Vokietija

Vokietija

Plotas: 356 854 km2
Gyventojų skaičius: 83 536115 mln.
Sostinė: Berlynas
Santvarka: respublika
Valstybinė kalba: vokiečių
Piniginis vienetas: Vokietijos markė ir Euras
Laikas: Vidurio Europos (MEZ). Lygus Lietuvos laikui. Pavasario laikas nustatomas kovo pabaigoje, rudens laikas nustatomas lapkričio pabaigoje.

Geografinė padėtis

Vokietija federacinė respublika, centrinės Europos valstybė. Ji yra šiaurės pusrutulyje, rytinėje dalyje pagal pagrindinį dienovidinį. Europos vakarinėje dalyje, atsižvelgiant nuo Europos centro ji užima 357 000 km2. Vokietijos šiaurinę pakrantę skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Jos sujungtos per Vokietijos teritoriją Kylio kanalu. Krantai yra labai raižyti ir turi daug įlankų, pusiasalių, lagūnų, smmėlio nerijų. Vokietijos kaimynės yra šios: iš šiaurės pusės- Danija; iš rytinės- Lenkija, Čekija; iš pietryčių- Austija; iš pietų- Šveicarija; iš vakarų- Prancūzija, Liuksemburgas, Belgija, Olandija.

Sostinė Berlynas

Vokietijos sostinė Berlynas, nors kai kurie valdžios organai likę buvusioje Vakarų Vokietijos sostineje Bonoje. Taigi faktinė sostinė yra Bona, bet 1991 metais Vokietijos parlamentas nusprendė perkelti federacinę vyriausybę į Berlyną. Berlynas yra juridinė sostinė ir didžiausias Vokietijos miestas. Berlynas išsidėstęs Brandenburgo žemės viduryje. Nuo 1945 iki 1990 metų Berlynas, kaip ir visa Vokietija, buvo perskirtas į dvi dalis. Rytų Beerlynas buvo Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) sostinė, o Vakarų Berlynas turėjo ypatingą statusą. VDR valdžios nutarimu tarp Vakarų ir Rytų Berlyno buvo išmūryta siena. Po Vokietijos susijungimo ši siena buvo nugriauta.

Dideliu miestu Berlynas tapo ne taip seniai. Per II pasaulinį ka

arą Berlynas buvo labai bomborduojamas. Todėl jame išliko nedaug senų statinių. Berlyno simboliu laikomi Brandenburgo vartai. Mieste yra garsių pasaulyje muziejų ir paveikslų galerijų. Vakarų Berlyno širdimi laikomas didelis Tyrgarteno parkas ir šalia jo esantis prekybos centras. Šioje miesto dalyje gausu modernios architektūros statinių. Rytų Berlyno centras – Aleksandro aikštė. Dabar ji ir aplink ją esančios gatvės tapo didžiausia statybos aikštele Europoje. Daugybė socializmo statybų pastatų čia nugriauti, o jų vietoje statomi modernūs, šiuolaikiniai statiniai.

Brandenburgo vartai Berlyne

Pagrindiniai Vokietijos miestai (1991 m.):

1. BERLYNAS 3 400 000 gyventojų
2. Hamburgas 1 600 000 gyventojų
3. Miunchenas 1 200 000 gyventojų
4. Kelnas 955 000 gyventojų
5. Essenas 626 000 gyventojų
6. Frankfurtas 647 000 gyventojų
7. Dortmundas 600 000 gyventojų
8. Diuseldorfas 576 000 gyventojų
9. Štutgartas 583 000 gyventojų
10. Leipcigas 507 000 gyventojų
11. Niurnbergas 495 000 gyventojų
12. Dresdenas 488 000 gyventojų

Truputėlis istorijos

Dėl palankios geografinės padėties Vokietija visą laika buvo Europos įvykių sūkuryje. 74 metus buvusi vieninga šalimi (1871-1945), po Antrojo Pasaulinio karo Vokietija buvo suskirstyta į dvi dalis: Federacinę ir Demokratinę, valdomą SSRS. Tiik 1990 metų spalio 3 dieną Vokietija vėl tapo vieninga valstybe su 356 854 km2. plotu ir sostine Berlynu.

Svarbiausios datos iš Vokietijos istrotijos:

IX a.pr.Kr. – Vokiečių kariai išlaisvina žemes nuo romėnų vergijos.
486 m. – Verdeno sutartimi Frankų imperija suskirstoma į tris karalystes.
962 m. – Otas I buvo vainikuotas Šventuoju Romos imperatoriumi.
1075 m. – Konfliktas tarp Henrio IV ir popiežiaus Gregorio VII pradėjo eilę civilinių karų dėl ginčijamos valdžios.
1300 m. – Kalavijuočių ordinas tapo aukščiausia jėga Šiaurės Vokietijoje.
1517 m. – Martynas Liuteris pradėjo protestantų reformaciją.
1555 m. – Augsburgo taika suskirstė Vokietiją į liuteronų ir katalikų teritorijas.
1648 m. – Vestpolijos taika pabaigė 30 metų ka

