Azija

Milžiniškas žemynas

Azija yra dižiausias pasaulio žemynas. 44 mln. km2 jos plote lengvai tilptų 4 Europos. Užima beveik trečdalį Žemės sausumos paviršiaus. Kartu su Europa sudaro bendrą sausumos masyvą – Euraziją. Abu žemynai jungiasi plačiu, beveik 3000 km, ruožu. Vakaruose plytinti Europa yra tartum milžiniško žemyno pusiasalis. Su Afrika Aziją jungiaSueco sąsmauka. Nuo Šiaurės Amerikos skiria Beringo sąsiauris, o nuo Australijos – salų virtinė. Azijos krantai smarkiai raižyti: yra giliai į vandenyną įsiterpiančių pusiasalių, didelių salų, ištisų jų virtinių. Azija – kontrastų žemynas. Jame yra didelius plotus užimančių ir tūkstančius kilometrų besitęsiančių kalnų grandinių, negyvenamų dykumų ir beribių miškų plotų, derlingų lygumų bei slėnių, ryškių temperatūros skirtumų, tankiai ir retai gyvenamų vietų. Daugiausia gyventojų turinčiame žemyne gyvena įvairių tautų ir religijų žmonės. Dėl didelės gamtos ir gyventojų įvairovės skiriami šie regionai: Šiaurės Azija, Vidurio Azija, Pietvakarių Azija, Pietų Azija, Rytų Azija, Pietryčių Azija. Jų ribos sutartinės, vedamos kalnais, upėmis, jūrų ir vandenynų pakrantėmis, valstybių ribomis.

Gyventojai Euroazijoje gyvena per 3mlrd. žmonių, o Azijai tenka 6 iš 10 Žemės gyventojų. Tai labai didelis skaičius, kuris itin sparčiai didėjo XX a. Azijoje yra didžiausios pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybės: Kinija (daugiau kaip 1,25 mlrd. gyventojų), Indija (daugiau kaip1,0 mlrd. gyventojų). Rytų Pietų bei Pietryčių Azijoje, kuri dar vadinama Musonine Azija, gyventojų skaičius ir tankumas labai didelis. Be to, šie rodikliai nuolatos didėja. Antai Indijoje gyventojų skaičius kasmet padidėja 17mln., Kinijoje – 14 mln., Bangladeše, Pakistane – 2 – 3 mln. žmonių. Rytų Azijojevidutinis gyventojų tankumas siekia nuo 100 iki 330 žmonių 1 km2 ,bet kai kuriose vietose 1 km2 telkiasi 2000 žmonių. Šiame regione yra daug milijoninių miestų. Tai vienas tankiausiai gyvenamų Žemės riogionų.

Kitas dideliu gyventojų skaičiumi ir tankumu Žemėje išsiskiriantis regionas yra Pietų Azija. Čia 1 km2 gyvena nuo 200 iki 300 žmonių. Indostano pusiasalyje, Gango bei Bramaputros slėniuose daug žmonių gyveno dar senovėje. Didelį žmonių tankumą lemia kaimų gyventolai. Ryžių auginimo rajonuose nuo seno gyveno daug žmonių, nes ryžiams išauginti reikia įdėti daug darbo. Javos saloje, Indonezijoje, ryžių auginimo rajonuose gyventojų tankumas siekia 2500 žmonių 1 km2. Be to, įtaka gyventojų telkimuisi darė paviršius, klimatas ir kita. Tačiau Azijoje yra nemažai rajonų , kuriuose visai nėra gyventojų arba jų labai mažai, pavyzdžiui, Šiaurės Azijoje, aukštikalnių rajonuose, didžiosiose dykumose. Nemažai kraštų kančia dėl vandens stokos. Pietvakarių Azijojos šalyse žmogaus turtingumą rodo ne jam priklausančios žemės plotų dydis, bet vandens atsargų kiekis. Religijos Pietvakarių Azijoje, arba Artimuosiuose Rytuose, kilo trys pagrindinės pasaulio religijos: krikščionybė, islamas ir judaizmas. Šios religijos paplito visuose žemynuose. Islamas paplito po pranašo Mahometo veiklos Medinoje ir Mekoje. Jo šventas raštas – koranas – yra religijos, o iš dalies ir teisės pagrindas visose Priešakinės Azijos valstybėse,išskyrus krikščioniškąsias Libano dalis ir Izraelį. Islamo religijos pradžios centras yra Saudo Arabijos miestas Meka, o šią šventąją vietą musulmonas turi aplankyti bent kartą (keliauti į šventąsias vietas) Daugelis musulmonų visą gyvenimą taupo pinigus, kad aplankytų šventąjį miestą. Į ,,šventąją vietą” keliaujama tik kartą per metus. Islamas nuo pat savo pradžių kaip religija buvo labiau išpažįstamas miestuose negu kaimuose. Tik miesto tikintysis rasdavo savo Dievo namus, mečetę, kuri anksčiau buvo ir teismo vieta, pirtį, kur