Rytu Azija

Rytų Azijos klimatą lemia per metus besikeičiantys vėjai, vadinami musonais. Rytų Azijoje vyrauja musoninis klimatas. Žiemą pučia šalti ir sausi vėjai iš Azijos žemyno gilumos. Upės ir ežerai užšąla, o žmonės nuo šalčio ginasi vatiniais drabužiais. Augalai nustoja augę. Vasarą, atvirkščiai, šiltas atogrąžų oras išplinta toli į šiaurę. Kritulių kiekis Rytų Azijoje mažėja žymiai stipriau nei Europoje, einant nuo pakrantės į žemyno gilumą.

Rytuose, prie Geltonosios jūros, plyti Didžioji Kinijos lyguma. Jos paviršius tepakyla 200 m v.j.l.. Per ją teka didžiosios Kinijos upės-Hvanghė ir Jaangdzė. Kinijoje gausu kalnų grandinių: Kun Luno, Tian Šano, Tibeto. Giliai į žemyną įsiterpusioje Kinijos teritorijoje klimatas atšiaurus, griežtai žemyninis, kritulių iškrinta labai mažai. Tarp kalnų didžiulius plotus užima dykumos ir pusdykumės. Kai kuriose iš jų auga skurdi žolė ir krūmokšniai-pašaras laukiniams ir naminiams gyvuliams. Iš snieguotomis viršūnėmis pasidabinusių kalnų teka upės, bet jos greitai išdžiūsta ir pranyksta smėlynuose. Ten, kur atnešama vandens, yra oazių. Kalnų šlaituose, kur daugiau kritulių, auga miškų.

Japonija-salų grandinė, nutysusi į rytus nuo Azijos žemyno. Vakaruose jos krantus skkalauja Japonų jūra, rytuose – Ramusis vandenynas. Japonijai priklauso apie 3500 salų ir salelių. Didžiausios yra keturios: Hokaido, Honšiu, Šikoku ir Kiušiu. Japonijos salos susidarė Eurazijos plokštės pakraštyje, toje vietoje, kur po “lengva” žemynine plokšte panyra “sunkios” Ramiojo vandenyno plokštės kraštas. Jų sa

andūroje yra aktyvi seisminė zona. Šalyje kasmet užregistruojama per 1000 žemės drebėjimų. Daugelis jų silpni, ir žmonės nejunta. Bet būna ir ypač stiprių. Tuomet griūna pastatai, tiltai, sunaikinami keliai, kyla didžiuliai gaisrai, žūsta žmonės.

Plokštės panirimo srityje, labai giliai, dėl aukštos temperatūros ir didelio slėgio uolienos lydosi ir virsta magma. Ji kyla į viršų ir suformuoja ugnikalnių virtines. Japonijoje yra 80 ugnikalnių.

KULTŪRA
Europiečiai senovės kultūros ir mokslo lopšiu laiko Viduržemio jūros regioną. Deja, nedaugelis žino apie Rytų Azijos kultūros ir mokslo laimėjimus. Kinija – viena seniausių pasaulio valstybių. Jos istorijai daugiau nei 4000 metų. Daug ankščiau už europiečius kinai pradėjo naudoti porcelianą, šilką, popierinius pinigus, raštą. Nuo seno kalnuose vertėsi terasine žemdirbyste. Jai naudojo patvenktų upių vandenis. Jau III a.pr.Kr. kinai arė geležiniais plūgais, kiek vėliau iššrado sėjamąsias.
Tūkstantmečius šilko kelias buvo vienintelė transporto arterija, jungusi Kiniją su Vakarų šalimis. Juo Venecijos pirkliai viduramžiais gabeno į Europą kiniškas prekes.
Jau VIII a. Kinijoje pradėtas leisti laikraštis “Sostinės žinios”. Jame buvo spausdinami valdovo įsakai, įstatymai, pranešimai apie svarbiausius įvykius. Didelei šaliai laikraštis buvo labai reikalingas.
Milžiniškai valstybei valdyti reikėjo daug raštingų žmonių. Dideliuose miestuose veikė mokyklos, kuriose mokėsi šimtai jaunuolių. Buvo leidžiami žemdirbystės, amatų vadovėliai. Kinijoje viduramžiais buvo rašomi metraščiai ir istorinės knygos. Hieroglifų reikšmes Kinijos gyventojai suprasdavo vienodai, nors ir ka

