Anykščių miestas

RUDAMINOS 2-OJI VIDURINĖ MOKYKLA

GEOGRAFIJOS REFERATAS

ANYKŠČIAI

PARUOŠĖ:

LINA JADLAUSKAITĖ 9B

2004 m.

Teritorija: 176,5 tūkst. haGyvena: 34,9 tūkst. žmonių, , iš jų 96% lietuvių, 3% rusų, 0,5% lenkų. 16,5 tūkst. vyrų, 18,4 tūkst. moterų(2001 m. gyventojų surašymo duomenimis)

PLOTASkm2 GYVENTOJŲSKAIČIUS, TŪKST. TANKUMAS, GYV.1km2
VILNIAUS APSKRITIS 9651 894,9 93
VILNIUS 287 578,6 1997
ŠALČININKŲ RAJ. 1492 40,0 27
ŠIRVINTŲ RAJ. 906 21,7 24
ŠVENČIONIŲ RAJ. 1692 35,8 21
TRAKŲ RAJ 1659 79,9 49
UKMERGĖS RAJ. 1395 51,4 37
VILNIAUS RAJ. 2220 87,6 43
UTENOS APSKRITIS 7201 201,6 28
UTENA 15 36,3 2453
VISAGINAS 9 33,8 3670
ANYKŠČIŲ RAJ. 1765 37,9 22
IGNALINOS RAJ 1496 25,0 17
MOLĖTŲ RAJ. 1368 26,4 20
UTENOS RAJ. 1214 17,6 14
ZARASŲ RAJ. 1334 24,8 19

LENTELĖ PALYGINIMUI SU KITAIS RYTŲ AUKŠTAITIJOS MIESTAIS

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Geografinė padėtis J.Junevičiaus nuotrauka Plotas 1765 km2, 39 tūkstančiai gyventojų, iš jų 96% lietuvių, 3% rusų, 0,5% lenkų.Rajono administracinis centras Anykščiai, 52 km nuo Utenos.Rajono vakarų dalis yra Nevežio žemumos pakraštyje. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Vakarų Aukštaičių plynaukštėje, pietryčiuose peereinančioje į Aukštaičių aukštumą. Čia yra aukščiausia rajono vieta – 194 metrai. Per rajonа teka Šventoji su savo intakais. 76 ežerai, tarp jų 968 ha Rubikių, 200 ha Suosos, 192 ha Viešinto, 6 tvenkiniai. Miškingumas 29,8%, daugiausia pušynai, yra eglynų ir mišrių miškų. Didžiausi – Šimonių giria, Ramaldavos ir Troрkūnų miškai. Pramonė – statybinių medžiagų, maisto, vyno gamybos – sutelkta Anykščiuose.Per 250 kultūros paminklų.
Rytų Lietuvoje istoriškai susiklosčiusi geografinė ir etnogeninė sritis – Aukštaitija, minima rašytiniuose šaltiniuose nuo XIV a. pradžios. Vakarinėje srities dalyje, pagal geografinį rajonavimą – Vakarų aukštaičių plynaukštėje, kur aukštumos dar nesibaigė, o lyyguma dar neprasidėjo, yra Aukštaičių kraštas. Jo žemių kontūras – į pietus siaurėjantis trikampis – kiek primena Respublikos siluetą. Priešpriešai pakraščiai nutolę vienas nuo kito 40-50 km. Aukščiausios krašte Storių kalvos iškyla virš jūros lygio iki 194 m, o Šventoji į pietus nuo Kavarsko įsigraužusi tiek, ka

ad nuo jūros lygio tėra apie 60 m. Anykščių kraštą Šventoji dalija į kairiakrantę kalvotąją ir dešiniakrantę banguotą, vietom lyguminę dalį. Kalvotoje dalyje vyrauja moreniniai priesmėliai, dažnai su rieduliais. Vakarinėje dalyje dirvožemis vientisos struktūros, tačiau nenuotakus, linkęs užmirkti.Rajono teritorijos – 1764,9 km2 – didžiąją dalį sudaro žemės ūkio naudmenos – 56,8%. Tik lyguminiai Lietuvos regionai – Vidurio Lietuva, Suvalkija naudmenų dalies dydžiu pralenkia Anykščių kraštą.

Pagal Anykščių rajono savivaldybės ir Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus informacinį leidinį “Anykščių kraštas”

PAVIRŠIUS

Anykščiuose plyti daugiausiai žemumos tačiau rytinėje rajono dalyje yra aukštumų. Prie pat Šventosios yra upių suformuotos (aliuvinės) lygumos. Į vakarus plyti paskutinio( Viurno ) apledėjimo kalvotos aukštumos, dar toliau į vakarus yra paskutinio apledėjimo moreninės lygumos. Į rytus nuo Šventosios plyti prieledyninių ežerų ( limnoglacialinės ) lygumos, o dar toliau į rytus, kaip irvakaruose yra paskutinio( Viurno ) apledėjimo kalvotos aukštumos.

NAUDINGOSIOS IŠKASENOS:

Anykščiai yra neogeno periode. Anykščiai yra vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje randama balto, labai švaraus neogeno sistemos smėlio. Kadangi smėlis susidaręs beveik vien tik iš kvarco grūdelių, jis vadinamas kvarciniu smėliu. Telkinys Anykščiuose yra didžiausias Baltijos šalyse. Kvarcinis smėlis tai puiki žaliava langų stiklui, televizorių kineskopams, krištolui, stiklo tarai gaminti. Šiek tiek naudojamas ir namų fasadų apdailai. Dalis šio smėlio eksportuojama. Anykščiuose taip pat randama molio, ( gaminama plytos, keraminės apdailos plytelės, drenažo vamždžiai, čerpės, kokliai ) ir žvyro (n

naudojamas betonui, gelžbetoniui gaminti, keliams tiesti ir tasyti.

KLIMATAS

Klimatas – tai konkrečios vietovės daugiametis orų režimas, kurį lemia Saulės radiacija, Žemės paklotinis paviršius ir su tuo susijusi atmosferos cirkuliacija.
Orai – tai žemutinio sluoksnio būklė tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje.
Dėl geografinės padėties ypatumų Lietuvos teritorija yra pereinamojoje zonoje tarp jūrinio Vakarų Europos ir žemyninio Rytų Europos bei Azijos klimato.
Žiemą Anykščiuose yra nuo -5,5oC iki –6,0 oC. Vasarą nuo +16,5 oC iki 17,0 oC. Anykščiuose per metus būna gan daug saulėtų dienų – 65 ir daugiau (palyginimui: Kaune 50-55, Alytuje 60-65, Klaipėdoje 60-65). Vėjas nestiprus. Vidutinis vėjo greitis per metus yra 3,5-4,0 m/s. Žiemą sniego būna nedaug, bet išsilaiko jis gan ilgai. Sniego dangos storis siekia 15-20 cm, o dangos trukmė nuo 90 iki 95 dienų. Kritulių kiekis per metus nuo 650 iki 700 mm.

VIDAUS VANDENYS

Anykščiai yra Nemuno baseine.. Per rajonа teka Šventoji su savo intakais(Virinta,Anykšta, Jara ir kt.) . Netoli Anykščių yra Šventosios-Nevėžio kanalas. Rajone yra 76 ežerai, tarp jų 968 ha Rubikių, 200 ha Suosos, 192 ha Viešinto, 6 tvenkiniai. Šventosios vandeningumas didelis. Prie Anykščių apie 300 m3/s . Ties Anykščiais potvyniai nebūdingi.

