anykščiai

Anykščiai

Anykščių rajonas išsidėstęs rytinėje Lietuvos dalyje. Jis
yra vienas didžiausių šalies rajonų ir užima 1765 km² teritoriją. Ribojasi
su Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Utenos, Molėtų ir Ukmergės rajonais.
Rajone gyvena 38000 gyventojų. Rajono centras – Anykščiai – miestas,
įsikūręs dviejų upių – Šventosios ir Anykštos – santakoje. Mieste gyvena
13000 gyventojų. Anykščių vardas pirmą kartą paminėtas 1440 metų liepos 22
dieną. 1792 metų sausio17 dieną miestui suteiktos savivaldos teisės ir
herbas.

Rajone telkšo 76 ežerai, yra daugiau nei 250 kultūros
paminklų.

Anykščių architektūra

Anykščiuose dėl savo originalumo saugomi įdomios
architektūros pastatai, aikštės planas, miesto panorama ir gatvių tinklas.
Mieste susipina savitos raidos radialinio ir planingo sstačiakampio plano
formos. Centro planas taip pat stačiakampis. Jis rekonstruotas 1780 metais.
Manoma, kad rekonstrukcijos autorius yra Stanislovas Maigys. Gatvių tinklas
darniai susijęs su kalvota ir raižyta vieta abipus Šventosios. 4- ių
pagrindinių gatvių sankryžoje yra trapecinė aikštė. Į rytus nuo aikštės –
didelė dvibokštė neogotikinė bažnyčia. Jos erdvinė kompozicija sudėtinga,
tapybiška.

▪Siaurasis geležinkelis. Siaurieji geležinkeliai pradėti
tiesti XIX a. pabaigoje. Jų paskirtis – aptarnauti platųjį geležinkelį.
Dabar siauruku vežiojami keleiviai, gabenamas kvarcinis smėlis.

Atnaujintoje ir sutvarkytoje siaurojo geležinkeliostotyje
galima sužinoti, kuo skiriasi siaurasis ir platusis geležinkeliai,
apžiūrėti geležinkelių istorijai skirtą parodą, pamatyti veikiantį garvežio
modelį, pasivažinėti dvviračiu ant bėgių.

▪ Rašytojos Bronės Buivydaitės namelis.

Bronė Buivydaitė daug metų gyveno ir rašė Anykščiuose.
Rašė ne tik vaikams. Tai pirmoji lietuvių moteris lyrikė, publicistė ir
prozos kūrinių suaugusiems autorė.

Namelyje įrengta memorialinė ekspozicija, eksponuojami
rašytojos asmeniniai daiktai.

▪Šv. Mato bažnyčia Anykščiuose. Tai svarbiausias Anykščių
panoramos akcentas. Anykščių ba

ažnyčia – aukščiausia Lietuvoje. Pirmieji jos
bokštai buvo 84 metrų aukščio . Dabar bokštai siekia 79 metrus. Bažnyčioje
įrengtas stiklo blokų vitražas „Šv. Matas”, granitinis vyskupo A.
Baranausko biustas, iškalti kunigo K. Sirvydo biustas, kunigo K. Kairio
bareljefas. Bažnyčios šventoriuje galima pasigrožėti originaliomis dažyto
medžio kryžiaus kelio stotimis, stabtelėti ties paminklu žymiųjų anykštėnų
tėvams.

▪ Anykščių koplyčia. Tai originalus naujos ir senos
architektūros pastatas. Koplyčia statyta 1858 metais, stiklinis gaubtas –
1984 metais. Koplyčios salėje vyksta kameriniai klasikinės muzikos
koncertai, susitikimai su menininkais, eksponuojami dailės kūriniai.

▪ Anykščių šilelis. 1960 metais paskelbtas landšaftiniu
draustiniu. Šilelis užima daugiau nei 1800 ha plotą. Jo reljefas labai
įvairus ir sudėtingas: kalvos, raguvos, gilių griovių išraižyti pašventupių
šlaitai. Šileliu vingiuoja Šventojon upeliai – Marčiupys, Piktupis, Šlavė,
Išplėšt-ravis, Vingerštynė, Pakalnytė, Paramavietė, Gaugarys, Paštupys ir
Limenė.

Pietiname šilelio pakraštyje telkšo ežerėlis. Žmonės jį
vadina Budragaidžiu, nes vis dar neužmirštama legenda apie budrų žiauraus
pono gaidelį, baudžiauninkų vaargus, žemėn prasmegusį dvarą ir toje vietoje
sutyvuliavusį ežerą.

▪ Jono Biliūno sodyba-muziejus. J. Biliūnas – rašytojas
literatūros klasikas. Jo gimtinė – kairiajame Šventosios krante įsikūręs
Niūronių kaimas.

