Čekija

1717 0

PLOTAS-78860 km2
GYVENTOJAI-10,321 mln.(žm./km2)
Valdymo forma-prezidentinė respublika
Kalba – Čekų
Tikyba –katalikų
Piniginis vienetas-Čekijos krona
Sostinė-Praha (1,216 mln.gyv.)
Kiti didesni miestai-Brno,Pilzenas,Ostrava.

Gyventojų ūkinė veikla;
Žemės ūkis-6 /
Pramonė-41 /
Aptarnavimo sfera-53 /

Pajamos vidutiniškai vienam gyventojui

11100 (jav./dolerių.)

GAMTA.

Čekija yra neukštų kalnų ir aukštumų kraštas.Apie 60 / jos ploto
plyti 200-600 m aukštyja.Kraštą supa hercininiai Čekijos masyvo kalnai,susiskaldę alpinės kalnodaros metu.Pietvakariuse
driekiasi Čekijos miško ir Šumavos kalnai,šiaurės vakaruose –
Krušnė,arba Rūdiniai kalnai,šiaurės rytuose – Krkonošas,
arba Sudetai ,kuriuose yra aukščiausia krašto viršūnė Snežka
(1602 m).

Pietryčiuse iškilusi Čekijos – Moravijos aukštuma.Čekijos
Masyvas susidaręs iš kristalinių ir metamorfinių olienų.Yra
granitų,gneisų,kristalinių skalūnų.

Čekijos Masyvą nuo karpatų skiria Moravijos Vartų įduba,
o pačiuose šalies vakaruose yra Paalabio žemuma.Rūdinių kalnų
pašlaitėse įsikūrėę visoje Europoje garsūs Karlovi Varų ir
Marianske Laznės gydomieji kurortai. Jų mineralinių versmių
temperatūra yra iki 70 laipsnių karščio.

Kraštas naudingas naudingųjų iškasenų.Yra rusvųjų ir akmens anglių,geležies ir polimetalų rūdų,grafito,koalinio
porcelenui ir kvarcinio smėlio krištolui gaminti.Taip pat
randama aukso,sidabro,urano,volframo.

KLIMATAS-vidutinių platumų ,einant iš vakarų į rytus jis
darosi vis labiau žemyninis.Vidutinė liepos temperatūra yra
apie 20 laipsnių šilumos,bet aukštumose tik 13-15 laipsnių,
o sausio –0-2laipsniai ,žemumose ir-7/-8 laipsniai šalčio kalnuose.

Čekijos tarpukalnėse iškrinta 450-600 mm kritulių,o Čekijos
Masyve-1200-1500 mm.Daugiausia kritulių būna vasarą.Sniego
danga kalnuose išsilaiko apie tris mėnesius , o lygumose – vos
keles saavaites.

ČEKIJA YRA EUROPOS ŽEMYNO CENTRE. JI RIBOJASI SU VOKETIJA,LENKIJA,SLOVAKIJA,
AUSTRIJA.LIETUVĄ NUO ČEKIJOS SKIRIA
LENKIJA (MAZDAUG 600 KM ). VALSTYBĖ
IŠ VAKARŲ Į RYTUS NUSITESUSI DAUGIAU
KAIP 400 KM , O IŠ ŠIAURĖS Į PIETUS-150-250 KM.
PLOTU JI NEDAUG DIDESNĖ UŽ LIETUVĄ.ŠALIS
NETURI PRIĖJIMO PRIE JŪROS-TIEK NUO BALTIJOS JŪROS ŠIAURĖJE,TIEK NUO ADRIJOS
JUROS PI

IETUOSE JĄ SKIRE MAŽDAUG 300 KM
ATSUMAS.REFERENDUMO SPRENDIMU 1993 M.
SAUSIO 1 d . ČEKIJA IR SLOVAKIJA ATSISKYRĖ.
ČEKIJA – AUKŠTOS KOKYBĖS PRODUKCIJOS IR
PRIPAZINTO TURIZMO KRAŠTAS..
ADMINISTRACINIŲ ATZVILGIU JI PADALINTA
I 7 SRITIS.

VIDAUS VANDENYS
UPĖS PRIKLAUSO SIAURĖS JŪROS IR JUODOSIOS JŪOS BASENAMS.UPIŲTINKLAS YRA GANA TANKUS,BET TIK KELIOS IS JŲVANDENINGOS.DIDŽAUSĖ UPĖ–LABĖ
(VOKIETIJOJE –ELBĖ;ČKIJOJE YRA TIK JOS
AUKŠTUPYS.JI ĮTEKA Į ŠAURĖS JŪRĄ.
KAIRIOJO LAPĖS INTAKO VALTAVOS
PAKRANTĖSE ĮSIKŪRUSI PRAHA.IŠ ČEKIJOS-
MORAVIJOS AUKŠTUMŲ NEDIDEKĖS UPĖS
SUTEKA Į MORAVĄ,O ŠI SAVO VANDENIS
PLUKDO Į DUNOJŲ,TEKANTĮ AUSTRIJOS
IR SLOVAKIJOS PASIENIU.

DIRVOŽEMIAI,AUGALAI

GYVŪNIJA.

ŽEMUMOSE PAPLITĘ JUODŽEMIAI,
O AUKŠTUMOSE – RUSVIEJI MIŠKŲ DIRVOŽEMIAI.TAČIAU BEVEIK PUSĘ
KRAŠTO PLOTO UŽIMA JAURINIAI DIRVOŽEMIAI.

ČEKIJOJE M

. . .

Lietuvos užsienio prekyboje Čekoslovakijai tenka trečioji
vieta (po Vokietijos ir Lenkijos).Lietuva iš Čekijos gaunhas įrenginių maisto ir chemijos pramonei,sunkvežimių,troleibusų,šilunvežių,motociklų,
staklių,lengvosios pramonės gaminių.Čekijai tiekemi
lietuviški televizoriai,šaldytuvai,grąžtai,galvaniniai
elementai,žuvų koncervai ir kitka.

Join the Conversation

×
×