Rubikių ežeras

Vienas iš stambesnių Lietuvos ežerų, užliejęs 968 ha plotą. Ežero ilgis apie 5 km, plotis 3,4 km, kranto linija 24 km, didžiausias gylis 16,1 m. 1960 m. paskelbtas hidrografiniu draustiniu. Didžiausia ežero puošmena – 16 salų įdomiais vardais: Šertako, Šventavartų, Didžioji, Česnakinė ir kt. Stambiausia iš kurių užima ne

et 16,4 ha plotą. Į ežerą įteka keletas upelių, išteka Anykšta. Ežeras protakomis susijungęs su Dusyno ir Mušėjaus ežerais. Šiaurinės ir pietinės Rubikių pakrantės tinkamos rekreacijai. Aplinkui ežerą įrengtos 9 poilsiavietrės, galima išsinuomoti, vandens dviračius, pasistatyti palapines, iškeliauti 2 dienoms vandens maršrutu per keturis ežerus, švariame ir skaidriame vandenyje malonu išsimaudyti. Jau tapo tradicija kiekvienais metais per Jonines rengti “Rubikių buriavimo fregatą”. 2003 metais vyko 20 toji Joninių buriavimo regata.

DIRVOŽEMIAI

Dirvožemis – tai purus viršutinis žemės uolienų sluoksnis, kuriame auga augalai. žemės pav. purios sąnašos (iki 2m) iš kurių susidarė dirvožemiai vadinami dirvožeminėmis uolienomis. Lietuvoje dirvožemiai susidarė ant moreninio priemolio rečiau ant smėlio ir žvyro. Anykščiuose vyrauja trijų tipų dirvožemiai: jauriniai pelkiniai, pelkiniai ir velėniniai jauriniai. Vakarinėje dalyje dirvožemis vientisos struktūros, tačiau nenuotakus, linkęs užmirkti.

DIRVOŽEMIŲ APIBŪDINIMAS

Aukštumų pakraščių moreninės lygumos labai mažai turi karbonato, todėl čia vyrauja velėniniai jauriniai dirvožemiai
Velėniniai jauriniai dirvožemiai:

a) silpnai nujaurėję

b) vidutiniškai nujaurėję

c) stipriai nujaurėję
Silpnai nujaurėję derlingesni už stipriai nujaurėjusius. Ten kur per daug drėgmės jauriniai supelkėja ir tampa jauriniais pelkiniais (18%)
Jauriniai-pelkiniai – paplitę ten kur blogos infiltravimo sąlygos, vakariniuose kalvų šlaituose, reikia sausinti, kalkinti, tręšti.
Pelkiniai – paplitę pelkėse.

Anykščiuose miškingumas palyginus pvz. su Švenčionimis, Trakais, Druskininkais, Šalčininkais. Miškų dalis savivaldybės plote sudaro tik apie 29,8%.. Didžiausi – Šimonių giria, Ramaldavos ir Troрkūnų miškai.

AUGALIJA IR GYVŪNIJA

Anykščiuose yra labai įv

vairių medžių: pušų, eglių, ąžuolų, beržų, uosių ir kt. Didžiausią plotą užima pušynai. Miškuose gausu uogų, gėlių. Šimonių giria esanti prie Anykščių yra vienas iš didžiausių miškų masyvų Lietuvoje.

Pavadinimas Plotas hektarais
Dainavos giria 135 000
Labanoro – Pabradės giria 91 100
Kazlų rūdos miškai 58 700
Karšuvos giria 42 700
Rūdninkų giria 37 400
Lavoriškių – Nemenčinės giria 31 000
Gaidžiūnų – Rumšiškių miškai 30 400
Kapčiamiesčio giria 27 700
Ažvinčių – Minčios giria 22 040
Rietavo miškai 20 870
Rūdiškių miškai 19 500
Žalioji giria 19 000
Biržų giria 18 070
Kulių miškai 16 100
Šimonių giria 13 500

Šimonių girioje yra baltųjų triušių ir lūšių.

TRIUŠIAI:

Triušiai yra greiti, miklūs gyvūnai. Jie gali vaikščioti, bet paprastai greitai šuoliuoja. Jų jautrūs ūsai ir stiprūs pojūčiai. Priekiniai dantys ilgi, ir jie, kaip ir graužikai, gali ėsti žolę, šaknis ir lapus. Triušiai turi dvigubą virškinimo sistemą. Taip pat rausia urvus. Naujagimiai triušiukai būna pilki, o jų akytės užmerktos.

LŪŠYS:

Priklauso kačių giminei. Plėšrūnai, medžioja smulkius gyvūnus.

SAUGOMOS TERITORIJOS IR LANKYTINIAI OBJEKTAI
Vaizdingi Šventosios slėniai, puikus Rubikių ežeras, dideli miškų masyvai, kalvotas reljefas, nuostabios gamtos apsuptos sodybos, kultūros paminklų gausa leidžia suprasti, kad didžiausias perspektyvas rajone turi pažintinis, poilsio bei kaimo turizmas.

Vorutos piliakalnis

Tai vienas didžiausių ir įspūdingiausių Aukštaitijos piliakalnių, landšaftinis istorinis draustinis. Piliakalnį supa 2 gilūs slėniai, kuriais teka Vorelio ir Volupio upokšniai. 1990-1993 m. archeologiniai tyrimai leidžia teigti, kad čia stovėjusi stipri XIII a. medinė pilis, siejama su pirmąja Lietuvos valstybės sostine Voruta. Elmės kraštovaizdžio draustinis. Piliakalnio papėdėje pastatytas koplytstulpis, skirtas Lietuvos karaliui Mindaugui (aut.J.Tvardauskas)

“Anykščių Šilelio” landšaftinis draustinis

A.Baranausko apdainuotas Anykščių Šilelis – vienas iš gražiausių Lietuvos landšaftinių draustinių. Jo plotas – 1812 ha. Šilelį puošia kalvos, mišką kertančios raguvos, raižytas reljefas, vingri Šventosios juosta. Tarp stačiašlaičių griovių vinguriuoja daug mažų upokšnių. Lankytojus šilelis vilioja ne tik savo grožiu, ramumu, garsais ir kvapais, bet ir čia esančiais gamtos paminklais. Vienas iš labiausiai lankomų – Puntuko akmuo. Netoliese akį traukia aukštaūgių eglių apstotas Рlavės upokšnio slėnis – geologinis paminklas, kur saugomi net trijų žemės vystimosi periodų pėdsakai. Draustinyje išskirta rezervatinė (Virinto žemupio, Budragaidžio ežero apylinkės) ir poilsio zonos (Anykščių apylinkių miškai, Šventosios pakrantės).

Garsusis akmuo PUNTUKAS

Gražus visais laikais, siūbuojantis savo aukštomis pušimis Anykščių šilelis tyliu šlamesiu kviečia kiekvieną neabejingą gamtos grožiui medžių draugijon. 1960 m. jis paskelbtas landšaftiniu draustiniu, užima daugiau nei 1800 ha plotą. Šilelyje,už 8 km į pietus nuo Anykščių , giliai į žemę įsirėžęs guli “velnio neštas ir pamestas” Puntuko akmuo. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas. Poeto A.Baranausko apdainuotas, karžygio Puntuko vardu pavadintas šis Skandinavijos kalnų ledynų paliktas milžinas sveria 265 tonas, yra 5.7 m aukščio, 6.9 m ilgio ir 6.7 m pločio. Tai antras pagal dydį riedulių Lietuvoje. 1943 m skulptorius B.Pundzius jame iškalė lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno bareljefus bei jų testamento žodžius lietuvių tautai.

Anykščių regioninis parkas

Parkas įkurtas 1992 metų rugsėjo 24 dieną vertingiausioms gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Šiaurės Rytų Aukštaitijos teritorijoms išsaugoti, naudoti ir tvarkyti. ARP bendras plotas yra 16 269 ha. Iš jų miškai sudaro 5 029 ha. Regioniniame parke yra 1 -gamtinis rezervatas, 4 kraštovaizdžio draustiniai, 3 botaniniai, 4 geomorfologiniai, 4 hidrografiniai, 1 telmologinis ir 1 ichtiologinis draustinis. Anykščių senamiestis paskelbtas urbanistiniu draustiniu. Siekiant išsaugoti 1853 m. statytus klasicistinio stiliaus Burbiškio dvaro rūmus ir peizažinį parką, įkurtas Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinis.