jis galėdavo apsivalyti prieš pamaldas, bei korano mokyklą. Kaip Rytų miesto centras, mečetė traukė ne tik tikinčiuosius, bet ir prekiautojus, kurie greitai apsigyvendavo aplink mečetę ir tokiu būdu sukurdavo Rytų miesto prekybinį centrą – bazarą. Iki šiol šios pirmykštės tvarkos laaikomasi daugumoje musulmoniškųjų senamiesčių. Pastaraisiais metais daugelis šios Azijos dalies šalių vis daugiau dėmesio skiria islamui.Skirtingos tikėjimo srovės, kurių yra ir Islame, dažnai kelia politinę įtampą tarp broliškų šalių. Ia reikia paminėti ir tą faktą, kad po islamo stogu gyvuoja trys didelės tautų grupės, kurių pretendzijos į vadovaujantį vaidmenį dažnai susiduria istorijos eigoje. Dvi didžiausios pagal gyventojų skaičių regiono šalys, kaip nacionalinės valstybės sudaro dvi iš trijų grupių: turkai Turkijoje ir persai Irane. Kitose šalyse vyrauja arabai. Tačiau pagrindinė dabartinių priežastis yra Priešakinės Azijos naujausia istorinė politinė raida. Žlugus Osmanų imperijai, visos Azijos valstybės, įskaitant pateko Anglijos ir Prancūzijos priklausomybėn. Po to vykusiame naujame politiniame regiono padalijime buvo nustatytos tokios sienos, kurios nepaisė istorinės raidos bei atskirų tautų, nekalbant apie mažumų interesus. Ypatingi konfliktai kyla todėl, kad dvi tautos kol kas neturi valstybingumo tai kurdai ir palestiniečiai. Susitarime dėl autonomijos 1993 metais palestiniečiams buvo pažadėtas Gazos sektorius ir Jerichas.
Indija yra budizmo religijoskilmės centras. Budizmas išplito ir Rytų bei Centrinėje Azijoje. Induizmas tai pat atsiradęs Indijoje, konfucianizmas – Kinijoje, sintoizmas – Japonijoje. Religiniai skirtumai neretai buvo naudojami tautų kiršinimui. Pavyzdžiui, Anglijos kolonija Indija skilo į Indija, Pakistaną, Bangladešą, Šri Lanką, Butaną, Nepalą ne tik pagal tautinį, bet pirmiausia pagal religinį požimį. Tokių kiršinimų padarinys – vis dar trunkanti nesantaika tarp Pakistano ir Indijos. Senosios kultūros Kinijos, Indijos teritorijose daugiau kaip 3000m. pr.Kr. egzistavo valstybės, turėjusios aukštą kultūrą, pažangią žemdirbystės sistemą, mokslą ir t.t. Šios ir Artimuosiuose Rytuose susiformavusios valstybės darė įtaka daugelio pasaulio šalių šalių kultūroms ir mokslui. Senųjų laikų kūrinius, parašytus senosiomis kalbomis, dabar tyrinėja mokslininkai, kad galėtų nustatyti tautų tarpusavio ryšius, kalbų kilmę ir jų raidą. Indijoje išliko sanskritu(senąja kalba) parašytų kurinių. Nagrinėdami juos ir lygindami su kitomis kalbomis, kalbininkai rado kai kurių sanskrito ir lietuvių kalbos panašumų. Azija – pasaulio dalis, kurios daugelyje regionų gausu labai įdomių senosios kultūros ir architektūros paminklų. Ryškiausi pavyzdžiai: Indijoje – Tadž Mahalo rūmai, Kinijoje – Didžioji kinų siena, Centrinėje Azijoje – Bucharos ir Samarkando senieji miestai. Kiek mažiau jų yra Šiaurės Azijoje (dėl atšiaurių gamtos sąlygų ) Buitis Azijos dydis ir gamtinių sąlygų skirtingumai lemia Azijos gyventojų buities įvairovę. Dykumose klajoklių statomi būstai lengvai išardomi, kad šeimos galėtų sparčiai įsikurti naujose vietose. Daug šimtmečių Centrinės Azijos ir kitų dykumų rajonų žmonės gyvena jurtose. Kiekviena karta jas tobulindavo ir savo patirtį perduodavo jaunesnėms kartoms. Tuo tarpu daugiamečio įšalo rajonų Sibire ar kitose atšiauriose teritorijose pastatai turi kuo ilgiau ir patikimiau saugoti sukauptą šilumą. Žemės drebėjimų rajonuose namai statomi iš lengvų konstrukcijų,kad griūdami sužalotų kuo mažiau žmonių. Be to,įtaisomos pertvaros, dalijančios pastato vidų į atskiras dalis. Europietiški baldai tokiuose būstuose netinka, nes jie užimtų daug vietos. Šalyse, kurioms būdingas didelis gyventojų tankumas, statomi nedideli namai ir butai(dažniausiai2 – jų kambarių).