albėdavo skirtingomis tarmėmis.
MENAS
Kinijoje klestėjo tapybos ant šilko menas. Ilguose šilko ir popieriaus ritiniuose buvo tapoma dažais arba juodu tušu. Mėgstamiausias dailininkų darbų motyvas – gamta. Didelio meistriškumo buvo pasiekę kinų skulptoriai, sugebėdavę labai tiksliai perteikti žmogaus veido bruožus, nuotaikas. Apie kinų architektų meistiškumą liudija jų kūriniai – rūmai ir šventovės, vadinamos pagodomis. Pagodos – tai grakštūs, bokštų pavidalo statiniai. Į viršų riesti pagodų stogai, platūs karnizai sukuria lengvumo ir veržimosi aukštyn įspūdį.
MEDICINA
Labai išvystyta buvo kinų medicina. Gydytojai gerai žinojo žmogaus kūno sandarą, naudojo įvairius augalinės kilmės vaistus, specialiais įrankiais operuodavo, pirmieji pradėjo skiepyti nuo raupų.

RELIGIJA
Daugiau nei 2000 metų Kinijos kultūrą veikia Konfucijaus ir jo šalininkų filosofija. Pagal ją pagrindinės žmogiškosios vertybės yra gerumas, pasiaukojimas, nepaliaujamas savęs tobulinimas, senų tradicijų ir papročių laikymasis, paklusnumas imperatoriui ar savo ponui, dabar-valstybės ar įmonės valdžiai.

KULTŪRA
Pagalvojus apie Japoniją, daugeliui prieš akis iškyla idiliški gamtos vaizdai, japoniški sodai, kimono vilkinčios geišos. Tai visai kitokio gyvenimo būdo, kitos kultūros šalis – moderni valstybė. Labai aukšto ekonominio lygio ir daug gyventojų turinčioje Japonijoje kasdieniniame gyvenime laikomasi senovės papročių, tradicijų, gerbiamas kultūrinis palikimas. Japonai itin darbštūs, kantrūs, moka sumaniai perimti kitų šalių tradicijas ir neprarasti savųjų. Japonai nepaprastai myli gamtą. Tai atsiskleidžia įvairiose gyvenimo srityse, ypač šventėse, kai garbinami gamtos reiškiniai. Šalyje labai populiari vyšnių žy

ydėjimo šventė, kai visi žmonės susirenka į sodus ir ten linksminasi.

