nato

by

TURINYS

I. Kas yra NATO?II. Istorinė apžvalgaIII. NATO struktūrosIV. Šiaurės sąjungos taryba(NAC)V. NATO karinė struktūraVI. Pagrindiniai NATO komitetai susiję su NACC/PFPVII. Partnerystė taikos labuiVIII. Gynybos planavimo komitetas (DPC)IX. Branduolio planavimo grupė (NGP)X. Karinis komitetasXI. NATO tarptautinis karinis personalasXII. Bendradarbiavimo su ne NATO valstybėmis struktūrosXIII. Ginklų kontrolėXIV. Naujos pajėgų struktūrosXV. NATO vaidmuo taikos taikos palaikimo procese buvusioje JugoslavijojeXVI. NATO finansavimasXVII. NATO plėtimasisXVIII. Madrido deklaracijaXIX. Lietuvos integracija į NATOXX. Visuomenės nuomonė: Baltijos šalių gyventojų apklausaXXI. Išvados

KAS YRA NATO?Mes visi daug kartų girdėjome keturių raidžių dėmeną „NATO“, bet ne visi gerai žinome kas tai yra per organizacija, kuo ji užsiimair kam ji reikalinga. Ypač dažnai pradėta kalbėti apie tai po nepriklaunybės atgavimo Lietuvoje.NATO-tai Šiaurės Atlanto organizacija, kuri buvo įkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį, yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Ši sutartis įpareigojašalis-nares ginti savo ir kitų laisvę ir nepriklausonybę. Kilus pavojui jų saugumui visos narės turi padėti šaliai, kuriai gresia užpuolimas. Vienos šalies užpuolimas yra laikomas visų užpuolimu.NATO tikslas yra išsaugoti taiką ir užtikrintiją ateityje. Šio Aljanso veiklos sriryje yra aktyviai užmezgami partnerių santykiai su daugeliu kitų dalių:su 24 šalimis, dalyvaujančiomis programoje „Partnerystė taikos labui“, pagrįsta bendruoju dokumentu ir atskiromis partnerystės programomis, su 44 šalimis-Euroatlantinės partnerystės tarybos narėmis-tarp kurių yra 19 NATO narių, partnerystė yra pagrįsta išsamiu veiksmų planu. Taip pat yra aktivaus bendradarbiavimo tarp savo narių ir partnerių tokiose srityse kaip civilinių katastrofų planavimas, pagalba nelaimėsw atvėjais, mokslinės ir ekologinės programos forumas. Nors kiekviena šalis turi pati planuoti, kokių priemonių imsis civilinių katastrofų atvėjais, vis tiek vyksta bendradarbiavimas su kitomis NATO narėmis siekiant užtikrinti, kad civilniai Aljanso resursai būtų efektyviai panaudojami, kai jų prireika tokiai katastrofinei situacijai suprasti.Tokiomis aplinkybėmis NATO dažnai veikia kaip koordinatorius, kad pagalbos prašymai, būtų nukreipti tokiam katastrofų sprendimų centrui kuris būtųgeriausiai pasiruošęs padėti. Pavyzdžiui, 1997m NATO koordinavimas padėjo Jungtinų Tautų Humonitariniam departamentui teikti pagalbą potvynio užlietomis Vidurio Europos teritorijoms. NATO taip pat vadovauja keletai savrbių tarptautinių mainų programų, susijusių su mokslinėmis ir ir ekologinėmis problemomis, kurios kelia rūpestį ir NATO priklausančioms valstybėms, ir šalims-NATO partnerėms. Šios programos remia mokslinius tyrimus, skatina nacionalinių mokslinių ir technologinių resursų plėtojimą ir per tarptautinį bendradarbiavimą įgalina taupyti. Didelė dalis tokios veiklos yra skirta spręsti su gynyba susijusias ekologines problemas, turinčias neigiamos įtakos kaimyninėms tautoms ir kurias galima išspręsti tik bendrai.