Papročių įvairovę lemia aplinkos sąlygos, religija. Pavyzdžiui, šiltuose kraštuose laidotuvių ceremonijos trunka kur kas trumpiau negu mūsų platumose. Pietiniuose rajonuose greičiau auga ir bręsta vaikai. Čia neretai mergaitės išteka 14 – 16 metų, o šiauriniuose kraštuose jaunuoliai kuria šeimas sulaukę 18 ar daugiau metų. Islamo religija leidžia vyrui turėti ne vieną, o daugiau žmonų. Tai poligaminės santuokos. Poligamijos atsiradimą taip pat lėmė konkrečios aplinkos sąlygos(islamo šalyse nebuvo vergijos, todėl kiekvienas stengdavosi turėti kuo daugiau darbo jėgos savo šeimoje). Reljefas Platformos ir plokštės Azijoje išskiriamos keturios platformos: Sibiro, Arabijos, Kinijos, Dekano. (Platforma – senovinė gana stabili ir lygi Žemės plutos sritis.) pagrindą sudaro stori plutos sluoksniai,tarp jų ir granito sluoksnis, iki 100 km storio Platformos yra nepaslankios, bet jos juda pamažu svirdamos ir kildamos. Labai dideli plotai, kuriuos sudaro kelios platformos, vadinami litosferos plokštėmis. Dauguma plokščių apima dar ir vandenyninę plutą. Plokštės nuolatos juda, slinkdamos mantijos paviršiumi, toldamos viena nuo kitos arba susidurdamos. Antai susidūrus Eurazijos ir Indijos – Australijos plokštėms, susiformavo aukščiausi pasaulio kalnai – Himalajai ir greta jų – jaunų kalnų juosta, besidriekianti per visą Eurazijos žemyną. Rytinėje Azijos dalije po Eurazijos plokšte paslenka Ramiojo vandenyno plokštė; čia susiformavo gilūs vandenyno loviai, iškilo salų lankai. Sritys, kuriose susiduria plokštės, paprastai būna labai judrios, jose dažnižemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai. Žemės drebėjimų ir ugnikalnių sritys Žemės drebėjimai yra susiję su plokščių tarpusavio sąveika. Seisminis žeidas tęsiasi aplink Ramujį vandenyną. Tai jaunų kalnų sritys, kuriuose kalnodaros procesai dar nepasibaigę, ir aktyvios vidinės žemės jėgos dažnai sukelia katastrofas. Pavyzdžiui 1923 m. žemės drebėjimas sugriovė Jokohamą, 70% Japonijos sostinės – Tokijaus, sužeidė bei pražudė 200tūkst. žmonių.Tokių žemės drebėjimų gali būti ne tik sausumoje, bet ir vandenyno dugne. Po žemės drebėjimo susidaro didžiulės bangos – cunamiai, kai kada nuplaunantys net uostamiesčius. Cunamiai dažniausiai kyla Ramiąjame vandenyne, todėl jo pakrančių šalyse yra įsteigtos cunamių prognozių tarnybos.