Šventosios pažintinis takas

Anykščių regioniniame parke yra 5,5 km ilgio „Šventosios pažintinis takas“. Jis prasideda Anykščiuose ir tęsiasi iki Puntuko akmens palei Šventąją. Takas sužymėtas kas 50 m mediniais kuoliukais, rodančiais pėsčiųjų trasą ir išėjimus į kelią. Čia įrengta 15 pažintinių stotelių, 1 stovyklavietė, pastatytos medinės skulptūros, medžio drožiniai.. Tai puiki galimybė susipažinti su Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustiniu, pažinti regioninio parko gamtą.

Šaltinis „Karalienės liūnas“
Anykščių apylinkėse, dešiniajame Šven yra nemažas šaltiniuotas vanden šaltinį: esą čia ir laumės gyvenusios, ir milžiniška žuvis žydo ožką prarijusi, ir naktimis išnyranti geltonkasė vaidilutė. O dar viena legenda porina, kad liūno gelmėn netoli Šventosios upės nugarmėjusi nuožmi karalienė su obuolmušiais žirgais kinkyta karieta..
tosios šlaite, Šavarių miško 10 – ajame kvartale, s telkinys gylys ( 6 – 7 m). Vandens perteklius iš liūno persilieja į Šventąją mažu, griovio pavidalo upeliu. Kokių tik legendų nėra apie šį

Pavarių akmuo

Pavarių akmuo stūkso Anykščių rajone Pavarių kaime, Šventosios upės slėnio pakraštyje ir šalia Variaus upės esančios kalvos šlaite. Šis riedulys, esantis Anykščių regioninio parko teritorijoje, 1964 metais buvo paskelbtas respublikinės reikšmės geologijos paminklu. Riedulį paliko iš šiaurės per Suomiją, Estiją ir Latviją atslinkęs paskutinis Nemuno ledynas. Riedulio matmenys (virš žemės esančios jo dalies): aukštis – 2, ilgis – 4,35, plotis – 3,89 metrai. Didžiausia horizontali apimtis yra 13,8 metrai.
Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo šaltiniai
Tai Kavarsko miestelyje greta bažnyčios, dešiniajame Šventosios šlaite, trykštantys šaltiniai. Šie šaltiniai laikyti šventais dar pagonybės laikais, tikėta, kad jų vanduo grаžina regėjimą. Dabar šaltiniai gavę Jono Krikštytojo vardą.

Akmuo Puntuko brolis

Maždaug pusiaukelėje tarp Ažuožerių ir Anykščių akmuo už Puntukа mažesnis, bet savotiškai įdomus – Puntuko brolis. Tinka šis akmuo Puntukui į brolius – jeigu atkastum žemes, savo dydžiu galėtų varžytis su Puntuku. Akmens skersmuo yra 3 -3,5 m ir iškilęs virš žemės – 1,65 m.

Bijeikių piliakalnis

Piliakalnis yra Anykščių raj., Bijeikių km. Tai šiaurės – pietų kryptimi pailga kalva, kuriа iš vakarų ir šiaurės juosia Rubikių, iš rytų – Dusyno ežerai. Kalvos šlaitai gana nuolaidūs, iki 16 m aukščio, pietuose 3 – 4 m. Bijeikių piliakalnio viršuje 35 m ilgio ir 15 m pločio aikštelė. Šiaurinėje piliakalnio pašlaitėje, rytinėje papėdėje, Dusyno ežero vakarinėje pakrantėje buvusi piliakalnio senovinė gyvenvietė.

Regioninio parko teritorijoje yra ir daugiau piliakalnių: Liudiškių piliakalnis, Piliakalnio piliakalnis ir Buivydų piliakalnis.

Vetygalos atodanga

Dešiniajame Šventosios šlaite, kiek žemiau Virintos upės žiočių yra apie 30 metrų aukščio upės nuardytas Vetygalos skardis arba Žėbos kalnas. Tai unikali atodanga tarsi atversta geologijos knyga, kurioje matomi ikiledyniniai, apie 40 mln. metų senumo sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėrinčio smėlio.Regioninio parko teritorijoje yra ir daugiau atodangų: Variaus atodanga, Daumantų, Abromiškio, Рilelių, Vildžiūnų (Virintos), Gylių atodangos.

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

Antanas Baranauskas

(1835 – 1902)

Pavardės formos: Baranowski, Baranauskis, Baronas. Pasirašinėjo: A.B., Bangputys, Jurksztas Smalaūsis, Jurkštas Smalaūsis.

Antanas Baranauskas – žymiausias feodalizmo epochos pabaigos lietuvių poetas. Jis gimė 1835m. sausio 17d. Anykščiuose gausioje “karališkųjų” valstiečių šeimoje. Poeto vaikystė buvo sunki ir varginga: jis nuo mažens piemenavo, dirbo sunkius ūkio darbus.

Pirmųjų mokslo žinių A.Baranauskas gavo iš savo tėvo. 1845-1848m. lankė Anykščių parapinę mokyklą, kur pasižymėjo gabumais, ypač matematikai. Sūnui toliau mokyti Baranauskai lėšų neturėjo, tad būsimajam poetui teko 1848-1849m. tarnauti Gelvonų klebonijoje, o paskui vėl dirbti tėvų ūkyje. Dėl silpnos sveikatos ir gabumų mokslui, A.Baranauskas buvo išsiųstas į valsčiaus raštininkų mokyklą Rumšiškėse (1851-1853). Čia turėjo progos gerai išmokti rusų kalbą, tačiau gilesnio išsilavinimo negavo. Baigęs Rumšiškių mokyklą, A.Baranauskas kurį laiką raštininkavo Vainute, Raseiniuose, Sedoje, Skuode. Laisvalaikiais mėgino eiliuoti lenkų, o kartais ir lietuvių kalba. Didelę reikšmę turėjo draugystė su K.Praniauskaite, bajoriškos kilmės poete, kuri padėjo A.Baranauskui geriau pažinti lenkų literatūrą, klasikinę lenkų poeziją. Jos tėvai ir brolis kunigas, siekdami nutraukti draugystę, sudarė A.Baranauskui sąlygas 1856m. įstoti į Varnių dvasinę seminariją. Besimokydamas (1856-1858) poetas parašė visus pagrindinius savo poezijos kūrinius, tame tarpe ir “Anykščių šilelį”.

Bažnytinė vyriausybė A.Baranauską išsiuntė studijuoti į Peterburgo dvasinę akademiją (1858-1862), kurią baigęs įgijo teologijos magistro laipsnį ir gavo stipendiją teologijos mokslams tęsti užsienyje. 1863-1864m. studijavo Miuncheno, Romos, Insbruko, Liuveno katalikiškuose universitetuose. 1865m. buvo Peterburgo Dvasinės akademijos profesoriumi. Tais pačiais metais paskirtas Kauno katedros vikaru, nuo 1867 Kauno kunigų seminarijos profesoriumi, vėliau inspektoriumi. Tuo metu susidomėjo lietuvių kalbos mokslu: tyrinėjo ir aprašinėjo Lietuvos tarmes, rengė lietuvių kalbos gramatiką. Kai kurie filologiniai darbai turėjo svarbią reikšmę lietuvių kalbotyrai.

Tapęs Žemaičių pavyskupiu (1884), o vėliau Seinų vyskupu (1897), A.Baranauskas nutolo nuo liaudies ir jos kultūros, atitrūko nuo lietuvių literatūros ir atsidėjo matematikai. Matematiniai jo darbai mokslinės reikšmės neturėjo.

Į senatvę A.Baranauskas vėl grįžo prie lietuviškosios raštijos. Parašęs keletą religinių giesmių, paskutiniais gyvenimo metais jis pradėjo versti į lietuvių kalbą bibliją, tačiau suspėjo atlikti tik dalį šio darbo.

A.Baranauskas mirė 1902m. lapkričio 26d., Seinuose, kur ir palaidotas.

