Lietuvos geografija

1.Lietuvos vardo kilmė, teritorija, dydis, sienų kaita.

Nustatyti Lietuvos vardo kilmę nelengva. Ja susidomėta labai seniai ir todėl teorijų yra labai daug. O Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009m. Kvedenburgo analuose, kur aprašytas nesėkmingas bandymas apkrikštyti pagonių gentis. Vėliau apie Lietuvą rašoma rusų sakmėje apie Igorio žygį.
Vardo versijos:
1.Romos imperatoriaus Nerono giminaitis Palemonas bijodamas Nerono keršto, pabėgo į šiaurę su 500 bajorų šeimų ir įsikūrė Nemuno-Dubysos santakoje. Apsidžiaugę, kad pabėgo ėmė groti tūbomis. Palemono sūnus šio krašto žmones vadino lietu. Sudėję šaknis gavo Lietūba, kuur palaipsniui gavosi Lietuva.
2.Kita versija jog Lietuvos vardas yra kilęs iš Neries dešiniojo intako Lietuva, kuris yra Jonavos r.
3. Dar kita versija, kad nuo žodžio lietus, nes Lietuvoje gausiai lijo.

Lietuvos plotas 65.3

1993m. pagal JTO duomenis pasaulyje buvo 187 valstybės. Lietuva 102 oje vietoje. Mažesnės valstybės Europoje: Estija, Latvija, Danija, Belgija ir k.t.

Šiandieninė Lietuvos teritorija susiformavo gan sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis.
1920m. buvo pasirašyta nepuolimo sutartis su Rusija. Pagal kurią Lietuvai priklauso Ašmenos, Lydos, Gardino miestai ir apylinkės. Tačiau šios sutarties realizuoti nepavyko. 1920m. Leenkija okupavo Vilniaus kraštą, kuris 1939m. SSRS grąžintas Lietuvai, bet negrąžintos žemės pagal 1920m. sutartį. 1923m. autonominėm teisėm prie Lietuvos prijungiama Klaipėda kurią 1959m. okupavo vokiečiai, o po 2ojo Pasaulinio karo grąžino.
Dabartinės Lietuvos ryt. sienos susiformavo 1940m. Baltarusijai perdavus Lietuvių gy

yvenamas Druskininkų, Marcinkonių, Šalčininkų, Švenčionių, Adutiškio bei Tvaryčio apylinkes.
Didžiausia teritorija buvo Vytauto laikais, net iki Baltijos jūros.
Šiuo metu Lietuva su Latvija konfliktuoja dėl ribos Baltijos Jūroje.

2.Lietuvos geopolitinė padėtis ir jos kaita

Lietuvių tautai teko apsigyventi mažame, gražiame, bet labai pavojingame žemės kampelyje, kurio mums pavydi mūsų kaimynai.
Geopolitikas K.Pakštas rašė: kad ne dėl vieno pasaulio uosto tiek nesivaržoma kaip dėl Klaipėdos ir nė dėl vienos pasaulio sostinės kaip dėl Vilniaus. Jeigu Šveicarijoje pasižymi aukštais kalnais, Suomija ežerais ir miškais, o Lietuva savo pavojingumu čia gyventi taikiai mažai tautai. Lietuva būdama pietinė Baltijos regiono šalis, kartu yra ir vidurio regiono šalis. Vargu ar Europoje galima rasti valstybę, kurios geopolitinė. padėtis yra tokia lemtinga jos nacionaliniam egzistavimui. Jau Mindaugui tapus Lietuvos karaliumi reikėjo kovoti dėėl valstybingumo nors Lietuva jau buvo pripažinta Europoje kaip šalis.
Lietuva 200m. kariavo su kryžiuočiais.
Ji siaubiama per Napoleono karus, o taip pat per 1 ir 2 Pasaulinius karus. 1918m. paskelbus nepriklausomybę, vėl Lietuvai tenka laviruotu tarp Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos. Dabartinė Lietuva palyginus nuo tarpukario gerokai pasikeitė. Karaliaučiaus kraštas po 2 Pasaulinio karo tapo Rusijos teritorija, o Lenkija nebereiškė pretenzijų dėl Vilniaus. Lietuva yra JTO narė. Lietuvai svarbų vaidmenį vaidina Klaipėdos neužšąlantis uostas. Per Lietuva eina keliai jungiantis R. ir V. Europos, Š. ir P.

. Europos centrus.
1989m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, jog Lietuvoje 22km. nuo Vilniaus į šiaurę yra Europos centras.
Geri santykiai su latviais, estais, lenkais. Tačiau rytuose nenuspėjama Baltarusija, Kaliningrado srityje didžiausias ginklų potencialas Europoje.

3.Lietuvos teritorinis, administracinis suskirstymas, jo kaita, ir ateitis po 2 Pasaul. karo ir tarpukario Lietuvoje.

Lietuva šiuo metu suskirstyta į 44 administracinius rajonus. Šis suskirstymas įvestas 1950m. Iki tol buvo valsčiai ir apskritys. Didesni miestai yra rajonų centrai, kurie paprastai atitinka rajonų pavadinimus. Yra tik dvi išimtys: Klaipėda-Gargždų r., Akmenė-N.Akmenės r. 44 r. sudaro apskričių žemesnę grandį ir vadinami savivaldybėmis. Savivaldybės suskirstytos į seniūnijas, jas valso seniūnai. Miestai turi savivaldybių administracines teises. Didžiausi rajonai: Varėnos, Šilutės, Panevėžio, Vilniaus, o mažiausi: Prienų, Jonavos, Širvintos.
Lietuvos geografinis centras – Kėdainiai.
Lietuva pastaraisiais metais suskirstyta į 10 apskričių.

4.Lietuvos gelmių sandaros bruožai

Lietuvos paviršiaus reljefas ir jį sudarančios dienos formavosi per ilgus amžius. Šis procesas truko apie 4 milijardus metų. Paviršius paveldėjo visus geologinius praeities bruožus, kvartero periodo paveldėjimai performavo paviršinius sluoksnius. Visi geologiniai daviniai susidaro tam tikromis sąlygomis(pvz. kuriame sluoksnyje randama žuvų liekanų vadinasi tuo metu ten buvo jūra). Geologinius tyrimus matome karjeruose, upių atodangose, gręžiniuose. Lietuvos žemių gelmių daviniai trejopi: 1.kristalinio pamato d. 2. nuosėdinės dieno 3. Kvartero nuogulos
Lietuva yra R. Europos platformos V. dalyje, R. dalimi praeina tektoninis lūžis, kuris eina per Latvijos miestą Daugpilį ir

r Visaginą Lietuvoje. Slavų kronikose minima, kad Lietuvoje buvo žemės drebėjimą siekęs 9 balus, nes sugriovė visas Lietuvos pilis.
Lietuvoje kristalinis pagrindas slūgso prie Baltijos jūros 2000m. gylyje, o prie Vilniaus apie 500m. gylyje. Po Baltija artėja į paviršių. Rytinė dalis kasmet po 2mm. kyla, o kita dalis po tiek pat leidžiasi.
Kristalinis pagrindas sudarytas iš granito ir gneiso. Kur giliausia ten pagrindas storiausias ir atvirkščiai. Nuosėdinės uolienos dengia kvartero nuogulas. Jų vidutinis amžius apie 2 milijonus m. Kvartero sluoksnis dar tebesiformuoja.

5.Naudingosios iškasenos rodančios perspektyvas

Nuosėdinių dienų naudingosios iškasenos:
Klintys – randamos Š.Lietuvoje prie Akmenės.
Dolomitas – randamas Š.Lietuvoje, Pasvalio ir Pakruojo r., naudojamas keliams tiesti, statyboje, cemento gamyboje
Opoka – randama Šilutės r., naudojama cemento gamyboje.
Gipsas – randama Šilutės r., naudojamas statyboje, medicinoje
Kreida – randama Jurbarko ir Šilutės r. ir Merkio slėnyje, naudojama popierių balinti, medicinoje, statyboje, laukams kalkinti.
Kvarcinis smėlis – randama Anykščių r., naudojama stiklo gamyboje.
Molis – randama Šventosios upės atodangoje, naudojama plytų gamyboje.
Anhidritas – (Lietuvos marmuras, bevandenis gipsas) randama P.V. Lietuvos dalyje, bet yra 600m. gylyje. Yra perspektyva gauti didelį pelną, bet nėra finansų.
Kvartero nuogulų naudingosios iškasenos:
Molis – r. visoje Lietuvoje, o daugiausia Jurbarke ir Šakių r.
Smėlis – r. Varėnos ir Raseinių r. ; naudojamas statyboje, keliams.
Žvyras – r. visoje Lietuvoje, ypač daug Trakuose ir Jurbarke.
Durpės – Lietuvoje jų yra 6.5%, formuojasi ir dabar, naudojama kurui.
Gintaras – r. pajūryje, naudojama. papuošimams ir

r kaip cheminė medžiaga.
Nafta – r. Kretingos, Klaipėdos, Jurbarko, Vilkaviškio r., naudojama kurui.
Geležies rūda – kristaliniame pagrinde prie Varėnos.
Valgomoji druska – Šilutės rajone(perspektyvu).

