Azija

Azija

AZIJA – didziausias zemynas. Azijos plotas sudaro beveik 1/3 visos sausumos. Ji keturis kartus didesne uz Europa. Gyvena virs 3 mlrd. gyventoju. Del didelio ploto, gamtos ir gyventoju ivairoves, skiriami 6 Azijos regionai. Vakaruose ir pietvakariuose Azija susisiekia su Europa ir Afrika. Siaures rytuose ji prieina prie Siaures Amerikos krantu. Azija artimai siejasi su kitais zemynais arba yra netoli ju. Is ivairiu pusiu Azijos krantus skalauja keturiu vandenynu vandenys. Siaureje zemyno krantus skalauja Arkties vandenynas, rytuose – Ramusis, o pietuose – Indijos vandenynas. Is vakaru i ryytus driekiasi kalnynai: Kunluno, Kaukazo, Elbruso, Hindukuso, Karakorumo, Himalaju, Pamyro, Tian Sanio, Altajaus. Azija turtinga naudingomis iskasenomis.

Azijos idomybes

Didziausi ir auksciausi kalnai – HIMALAJAI. Auksciausia kalnu virsune – DZOMOLUNGMA (8850 m). Didziausia pasaulio valstybe – RUSIJA. Didziausias ezeras – KASPIJOS (371 tukst.kv,km). Didziausias pusiasalis Zemeje – ARABIJOS (2,7 mln.kv,km). Didziausia misku sritis Zemeje – SIBIRO TAIGA. Didziausias kalnynas – TIBETAS. Placiausia upes delta – GONGO IR BRAMAPUTROS (86 tukst.kv,km ). Dregniausia Zemes vieta – CERAPUNDZIS (10 798 mm ). Giliausias ezeras – BAIKALAS (1620 M ). Labiausiai nuo juros nutolusi sausumos vieta – DZUNGARIJA. Giliausia Zemes iduba – NEGYVOJI JURA (-400 m zemiau juros lyygio). Tankiausiai gyvenama valstybe (ne miestas) – BANGLADESAS (781 zm./kv,km).Siaures pusrutulio salcio polius – OIMIAKONAS (-68 laipsnio c).

Azijos regionai

Del dideles gamtos ir gyventoju ivairoves skiriami Azijos regionai: Siaures Azija, Vidurio Azija, Pietvakariu Azija, Pietu Azija, Rytu Azija ir Pietryciu Azija. Ju ribos sutartines, vedamos ka

alnais, upemis, juru ir vandenynu pakrantemis, valstybiu ribomis

Siaures Azija

Siaures Azija uzima didziuli plota. Daugiau kaip 7000 km ji tesiasi nuo Uralo kalnu iki Ramiojo vandenyno. Siaureje ja riboja ledu sukaustytas Arkties vandenynas, pietuose – Kazachijos kalnynas, Mongolijos ir Kinijos sienos. Sia teritorija iprasta vadinti SIBIRU (miegancia zeme). I jo miziniska plota galetu tilpti visa Europa. Jam priklauso vakaru Sibiro zemuma, Vidurio Sibiro ploksciakalnis, Rytu ir pietu Sibiro kalnynai.

Vidurio Azija

Vidurio Azija – didziule teritorija i pietus nuo Vakaru Sibiro lygumos. Vakaruose ji ribojasi su Kaspijos jura, pietuose ir pietryciuose stukso Hindukuso, Pamyro ir Tian Sano kalnai. Vidurio Azija toli nuo vandenyno, zemyno gilumoje. Auksti kalnagubriai neleidzia pasiskverbti Pietu Azijos musonams. Krituliu cia iskrenta labai mazai, pucia sausi vejai. Karsta vasara zmones vargina vandens stygius, ziiema – saltis.

Pietu Azija

Pietu Azija uzima didziule teritorija. Jai priklauso 5 zemynines ir kelios salu valstybes. Didziausia yra Indija. Pietu Azija galima suskirstyti i 3 didelius krastovaizdzius: 1. AUKSTIKALNIU SRITIS. Ja sudaro Himalaju – rauksliniu kalnu grandines. Cia yra auksciausia Zemeje virsune – DZOMOLUNGMA (8850m). 2. INDO IR GANGO ZEMUMA. Ja sudaro derlingos sanasos, kurias sunese is kalnu tekancios upes. Gangas – sventoji upe. 3. DEKANO PLOKSCIAKALNIS.

Pietu Azija – musonu salis. Cia net metu laikai skiriami pagal juos: ikimusoninis, vasaros musono ir ziemos musono

Himalajai

Himalajai susidare, kai pries milijonus metu Indija at

tsitrenke i Eurazija. Susidurus dviems sausumos masyvams, susiraukslejo zemes pluta ir susidare raukslinis kalnynas. Auksciausia virsune – Dzomolungma. Kad sios aukstos virsunes kazkada sudare vandenyno dugno dali, vercia mastyti apie laiko tekme ir ispudingus pasikeitimus, ivykusius musu zemeje.

Dzomolungma

Auksciausia Zemes pavirsiaus vieta yra Azijos zemyne. Tai Dzomolungmos (Everesto) virsune Himalaju kalnuose. Jos aukstis -8 848 m virs vandenyno lygio.

Babilono sodai

Babilono karalius Nabuchodonosoras kabancius sodus pastate savo zmonai Semiramidei 580 m.pr.Kr. Babilonas stovejo ant Eufrato upes krantu i pietus nuo dabartinio Bagdado, siu laiku Irako (Azija) sostines. Archeologai yra rade kabanciu sodu liekanu, bet nera tuo tikri. Taciau yra zmoniu, maciusiu ir aprasiusiu tuos sodus, kurie buvo iveisti terasose apie 40 m. nuo zemes. Jiems drekinti buvo tiekiamas Eufrato vanduo.Tai vienas is septyniu Antikos stebuklu.

Baikalas

Baikalo ezera rusai vadina melynaja Sibiro akimi. Tai didziausias pasaulyje gelo vandens telkinys, vienas seniausiu ezeru Zemeje. Spejama, kad atsirado pries 20-25 mln. metu. I ji iteka 300 upiu ir upeliu, o isteka tik viena Angara. Baikale yra 20% pasaulio gelo vandens. Ezero gyvunija ir augalija labai savita. Daugelio jame ir pakrantese guvenanciu organizmu rusiu niekur kitur zemeje nera. Tik cia veisiasi gelavandeniai ruoniai.

Leave a Comment