Senovinėje troboje eksponuojami Biliūnų šeimos daiktai,
rašytojo knygos.

▪Puntuko akmuo. Puntukas – antras pagal dydį Lietuvos
akmuo. Prieš 12-14 tūkstančių metų paskutinių ledynų atgabentas iš
Skandinavijos ir paliktas dabartiniame Anykščių šilelyje. Akmens aukštis
5,7 m., plotis 6,7 m., ilgis 6,9 m., svoris ~ 265 t. 1943 metais akmenyje
iškalti lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno, 1933 metais perskridusių Atlanto
vandenyną, bareljefai. Jie iškalti lakunų žuvimo dešimtųjų metinių proga.
Žmonės sako, kad velnias norėjęs sudaužyti šiuo akmeniu Anykščių b

bažnyčią,
tačiau užgiedojęs gaidys, ir velnias nusidaninęs pragaran, o akmuo kaip
nukrito, taip ir liko gulėti įsirėžęs į žemę.

▪ Arklio Muziejus. Įkurtas 1978 metų birželio 10 dieną
Lietuvos žemės ūkio akademijos profesoriaus P. Vasinausko iniciatyva.

Čia galima susipažinti su arklininkystės istorija,
apžiūrėti filatelijos parodą, kalvio įrankius, pamatyti iš visos Lietuvos
surinktus vežimus, lineikas, bričkas, ratus, arklus – susipažinti su
lietuvišku kaimu. Puiki galimybė pajodinėti, pasivažinėti karieta po
Niūronis.

Kasmet birželį rengiama sporto ir etnografinė šventė „Bėk
bėk, žirgeli!”

▪ Pats didžiausias ir gražiausias Anykščių rajono ežeras –
Rubikiai su 16 salų, pavadintų įdomiais vardais: Pertako, Aukštoji, Bučinė
ir kt. Ežero plotas 968 ha, giliausia vieta 16 metrų. Poilsiautojai gali
pasiirstyti valtele, paiškylauti, paplaukioti vandens dviračiu.

1960 metais Rubikių ežeras Paskelbtas landšaftiniu
draustiniu.

▪ Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis. XIII a. čia stovėjo
Karaliaus Mindaugo pilis, siejama su pirmąja Lietuvos valstybės sostine
Voruta.

▪ Jurgio Kazlausko drožinių muziejus Vosgėliuose. J.
Kazlauskas buvo ne tik drožėjas, bet ir kaimo filosofas. Muziejus
atidarytas 1992metais. Jame – drožinių ciklai apie duonos auginimą, žirgelį
– valstiečio palydovą, kaimo moters dieną.

▪ Didžiulių sodyboje Griežionėlių kaime galima susipažinti
su kultūros vikėjų Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių bei jų vaikų gyvenimu
ir veikla. Lietuviško rašto draudimo laikais Didžiulių sodyba buvo šių
apylinkių spaudos platinimo centras.

▪ Skiemonių bažnyčia. Medinė švč. Marijos bažnyčia minima dar
1669 metais. 1884 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia.

▪ Akmuo – Puntuko brolis Pašventupio šile – antras pagal
dydį Anykščių rajono akmuo, kurio ilgis 6 m, plotis 4 m, aukštis 1,9 m.

Kalbama, jog kadaise gyvenę 2 broliai, kurie užsitraukė
Perkūno nemalonę. Perkūnas už ta

ai juos akmenimis pavertęs, tik vieną jų
nudanginęs giliai į mišką, sunkiai randamon vieton.Pamiršo žmonės tą
akmenį, net jo vardo nežino.

▪ Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis. XIII a. čia stovėjo
Karaliaus Mindaugo pilis, siejama su pirmąja Lietuvos valstybės sostine
Voruta.

▪ Jurgio Kazlausko drožinių muziejus Vosgėliuose. J.
Kazlauskas buvo ne tik drožėjas, bet ir kaimo filosofas. Muziejus
atidarytas 1992metais. Jame – drožinių ciklai apie duonos auginimą, žirgelį
– valstiečio palydovą, kaimo moters dieną.

▪ Didžiulių sodyboje Griežionėlių kaime galima susipažinti
su kultūros vikėjų Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių bei jų vaikų gyvenimu
ir veikla. Lietuviško rašto draudimo laikais Didžiulių sodyba buvo šių
apylinkių spaudos platinimo centras.

▪ Skiemonių bažnyčia. Medinė švč. Marijos bažnyčia minima dar
1669 metais. 1884 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia.

VYTAUTAS JASIULEVIČIUS
9B

Leave a Comment