6. Lietuvos reljefas jo kilmė, raida

Lietuvos gamta labai graži ir įvairi, ypač graži R. Lietuva, kurią vadiname Lietuvos Šveicarija. Aukštesnėse vietose lietuviai statė pilis, kad galėtų matyti besiartinanti priešą, kurių buvo labai daug. Lietuvos reljefą įvairina upės, ežerai, upių slėniai. Lygumos sudaro apie 60%, o aukštumos 40%. Vidutinis Lietuvos aukštis virš jūros lygio yra apie 100m.. Lietuvos paviršių suformavo ledynai kurių buvo 3.
Lietuvos reljefą sudaro 3 žemumos ir 3 aukštumos:
Žemumų:
1.Pajūrio lyguma
2.Vidurio Lietuvos lyguma:
· Mūšos Nemunėlio
· Nevėžio
· Karšuvos Joniškio
3.Pietryčių Žemuma:
· Dainavos
· Žeimenos
Aukštumos:
1.Žemaičių
2.Baltijos kalvynas:
· Sūduvos
· Dzūkų
· Aukštaičių
3.Medininkų ir Švenčionių
Ledynai slinko nuo Skandinavijos. Klimatui atšilus jis traukėsi, reiškia tirpo. Ledynų sustojimo vietose formavosi aukštumos o tarp aukštumų telkšojo vanduo. Iš jų susidarė ežerai, kurie vėliau sutekėjo, užaugo, supelkėjo. Prieledyninėse mariose atsirado lygumos.
Galima išskirti 5 raidos etapus:
1.persiformavo Eišiškių, Medininkų ir Švenčionių aukštumoje. Jų nepalietė 3-asis apledėjimas, todėl čia nėra ežerų, nes jie nutekėjo ir labai mažai upių.
2.susiformavo pietvakarių aukštuma ir žemaičių aukštuma centrinė dalis.
3.Baltijos kalvynas ir dalis žemaičių aukštumos.
4.Vidurio Lietuvos
5.Linkuvos kalvagūbris
Aukščiausias taškas – Juozapinės kalnas 293.6m.
Paviršius tebesiformuoja ir dabar, upės keičia savo vagas, ežerai užauga ir pelkėja, dėl ūkinės veiklos stiprėja vėjo erozija. Žmogus kasa naudingas iškasenas tiesia kelius, atlieka statybinius darbus.

7.Lietuvos klimato ypatybės, lemiami reiškiniai svarbiausi elementų pasiskirstymai

Klimatas – tai daugiamatis orų rėžimas tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku. Meteorologiniai stebėjimai 1770m. atliekami Vilniaus universitete, tai buvo pirmieji stebėjimai ir R.Europoje. Lietuva yra vidutinėse platumose, čia išsiskiria 4 metų laikai. Pagrindiniai klimatą formuojantys reiškiniai:
1.saulės radiacijos kiekis
2.atmosferos cirkuliacija
3.paklotinis žemės paviršius
Saulės radiacija
Radiacija yra matuojama ____________. Daugiausiai jų gauna Sūduvos aukštuma ir Kuršių Nerijoje virš 18kchal. Tai yra 2 kartus daugiau už ašigalį ir 2 kartus mažiau negu ties pusiauju. Mažiausiai radiacijos ties Vilnių, Panevėžį, Ventos ž. ir Žemaičių a.š. Saulės radiacijos kiekis didžiausias yra vasara. Lietuvoje turėtų būti šalčiau pagal gaunamos radiacijos kiekį, bet Lietuvai papildomai šilumos atneša OM nuo Atlanto.
Atmosferos cirkuliacija
Virš Islandijos formuojasi ciklonai tai žemo slėgio sritis. Jie labai dažnai keičia orus mūsų šalyje. Atneša debesis su krituliais.
Lietuvoje vyrauja V; PV; ŠV.
Kartais per L. siaučia uraganai. Žiema kai oro masės ateina iš Atlanto tai atneša atšilimą ir kritulius, vasara atvėsina ir kritulius. Iš rytų oro masės: žiemą atšąla, giedros, vasara atšyla. Tropikinės oro masės ateina vasara, bet Alpių kalnai dažniausiai užstoja kelią ateinančiai šilumai.
Arktinės oro masės ateina į L. žiema ir atneša šaltus orus. Rudenį ir pavasarį įsiveržus Arkties OM L. būna šalnos.

Paklotinis žemės paviršius
Didelį vaidmenį suvaidino reljefas. Oras kildamas aukštyn kas 100m vėsta 0.6. Aukštesni rajonai yra ne tik vėsesni bet ir drėgnesni. Reljefas turi reikšmės ir mikro klimatui. Apie miestus ir miestuose prie vandens telkinių žiema šilčiau, vasara vėsiau. Mikro klimatas svarbus ir žemdirbiams.

Elementų pasiskirstymas
Kai slėgis aukštas – orai giedri, vasara atšyla, žiema atšąla.
Žemas slėgis – debesuota, lyja, stiprus vėjas, vasara atvėsta, žiema atšyla.
Šilčiausias Liepos mėn., šalčiausias – sausis.
Linija jungianti taškus su vienoda temperatūra. Sausio mėnesį izotermas eina vertikaliai kryptimi. Kuo toliau nuo jūros tuo vėsiau. Prie jūros -3c, R. -6c. Vasara prie jūros 17c, pietuose 18c. Izotermas eina horizontaliai, pietuose šilčiausia. Tai nulemia saulės radiacija.
Vidutinis kritulių kiekis 600mm. 445mm. išgaruoja ir nuteka, todėl dirvožemiai pelkėja.
Daugiausia kritulių iškrenta kalnų šlaituose, mažiausiai vidurio Lietuvos ir Pietvakarių lyg., maksimumas Kartenoje virš 800mm.

8.Atmosferos tarša ir įtaka atmosferai

Tai globalinė sistema. Orui sienų nėra. Pavienės valstybės to išspręsti negali, todėl reikia spręsti bendrai: energetinis ūkis, transportas, chemijos pramonė.
Lietuva įvairių OM kryžkelėje. Iš teršalų labiausiai paplitę: azoto, sieros, anglies junginiai, sunk. metalai, kietosios dalytės vadinamos aerozoliais.
Patekę į orą teršalai susijungia su drėgme, susidaro rūgštys, druskos šarmai, kurie iškrenta rūgštaus lietaus pavidalu. Iš 3 lietų, 2 rūgštūs. Šie teršalai ne tik skatina rūgš. lietų susidarymą, bet ir sukelia klimatinius pokyčius. Jie tampa šiluminiu skydu, trukdo saulės šviesai ir šilumai patekti į žemę. Padidėja debesuotumas, kritulių kiekis. Pasireiškia ir šiltnamio efektas.
Didėja co2 kiekis, padidėja susirgimų kvėpavimo takų ir odos susirgimų. Ozono sluoksnis sumažėjo 40%. Jis susidaro žaibuojant, ozono nykimą skatina o3 oksidai, freono dujos.
Kaip kovoti?
1.naudoti valymo įrenginius
2.ieškoti naujų energetinių šaltinių
3.atsisakyti freono naudojimo
4.plėsti augmeniją

9.Baltijos j. ir Kuršių marios

Baltijos j. vidinė Atlanto v. jūra. Kategato, Skagerako, Zundo ir Beltų sąs. jungiasi su Atlantu. Vanduo Baltijos truputi aukštesnis už Š. jūrą, todėl vanduo pastoviai srūva į Atlanto vandenyną. Dabar visos šalys apie Baltijos jūrą yra laisvos. Giliausia Lonsdorfo įd. 459m., vid. Gylis 48m.
Jos centru skaitoma Alando salų akvatorija. Prieš 12000 metų Baltijos j. duburyje telkšojo Ansyliaus ežeras, vėliau susijungė su vandenynu ir geologai davė Joldijos j. pav. Didžiausios salos: Gotlandas, Elandas, Sarma, Alandų sala. Įteka Nemunas, Oderis, Vysla, Dauguva, Neva – jos atneša labai daug teršalų. Vakariniai krantai olėti, daug olų kerų. Keturios didesnės įlankos: Botnijos, Suomių, Rygos, Kuršių. Sūriausias vanduo Skagerake sąsiauryje 30%, Klaipėdoje 6%. Botnijos įlankoje vanduo gėlas. Šilčiausias vanduo P. ir P.V. daly ir šalčiausias Š. ir Š.R. dalyje.
Lietuvai tenka 99km. jūros kranto. Per Klaipėdos neužšąlantį uostą atvežamos ir išvežamos prekės.
Baltija tampa viena labiausiai užterštų pasaulinio vandenyno jūrų. Gilesniuose kaupiasi sieros vandenilis, ir formuojasi mirusio vandens zona, kurioje nebėra jokios gyvybės.
Paskutinis 1992m. uraganas truputi sumaišė Baltijos j. vandenis įvarydamas iš Atlanto naujų vandenų, pastebimas žuvies padaugėjimas. Baltijos j. veisiasi apie 100 rūšių žuvų: ungurys, silkė, menkė, stinta...ir žinduolis ruonis.
Prie Būtingės pradėtas statyti naftos terminalas, kuris galės priimti naftą iš tanklaivių. Baltijos j. šelfe rasta naftos , išmetama gintaro.
Kuršių marios
Tai labai patrauklus gėlo vandens telkinys, kuris nuo jūros atskirtas Kuršių Nerijos ir susisiekia su jūra Klaipėdos sąsiauriu, kurio plotis 500m. Marios atsirado tik prieš 5000m. Jūrų srovės nusodino nešmenis ir atitvėrė jūrą. Taip pasidarė sekli dalis lagūna vidutinis gylis 3-7m. Giliausiai Klaipėdos sąs. 12m., bet dugnas pastoviai gilinamas laivų įplaukimui. Nemuno nešmenys vis sekina marias. Vietomis dugnas išeina į paviršių(kiaulės nugara).
Dėl trąšių vandenų marios apauga vandens augalais. Mariose 50 rūšių žuvų. Prie marių žvejoja apie 50 žvejybos įmonių, todėl išsaugoti žuvų išteklius tikrai nelengva imtasi įvairių apribojimų. 20d. paankstintas žvejoti pavasary, rudeny neleidžiama statyti tinklų arčiau kaip 3km. nuo r. krantų.
Š. K.M. dugne yra gintaro. Gintaras išmetamas jūrų srovių atneštas nuo yrančio Sambijos pusiasalio. Pro K.M. praeina paukščių migracijos takai.