Su seisminėmis žemės drebėjimų vietomis yra susijusios ugnikalnių sritys. Ryškiausia – Ramiojo vandenyno sritis, vadinama ,, Ugnies žiedu’’ . Aukščiausias veikianyis ugnikalnis Azijoje yra Kliučių Sopka. Krakatau ugnikalnis (Sundos sąsiauryje), įšsiveržęs 1883 m., sprogo su tokia jėga, kad į padanges buvo išmesti dižiuliai ugnikalnio gabalai. Dulkės ir pelenai, patekęaukštai į atmosferą, dar ilgai gražiai spindėdavo auštant,o ugnikalnio kraterio liekanos ir dabar vos kyšo iš vandenyno. Ugnikalniai išmeta daug pelenų, jie padegia šlaitus. Tose vietose susiformuoja gana derlingi dirvožemiai. Be to, pavyzdžiui, Japonijoje ugnikalnių šlaituose dažnai trykšta karštosios versmės, veržiasi karšti garai. Visa tai žmonės panaudoja ūkije, pavyzdžiui, šildydamišiltnamius; yra teritorijų, kur prie tokių versmių statomos elektrinės. Lygumos Viena didžiausių lygumų pasaulyje – Vakarų Sibiro lyguma. Ją dengia nuosėdinės uolienos, nes lyguma buvo nugrimzdusi ir apsemta jūros. Didžiuliai jos plotai užpelkėję. Į Vakarų Sibiro lygumą panaši Didžiodioji Kinijos lyguma, apsiklojusi upės sąnašomis iš aukštesnių teritorijų. Arabijos, Dekano, Vidurio Sibiro plokščiakalnių pagrindą sudaro platformos. Sausringas Gobio plokščiakalnis Azijos centre gana aukštai pakilęs virš vandenyno lygio, todėl jo klimatas sausas. Į vakarus nuo plokščiakalnio tęsiasi Tarimo įduba, apsupta kalnų. Jos klimatas dar sausesnis, gyvenimo sąlygos sunkesnės. Kalnai ir kalnynai Azijos kalnų amžius nevienodas. Jauniausi kalnai yra aukščiausi. Jie tęsiasi iį Europos, apima Kaukazą, Pamyrą, Himalajus, sudarydami Alpių – Himalajų juostą. Kai kuriuose Alpių – Himalajų juostos vietose susieina keli kalnagūbriai, sudarydami kalnynus. Didžiausias jų Pamyras. Aukščiausiai iškilęs Tibeto kanynas. Himalai – aukščiausi pasaulio kalnai. Džomolungma, arba Everestas, yra 8848 m aukščio. Alpių – Himalajų juosta jungiasi su Ramiojo vandenyno kalnų juosta, besidriekiančia nuo Didžiūjų Sundos salų iki Kamčiatkos. Ji eina per Ramiojo vandenyno salas, kurios yra Ramiojo vandenynougnikalnių žiede.
Seniau yra susiformavę Tian Šano, Altajaus kalnai. Juos ilgiau veikė išorinės jėgos(lietus, vėjas, temperatūros svyravimai), bet kalnai dar kilo, paskui vėl buvo sparčiai ardomi išorinių jėgų. Naudingosios iškasenos ir jų naudojimas Azijoje yra visų žmogaus naudojamų naudingųjų iškasenų. Jai būdinga didelė mineraliniųžaliavų įvairovė ir gausios jų atsargos. Iškasenų teritorinis paplitimas priklauso nuo geologinių sąlygų, t.y. nuo sluoksnių kilmės. Energinės iškasenos Azijoje yra didžiulės anglių atsargos. Jos susidariusios nuosėdinėse uolienose. Dažniausiai akmens anglys slūgso senų raukšlinių darinių pažemėjimuose.Didžiausi telkiniai yra Vidurio Sibiro plokščiakalnyje, Kuznecko dubiryje(prie Salajyro kalvagūbrio), Didžiojoje Kinijos lygumoje, Dekano plokščiakalnyje. Neretai greta akmens anglių randama ir rusvųjų anglių. Naftos anglių ir gamtinių dujų taip pat randama nuosėdinėse uolienose, bet skiriasi jų ir anglių slūgsojimų sąlygos: nafta ir dujos yra poringos uolienos tarp nelaidžių sluoksnių. Gausiausi telkiniai yra persijos įlankos rajone, Kaspijos jūros baseine, Vakarų sibiro lygumoje. Naftos ir dujų gavyba ir tiekimas iš minėtų rajonų pasauliui nepaprastai reikšmingas. Metalų rūdos Garsiausi pasaulyje yra spalvotūjų metalų – alavo ir volframo, retai aptinkamų gamtoje, telkiniai. Jie pietrytinėje Azijos dalyje sudaro vadinamąją alavo ir volframo juostą, kuriai tenka apie 80 % pasaulio alavo rūdų atsargų. Daugiausia šių metalų randama Malakos pusiasalyje. Vario rūda kasama Kazachstane, Kaukaze, o cinko ir švino – Kazachstane, Altajuje. Aliuminio žaliavos aptinkamos Kazachstane, Didžiosios Kinijos lygumos šiaurėje. 75% naudojamų pasaulyje rūdų sudaro geležies rūda. Jos randama tiek kristalininiame platformų pamate, tiek magminėse uolienose. Antai svarbiausi telkiniai Indostano pusiasalyje, šiaurės rytų Kinijoje slūgso magminėse uolienose. Yra ir daugiau nemažų telkinių. Magminėse uolienose randama aukso ir brangakmenių. Daug aukso ir deimantų yra Sibire(šiaurinėje azijos dalije). Indostano pusiasalyje, Šri Lankos saloje aptinkama yvairių brangakmenių – safyrų, rubinų ir kitokių telkinių.
