Struktūriniai fondai

Kodėl atsirado struktūriniai fondai?

Skirtumų tarp Europos Bendrijos regionų buvo nuo pat pradžių (ryškiausias pavyzdys – atsiliekantys Italijos pietų regionai). Šie skirtumai dar labiau išryškėjo į ją įstojus tokioms šalims kaip Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija. Kai kurių rajonų BVP skirtumas siekia 3.5 karto, nedarbo rodikliai – iki 7 kartų. Tokių regioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visos ES raidos skatinimas yra vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – regioninės politikos – tikslas.

ES regioninę politiką galima laikyti struktūrinės politikos sudedamąja dalimi, kuri įgyvendinama pasitelkus ESS Struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų rūšys

Europos regioninės plėtros fondas – didžiausias struktūrinis fondas. Jo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto. Fondas numato:
• investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir iš saugoti ilgalaikes darbo vietas;
• investicijas į infrastruktūrą (keliai, telekomunikacijos, energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais;
• investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės, žemės ūkio rajonus;
• darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, moksliniai tyrimai);
• technologijų plėtrą, vietinės infrastruktūros plėtrą.

Pirmasis buvo įkurtas Europos socialinis fondas. Jiis skirtas remti „minkštas“ investicijas t.y. investicijas į į mokymus, į aktyviąsias darbo rinkos priemones, užimtumo problemų sprendimą. Kuriantis bendrai darbo rinkai, turtingosios šalys nusprendė, kad joms geriau investuoti į neturtingųjų šalių darbo rinkas, nei stengtis likviduoti bedarbių antplūdžio iš kitų šalių sukeltas pasekmes. Eu

uropos socialinis fondas skirtas finansuoti :
• švietimą ir profesinį mokymą;
• paramą įsidarbinant;
• mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (specialistų mokymas mokslinio trimo įstaigose);
• socialinės ekonomikos projektus (padeda sukurti privačias vaikų priežiūros įstaigas);
• švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą (keliant darbuotojų kvalifikaciją).

Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas. Orientavimas laikomas ES struktūrinės politikos dalimi (tačiau šio fondo negalima painioti su bendrąja žemės ūkio politika, kuriai skirta beveik pusė ES biudžeto – tiesioginėms išmokoms žemdirbiams ir pam.), nes teikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus , plėtojant alternatyvią ekonominę veiklą kaimo vietovėse (pva., kaimo turizmą). Šis fondas bus tarsi dabar Lietuvoje veikiančios SAPARD programos tęsinys.

Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas buvo įkurtas, kai į ES įstojo Švedija, Suomija – turtingos šalys, tačiau jų gyventojų dalis yra visškai priklausomi nuo žvejybos sektoriaus. Ši problema bus aktuali irr Lietuvai. Žuvininkyste besiverčiantys regionai, šalimis stojant į ES, gali nukentėti dėl nustatytų žuvininkystės kvotų, todėl žmonėms skiriama tiesioginė parama, mokamos pašalpos norintiems pasitraukti iš žuvininkystės bei remiamos iniciatyvos siekiant perorientuoti tų regionų gyventojus į kitas verslo sritis.

Neformaliai penktuoju struktūriniu fondu vadinamas Sanglaudos fondas. Jis skirtas finansuoti stambius kelių tiesimo ir aplinkos apsaugos projektus. Šiuo metu iš Sanglaudos fondo pagalbą gauna keturios ES šalys: Graikija, Ispanija, Portugalija ir Airija. Lietuvai šis fondas bus tarsi ISPA programos tęsinys. Šis fondas skiriamas tik toms ES
S šalims, kurių BVP vienam gyventojui neviršija 90 proc. ES vidurkio. Tai yra gan dosnus fondas, jis gali finansuoti iki 85 proc. projekto vertės. Nuo kitų struktūrinių fondų jis skiriasi dar ir tuo, kad kiekvienas finansavimui pateiktas projektas svarstomas atskirai, o sprendimas dėl finansavimo priimamas Briuselyje.

ES struktūrinių fondų administravimas Lietuvoje

ES struktūrinius fondus Lietuvoje administruoja vadovaujančioji, mokėjimo, tarpinės, įgyvendinančiosios institucijos ir Priežiūros komitetas.

Vadovaujančioji institucija – LR finansų ministerijos Finansinės paramos departamentas – yra atsakinga už Bendrojo programavimo dokumeto įgyvendinimo priežiūrą, administracinės sistemos sukūrimą ir procedūrų parengimą.