10.Požeminiai vandenys, paplitimas, panaudojimas, apsauga

Dalis kritulių persismelkia į giluminius sluoksnius – giluminiai vandenys.
Jie skirstomi:
1.dirvožemio
2.grutinius
3.tarpsluoksninius

Dirvožemio
Tai h2o esantis dirvožemyje. Jie užteršti mineralinėmis ir organinėmis medžiagomis, jais minta augalai. Lygis h2o nepastovus, sausringais metais nuslūgsta.

Gruntiniai
Tai požeminiai vandenys slūgstantys virš pirmo nelaidaus sluoksnio. Jų gylis iki 5m. Tačiau kur smėlis, žvyras gali būti ir 10m. Gruntiniai vandenys teka nuolaidžia kryptimi ir šaltiniai išeina upių šlaituose ir kalvų šlaituose. Ten kur reljefas aukštesnis – gruntiniai vandenys slūgso giliau. Kasdami šulinius randame gruntinius vandenys, tai požeminiai vandenys esantys 10m. gylyje. Jų atsargos papildo gruntiniai vandenys. Tai labai ilgas procesas prie Kauno tarp sluoksninių vandenų atsargos papildomos per gręžinius nuleidžiant upių vandenį į tarpsluoksninių vandenų lygį ir iškeliant vėl aukštyn jau persifiltravusį.

Mineraliniai
Jie slūgso giliau ______________ dariniuose prie kristalinio pagrindo. Kai kur išeina į paviršių :Birštone, Druskininkuose, Palangoje, Likėnų r.
Juose yra įvairių ištirpusių druskų, todėl skonis ir gydomosios savybės skirias . Čia kuriamos savybės.

Geoterminiai vandenys
Slūgso prie k. pagrindo, kurie yra nuo 60-70c šiltume. Prie Vidmantų išgręžta 1000m gylyje gręžinys. Šis vanduo sūrus todėl šildymui nenaudojamas.

Negalima teršti paviršinių vandenų, bus švarus ir požeminiai vandeny. Taip pat negalima teršti atmosferos nes rūgštūs lietūs. Reikia protingai tręšti dirvožemį.

11.Lietuvos upės ir Nemuno geografinis apibudinimas

Kadangi iškrenta daug kritulių tai ir upių tinklas platus. Melioruotose plotuose pakilo upių vandens lygis, bet sumažėjo upelių lygis arba išnyko. Tankiausias upių tinklas Žemaitijos Aukštumoje vakarinėje dalyje dalyje, o rečiausias PR. Smėlingoje lygumoje nes čia pralaidūs sluoksniai. Lietuvos upės priklauso Nemuno, Ventos, Lietupės, Dauguvos ir Baltijos j. upių baseinams. Nemunas – Liet. upių tėvas, kuris pradžią gauna Baltarusijoje, Minsko aukštumoje Nemuno ilgis 937km. iš kurių 462km. Baltarusijoje. Nuo ištakų iki Katros upės žiočių yra aukštupys, tai Baltarusijos teritorija, nuo Katros žiočių iki Neries žiočių vidurupis, žemupyje nuo Neries žiočių jis pasuka į vakarus ir įtekėdamas į Kuršių marias sudaro deltą. Deltos atšakos: Rusnė, Skirvytė, Atmata. Ties Birštonu yra rėvų, bet pastačius Kauno HES jos buvo užlietos. Pastačius HE buvo sutrikdyta žuvų migracija, tačiau Kaunui nebegresia potvyniai. Sumažėjo žuvų, nuo Kauno iki žiočių laivuojama, pastoviai gilinamas dugnas. Vasara plaukioja garlaivis “RAKETA” iš Kauno į Klaipėdą.

Neris – gauna pradžią Baltarusijoje, dešinysis Nemuno intakas, ilgis 510km. Didžiausi intakai: Šventoji, Vilnelė, Žeimena.
Merkys maitinamas požeminiais vandenimis, todėl vanduo labai šaltas, pradžią gauna Baltarusijoje.
Šventoji pastatyta ant Antalieptės HE
Nevėžis tipinga lygumų upė.
Dubysa – gražiausia Lietuvos upė, kanalu sujungta su Venta.
Minija – kanalu sujungta su Kuršių mariomis tikslu temti sėlius.
Šešupė – kairysis Neries intakas, didžiausia Sūduvos upė.

12.Bendra vidaus vandenų apsauga

Vidaus vandenims priklauso upės , ežerai, pelkės, požeminiai vandenys.
Dėl žmogaus ūkinės veiklos jie tampa teršti. Tai tampa pasauline problema. Pagr. teršėjai yra pramonė, ž. ūkis, komunalinis ūkis. Teršia vandenį ir rūgštūs lietūs, jie taip pat blogas žmogaus veiklos rezultatas. Vandenį reikia naudoti uždaruoju būdu, jį reikia išvalyti arba ataušinti ir vėl panaudoti. Reikia dirbtinai kaip prie Kauno papildyti tarpsluoksninius vandenis. Ne visi miestai turi valymo įrenginius, geriausiai su tuo susidorojo Varėna. Žemės ūkis vandenį teršia trąšomis. Užterštas vanduo suteka į ežerus, upes į marias ir patenka į vandenyną.

Vidaus vandenys pradeda užaugti, kaimuose beveik 100% yra užteršti šuliniai kadangi arti yrsa tvartai.
EŽERAI
Užima apie 15% procentų L. teritorijos. Svarbūs ne tik dėl ūkinės veiklos, bet ir puošia gamtą. Pagal susidarymo kilmę skirstomi: ledynmečio, jūrinės kilmės, dirbtiniai.

Ledynmečiu susiformavę:
1.patvenktinai – slinko ledas, jis stūmė medžiagą, galinę moreną, atšilus pasitvenkė savo paties morena(plateliai, Dysna, Vištyčio)
2.ledo guolio – ledo luitai atskilo nuo didžiojo ledyno, išgulėjo duobes ir ištirpę pripildė vandenimis jų guolius(dusia, Obelija, Metelys)
3.dubakloniai – jų dubenys susiformavo po ledynų tekėjusio vandens srovės, jie yra stačiais krantais, ilgi, siauri, gilūs, panašūs į upes(Tauragno, Asveja, Dubingiai)
4.termokarstiniai – ištirpo ledo luitai kurie buvo apnešti morenos yra maži bet vadinami bedugniais, nes gilūs.
Mišrios kilmės Drūkšiai – ledo guolio ir patvenktinis.
Poledynmečio
1.karstiniai. Paplitę Biržų r. susidarė kai požeminiai vandenys išplovė gipsą ir įgriuvo
2.upinės – kai upė vingiuoja ir vingis vienas atskyla. Jie maži, paplitę Nemuno žemupyje, dar vadinami senvagėmis, potvyniu metu susilieja su upe.
3.jūrinės – Krokų lanka susidarė Nemuno ir Minijos sąnašoms atskyrus Kuršių Marių dalį.
4.dirbtinės kilmės – Kauno marios, Elektrėnų marios, Antalieptės marios. Pirmasis tvenkinys padarytas 16a. prie Biržų. Daugiausia ežerų aukštaičių aukštumoje.
Yra pratakūs ežerai, įteka ir išteka, nuotakiniai išteka, bet neįteka, nepratakūs neįteka ir neišteka, uždarieji įteka bet neišteka.

13.Dirvožemis, paplitimas, erozija, apsauga

Dirvožemis viršutinis žemės sluoksnis kuriame auga augalai. Dirvodaros procesas labai ilgas, 20cm. Dirvos susidaro per 2000m. ir tai tik prie gerų sąlygų. Jis dažniau susidaro ant moreninio priemolio, rečiau ant žvyro ar smėlio. Paskutinio apledėjimo priemoliuose daugiausia karbonadų. Mūšos Nemunėlio ž. karbonatų 20%, o ptr. L. 3 kartus mažiau.

TIPAI
1.jauriniai – jie yra per daug rūgštūs dėl per didelės drėgmės, nes vanduo išplauna maistingąsias medžiagas. Paplitę priešvėjiniuose kalvų šlaituose.
2.jauriniai-pelkiniai – paplitę ten kur blogos infiltravimo sąlygos, vakariniuose kalvų šlaituose, reikia sausinti, kalkinti, tręšti.
3.velėniniai – patys derlingiausi Lietuvos dirvožemiai, paplitę vidurio Lygumoje.
4.velėniniai glėjiniai – paplitę vidurio lygumoje, nusausinus būtu derlingi.
5.pelkiniai – paplitę pelkėse.
6.aliuviniai – upių slėniuose, yra derlingi nes upė patręšia.
Erozija – tai derlingo viršutinio sluoksnio irimas, kurį sukelia tekantis vanduo ir vėjas. Ji intensyvi kalvotose vietose ir didelėse dirvose. Derlingas sluoksnis nunešamas į ežerus, upes, vėjo erozija stipriausia pavasary ir rudeny. Derlingumas sumažėja 40%. Šlaitus reikia arti horizontalia kryptimi, dideles dirvas atsodinti augalais.

14.Lietuvos augalija. Didžiausi miškai, girios. Miškingumas jo tendencijos.

