Sostinė: PrahaSantvarka: respublikaGyventojų skaičius: 10.3 mln.Plotas: 78 864 km2Valstybinė kalba: čekųES šalis kandidatė nuo: 1997 m. Valiuta: Čekijos krona
Čekija – labiausiai industializuota Vidurio Europos šalis, turi modernų ūkį, joje aukštas pragyvenimo lygis.
Čekija – buvusi po Pirmojo pasaulinio karo susikūrusios nepriklausomos Čekoslovakijos valstybės dalis. 1993 m. Slovakija atsiskyrė nuo Čekijos taip taikiai, kad tos skyrybos buvo pavadintos aksominėmis.
Praha – viena gražiausių Europos sostinių. Šiame senoviniame mieste šalia istorinio centro išaugo milžiniškas prekybos centras. Ir pramogauti, ir verslo reikalais į Prahą atvyksta daug žmonių.
Čekijos sostinė Praha garsi bažnyčiomis su paauksuotais stogais, dėl kurių vadinama Auksine Praha.
Karolio tiltas Prahoje jungia Senamiestį rytiniame Vltavos upės krante su Mažuoju miestu vakariniame krante. Senovėje šis 400 m ilgio tiltas buvo ne tik svarbiausia miesto arterija, bet ir eisenų kelias karūnacijų ir kt. valstybinių švenčių metu. Kontrreformacijos metu ant jo pastatyta 30 šventųjų statulų; pasakojama, kad pamaldūs pėstieji eidami per tiltą prieš kiekvieną statulą nusiimdavo kepurę.
Daugiau kaip prieš keturis šimtmečius Prahos rotušės fasade įtaisytas astronominis laikrodis tebetraukia turistus. Jis ne tik laiką rodo, bet ir saulės bei mėnulio fazes, žvaigždžių judėjimą, lygiadienius ir švenčių dienas. Kiekvieną valandą giltinė apverčia smėlio laikrodį ir patraukia varpo virvę. Pro dureles virš laikrodžio išeina dvylika apaštalų.
Prahoje čekas režisierius Milošas Formanas filmavo filmą apie Mocartą (“Amadėjus”, 1984), šiame mieste sukomponavusį geriausius savo kūrinius ir labai jį branginusį.
Pasaulyje žinomas čekų Bohemijos krištolas, porcelianas ir stiklas, pastarasis gaminamas Vakarų Čekijoje iš smulkučio smėlio. Viduramžių amatininkai garsėjo įstabiais vitražais. Šiandien Bohemijos stiklo dirbiniai vertinami dėl kokybės ir dailumo.
Prahos Karlo universitetas, įkurtas 1368 m., yra seniausias Vidurio ir Rytų Europoje.
Alus – tradicinis čekų gėrimas (“Pilsner”, “Budweiser”). Jį šalis gamina ir eksportuoja; pagal apynių derlių Čekijai tenka 4 vieta pasaulyje, pagal alaus eksportą – 2 vieta pasaulyje, na o pagal alaus suvartojimą vienam gyventojui – 1 vieta pasaulyje.
Čekų ūkiai labai našūs, derlingumas didžiausias Vidurio Europoje; nors didelė dalis dirbamos žemės priklauso valstybei. Daugiausiai auginama kviečių, rugių, miežių, apynių ir rapsų. Kaip ir kaimyninės valstybės Čekija specializuojasi mėsos ir pieno gyvulininkystėje, todėl didelė dalis grūdų suvartojama pašarams.
Pramonė Čekijoje turi seną istoriją. Jau XIII a. kalnuose pradėta kasti naudingąsias iškasenas, kasyboje ir dabar dirba labai daug žmonių. Gamyboje svarbią vietą užima automobiliai, sprogmenys, plastmasės ir tekstilė. Tačiau čia pramonė smarkiai teršia orą.
Teatras: simboliška, kad Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas yra ir dramaturgas, nes šioje šalyje teatro tradicija siekia net XIII a. Teatras daro įtaką ir kitoms meno šakoms, ypač muzikai, literatūrai ir kinui.
Prahoje nuolat skamba muzika: ąžuolo paneliais išmuštose kavinėse koncertuoja liaudies dainininkai ir džiazo muzikantai; Nacionaliniame teatre išsipuošusiai publikai, sėdinčiai į daugiaaukštį vestuvinį tortą panašiuose balkonuose, visados entuziastingai grojami Mozarto, Bethoveno, Berliozo, Listo, Wagnerio ir Čaikovskio kūriniai. Garsiaisi čekų kompozitoriai, žadinę tautinius jausmus – tai Smetana, Dvoržakas, Janačekas.
Čekų rašytojas Franzas Kafka pagarsėjo kurdamas pasakas, kuriose pilna košmariškų kliūčių ir metamorfozių, keistuoliškos ir žiauriai sąmojingos moralinės painiavos.