Antanas Vienuolis

Lietuvių prozos raidoje aktyviausias vaidmuo teko ankstyvąjai A.Vienuolio kūrybai, kuri mokė sulydyti žmogaus ir aplinkos vaizdus į vieną pulsuojančią tėkmę, suteikė gamtos išgyvenimui ypatingo grožio ir egzistencinio reikšmingumo. Legendos, apsakymai ir apysaka Inteligentų palata priklauso šio laikotarpio kūrybai.

Pirmieji A.Vienuolio vardą pagarsinę kūriniai – legendos Amžinasis smuikininkas, Užkeiktieji vienuoliai. Akstiną šioms ir kitoms Kaukazo legendoms parašyti davė puikūs gamtos vaizdai, Kaukazo tautų folkloras, įvairūs išgirsti ar perskaityti apie tas tautas ir vietoves pasakojimai. A.Vienuolis atitrūko nuo buitiško aprašinėjimo, kasdieninių problemų, pasinėrė į fantastinių vaizdinių pasaulį, prabilo kita kalba: retoriška, puošnia, paslaptinga. Atrodo, kad legendą peršviečia paslaptingas grožio pojūtis. A.Vienuolio legendos priskiriamos romantiniam stiliui, o nemažai jo ankstyvųjų kūrinių – apsakymų – parašyta realistiškai, gilinantis į aplinką ir veikėjo savijautą, išgyvenimus. A.Vienuolis pirmasis pradėjo plėtoti klasikinę realizmo temą – vienišos asmenybės konfliktą su savo aplinka, visuomene, nusistovėjusiomis gyvenimo normomis (Paskenduolė).

A.Vienuolis vienas pirmųjų ėmė gilintis į lietuvio inteligento, esančio toli nuo tėvynės, problemas. Svarbūs šios temos kūriniai: apysaka Inteligentų palata, apsakymai Grįžo, Paskutinė vietelė, Užžėlusiu taku ir kt.

Jonas Biliūnas

(1879 – 1907)
Pasirašinėjo: Jonas Anykštėnas, Jonas Barzdyla, J. Niuronis, Jonas B-nas, Jonas Bežemis, Jonas Gražys, Jonas Žaltys, Jonelis, Kazys Tauškutis ir kt.

Jonas Biliūnas – lyrinės lietuvių prozos pradininkas. Jis gimė 1879m. balandžio 11d. Niūronių kaime Anykščių valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Gimnazijai J.Biliūną paruošė kaimo daraktorius (mokytojas). 1891-1899m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Čia įsitraukė į visuomeninę, politinę veiklą. 1893m. mirė J.Biliūno tėvai. J.Biliūnas, atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių materialinės paramos. Vertėsi privačiomis pamokomis. 1900m. J.Biliūnas įstojo į Tartu (Dorpato) universiteto medicinos fakultetą. Už dalyvavimą studentų demonstracijose 1901m. iš universiteto buvo pašalintas. 1901-1902m. gyveno Liepojoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, vertėsi pamokomis, rašė į lietuviškus laikraščius. 1903m. įstojo į Leipcigo Aukštąją prekybos mokyklą, kur greta studijų domėjosi literatūra. 1904m. įstojo į Ciuricho universitetą studijuoti literatūros. Sveikatai pablogėjus, J.Biliūnas 1905m. grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais išvyko gydytis į Zakopanę, vasaromis gyveno Lietuvoje (Niūronyse, Rozalime, Kačerginėje). Tuo metu daug rašė. Pirmoji grožinė knyga “Įvairūs apsakymėliai” išėjo 1906m.. Rašė ir literatūros kritikos bei istorijos, publicistikos straipsnius, mokslo populiarinimo, politinio pobūdžio brošiūras.

Mirė 1907m. gruodžio 8d. Zakopanėje; 1953m. palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liūdiškių piliakalnyje netoli Anykščių.

Istorija
Archeologiniai radiniai liudija, kad Anykščių apylinkėse žmonės gyveno vėlyvojo neolito laikais ir žalvario amžiuje. Kovų su kalavijuočiais laikotarpiu šios apylinkės turėjo nemažą gynybinę reikšmę. Net manyta, kad apie 2 km į šiaurę nuo miesto esančiame dideliame X-XIII a. Šeimyniškėlių piliakalnyje buvusi Mindaugo sostinė Voruta. Pastaruoju metu tai kritikuojama. Piliakalnis buvo įrengtas tarp dviejų 100-150 m pločio daubų, kuriomis tekėjo užtvenkti Vorelis ir Volupis.
Prie buvusio Šeimyniškėlių piliakalnio gyvenvietė neišliko. Pasibaigus karams su kalavijuočiais, ji susiformavo toje vietoje, kur dabar yra Anykščiai. Iš to atsirado dvi miesto genezės hipotezės.

Toje vietoje, kur dabar Anykščiai, jau nuo seno buvusi gyvenvietė, nes labai patogi ne tik gyventi, bet ir prekiauti. Šventąja, o po to Nerimi ir Nemunu prekės galėjo būti gabenamos į vakarinius šalies rajonus ir pajūrį. Galbūt jau II tūkstantmečio pradžioje per vietovę ėjęs ir sausumos prekybos kelias iš Vilniaus į Rygą. Jis minimas 1338 m., o XVIa. Pavadintas “didžiuoju vieškeliu”. Archeologiniai radiniai liudija, kad jau X-XIII a. per Anykščių apylinkes keliavę pirkliai turėjo ryšių su Rusijos miestais. Tačiau dėl dažnų kalavijuočių puldinėjimų Anykščių gyvenvietė anksti išnyko. Ji buvo atkurta tik po Pabaisko mūšio. Todėl tik po to ji ir paminėta rašytiniuose istorijos šaltiniuose.
Kol kas žinomuose autentiškuose dokumentuose Anykščiai pirmа kartą paminėti 1442 m., t.y. praėjus 7 metams po Pabaisko mūšio.

Anykščiai priklausė dvaro valdytojui (arba jo vietininkui) ir klebonui (jam mažesnė dalis). Tarp jų buvo nesutarimų 1529, 1530, 1538,1540 m. ir vėliau, dažnokai keičiantis ne tik klebonams, bet ir dvaro valdytojams. Tai miestui kenkė.

Bene pirmą kartą Anykščiai pažymėti 1578-1580m. M.Strubičiaus žemėlapyje, kuriame atvaizduota Žečpospolitos karo su Rusija arena. Miestas nurodomas tik kairiajame Šventosios krante.

1919m. buvo įsteigtas valsčius, 1922m. – vilnų karрymo ir verpimo dirbtuvė, 1926m. – vyno dirbtuvė. Dar 1916m. buvo atkurta lietuviška pradinė mokykla, o 1920m įsteigta progimnazija. 1922m. įkurtas vienuolynas, o prie jo – liaudies mokykla. Buvo atstatyta ir žydų pradinė mokykla, įsteigta 1910m.

1938m. Anykščiams suteiktos miesto teisės. Tuo metu jie buvo įgiję ir vasarvietės reikšmę. Dar daugiau buvo amatininkų, daugiau buvo gaminama vyno, tačiau susmulkėjo ir ėmė skursti prekyba. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mieste gyveno apie 4000 žmonių.
Fašistinės okupacijos metais Anykščiai labai nukentėjo. Buvo sušaudyta nemažai gyventojų, o 1944m. susprogdinti abu tiltai, sunaikintas centras ir Užupio jurisdika. Miesto ūkinė veikla buvo paralyžiuota.

Kadangi Anykščius dažnai niokojo gaisrai, juose beveik neliko vertingų pastatų. Miesto urbanistinė vertė priklauso nuo kai kurių plano ir tūrinės-erdvinės kompozicijos savitumш bei tipiškų bruožų, originalios urbanistinės raidos.