Lietuva, kaip ir kitos šalys išsilaisvinusios iš komunizmo gniaužtų ėmė siekti narystės šioje organizacijoje. Įstojus į šią organizaciją Lietuva gautųgarantijas, pirmiausia nuo netolimos kaimynės Rusijos. Bet pirmiausiai Lietuva turi pasiruošti stojimui į NATO, o tam reikia stiprios ekonomikos, didelių išlaidų.ISTORINĖ APŽVALGANATO įkurimą paskatino antras pasaulinis karas, kuris atnešė daugelių žmonių mirčių, bei milžiniškus finanasinius nuostolius. Taip pat pasibaigus antrajam pasauliniam karui Sovietų sąjunga įsitvirtino Rytų Europos šalyse, vakarams kylo grėsmė. 1947m. Pabaigoje ir 1948m pradžoioje Maskvosnurodymu Italijoje ir Prancūzijoje prasidėjo masiniai komunistų vadovaujami streikai. 1948m. Vasario mėnesį, po perversmo,komunistai atėjo į valdžią Čekoslovakijoje. 1948m. Birželį SSSR pradėjo Vakarų Berlyno Blokadą. Vakarų šalys ėmė svarstyti karinės sąjungos įkurimo galimybes.Dar 1948m. Kovo mėnesį D. Britanija, Prancūzija, Belgija, ir Liuksenburgas Briuselyje įkūrė karinę sąjungą, bet ji buvo nukreipta prieš stiprėjančią Vokietija. 1948m. Pabaigoje dėl karinės sutarties prasidėjo derybos. Be jau minėtų šalių prie jos kūrimo prisidėjo ir JAV, Kanada, Danija, Islandija, Italija, Norvegija ir Portugalija. 1949m. Balandžio mėnesį buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis( North Atlantic Treaty Organition/NATO).Pasirašant NATO sutartį buvo numanyta, kad ji galios 20 metų. Po to kiekviena šalis galės visiškai laisvai išstoti iš šio karinio bloko. Nusprendusių pasitraukti nebuvo. Netgi priešingai į šią organizaciją įstoti dar kelios šalys: 1952m. –Graikija, 1955m. Vakarų Vokietija, 1982m.- Ispanija, kuri tapo 16 bloko nare.Tiesa tarp NATO narių buvo ir nesusitarimų, 1966m. Iš NATO išstojo Prancūzija, kuri buvo netenkinta JAV įsivyravimu šioje organizacijoje . Tačiau Prancūzija ir toliau dalyvavo politinėje karinio bloko veikloje. 1974m. Kilus kariniam konkfliktui tarp Graikijos ir Turkijos dėl Kipro iš organizacijos pastraukė Grakija, bet 1980m. Vėl ji įstojo. 1986m. Iš organizacijos pasitraukė Ispanija, bet vėliau ir jį sugrįžo į karinį bloką. 1997m. Į NATO buvo pakvietstos dar trys šalys siekiančios narystės kariniame bloke-Lenkija, Vengrija ir Čekija. Jos buvo laikomos geriausiai pasiruošusios šalys stojimui į NATO. 1999m. Jos buvo priimtos. Šios šalys paskutinės iki 2004m. Priimtos šalys. Viso 19 šalių: Belgija, Danija, Čekija, Graikija, Islandija, Jspanija, Italija, D. Britanija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksenburgas, Norvegija, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Turkija, Vendrija, Vokietija. Tokios šalys kaip Švedija, Suomija, Šveicarija nėra NATO narės, tačiau galėtų tapti nedelsant, jei tik pareikštų norą, nes jos atitinka Aljanso keliamus reikalavimus šalims narėms.
Buvo sukurta NATO emblema, kuri 1953m. Tapo oficialia NATO emblema. NATO emblema- tai apskritimu apibrėžtos komposo rodyklės, ratas simbolizuoja vienybę ir Bendradarbiavimą , komposas- bedrą taikos siekį.Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplėtojo savo politinės bei karinės struktūras, apibrėždama kitokius Europos saugumo aplinkybes. NATO struktūrų ir politikos pakitimai atspindi bendrą NATO valstybių susitarimą tęsti politinį ir karinį bendradarbiavimą, būtiną jo bendram saugumui.1989m. Europoje prasidėjo fundamentalūs politiniai pasikeitimai, kurių dėka baigėsi karinis ir ideologinis Europos pasidalijimas ir iširo Varšuvos paktas. Sovietų sąjungos žlugimas 1991m. Prtatęsė šį procesą. Pažymėtos ir kitos po 1989m. Įvestos svarbios naujovės. Tai naujos strategijos koncepcijos priėmias Romos aukščiausio lygio susitikime 1991m., išaugęs bendradarbiavimas ir koordinacijasu kitomis tarptautinėmis institucijomis. Koncepcija numatė mažinti priklausomumą nuo branduolinio ginklo.Tuo pačiu metu , siekdamos užtikrnti saugumą visoje Europoje; NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiauti ir įtraukė naujų partnerių iš Vidurio Europos.NATO struktūrų ir politikos transformacija iniciavo NATO valstybių, ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikimas Londone 1990m.liepos mėn., ir sustiprino 1993m. Lapkričio mėn. Romoje priimti sprendimaipagrindiniu šio