Centrinė Italija

Centrinė Italija rudenį
(2003 m. spalio mėn. pradžia)

Italija – Pietų Europos valstybė, siekianti priešistorės laikus. Šalį juosia Apeninų kalnai, su daugybe upių ir upelių, žaliuojančių slėnių. Juose keliautojo dėmesį patraukia unikalia architektūra išsiskiriantys statiniai su įvairių formų saulėje spindinčiais šlaitiniais stogais, nedideliais langais, skendintys gėlėse, apsupti sodų, kuriuose ganosi kaimenės ožkų ar avių. Kalnų viršūnėse daug kur galima pamatyti didžiulius kryžius. Jie įspūdingiausiai atrodo apšviesti naktį.
Keliaujant smagu stebėti besikeičiančius vaizdus – o jų tiek daug – ir kiekvienas kažkuo savitas, skirtingas. Kalnų keliai veeda į mažus miestelius ir kaimus. Atėjus žiemai, pasiekti atokesnes vietas būna sudėtinga, nes kalnuose dažnai sninga. Centrinė Italija gali pasidžiaugti geromis oro sąlygomis – ten nebūna didelių šalčių. Net ir spalio mėnesį dieną temperatūra siekia +26, o lapkritį – apie 20 laipsnių Celsijaus.
Centrinėje Italijoje ypač populiaru valgyti makaronus keletą kartų per dieną. Visada ant pietų ar vakarienės stalo puikuojasi raudonas arba baltas vietos gamintojų vynas. Priešingai negu Pietinėje Italijoje, jos centrinėje dalyje picos nėra populiarios. Tačiau jų paskanauti galima ir čia, užsukus į pakelės piceriją arr užkandinę.
Žmonės Italijoje paslaugūs ir draugiški. Tačiau susikalbėti su jais ne visada taip paprasta. Italai nėra labai gabūs užsienio kalboms, todėl užsieniečiams, nemokantiems italų kalbos, būna sunku. Italai niekada žodžio kišenėje neieško, visada savimi pasitiki ir yra išradingi, todėl su

u jais bendrauti labai lengva ir smagu.

Asyžius (Assisi) yra įsikūręs Umbrijos vyskupijoje, kalnuotoje vietovėje, ant vakarinės Subasio kalno (424 metrai viš jūros lygio) atšakos.
Tai viduramžių miestas, išlaikęs savo istoriškumą per amžius. Jį saugo didžiulės penkių kilometrų ilgio gynybinės sienos. Šiame garsiame mieste yra palaidotas šv. Pranciškus.
Namai pastatyti ant žemės pylimų , o tarp jų – viduryje stūksanti tvirtovė. Architektai Asyžiui suteikė puikią išvaizdą – gatvės, namai yra būdingi viduramžių miestams, statytiems ant šlaitų. Mieste nėra simetrinių statinių, nes restauravimai vyko daug kartų. Namus dengia gryno molio stogai.

Perudžija (Perugia) buvo įkurta umbrijiečių dar priešistorės laikais. Jau 1308 m. duris atvėrė naujasis universitetas. Valdžią savo rankose turėjo popiežius. Umbrijiečiai nuo senų laikų nededa druskos į duonos gaminius, nes kažkada miestui buvo įvesti druskos mokesčiai. Po „Druskos kaaro“ popiežius pastatė Paolinos tvirtovę. 1789 m. Umbriją užkariavo Napoleonas. Tik 1859 m. perudžijiečiai išvarė popiežiaus atstovus ir įkūrė laikiną valdžią.

Roma – Italijos sostinė, kultūrinis, politinis ir istorinis centras, išsidėstęs tarp Tiberio upės žiočių. Miesto istorija siekia 750 m. pr. Kr. Šiame istoriniame Europos centre galima pamatyti daugybę didžiųjų istorinių paminklų, siekiančių antikos laikus.
Amžinosios Romos centras yra užpildytas senųjų romėnų statinių – Caius Cestius piramidė, įvairiausios katakombos, Piazza Navona (Navonos aikštė), kurios prieigoje yra didysis Panteonas, laikomas pasaulyje geriausiai suprojektuotu statiniu, taip pat mi

ieste gausu įspūdingų fontanų – vienas žymiausių – Trevi fontanas, kitas – Fontana della Barcaccia – todėl dažnai Roma vadinama ir fontanų miestu.
Italijos širdyje gausu viduramžių, renesanso ir baroko stiliaus meno šedevrų – San Giovanni bažnyčia, Ispanų laiptai.
Romos vakaruose, išilgai Tiberio upės, yra Vatikano miestas, turintis nepriklausomos valstybės statusą, ir valdomas popiežiaus. Jame galima pamatyti daug žymių viduramžių laikų pastatų.

Spoleto priklauso Umbrjos provincijai ir yra pačiame Italijos centre. Mažame miestelyje galima rasti senovės Umbrijos meno ir architektūros paminklų. Spoleto kažkada priklausė lotynų kolonijai, vėliau integravosi į romėnų bendruomenę. Dėl tokių istorijos vingių susiformavo skirtingi architektūros stiliai. Miestelio klestėjimo laikai – 6-asis amžius. Antikinis tiltas Ponte delle Torri veda į aukšai ant kalno iškilusią tvirtovę-muziejų. Dar yra išlikę romėnų statytos miesto sienos liekanų. Miestelis pilnas į labirintą panašių mažų gatvelių, kuriomis dieną viena po kitos zuja mašinos. Įspūdingi akmeniniai laiptai, kylantys į viršų, veda į katedrą (Duomo). Ant šalia esančio kalno stovi didžiulis lempomis apšviestas kryžius, kuris naktį matomas iš labai toli.

Terni yra šiuolaikinis pramoninis miestas. Bet jame taip pat galima rasti daug romėnų laikų paminklų – tvirtovių, gynybinių sienų. Miestą vagoja nuostabios upės. Čia yra įžymus šv. Petro (S. Pietro) vienuolynas.

Leave a Comment