Mokėjimo institucija tvarko visų gaunamų ES lėšų apskaitą ir nustato finansines procedūras, susijusias su ES lėšų paskirstymu, išmokėjimu ir apskaita. Jos funkcijas atliks LR finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas.

Tarpinės institucijos rengia pavienių BPD priemonių finansavimo planus ir atsako už jų įgyvendinimą. Tai – Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Vyriausybės.

Įgyvendinančios institucijos skelbia projektų paraiškų konkursus, vertina projektus, prižiūri jų įgyvendinimą, informuoja, pataria projektų teikėjams. Tai:
• Aplinkos projektų valdymo agentūra,
• Transporto investicijų direkcija prie Susisiekimo ministerijos,
• VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra,
• Žmogiškųjų išteklių plėtros programų paramos fondas,
• Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos,
• VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

Priežiūros komitetas – pagrindinė Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo pr

riežiūros institucija, kuri tvirtina BPD priedą, periodiškai vertina, kas nuveikta siekiant BPD nustatytų tikslų, siūlo vadovaujančiajai institucijai. BPD pakeitimus, svarsto kitų institucijų siūlymus.

http://www.varena.lt/ekonomika/verslininkams.php?id=182&detail=yes

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra
Labai svarbus faktorius konkurencingumo ir verslumo skatinimui – smulkaus ir vidutinio sektoriaus plėtra.Smulkus ir vidutinis verslas išlieka vienu pagrindinių ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo šaltiniu. Lietuva praėjusių metų balandžio mėn. pasirašė Europos mažųjų įmonių chartiją ir tuo įsipareigojo remti smulkų ir vidutinį verslą chartijoje numatytose srityse. Vien tik šalyse kandidatėse yra apie 6 mln. SVV įmonių, kurios sukūrė 72 proc. darbo vietų. ES šalyse veikia apie 20 mln. tokių įmonių, jos sukūrė 2/3 visų darbo vietų. Kita vertus, smulkus ir vidutinis verslas ES sukuria 70-80 proc. BVP, Lietuvoje 2000 m. ši dalis sudarė 33 proc. Tad norint pasiekti tikrą ekonomikos suklestėjimą labai svarbu toliau gerinti verslo aplinką Lietuvoje ir vytis ES šalių lygį.
Iki 2015 m. ilgalaikėje strategijoje numatomos tokios SVV strateginės kryptys, Lietuvai tapus ES nare: aktyvinti SVV įmonių steigimąsi; skatinti inovacijų ir technologijų diegimą; didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą; skatinti bendradarbiavimą su ES šalimis; įgyvendinti regioninės plėtros politiką; kelti SVV įmonių darbuotojų kvalifikaciją; plėtoti SVV infrastruktūrą.
Iš Europos regioninės plėtros fondo pirmaisiais trimis narystės metais planuojama skirti apie 203 mln. EUR gamybinio sektoriaus ir paslaugų plėtrai (gamybinio sektoriaus ir paslaugų plėtra apima 4 prioritetus: pr

ramonės ir verslo plėtros skatinimas; pramonės ir verslo aplinkos gerinimas; informacinių paslaugų plėtra; turizmo infrastruktūros vystymas).
http://www.ministraspirmininkas.lt/page.asp?DL=L&TopicID=12&ArticleID=496

http://www.lda.lt/export/pdf/pib16.pdf mokesčiai airijoje

http://www.eic-vilnius.lt/files/EIC5.pdf

(2002-11-07) Priimtas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymas
2002 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymą (toliau – įstatymas), kuris įsigalios nuo 2003 m. sausio 1 d.

Įstatyme pateiktas naujas smulkaus ir vidutinio verslo subjektų apibrėžimas. Kriterijai, kuriais remiantis apibrėžiami smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, suderinti su Europos Sąjungos kriterijais, taikomais smulkioms ir vidutinėms įmonėms, ir numato reikalavimus ne tik darbuotojų skaičiui, bet ir įmonės maksimalioms metinėms pajamoms arba turimam turtui bei įmonės savarankiškumui.

Savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios pagal įstatymo nuostatas nėra mažos įmonės ar vidutinės įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos vidutinės įmonės) arba nėra mažos įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos mažos įmonės).

Įstatymas numato, kad smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra vidutinės, mažos (tarp jų ir mikroįmonės) įmonės bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

Vidutinė įmonė. Vidutinė įmonė apibrėžiama, kaip įmonė, atitinkanti visas šias sąlygas: 1) įmonėje dirba mažiau nei 250 darbuotojų, 2) įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. litų, 3) įmonė yra savarankiška.