Lietuva yra vid. plot. klimato juostos, mišrių miškų gamtinėje zonoje. Kažkada Lietuva buvo tundra vėliau spygliuočiai, o dar atšilus atsirado ir lapuočiai. Tai žinome iš žiedadulkių kurias randame durpynuose. Augalai nyksta keičiantis klimatui ir dėl žmogaus ūkinės veiklos. Išnyko kukmedis, agaras.
Augalija: miškų, pievų, pelkių, vandens, pajūrio ir smėlynų, kultūrinio kraštovaizdžio.
Miškai užima 28% L. teritorijos, brandūs amžiumi vadinami giriomis (Dainavos, Rūdininkų, Labanoro). Miškingiausia pietrytinė smėlėta lyguma ir žemaičių aukštumos pietvakariniai šlaitai. Mažiausia miškų vid. L. Vyrauja pušynai, jie skirstomi: mėlyniniai, kerpšilius, brukninius.
Auga smėlyje, šaknys skverbiasi gilyn, miškai šviesūs.
Eglynai tamsūs, šaknys paviršiuje, vyrauja drėgnesnėse vietose.
Skirstomi: mėlyniniai, kiškiakopūstiniai.
Ąžuolynai sudaro 1% visų miškų, papl. Nevėžio ž. Paplitę juodalksniai, beržai, drebulės.
Reikia iškirsti tiek, kiek per metus vidutiniškai išauga. Naujus miškus gauname apsodinę buvusius durpynus. Miškai sulaiko drėgmę, stabdo eroziją, puošia gamtą, valo orą, yra žvėrių namai.

15.Saugomos teritorijos. Savo vietovės saugomos teritorijos

Pagal pasaulinį susitarimą kiekviena šalis turi turėti 9% saugomos teritorijos. L. turi 10%. Saugoma teritorija: rezervuarai, nacionaliniai parkai, draustiniai, regioniniai p., gamtos paminklai. Rezervuarai – teritorija kurioje uždrausta bent kokia žmogaus veikla, čia neleidžiamos net ekskursijos, čia vykdomi moksliniai darbai. Pirmasis rezervatas įkurtas prof. Ivanausko, tai Žuvinto rezervatas, Čepkelių raistas, Kamanės pelkės, Viešvilis, Kernavės archeologinis.
Nacionaliniai parkai – pirmasis 1974m. Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Trakų istorinis, Kur. Nerijos.
Draustiniai – saug. Teritorija kur ribojama žmogaus ūkinė veikla. Jų yra apie 290. Kai kur galima uogauti, grybauti, šienauti, auginti gyvulius. Vienose saugomi negyvi gamtos komponentai, kituose augalai gyvūnai, trečiuose kraštovaizdis. Skirstomi: 1.gamtinius 2.kultūrinius 3.kompleksinius
Pagal paskirti:1.geologiniai(Nemunėlio-Apačios – čia atsiveria dolomito atodangos) 2.kartografinis:Europos centro 3.ornitologiniai:paukščių 4.hidrogeologinis:Klaipėdos kanalo 5.Girulių botaninis ir geologinis 6.ichtiologiniai:upės Jūros, Žeimenos dalis
Yra saugomi gamtos paminklai:1.akmenys:Puntukas, Barstyčių 2.ozai:kalnai sustumti 3.įgriuvos:Velnio duobė 4.Pavieniai medžiai 5.senieji dvarų parkai
Savo vietovės saugomos vietos
Klaipėdos kanalas iškastas sieliams plukdyti, jis jungia Miniją su K.M. Girulių botaninis geologinis draustinis (aug. gyv.) K.N. nac. parkas Minijos slėnio draustinis.

16. Lietuvos gamtos ištekliai, ekonomija

Dirvožemis, augalija, gyvūnija, n. iškasenos, saulės ir vėjo energija, oras, vanduo. Visi ištekliai skirstomi: išsenkantys, atsinaujinantys, neatsinaujinantys. Orui sienų nėra, jis švarus ar užterštas eina laisvai.
Išsenkančios naudingosios iškasenos. Atsinaujinantys: augalija, gyvūnija, dirvožemis, vanduo. 29% miškų apsodinti galima buvusius durpynus. Gyvūnijos skaičių reikia reguliuoti, nes nuo žolėdžių nukenčia jaunuolynai. Augalija galima kirsti tik tiek, kiek vidutiniškai per metus priauga. Reikia saugoti paviršinius vandenis, kad būtu švarūs požeminiai. Dirvožemį reikia tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, nes kitaip jis nušals.
Neišsenkantys: saulės ir vėjo energija, tekantys vandenys. Vėjo energija naudoja danai, belgai, olandai, vokiečiai, tekantis vanduo HE statybai.

17.Gyventojų tautinė sudėtis. Tautinių mažumų geografija.
Lietuviai užsienyje.

Lietuvoje nuo senų laikų gyvena kitų tautybių žmonės. Jie atsinešdavo kitų tautų darbo įgūdžius, tradicijas, savo kultūrą. Lietuviai sudaro didžiausią baltų etninę grupę. Šiuo metu Liet. gyvena 3.17mln. gyventojų, iš jų 86% lietuvių, tai yra apie 3mln. Pagal religija daugiausia katalikų. Apie Biržus, Šilutę, Klaipėdą, Tauragę, evangelikų labai mažai. Be lietuvių gyvena kitų tautų atstovai iš kurių skaitlingiausi:
Rusai 8.7%. Pirmieji rusai atsikėlė į Lietuvą 14-16a. iš Novgorodo, Pskovo ir kitų rusiškų žemių, kurios buvo LDK sudėtyje. 17a pab. Liet. kaimuose įsikūrė sentikiai, kurie bėgo nuo bažnyčios represijų. Dar daug jų atsikėlė 1795m. Taip pat po Liet. prijungimo prie Rusijos po 2 pasaulinio. karo. Daug gyvena Š. Lietuvos dalyje, taip pat didž. miestuose. Po nepriklausomybės pripažinimo daugelis išvyko atgal, pripažįsta stačiatikybę.
Lenkai 7.1%. Yra katalikai bet kalba vakarų slavų kalba. Daug gyvena R. ir PR. Liet., taip pat ir Vilniuje. Dalis atsikėlė per 1920-1939m okupaciją.
Baltarusiai dar vadinami gudais, jie ilgus metus gyveno LDK teritorijoje. Daug papročių panašių į lietuvių, kalba rytų slavų kalba. Daug stačiatikių, gyvena pasienyje ir Vilniuje.
Ukrainiečiai į Lietuvą pradėjo keltis LDK laikais, o ypač sovietmečiu, daug gyvena Vilniuje, surusėjo.
Žydai išsiskiria iš kitų tuo, kad didžioji dalis gyvena ne Izraelyje, o kitose pasaulio šalyse. Nuo 1970m daug išvyko. Pirmieji apsigyveno jau 12a per kryžiuočiu karus. Vilnius tapo antrąja Jeruzale. Čia gyveno žydų išminčius Gaonas. Per karą nužudyta apie 200000 žydų. Gimtoji kalba jidiš, išpažįsta judaizmą.
Totoriai gyv. Prie Vilniaus ir Alytaus r., išpažįsta islamą.
Karaimai. Vytautas atsivežė juos iš Krymo, gyv. daugiausia Trakuose.
Gyvena dar čigonų, latvių, vokiečių.
Dabar įvairiose šalyse gyvena apie 1 mln. žmonių kurie save skaito lietuviais, iš jų JAV yra apie11100, kurie save skaito lietuviais. Lietuviai emigravo į vakarus 4 etapais:1. Iki 1 pasaulinio karo 2. tarpukaryje 3. 2 pasaulinio karo metu 4. Po 2 pasaulinio karo.
2 pasaulinio karo metu vokiečių belaisviams lietuviams Belgija siūlė darbą anglies kasyklose, Anglija slaugėmis ligoninėse, Kanada kelių tiesimui, o JAV įvairiems darbams. Daugiau ar mažiau lietuvių gyveno Urugvajuje, Argentinoje, Brazilijoje, Anglijoje, Vokietijoje ir buvusiose sovietų respublikose.
Lietuviai JAV buvo įkūrę VLIK(visos Lietuvos išlaisvinimo komitetą), kuriam vadovavo Bobelis, turėjo savo ambasadą, kurioje dirbo Lozoraitis.

18.Lietuvos gyv. skaičiaus kaita. Natūralusis ir migracinis prieaugis. Demografinė politika

Mokslas tyrinėjantis gyv. – demografija. Pagr. gyv. požymis yra gyventojų skaičius, kuris nuolat kinta. Jo augimas siejamas su ekonomikos augimu. Gyventojų skaičius gali mažėti dėl karų, epidemijų, politinių įvykių, stichinių nelaimių, ekonomikos smukimo. Karaliaus Mindaugo laikais Lietuvoje gyveno apie 300000 gyventojų, kaip dabar pusė Vilniaus. Lėta gyventojų skaičiaus augimą sąlygojo karai, badas, ligos. Nuo 20a pr. Pradėjo gerėti medicininis aptarnavimas, pradėjo didėti gyventojų skaičius. Tačiau daug gyventojų nusinešė 1 ir 2 pasaul. karai.
Pirmasis gyventojų surašymas įvyko 1897m, tada gyveno Lietuvoje apie 2.8 mln gyventojų, tą sk. Lietuva pasiekė 1939m. 2 Pasaulinio karo metu ir pirmaisiais pokario metais Lietuva neteko apie 1 mln gyventojų. Stalininių represijų metais buvo apie 400000 žmonių ištremta. Dalis žuvo lageriuose, kalėjimuose. Apie 20000 žuvo partizanų karuose, dalis emigravo, dalis repatrijavosi. Prieškarinį gyventojų skaičių Lietuva tepasiekė 1967m Nuo tada gyventojų skaičius pastoviai didėja. 1992m gyv. sk. pradėjo mažėti ne tik dęl gimstamumo sumažėjimo, bet ir dėl emigracijos.
Gyv. sk. kiekvienoje šalyje auga dėl natūralaus gyv. priaugimo ir dėl migracijos. Natūralų gyv. prieaugį apibudina gimstamumas ir mirtingumas, skirtumas rodo teigiamą arba neigiamą prieaugį, jis apskaičiuojamas promilėmis 1000 gyventojų. Žmonės miršta ne tik dėl senatvės, bet ir dėl nelaimingų atsitikimų. Daug gyventojų iš SSRS atsikėlė po 2 pasaul. karo. Pagal prognozes gyventojų skaičius turi mažėti iki 21a 2dešimtmečio.
1994m gyventojų natūrali priauga buvo neigiama. Gimstamumas pablogėjo dėl pablogėjusių gyvenimo sąlygų. Norint kad tauta išliktų reikia kad šeimoje augtų 3 vaikai. Prasideda demografinis senėjimas kada atsiranda daug pensininkų. 68% gyventojų gyvena miestuose, dabar prasideda grįžimas į kaimą nes žmonės atgauna savo žemę, bet tai laikina.