GYVENTOJAI

Anykščiai yra rytų Aukštaitijoje. Miesto gyventojai priklauso puntininkų tarmei. Anykščiuose gyvena 34,9 tūkst. žmonių, , iš jų 96% lietuvių, 3% rusų, 0,5% lenkų. 16,5 tūkst. vyrų, 18,4 tūkst. moterų. Gyventojų tankumas nedidelis 15-20 žm/km2 (pal. Vilniuje daugiau kaip 40 žm/km2 , Klaipėdoje 35-40 žm/km2) . Gimstamumas mažas ( 1000 gyventojų tenka 9-10 gimusių ). O mirtingumas labai didelis >nei 16 mirusių 1000-čiui žmonių. Natūralus prieaugis labai mažas tik < nei –6 1000-čiui žmonių.( pal. Vilniuje-6 – -3, Klaipėdoje >3).

PRAMONĖ

Pramonė – statybinių medžiagų, maisto, vyno gamybos – sutelkta Anykščiuose.
Didžiausia pramonės įmonė – AB “Anykščių vynas”. Elmininkuose įsikūrusi Lietuvos žemdirbystės instituto bandymų stotis, tirianti bulvių auginimo sаlygas. Anykščių naudingosios iškasenos tinka gaminti silikatinėms plytoms, statybiniam skiediniui gaminti, o kvarcinis smėlis, kurio randama tik Anykščių rajone, ypač tink stiklo gamybai.

ANYKŠČIŲ ŽEMĖS ŪKIS
Rajono reljefas yra gana įvairus.Daugiau kaip pusė žemės ūkio naudmenų (52,7 % )yra lyguminio arba kiek banguoto,trečdalis ( apie 29,1% ) – banguoto reljefo.Kalvotas reljefas sudaro apie 18,2 % teritorijos.
Žemės ūkio naudmenose daugiausia velėninių jaurinių (48,4 % ), nemažai velėninių jaurinių glėjiškų (30.3% ) dirvožemių. Eroduotų yra apie 10%. Pagal mechaninę sudėtį daugiausia priesmėlių (57,8 % ). Priemolių yra 21 % ,o smėlių-14,3 %.
Rajone žemės ūkio naudmenos sudaro 99169 ha, iš jų : ariama žemė 81571 ha, sodai – 1501ha, pievos ir natūralios ganyklos – 16096 ha. Viso – 11239privačios žemės savininkai ar naudotojai, kurių vidutinis ūkio dydis sudaro 7,6 ha. Vidutinis žemės ūkio naudmenų našumas – 32-35 balai. Nusausinta žemė sudaro 73647,4 ha. , iš jos drenažų-64521,1 ha ., magistraliniai grioviai sudaro 1256,9 km.

Rajone registruoti 1359 ūkininkai, kurie valdo 29318,63 ha. Vidutinis registruoto ūkininko ūkio dydis 21,5 ha. Taip pat veikia 5 žemės ūkio bendrovės, 1 agroserviso kooperatyvas, 3 akcinės bendrovės, Elmininkų bandymų stotis, Žemės ūkio mokykla.
Anykščių r. sav. -2003.09.18
Ūkininkų pasiskirstymas pagal amžių

Bendras žemės plotas žemės ūkio naudmenos
iki 29 27 481,24 412,84
30 – 34 54 1300,26 1130,81
35 – 39 108 4104,18 3808,1
40 – 44 103 3017,23 2792,88
45 – 49 95 2883,29 2630,91
50 – 54 107 2855,1 2508,11
55 – 59 144 2968,25 2610,77
60 – 64 224 3615,43 3206,26
nuo 65 497 8093,65 6735,92
Iš viso 1359 29318,6 25836,6
Ūkių struktūra, pagal žemės ūkio naudmenų deklaruotus plotus:
Deklaruotų naudmenų plotas sudaro 30841,068 ha., iš jų: 263,485 ha. sodai, 238,34 ha. uogynai, 11200,165ha. grūdinės kultūros, 11119,644ha. daugiametės žolės.
Šiuo metu rajone jau veikia uogų augintojų kooperatyvas „AVUOGA“, kuris jungia virš 60 uogų augintojų. Kooperatyvas turi įsigijęs uogų šaldymo įrangą. Įsikūrus kooperatyvui uogynų plotai padidėjo iki 200 ha. Taip pat įkurta kredito unija,kuria sėkmingai naudojasi žemdirbiai.

Kiekvienais metais savivaldybė organizuoja geriausio metų ūkio konkursą, ūkininkai švenčia metus .Apdovanojami prizais bei padėkos raštais, jau antri metai visiems dalyvavusiems metų ūkio konkurse organizuojamos išvykos į užsienio šalis (Švedija, Vokietija )

Rajone laikoma 19270 gyvulių, iš jų : 10505 karvių, 641 avių, 23810 kiaulių. sukurta 17 specializuotų pieno ūkių, atitinkamos ES reikalavimus .
Anykščių r. Savivaldybė (duomenys 2003 m. liepos 1 d.)
Rūšis -GALVIJAI
Karvės
Administraciniai vienetai Gyvulių skaičius Laikytojų skaičius Fermų skaičius
Andrioniškio sen. 253 143 143
Anykščių sen. 1956 806 806
Debeikių sen. 904 392 392
Kavarsko sen. 1455 676 676
Kurklių sen. 858 393 393
Skiemonių sen. 860 382 382
Svėdasų sen. 1634 517 517
Traupio sen. 482 242 242
Troрkūnų sen. 1480 647 647
Viešintų sen. 594 270 270
Viso: 10476 4468 4468
Rajone stambiausias pieno ūkis turintis 178 melžiamas karves, stambiausias augalininkystės ūkis valdantis 512ha.Atskiruose ūkiuose grūdinių kultūrų derlingumai pasiekiami iki 6 ton./ ha, išmilžiai iš karvės siekia virš 7000 kg. Rajone 3866 kontroliuojamos karvės .
Rodikliai Anykščių rajono dalis bendroje gamyboje 2001 m.

apskrities šalies Utenos
Žemės ūkio naudmenos 29 08.Vas 1,7
Žemės ūkio augalų pasėliai 32 05.Vas 1,4
Grudų gamyba 54 08.Sau 16
Linų pluoto gamyba 100 06.Sau –
Bulvių gamyba 25 1,3 1,5
Daržovių gamyba 41 2,3 1,.6
Galvijų skaičius (metų pabaigoje) 24 1,8 1,6
iš jų karvių 29 2,5 1,7
Kiaulių skaičius (metų pabaigoje) 48 2,3 0,6
Pieno gamyba 31 2,3 1,6
Papjauta gyvulių ir paukščių (g.sv.) 2 0,7
Kiaрinių surinkimas 18 0,6 0,3

TURIZMAS

Lankytinos vietos Anykščių rajone

A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus
Muziejus įkurtas name, kuriame 1926-1957 m. gyveno ir kūrė A.Vienuolis-Žukauskas. Kambariuose viskas palikta taip, kaip buvo rašytojui gyvam esant. Darbo kabinete išsirikiavusios jo pamėgtos knygos, iš portretų žvelgia sūnaus ir dukros akys, kabo rašytojo lazda. Pirmajame namo aukšte yra A.Vienuolio rankraščių, nuotraukų, kitų daiktų, nušviečiančių svarbesnius jo gyvenimo ir kūrybos laikotarpius.
Kieme – rašytojo kapas. Šalia namo yra A.Baranausko klėtelė.

Parodų salėje – tautodailininko Stanislovo Petraškos akmens tapybos paveikslai. Originalūs anykštėno paveikslai iš trintų akmenų pakeri žiūrovus unikalia technika, natūraliomis akmens spalvomis. Paveikslų tematika – gražiausios Anykščių krašto vietos, istoriniai paminklai. Parodoje demonstruojamas video siužetas, supažindinantis su autoriumi ir jo pasirinkta technika.

