GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMONIŲ, VYKDANČIŲ PENSIJŲ KAUPIMĄ, APŽVALGA

TURINYS

TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. PENSIJŲ DRAUDIMAS IR PENSIJŲ FONDAI 4
1.1. PENSIJŲ FONDO SĄVOKA EUROPOS SĄJUNGOS DOKUMENTUOSE 5
1.2. LR PENSIJŲ FONDŲ ĮSTATYMAS IR JO PAGRINDINĖS NUOSTATOS 5
1.3. PENSIJŲ FONDŲ SKIRTUMAI NUO BANKŲ IR DRAUDIMO KOMPANIJŲ 8
1.4. PENSIJŲ REFORMOS LIETUVOJE APŽVALGA 9
2. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMONIŲ PENSIJŲ KAUPIMO VEIKLOS ANALIZĖ 11
2.1. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMONIŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ 11
2.2. PENSIJŲ KAUPIMO FONDAI 14
2.3. PENSIJŲ FONDŲ INVESTICIJŲ ANALIZĖ 16
2.4. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMONIŲ PERSPEKTYVOS, VYKDANT PENSIJŲ KAUPIMĄ 18
IŠVADOS 20
LITERATŪROS SĄRAŠAS 21ĮVADAS
Kaip ir kitos Vakarų bei Centrinės Europos valstybės, Lietuva išgyvena visuomenės senėjimo procesą. Šalies demografinė situacija blogėja – mažėja dirbančių žmonių, daugėja pensininkų. Pensinio amžiaus žmonių pradėjo daugėti jau nuo 1973 m. Tuomet jie su udarė 17,7 proc. visų gyventojų, dabar – virš 20 proc. Pensijų gavėjų skaičius, nepaisant 1995 m. įvykdytos pensijų reformos, nuolat didėja. Ypač didėja invalidumo, nukentėjusių asmenų pensijų gavėjų skaičius.
Gimstamumas Lietuvoje ėmė mažėti nuo 1990 m. ir 1994 m. jis pasiekė mažiausią skaičių per visą šalies istoriją, o natūralus gyventojų prieaugis tapo neigiamas (daugiau žmonių mirė nei gimė). Labai padidėjo darbingo amžiaus žmonių (ypač 30 – 35 metų vyrų) mirtingumas – ir dėl ligų, ir dėl traumų. Tuo tarpu pensinio amžiaus žmonių tikėtina gyvenimo trukmė beveik nepasikeitė
Tai, jog poreikis pačiam pa asirūpinti senatve pasinaudojant institucija, nėra itin gajus, rodo tai, kad draudimo bendrovių siūlomą pensijos draudimą yra nusipirkę labai nedaug žmonių. Kita vertus, tokio draudimo siūlymas rodo bent potencialų poreikį ir verslo pasiruošimą pasiūlyti paslaugas. Dalis bankų, finansų maklerių įmonių ir dr

raudimo bendrovių taip pat labai suinteresuoti privačiais kaupiamaisiais pensijų fondais ir planuoja užsiimti šiuo verslu, kai tik tam bus sudaryta teisinė ir mokestinė aplinka.
Pensijų draudimas užtikrina saugų, ramų, materialiai aprūpintą gyvenimą sulaukus pensinio amžiaus. Keičia tradicinę skurstančio pensininko sampratą: veiklus ir energingas ateities pensininkas atras laiko ir turės lėšų, kurias galės skirti sau. Gaudami vien valstybinę pensiją, patenkintumėte tik nedidelę dalį savo poreikių. Pačių sutaupytos lėšos leis jaustis nepriklausomais ir pilnaverčiais žmonėmis, pajėgiančiais pasirūpinti ir savimi, ir savo šeima.

Prasidėjusioje pensijų reformoje dalyvauja nemaža dalis gyvybės draudimo įmonių. Gyvybės draudimas taip pat yra viena iš priemonių, galinčių užtikrinti finansinį stabilumą suėjus pensiniam amžiui, tačiau iki reformos susidomėjimas šia paslauga nebuvo didelis. Darbo tikslas – palyginti jų pensijų kaupimo veiklą ir įvertinti kokios gy yvybės draudimo įmonių perspektyvos pensijų kaupimo rinkoje.