Kitos iškasenos Druskos (valgomoji ir kalio) susidarė sekliuose ežeruose ir negiliose jūrose, išgaravus druskingiems vandenims. (Kai kuriuose rajonuose dar ir dabar druskos gaunamos iš suriųežerų vandens) Iš kalio druskų gaminamos trąšos. Iškasenų naudojimas Retai gyvenamuosiuose rajonuose naudingųjų iškasenų gavybą sunkina ne tik atšiaurios sąlygos, bet ir darbo jėgos stoka. Tačiau ir tokiose vietose, jeigu žaliavos labai vertingos ir jų daug, gavyba plėtojama. Geležies rūdos ir greta esantys akmens anglių telkiniai skatina metalurgijos vystymą. Matalurgija plėtojama Indijoje, šiaurės rytų Kiinijoje. Kasamos ir kitos greta slūgsančios naudingosios iškasenos. Susidaro pramonės rajonai. Dalis išgaunamų rūdų vietoje nėra apdirbamos, bet transportuojamos į kitus rajonus arba eksportuojamos į užsienį. Kiekvienai šaliai kur kas naudingiau išvežti ne rūdą, oo gatavą produkciją, už kurią šalis gauna daugiau pajamų. Tačiau pelningas ir rūdų eksprtas. Šalies plėtrą gali labai pasparinti naujų naudingųjų iškasenų telkinių atradimas. Pavyzdžiui, Persijos įlankoje radus naftos telkinį, iš esmės pasikeitė regiono šalių gyvenimas. Naudingųjų iškasenų gavybos rajonuose labai teršiama gamta.Išsaugotin švarią aplinką ypač sunku, jei nėra atitinkamų įstatymų.Monopolijos (ekonomiškai atsilikusiose šalyse) nesuinteresuotos įdėti papildomų lėšų tinkamam aplinkos sutvarkymui.

Klimatas Euroazijos žemyno didelis ištęstumas, paviršiaus įvairumas( plačios lygumos, aukštų kalnų grandinės), vandenynų ir jų ir jų srovių poveikis, atmosferos cirkuliacijabei kiti veiksniai lemia viso žemyno, taigi ir Azijos, klimato įvairovę. Azijos klimatas įvairesnisnegu šiaurės Amerikos. Jis sausesnis, tačiua azijoje yra drėgniausia pasaulio vieta – Himalajų priekalnės, kur per metus iškrinta daugiau kaip 11 000 mm kritulių. Azijoje yra šalčiausia šiaurės pusrutuliovieta(Oimiakone užfiksuota -71oC temperatūra). Azijai būdingi didžiausi metų temperatūrų svyravimai. Verchojanske susidaro 106,7oCskirtumas – nuo – 70oC iki + 36,7oC.