J.Biliūno sodyba
Niūronyse, gimtojoje J.Biliūno sodyboje įrengtas memorialinis muziejus.. Etnografinėje sodyboje eksponuojami Biliūnų šeimai priklausę daiktai, baldai, baudžiavos reliktai – žibinčius, vyžos. Kitame kambaryje J.Biliūno gyvenimą ir kūrybą atspindinti ekspozicija, jo kūrinių leidimai. Sodybа puošia liaudies meistrų darbo аžuolinės skulptūros, vaizduojančios patį rašytoją, jo apsakymų veikėjus.

Arklio muziejus
Arklio muziejus yra 6 km nuo Anykščių, Niūronių kaime. Vienintelis Lietuvoje, įkurtas 1978 m. prof. P.Vasinausko. Muziejuje surinkta apie 4000 eksponatų. Rekonstruotų klojimų patalpose išsirikiavę iš Lietuvos kampelių surinkti vežimai, lineikos, bričkos. Tai arklių padargų ekspozicija, unikali filatelijos paroda, kalvio įrankiai, fotonuotraukose – arklininkystės istorja. Kituose pastatuose – nuotraukos, meno kūriniai, pagerbiantys arklį ir artoją, žirgą ir karžygį. Kiekvienas eksponatas – įsidaiktinusi praeitis. Tai pažintis su kaimu. Čia galima pajodinėti arkliu, pasivažinėti karietomis. Jau tapo tradicija birželio pirmаjį рeрtadienį rengti sporto ir etnografijos šventę “Bėk, bėk, žirgeli”.

B.Buivydaitės (Tyrų duktė) namas – muziejus
Tai – rašytojos B.Buivydaitės namelyje prie Šaltupio upelio įrengtas memorialinis muziejus. Kaip ir kiti rašytojai, ji savo krašto, Anykščių gamtos išauginta. Šiame name rašytoja praleido vaikystę, gyveno ir kūrė nuo 1948 m. iki mirties. Daug metų tarp keturių žalio namelio sienų, net ir netekusi regėjimo, iki gilios senatvės nepadėjo plunksnos. “Pro vaikystės langą”, “Vargai vartus kilnoja” ir kiti kūriniai skirti savo kraštui, jo žmonėms . Kambariuose eksponuojami rašytojos baldai, asmeniniai daiktai, yra dalis bibliotekos, ant sienų kabo sesers tapyti paveikslai. Įrengta literatūrinė ekspozicija.

“Laimės žiburys” – J.Biliūno antkapinis paminklas

Pušų apsuptyje ant aukšto, stataus kalno J.Biliūno kapas. 1953 m. rašytojo palaikai pervežti iš Zakošanės ir palaidoti ant Liūdiškių kalvos. 1958 m. virš kapo pastatytas 14 m. granitinis antkapis (aut. V.Gabriūnas, bareljefas – B.Vyšniausko). Jis iškyla virš tamsiai žalių kalvos puрų tarsi svajonė apie laimę .

Šv. Mato neogotikinė bažnyčia

Ši bažnyčia yra viena aukščiausių pastatų Lietuvoje. Statyta 1899-1909 m., bokštai siekia 79 m. aukščio. Raudonų plytų ir aukštų skliautų bažnyčia sutalpina daug anykštėnų maldų, saugo nemažai meno paminklų. Unikalios Rimo Idzelio išdrožinėtos Kryžiaus kelio stočių figūros šventoriuje. Dailininkės Anortės Mackėlaitės vitražai sustiprina šventumo maldos namų įspūdį.

Senų miesto kapinių koplyčia (Mažieji Dievo namai)
Pastatyta 1858 m. ant Burbiškio dvarininko kapo rūsio. Statinys įstabiai stilingas, jo statybą aprašė A.Vienuolis apysakoje “Vėžys”. Jau keleri metai koplyčia kultūros centras, kur renkasi žmonės ieškantys atgaivos sielai. Po koplyčios skliautais rengiami susitikimai su muzikantais, literatais, ruošiamos parodos.
Didžiulių memorialinė sodyba
Sodyboje,Griežionėlių kaime, gyveno biliografas, tautosakos rinkėjas, bibliofilas Stanislovas Didžiulis (1850-1927) jo žmona prozininkė, dramaturgė Liudvika Nitaitė-Didžiulienė (1856-1925) jų vaikai, garsūs visuomenės veikėjai. Sodyba mena šviesos nešėjus – knygnešius, šių namų svečius, žandarų kratas.L.Didžiulienė žinoma kaip rašytoja, pasirašinėjusi Žmonos slapyvardžiu. Lietuvių rašto draudimo laikais sodyba – šių apylinkių spaudos platinimo centras. XX a. dvarelyje – kultūros veikėjų Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių šeimos autentiški daiktai. Įrengta ekspozicija, skirta pirmajai lietuvių rašytojai moteriai Liudvikai Didžiulienei – Žmonai (1856-1925) bei Anykščių krašto knygnešiams. Troboje yra draudžiamos spaudos sleptuvė. Šalia sodybos – Didžiulių šeimos kapai.

Jurgio Kazlausko drožinių muziejus
Vosgelių kaime, Kazlauskų sodyboje, 1992 m. atidarytas J.Kazlausko medžio drožinių muziejus. Čia eksponuojami drožinių ciklai apie duonos auginimą, kaimo moters darbus, paliktas pėdas, lino darbus. Ekspoziciją globoja tautodailiniko sesuo Onutė Kazlauskienė.

Tropkūnų Švč.Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolynas
Mūrinė barokinė Švč.Trejybės bažnyčia Troрkūnuose pastatyta 1789m. Joje saugomi vertingi religinio meno kūriniai. Vargonai – vieni seniausių Anykščių krašte. Šventoriuje esančiа Šv. Antano statulą tikintieji laiko turinčiа stebuklingos galios.
Nuo 1696 iki 1863 m. Troрkūnuose veikė bernardinų vienuolynas. Dabar vienuolyno pastatų ansamblis klebono Sauliaus Filipavičiaus pastangų dėka restauruotas, čia įsikūręs A.Kolšingo draugijos centras, rengiamos įvairios stovyklos bei konferencijos.

Burbiškio dvaro ansamblis

Burbiškio dvaro rūmų ansamblis yra Anykštos kairiajame krante, 8 km nuo Anykščių. Tai dvarininkų Ottono ir Sofijos Venslavovičių pastatyti neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai, oficina ir 5 ha plote įkurtas angliško planavimo parkas.Manoma, kad tai nežinomo prancūzų architekto ir vietinių liaudies meistrų kūrinys.
Šiandien dar stovi neblogai išsilaikę stačiakampio formos dvaro rūmai. Centrinė vieno aukšto dalis paaukštinta mezoninu. Išlikę originalios riešutmedžio durys, puoštos geometriniais ornamentais. Dabar rūmuose veikia Burbiškio pagrindinė mokykla, oficinoje kuriamas liaudies buities muziejus, gyvuoja Burbiškio bendruomenės centras. Tačiau šie kultūriniai židiniai neturi galimybių nei rūmų restauruoti, nei jų išsaugoti.

A.Baranausko klėtelė

Tai – pirmasis memeorialinis muziejus Lietuvoje, liaudies architektūros paminklas. Jame eksponuojami autentiški Baranauskų šeimos daiktai, 1863 m. sukilėlių ginklai. Šioje klėtelėje A.Baranauskas parašė garsiąją poemą “Anykščių Šilelis”. 1958 m. pastatytas apsauginis klėtelės gaubtas (archit. J.Kvaрys).