Pirmoje darbo dalyje aptariamas pensijų kaupimo teorinis aspektas. Šią dalį atliko studentas Tomas Masys. Visų pirma pateikiamos pensijų draudimo, pensijų fondų sąvokos. Toliau apžvelgiamas pensijų fondų veiklos reglamentavimas ES teisės aktuose ir LR įstatyme. Pabaigoje išskiriami skirtumai tarp bankų ir draudimo kompanijų pensijų fondų.

Antroje darbo dalyje atlikta gyvybės draudimo įmonių vykdančių pensijų kaupimo veiklą analizė. Šią analizę atliko Rolandas Bernotas. Analizė pradedama palyginant gyvybės draudimo kompanijas, jų padėtį gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo rinkose. Ki
itame skyriuje palyginami gyvybės draudimo įmonių siūlomi pensijų kaupimo fondai, jų administravimo mokesčiai ir prognozuojamas pelningumas. Trečia analizės dalis apima portfelių sudėtį ir investavimo kryptys. Analizėje visi duomenys imami iš Vertybinių popierių komisijos, Draudimo priežiūros komisijos ir gyvybės draudimo įmonių duomenų bazių. Darbo pabaigoje pateikiamos pensijų kaupimo rinkos ir jose dalyvaujančių gyvybės draudimo įmonių perspektyvos. Įvertinama kaip gali keistis rinkos sąlygos, naujų konkurentų į rinką atėjimas.

1. Pensijų draudimas ir pensijų fondai

Pensijų draudimas užtikrina saugų, ramų, materialiai aprūpintą gyvenimą sulaukus pensinio amžiaus. Keičia tradicinę skurstančio pensininko sampratą: veiklus ir energingas ateities pensininkas atras laiko ir turės lėšų, kurias galės skirti sau.
Gaudami vien valstybinę pensiją, patenkintumėte tik nedidelę dalį savo poreikių. Pačių sutaupytos lėšos leis jaustis nepriklausomais ir pilnaverčiais žmonėmis, pajėgiančiais pasirūpinti ir savimi, ir savo šeima.
Pagal pensijų draudimo sutartis kaupiamoms lėšoms bendrovės garantuoja 3 proc. metinių palūkanų , be to, kasmet apdraustajam bus skiriama tam tikra bendrovės pe.lno dalis, kuri padidins jo pensijų išmokų sumą. Pasibaigus draudimo laikotarpiui pradedama mokėti pensija, kuri turės būti mokama iki mirties, jeigu sutartyje nebuvo numatyta kitaip.
Galima pasirinkti pensijos mokėjimo periodiškumą – pensijai sukaupta suma gali būti išmokėta visa iš karto, arba mokama periodiškai – kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį arba kartą per metus. Draudimo sutartyje galima numatyti minimalų ir

r maksimalų pensijos mokėjimo laikotarpį arba pasirinkti vieną iš šių apribojimų.
Pensijų fondai – tai lėšų kaupimo senatvei fondai. Tai būtent kaupimo, o ne skirstymo, kaip dabartinė “Sodra”. Būsimoji pensija iš tikrųjų priklauso nuo kiekvieno mokamų individualių įmokų ir jomis uždirbto investicijų pelno. Įmokos mokamos į asmenines sąskaitas, šios lėšos investuojamos per kapitalo rinką. Praktika rodo, kad taip investuojamų įmokų grąža, t.y. tai, kas galų gale išmokama pensininkui, yra kur kas didesnė nei valstybinio socialinio draudimo. Be to, uždirbtos investicijų pajamos ir toliau investuojamos, ko visiškai nėra Sodros fonde. Todėl ir pensija uždirbama kur kas didesnė – iki 60-70 proc. buvusio uždarbio.
Kitas labai svarbus dalykas – apdraustieji yra savo lėšų senatvei savininkai. Jie patys susikaupia savo senatvei, todėl teisė į pensiją ir jos dydis nepriklauso nuo politikų valios, nuo to, kaip kaitaliojami pensijų įstatymai, ir pan. Nereikia pamiršti ir pensijų fondų poveikio kapitalo rinkai. Pensijų fonduose sukauptos lėšos formuoja kapitalo, taip reikalingo įmonėms vystyti, pasiūlą.
Pensijų fondai nedideles sumas surenka į vieną didžiulį rezervą, kurį galima kur kas sėkmingiau investuoti nei mažyčius įnašus pavieniui. Todėl ši taupymo priemonė yra ypač patraukli kaip tik vidutinių pajamų žmonėms. Tie, kurie turi daugiau laisvų lėšų, paprastai randa būdų kaip jomis pasinaudoti – tai jie daro jau dabar ir pensijų fondų jiems vargu ar re
eikia. Tuo tarpu galintys atidėti tik keletą dešimčių litų per mėnesį nepajėgs samdytis finansų maklerių tokioms sumoms valdyti.
Vienas iš efektyviausių, duodančių didžiausias pajamas, būdų yra investicijos kapitalo rinkoje – akcijų, obligacijų įsigijimas. Pensijų fondai sudarys sąlygas visiems pasinaudoti šios rinkos privalumais. Be to, šie fondai gauna palankų mokesčių režimą – įmokos ir investicijų pelnas bus neapmokestinami, o mokesčiai sumokami tuomet, kai gaunamos išmokos. Toks mokesčių “atidėjimas” yra labai paplitęs Vakarų šalių pensijų fonduose. Tai taip pat padaro taupymą pensijų fonduose patrauklesnį žmonėms.