Geografinės platumos įtaka klimatui Dideli nuotoliai tarp šiaurinių ir pietinių pakrančių gerai išryškina platuminį zoniškumą. Žemose geografinėse platumose vasarą Saulė labai smarkiai įkaitina žemę, tuo metu šiaurinės gauna itin mažai Saulės šilumos. Žiemą prasidėjus poliariniai nakčiai didžiuliai plotai Saulės šviesos išvis negauna. Klimato juostos eina iš šiaurės į pietus pagal lygiagretes t.y. dėsningai. Vandenynų įtaka klimatuiEinant iš vakarų į rytus, klimato sąlygos labai kinta. Vidinių rajonų klimatą lemią didžiuliai nuotoliai nuo jūrų ir vandenynų. Pavyzdžiui, teritorija tarp Altajaus, Tian Šano ir Balchašo ežero yra nutolusi nuo vandenyno daugiau nei 2000 km. Vakarinei Azijai Atlanto vandenynas didesnės įtakos nedaro, nes Atlanto oro masės, slinkdamos per Europą, gerokai pasikeičia. Rytinės dalies klimatą veikia Ramiojo vandenyno jūros ir srovės. Žiemą virš žemyno susifomavęs šaltas ir sunkus bei giedras slenka vandenyno link. Žiemos musonas neša šaltą ir giedrą orą, o vasaros – drėgną ir šiltą. Pietų ir Pietryčių Azijoje musonai vasarą atneša drėgmę nuo vandenyno, nes ties pusiasaliais nusistovi žemo slėgio sritis. Žiemą musonai pučia į vandenyną. Jų kryptis sutampa su šiaurės rytų pasatų kryptimi Dėsninga, kad tolstannt nuo pakrančių, kritulių kiekis mažėja. Pavasarį ir rudenį keičiasi musonų kryptis, dažnai uraganiniai vėjai taifūnai

Reljefo įtaka klimatui Kalnai, užstojantys kelią drėgnoms oro masėms, pvyzdžiui, Himalajai, Kaukazas, sudaro natūralias gamtines kliūtis, veikiančias kritulių pasiskirstymą. (Čerapundžis – viena drėgniausių Žemės rutulio vietų; gausu kritulių vakarinėje Užkaukazės dalyje.) Be to, kritulių kiekis ir temperatūra priklauso nuo aukščio virš jūros lygio. Aukštai iškilusiuose plotuose(gobio dykumoje, Vidurio Sibiro plokščiakalnyje, Tibeto ir Pamyro kalnyne) sausiau ir vėsiaunegu gretimose tų pačių platumų teritorijose.

Paklotinio paviršiaus įtaka klimatui Sibiro platybėse žiemą nusistovėjus giedriems orams sniegas labai gerai atspindi Saulės spindulius, jie sugrįžta į kosminę erdvę. Dėl to oras dar labiau atvėsta, šąla žemė. Dideliuose šiaurės azijos plotuose paplitęs daugiametis įšalas, nes sniego danga nestora. Žemė giliai peršąla. Vasarą ledams ištirpinti reikia daug šilumos. Tai irgi atvėsina orą. Smėlio dykumos, pusiaujo miškai, kalnagūbriai nevienodai sugeria ir atspindi Saulės spindulius .(Duomenys yra duoti kalbant apie Šiaurės Ameriką.) Klimato juostos ir klimato tipai Azija Šiaurės AmerikaKlimato juosta Klimato tipas Klimato juosta Klimato tipasArktinė Arktinė Subarktinė Subarktinė Vidutinė Žemyninis Musoninis Vidutinė Jūrinis Vidutiniškai žemyninisŽemyninisSubtropinė Viduržemio pajūrioŽemyninisMusoninis Subtropinė Viduržemio pajūrioŽemyninisDrėgnasAtogražų Atogražų Atogražų dykumųAtogražų drėgnasSubekvatorinė Subekvatorinė Pusiaujo Arktinio, subarktinio, vidutinio ir subtropinio klimato juostos nutįsusios iš vakarų į rytus. Šių juostų padėtis labai ryškiai rodo, kaip veikia klimatą sausumos plotų ištęstumas rytų – vakarų kryptimi. Atogrąžų klimato juosta yra tik vakarų Azijoje, o subekvatorinė – Indistano ir Indokinijos pusiasalių pietuose. Pusiaujinio klimato juosta apima malakos pusiasalio centrinę ir pietinę dalį bei Sundos sąlyną. Palyginę Azijos ir Šiaurės Amerikos klimato tipus, matome, kad būdingiausias Azijos klimato bruožas – musonų veikla. Musoninio klimato bruožai būdingi ne tik vidutinei ir usbtropinei, bet ir subekvatorinei juostai. Eurazijos žemyno vakarinę dalį užima Europa, skalaujama Atlanto. Azijoje šio vandenynoįtaka kur kas mažesnė. Todėl joje nėra ir kurių klimato tipų, būdingų Šiaurės Amerikai. Vidaus vandenys Azijoje gausu upių ir ežerų. Upės teka į visus pasaulio vandenynus ar jų jūras. Trečdalis teritorijos yra vidinio nuotėkio sritys. Nuo klimato priklauso upių tinklo tankumas, upių vandeningumas ir vandens lygio svyravimai.