persitvarkimo komponentu tapo artimų saugumo ryšių su Vidurio ir Rytų Europos bei buvusiomis Sovietų sąjungos valstybių užmezgimas, įdiegiant Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo taryba( NACC) ir kiek vėliau parengient Partnerystės taikos labui programą(PFP).Reikėtų pažymėti ir kitas svarbias naujoves įvestas po 1989m. Tai naujos strategijos koncepcijos priėmimas, išaugęs bendradarbiavimas ir koordinacija su tokiomis tarptautinėmis institucijomis kaip JT, ESBO, VES, ES, bei nutarimas dėl galimybės panaudoti NATO pajėgas ir patirimą tarptautinėmis taikos palaikymo operacijomis. Nuo 1992m. Iki sėkmingo taikos susitarimo 1995m. Gruodžio mėn. Pasirašymo beibei NATO vadovaujamų taikos palaikimo pajėgų (IFOE) įvedimo NATO paremė JT taikos palaikimo operacijas buvusioje Jugoslavijoje.
Dėl krizių buvisioje Jugoslavijoje ir kitose regionose daugiau dėmesio buvo skiriama naujam NATO vaidmeniui valdant krizes ir palaikant taikos bei numatant būdus kaip geriausiai koordinuoti NATO ir kitų organizacijų veiksmus.Dabartinė NATO struktūra buvo patvirtintya per 1999m. Balandžio 23-25 dienomis vykusį aukščiausio klygio susitikimą. Tada patvirtintoje deklarcijoje (The Washington Declration) buvo suformuluotos XXIam. Aljanso NATO lyderiai patvirtino, kad kolrktyvinė gynyba yra Aljanso prioritetas. Be to Aljansas turi sugebėti atsiliepti į riziką saugumui jis plėsis, veiks su kitomis institucijomis darbuosi su partnerėmis ir Viduržemio jūros regiono vastybėmis. Buvo akcentuota ir transatlantinių ryšių svarbą. NATO STRUKTŪROSPagal Vašingtono sutartį NATO struktūros yra dvilypės-politinės ir karinės. Svarbiausias aljanso bruožas yra struktūrų –politinių viršenybė yra neginčijama, visi sprendimai yra privalomi politinėje arenoje. Netgi NATO būstinė simbolizuoja dvilypumą, nes yra dvis atskiros organizacijos struktūros: NATO Tarptautinis sekretorjatas ir NATO Tarptautinis karinis sekretorjatas.ŠIAURĖS SĄJUNGOS TARYBA(NAC)Svarbūs klausimai sprendžiami aukščiausio lygio susitikimuose, kuriose dalyvauja vyriausybių vadovai. Sekretorių renka visų šalių atstovai,jis vadovauja susirinkimams, o jam neatvykus- pavadutojas. Per ministrų susitikimą vienas uš užsienio ministrų rotacijos pagal anglų abėcėlės principu skiriamas Garbės svečias. Tarybos sprendimai priimami susitarimo budu, nenumatyta balsavimo arba daugumos sprendymo teise. Kelti klausymus turi teisę kiekvienas valstybės atstovasarba Generalinis sekretorius.NATO KARINĖ STRUKTŪRAPagrindinis Karinio komiteto uždavinys- užtikrinti dalyvaujančių valstybių teretorinės gynybos schemą. Karinis komitetas yra atsakingas už NATO politinei valdžiai siųlomas rekomendacines priemones, kurios reikalingos anot komiteto, bendrai NATO teritorijos gynybai užtikrinti, ir už teikiamas gaires kariniais klausymais vyriausijai NATO vadovybei ir Jungtinių pajėgų Atlante vadovybei.Kariną komitetą kontroliuoja Šiaurės Atlanto taryba ir Gynybos planavimo komitetas, o kai reikal;ai susijęsu branduoliniu ginklu- Branduolinio planavimo grupės politinė vadovybė.
Atstovaujant valstybėms prie NATO karinio komiteto yra ir išimčių. Be Islandijos , kuri neturi savo karinio atstovo, Kanados atstovavimas yra specifinis, nes ji neturi atskiros karinės misijos ir jos karinis atstovas priklaoso bendrai karinei misijai.Du kartus per metus į Karinio komiteto posėdžius renkasi Gynybos štabo viršinikai. Karinis komitetas pataria NATO politinei vadovybei bendros gynybos klausymais. Komitetas teikia pasiulymus karinės politikos ir strategijos klausymais, duoda tiesioginius pavedimus NATO vadavietėms. Jis taip pat rengia kasmetinius Aljanso karinių pajėgų vertšinimus, krizių atvėjais pataria Šiaurės Atlanto tarybai ir Gynybos planavimo komitetui karinės padeties problemomis, duoda rekomendacijas dėl jėgos panaudojimo, operacijos plano įgyvendinimo.Karinio komiteto veiklą užtikrina Tarptautinis karinis sekretorjatas. Ją sudaro Aljanso valstybių kariškiai, tiesiogiai pavaldūs tik Sekretoriato direktoriui.Dirbti NATO kariniam komitetui padeda tarptautinis karinis personalas bei įvairios specializuotos karinės agentūros, kuriančias specificines šio komiteto veiklos sritis.PAGRINDINIAI NATO KOMITETAI SUSIJĘ SU NACC/PFP

