Anykščiai
Anykščių rajonas išsidėstęs rytinėje Lietuvos dalyje. Jis yra vienas didžiausių šalies rajonų ir užima 1765 km² teritoriją. Ribojasi su Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Utenos, Molėtų ir Ukmergės rajonais.
Rajone gyvena 38000 gyventojų. Rajono centras – Anykščiai – miestas, įsikūręs dviejų upių – Šventosios ir Anykštos – santakoje. Mieste gyvena
13000 gyventojų. Anykščių vardas pirmą kartą paminėtas 1440 metų liepos 22
dieną. 1792 metų sausio17 dieną miestui suteiktos savivaldos teisės ir herbas.
Rajone telkšo 76 ežerai, yra daugiau nei 250 kultūros paminklų.
Anykščių architektūra
Anykščiuose dėl savo originalumo saugomi įdomios architektūros pastatai, aikštės planas, miesto panorama ir gatvių tinklas.
Mieste susipina savitos raidos radialinio ir planingo stačiakampio plano formos. Centro planas taip pat stačiakampis. Jis rekonstruotas 1780 metais.
Manoma, kad rekonstrukcijos autorius yra Stanislovas Maigys. Gatvių tinklas darniai susijęs su kalvota ir raižyta vieta abipus Šventosios. 4- ių pagrindinių gatvių sankryžoje yra trapecinė aikštė. Į rytus nuo aikštės –
didelė dvibokštė neogotikinė bažnyčia. Jos erdvinė kompozicija sudėtinga, tapybiška.
▪Siaurasis geležinkelis. Siaurieji geležinkeliai pradėti tiesti XIX a. pabaigoje. Jų paskirtis – aptarnauti platųjį geležinkelį.
Dabar siauruku vežiojami keleiviai, gabenamas kvarcinis smėlis.
Atnaujintoje ir sutvarkytoje siaurojo geležinkeliostotyje galima sužinoti, kuo skiriasi siaurasis ir platusis geležinkeliai, apžiūrėti geležinkelių istorijai skirtą parodą, pamatyti veikiantį garvežio modelį, pasivažinėti dviračiu ant bėgių.
▪ Rašytojos Bronės Buivydaitės namelis.
Bronė Buivydaitė daug metų gyveno ir rašė Anykščiuose.
Rašė ne tik vaikams. Tai pirmoji lietuvių moteris lyrikė, publicistė ir prozos kūrinių suaugusiems autorė.
Namelyje įrengta memorialinė ekspozicija, eksponuojami rašytojos asmeniniai daiktai.
▪Šv. Mato bažnyčia Anykščiuose. Tai svarbiausias Anykščių panoramos akcentas. Anykščių bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje. Pirmieji jos bokštai buvo 84 metrų aukščio . Dabar bokštai siekia 79 metrus. Bažnyčioje įrengtas stiklo blokų vitražas „Šv. Matas”, granitinis vyskupo A.
Baranausko biustas, iškalti kunigo K. Sirvydo biustas, kunigo K. Kairio bareljefas. Bažnyčios šventoriuje galima pasigrožėti originaliomis dažyto medžio kryžiaus kelio stotimis, stabtelėti ties paminklu žymiųjų anykštėnų tėvams.
▪ Anykščių koplyčia. Tai originalus naujos ir senos architektūros pastatas. Koplyčia statyta 1858 metais, stiklinis gaubtas –
1984 metais. Koplyčios salėje vyksta kameriniai klasikinės muzikos koncertai, susitikimai su menininkais, eksponuojami dailės kūriniai.
▪ Anykščių šilelis. 1960 metais paskelbtas landšaftiniu draustiniu. Šilelis užima daugiau nei 1800 ha plotą. Jo reljefas labai įvairus ir sudėtingas: kalvos, raguvos, gilių griovių išraižyti pašventupių šlaitai. Šileliu vingiuoja Šventojon upeliai – Marčiupys, Piktupis, Šlavė,
Išplėšt-ravis, Vingerštynė, Pakalnytė, Paramavietė, Gaugarys, Paštupys ir
Limenė.
Pietiname šilelio pakraštyje telkšo ežerėlis. Žmonės jį vadina Budragaidžiu, nes vis dar neužmirštama legenda apie budrų žiauraus pono gaidelį, baudžiauninkų vargus, žemėn prasmegusį dvarą ir toje vietoje sutyvuliavusį ežerą.
▪ Jono Biliūno sodyba-muziejus. J. Biliūnas – rašytojas literatūros klasikas. Jo gimtinė – kairiajame Šventosios krante įsikūręs
Niūronių kaimas.