arą.
1740 m. – FridrikasDidysis tapo Prūsijos karaliumi ir pradėjo Prūsiją daryti galinga šalimi.
1848 m. – Revoliucija apėmė visą Vokietiją. Pirmoji vokiečių asamblėja susirinko Frankfurte ir tikėjosi suvienyti šalį.
1871 m. – Prūsijos ministras pirmininkas Otas fon Birmarkas įgyvendino savo svajonę ir suvienijo Vokietija.
1918-1919 m. – Vokietija buvo suvaržyta Versalio sistemos. Buvo įkurta Veimaro respublika.
1933 m. – A. Hitleris ir naciai pradėjo kilti
1939 m. – Vokietija užpuolė Lenkiją, pradėdama II pasaulinį karą.
1945 m. – Sąjungininkų armijos užėmė Vokietiją ir paskirstė į dvi Okupacines zonas. Naciai buvo nubausti Niurnbergo procese.
1949 m. – Vokietija buvo suskirstyta į Vakarų ir Rytų. Berlynas taip pat buvo paskirstytas į dvi dalis.
1961 m. – Rytų vokiečiai pastatė Berlyno sieną.
1989 m. – Žlugo momunistų valdžia ir griuvo Berlyno siena.
1990 m. – Rytų Vokietija susijungė su Vakarų.
1994 m. – Helmutas Kolis buvo išrinktas kancleriu ketveriems metams.
1998 m. – Gerhardas Schroderis tapo kancleriu.
1999 m. – Vokietijoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, pradėjo cirkuliuoti Euras.

Vokietijos salos

Vokietijai priklauso nemažai salų: Riūgeno, Ūzedano, Fryzų, salos. Šiaurės jūroje gausu mažų salelių, iš kurių labiausiai megiama yra Sylt sala. Vokiejijai priklauso Baltijos jūros dalis nuo Danijos iki Lenkijos, ten yra ir didžiausia Riūgeno sala.

Upės ir ežerai

Vokietija išbraižyta upių. Keturios didelės upės teka per kraštą: Elbė, ištakanti iš Čekijos respublikos (700 km Vokietijos teritorijoje), Reinas ilgiausia Vokietijos upė išteka iš Šveicarijos (865 km Vokietijoje), ir kitos dvi tai Dunojus ir Mainas.Dunojaus ilgis 647 km Vokietijos teritorijoje. Upės daugiausia priklauso Šiaurės jū

ūros baseinui.
Daugiausia ežerų yra Bavarijos plynaukštėje ir šiaurės rytuose. Didžiausi ežerai (visi Bavarijoje): Bodeno, Chymzė, Štarnbergo, Amerzės. Bet pats didžiausias yra Bodeno ežeras.

Kalnai

Europos kalnų- Alpių- kalnagūbriai, baigę formuotis alpinės kalnodaros laikais Bavarijos Alpių kalnagūbriai susidarę daugiausia iš klinčių, kyla į 1700-2600 m aukštį. Aukštesnius kalnus, tarp jų ir aukščiausią Vokietijos viršūnę Zugpitsę (2962 m). Dengia daugiametis sniegas, jų šlaitais leidžiasi ledynai, o tarpukalnėse tyvuliuoja skaidrūs ežerai. Bavarijos Alpėse dar išlikęs natūralus Vokietijos kraštovaizdis, čia švariausias oras, gausu poilsiaviečių.

Vidutinkalniai

Jie apima plotą nuo Vokietijos žemumos iki Alpių prieškalnių. Kitaip negu šiaurės Vokietijoje, lygumų čia beveik nėra. Per Europos vidurį driekiasi vidutikalniai, prasidedantys Prancūzijoje ir plačia juosta per Vokietiją nutįstantys į Čekiją. Keliolika šioje juostoje esančių kalnų masyvų susidarė paleozojaus eroje (per hercininę kalnodorą). Kalnai stipriai sudūlėję, nes per milijonus metų lietus, sniego tirpsmo vandenys išplovė plačius slėnius, nugludino viršūnes. Nė vienas iš jų neiškyla iki 2 km aukščio. Vidutinkalniuose daug miškų gausą, pavyzdžiui, Švarcvadas, TiuringijosMiškas, Čekijos Miškas. Vidutinio aukščio yra ir Rūdiniai kalnai. Jie sudaro gamtinę Vokietijos ir Čekijos valstybių sieną. Vokietijos vakaruose iškilę Reino Skalūniniai kalnai, per kuriuos vingiuoja ir dalija šiuos kalnus į dvi dalis Reinas. Šiauriausi Vokietijoje ir visoje vidutikalnių juostoje yra Harco kalnai. Šiai kalnų juostai priklauso ir Bavarijos plynaukštė. Vokietijos vidutikalniuose randama svarbių na

audingųjų iškasenų: rusvųjų ir akmens anglių, geležies ir kitų rūdų, akmens ir kalio druska, todėl šiame krašte ir yra tokia stipri pramonė. Svarbiausia pramonės sritis yra Šiaurės- Vestfalijos krašto rytuose.

Klimatas

Vyrauja vidutinių platumų klimatas. Šiaurėje pereina į jūrinį, o pietuose į kontinentinį (žemyninį). Sausio vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje būna apie 00 C, o pietinėje apie -70 C. Liepos vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje 16-170 C, centrinėje apie 180 C,o kalnuose 11- 160 C. Kritulių per metus iškrenta apie 600-700mm, kalnuose iki 1800 mm.

Sniego danga nepastovi, Vidurio Vokietijos kalnuose laikosi 2-3 mėnesius, Alpėse virš 1100 m aukščio- pusę metų.