Ežerai Vienas unikaliausių ir giliausias pasaulio ežeras – Baikalas. Jis atsirado Žemės plutos lūžių zonoje. Jo vandens nepaprastas skaidrumas, reta ir įdomi gyvunija, vaizdingos pakrantės traukia vis daugiau žmonių. Tian Šano kanuose telkšo didelis Isyk Kulio ežeras. Įdomus Balchšo ežeras, jo viename gale vanduogėlas, kitame sūrus. Negyvoji jūra yra 392 m žemiau vandenyno lygio. Ji yra tektoninių lūžių juostose, einančioje per Raudonąją jūrą. Daug azijos ežerų sausringo klimato rajonuose yra sūrūs. Kaspijos ežeras buvęs vadenyno dalis. Dėl savo dydžio Kaspijos ir Aralo ežerai vadinami jūromis. Jos labai nukentėjo dėl netinkamo ūkininkavimo. Vandens lygis jose smarkiai krinta Gausių kritulių rajonuose ežerai dažniausiai gėli. Daug pelkių ir smulkių ežerų yra Sibire

Upės Į Arkties vandenyną teka Lena, Jenisėjus ir daug kitų upių. Leną maitina sniegas ir lietus. Žiemą ji užšąla. Dėl nepaprastai didelių susiformuoja labai storas ledas. Pavasarį susidaro didelės ledų sangrūdos, todėl upė labai patvinsta. Laivybai ji tinka tik vasarą. Viena Ramiojo vadenyno baseino upių yra Jangdzė. Tai ilgiausia Eurazijos upė. Musoninių liūčių metu ji smarkiai patvinsta. Apsisaugant nuo potvynių statomos dambos. Upės žemupyje gali plaukioti net vandenynų laivai. Jangdzės baseine gyvena ketvirtadalis kinų. Jos vanduo nuo amžių naudojamas drėkinimui. Pagal vandens nuotekį Jangdzė yra trečioje vietoje pasaulyje, po Amazonės ir Kongo. Jos vanduo galėtų pagaminti 40 % visos Kinijos elektros energijos. Kitų didelių upių, tekančių į Ramūjį vandenyną – Amūro ir Chvangchės – rėžimas panašus į Jangdzės, nes šių upių mityba tokia pati. Į Indijos vandenyną teka Gangas su Bramaputra. Jos plukdo vandenis drėgniausia Azijos teritorija ir smarkiai patvinsta musoninių liučių metu. Gangas, tekėdamas į Bengalijos įlanką , sudaro didelę deltą , nes neša daug drumzlių net iš Himalajų. Šių upių baseine gyvena labai daug žmonių. Indijoje Gangas laikomas šventąja upe. Daugelis indų svajoja mirti ant Gango kranto. Minios žmonių, daugelis ligotų ir žaizdotų,stengiasi apsiprausti Gange. Mirusieji deginami ant Gango kranto ,o jų pelenai barstomi į upę. Gangas minta Himalajų sniego ir ledo tirpsmo vandenimis bei musoniniais lietumis. Upė tinkama laivybai.

Vidinio nuotekio teritorijos Centrinėje Azijoje didžiausia upė yra Amudarja. Jos vandenys susirenka iš tirpstančių kalnų ledų ir sniegynų. Amudarjos ir kitų upių vavduo naudojamas dirvoms drėkinti. Centrinėje Azijoje smulkios upės teka į nenuotakius ežerus. Vandens reikšmė dykumose yra labai didelė. Čia turtingasne tas žmogus, kuris turi daug žemės, bet tas, kuris turi vandens.