PARTNERYSTĖ TAIKOS LABUIJi pristatyta NATO 1994m. Sausio mėn. Briuselio aukščiausio lygio susitikime. Ši programa siekė išplėsti ir intensyvinti politinį bei karinį bendradarbiavimą Europoje, padidinti stabilumą, sumažinti grėsmę taikai ir stiprinti Aljanso bendradarbiavimą. Joje dalyvauja ir Lietuva.GYNYBOS PLANAVIMO KOMITETAS(DPC)Gynybos planavimo komitetas sprendžia bendros gynybos ir gynybos planavimo klausymus.BRANDUOLINIO PLANAVIMO GRUPĖ(NGP)Tai pagrindinis konsultacijų forumas dėl branduolinių pajėgųvietos NATO saugumo ir gynybos politikoje.KARINIS KOMITETASTai vyriausioji vadovybė, kurią kontroliuoja taryba ir DPC, o kai reikalai susiję su branduoliniu ginklu-NPG. Jis susideda iš vyriausybių štabų viršininkų.NATO TARPTAUTINIS KARINIS PERSONALASSvarbiausias NATO gyvybingumo ir stiprybės simbolis yra integruota Aljanso karinė struktūra. Jos esmė yra vastybių narių teritorinė gynyba prieš bet kokia agresiją. Aljansui aktyviai įsitraukus į taikos palaikymo už NATO vastybių teritorijų ribų (Bosnija ir Kosovas) ir įgyvendinant Taikos partnerystės iniciatyvą, inegruotos karinės struktūros užtikrina ir jų gynybą. NATO integruotos karinės struktūros yra pačios karinės pajėgos. Integruota karinė struktūra susideda iš pajėgų, kurias NATO valstybės, atsižvelgdamos į situacijas tam tikromis sąlygomis, priskiria Aljansui. Jas sudaro reagavimo ir pagrindinės pajėgos. Šias pajėgas sudaro tike nacionalinės pajėgos, tiek daugianacionalinės formuotės. Šiuo metu Danijos ir Vokietijos, Nyderlandų ir Vokietijos, ir du JAV ir Vokietijos, keturi daugianacionaliniai korpusai. Ypatingais atvėjais gali būti panaudotas ir Eurokorpusas. Ją sudaro Belgijos, Ispanijos, Islandijos, Liuksneburgo, Prancūzijos, Vokietijos pajėgos.