ANYKŠČIŲ MIESTO IR RAJONO ŠVIETIMO ĮSTAIGOS

Anykščių rajone iš viso yra
48 ugdymo įstaigos:

2 gimnazijos
4 vidurinės mokyklos
8 pagrindinės mokyklos
8 kaimo pradinės mokyklos
10 pradinio ugdymo skyrių
1 darželio – mokyklos skyrius
1 darželis – mokykla
4 lopšeliai – darželiai
4 darželiai
1 v. lopšelio – darželio skyrius
3 papildomojo ugdymo įstaigos
1 vaikų globos namai
1 šeimyna

1. Anykščių Antano Baranausko vidurinė mokykla
S. Nėries g. 5, LT-4930 Anykščiai
2. Anykščių Antano Vienuolio gimnazija
J. Biliūno g. 31, LT-4930 Anykščiai
3. Anykščių darželis-mokykla ŽILVITIS
Šviesos g. 7, LT-4930 Anykščiai
4. Anykščių Jono Biliūno gimnazija
Liudiškių g. 49, LT-4930 Anykščiai
5. Anykščių r. Aulelių specialioji internatinė mokykla
LT-4932 Aulelių k., Svėdasų sen., Anykščių r.
6. Anykščių r. Ažuožerių pradinė mokykla
LT-4930 Jokūbavos k., Anykščių sen., Anykščių r.
7. Anykščių r. Burbiškio pagrindinė mokykla
LT-4935 Burbiškio k., Anykščių sen., Anykščių r.
8. Anykščių r. Daujočių pradinės mokyklos skyrius
LT-4932 Daujočių k., Svėdasų sen., Anykščių r.
9. Anykščių r. Debeikių pagrindinė mokykla
J. Biliūno g. 44, LT-4934 Debeikiai, Anykščių r.
10. Anykščių r. Debeikių pagrindinės mokyklos Čekonių skyrius
LT-4934 Čekonių k., Debeikių sen., Anykščių r.
11. Anykščių r. Kavarsko vidurinė mokykla
P. Cvirkos g. 39, LT-4180 Kavarskas, Anykščių r.
12. Anykščių r. Kirmėlių pradinės mokyklos skyrius
LT-4930 Kirmėlių k., Troškūnų sen., Anykščių r.
13. Anykščių r. Kurklių pagrindinė mokykla
Šviesos g. 2, LT-4183 Kurkliai, Anykščių r.
14. Anykščių r. Leliūnų pradinės mokyklos skyrius
LT-4931 Leliūnų k., Debeikių sen., Anykščių r.
15. Anykščių r. Mačionių pradinė mokykla
LT-4936 Mačionių k., Skiemonių sen., Anykščių r.
16. Anykščių r. Pauriškių pradinės mokyklos skyrius
LT-4932 Grikiapelių k., Svėdasų sen., Anykščių r.
17. Anykščių r. Raguvėlės pagrindinė mokykla
LT-4952 Raguvėlės k., Troškūnų sen., Anykščių r.
18. Anykščių r. Rubikių darželio-mokyklos skyrius
LT-4936 Rubikių k., Anykščių sen., Anykščių r.
19. Anykščių r. Skiemonių pagrindinė mokykla
LT-4185 Skiemonys, Anykščių r.
20. Anykščių r. Staškūniškio pagrindinė mokykla
LT-4182 Staškūniškio k., Kurklių sen., Anykščių r.
21. Anykščių r. Surdegio pradinės mokyklos skyrius
LT-4952 Surdegis, Anykščių r.
22. Anykščių r. Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto vidurinė mokykla
J. Tumo-Vaižganto g. 83, LT-4932 Svėdasai, Anykščių r.
23. Anykščių r. Svirnų pradinė mokykla
Svirnų k., LT-4180 Kavarskas, Anykščių r.
24. Anykščių r. Traupio pagrindinė mokykla
Jaunimo g. 3, LT-4942 Traupis, Anykščių r.
25. Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinė mokykla
LT-4950 Žiedonių k., Troškūnų sen., Anykščių r.
26. Anykščių r. Troškūnų vaikų darželis
Vytauto g. 5, LT-4950 Troškūnai, Anykščių r.
27. Anykščių r. Viešintų pagrindinė mokykla
Klevų g. 2, LT-4957 Viešintos, Anykščių r.
Palyginus su kitais miestais gan mažai, nes Vilniuje 215, Kaune 146, Klaipėdoje 103, Panevėžyje 77 švietimo įstaigos.

ANYKŠČIŲ MIESTO IR RAJONO BIBLIOTEKOS

Anykščių r. savivaldybės viešoji biblioteka
J. Biliūno g. 35, LT-4930 Anykščiai
Debeikių biblioteka
LT-4934 Debeikiai, Anykščių r.
Kavarsko biblioteka
LT-4180 Kavarskas, Anykščių r.
Svėdasų biblioteka
LT-4932 Svėdasai, Anykščių r.
Troškūnų biblioteka
LT-4950 Troškūnai, Anykščių r.
Viešintų biblioteka
LT-4957 Viešintos, Anykščių r.

Biblioteka – informacijos, kultūros ir švietimo įstaiga, atvira kiekvienam gyventojui.

Pirmoji biblioteka Anykščiuose buvo įsteigta 1907m. Tai buvo parapijos biblioteka su 200-250 egz. knygų. Jos steigėjas buvo kunigas Vembrė.

Viešoji valstybinė biblioteka Anykščiuose įsteigta 1937m. kovo 15 d.
Viešoji biblioteka sudaro galimybę naudotis įvairiomis informacijos laikmenomis nuo laikraščių iki kompiuterių. Lankytojų paslaugoms: skaitytojų aptarnavimo skyriaus abonementas, bendroji, muzikos ir meno, kraštotyros ir leidybos skyriai, bibliobusas. 2001-2002 m. optimizuotas bibliotekų tinklas rajone. Gyventojus aptarnauja viešoji biblioteka ir 21 filialas. Rajone suteikta 13729 skaitytojai, jiems išduota 394344 egz. dokumentų.
Skaitytojų aptarnavimo skyriuje sukaupta 49299 egz. Spaudinių. Bendroje skaitykloje per 70 pavadinimų laikraščių ir žurnalų. Knygos užsakomos iš saugyklos, mainų rezervinio fondo ir iš kitų respublikos bibliotekų. Skaitytojams su judėjimo negalia knygos pristatomos į namus.

Anykščių viešojoje bibliotekoje yra šie skyriai:

– Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografijos;
– Kraštotyros ir leidybos;
– Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo;
– Vaikų literatūros;

.

Vaikų literatūros skyriuje jaunieji skaitytojai gali turiningai praleisti laisvalaikį. Veikia dramos mylėtojų būrelis “Žaidžiame teatrą”. Išradingai dirba jaunųjų bibliotekininkų būrelis. Vaikams popietėmis pasakas seka pasakų senelė. Žaidimų kambaryje galima žaisti kompiuteriu, dėlioti dėliones.Sporto mėgėjai čia gali žaisti šaškėmis, šachmatais, domino, stalo biliardą.

Kraštotyros ir leidybos skyriaus pagrindinė darbo kryptis – kaupti, saugoti ir populiarinti Anykščių krašto kultūrinį paveldą. Šiame skyriuje kaupiama vertinga kraštotyrinė literatūra bei informacinė medžiaga apie Anykščių kraštą, iš jo kilusius, čia dirbusius ar šiuo metu dirbančius bei išeivijoje gyvenančius žymius tėviškėnus – rašytojus, mokslo, kultūros ir visuomenės veikėjus, menininkus, kaupiamas fotonuotraukų archyvas bei rankraštinių dokumentų fondas, rengiami kraštotyros darbai.

Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo skyrius užsako, tvarko ir kataloguoja leidinius. Čia kuriamas bibliotekos elektroninis katalogas.
Nuo 1998m. atokiausių kaimų gyventojus knyga aptarnauja bibliobusas.

Po Anykščių viešosios bibliotekos stogu priglausta asmeninė monsinjoro Alberto Talačkos biblioteka, kurioje per 4000 egz.