MENAS
Japonijoje gausu budistų šventyklų-pagodų, iš kurių žymiausia Todaidzio šventykla Naroje. Ši šventykla – ištisas pastatų ansamblis, užimantis 36 ha ploto.
Japonija garsi savo teatro tradicijomis. XIV a.susiformavo No teatras, apjungiantis muziką, šokį, vaidybą. XVII a. atsirado Kabuki teatras, kuriame moterų vaidmenis atlikdavo vyrai. Tiek No, tiek Kabuko teatre veikėjai vaidino su kaukėmis.
Japonijoje labai paplitęs puokščių komponavimo menas – ikebana. Jį išmano kiekviena japonė. Tai mergaičių bendrojo lavinimo dalis. Puokšte iš kelių žiedų, šakelių išreiškiama dangaus, žemės ir žmogaus vienovė. Iš Japonijos kilo bonsai. Tai tam tikru būdu, t.y. karpant sodinukų šaknis, šakeles, vazonėlyje išauginti miniatiūriniai medžiai.
GEIŠOS
Geiša japonų kalba reiškia meno žmogų. Šios profesijos merginos samdomos pokyliams vesti, dirba restoranuose. Spalvingu kimono dėvinti geiša užima svečius. Tai savotiška aktorė, linksminanti vyrus šokiais, dainomis, aštriu protu.
Norinti tapti geiša japoniukė turi ilgai mokytis. Tam šalyje yra specialių mokyklų, į kurias priimamos septynmetės mergaitės ir mokomos iki dvidešimt metų. Mokoma muzikos ir šokio meno, elgesio kultūros, literatūros, dailės, arbatos gėrimo ritualo, iškalbos, kaligrafijos. Geišų tradicijos gyvuoja daugiau kaip 300 metų.
RELIGIJOS
Šalyje vyrauja sintoizmas – religija, garbinanti gamtos reiškinius ir neturinti šventųjų raštų bei dievybių. Dieviškumas žmogui reiškiasi gamtoje. Šios religijos išpažinėjai garbina šaltinius, upes, medžius, sodus, kalnus. Aukščiausią Japonijos kalną Fudžijamą sintoistai laiko šv

ventu. Sintoizmo religijoje itin reikšmingas protėvių ir Saulės garbinimas. Kita vyraujanti religija – budizmas, kur garbinamas “anas pasaulis”, į kurį atviras kelias kiekvienam, jei vykdys svarbiausius Budos įsakymus: nežudyti, nevogti, nemeluoti, nenutraukti santuokos. Asketiškas gyvenimas, meditacija yra kelias, vedantis į prašviesėjimą ir išsivadavimą iš kančių. Trečia religija – konfucionizmas – perimta iš kinų, kur svarbiausios žmogaus vertybės: žmogiškumas, gerumas, senų tradicijų laikymasis ir savęs tobulinimas.

KOMPASAS
IV. a.pr. Kr. Rašte tyrinėtojai perskaitė, kad mineralų ieškotojai Zhengo miške orientavosi pagal “pietinę rodyklę”. Tai buvo ant medinio arba bronzinio skritulio pritvirtintas geležinis įmagnetintas šaukštelis. Jis lengvai sukiojosi ir visada nukrypdvo šiaurės – pietų kryptimi. Vėliau šaukštelį pakeitė plona geležinė adata, kuri buvo naudojama, kol išsimagnetindavo. Adata balansuodavo ant piršto nago, ant vandens paviršiaus. Ją tvirtino ant šilkinio siūlo taip, kad netrukdomai nukryptų Žemės magnetinio lauko link.
PARAKAS
Imperatorius, “Dangaus sūnus” troško nemirtingumo ir įsakė mokslininkams sukurti gėrimą, kuris garantuotų amžiną gyvenimą. Salietros, sieros ir medaus mišinys -“aukso gėrimas”- turėjo suteikti imperatoriui nemirtingumą. Sumaišius visus paruoštus komponentus, įvyko baisi reakcija – sprogimas, nudeginęs rankas ir veidus. Taip buvo išrastas parakas.
SEISMOGRAFAS
Pirmasis žemės drebėjimų registravimo aparatas, vadinamas seismografu, buvo išrastas 132 m. Aparatui suvirpėjus, viduje įtaisytras virbas atidaro vieno iš aštuonių drakonų nasrus. Rutuliukas įkrenta į apačioje tupinčios rupūžės gerklę, rodydamas, kurioje pusėje vyksta žemės drebėjimas.
ŽEMĖLAPIS
Kinų geografai ir jūrininkai buvo parengę ir naudojosi smulkiais, gana tiksliais pietryčių bei pietų Azijos jūrų pakrančių žemėlapiais.XVa.pr. imperatoriaus pasiuntiniai laivais pasiekė Indiją, Iraną, pietinę Arabijos pusiasalio dalį ir net Afriką. XVI a.pr. į Kiniją atplaukė pirmieji europiečiai-portugalai.
MECHANINIS LAIKRODIS
Pirmąjį pasaulyje mechaninį laikrodį sukūrė budistų vienuolis Ji Ching 725 metais. Laikrodžio pagrindas buvo vertikalus vandens ratas, vietoj menčių pritvirtinti dubenėliai vandeniui. Ratas pasisukdavo, kai vienas dubenėlis prisipildydavo svorio, ratas per vieną atžymą pasislinkdavo pirmyn, tada jį vėl sulaikydavo virbas, kol kitas dubenėlis prisipildydavo vandens, ir t.t. prie rato pritvirtinti strypai ir krumpliaračiai suko rodykles, kurios rodė laiką.