Gamta

Vokietijoje vyrauja mišriųjų miškų gamtinė zona.Pietiniame pakraštyje- derlingos kalvotos lygumos. Alpės- kalnagūbriai su ryškiomis vertikaliomis augalijos juostomis: apačioje- plačialapiai ir mišrūs miškai, aukščiau- spygliuočių miškai, aukštikalnių pievos, sniegynai ir ledynai. Vokietijoje miškai užima 30%. Kalnuose auga eglės, bukai, ąžuolai ir klevai. Šiaurėje ir centre vyrauja jauriniai dirvožemiai. Rusvieji ir pilkieji miškų dirvožemiai paplitę Meklenburgo aukštumoje ir pietvakariuose (užima maždaug ¼ ploto). Derlingiausi dirvožemiai yra Harco priekalniuose ir Tiūringijos lygumose. Kalnuose daugiausia kalnų miškų rudieji dirvožemiai. 17% Vokietijos teritorijos saugoma kaip gamtos draustiniai. Yra virš 700 rezervatų. Jų bendras plotas apie 821 km2 (didžiausias Miūrico rezervatas 62.8 km2).

Vokietijos žemė labai įvairi: nuo derlingų šiaurinių lygumų iki snieguotų Bavarijos Alpių viršūnių. Vienas iš garsiausių ir vaizdingiausių šalies rajonų – Švarcvaldas (“Juodasis miškas”) pietvakariuose, taip pavadintas dėl tamsių eglynų.

Šiaurės Vokietijos žemuma

Šiaurinėje Vokietijos dalyje plačia juosta driekiasi Vokietijos žemuma. Jos paviršius susidarė per paskutinį apledėjimą iš ledyno suneštų sąnašų. Tose vietose, kur ledynas buvo sustojęs ilgesnį laiką, susikrovė aukštumos. Jų ruožas puslankiu per visą šiaurės Vokietiją, Lenkiją, pietryčių Lietuvą ir toliau šiaurės rytų kryptimi. Galinėse morenose daugybė kalvų ir duburių. Juos daug kur yra užpildę ežerai. Dėl šių gamtos ypatumų šiaurės Vokietijos kraštovaizdis panašus į Lietuvos aukštumas.

Nuo seno šioje Vokietijos dalyje verčiamasi žemės ūkiu. Žemė čia gerai įdirbama ir kruopščiai naudojama. Žemės ūkiui buvę netinkami plotai sukultūrinti ir paversti ariamais laukais bei ganyklomis.

Stambūs žinduoliai

Stambūs žinduoliai daugumoje žemumos sričių išnaikinti. Liko jų Vidurio Vokietijos kalnuose ir Alpėse. Yra tauriųjų elnių, danielių, stirnų, muflonų, kalnų ožių, šernų, kiškių, lapių, ežių. Žmonės čia įveisė laukinių triušių ir fazanų. Be jų, iš paukščių išplitę žvirbliai, kėkštai, geniai, šarkos, vieversiai, kalnuose yra erelių, o Alpėse- grifų. Tačiau baigia išnykti apie 25 žinduolių ir 40 rušių paukščių.

Kultūra

Vokietija turi gilias kultūrines šaknis. Senieji pastatai yra vieni gražiausių Europoje (tai ir Kelno katedra, taip pat ir Trieras, seniausias Vokietijos miestas, dar išlaikes antikinės kultūros pamatus). Nuo seno Vokietija garsėja ir savo meno veikėjais: dailininkais, kompozitoriais, rašytojais.

Ūkis

Žemės ūkiui naudojama mažiau kaip pusė šalies žemės plotų. Daug geros žemės plotų užima keliai, miestai, pramonės objektai. Vyrauja vidutiniai ir dideli ūkiai, kuriems būdinga labai aukšta žemdirbystės kultūra. Svarbiausia žemės ūkio šaka- gyvulininkystė, o vidurinėje Vokietijos dalyje vynuogininkystė ir sodininkystė. Vešliose šiaurės Vokietijos lygumose ir Alpių pievose auginami pieno galvijai. Pagal kiaulienos gamybą Vokietija yra viena iš pirmaujančių valstybių Europoje. Ūkininkus remia valstybė. Svarbiausi ekonominiai produktai žemės ūkyje kviečiai, bulvės, cukriniai runkeliai, vynuogės, obuoliai, naminiai gyvūnai.

Svarbiausios Vokietijos kasybos pramonės šakos- rusvųjų ir akmens anglių, geležies, naftos ir dujų, cinko, švino, druskų gavyba. Rusvosios anglys buvo pagrindinis elektrinių ir metalurgijos įmonių kuras, bet jų gavyba keleriopai sumažėjo, ir dabar jas pakeitė dujos ir nafta. Vokietijoje išgaunama tik 1% pasaulio naudingųjų iškasenų, o suvartojama jų apie 10%. Taigi labai daug jų įvežama iš įvairių žemynų. Šalį keliomis kryptimis kerta naftotiekiai ir dujotiekiai. Nafta ir dujos gaunamos iš Šiaurės jūros, Rusijos, Libijos, Alžyro, Saudo Arabijos, Pietų Amerikos. Didžioji dalis naftos iš kitų žemynų atgabenama tanklaiviais į VFR ir Viduržemio jūros uostus, o jau iš ten naftotiekiais pasiekia perdirbimo vietos- Hamburgą, Reino- Rūro baseiną, Bavariją, VFR pietvakarius.