1.1. Pensijų fondo sąvoka Europos Sąjungos dokumentuose
Europos Sąjungos dokumentuose nėra nusistovėjusios pensijų fondų sąvokos. Tai kyla pirmiausia iš PF prigimties dvilypumo: PF yra siekianti pelno organizacija, kuri kartu turi nesiekiančios pelno institucijos statusą. Taigi neaišku, ar PF yra įmonė ir kokios tada taisyklės jiems turi būti taikomos. Tvirto sutarimo dėl apibrėžimo nėra, tačiau pagal Europos Sąjungos Sutartį 58, 85, 86 straipsnius PF yra įmonės.
Pensijų fondas – ne pelno organizacija, veikianti kaupimo principu, tačiau pagal taisykles, nustatytas valstybinės valdžios, yra ekonominis vienetas (įmonė).
Tačiau valdiška socialinė apsauga aiškiai išskiriama ir nelaikoma įmone: organas, valdantis privalomąją socialinę apsaugą, nėra įmonė.
Specialių Europos Sąjungos direktyvų dėl PF nėra. Yra tik bendras reikalavimas dėl laisvo asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo. PF investicijų apribojimai, atrodytų, prieštarauja laisvam kapitalo judėjimui, tačiau yra išlyga (73d*): laisvas kapitalo judėjimas turi būti taikomas nepažeidžiant ES (šalių narių) teisių imtis visų reikalingų priemonių nacionalinių įstatymų pažeidimo prevencijai tinkamai prižiūrint finansines institucijas.
Pagrindiniai reikalavimai PF Europos sąjungos dokumentuose:

Išankstinė PF autorizacija (licencijavimas).

PF lėšų atskyrimas nuo sponsoriaus organizacijos.

PF investicijos laikantis apsukraus žmogaus (“prudent man”) taisyklių.
Maždaug nuo 1990 m. PF pradedami i.šskirti iš kitų finansinių institucijų. 1995 m. gegužės mėn. buvo pasiūlyta Europos Tarybos direktyva, užtikrinanti migruojančių darbininkų papildomų pensijų teises. Ji taip pat nepriimta.
Europos Sąjungos dokumentuose naudojama „pensinio aprūpinimo institucijos“ sąvoka. Tai institucija arba fondas: kita nei įstatymiškai nustatytos socialinės apsaugos įstaiga, įsteigta atskirai nuo bet kurios remiančiosios organizacijos su tikslu teikti papildomas pensines išmokas sudaranti investuojamus rezervus.
1.2. LR Pensijų fondų įstatymas ir jo pagrindinės nuostatos