19.Vilnius sostinė. Geografinis apibūdinimas

Vilnius įsikūrė ptr. Lietuvoje, Neries ir Vilnelės santakoje. Įkurtas 1323m., dėl totorių pavojaus 16a pr. buvo pastatyta gynybinė siena su vartais ir bokštais, dabar išlikę tik Aušros vartai. Kaip atrodė kitos sienos matome tik dailininko Smuglevičiaus paveiksluose. Miesto reikalus tvarkė magistratas kuris buvo įsikūręs miesto rotušėje. Čia vyko teismai ir buvo atliekamos bausmės. Per Vilnių ėjo sausumos keliai, kurie jungė rytų ir vakarų Europos centrus. 1522m Pranciškus Kūrena įkūrė spaustuvę, kuri buvo pirmoji LDK. Įkurtas universitetas 1579m. Pro Vilnių praūžė 1831 ir 1863m sukilimai. 1918m 02 16 čia paskelbė nepriklausomybę. 1939m buvo išvąšuotas nuo lenkų su rusų pagalba. Šiandien Vilnius nepriklausomos respublikos sostinė, kurioje įsikūrė įvairių šalių atstovybės. Tai svarbiausias pramonės ir kultūros centras. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO kultūrinių paminklų sąrašą. Garsėja Šv. Petro, Šv. Povilo bei Šv. Onos bažnyčiomis. Įspūdinga Vilniaus katedra. Pastatyti nauji rajonai, operos ir baleto teatras, koncertų salė, sporto rūmai, kuriuose rengiamos tarptautinės varžybos. Gaminami magnetofonai, kineskopų mazgai, surenkami kompiuteriai, plastmasės gaminiai, buitinė chemija, kailių dirbiniai, avalynė, aukštos kokybės gobelenas, automatinės telefonų stotys, dulkių siurbliai, vaistai, popierius, el. varikliai, kojinės, veikia grąžtų fabrikas, tačiau gamybos apimtys kaip ir visoje Lietuvoje sumažėjo. Šiandien Vilnius tarptautinis oro uostas, lėktuvai skrenda į daugelį Europos sostinių.

20.Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apibudinimai

Kaunas – istoriniame šaltinyje paminėtas 1361m, įsikūręs beveik Lietuvos centre, Neries ir Nemuno santakoje, tarpukario Lietuvos sostinė. Gyvena – 400000. Praeina geležinkelio ir automobilių keliai, yra oro uostas. Turi gražų Europietišką senamiestį. Miestas nukentėjo per Napoleono žygį į Rusiją, 19a pab. buvo miestas tvirtovė. Karo metu buvo okupuotas vokiečių, kurie pasitraukdami sunaikini apie 60% įmonių. Tai grynai lietuviškas miestas, kurio sovietai neįstengė surusinti. Yra KKI, Med. Akad., Žem. Ūkio Akad., VDU, KTU, tyrimo institutai, daug muziejų, zoologijos muziejus, botanikos ir zoologijos sodai, karo muz.
Kaunas yra 2 pagal pramonės ir produkcija Liet. miestas. Dirba ketaus lydykla, gam. sint. pluoštas, audžiama medvilnės ir vilnos gaminiai, guminė avalynė, trikotažas, baldai, popierius, metalo pjovimo staklės, elektros varikliai, televizoriai “Šilelis”, buities daiktai, keramikiniai indai, vaistai, dirba mėsos ir pieno kombinatai, konditerijos fabrikas.
Šiauliai 4 pagal dydį Liet. miestas. Gyvena 130000, įsikūręs netoli Rėkyvos ežero, geležinkeliu ir plentais sujungtas su kitais miestais. Įsikūrimo data – 1236m netoli tais metais įvyko ‘Saulės Mūšis”. Būdingas taisyklingas gatvių tinklas.
Per 1 pasaul. karą vyko dideli mūšiai, dalis sudegė, sugriautas centras, per 2 pasaul. karą taip pat smarkiai nukentėjo. Sovietiniais laikais buvo pusiau uždaras miestas, buvo vystoma karinė pramonė, šalia buvo karinis oro uostas. Gaminami dviračiai, mopedų varikliai, televizoriai, metalo staklės, odos gaminiai, trikotažas. Yra mėsos ir pieno kombinatai, konditerijos fabrikas, veikia pedagogikos institutas, Šiaulių dramos teatras, foto muziejus.
Panevėžys. Gyvena 120000 gyventojų, įsikūręs Š.Liet. daly abipus Nevėžio aukštupio, geležinkeliu ir plentais sujungtas su kitais miestais. Senasis įkurtas 16a pr ir minimas 1458m, Naujas miestas iki 19a buvo beveik medinis. Labai reiškėsi 1831 ir 1863m sukilimai. Per 1 pasaul karą didelė miesto dalis sudegė, per 2 pasaul karą okupavo vokiečiai.
Dirba cukraus fabrikas, alaus ir vyno gamykla, kineskopai, kabeliai, stiklas, audžiami lino gaminiai, mėsos ir pieno kombinatai, muilo fabrikas.
Klaipėda – 3 pagal dydi miestas, apie 210000 gyv., įkurtas 1254m. Miestas išaugo iš pilies, įsikūręs prie sąsiaurio jungiančio Baltijos jūrą ir Kuršių marias. Geležinkeliu ir plentais sujungtas su kitais miestais, bei turi neužšąlanti uostą. Miestas siaura juosta tęsiasi palei mares ir jūrą. Miestas turi unikalų senamiestį su fakverkiniais namais, tai urbanistiniai paminklai. Miestas smarkiai degė, ypač 1858m gaisro metu. 1873m iškastas Klaipėdos kanalas jungiantis Minija ir Kuršių marias, juo plukdo sielius. 1939m Klaipėdą užgrobė vokiečiai, vėliau sovietai išvadavo. Karo ir pokario metu smarkiai nukentėjo. Yra žvejybos ir prekybos uostai,tarptautinė perkėla, laivų remonto įmonė.
Statomi laivai, gaminamas kartonas, sausieji elementai, cigaretės, fanera, medžio plokštės, verpiama ir audžiama medvilnė, kojinės, konditerijos fabrikas, konservai, mėsos ir pieno kombinatai. Įkurtas universitetas, restauruotas senasis teatras, dramos ir muzikinis teatras, parodų rūmai, paveikslų galerija, laikrodžių muziejus, kalvystės muziejus, jūrų muziejus, delfinariumas.