Didžiausi anglių telkiniai slūgso Rūro baseine, Halis- Leipcigo ir Kotbuso apygardose. Be Rūro baseine kasamų anglių, metalurgijoje naudojama įvežtinė geležies rūda iš Brazilijos, Liberijos, Švedijos. Vario, aliuminio, cinko perdirbimo didžiausias centras yra Hamburgas.

VFR pramonę valdo didieji gamybos susivienijimai, vadinami koncernais. Vokietijos chemijos pramonė sutelkta prie Reino- Reino- Rūro, Maino ir Manheimo, Halėje ir Leipcige. Vokietija užima pirmą vietą pasaulyje pagal kai kurių chemijos prekių gamybos mastą. Jai tenka 20% pasaulio chemijos gaminių eksportą. Žinomi BASF, “Bayer”, “Henkel” koncernai gamina vaistus, plastmases, pluostą, dažus, trąšas ir kt.

Garsiųjų Krupo, Manesmano, Tyseno, Heidelbergo koncernų įmonės, gaminančios stakles, dyzelinius variklius, elektrovežius, vagonus, poligrafijos mašinas, yra Vakarų Vokietijoje, nuo Kelno iki Heidelbergo, bet taip pat ir Berlyne, Leipcige, Dresdere.

Ekonomika ir finansai

Vokietija yra trečioje vietoje pagal savo išsivystimo lygį, žiūrint iš pasaulio pozicijų. Šalyje vyrauja laisvos rinkos ekonomika. Kadangi Vokietija yra pačiame Europos centre, apsupta tokių ekonomiškai gerai išsivysčiusių šalių kaip Olandija, Belgija, Šveicarija, Prancūzija ir Danija, jai nebuvo sunku tapti visų ryšių mazgu. Geležinkelio bei oro susisiekimo sistema Vokietijoje turi priėjimą prie Baltijos ir Šiaurės jūrų, susisiekimą laivais bei lėktuvais su visu pasauliu. Jai atviri keliai į Skandinavijos uostus, Atlanto vandenyną. Nesunku pasiekti stambius Europos pramonės rajonus: Anglijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos. Iš penkių didžiųjų pasaulinės reikšmės uostų Šiaurės jūroje: Londono, Roterdamo, Antverpeno, Hamburgo ir Bruneno- Vokietijai priklauso pastarieji du. Vokietijos vidaus upėmis bei kanalais galima pigiu būdu transportuoti krovinius.

Vokietija garsėja elektronikos, telekomunikacijų, robotechnikos, mikroelektrotechnikos gamyba ir eksportu. Koncernai “Siemens”, “AEG Telefunken”, “Grunding” žinomi visame pasaulyje. Nepajėgdama aplenkti JAV ir Japonijos, Vokietija užimagarbingą trečiąją vietą pasaulyje pagal pagaminamų lengvųjų automobilių kiekį. ‘‘Volkswagen- Audi“, ‘‘Opel“, “Mercedes“, “BMW“, “FORD“ ir kiti automobiliai gerai žinomi pasaulio rinkoje.

Vokietijoje BNP 1991m. Buvo 1288 000 000 USD, kai tuo metu Lietuvoje BNP tebuvo 500 000 USD.

Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba 1 vieta Europoje
3 vieta pasaulyje
Eksportas 1 vieta pasaulyje 14% pasaulinio eksporto
Lengvųjų automobilių gamyba 1990 m. 1 vieta Europoje
3 vieta pasaulyje 4 670 000 vnt.
Lengvųjų automobilių pardavimas 1990 m. 1 vieta Europoje
3 vieta pasaulyje 3 040 000 vnt.
Lengvųjų automobilių eksportas 1990 m. 2 vieta pasaulyje 2 700 000 vnt.
Staklių gamyba 2 vieta pasaulyje
Staklių eksportas 1 vieta pasaulyje
Chemijos pramonės produkcija ir eksportas 2 vieta pasaulyje
Alaus gamyba ir eksportas 1 vieta pasaulyje
Plieno eksportas 1 vieta pasaulyje
Tekstilės ir siuvimo mašinų gamyba ir eksportas 1 vieta pasaulyje

Svarbiausi eksporto produktai:

Mechanika, transporto priemonės, chemikalai,tekstilė, plienas, geležis, drabužiai.

Svarbiausi importo produktai:

Padangos, maisto produktai, drabužiai ir eksesuarai, elektros mechanika.

Svarbiausi prekybos partneriai:

Prancūzija, Olandija, Italija, JAV, Didžioji Britanija, Belgija, Liuksemburgas, Austrija, Šveicarija.

Valdymas

Vokietijos valdymo forma yra parlamentinė respublika. Valdžios galva- Federalkancleris. Valstybės galva- Federacinis prezidentas. Valdžios organai- Bundestagas (Federalinė asamblija)-672 nariai, taip pat Bundesratas kuriame yra 68 delegatai.

Vokietijoje visuotiniuose rinkimuose gali dalyvauti asmenys turintys 18 metų. Aukščiausias teismas- federalinis konstitucinis teismas. Vokietijos kariuomenę sudaro armija, jūrų laivynas, oro pajėgos. 18 metų sulaukę vyrai privalo tarnauti 12 mėnesių. Politinis susiskirstymas- 16 žemių. Taigi Vokietija sudaryta iš 16 žemių.