Dirvožemiai ir žemės ūkis Dirvožemiai Azijos klimatas, uolienų reljefų skirtumai lemia dirvožemių įvairovę.Šiaurinėse pakrantėse dirvožemio beveik nėra. Einant į pietus dirvožemio sluoksnis pamažu storėja ir derlingumas didėja. Derlingiausi Azijos stepių juodžemiai ir kaštoniniai dirvožemiai suarti.Natūralios augalijos išliko nedaug. Į pietus nuo jų plytinčios dykumos ir pusdykumės naudojamos ganykloms. Musoninioklimato rajonuose didelius plotus užima geltonžemiai ir raudonžemiai. Labai didelę reikšmę turi sąnašiniai, arba aliuviniai, divožemiai Didžiojoje Kinijos lygumoje, Gango slėnyje, pietryčių Azijoje. Visi divožemiai Didžiojoje Kinijojos lygumoje, upių slėniuose, Indokinijoje intensyviaidirbami. Teritoritojose, esančiose į pietus nuo 37oC š. Pl., išauginami 2 – 3 derliai per metus Vakarų Kinijos, kalnynų, Pietvakarių azijos dirvožemiuoseorganinių medžiagų nedaug. Geras derlius užauginamas tik oazėse, bet jų plotai nedideli. Gyvulininkystė Kalnynų,priekalnių ir kalnų dirvožemiai labai įvairūs. Žemdirbystė dažniausiai įmanoma tik mažuose ploteliuose. Todėl tokiose vietovėse pagrindinis gyventojų verslas yra gyvulininkystė. Ypač svarbi jos reikšmė Mongolijoje. Joje nuo seno verčiamsi tik gyvulių auginimui, nes religija mongolams draudžia dirbti žemę. Šiaurės Azijoje verčiamasi elnininkyste, o miškų rajonuose – mežiokle. Pagal gyvulių skaičių pasaulyje išsiskiria Indija, bet gyvulių produktyvumas žemas. Galvijai, drambliai ir buivolai naudojami kaip traukiamoji jėga. Neproduktyvūs galvijai išvaromi iš kiemo. (Religija draudžia pjauti galvijus, valgyti jų mėsą.) Mėsai, vilnoms, pienui laikomos avys ir ožkos.

Vis dėl to nemažai Azijos gyventojų kenčia dėl baltymų stygiaus. Vandenynų pakraščių gyventojai baltymų gauna iš jūrų gyvūnų.Ypč daug jų suvartoja japonai. Artimuosiuose rytuose vyrauja klajoklinė gyvulininkystė. Drėgnesnėse vietose plėtojama ir intensyvi žemdirbystė. Žemdirbystė Kinijos ir Indijos lygumos jau keliolika šimtmečių yra svarbūs žemdirbystės centrai. Juose auginamais ryžiais maitinasi šimtai milijonų žmonių. Didžiulį gyventojų tankumą šiose lygumose lėmė tik labai geras žemės naudojimas(drėkinimas, ryžių auginimas, kultūrų derinimas). Ryžiai Kinijoje buvo auginami jau prieš daugelį amžių. Dabar ryžiai išplitę po visą pasaulį, bet 9/10 jų auginama Azijoje. Du trečdalius drėkinamų žemių užima ryžių pasėliai. Ryžiais minta pusė žmonijos. Jų derlingumas didesnis negu kviečių. Dažniausiai ryžiai auginami terasose. Tam reikia sudėtingos drėkinimo sistemos. Ryžių auginimo vandenyje būdas leidžianuimti 2 – 3 derlius per metus. Ten, kur stinga vandens, valstiečiai augina ryžius sausuoju būdu, kurio derliai daug mažesni. Ryžiai – azijos duona. Daugelis čia juos valgo jau pusryčiams. Rubijo valstietis ryžių augintojas, pasakoja:,,Iš pradžių ieškome geriausių paskutinioderliaus šluotelių. Ryžius sodiname vandens apsemtoje lysvėje. Po mėnesio daigus perkeliame į pagrindinius ryžių plotus. Prieš tai apsemtus laukus tris kart išariame jaučiais ir vandens buivolais. Kauptukais smulkiname didesnius grumstus. Žemės paviršių lyginame didele lenta, kurią traukia vandens buivolas. Tai svarbu, nes vanduo visur turi būti viename aukštyje ir lėtai tekėti. Kitaip ryžiai auga blogai, o dirva pradeda petkėti. Dabar sodiname ryžius eilėmis 10 – 30 cm vieną nuo kito. Šiame darbe padeda ir moterys. Po keturių mėnesių ryžiai subręs Kol jie auga, tenka daug dirbti. Reikia ravėti, nuo laukų vaikyti paukščius, žiurkes ir vabzdžius. Be to, reikia tikrinti pylimus, supančius ryžių terasas, prižiūrėti, kad, būti tvarkingi vandens kanalai.
Likus trims savaitėms iki derlius nuėmimo, iš laukų išleidžiame vandenį. Kai augalai pagelsta, moterys juos nupjauna pjautuvais. Po to ryžiai džiovinami. Darbams pasibaigus, visas kaimas švenčia derliaus nuėmimo šventę’’ Be ryžių, Azijoje auginami arbatmedžiai, medvilnė, žemės riešutai, džiuta (puoštinis augalas), kaučiukmedžiai, kviečiai, kokosinės palmės, datulės, kukurūzai.