Ji Chingo laikrodis beveik iš karto sugedo. Su Songo 1092metais suręstas laikrodis su panašiu mechanizmu veikė beveik 50 metų. Laikrodis buvo smulkiai aprašytas. Jis buvo apie 12 metrų aukščio, ratas suko du žvaigždžių padėčiai stebėti skirtus gaublius, čia dar buvo ir penkiaaukštė pagoda, kurios lange, kas valandą pasirodydavo vis kitos figūros.

1. Seikano geležinkelio tunelis (Japonija) yra ilgiausias geležinkelio tunelis. Jo ilgis 54 km.
2. Tokijas – Jokohoma (Japonija) Didžiausias miestas 28 447 000 gyventojų.
3. Aukščiausia skulptūra pasaulyje yra bronzinė Amida Buda Usiku mieste Japonijoje. Ji yra 120 m aukščio ir sveria daugiau kaip 1 000 tonų. Statulos viduje yra meditacijos ir dvasinio tobulinimosi kambariai. Laiptais galima užkopti aukštyn ir per statulos krūtinėje esančius langelius pasižiūrėti į apačioje augančius sodus.
4. Akaši – Kaikijo tiltas (Japonija) yra Ilgiausias kabantis tiltas 1990m.
5. Kinija – daugiausia gyventojų turinti valstybė 1 158 230 000 gyventojų.
6. Uždraustasis miestas – Didžiausi rūmai (Kinija) 1 kv.km. Tai buvo imperatoriaus , jo šeimos ir tarnų namai. Uždraustojo miesto statybą pradėjo Mingų dinastijos imperatorius Jong Le. Miestas buvo vadinamas Uždraustuoju, todėl, kad paprasti žmonės į vidų nebūdavo įleidžiami. Šiandien Didžiausi rūmai pasaulyje yra muziejus į kurį gali patekti visi.
7. Didžioji Kinų siena – ilgiausia siena 6000 km. Kinai šią sieną įsivaizdavo kaip drakoną, ginantį jų šalį nuo šiaurėje gyvenusių karingų genčių. Didžioji Kinijos siena buvo statoma šimtmečius.
8. Seniausia monarchija – Japonijos imperatoriai. Manoma, kad jie pradėjo valdyti 40 m.pr.Kr.-10 m.pr.Kr. Senovės Japonijos žmonės tikėjo, kad jų salas sukūrė Saulės deivė. Saulės deivės sūnus Jamato suvienijo žmones , ėmė juos valdyti ir tapo pirmuoju imperatoriumi.