Senovinėje troboje eksponuojami Biliūnų šeimos daiktai, rašytojo knygos.
▪Puntuko akmuo. Puntukas – antras pagal dydį Lietuvos akmuo. Prieš 12-14 tūkstančių metų paskutinių ledynų atgabentas iš
Skandinavijos ir paliktas dabartiniame Anykščių šilelyje. Akmens aukštis
5,7 m., plotis 6,7 m., ilgis 6,9 m., svoris ~ 265 t. 1943 metais akmenyje iškalti lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno, 1933 metais perskridusių Atlanto vandenyną, bareljefai. Jie iškalti lakunų žuvimo dešimtųjų metinių proga.
Žmonės sako, kad velnias norėjęs sudaužyti šiuo akmeniu Anykščių bažnyčią, tačiau užgiedojęs gaidys, ir velnias nusidaninęs pragaran, o akmuo kaip nukrito, taip ir liko gulėti įsirėžęs į žemę.
▪ Arklio Muziejus. Įkurtas 1978 metų birželio 10 dieną
Lietuvos žemės ūkio akademijos profesoriaus P. Vasinausko iniciatyva.
Čia galima susipažinti su arklininkystės istorija, apžiūrėti filatelijos parodą, kalvio įrankius, pamatyti iš visos Lietuvos surinktus vežimus, lineikas, bričkas, ratus, arklus – susipažinti su lietuvišku kaimu. Puiki galimybė pajodinėti, pasivažinėti karieta po
Niūronis.
Kasmet birželį rengiama sporto ir etnografinė šventė „Bėk bėk, žirgeli!”
▪ Pats didžiausias ir gražiausias Anykščių rajono ežeras –
Rubikiai su 16 salų, pavadintų įdomiais vardais: Pertako, Aukštoji, Bučinė ir kt. Ežero plotas 968 ha, giliausia vieta 16 metrų. Poilsiautojai gali pasiirstyti valtele, paiškylauti, paplaukioti vandens dviračiu.
1960 metais Rubikių ežeras Paskelbtas landšaftiniu draustiniu.
▪ Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis. XIII a. čia stovėjo
Karaliaus Mindaugo pilis, siejama su pirmąja Lietuvos valstybės sostine
Voruta.
▪ Jurgio Kazlausko drožinių muziejus Vosgėliuose. J.
Kazlauskas buvo ne tik drožėjas, bet ir kaimo filosofas. Muziejus atidarytas 1992metais. Jame – drožinių ciklai apie duonos auginimą, žirgelį
– valstiečio palydovą, kaimo moters dieną.
▪ Didžiulių sodyboje Griežionėlių kaime galima susipažinti su kultūros vikėjų Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių bei jų vaikų gyvenimu ir veikla. Lietuviško rašto draudimo laikais Didžiulių sodyba buvo šių apylinkių spaudos platinimo centras.
▪ Skiemonių bažnyčia. Medinė švč. Marijos bažnyčia minima dar
1669 metais. 1884 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia.
▪ Akmuo – Puntuko brolis Pašventupio šile – antras pagal dydį Anykščių rajono akmuo, kurio ilgis 6 m, plotis 4 m, aukštis 1,9 m.
Kalbama, jog kadaise gyvenę 2 broliai, kurie užsitraukė
Perkūno nemalonę. Perkūnas už tai juos akmenimis pavertęs, tik vieną jų nudanginęs giliai į mišką, sunkiai randamon vieton.Pamiršo žmonės tą akmenį, net jo vardo nežino…
▪ Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis. XIII a. čia stovėjo
Karaliaus Mindaugo pilis, siejama su pirmąja Lietuvos valstybės sostine
Voruta.
▪ Jurgio Kazlausko drožinių muziejus Vosgėliuose. J.
Kazlauskas buvo ne tik drožėjas, bet ir kaimo filosofas. Muziejus atidarytas 1992metais. Jame – drožinių ciklai apie duonos auginimą, žirgelį
– valstiečio palydovą, kaimo moters dieną.
▪ Didžiulių sodyboje Griežionėlių kaime galima susipažinti su kultūros vikėjų Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių bei jų vaikų gyvenimu ir veikla. Lietuviško rašto draudimo laikais Didžiulių sodyba buvo šių apylinkių spaudos platinimo centras.
▪ Skiemonių bažnyčia. Medinė švč. Marijos bažnyčia minima dar
1669 metais. 1884 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia.
VYTAUTAS JASIULEVIČIUS
9B