Prie Viešosios bibliotekos veikia literatų klubas “Marčiupys”, kurio nariai renkasi į biblioteką kiekvieną mėnesį, skaito savo kūrybą, diskutuoja. Bibliotekoje nuolat veikia meno ir literatūros parodos, organizuojami susitikimai su žymiais žmonėmis, vyksta knygų pristatymai bei poezijos vakarai, meno parodų atidarymai bei susitikimai su jų autoriais.
Darbo laikas
Pirmadienį – penktadienį – 8-19 val.
Šeštadienį – 11-19 val.
Sekmadienį – nedirba

ANYKŠČIŲ MIESTO IR RAJONO MEDICINOS ĮSTAIGOS

1. Šlavėnų medicinos punktasAnykščių r. savivaldybės ligoninė, VšĮ

LT-4930 Šlavėnų k., Anykščių sen., Anykščių r.
2. Anykščių poliklinika Anykščių r. savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, VšĮ
V. Kudirkos g. 3, LT-4930 Anykščiai
3. Andrioniškio medicinos punktas
LT-4958 Andrioniškis, Anykščių r.
4. Anykščių greitoji medicinos pagalba
V. Kudirkos g. 3, LT-4930 Anykščiai
5. Anykščių r. savivaldybės ligoninė, VšĮ
Vilniaus g. 10, LT-4930 Anykščiai
6. Anykščių r. savivaldybės PSPC psichikos sveikatos centras
V. Kudirkos g. 3, LT-4930 Anykščiai
7. Anykščių žemės ūkio mokyklos medicinos punktas
LT-4930 Ažupiečių Vs., Anykščių sen., Anykščių r.
8. Ažuožerių medicinos punktas
LT-4930 Ažuožerių k., Anykščių sen., Anykščių r.
9. Burbiškio medicinos punktas
Pagraužių g. 24, LT-4935 Burbiškio k., Anykščių sen., Anykščių r.
10. Debeikių ambulatorija
J. Biliūno g. 21A, LT-4934 Debeikiai, Anykščių r.
11. Elmininkų medicinos punktas
LT-4930 Naujųjų Elmininkų k., Anykščių sen., Anykščių r.
12. Janušavos medicinos punktas
LT-4180 Janušavos k., Kavarsko sen., Anykščių r.
13. Katlėrių medicinos punktas
LT-4930 Katlėrių k., Skiemonių sen., Anykščių r.
14. Kavarsko ambulatorija
P. Cvirkos g. 11, LT-4180 Kavarskas, Anykščių r.
15. Kirmėlių medicinos punktas
LT-4930 Kirmėlių k., Troškūnų sen., Anykščių r.
16. Kuniškių medicinos punktas
LT-4930 Kuniškių k., Anykščių sen., Anykščių r.
17. Kurklių ambulatorija
Anykščių g. 1, LT-4183 Kurkliai, Anykščių r.
18. Leliūnų medicinos punktas
LT-4931 Leliūnų k., Debeikių sen., Anykščių r.
19. Levaniškių medicinos punktas
LT-4942 Levaniškių k., Traupio sen., Anykščių r.
20. Mačionių medicinos punktas
LT-4936 Mačionių k., Skiemonių sen., Anykščių r.
21. Raguvėlės medicinos punktas
LT-4952 Raguvėlės k., Troškūnų sen., Anykščių r.
22. Rubikių medicinos punktas
LT-4936 Rubikių k., Anykščių sen., Anykščių r.
23. Skiemonių medicinos punktas
LT-4185 Skiemonys, Anykščių r.
24. Staškūniškio medicinos punktas
LT-4182 Staškūniškio k., Kurklių sen., Anykščių r.
25. Surdegio medicinos punktas
LT-4952 Surdegis, Anykščių r.
26. Svėdasų ambulatorija
J. Tumo-Vaižganto g. 55, LT-4932 Svėdasai, Anykščių r.
27. Šerių medicinos punktas
LT-4180 Šerių k., Kavarsko sen., Anykščių r.
28. Šlavėnų medicinos punktas
LT-4930 Šlavėnų k., Anykščių sen., Anykščių r.
29. Traupio medicinos punktas
LT-4942 Traupis, Anykščių r.
30. Troškūnų ambulatorija
LT-4950 Smėlynės k., Troškūnų sen., Anykščių r.
31. Troškūnų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė
Vytauto g. 15, LT-4950 Troškūnai, Anykščių r.
32. Vaikų raidos sutrikimų reabilitacijos tarnyba
V. Kudirkos g. 3, LT-4930 Anykščiai
33. Vaitkūnų medicinos punktas
LT-4938 Vaitkūnų k., Svėdasų sen., Anykščių r.
34. Viešintų ambulatorija
Vytauto g. 28, LT-4957 Viešintos, Anykščių r.

Tai yra gan mažai palyginus su Vilniumi, kuriame 148 medicinos įstaigos. Kaune yra 124 medicinos įstaigos, Klaipėdoje 64, Panevėžyje 48.

TRANSPORTAS

Aplankykite vienintelę Lietuvoje veikiančią siaurojo geležinkelio stotį:
· apžiūrėsite istorijai skirtą parodą;
· sužinosite kuo skiriasi siaurasis ir platusis geležinkeliai;
· pamatysite veikiantį garvežio modelį;
· pasivažinėsite dviračiu ant bėgių, rankine drezina bei motodrezina.

Siaurasis geležinkelis, Lietuvoje pradėtas tiesti XIX a. pabaigoje, 1999 m. pažymėjo 100-mečio jubiliejų.
Anykščiuose išlikęs siaurojo geležinkelio stoties kompleksas – pastatai, bėgiai, vandens bokštas, akmenimis grįsta aikštė, semaforai, traukos priemonės, tiltas per Šventąją – yra unikalus technikos, architektūros, istorijos paminklas, išsaugojęs praėjusio amžiaus dvasią.
Stotyje pradėta kurti muziejaus ekspozicija, kur galima apžiūrėti geležinkelių istorijai skirtą parodą, pamatyti veikiantį garvežio modelį. Norintys gali pasivažinėti dviračiu ant bėgių bei rankine drezina.

Traukinuko (motodrezinos) važiavimo tvarkaraštis
Penktadieniais traukinukas (motodrezina) važiuoja nuo 14 val. iki 19 val.
Šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis motodrezina važiuoja nuo 11 val. iki 19 val.
Traukinukas važiuoja, kai susirenka ne mažesnė kaip 10 keleivių grupė.
Bilietų kainos: iki Žežumbrio – 4 Lt, iki Rubikių – 6 Lt.
Taip pat galite pasivažinėti triračiu dviračiu ant bėgių, rankine drezina bei aplankyti siauruko ekspozicijа.
Bilieto kaina 1 Lt.

PASIŪLYMAI:Manau šiame mieste sparčiai mažėja gyventojų. Didelė jų dalis išvyksta dirbti į užsienį. Kad tai sustabdytų vietos valdžia turėtų imtis atitinkamų priemonių, pvz.: žmonėms suteikti daugiau darbo vietų. Anykščiuose gan plačiai klesti žemės ūkis, kuris ne visada būna pelningas, nes yra labai didelė konkurencija. Reikėtų daugiau pramonės, taip pat panašių bendrovių, kaip ,,Anykščių vynas”.
IŠVADOS: Anykščiai yra gražus miestas, turintis daug gamtos paminklų. Ne veltui juk A. Baranauskas rašė apie Anykščių šilelį su tokia pagarba ir lyg garbindamas jo grožį. Nors Anykščiai yra mažas miestas, neprilygstantis didumu Vilniui, Kaunui ar Klaipėdai, tačiau jis gali didžiuotis Lietuvai davęs puikius rašytojus, poetus, gamtos ir kultūros paminklus.

Naudota literatūra ir informaciniai šaltiniai:
1. www.google.lt
2. www.Anykščiai.lt
3. Stasys Vaitekūnas, Elena Valančienė ,,Lietuvos geografija IX klasei” Alma littera, Vilnius 2002.
4. Geografijos atlasas IX klasei
5. Nijolė Šervenikaitė ,,Nenurimstanti ieško dvasia” literarūra IX klasei Alma littera, Vilnius 2001.
6. Informacinis CD ,,Visa Lietuva 2004”.

Leave a Comment