Vokietija yra sudaryta iš 16 žemių:

Nr. Žemė Plotas km2

1. Šiaurinis Reinas-Vestfalija 34068
2. Bavarija 70554
3. Baden-Viurtenburgas 35751
4. Žemutinė Saksonija 47344
5. Hesenas 21114
6. Saksonija 18337
7. Reinland-Pfalcas 19848
8. Berlynas 884
9. Saksonija-Anhaltas 20445
10. Tiuringija 16251
11. Brandenburgas 29059
12. Šlezvig-Holšteinas 15728
13. Meklenburgas-Priešakinë Pomeranija 23838
14. Laisvasis Hanzos miestas Hamburgas 755
15. Saras 2569
16. Laisvasis Hanzos miestas Bremenas 404

Penkios Vokietijos rytuose esančios federacinės žemės ir žemės statusą turintis Berlynas (rytinė jo dalis) politiniame Vokietijos žemėlapyje atsirado po šalies susivienijimo 1990 metais. Dabar šios žemės dažnai vadinamos naujosiomis. Ekonomikos bei gyvenimo lygiu jos gerokai atsilieka nuo Vakarų Vokietijos žemių. Pastaruoju metu Vokietijos valdžia sprendžia naujųjų žemių socialines ir ekonomines problemas.

Didžiausia pagal plotą Vokietijos žemė- Bavarija. Aukšti kalnai, mėlyni ežerai, vaizdingi kaimai- būdingas Bavarijos kraštovaizdis, jos pasididžiavimas. Kalnų šlaitai apaugę miškais, todel Bavarija- viena iš miškingiausių Vokietijos žemių. Bavarijos pietuose aukštai iškyla Alpių kalnai.

Seniau Bavarija buvo atskira karalystė, vėliausiai prisijungusi prie Vokietijos. Bavarų kalba skiriasi nuo kitų Vokietijos gyventojų kalbos. Todel, tarkime, šalies šiaurėje gyvenančiam vokiečiui ne visai lengva susikalbėti su bavaru. Bavarai iki šiol yra išlaikę daug savitų papročių ir tradicijų. Bavarijos sostinė- Miunchenas. Tai ir pripažinta šalies kultūros sostinė. Čia daug pramonės įmonių. Europoje ir pasaulyje garsi BMW automobilių gamykla. Antras pagal reikšmę Bavarijoje- Niurnbergas. Viduramžiais jis buvo didžiausias ir turtingiausias Vokietijos miestas. Iš šio miesto kilęs Martynas Behaimas yra pagaminęs pirmąjį pasaulyje gaublį.

Bavarijos kraštovaizdis

Saksonija- žemė Vokietijos rytuose. Saksonija yra ekonomiškai stipriausia iš naujų Vokietijos žemių. Viduramžiais Saksonija buvo viena svarbiausių Vokietijos kunigaikštysčių. Praėjusiame amžiuje ji netgi buvo svarbiausia pramonės sritis šalyje. Krašto pietuose drėkiasi Rūdiniai kalnai. Jie taip vadinami todėl, kad seniau čia buvo kasamos sidabro, švino, kitų metalų rūdos. Nors telkiniai jau seniai išseko, tačiau pavadinimas išliko. Didžiausi Saksonijos miestai – Leipcigas ir Dresdenas. Leipcigas nuo seno garsėja tarptautinėmis mugėmis, knygų leidyba. Jis yra svarbus meno, kultūros ir mokslo centras. Istorinė Saksonijos sostinė – Dresdenas. Iki II pasaulinio karo tai buvo vienas gražiausių pasaulio miestų. Tačiau karui baigiantis, 1945 metų vasario 15-ąją, britų ir amerikiečių aviacija labia subombardavo miestą. Po karo buvo atstatyta tik senoji Dresdeno dalis: barokiniai Cvingerio rūmai, garsėjantys paveikslų galerija, kelios bažnyčios ir kiti architektūros paminklai.

Kiekviena žemė turi savo konstituciją, parlamentą (landtagą) ir vyriausybę. Aukščiausias įstatymų leidybos organas yra parlamentas, kuris susideda iš Bundestago ir Bundesrato. Vokietijos federacinė vyriausybė sudaryta iš 19 ministrų ir federalinio kanclerio, kurio pareigas eina Helmutas Kolis, išrinktas dar 1982 metais.

Gyventojai

Vokietijoje gyvena apie 82 mln žmonių. Vokietijos gyventojų daugumą sudaro vokiečiai. Pasienyje gyvena po keliasdešimt tūkstančių gretimų kraštų žmonių. Iš tautinių mažumų tik sorbai yra nuolatiniai Vokietijos gyventojai. Jų yra apie 100 tūkst. Vokiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų germanų grupei.

Dauguma (94%) sudaro vokiečiai. Taip pat yra nedaug turkų, italų, graikų, ispanų, lenkų.
Gyventojų skaičius 83 mln.
Gyventojų tankis 234 žmonės/kv.km
Gyventojų urbanizacija:
86% mieste
14% kaime

Gyventojų pasiskirstymas:
56% aptarnavimo sfera
40% pramonė
4% žemės ūkis, miškų ūkis ir žvejyba

Gimstamumas: 1999 metais gimė 766 973 žmonės
Mirtingumas: 1999 metais mirė 844 112 žmonės
Vidutinė gyvenimo trukmė – 76 metai.