22.Lietuvos ūkio struktūra, raida, plėtros kryptys

Struktūra Ūkio struktūra sudaro visos ekonomikos šakos, kurios yra vienoje ar kitoje šalyje. Liet. ūkį sudaro pramonė, žemės ūkis, statyba, transportas ir ryšiai,paslaugų sfera(švietimas, kultūra, sveikatos apsauga, prekyba, komunalinės paslaugos). Visas šakas galima suskirstyti į grupes: 1.bioprodukcinio ūkio šakos(žemės ūkis, žuvivaisa, miškų, žvejyba)
2.pramonės šakos: priklauso visos gavybinės ir apdirbamos ūkio šakos
3.aptarnavimo sfera: tos ūkio šakos kurios skiriamos gyv. ir kitų ū.š. aptarnavimui.
Iki 19a daugely pasaulio šalių ū.š. – ž. ū. Vėliau daugelis valstybių did. dėmesį skyrė pramonei. Dabar daug pramoninių šakų kurios dirba aptarnavimo srityje. Iki 1990m Lietuva buvo skaitomo pramoninė šalis. Šiandien Liet. ūkį galime laikyti pereinamojo laikotarpio ūkiu, nors pradėjo augti dirbančiųjų skaičius ir aptarnavimo sferoje.
Raida. Liet. ū. Pradėjo formuotis senei, bet sustiprėjo tik 13a formuojantis valstybei. Ū. pradėjo gaminti daugiau produkcijos negu reikėjo, todėl dalis prekių buvo parduodama užsieniui. LDK sėkmingai prekiavo su Europa. Pirkliai išveždavo medų, linus, kailius, gintarą, medieną. Į Lietuvą atveždavo metal. dirb., šilką ir medvilnę, prieskonius, ginklus. 18a pab. Liet. įjungiama į Rusijos imperiją. Tada, o ir sovietmečiu pagaminta produkcija rado plačią rinką rusijos platybėse. 19a geležinkeliai buvo sujungti su Peterburgu, Varšuva, Ryga, Kijevu.
1918m paskelbus nepriklausomybę, šalies ū. pradėjo augti sparčiau. Atsirado stiprūs ryšiai su Anglija ir Vokietija. Didžiausią reikšmę turėjo Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Per Klaipėdos uostą pradėjo eiti apie 80% viso importo ir eksporto. 2 P. karo išvakarėse Lietuva savo ekonominiu požiuriu buvo artima su Lenkija, Suomija, Latvija, tačiau Lietuva buvo labiau agrarinė šalis.
Sovietmečiu Liet. įsigalėjo komandinis planinis ūkis, nesiskaitymas su ekonominėmis galimybėmis. Buvo gaminami prastos kokybės gaminiai, kurie negalėjo konkuruoti su Vakarų prekėm. Ekonominiu požiūriu taip pat nesiskaitoma, nors Lietuvos pramonė ir išaugo, tačiau ji buvo specializuota SSRS vidaus rinkai. Dalis pramonės įmonių buvo susietos su kariniu kompleksu. Lietuvoje buvo pristatyta gigantiškų gamyklų, kurios neatitiko nei ekonominių nei ekologinių reikalavimų. “Azotas” turėjo būti statomas prie Amūro upės. Lietuvoje ū. buvo labiau išvystytas negu kitose soviet. resp. išskyrus Estiją. Ji gamino daugiausia mėsos ir pieno vidutiniškai 1 gyv. Garsėja staklių, grąžtų, matavimo prietaisų, šaldytuvų ir chemijos produkcijos gamyba. Pastaraisiais metais labai sumažėjus pramonės gamybai, sumažėjo tos pramonės šak., kurios naudoja atvežtines žaliavas.
Plėtros kryptys Reikia užsienio investicijų modernizuojant įmones. Pradeda atsigauti grąžtų gamykla Vilniuje, Vilniaus Sigmos gamykloje surenkami kompiuteriai. Siekiama padidinti metalo staklių pjovimo realizaciją užsienyje. Atstatyti matavimo prietaisų gamybą, vaistai gaminami iš vietinės kilmės medžiagų, eksportuojami į vakarus. Klesti lengvoji pramonė, 20% produkcijos eksportuojama. Baldų gamyba nesužlugo ir skaitoma perspektyvia šaka. Pradėta išvežti baldų detales kadangi mažesni muitai, nei gatavų. Elektros pramonė bando prisitaikyti, gyvuoja cemento gamyba, maisto pramonė ir toliau liks vyraujančia pramonės šaka. Perdirbs vietinę žaliavą išskyrus cukraus gamybą. Žemės ūkis neatsigaus jei negasu paramos iš valstybės.

23.Svarbiausi rodikliai, apibudinantys ekonominį lygį.
Perspektyvios ūkio šakos

Pagrindinis ekonominės būklės rodiklis yra BVP(bendras vidaus produktas)
BVP tai per tam tikrą laiką šalyje pagaminta prekių ir suteiktų paslaugų vertė per metus. Prekių ir paslaugų vertė išreiškiama piniginiais vienetais. BVP vertė 92 buvo dvigubai didesnė nei 94. Tai reiškia, kad Liet. ekonomika turi rimtų plėtotės problemų. Geriausia BVP apskaičiuoti 1 gyv.
BVP skaičiuojamas pagal atskiras šakas:pramonę, žem. ū., miškų ū., statybą, aptarnavimą. Svarbus ekonomikos rodiklis yra nacionalinis turtas. Jam priskiriamos valstybėje sukurtos materialinės vertybės, bei gamtiniai ištekliai. Jį valdo valstybė, privatūs asmenys bei įvairios bendrovės. 1995m didž. dalį 27% sudarė išžvalgytos naud. iškasenos, žem. fondas, įmonių ir bendrovių turtas. Jis gali didėti atrandant naud. iškasenas, plečiant įmones. Kiekvienoje šalyje yra ir nedarbingų žmonių, tai pensininkai, invalidai, kurie gauna pensijas ir pašalpas. Valstybė nustato MGL.
Svarbus ekonomikos rodiklis darbo užmokestis, jis skiriasi atskirose ū. š. Didžiausias finansų srityse, transporte. Šį dydį tiksliau nusako tai, ką ir kiek už gautus pinigus žmogus gali nusipirkti. Svarbi perkamoji galia. Pramoninių žaliavų trūkumą galima pakeisti žmonių pasiektais įgūdžiais, išsimokslinimo lygiu, naujovių diegimu. Tarpukario laikotarpiu Liet. parodė savo sugebėjimus, o vėliau ir SSRS sudėtyje. Ekonominiam vystymui geras sąlygas sudaro ir gera geografinė padėtis, ką Lietuva ir turi. Per Lietuvą eina pagrindiniai tranzito keliai, o taip pat neužšąlantis uostas. Perspektyvus žem. ū. vystymosi kelias tai ekologiškai švarių produktų gamyba. Reikia mažiau vartoti arba visiškai atsisakyti mineralinių trąšų. Reikėtų laikyti labiau produktyvius pieno galvijus, reikėtų labiau auginti sportinius žirgus ir paruošti pasauliniuose aukcionuose. Šiuo metu turi paklausą linai. Šalies medžioklės ū. užsiimantis komercine medžiokle gauna 2.5 mln metinių pajamų. Žem. ū. mašinas ir toliau numatoma gaminti Vilniuje, Radviliškyje, Rokiškyje. Reikėtų kasti Lietuvos marmurą anhidritą, kur pirkėjais būtu švedai, lenkai, ukrainiečiai. Mums būtinai reikia turėti savo naftos priėmimo terminalą, kad nebūtume priklausomi nuo nenuspėjamos rusijos.

25.Kuro ir energijos pramonė

Vietinis kuras sudaro tik 3-4% viso kuro. Tai malkos ir durpės. Kitas kuras nafta, dujos ir akmens anglis importuojama. Nafta ir dujos iš Rusijos, o akmens anglis iš Lenkijos, Ukrainos bei Rusijos. Lietuvoje dirba 3 tipų elektrinės: 1. HES, 2. šiluminės, 3. atominė.
Pirmoji šiluminė elektrinė pastatyta 1892m Rietave K.Oginskio dvare
1.Tai tekančio vandens elektr. Stambiausia yra Kauno HES, dėl jos Kaunui nebegresia potvyniai. Dabar pradėta statyti nedidelės jėgainėms antr nedidelių upelių, jos yra ekologiškai švarios tačiau lietuva yra lygumų kraštas ir yra užliejami didžiuliai plotai bei sutrikdoma žuvų migracija
2.Galingiausia yra pastatyta Elektrėnuose 1.8mV. Jos labiausiai teršia aplinką. Didžiausiuose miestuose yra šių elektrinių tipas – termetikacinės. Kurios tiekia elektros energiją ir karštą vandenį.
3.Ignalinos AE galingumas 3mV, ji pradėjo veikti 1983m, ir gamina 1/3 visos šalies energijos. Visos elektrinės sujungtos į vieningą energetinę sistemą ir prijungta prie Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos sistemų. Šiandien mes eksportuojame elektros energiją, tačiau gauname mažiau negu mokame patys. Lietuva gauna 1 gyv. 7000V per metus, tai yra daugiau nei Vengrijoje, D.B., Bulgarijoje, Danijoje, Belgijoje. Norvegija pirmauja 24kV per metus 1 gyv. Galima išnaudoti vėją ir saulę

26.Mašinų ir metalo apdorojimo pramonė

Tarpukario Lietuvoje ši pramonės šaka nebuvo sparčiai vystoma. Gam. Namų ūkio apyvokos reikmenis, radiatorius, centrinio šildymo katilus, ž. ū. padargus. Sovietiniais metais jai skiriamas didesnis dėmesys. Ji tenkino ne tik Lietuvos bet ir visos sąjungos poreikius, kokybė ir kainos neatitiko pasaulinio lygio, užtad ir dabar ne visa produkcija gali konkuruoti su vakarų. Yra labai sumažėjęs dirbančiųjų skaičius. Lietuviai kvalifikavosi gaminti tokias mašinas, kurios reikalavo kvalifikuotos darbo jėgos, o ne žaliavų.
Vilnius – gam. Metalo pjovimo stakles, mažo galingumo elektros variklius, grąžtus, elektros suvirinimo įrenginius, dulkių siurblius, kuro siurblius, kineskopų mazgus, automatines telefonų stotis, ž. ū. padargus, el. skaitiklius, magus, surenka kompus.
Kaunas – lieja ketų, gam. metal. pjov. stak., didesnio galingumo variklius, “šilelius”, magus, namų apyvokos daiktus, surenka traktorius.
Klaipėda – laivai, ir laivų remontas
Šiauliai – tikslios met. pjov. staklės, dviračiai, televizoriai, varikliai mopedams, aliuminio detales.
Mažeikiai – kompresoriai šaldytuvams, dyzel. Varikliai.
Alytus – šaldytuvai, sklandytuvai.
Rokiškis ir Radviliškis – žem. ū. mašinos.
Utena – el. laboratorinės krosnys, elek. rankšluosčiai.
Kėdainiai – žemos įtampos elektros aparatūrą.
Lentvaris – vonios
Šios pramonės apimtis labai sumažėjusi, pradeda atsigauti Vilniaus grąžtų gamykla, Rokiškio žemės ūkio mašinų gamyba, nes nėra pirkėjų. Reikia ieškoti pirkėjų vakaruose, gerą paklausą turi šaldytuvai.