Maža įmonė. Maža įmonė apibrėžiama, kaip įmonė, atitinkanti visas šias sąlygas: 1) įmonėje dirba mažiau nei 50 darbuotojų, 2) įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. litų; 3) įmonė yra savarankiška.

Mikroįmonė. Mikroįmonė apibrėžiama, kaip maža įmonė, atitinkanti šias sąlygas: 1) įmonėje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų; 2) įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų; 3) įmonė yra savarankiška.

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektams gali būti taikomos šios valstybės pagalbos formos:

mokesčių (jei jos nustatytos įstatymuose), rinkliavų lengvatos;
• finansinė parama: lengvatinių kreditų teikimas, dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos kapitalo investavimas į smulkias ir vidutines įmones, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kredito draudimo įmokų, kokybės sertifikatų ir kitų išlaidų) kompensavimas, subsidijos darbo vietoms kurti;
• įmonių savininkų, įmonių organų narių bei darbuotojų konsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis;
• verslo inkubatorių, verslo centrų, technologinių parkų steigimas ir jų teikiamos paslaugos;
• Vyriausybės, apskričių viršininkų ar savivaldybių nustatytos kitos pagalbos formos.
Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams formos netaikomos (jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip) šiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams:
• valstybės įmonėms ir savivaldybės įmonėms;
• įmonėms, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 1/2 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių;
• įmonėms, kurių paskutinių finansinių metų pajamos iš valstybės neremtinos veiklos sudaro daugiau kaip 1/3 visų paskutinių finansinių metų įmonės pajamų. Šis apribojimas netaikomas tais atvejais, kai suteikiama valstybės pagalba bus panaudota konkrečiai veiklai pradėti ar plėtoti ir ši veikla nėra valstybės neremtina veikla. Valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Kartu su Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymu priimtas ir Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas.
informacija iš: http://www.svv.lt

http://www.nrda.lt/2002_11_07.htm

Mažos ir vidutinės įmonės Europos Sąjungos šalyse:

Europos Sąjungoje (ES) mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra tos, kurios atitinka tris iš keturių (įmonės darbuotojų skaičiaus, metinės apyvartos arba balansinės turto vertės ir nepriklausomumo) MVĮ keliamus kriterijus. Taigi, ES šalyse:
• mikro įmonė – tai įmonė, kurioje dirba ne daugiau 10 darbuotojų;
• smulki įmonė – tai įmonė, kurioje dirba iki 50 darbuotojų, metinė apyvarta neviršija 7 mln. eurų arba balansinė turto vertė sudaro iki 5 mln. eurų, ne daugiau kaip 25 proc. įmonės kapitalo arba balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitai įmonei (įmonėms), neatitinkančiai (neatitinkančioms) SVĮ keliamų reikalavimų;
• vidutinė įmonė – tai įmonė, kurioje dirba iki 250 darbuotojų, metinė apyvarta neviršija 40 mln. eurų arba balansinė turto vertė sudaro ne daugiau kaip 27 mln. eurų, ne daugiau kaip 25 proc. įmonės kapitalo arba balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitai įmonei (įmonėms), neatitinkančiai (neatitinkančioms) SVĮ keliamų reikalavimų.
http://www.svv.lt/index.php/lt/30055/ cia europės sąjungoj

Svarbiausi jūsų verslui teisės aktai

Verslo Banga
spausdinti>

Įmonės

Civilinis kodeksas

Akcinių bendrovių įstatymas

Individualių įmonių įstatymas

Ūkinių bendrijų įstatymas

Žemės ūkio bendrovių įstatymas

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas

Darbo santykiai, darbų sauga

Darbo kodeksas

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas

Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatai

Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai

Profesinės rizikos vertinimo nuostatai

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, tvarkos pakeitimas

Mokesčiai

Mokesčių administravimo įstatymas

Pelno mokesčio įstatymas

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatorius, naujausias pakeitimas

Valstybinio socialinio draudimo įstatymas

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

Akcizų įstatymas

Labdaros ir paramos įstatymas

Vertybiniai popieriai

Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas

Bankrotas ir restruktūrizavimas

Įmonių bankroto įstatymas

Įmonių restruktūrizavimo įstatymas

http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/3c45cdf85a7c3?vbanga2=8ec03dfd67e8603a29169cee740ad3ae

http://www.jt.lt/Analitika/A_ObligSta_Pirm.asp obligaciju rinka

Leave a Comment