Pensijų fondų kūrimosi Lietuvoje pagrindus apibrėžia Lietuvos Respublikos Pensijų fondų įstatymas, priimtas 1999 metų birželio 3d. Pensijų fondas yra ribotos turtinės atsakomybės ūkio subjektas, besiverčiantis pensijų fondo veikla, už savo prievoles atsakantis tik nuosavu turtu. Pensijų fondas neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už šio fondo prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus.
Pensijų fondo veikla – finansinė-ūkinė veikla, kuria siekiama sukaupti senatvei papildomas gyventojų pajamas, pensijų sutarčių pagrindu renkant pinigines lėšas į pensijų fonde pensijų programų dalyviams atidarytas pensijų sąskaitas ir investuojant ar reinvestuojant šias lėšas į diversifikuotą investicijų portfelį bei šiame įstatyme ir pensijų programoje nustatytomis sąlygomis jos dalyviams mokant pensijų išmokas.
Pensijų fondas negali būti steigiamas ribotam laikui. Be Vertybinių popierių komisijos išduoto leidimo verstis pensijų fondo veikla draudžiama. Leidimas pensijų fondo veiklai gali būti išduotas naujai įsteigtam pensijų fondui ar jau veikiančiai bendrovei, kurios visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą verstis pensijų fondo veikla. Leidimui verstis pensijų fondo veikla gauti bendrovė pateikia Vertybinių popierių komisijai paraišką.
Pensijų fondams nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

kapitalo pakankamumo;

likvidumo;

maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta.
Pensijų fondas negali užsiimti jokia kita veikla, išskyrus tą, kuri susijusi su pensijų fondo veikla. Pensijų fondui draudžiama:

suteikti paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį dėl jo prievolių įvykdymo;

imti paskolas, išskyrus trumpalaikes (iki 1 metų) likvidumui palaikyti, kurių dydis negali viršyti 10 procentų pensijų fondo nuosavo kapitalo dydžio;

įkeisti turimus vertybinius popierius ar kitą turtą;

įsigyti ir turėti vertybinių popierių ar kito turto, dėl kurių būtų pažeisti diversifikuotam investicijų portfeliui keliami reikalavimai, išskyrus naujai steigiamą pensijų fondą, kuris 6 mėnesius nuo leidimo pensijų fondo veiklai gavimo dienos gali nesilaikyti diversifikavimo reikalavimų;

dalyvauti organizacijose, kurių narių turtinė atsakomybė už organizacijos prievoles yra neribota;

būti įmonių steigėju;

leisti obligacijas;

prisiimti įsipareigojimus, nesusijusius su pensijų fondo veikla;

įsigyti brangiųjų metalų ar brangiųjų metalų sertifikatų (liudijimų).
Savo veiklą pensijų fondai grindžia pensijų programomis. Pensijų programa – teisinių ir organizacinių priemonių visuma, apibrėžianti pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygas bei terminus, pensijų programos turto investavimo strategiją bei kitas pensijų įmokų mokėtojų, pensijų programos dalyvių ir pensijų fondo teises bei pareigas. Pensijų programą tvirtina ir ją keičia pensijų fondo valdyba įstatuose nustatyta tvarka, ją suderina su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir registruoja Vertybinių popierių komisijoje pastarosios nustatyta tvarka.
Pensijos sutartį su pensijų fondu sudaro įmokų mokėtojas . Pensijos sutartis, sudaryta darbdavio ar kito asmens pensijų programos dalyvio naudai, gali būti individuali, sudaryta tarp pensijų fondo ir įmokų mokėtojo vieno programos dalyvio naudai, ir grupinė, sudaryta įmokų mokėtojo daugiau negu vieno programos dalyvio naudai. Darbdavys turi teisę sudaryti pensijos sutartį savo darbuotojų naud.ai. Grupinė pensijos sutartis gali būti kolektyvinės sutarties priedu.
Tuo atveju, kai įsipareigojimą mokėti pensijos įmokas prisiima darbdavys, darbuotojas turi teisę nurodyti pensijų fondą, su kuriuo darbdavys turi sudaryti pensijos sutartį jo naudai, jei kolektyvinė sutartis nenumato kitaip. Pensijos sutartis turi numatyti galimybę bet kuriuo metu nutraukti pensijos sutartį pensijų programos dalyvio valia. Kitus pensijų sutarčių reikalavimus nustato Vertybinių popierių komisija, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pensijos sutarties sąlygos, prieštaraujančios Vertybinių popierių komisijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytiems reikalavimams, negalioja.
Pensijų programos dalyvis turi teisę:

gauti išmokas kaip nustatyta šiame įstatyme, pensijų fondo įstatuose, pensijų programoje ir pensijos sutartyje;

gauti dalį pensijų programos turto investicijų pajamų, gautų pagal atitinkamą pensijų programą, proporcingai pensijos sąskaitoje turimų lėšų sumai;