Aljansui kaip organizacijai priklauso labai nedidelės karinės pajėgos, visos pajėgos priklauso atskiroms valstybėms. NATO tiesiogiai priklauso keletą vadaviečių, dalis intergruotos oro gynybos struktūrų, ankstyvojo perspėjimo ir valdymo pajėgos, tam tikri ryšių padaliniai, Aljanso jūrų pajėgos, nuolat esnančios jūroje, specialios greito reagavimo formuotės. Aljansas turi savo dispozicijas ir kelias specializuotas karines mokyklas. NATO karinės nacionalinės pajėgos sparčiai keičiasi. Saugumo sampratos pasikeitimą rodo NATO gynybos struktūros pokyčiai. Antai prieškeletą metų pagrindinės NATO kovinės sausumos pajėgos buvo sumažintos 35%, pagrindinės jūrų pajėgos-30%, NATO kovinės eskadrilės-40%. Gerokai sumažėjo ir NATO valstybių karinės pajėgos ir išlaidos gynybai. NATO antžeminių branduolių raketų skaičius sumažėjo net 80%. Aljanso valstybės pertvarko savo pajėgas, orientuodamasios į mažesnio mąsto operacijas, tai pat krizių valdymą ir taikos palaikymą. Atsisakyta šauktinės armijos ir kuriama profesonali armija kurios išlaikymas pigesnis.BENDRADARBIAVIMO SU NE NATO VALSTYBĖMIS STRUKTŪROSŠiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos (NACC) ir Partnerystės taikos labui (PFP) sukurimas atvėrė galinybes dialogiui ir bendradarbiavimui su Vidurio ir Rytų Europos šalimis ir neseniai nepriklausonybę atgavusiomis šailimis, atsiradusiomis po Sovietų sąjungos žlugimo. Tokiu būdu siekiama išplėsti inetnsyvinti politinę bei karinę bendradarbiavimą Europoje,k padidinti stabilumą, sumažinti grėsmę, taikai, kurti glaudesnius santykius įgyvendinant demokratinius principus.Remiantis NACC ir PFP sėkmė Aljanso nariai ir bendradarbiavimo partneriių užsienio reikalų ministrai 1997m. Įkūrė Euro-atlantinės partnerystės tarybą(EAPC). EAPC yra NACC įpedinė- forumas politinėmis ir saugumo konstucijomis bei sustiprintam PFP bendradarbiavimui.PFP ypatingas dėmesys kreipiamas į praktinę su gynyba ir kariniu bendradarbiavimu susijusią veikla, o NACC- plačiu politinių ir saugumo klausimais konsultacijų forumas, kuriame taip pat tvarkomi bendradarbiavimo su saugumu susiję ekonominiai informacijos , aplinkos apsaugos reikalai. Esminis NACC ir PFP skirtumas yra tas kad NACC yra daugiašalis forumas, o PFP susitelkusi į individualų partnerių bendradarbiavimą su NATO. NACC nustatė darbo plano visų narių bendradarbiavimo veiklas, kiekvienas PFP partneris kartu su NATO vykdo individualią partnerystės programą(IIP), kurioje nustatyta specifinė Bendradarbiavimo veikla, suderinta tarp NATO ir konkretaus partnerio ir apibrėžta partnerystės darbo programoje.
PFP sprendžia šiuos karinio bendradarbiavimo ir gynybos klausymus:· Civilinių ir kariškių santykiai ir demokratinė ginkluotų pajėgų kontrolė;· Gynybos tiekimo programos· Karinis bendradarbiavimas· Skrydžių bendradarbiavimasNACC veiklos sritys:· Civilinė/karinė oro judėjimų valymo koordinacija· Gynybos produkcija pertvarkimas civilinėms reikmėms· Ginklų kontrolė· Nusiginklavimas ir branduolinio ginklo neplatinimas· Oro erdvės gynyba· Regioniniai konkfliktai ir saugumasNuo 1992m. Bendradarbiavimas mokslo ir apsaugos programosde, ypač tose mokslo9 srityje kurios susiję su saugumu. NACC darbo plane taip pat numatyti klausymai, susiję su informacinę veikla.EAPC tęsia NACC veiklą, pradėtas konsultacijas bei bendradarbiavimą ir kitoje veikloje, pvz. Ekonominiais klausymais.GINKLŲ KONTROLĖAljanso tikslas-užkirsti kelią NBC(branduolinių) ginklų platinimui, bei juos naikinti diplomaqtinėmis priemonėmis. Šiaurės Atlanto taryba įkūrė politinę-karinę grupę dėl ginklų platinimo (SGP). Ji vykdo tarptautinę ginklų kontrolę bei reguliuoja nuginklavinimo ir neplatinimonormas, susitarimus. Taip pat buvo įsteigta NATO vyriausioji gynybos grupė platinimo klausymais (DPG), kuri svasto karines galimybes, reikalingas siekiant sustabdyti NBC platinimą ir apsaugoti NATO gyventojus, teritoriją bei pajėgas. Aljanso karinių galimybių vaidmuo pasireiškė NBC ginklų devalvimu, ginklų įsigyjimo paklausos mažinimu ir jų įsigyjimo ar panadojimų kaštų didinimu.Aljansas yra sudaręs sąveiką su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija(ESBO) kuri