Religija

Vokietijoje praktikuojama krikščionybė ir viena svarbiausių jos krypčių- protestantizmas, kuris apima liuteronų, anglikonų, ir kalvinistų bažnyčias. Vokietijoje yra tikėjimo laisvė, pagal konstituciją valstybė yra atskirta nuo bažnyčios. Valstybė surenka iš bažnyčios narių mokestį. Dauguma žmonių Vokietijoje priklauso didžiausiom bažnyčioms: evangelikų ir katalikų. Paskutinių metų bažnyčios atstovai labai susirūpinę didėjančių žmonių nutolimu nuo bažnyčios.
36% protestantų (daugiausia liuteronų)
35% Romos katalikų
2% islamistų
27% kitų (įskaitant judaistus ir netikinčius).

Kalbos

Pagrindinė ir valstybinė kalba Vokietijoje yra vokiečių, kuri yra taip pat pripažinta tarptautine kalba. Vokietijos vakaruose taip pat gana plačiai yra paplitusi anglų, rytuose- rusų kalbos.

Etninės grupės:
95% vokiečių
5% kitų (turkų, italų, kurdų, graikų, lenkų).

Vėliava

1990 m. Vokietijos bundesrespublikos vėliava patvirtinta buvusios Vakarų Vokietijos vėliava. Spalvos parinktos pagal vokiečių kareivių, kariavusių Napoleono karuose, uniformas. Tokia vėliava Vokietijoje naudojama jau nuo 1848 m. Juoda spalva simbolizuoja paraką, raudona- kraują, o geltona- ugnį.

Valstybės šventės

Sausio 1d.- Nauji metai

Didysis penktadienis

Velykų pirmadienis

Gegužės 1d.- Gegužės 1-osios šventė

Gegužės 21d.- Dangun žengimo diena

Spalio 3d.- Vokietijos susijungimo diena

Spalio 31d.- Reformacijos diena

Lapkričio 1d.- Visų Šventųjų diena

Gruodžio 25- 26d.- Kalėdos

Vokietijos garsenybės

Vokietija davė pasauliui ne vieną sporto žvaigždę: “Formulės“ lenktynininką M.Šumacherį, Teninsininką M.Šticha, slidininkę K.Zeicinger. Žiūrovų mėgstamiausia sporto šaka- futbolas. Šalies rinktinė žaidžia labai sėkmingai, kelis kartus laimėjo Pasaulio taurę. Taip pat Vokietija garsi ir nuo seno rengiamomis mugėmis. Manoma, kad pirmosios mugės Vokietijoje buvo rengiamos dar XIIIa. Šiuo metu apie 2/3 didžiausių ir svarbiausių tarptautinių mugių vyksta Vokietijoje.

Išradimai

1509m.Vokietijoje Numberge pasirodė pirmasis pasaulyje kišeninis laikrodis. 1899m. išrastas aspirinas. 1904m. radaras. 1908m. kavos filtras. 1885m. motociklas su benzino varikliu. 1885m. automobilis su keturtakčiu vidaus degimo varikliu. 1936m. malūnsparnis. 1846m. Vokietijos astronomai atrado Neptūno planetą.

Opel istorija

1862 m. grįžęs iš Prancūzijos į gimtąjį Rūsselsheimą Adamas Opelis ėmėsi įgyvendinti savo svajonę – tėvo dirbtuvėse pagaminti siuvimo mašiną.

Kai pirmasis gaminys pavyko, jis įkūrė firmą ir ėmė plėsti gamybą, 1868 m.. nusipirkęs žemės sklypą dar po metų pradėjo fabriko statybą. Šis pirmasis fabrikas tapo visų vėlesnių statybų branduoliu. 1887 m.. fabrike dirbantys 300 darbininkų per metus surinkdavo 18.000 siuvimo mašinų.

Tais pačiais metais buvo pagamintas pirmasis dviratis. Dar didesnis lūžis įvyko pasirašius kontraktą su Friedrichu Lutzmannu. 1899 m. Rūsselsheime pagaminamas pirmasis OPEL automobilis – “Opel – Patent – Motorwagen, System Lutzmann“.

Po dviejų metų pagaminamas pirmasis OPEL motociklas, bei pasirašoma sutartis su konstruktoriumi Alexandre Daracq, dėl jo automobilio gamybos, 1902m, pristatomas pačių OPEL konstruktorių kūrinys – OPEL 10/12 PS, su nauju dviejų cilindrų varikliu ir vandens siurbliu. Automobilio didžiausias greitis net – 45 km/h. Nuo to laiko kuriami vis nauji modeliai, ir vis labiau plečiama variklių gama.

1907 m. pradėta sunkvežimių gamyba.

1911 m. po gaisro,sunaikinusio didžiąją dalį fabriko, sustabdoma siuvimo mašinų gamyba. Per 49 metus jų buvo pagaminta 1mln. vienetų.

Nuo 1914 m. ADAM OPEL AG yra didžiausias Vokietijos automobilių gamintojas, 1928 m. jų rinkos dalis sudaro 37,5 procento.

1929 m. General Motors perima 80 procentų gamyklos akcijų, o nuo 1931 m. OPEL tampa dukterine koncerno įmone.

