija. Faktai ir mitai“
• Koncertų ciklas “Muzikos salonas”
• Koncertas-paskaita “S.Moniuška ir F.Šopenas”
• Paroda “XIX a. – XX a. Pradžios afišos”
• Paroda „Sigutės knygos“
• Koncertų ciklas „Druskininkų serenados“
• Trio „Kaskados“ koncertas

Druskininkų miesto muziejus
M.K. Čiurlionio g.59, 66164 Druskininkai
Tel.(+370 313) 51024

Dailės galerija „ Sofa“

Galerija įsikūrusi Druskininkų miesto centre. Šioje galerijoje per metus surengiama 15 Druskininkų, Lietuvos ir užsienio profesionalių menininkų parodų.
2005 m. galerijoje vykusias parodas rengė:
• Algimantas Kezys;
• Tadas Vosylius;
• Eglė Česonytė ir Kristina Ingram;
• Duncan MacAskill (Škotija);
• Julius Batūra (Lenkija).

Galerija „Sofa“
Vilniaus al. 10, 66119 Druskininkai
Tel./faks. (+370 313) 51034
www.sofa.lt

M.K. Čiurlionio memorialinis muziejus

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus įkurtas 1963 m. dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio tėvų namuose, kuriuose jis gyveno ir kūrė. Dviejuose šeimos nameliuose atkurta autentiška aplinka, kituose pastatuose veikia menininko biografiją ir kūrybą atspindinčios ekspozicijos. Muziejuje veikia skaitykla, kurioje sukaupta literatūra apie M. K. Čiurlionį, vyksta koncertai, renginiai, rengiamos vakaronės, rodomi filmai. Vienoje iš salių rengiamos parodos.

Tradiciniai renginiai Čiurlionio muziejuje yra šie:

Lietuvos muzikos akademijos fortepijono katedros studentų koncertai,

Nacionalinės filharmonijos fortepijono muzikos koncertai,

„Baltų lankų“ studijų savaitė,

Paskaitos apie dailę,

Lietuvo.s muzikų rėmimo fondo ir Druskininkų savivaldybės projekto „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ renginiai,

Pavieniai koncertai, tarptautinio festivalio „Muzika be sienų“ dalyvių koncertas, muzikos mokyklų koncertai.

M.K. Čiurlionio memorialinis muziejus
M.K. Čiurlionio g. 35, 66164 Druskininkai
Tel.(+370 313) 52755

V.K. Jonyno galerija

Galerija, priklausanti Nacionaliniam M. K. Čiurlionio muziejui, yra įkurta 1993 m. Čia eksponuojami lietuvių dailės klasiko Vytauto Kazimiero Jonyno visų laikotarpių kūriniai: piešiniai, grafikos ir tapybos, skulptūros darbai, vitražų projektai, dokumentinė medžiaga apie autoriaus sukurtus bažnyčių interjerus, rodoma filmuota medžiaga. Ekskursijos organizuojamos lietuvių, anglų, rusų, estų, suomių kalbomis. Vienoje salėje rengiamos keičiamos dailės kūrinių parodos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų ir iš privačių kolekcijų. Moksleiviams ir darželinukams galerijoje, kur gausu eksponatų, organizuojamos dailės pamokos – užsiėmimai. Taip pat yra vykdomi projektai su V. K. Jonyno dailės mokykla. Planuojami nauji kitų metų renginiai – plenerai, „Meistriškumo klasė“. Tradiciniai galerijos renginiai – kameriniai koncertai, minėjimai, susitikimai su dailininkais, keičiamos parodos, edukaciniai renginiai, paskaitos apie meną.

V.K. Jonyno galerija
M.K. Čiurlionio 41, 66164 Druskininkai
Tel. (+370 313) 55553

Mažoji galerija

Galerija įsikūrusi savotiškame meno kvartale, šalia M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus ir V. K. Jonyno galerijos. Čia rengiamos Druskininkų, Lietuvos ir užsienio dailininkų, fotografų kūrybos parodos.

Reikšmingiausios parodos:
• Vinco Kisarausko grafikos ir piešinių paroda;
• Algimanto Švėgždos pastelių paroda „Čiurlionio obelys“;
• Vytauto Šerio skulptūrų ir tapybos paroda;
• Laimos Drazdauskaitės tapybos paroda;

Mažoji galerija
M.K. Čiurlionio g. 37, 66164 Druskininkai
Tel. (+370 313) 557525.2. Merkinė
Merinė – tai be galo žavus ir ramus miestelis įsikūręs Merkio ir Nemuno upių santakoje ir turtingas savo archeologiniu paveldu.

Rotušė

1569 m. Merkinei gavus Magdeburgo teises, miestiečiai buvo įpareigoti pastatyti rotušę. Ji sumūryta XVI a. II pusėje. Pastatas yra Merkinės centrinės aikštės viduryje. Yra išlikęs XVI a. rotušės bokšto rūsys su cilindrinio skliauto fragmentu ir XVII a. pamatų liekanos. Rūsio patalpa yra kvadratinė, įėjimas – šiaurės pusėje. Sienos, esančios 2,8 m po žeme, yra akmenų ir plytų mūro. Skliautas iš plytų.

Merkinės piliakalnis

Merkinės piliakalnis su papiliu yra Merkinės miestelyje, Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Merkio ir Stangės upelio žiočių. 1971 m. piliakalnyje vyko archeologiniai kasinėjimai, ištirtas 52 m² plotas. Tyrimais nustatytas kultūrinio sluoksnis prie pylimo siekia iki 3,2 m storio. Sluoksnyje aptikti archeologiniai radiniai datuojami 11-17 a. po Kr. Viduramžių rašytiniuose šaltiniuose Merkinės žemė pirmą kartą paminėta 1377 m. Istoriniai dokumentai liudija, kad jos centras Merkinės pilis tris kartus, 1391, 1394 ir 1403 m., kryžiuočių buvo užpulta.