atlieka esminį vaidmenį palaikint saugumą ir stabilumą Europoje. NATO taip pat sudarius sąjungą su abiejų VES.Visi pilnaverčiai VES nariai yra nATO nariai. Šis ryšsi stiprina abiejų oragnizacijų turimas saugumo garantijas. Didėjantis valstybių narystės NATO, ES, VES suderinimas turės teigiamą įtaką Europos saugumui.NAUJOS PAJĖGŲ STRUKTŪROSNuo 1990 06 vykusio Londone aukščiausio lygio Aljanso susitikimo prasidėjo esminė NATO transformacija. Jos tikslas sukurti atskiras, bet ne atskiras karines pajėgas, kuriomis galėtų pasinaudoti tiek NATO, tiek VES.Pasikeitus padėčiai 1993m. NATO valstybių taikos esančios pajėgos, palyginti su 1990m., sumažėjo ¼. NATO dispozicijai priklausončias pajėgas galima suskirstyti į 3 kategorijas: neatidėliotinos ir greito reagavimo pajėgos, pagrindinės gynybos pajėgos, neišskleistos(rezervinės) pajėgos.
NATO VAIDMUO TAIKOS PALAIKYMO PROCESE BUVUSIOJE JUGOSLAVIJOJE1992m. Buvo nuspręsta palaikyti taikos palaikymo operacijas. 1995m. Konkfliktas buvo galutinai išsprestasbendradarbiaujant su JT. Prasidėjo NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgųdislokavimas Bosnijoje ir Hercogovinoje. NATO pasmerkė priešiškas Bosnijos serbų akcijas. JT perdavus valdžią i NATO rankas 1995 12 14 buvo pasiršytataikos sutartis ir leido sukurti NATO vadovaujamas taikos palaikymo pajėgas Bosnijoje.NATO FINANSAVIMASNATO struktūroms išlaikyti yra sukurtasbendras civilinis ir karinis fondas. Jį sudaro valstyubės, remdamasis išlaidų pasidalijimo principu. NATO finansiniai ištekliai skiriami į du t.y. karinį ir civilinį. Spręsti finansiniam išteklių sunkumams įkurta Vyriausioji išteklių taryba(SRS)NATO PLĖTIMASISNATO užsienio reikalų ministrai nutarė, kad plėtimosi stadiją sudarys 3 elementai: intensyvus ir individualus dialogas su suinteresuotais partneriais, grindžiamasplėtimosi stadija ir pirmoje fazėje atliktas prisistatymasis;tolesnis PFP programos stipirnimas, aptarimas, kaip NATO turi pertvarkyti, kad užtikrintų kad plėtimasis nepakenks Aljanswo efektivumui.MADRIDO DEKLARACIJA1997 07 08 Madride įvyko NATO aukščiausio lygio suistikimas, kuris pabrėžė naujus NATO tikslus, žvelgiant į XXI amžių. Ji įeis į NATO istoriją kaip dokumentas, kuoriuo 3 vidurio valstybės Vengrija, Čekija ir Lenkija buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės.Pažanga, pasiekta Madrido deklarcijoje:· Jungtinių mobilios paskirties pajėgų (CJTF) koncepcijos įgyvendinimas· Europos saugumo ir gynybos identifitejo (ESDI) NATO viduje kūrimas· NATO karinių pajėgų pertvarkimas, išlaikant Aljanso karinį efektyvumą.Madrido deklarcija užbaigta Aljanso pasižadėjimu likti ištikimai laisvai bei nepadalinytai Euroatlantinei bendruomenei, kurioje taika ir gerovė yra prieinama visiems. Savo atnaujinimą struktūrą ryžtingėsnė laikysena ir sudėjančių narių skaičiumi, NATO ir toliau vaifdins savo vaidmenį siekiant šio tikslo bei atsakant į pavojus, iškylančius Euroatlantinio regiono saugumui.1999m. Lenkija, Čekija ir Vengrija tapo pilnavertėmis NATO narėmis. LIETUVOS INTEGRACIJA Į NATO
Pirmieji Lietuvos ir NATO kontaktai užsimezgė jau 1991 metų pabaigoje, kai Lietuva kartu su kitomis Vidurio Europos buvo pakviesta įkurti Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybą(NACC). 1992 metais Lietuvą pirmą kartą aplankė NATo generalinis sekretorius M. Vioneris (M. Wörner),. Lietuvos Respublikos aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis lankėsi NATo būstinėje Briuselyje.1994m. Sausio 4 d. Lietuvos Respublikos prezidentas A. Brazauskas išsiuntė oficialų laišką NATO generaliniam sekretoriui prašydamas priimti Lietuvos Respubliką į NATO.Jau 1994m. Sausio 27d. A. Brazauskas pasirašė PFP kveitimą ir rėminį dokumentą, o lapkričio 30d. Buvo pasirašyta pirmoji Lietuvos ir NATO individualios partnerystės programa.Tų pačių metų gegužės 25d. Buvo atidarytas Lietuvos biuras prie NATO, kuris 1997m. Buvo perorganizuotas į Lietuvos misiją prie NATO.1994m birželio 14d. Lietuva ir NATO pasirašė Saugumo susitarimą dėl įslaptintos informacijos perdavimo ir saugojimo, leidusį šalims pradėti keistis jų bendradarbiavimui reikalinga informacija.Aktyvus dalyvavimas PFP programoje leido Lietuvai sparčiai plėtoti savo kariuomenę pagal NATO stanadartus šiose srityse: ddidnti Lietuvos ir NATO karinių pajėgų suderinamumą, rengti ir dalyvauti taikos palaikymo opercijose, įdiegti civilinių ginkluotų pajėgų kontrolę.1995m. Lietuva dalyvavo 14 pratybų ir mokymų pagal Individualios partnerystės planą, 1996m.