24.Kasybos pramonės geografija

Tai viena iš 3 pram. š. Ji apima n. iš. gav., rūšiavimą ir briketavimą. Liet. kasybos pr. apsiriboja tik kai kurių n.išk., daugiau statyb. medž. ir durpių kasimu. Svarbią reikšmę turi kelių statyba ir cemento gamyba. Dolomitai ir klintys kasami š. Lietuvos dalyje. Drenažo vamzdelių, plytų, čerpių, keraminių plytelių gam. sunaudojama daug molio. D. karjerai prie Lapių, Ignalinos ir Akmenės r. Kvartero žvyras naudojamas statybinių blokų gamyboje(Trakai ir Jonavos r.) Statybinis smėlis(Varėnos, Raseinių r.) Kvarcinis smėlis(Anykščiai) Gipsas – statybai(Biržų r.) Akmenys(visoje Lietuvoje) Durpės(Didysis Tyrulio durpynas Radviliškio r., Rėkyvos durp. – Šiaulių r., Baltosios Vokės, Aukštumala prie Šilutės r.)
Dar nekasami: valg. druskos klodų – Šilutėje 400m gylyje, anhidritas slūgso giliai Ptv. nuo Kauno, gintaro telk. Prie Juodkrantės K.M., geležis slūgso giliai Varėnos r., nafta – Klaipėdos, Kretingos ir Vilkaviškio r.

27.Chemijos pramonė

Tai pati jauniausia pramonės šaka. Ji svarbi tuo, kad gamina trąšas ir chemikalus ž. ū., cheminį pluoštą lengvajai. pr., plastmasės mašinų gamybai bei statyboms, buičiai reikalinga produkciją.
Mineralinių m. gamyba: azotinės trąšos – Jonava, fosforinės trąšos – Kėdainiai, sieros r. – Kėdainiai, plastmasių dirbinai – Vilnius, cheminis pluošt. – Kaune, Marijampolėje, gumos – Kaune, Šiauliuose, muilas – Panevėžyje, fermentiniai preparatai – Vilniuje, vaistai – Vilniuje, Kaune, buitinė chemija – Kaune, Vilniuje ir Alytuje, pašarinės mielės gyvuliams – Kėdainiuose, naftos perdirbimas – Mažeikiai(atpumpuojama iš Rusijos).
Chemijos pramonė labai teršia aplinką. Dabar tinis “Azotas” turėjo būti pastatytas prie Amūro upės, naftos perdirbimo gamykla buvo planuota statyti Jurbarke, bet pasisekė jį išvaduoti nuo šios tragedijos. Savaime aišku kas būtų grėsią Nemunui. Apie Kėdainius pradėjo džiūti spygliuočiai. Didelė avarija įvyko Jonavos azote 1989m 04. Reikia atsisakyti freonų, kurie naudojami balionėlių užpildymui, nes jis naikina ozoną.

28.Maisto pramonė

Ji perdirba vietine žaliavas. Ši pr. š. buvo plėtojama ir tarpukario Lietuvoje. Sovietmečiu Liet. buvo didelė maisto tiekėja sovietų sąjungai. Maisto pr. pagrindiniai produktai: bekoniena, kumpiai, dešros, konservai(Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje). Pieno pr. Marijampolė – pieno konservai, Utena – pieno milteliai, Rokiškis – sūris, minusas, kad negalimi tolimi pervežimai. Žuvies pr. Ištisus metus žvejojama ne tik Baltijoje, bet ir Atlante. Svarbiausias apdirbimo centras Klaipėdoje. Kaune, Rusnėje, Vilniuje, Šventojoje, Zarasuose-ežerų žuvis. Šios įmonės gamina žuvų konservus, rūko, šaldo, sūdo. Duonos pr. kepama visuose miestuose. Cukraus pr. (fabrikai:Panevėžyje, Kėdainiuose, Kuršėnuose, Marijampolėje) Liet. savo cukraus neužtenka. Vaisių, daržovių konservų pr. (Tauragėje, Telšiuose, Vilkaviškyje, Kaune, Vilniuje, Panevėžyje). Ši pr. š. buvo beveik sužlugdyta, bet dabar pradeda atsigauti. Konditerijos pr. (Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje) gaminama labai gera produkcija, kuri turi paklausą V. šalyse.

29.Lengvoji pramonė

Ji užima svarbią vietą šalies ūkyje, ji klęsti. Šiuo metu 75% produkcijos eksportuojama į Vokietiją, Daniją, Angliją,Švediją, Latviją, Estiją ir EVS šais. Respublikos lengvoji pr. naudoja vietines žaliavas: linų pluoštą, odas, sintetinį pluoštą. Atvežtines žaliavas: medvilnę, vilną, dalį sintet. pl. Tekstilės pramonė: 1.vilnoniai audiniai – Kaune,Kretingos r.(Bajoruose), Rokiškio r.(Juodupėje) 2.Medvilniniai audiniai – Klaipėdoje(trinyčiuose verpia, Gulbėje audžia), Kaune, Alytuje. 3.gobelenas – Vilniuje 4.šilko audiniai – Plungėje, Panevėžyje, Biržuose. Pirminio apdorojimo fabrikas yra Kudirkos Naumiestyje 6.kilimai – Lentvaryje
Trikotažo pramonė (Utenoje, Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Telšiuose) Kadangi Liet. pigi darbo jėga, tai italai atveža sukirptą trikotažą, uteniškiai jį susiūva.
Siūvimo pramonė (Vilniuje, Kaune, Alytuje, Raseiniuose)
Odos-Avalynės pramonė (Šiauliuose, Vilniuje, Kaune)
Kailių pramonė (Kaune, Vilniuje)

30.Miško pramonė

Miškai užima 28% Liet. teritorijos. Liet. priklauso nemiškingų rajonų grupei, kur leidžiama iškirsti tiek miškų, kiek per metus vid. priauga. Didžiausia lentpjūvę turi Alytus. Medieną neretai pakeičia medienos plokštės. Joms vartojamos malkos, drožlės, pjuvenos. Lentoms ir fanerai gaminti reikia brandžių medžių. Medžių plokštės ir drožlių bei plaušo plokštės gaminamos statyboms bei baldų gamybai(Klaipėdoje, Kazlų Rūdoje, Grigiškėse, Alytuje) Fanerą gamina Klaipėdoje, Ukmergėje, Vilniuje. Baldų pr. Vilnius – sekcijos, svetainės ; Kaune – sekcijos, svetainės b.; Klaipėdoje – miegamieji, sekcijos,svetainės b.; Jonavoje – miegamieji; Šilutėje ir Rietave – virtuviniai b.; Ukmergėje – kanceliariniai b.; Panevėžys – mokykliniai b.; Šiauliai – kėdės. Eksportuojama į kitas šalis detalėmis dėl mažesnių muitų. Popieriaus pr: Klaipėdoje – kartonas, Kaune – aukštos kokybės popierius, Pabradėje – vandeniui atsparus kartonas, Grigiškėse – toletinis popierius ir kartonas, Vilnius (Naujieji Verkiai)raukšlėtas kartonas tarai.

31.Statybinių medžiagų pramonė

Šiuo metu Liet. statyba yra smarkiai sumažėjusi .beveik nebestatomi blokiniai namai , reiškia , kad nebereikia ir gelžbetoninės konstrukcijos gamybos .
Cemento gam.(N.Akmenė)
Silikatinės plytos(Gargždai,Vilnius) .Akyti silikatai(Gargždai,Kaunas).Degtos plytos(Kaunas,Kuršėnai,Švenčionėlia,Ignalina,Anykščiai,Marijampolė,Varėnos r.).Gelžbetonių sienų plok.(D.Liet. miestuose)jų gamyba baigia sustoti.Čerpės(Kaune).Stiklas(Panevėžyje)stiklo blokai.Kokliai(Akmenėj,Ukmergėj,Vilniuje).Ruberoidas(Gargžduose).Linoleumas(Vilniuje).Vitražinis stiklas(Vilniuje).keraminės plytelės(Kaune,Vilniuje).Drenažo vamzdeliai(Tauragėje,Kuršėnuose,Ignalinoje) sumažėjus melioracijos darbams , sumažinta ir jų gamyba.

32. Paslaugų sfera,struktūra ir vieta Lietuvos ūkyje

Ji yra negamybinė ,bet turi didžiulę įtaką gamybai ir visam žmogaus gyvenimui. Ši ūkio šaka padeda žmogui taupyti laiką gamybinei, visuomeninei ar kitai kuriai nors veiklai. Palengvina buitį, pailgina laisvalaikį. Aptarnavimo sfera, pagal tai kas aptarnaujama sudaro gyventojų ir tarnybos aptarnavimas. Vieni aptarnavimo sferos pošakiai aptarnauja tik gyventojus(parduotuvės, kirpyklos.), kiti tik gamybą, o dar kiti mišrūs(keliai, ryšiai), tik gamyba(servisas).
Aptarnavimo sferą sudaro prekyba, transportas, švietimas, menas,sveikatos apsauga, ryšiai ir kitos paslaugos. Kai kurių paslaugų rūšių sovietmiečiais nebuvo visai(Interneto, valiutos keityklų, mobiliukų, ekskursijų į užsienį).
Taigi Liet. ū. galime vadinti pereinamojo laikotarpio ūkiu, kuriam 21a sustiprėjus visam ūkiui gali įsivyrauti paslaugų šakos. Tokiu būdu galima manyti, kad iš pramoninio ūkio Liet. taps pramoninės ekonomikos šalimi.