Kinai labai negražiu dalyku laiko valgyti dideliais kąsniais, kaip tatai kartais daro europiečiai. Jie labai didelę reikšmę teikia geram žmogaus išauklėjimui ir gražioms manieroms – elgsenai. Jie visi yra labai mandagūs žmonės ir vaikus auklėja vienodo, nepaprasto mandagumo, dvasioj. “Geras kinas,-pasak jų,-pirmiausiai privalo visur rodyti savo mandagumą”, ir jie savitarpy iš tikro laikosi tos taisyklės – ypač mandagūs jų kaimiečiai. Susitikę ką nors kelyje, jie niekuomet nepraeis nepasisveikinę ir nepersimetę maloniu žodeliu.
Kinai moko savo vaikus, kad būtų visuomet linksmi ir nesiraukytų, bet šypsotųsi.”Juo piktesnis esi, juo būk mandagesnis ir daugiau šypsokis”,moko kinai. Niekuomet nesiguosk kitam savo vargais. Nesigirk savo turtais ir jų nerodyk. Save mažink, kitą didink ir aukštink. Nepasakok niekam dalykų, kurie gali būti nemalonūs. Nesigėdink savo pavargusių giminių ir nusikaltėlių. Tai yra pagrindiniai kinų elgsenos ir mandagumo dėsniai.
Kinijos kaimiečiai ir miestiečiai turi daug papročių, kurie yra griežtai priešingi europiečių papročiams. Kinų vyrai nešioja sijonus, o moterys – kelnes. Sako, kad jie įsivedę tą paprotį apginti savo moteris nuo įsibrovėlių, užkariautojų. Vakaruose liemenė nešiojama po viršutiniais drabužiais, o kinai liemenę užsivelka ant viršaus visų drabužių, kad ji juos geriau prispaustų prie kūno. Vyrai dėvi ilgas kojines, o moterys – trumpas. Kinų kurpės juodos ar tamsios spalvos, o kraštai pablukinti. Kinų gedulo spalva yra balta, o ne juoda. Baltoji vėliava reiškia karo veiksmų pradžią, o raudona-taiką. Kinai sveikindamiesi patys save krato už rankų. Sakydami “taip”, krato galvą, o sakydami “ne”, linksi ja, kaip mes sakydami “taip”. Gyvenime kinai laiko nepadoriu dalyku garsiai kalbėti. Kinai gydytojams moka, kol jie sveiki, susirgę nieko nemoka – gydytojai privalo dykai gydyti. Užuot ploję katutes, kinai čiaupnoja lūpomis. Skubintis santykiuose su kitais žmonėmis Kinijoje laikoma labai negražiu dalyku. Kinai nededa svarbos kūno gražumui, pirmenybę jie atiduoda išminčiai.

Japonai labai mėgsta švarą. Jų įprasta du kartus per dieną visą kūną nusiprausti, o vieną kartą tai būtinai po darbo. Maudosi visi kartu -:vyrai, moterys, vaikai, visi pliki. Vienoje pirties dalyje nuprausia kūną, o kitoje pirties dalyje plaukioja gryno, vėsaus vandens baseine(dirbtinoje kūdroje), grįstame kokliais.
Japonai, o ypač japonės, labai dideli dabitos. Tarp jų, nuo seniausių laikų, yra įprasta baltintis veidus, juodintis antakius ir raudonintis lūpas, o ištekėjusioms moterims juodintis ir dantis. Labai daug reikšmės jos deda plaukų šukavimui. Jų plaukai pastatyti kuodais ir kartu išlankstyti dideliais kuokštais. Taip susišukuoti kartais reikia savaitės laiko.
Japonai turi labai gražių ir įspūdingų apeigų. Numirusius jie laidoja tik naktį. Kiekvienas japonas neša po žibintuvėlį ir gieda.
Japonai labai myli vaikus: labai puošia, rūpinasi ir po daug jų turi. Motinos kūdikius nešioja pririštus prie nugaros, o keletas kitų skustomis galvomis bėga šalimais.
Japonai yra labai mandagūs žmonės. Mandagumą jie yra pasiskolinę iš kinų. Japonas sutikęs japoną nepraeis nepasisveikinęs. Tačiau Japonijos žmonės išsiugdė žiaurų charakiri paprotį (savo pilvo perskrodimas peiliu ir žarnų paleidimas) ir nepaprastą drąsą kitų tautų žmonių žudyme.

Leave a Comment