Merkinės kraštotyros muziejus

Kraštotyros muziejaus įkūrėjas – mokytojas Juozas Vitkus. Šeštojo dešimtmečio pradžioje jo iniciatyva Merkinės vidurinėje buvo įkurtas kraštotyros būrelis. Moksleiviai lankė Varėnos rajono įžymias vietas, kalbėdavosi su istorinių įvykių liudininkais. Vasarą organizuodavo kraštotyros ekspedicijas. Tada ir kilo mintis įkurti kraštotyros muziejų.

1968 m. muziejus buvo perkeltas į buvusią cerkvę, pastatytą 1888 m. ant Merkinės rotušės pamatų ir likusių sienų, kadangi surinktiems eksponatams mokykloje greitai ėmė neužtekti vietos. Cerkvė veikė iki 1940 m.
Muziejuje kaupiami Merkinės krašto archeologijos, istorijos, etnografijos, numizmatikos, dzūkų buities eksponatai, nuotraukos. Taip pat rengiamos nuotraukų, proginės, istorinės ir kt. parodos.

Merkinės kraštotyros muziejus
Dariaus ir Girėno a. 1, Merkinė, Varėnos raj.
Tel.: (8-310) 39136, (8-689) 26504, (8-310) 57178.

Informacija lankytojams
Darbo laikas:
Trečiadieniais – sekmadieniais 9.00–19.00 val.
Bilieto kaina:
Suaugusiems – 2 Lt;
Vaikams – 1 Lt;
Gido paslaugos nemokamos.

Genocido aukų muziejus
Šis muziejus 1996 m. įkurtas muziejininko Juozo Kaupinio iniciatyva.
Kadaise tai buvo žydo Laukinickio namas. 1956 – 1957 m. name buvo NKVD būstinė. Vėliau čia buvo įsikūrusi aludė, Merkinės kooperatyvo kontora.

Merkinės kryžių kalnelis

1945–1953 m. šioje vietoje buvo užkasami enkavedistų ir stribų nužudytų Dainavos krašto partizanų kūnai.

1972 m. šioje vietoje buvo įrengtas Merkinės vidurinės mokyklos stadionas.
Kryžiai pradėti statyti 1989 m. Merkinės Sąjūdžio grupės vadovo Juozo Kaupinio iniciatyva. Šiuo metu Kryžių kalnelyje stovi apie 200 įvairių kryžių ir koplyčia.

Merkinės kryžių kalnelis
Tel.: (8-689) 26504, (8-310) 57178.IŠVADOS
Žmones nuo seno viliojo kelionės, galimybė pažinti kitus kraštus. Tačiau tam, kad tinkamai galėtumėme įvertinti svetimų kraštų grožį, pirmiausia reikia pažinti savo šalį.

Mes siūlome dviejų dienų aktyvią pažintinę kelionę po Druskininkus ir Merkinę.

Norėdamos pasiekti darbo tikslą, mes:
· Pristatatėme miestus į kuriuos organizuojame pažintinę kelionę.
· Pateikėme kelionės maršrutą bei organizacinę informaciją.
· Aprašėme lankytinas vietas.

Atlikusios šį darbą, galime daryti tokias išvadas:
Druskininkai yra vienas iš nuostabiausių Lietuvos kurortų, kur sukurta puiki turizmo infrastruktūra – įsteigti aktyvaus poilsio centrai, veikia sveikatos, pramogų bei sporto kompleksai, pritraukianys didelius srautus turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių.
Ne ką mažiau įspūdingas Merkinės miestelis, kurio didelis privalumas yra gamta bei Merkio upė, kuria organizuojamos kelionės baidarėmis. Tai orginalus ir įspūdingas keliavimo būdas masinantis turistus.

INFORMACINIAI ŠALTINIAI

1. http://www.druskininkai.lt/index.php/lt/24322/ (Kulturinis kurorto gyvenimas )
2. http://www.regina.lt/main.php?lang=lt&id=2 (visbutis regina)
3. http://www.pusynas.lt/?lt=1115887336 (pusynas)
4. http://www.jerevan.lt/ (jerevanas)
5. http://www.druskininkai.lt/index.php/lt/22903/ (druskininku miesto muz,gruto parkas,ciurlionio,jonyno galerija,girios aidas, sofa, mazoji galer)
6. http://www.druskonis.lt/english/about.htm#Top#Top(apie druskininkus anliskai istorija)
7. http://lt.wikipedia.org/wiki/Druskininkai(drusk. Geografija, klimatas ir gamta, kaip dabar gyvena druskininkai )
8. http://www.druskonis.lt/druskininkai/apie_kurorta.htm#Top#Top (duskininku istorija ir legenda, druskininkai siandien)
9. http://www.istorija.lt/html/merkines2004_ivadas.html (apie merkines gamta)
10. http://www.dzukijosparkas.lt/gyvenvietes.htm (merkines istorja)
11. http://www.varena.lt/apie/istorija.php (sakinys apie herba)
12. http://www.varena.lt/apie/legendos.php (legenda apie merkinę)
13. http://lt.wikipedia.org/wiki/Merkys (merkys)
14. http://www.ula.lt/baidares.html (baidares)
15. http://www.centrasdainava.lt/dainava/maitinimas.htm (kavines )
16. http://www.varena.lt/turizmas/muziejai.php (buvusi rotuse,genocido)
17. http://muziejai.mch.mii.lt/Varena/merkines_krastotyros.htm (krastotyros muziejus, kryziu kalnelis)
18. http://www.heritage.lt/archeologija/aerofoto/merkines_piliakalnis.htm (merkinės piliakalnis)

Leave a Comment