gauti informaciją apie pensijų fondo veiklą, jo finansinę-ūkinę būklę ir turtą bei finansinius įsipareigojimus, taip pat apie savo pensijos sąskaitoje esančias lėšas ir į ją priskaičiuotas investicijų pajamas;

raštu įspėjęs pensijų fondą, pakeisti pensijos įmokų dydį, tvarką ir periodiškumą, laikinai nutraukti įmokų mokėjimą;

testamentu palikti pensijos sąskaitoje laikomas lėšas;

kitas įstatymų, pensijų programos bei pensijos sutarties nustatytas teises.
Dalyvavimas pensijų programoje pasibaigia, kai pensijų fondas įvykdo savo įsipareigojimus pensijų programos dalyviui, kai šis išstoja iš pensijų programos, pereina į kitą pensijų programą arba miršta, taip pat kai nutraukiama pensijų programa.
Pensijų fondui, pensijų fondo akcininkams, pensijos įmokų mokėtojui yra draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti pensijų programos dalyvio teisę išstoti iš pensijų programos, taip pat atskaityti didesnę nei šiame įstatyme nustatytą dalį jo naudai sukaupto pensijų turto.
Pensijų fondo nuosavo kapitalo sudėtį nustato Akcinių bendrovių įstatymas. Nei pensijų fondo nuosavas kapitalas, nei įstatinis kapitalas negali būti mažesni kaip 4 mln. litų.
Pensijų fondas įstatymo nustatyta tvarka privalo sudaryti garantijų rezervą. Nuosavas kapitalas turi būti investuotas į diversifikuotą investicijų portfelį. Diversifikuotas investicijų portfelis – investicijų portfelis, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

investuota ne daugiau kaip 5 procentai turto į vieno emitento vertybinius popierius ar vieną turtinį objektą, išskyrus šios dalies 5 ir 6 punktuose numatytus atvejus;

įsigyta ne daugiau kaip 10 procentų vieno emitento balsą suteikiančių akcijų;

įsigyta ne daugiau kaip 10 procentų vieno emitento balso nesuteikiančių akcijų;

įsigyta ne daugiau kaip 10 procentų vieno emitento kredito vertybinių popierių, išskyrus šios dalies 5 punkte numatytus atvejus;

investuota ne daugiau kaip 30 procentų turto į vienos emisijos valstybės (savivaldybės) išleistus ar garantuotus vertybinius popierius ir investicijų portfelį sudaro ne mažiau kaip šešių skirtingų valstybės (savivaldybės) išleistų ar garantuotų vertybinių popierių emisijų vertybiniai popieriai;

investuota ne daugiau kaip 10 procentų turto į vieno emitento išleistus vertybinius popierius ir bendra tokių investicijų suma sudaro ne daugiau kaip 40 procentų bendros turto vertės.
Pensijų fondas negali turėti kitokio skolinto kapitalo, išskyrus trumpalaikes paskolas likvidumui palaikyti. Pensijų fondo garantijų rezervas formuojamas iš pensijų programų turto investicijų pajamų padarius atskaitymus pensijų programų dalyviams pagal pensijų programose prisiimtus įsipareigojimus. Šio rezervo minimalų dydį ir formavimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.
Garantijų rezervas gali būti naudojamas tik dengti pensijų programose prisiimtus įsipareigojimus pensijų programų dalyviams. Kiekvienos pensijų programos lėšos investuojamos ar reinvestuojamos į diversifikuotą investicijų po.rtfelį. Šį portfelį sudaro vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas bei komercinių bankų indėliai, bankų išleisti depozitų sertifikatai.
Vertybiniai popieriai, į kuriuos gali būti investuojama, yra:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleisti ar garantuoti vertybiniai popieriai;

vertybiniai popieriai, įtraukti į Lietuvos Respublikos veikiančių vertybinių popierių biržų oficialųjį prekybos sąrašą;

naujai išleidžiami vertybiniai popieriai, jeigu jų emisijos sąlygose yra numatytas emitento įsipareigojimas pateikti prašymą dėl įtraukimo į oficialųjį prekybos sąrašą ir yra garantijos, kad išleidžiami vertybiniai popieriai bus įrašyti į šį sąrašą per vienerius metus nuo išleidimo;