1937 m. ADAM OPEL AG – didžiausias pasaulyje dviračių gamintojas, jų pagaminta 2,5 mln. vienetų. Tais pačiais metais parduodama dviračių gamybos linija ir susikoncentruojama tik į automobilių pramonę.

1940 m. pagamintas 1mln. automobilių. Karo metu gamyklos stipriai sugriautos, jų atstatymas baigtas tik 1950m.

1953 m. per metus pagaminamų automobilių skaičius vėl pasiekia 100.000 vnt. 1956 pagaminta 2 mln. automobilių. Pastatoma nauja kėbulų gamykla, produkcijos skaičius išaugo dvigubai.

1965 m. surinkta jau 5 mln. automobilių. Produkcijos apimtys vis didinamos: 1971 m. – 10 mln. 1983 m. – 20 mln.

1994 – pagaminta jau 30 mln. automobilių. Modeliai nuolatos atnaujinami, kuriami vis nauji. Gamykla daug investuoja kurdama patikimas saugumo sistemas, ekologiškus variklius.

Jaunimo laisvalaikio praleidimo būdai

Mėgstamiausi 14-29 m. amžiaus vokiečių laisvalaikio praleidimo būdai:

TV-89%

Pokalbiai telefonu-69%

Muzikos klausimasis-67%

Veikla su draugais-64%

Knygos-38%

Kompiuteriai-3%

Muzika

Žymiausios vokiškos grupės kurios ir lietuviams labai gerai žinamos, tai: ATB, Blank & Jones, Boney M, Captain Jack, DJ Tomcraft, Grano Apes, Kraftwerk, Loona, Lon Bega, Mark Oh, Nena, Rammstein, Reamonn, Scooter, Scorpions.

Įdomu.

▪ Dobermenų veislės šunų pavadinimas kilęs iš Vokietijos mokesčių mokėtojo Liudvigo Dobermeno, kuris augino juos kaip savo apsaugos šunis.

▪ Vokietija buvo pirmoji šalis, kurioje įvestas socialinio draudimo mokestis (1883m. įvestas sveikatos draudmas).

▪ 1658 m. Vokietijoje pasirodė pirmoji vokiška iliustruota knyga.

Lietuva ir Vokietija

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir diplomatinių santykių su Vokietija užmezgimo 1922m. Lietuvos eksporto į tą šalį dalis sudarė daugiau kaip 40%. Ir vėliau, iki 1940m., užsienio prekybai su Vokietija Lietuvoje teko pirma antra vieta.

Po II pasaulinio karo kiek glaudesnius ekonominius ryšius Lietuva palaikė su Rytų Vokietija. Savo produkciją į VDR eksportavo daugiau kaip 20 Lietuvos įmonių. Realizuotas didžiausias bendras projektas- įrengta moderni jūrų perkėla Klaipėda- Mukranas, pastaruoju metu pratęsta iki Kylio.

Taip pat Lietuva padėjo kelti Vokietijos ekonomiką, pirkdama ir perpardavinėdama vokiškus automobilius, kuo ir dabar yra užsiėmęs kas 10 marijampolietis.

ES

Pokariu Prancūzija suteikė Vakarų Europai politinį impulsą vienytis. Vokietija, kuri netrukus tapo Vakarų ekonominiu varikliu, šį impulsą priėmė. Taip užsivedė Europos vienijimosi variklis- Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimas.

Pirmasis pokarinis Vakarų Vokietijos kancleris Konrodas Adenaueris nedvejojo. Prancūzijos siūlymu sujungti Prancūzijos ir Vokietijos anglių ir plieno pramones jis iš karto pasveikino ir pavadino moraliniu projektu. Adenaueris čia įžvelgė išeitį iš vokiečių ir prancūzų konflikto. Vienydamasi su kitomis Vakarų Europos šalimis, Vakarų Vokietija įgijo galimybę reabilituotis jų akyse, įsitvirtinti jų bendramenėje ir tai pažemintai bei karo reparacijų slegiamai šaliai buvo ypač svarbu- pagaliau tapti lygiateise jųpartnere. Iš rytų tuomet dvelkė ledinis stalizmo vėjas, išsklaidęs paskutines Bonos dvejones. Laisvosios rinkos pagrindu įkurtas Europos Bendrijos atpalaidavo Vakarų Vokietijos ūkio energiją. Realizuotis jai padėjo ir JAV ekonominė parama Vakarų Europai. Vakarų vokiečiai ėmėsi atstatymo darbų. Europos Bendrijų įkūrimas sutapo su šešto dešimtmečio Vokietijos ekonominiu stebuklu. Stipri Vokietijos markė tapo vienu iš Bendrijos ekonominio stabilumo garantų. Kartu Vokietijon atėjo politinis pavasaris- demokratinės Europos Bendrijų šalys padėjo subręsti Vokietijos demokratijai.

Ekonominis Vokietijos stebuklas kėlė pavydą. Dalis Vakarų Europos euroskeptikų ėmė tikinti, kad Europos Bendrijos tėra įrankis Vokietijai ekonomiškai įsigalėti Europoje. Be abejo, tai skamba komiškai, žinant, kad Vokietija moka daugiausia į ES kasą.

Vokiečiai sveikino Europos vienijimąsi- Adolfas Hitleris amžiams sukompromitavo jų akyse tautinę valstybę. Pripratę prie federacijos taisyklių savo šalyje, nemažai vokiečių nesibaimina ir glaudesnio Europos vienijimosi.