- dar 23 pratybose ir mokymuose.1996m. Pradžoioje Lietuva pradėjo dalyvauti NATO vadovaujame Taikos įgyvendinimo pajėgų operacijoje Bosnijoje ir Hercogovinoje (IFOR).Nuo 1996m. Prasidėjo intensivus NATo indivdualus dialogas su suinterensuotomis tikrąja naryste partnerėmis.1997m. Pakvietus Vengriją, Lenkiją, Čekiją į NATO, Lietuva buvo paminėta tik tarp siekiančių narystės vastybių, kurios padarė pažangą stabilumą ir bendradarbiavimo Baltijos regione.VISUOMENĖS NUOMONĖ: BALTIJOS ŠALIŲ GYVENTOJŲ APKLAUSA1998 metų kovo mėn. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikta apklausa šių šalių gyventojų apie saugumo problemas. Šis tyrimas buvo atliktas NATO informacijos ir spaudos tarnybos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų minsterijos įsakymu.
Visuose trijose šalyse atliekamą tyrimą koordinavo Lietuvos ir D.Britanijos viešosios nuomonės ir rinkosTyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“, Gallup International ir Gallup Worldwide narių. Šie duomenis atspindi 15-74 metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos nuolatinių gyventojų nuomonę.Apklausa vyko asmeninio interviu metu.Požiūris į narystę NATOLietuvos gyventojai labiausiai iš visų trijų šalių remia savo šalies pastangas įstoti į NATO: 55 % Lietuvos gyventojų, 47% Latvijos gyventojų ir 54% Estijos gyventojų visiškai ir greičiau pritaria šioms pastangoms. Tokioms pastangoms nepritaria 26% Lietuvos gyventojų, tuo tarpu Latvijoje nepritariančių yra 32%, o Estijoje-31%.Beveik vienas iš šešių Lietuvos gyventojų, vienas iš penkių Latvijos gyventojų ir vienas iš septinių Estijos gyventojų šiuo klausimu nuomonės neturi.Didesnė dalis Baltijos šalių gyventojų mano, kad narystė jų šaliai yra per brangi. Lietuvoje taip mano 42%, Latvijoje -44%, o Estijoje 42% pastovių 15-74 metų gyventojų. Tačiau kas trečias Lietuvos ir Estijos gyventojas (atitinkamai 30% ir 32%) bei kas penktas (23%) Latvijos gyventojas mano, kad narystė NATO yra efektyviausias šalies saugumo užtikrinimo būdas.Geriausios šalies saugumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėsVisų trijų Baltijos valstybių gyventojų buvo klausiama, kas galėtų geriausiai užtikrinti saugumą ir stabilumą.Didžiausia dalis Lietuvos gyventojų mano, kad narystė NATO geriausiai užtikrintų Lietuvos saugumą ir stabilumą(26%). Kiti dažniau paminėti atsakymai- narystė ir NATO, ir ES kartu (23%).Tik 3% Lietubvos gyventojų mano, kad narystė ES be NATO galėtų garantuoti saugumą ir stabilumą.Latvijoje didžiausia gyventojų dalis mano, kad geriausiai Latvijoje saugumą ir stabilumą užtikrintų šalies neutralietas(29%). Kiti dažniau nurodyti atsakymai-narystė NATO ir ES kartu (26%), tuo tarpu kai narystė NATO yra trečioje vietoje pagal paminėjimo dažnumą(15%). 10% Latvijos gyventojų mano, kad narystė ES gali užtikrinti Latvijos saugumą ir stabilumą.Didžiausia dalis Estijos gyventojų mano, kad šalies saugumą ir stabilumą geriausiai užtikrintų narystė ir NATO, ir ES kartu(30%), arba neutralitetas (29%). 16% Estijos gyventojų paminėjo narystę NATO kaip geriausią garantą. 9% Estijos gyventojų mano, kad narystė tik ES gali užtikrinti jų šalies saugumą ir stabilumą.