Vertybinių popierių komisijos likvidžiais pripažinti vertybiniai popieriai.
Pensijų lėšas draudžiama investuoti į:

pensijų fondų išleistus vertybinius popierius;

valdymo įmonės, su kuria pensijų fondas yra sudaręs turto valdymo sutartį, išleistus vertybinius popierius;

įmonių ar kitų organizacijų, susijusių su valdymo įmone, išleistus vertybinius popierius;

išvestinius finansinius instrumentus, išskyrus, kai yra naudojami Vertybinių popierių komisijos pripažinti išvestiniai finansiniai instrumentai tik rizikai valdyti.
Bendra investicijų į vertybinius popierius, išleistus su pensijų fondu susijusių asmenų, suma negali viršyti 25 procentų pensijų programos turto vertės. Pensijų programos dalyvių lėšos turi būti investuojamas pagal pensijų programoje ir sutartyje tarp pensijų fondo ir valdymo įmonės numatytą investavimo strategiją.

1.3. Pensijų fondų skirtumai nuo bankų ir draudimo kompanijų

Kiekviena finansinė institucija turi savo specifiką. Kaip rodo praktika, rinkoje pirmiausia susikuria bankai, vėliau draudimo kompanijos ir paskiausia į ją ateina pensijų fondai. Pensijų fondai yra specializuota taupymo senatvei institucija. Jie mažus įnašus sutelkia į vieną didelį fondą ir juos investuoja labai ilgam laikotarpiui kapitalo rinkoje. Seniai patikrinta, kad tokios investicijos yra labai efektyvios.
Bankų pagrindinis vaidmuo yra surinkti laisvas lėšas iš vienų asmenų ir perskolinti jas tiems, kam jos tuo metu reikalingos. Šis perskolinimas yra susijęs su rizika, kad paskola niekada nebus grąžinta. Žmonės, nešdami indėlius į bankus, dalį šios rizikos prisiima, už tai gaudami palūkanas.
Draudimo įmonių tikslas yra padėti padengti finansinius nuostolius, kai ištinka tam tikros rizikos, kurios yra tikimybiškai paskaičiuojamos. Iš asmenų, turinčių bemaž vienodą rizikos laipsnį, renkamos įmokos, iš kurių apmokami nuostoliai tam, kurį šį rizika ištinka. Jei draudimo laikotarpis yra gana ilgas, iš šių įmokų susidaro tam tikri rezervai, kurie yra investuojami.
Pensijų fondas kaupiamas lėšas tik investuoja, perskolinti jas draudžiama. Taigi, draudimosi jame rizika yra kitokia nei padėjus indėlį į banką. Draudimo kompanijos paprastai vykdo ne vien tik pensijų draudimą, bet ir kitas gyvybės draudimo rūšis. Čia nėra turto, priklausančio apdraustiesiems ir pačiai draudimo kompanijai, atskyrimo. Žinoma, jei pensijų fondas pats moka pensijas, jo veikla labai priartėja prie draudimo įmonių. Vakaruose pirmiausia kūrėsi įmonių pensijų fondai, skirti tik jų darbuotojams, kur įmokas mokėjo darbdavys ir jis buvo pensijų garantu. Todėl skirtumai tarp pensijų fondų ir draudimo įmonių buvo tikrai aiškūs.
Jei pensijų fondas steigiamas teikti savo paslaugas viešoje rinkoje, išoriškai jis iš tiesų mažai besiskiria nuo draudimo įmonės (jei moka pensijas) ar investicinio fondo (jei veikia individualiomis sąskaitomis). Kai šie du pensijų fondų tipai sumaišomi, atsiranda pavojų. Tuomet vienas juridinis asmuo turi veikti pagal du visai skirtingus principus. Vakarų valstybėse, iš kur ir atėjo pensijų fondų praktika, šios veiklos pakankamai atskirtos. Deja, Lietuvoje pagal rengiamą pensijų fondų įstatymą ketinama įteisinti jų mišinį. Pensijų fondai ne tik kaups lėšas, jas investuos, bet patys mokės ir pensijas.
Tuomet ne tik pensijų fondo veikla t.aps labai sudėtinga, bet reikės ir dviejų priežiūros institucijų – Vertybinių popierių komisijos tai pensijų fondo daliai, kuri kaupia, ir Draudimo priežiūros tarnybos tai, kuri jau moka pensijas. Tokia sudėtinga sistema bus paini ne tik apdraustiesiems, bet ir pareigūnams, vykdantiems priežiūrą. Tikslas turėtų būti sukurti paprastą ir aiškią, daugeliui, ne tik specialistams, suprantamą sistemą, kurią būtų lengva patikrinti ir keisti, jei to prireikia.

