DANGAUS KŪNŲ STEBĖJIMAS

Žinių apie dangaus kūnus svarbiausias šaltinis yra jų skleidžiami šviesos spinduliai ir radijo bangos. Astronomijos sritis, tirianti kosminius objektus 300 – 900 nanometrų elektromagnetinių bangų ruože yra optinė astronomija. Jos pradžia buvo 1610 metais, kai Galilėjo Galilėjus sukonstarvo pirmąjį teleskopą ir pradėjo stebėti dangų.
Astronomijos šaka, nagrinėjanti kosminių kūnų išspinduliuotas arba atspindėtas radijo bangas, vadinama radioastronomija. Radioastronomijos rezultatus aiškina astrofizika (gr. „žvaigždžių fizika”) – astronomijos šaka, fizikiniais metodais tirianti kosminių objektų sandarą, judėjimą ir cheminę sudėtį, fizikines savybes, kilmę ir evoliuciją.
Kosminių šaltinių radijo spinduliavimas tiriamas radioteleskopais. Raadioteleskopai turi milžiniškusparabolinius arba sferinius „veidrodžius” – antenas, pagamintas iš metalinio tinklo. Antenos sutelkiaradijo bangas iš didelio ploto į vieną vietą – židinį – kuriame sumontuota antrinė antena, perduodanti radijo signalus į imtuvą.
Pirmąjį radioteleskopą Wheaton vietovėje, Ilinojaus valstijoje (JAV) kosminėms radijo bangoms tirti 1937 m. sukonstravo amerikiečių astrofizikas G. Reberis (Grote Reber). Jis rėmesi Karlo Janskio (Karl Guthe Jansky), 1932 m. sukonstravusio pirmąjį kosminių radijo bangų detektorių ir atradusio Galaktikos kosminį radijo spinduliavimą, darbais.
Radioteleskopai montuojami su judamais arba nejudamais „veidrodžiais”. Didžiausias pasaulyje radioteleskopas su nejudamu „veidrodžiu” yra Puuerto Riko saloje, Arecibo vietovėje. Jo 305 m skersmens antena sumontuota užgesusio ugnikalnio krateryje.
Radioteleskopai, turintys didelio ploto antenas, yra daug kartų jautresni už optinius teleskopus ir padeda kur kas toliau įsiskverbti į Visatą. Pats didžiausias radijo teleskopas su „judančiu” pilnu veidrodžiu yr

ra Green Bank Nacionalinės Radijo Astronomijos Observatorijos (NRAO) radijo telekopas Vest Virdžinijoje (JAV). Jo skersmuo 100 m. Teleskopas pradėtas statyti 1991 m. ir baigtas 2000 m.
Jei vieno radijo teleskopo galių yra „mažoka”, tuomet konstruojama radijo teleskopų eilė. Visi eilėje esantys teleskopai dirba kaip vienas. Kartais teleskopai gali būti skirtingose vietose. Toks teleskopas yra nuo 1993 m. naudojamas vadinamasis VLBA radijo teleskopas, sudarytas iš 10 radijo antenų, kurių kiekvienos diametras yra 25 m. Dalis antenų įrengta Šiaurės Amerikos žemyne, dalis Havajų ir Virdžinijos salose.
Šiuolaikiniais radioteleskopais pastebimi objektai, nutolę per milijardus šviesmečių. Kadangi dalį kosminių radijo bangų sugeria atmosfera, radioteleskopai įrengiami ir kosminėse stotyse arba paleidžiami kaip atskiri kosminiai aparatai – kosminiai radijo teleskopai.
Bendras Rusijos, Australijos, Europos ir JAV kosminis radijo teleskopas Astron, veikiantis nuo 1999 metų. Žvaigždės, galaktikos, kosminiai ūkai, kuriuose nuolat vyksta įvairūs procesai, spinduliuoja radijo bangas. Šios bangos praneša apie kosmines katastrofas – sprogimus, tolimų galaktikų susidūrimus ir t.t.
Periodiškus radijo bangų impulsus skleidžia greitai besisukančios apie savo ašį žvaigždės pulsarai. Pulsarų spinduliavimo šaltinis – žvaigždės sukimosi kinetinė energija. Intensyviu radijo ir optiniu spinduliavimu pasižymi „radijo žvaigždės” – kvazarai. Tai tolimiausi astronomų matomi Visatos objektai, kurių kilmė ir sandara dar apsupti paslapties skraiste. Būtent radijo teleskopu 1977 m. rugpjūčio 15 dieną Jerry Ehman pagavo neaiškios kilmės radijo signalą, pavadintą 6E
EQUJ5 kodu arba Wow signalu.
Radioastronomija nepaprastai praturtino mūsų žinias apie dangaus kūnus. Iš Visatos gelmių pradėta gauti nauja informacija atskleidė iki šiol nežinomas dangaus kūnų savybes. Radioastronomija padėjo atrasti naujus Visatos objektus, nustatyti galaktikų formas, tirti kosmose vykstančius fizikinius procesus. Radioastronomija turi ir praktinę reikšmę. Pavyzdžiui, pagal Saulės radijo spinduliavimą numatomos magnetinės audros ir radijo ryšio sutrikimai.
Be radioastronomijos taip pat nereikia pamiršti ir kitų tyrimo rūšių: mikrobangų astronomija, infraraudonoji astronomija, optinė astronomija, ultravioletinė astronomija, Rentgeno spindulių astronomija, gama astronomija ir neutrininė astronomija.

Leave a Comment