Priežastys, dėl kurių Baltijos šalys nebuvo pakviestos į NATOPriežastys, dėl kurių Baltijos valstybės nebuvo pakviestos į NATO pirmajame NATO plėtros etape, Baltijos valstybėse suvokiamos skirtingai.Lietuvos gyventojai dažniau nei Latvijos ir Estijos gyventojai mano, kad pagrindinės priežastys yra Rusijos įtaka ir NATO narių nenoras priimti naujus narius. Latvijos ir Estijos gyventojai dažniau nurodė, kad nė viena Baltijos šalis nebuvo pasiruošusi narystei NATO.Šalies valdžios pastangų ruošiantis narystei NATO vertinimasEstijos gyventojai geriasiai mano iš visų trijų Baltijos šalių vertina savo šalies valdžios pastangas įstoti į NATO: 44% Estijos gyventojų mano, kad Estijos valdžia pakankamai aktyviai ruošiasi stjimui į NATO, 23% mano, kad ji yra nepakankamai aktyvi.Lietuvos gyventojai taip pat dažniau teigiamai vertina valdžios pastangas: 36% mano, kad valdžia yra pakankamai aktyvi, o 30%-kad nepakankamai aktyvi šioje srityje.Latvijos gyventojai dažniau neigiamai vertino savo šalies valdžios veiklą ruošiantis stojimui į NATO: 24% Latvijos gyventojų mano, kad valdžia pakankamai aktyviai ruošiasi stoti į NATO, o 32% mano, kad ji yra nepakankamai aktyvi šioje srityje.Pasitikėjimas tarptautiniais instutaisLietuvos gyventojai labiausiai pasitiki NATO (53%), JTO(49%) ir ES(48%). Beveik kas antras Lietuvos gyventojas pasitiki šiomis tarptautinėmis organizacijomis. Lietuvos gyventojai mažiausiai pasitiki NVS- net 47% Lietuvos gyventojų ja nepasitiki.Latvijos gyventojai labiausiai pasitiki JTO- šia organizacija pasitiki 66% Latvijos gyventojų. 44% Latvijos gyventojų pasitiki ES ir NATO. Mažiausiai Latvijos gyventojai pasitiki NVS- net 47% ja nepasitiki.Estijos gyventojai labiausiai pasitiki JTO- net 73% pasitiki šia organizacija. 61% Estijos gyventojų pasitiki NATO.Pasiruošimo stoti į NATO prioritetaiLietuvos gyventojai suskrstė pagal svarba tai, ką reiktų padaryti ruošiantis stoti į NATO. Jie pirmiausiai pabrėžė sienų apsaugą ir tarptautinio Lietuvos įvaizdžio gerinimą. Kita svarbią priemonių grupę-Lietuvos kariuomenės vystymasis pagal NATO standartus.Lietuvos gyventojai minėjo tokius svarbiausius informacijos apie NATO šaltinius: Lietuvos televizijos stotys (54%);
Lietuvos laikraščiai (38%); Lietuvos radijo stotys (17%); Oficiali Lietuvos Vyriausybės informacija (5%).Latvijos gyventojai minejo tokius svarbiausius informacijos apie NATO šaltinius: Latvijos televizijos stotys (55%); Latvijos laikraščiai (33%); Rusijos televizijos stotys (19%); Latvijos radijo stotys (16%); Rusijos radijo stotys (5%); Rusijos laikrščiai (4%). Estijos minėjo tokius svarbiausius informacijos apie NATO šaltinius: Estijos laikrščiai (32%); Estijos televizijos stotys (27%); Estijos radijo stotys (14%); Rusijos televizijos stotys (7%); Oficiali Estijos Vyriausybės informacija (6%).Visų trijų šalių gyventojai norėtų daugiau sužinoti apie tokius dalykus:v Šalies stojimo į NATO kaina;v Šalies stojimo į NATO privalumai;v Šalies įsipareigojimai, stojant į NATO;v Kaip NATO užtikrina savo narių saugumą.Šie keturi klausimai buvo dažniausiai minimi visose trijose šalyse.IŠVADOSŠiame referate apžvelgėme Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos pagrindinis principus, tikslus, istorinę raidą, susipažinome su svarbiomis NATO politinėmis bei karinėmis struktūromis, taip pat bendradarbiavimo su ne NATO valstybėmis struktūras, Lietuvos ir NATO bendradarbiavimo raidą.NATO yra gynybinė sąjunga, kurios tikslas-išsaugoti taiką bei užtikrinti ją ateityje. Patys akivaidžiausi narystės Aljanse privalumai yra didesnis saugumas ir stabilumas. NATO nesikiša į šalies narių valstybinius reikalus, bet gali konsultuoti ar tarpininkauti įvairiais klausymais.Dar vienas narystės NATO privalumas yra tas, kad NATO šalys narės turi koordinuotą balsą kituose forumuose, per įvairias programas aktyviai dalyvaujančios šalys užsitikrina sau tam tikrą poziciją tarptautiniuose santykiuose.Dėl šių priežasčių vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos tikslų-yra siekti kuo greitėsnės šalies narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje-NATO.

LITERATŪRA

1, NATO iš pirmo žvilgsnio, Vilnius, 1998, pus. 11-18, 33-38

2. NATO aus dem ersten Blick, Berlin, 1995, p. 5-7

3. NATO vakar, šiandien, rytoj. Vilnius, 1995, p. 83-85, 93-99

4. „Kas yra NATO?“ XXI amžius, 2000 m. Sausio 19 d., p. 14,16

5. „Dar kartą apie NATO plėtrą“, Atgimimas, 1998 m. Rugsėjo 19 d.

6, „Nuo Maršalo plano iki Šiaurės Atlanto surarties“, Veidas, 1999 m. Liepos 12 d., p. 42,43

7. General information about NATO, HTPP://WWW.NATO.INT/

8.Bendradarbiavimas su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, HPPT:WWW.KAM.LT/

9. Lietuvos integracija į NATO, HPPT:WWW.URM.LT/NATO.HMTL