1.4. Pensijų reformos Lietuvoje apžvalga

2000 m. balandžio 6 d. Seimas priėmė rezoliuciją dėl pensinio aprūpinimo reformos, beveik po savaitės Vyriausybė pritarė pensijų sistemos reformos koncepcijai, numatančiai privalomojo kaupiamojo draudimo pensijų, valdomų privačių pensijų fondų, sistemos įvedimą, nedidinant pensijų draudimui skiriamo tarifo. T.y., dalį socialinio draudimo tarifo pervedant kaupimui pensijų fonduose. Seimo rezoliucijoje teigiama, kad pensijų reforma turi būti pradėta 2002 m. sausį. Iki to laiko turi būti parengti visi reformai reikalingi teisės aktai bei atlikti kiti parengiamieji darbai. Svarbu pažymėti, kad rezoliucijoje įtvirtinta nuostata pensijų reformai finansuoti skirti dalį privatizavimo lėšų. Neramina tik tai, kad ta dalis nenurodyta, todėl yra tikimybė, kad ta dalis gali būti labai maža.
Vyriausybės patvirtinta Pensijų reformos koncepcija, kurią parengė Pensijų reformos grupė, numato tripakopę pensijų sistemą:
I. ipakopa – einamųjų įmokų-išmokų pensijos (t.y., dabartinis valstybinis socialinis draudimas),
II. pakopa – privalomasis kaupimas privačiuose pensijų fonduose ir einamųjų įmokų-išmokų pensijos,
III. pakopa – savanoriškas kaupimas arba draudimas.
Privalomojo kaupimo privačiuose pensijų fonduose įvedimas yra labai naudingas. Privati pensijų sistema, paremta lėšų investavimu, užtikrintų didesnes išmokas, esant toms pačioms ar net mažesnėms įmokoms. Padidėtų žmonių motyvacija kaupti senatvei. Kaupimu paremta pensijų sistema yra labai reikalinga ir šalies kapitalo rinkai. Jos sukūrimas sudarytų prielaidas atsirasti naujoms finansinėms paslaugoms, stiprėti privatiems kapitalo rinkos dalyviams, didėti taupymo bei investicijų galimybėms.
Pensijų reforma buvo neišvengiama dėl socialinių ir ekonominių priežasčių. Visuomenė sensta, mažėja gimstamumas, todėl mažėja ir dirbančių asmenų. Dabartinė socialinio draudimo sistema („Sodra“) veikia einamuoju finansavimo principu – gautos lėšos iš karto paskirstomos pensijoms ir pašalpoms mokėti, kaupiamųjų rezervų nėra. Be to, senatvės pensija sudaro vos 25–40 proc. buvusio atlyginimo. Siekiant pagerinti padėtį, pradėta pensijų reforma, kuri turėtų užtikrinti saugesnę senatvę.
Šiuo metu vidutinė „Sodros“ pensija yra 341 Lt, garantuojanti minimalų pensinį aprūpinimą skurdo ar negalios atveju. Pensijų kaupimo sistemos reforma suteikia galimybę kiekvienam dalyviui gauti didesnę pensiją, nei gali garantuoti „Sodra“. Pasirinkus kaupimą privačiame pensijų fonde, įmokų mokėjimo pobūdis ir dydis nesikeičia, nereikia nieko papildomai mokėti. Darbdavys moka tokią pačią įmoką (34 proc.) „Sodrai“, o ši atskaito reikiamą sumą pensijų fondams.
Kaupdami pensiją privačiai, apdraustieji nepraranda teisės į pašalpas nelaimės atveju bei valstybinės socialinės pensijos. Be to, sukauptos lėšos tampa apdraustojo nuosavybe ir yra paveldimos. Steigiamoms pensijų kaupimo bendrovėms, jų investavimo kryptims keliami griežti įstatymų reikalavimai, jas prižiūrės dvi kontrolės institucijos: Vertybinių popierių komisija ir Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