Vokietijos susivienijimas iš dalies atitraukė vokiečių energiją nuo Europos reikalų. Susivienijimas kainavo nemenkas sumas. Šalies ūkis gyveno nepačius geriausius laikus. Dalis Vokietijos žemių ėmė siekti didesnio savarankiškumo ir “ balso Briuselyje“. 1998 metais iš politinės arenos pasitraukė ilgametis Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis, skatinęs glandesnę Europos valstybinę sąjungą.

Vis dėl to Vokietija lieka vienas iš pagrindinių tolesnio vienijimosi ir Europos Sąjungos plėtros šauklių. Iš pagausėjusių prekybinių mainų su Vidurio Europa Vokietija jau dabar pelnosi daugiau negu kitos Europos sąjungos valstybės, o politiškai stabilenės Vidurio Europos šalys padidins pačios Vokietijosstabilumo jausmą.
Kas Vokietiją išskiria iš kitų ES šalių
1. Didžiausia įmoka į ES biudžetą (apie 20 mlrd. Eurų kasmet, arba 24%).
2. Didžiausia imigracija (vidutiniškai 480 tūkst. Imigracija per metus).
3. Didžiausia automobilių, laivų, plieno gamyba.
4. Tankiausias geležinkelių tinklas ir didžiausias geležinkelių vežamų keleivių skaičius.
5. Didžiausios eksporto ir importo apimtys (25 ir 22%. viso ES eksporto ir importo, 1998).
6. Daugiausia gyventojų (83 mln. arba 22%. visų ES gyventojų).
7. Daugiausia darbo jėgos(40,5 mln).
8. Importuoja daugiausiai gamtinių dujų (13,2%. pasaulio importo, 1997).
9. Išlydoma daugiausiai vario (5,3%. pasaulyje, 1997).
10. Mažiausias mobiliųjų telefonų naudotojų procentas 100 gyventojų (28,6%.,1999).
11. Darbininkai dirba mažiausiai valandų per metus(1697)
12. Vokietija turi daugiausia kaimynių iš visų ES šalių- ribojasi su 9 valstybėmis: Dainija, Nyderlandais, Belgija, Liuksemburgas, Prancūzija, Šveicarija, Austrija, Čekija, Lenkija.
13. Kylio kanalas pagal laivų, praplaukiančių juo per metus, skaičių yra vienas pirmaujančių pasaulyje.
14. Rūro baseine esantys anglių telkiniai yra didžiausi ES.
15. Vokietijoje išgaunama tik 1%. pasaulio naudingųjų iškasenų, o suvartojama net apie 10%.

Užsienio politika

Pasaulinis globalizavimo procesas turi didelę įtaką formuotis Vokietijos užsienio ir saugumo politikos tendencijoms.

Kadangi vėl modernių technologijų geografiniai atstumai nebekliudo perduoti duomenų, vis labiau stiprėja tarptautiniai techniniai, politiniai ir ekonominiai ryšiai. Vokietijos tikslas yra pasinaudoti šia tendencija ir nukreipti ją tokia linkme, kuri užtikrintų demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, stabilumą, saugumą ir ekonominę gerovę. To galima pasiekti tik taikioje ir klestinčioje Europoje. Siekiant šių tikslų, Jungtinių tautų organizacija yra svarbiausia pasaulinių problemų sprendimo vieta.

Valdančiosios koalicijos sutartyje pranešama, kad:
– nacionalinės politikos sąlygos iš pagrindų pasikeitė per kelerius praėjusius metus ir dar keisis ateityje;
– stiprėjantis pasaulio ekonomikos susivienijimas, finansinių rinkų internacionalizavimas, Europos integracija sudaro ir pagrindines Vokietijos politikos kryptis;
– dabartinės krizių tendencijos pasaulio ekonomikoje tik įrodo, kad reikia politikos, skatinančios tarptautinį bendradarbiavimą.

Pagrindinius valdančiosios koalicijos partijos užsienio politikos tikslus nusako šūkis: Vokietijos politika yra taikos politika. Nauja federacinė vyriausybė ir toliau dirbs šiomis užsienio politikos kryptimis:
– sieks taikiai bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis,
– skatins visų Europos šalių bendradarbiavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje,
– skatins transatlantinę partnerystę,
– plės Europos Sąjungą,
– skatins demokratiją ir stabilumą vidurio, rytų ir pietryčių Europoje ir visose Pietų šalyse.
Šių tikslų siekiama, remiantis tarptautine teise ir pasitikėjimu, paisant žmogaus teisių, nenaudojant prievartos. Nauja federacinė vyriausybė tikisi, kad tarptautinis bendradarbiavimas padės kurti bendrą ateitį. Ji stengsis skatinti efektyvių krizių prevencijos, taikaus bendradarbiavimo ir tarptautinio santykių tobulumo strategijų plėtojimą, riboti ginklavimąsi, skatinti nusiginklavimą, suderinti pasaulio regionų ekonominius, ekologinius ir socialinius interesus, paisyti žmogaus teises. Pasak Wolfgango Ischingerio, Vokietijos saugumas priklauso nuo demokratijos visame pasaulyje ir negalima teigti, jog Vokietija yra atskira gerovės sala. Tai puikiai parodė konfliktas Jugoslavijoje

Leave a Comment