33.Transporto geografija

Apie šalies ekonomika ir kultūrą daug galima pasakyti pagal transporto išsivystymą. Kelių ir geležinkelių tankumas, jų kokybė, pervežamų krovinių bei keleivių kiekis, kelių struktūra yra labai svarbūs ne tik aptarnavimo sferos bet ir viso ūkio rodikliai. Transporto išsivystymo lygiu Lietuva stovi tarp V. ir R. Geografiniu požiūriu svarbu, kad daugelis keliu ir oro linijų praeina iš V. ir R. ir iš Š. į P. Taigi, Lietuvos transportas atlieka ne tik vidaus bet ir tarptautinius krovinių pervežimus. Tai leidžia padaryti gerai išvystyta ir tarpusavyje susieta autokėlių, geležinkelio ir jūrinių laivų sistema. Automobilių transportas pirmauja krovinių ir keleivių pervežimu. Svarbią reikšmę turi: Klaipėda-Kaunas-Vilnius; Vilnius-Panevėžys su atšakomis į Šiaulius ir į Rygą; Transportas yra labiau integruotas į Europos pervežimų sistemą. “ViaBaltica” sujungs Š. Europą su P. Europa. Ji eis per Taliną, Rygą, Panevėžį, Kauną, Marijampolę į Varšuvą. Dabar Lietuvoje vežėjai krovinius gabena į 35 Europos šalis. Vidaus ir užsienio pervežime vyrauja maisto, tekstilės, įrenginių, kuro pervežimai. Pervežama daug keleivių, tačiau bendras skaičius mažėja, nes pabrango visuomeninis transportas, o ir padaugėjo individualių automobilių skaičius. Lietuvos pirmasis geležinkelis pradėtas tiesti, kai Rusija tiesė gelež. Peterburgas-Varšuva 1861m. Svarbiausi geležinkelio kelio mazgai: Radviliškis-Jonava-Vilnius.
Vandens transportas. Didžiausią dalį sudaro jūrinai pervežimai. Plaukia 6 galingi keltai, pervežama 25000 keleivių. Upių transportas išvystytas silpniau. Laivuojamas Nemunas, nuo žiočių iki Kauno. Gabenamos statybinės medžiagos, mediena. Garlaivis plaukia Kauno iki Nidos ir Klaipėdos.
Oro transportas. Vienu metu gali pervežti apie 25000 keleivių. Kasmet skraidinama apie 300000 keleivių, svarbiausias oro uostas – Vilnius. Mažesni Kaune ir Palangoje. Skrenda pastovūs reisai į Maskvą, Kijevą, Kopenhagą, Varšuvą, Paryžių, Londoną, Berlyną, Romą, Prahą, Hamburgą. Krovinių pervežama nedaug, daugiausia paštas.
Vamzdynų transportas. Naujausia transporto rūšis, ekologiškai švari. Iš Rusijos atpumpuojama nafta ir dujos.

34.Ryšių ir informatikos plėtra Lietuvoje

Svarbią reikšmę visose gyvenimo srityse turi pašto bei ryšių paslaugos. Šių dienų pasaulio gyvenimą galima pavadinti informacijos jūra. Be informacijos rinkimo bei apdorojimo, persiuntimo vis sunkiau apsieinama verslo, paslaugų, gyvybės ir kitose žmogaus gyvenimo srityse. Atsirado daug žmonių turinčių kompus. Lietuva dar smarkiai atsilieka nuo V. Europos, bet ši šaka smarkiai pradeda plėtotis.
Ryšiai. Tai ekonomikos veiklos sritis, kuri perduoda, priima, paskirsto vaizdo, garso informaciją. Vaizdą skirstome į pašto ir elektroninius ryšius(telegrafas, radijas, telefonas, televizorius). Pašto ryšiai – tai įvairios pašto siuntos, laiškai, periodiniai leidiniai, pinigų pervedimai, telegramos. Šiuo metu Lietuvoje yra statomos skaitmeninės telefonų stotys(Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir dar 26 liet. miest.) Sparčiai plinta mobilių telefonų paslaugos. Galingiausi radijo siųstuvai yra Vilniuje ir Sitkūnuose, kurie radijo bangas perduoda visam pasauliui. Turintis palydovinio ryšio anteną, gali matyti kitų šalių TV programas. Sparčiai plinta kabelinė TV.
Informatika. Tai nauja besiplėtojanti ūkio sritis Lietuvoje. Jos paskirtis rinkti, kaupti apdoroti visų rūšių informaciją. Didelį vaidmenį ima vaidinti Internetas. Visuomeninės informavimo priemonės yra spauda, radijas ir TV.

35.Žemės ūkis

Prieš 2 pasaul. k. ž. ū. vystėsi, produkcija buvo daugiausia eksportuoja į Angliją ir Vokietiją. Žemės ūkis labai nukentėjo 2 pasaul. k. metu. Pigiai eksportuojama į SSRS mėsą, sviestą, linus ir k.t. Atkūrus nepriklausomybę pradėta žemės privatizacija.
Ž. ū. skirstomas į 2 veiklos sritis: augalininkystę ir gyvulininkystę. Šiuo metu did. produkcijos dalį tiekia augalininkystė. Augalininkystė: Mūsų šalis yra vid. klimato juostoje, todėl augalų vegetacinis periodas trumpas. Vegetacijos trukmė iki 200 dienų. To užtenka, kad pribręstų javai, šakniavaisiai ir kitos kultūros. Javai Lietuvoje geriau dera žiemkenčiai. Didelius plotus užima miežiai, žieminiai kviečiai, rugiai ir avižos. Kviečiai Jie reikalauja geros dirvos. Auginami ir ankštiniai: vikiai, lubinai, pupos, žirniai. Techninės kultūros: linai. Nuo seno auginami ilgapluoščiai linai (Š. ir V. Liet.). cukriniai runkeliai. (d. auginami vid. Lietuvoje) rapsai Liet. jie pradėti auginti 1991m(Š. Liet) bulvės Jos į Liet. atvežtos 18a pab. (R. ir V. Liet) pašarai Lietuvoje daug natūralių ir kultūrinių pievų.
Auginama iki 50 rūšių daržovių. Yra specializuotų ūkių, kurie augina tik daržoves arba grybus. Plinta pievagrybių auginimas. Vaisiai ir uogos auginami iki 18 rūšių. Plinta gėlių auginimo verslas.
Gyvulininkystė: Nuo seno lietuviai augino galvijus bei kiaules. Netradicinės šakos: bitininkystė, paukštininkystė, žvėrininkystė. Galvijai Liet. paplitusios žalosios ir juodmargės. Liet. iš karvės primelžiama 3500kg pieno per metus, tuo tarpu Olandijoje 2 kartus daugiau, tam turi reikšmės pašarai, o taip pat ir veislė. Kiaulininkystė Paplitusi veislė “Lietuvos baltosios” Paukštininkystė Dabar 5 stambiausi paukštynai augina broilerius mėsai ir dėsliąsias vištas kiaušiniams. Tai Vievio, Juodšilių-Vilniaus r., Rudaminos-Vilniaus r., Kaišiadorių, Girelės-Kaišiadorių r. Avininkystė Paplitusios Lietuvos “juodgalvės”, jų auginama nedaug. Ožkininkystė Jų pienas vertingas tačiau Lietuvoje jų auginama nedaug. Arklininkystė Veislės: Lietuvos sunkieji, Žemaitukai,naudojami ž. ū. darbams. Auginami ir sportiniai žirgai. Žvėrininkystė Kretingos ir Vilkijos ūkiuose auginamos audinės ir lapės. Bitininkystė Gaunamas medus vaškas, gaminamas midus. Žuvininkystė Daugiausia auginami karpiai.

36.Ryšiai su užsieniu

Prekyba Dėl patogios geografinės padėties, Liet.nuo seno prekiauja su daugeliu pasaulio kraštų. Gintaru buvo prekiaujama su senovės Roma, sidabru su arabų šalimis, prekyba vyko su Skandinavijos bei Baltijos kraštais. Iš Rusijos buvo gabenami papuošalai bei ginklai. Prekybinius ryšius Lietuva palaikė su 50 šalių. Sovietmečiu iš Lietuvos buvo išvežama metalo apdirbimo staklės, kuro siurbliai, televizoriai, baldai, popierius ir trikotažas, o iš maisto pramonės produkto – mėsa ir sviestas. Į Liet.: dujos, nafta, apatitai, metalai, mašinos, medvilnė. Dabar Liet. prekiauja su 156 šalimis. Liet. daugiau prekių atsiveža negu išveža. Svarbiausi prekybos partneriai – Rusija ir Vokietija. Joms tenka 35% Liet, eksporto ir 46% importo. Apie 70% eksportuojamų prekių sudaro benzinas, mazutas, šaldytuvai, dulkių siurbliai, trikotažas, trąšos, o iš maisto produktų – sviestas, mėsa. Importuojame naftą, branduolinį kurą, dujas, metalus, medvilnę, medieną, mašinas, elektroniką, druską, citrusus.
Prie tarptautinio bendradarbiavimo priklauso ir kreditiniai-finansiniai santykiai 1992m Liet. priimta į tarptautinį valiutos fondą. Liet. ima iš jo paskolas. Lietuvoje pradedamas investuoti užsienio kapitalas, tačiau dėl įstatymo nepastovumo užsieniečiai dar atsargiai žiūri į Lietuvą.
Tiekiamos paslaugos: pvz. užsienio laivų aptarnavimas uostuose, prekių pervežimas ir t.t. Vyksta darbo jėgos migracija, daugiausia į Vokietija ir Skandinavijos šalis.
Mokslo ir kultūros ryšiai Jie daugiausia reiškiasi mokslo ir technikos duomenų mainais, patentais ir licenzijomis.
Kultūriniai ryšiai Tai padeda vienai tautai pažinti kitą, organizuojami tarptautiniai folkloro festivaliai, turistinės kelionės, moksleivių keitimosi programos, pasaulinės žaidynės ir kitos.

Leave a Comment