2. Gyvybės draudimo įmonių pensijų kaupimo veiklos analizė

Šioje dalyje trumpai pristatomos ir palyginamos pensijų draudimą vykdančios gyvybės draudimo įmonės. Nagrinėjama, koks jų įstatinis kapitalas, pagrindiniai akcininkai, įmonių reitingai, rinkos užimama dalis ir jų siūlomi pensijų fondai. Analizėje naudojami iki 2004 metų liepos 31 dienos duomenys, pasibaigus antram pensijų r.eformos etapui. Antroje dalyje analizuojamos sukauptų finansinių lėšų investavimo kryptys, fondų pelningumas. Pabaigoje pateikiamos tolesnės pensijų draudimo perspektyvos.
Pensijų sistemos reforma, startavusi 2003 metais liepos 4 dieną Seimui priėmus 11 įstatymų paketą įsibėgėjo. Pasibaigus antram pensijų reformos etapui pensijų draudimą vykdė 12 įmonių, iš kurių 7 gyvybės draudimo įmonės. Šiuo metu draudimo Priežiūros komisijos leidimus vykdyti pensijų kaupimo veiklą turi:

UAB „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas”

UAB „Ergo Lietuva Gyvybės draudimas“

UAB „Hansa Gyvybės draudimas”

UAB „PZU Lietuva Gyvybės draudimas“

UAB „Sampo Gyvybės draudimas”

UAB „Seesam Lietuva Gyvybės draudimas“
Be draudimo gyvybės įmonių pensijų kaupimą vykdo investicinės bendrovės, kurias prižiūri vertybinių popierių komisija. Nors gyvybės draudimo rinkos augimas Lietuvoje gerokai pralenkia kitas Rytų Europos šalis, gyvybės draudimo skvarba vis dar yra labai maža. Beveik visos valstybės, kurios vienu metu su Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, lenkia Lietuvą gyvybės draudimui skiriamų lėšų kiekiu.
“Swiss Reinsurance Company” pasaulio draudimo rinkų 2003 metų apžvalgos duomenimis, gyvybės draudimo įmoka vienam žmogui Lietuvoje pernai siekė apie 59,38 lito, kai tuo tarpu Čekijoje ji buvo 6 kartus didesnė (apie 368,7 lito, Slovėnijoje įmoka buvo didesnė 8 kartus (459,16 lito), Lenkijoje – 3 kartus (158,43 lito).

2.1. Gyvybės draudimo įmonių palyginamoji analizė

Pastaraisiais metais gyvybės draudimo rinkoje įvyko nemažai pasikeitimų: į rinka atėjo nauji dalyviai įsigydami ar steigdami įmones, seni rinkos dalyviai stiprino savo pozicijas jungdamiesi į grupes ar įsigydami mažesnes įmones. Nors pensijų draudimas yra palyginti nauja draudimo sritis, atsiradusi tik 2003 metais, tačiau šiuo metu ji gana sparčiai auga. Žemiau pateiktoje lentelėje lyginamos gyvybės draudimo bendrovės, vykdančios pensijų kaupimo veiklą. Į analizę nėra įtraukta „PZU Lietuva Gyvybės draudimas“ įmonė, nes ji įkurta dviejų prieš tai rinkoje veikusių draudimo bendrovių pagrindu ir kol kas pateikiami nepilni duomenys apie jos vykdomą pensijų kaupimą.
Anksčiausiai iš nagrinėjamų gyvybės draudimo bendrovių yra įkurta „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“, kuri vykdo gyvybės draudimo veiklą nuo 1995 metų. Dvejais metais vėliau įkurta „Lietuvos gyvybės draudimas“ bendrovė, tačiau 2003 metais ją įsigijo „Hansabankas“ ir šiuo metu ji vadinasi – „Hansa gyvybės draudimas“. Kitos gyvybės draudimo kompanijos į Lietuvos rinką atėjo prieš tris keturis metus, tačiau turi didelę patirtį šioje srityje, nes atstovauja solidžias finansines grupes.

1 Lentelė. Gyvybės draudimo kompanijų palyginimas

Įsteigimo metai 1997 2001 1995 2001 11 2000 12
Įstatinis kapitalas, LTL 4,000,000 5,250,000 6,000,000 5,950,000 4,000,000
Pagrindiniai akcininkai AB bankas „Hansabankas“ Suomi Mutual Life Assurance Company Ergo International AG Commercial Union Polska Sampo Life Insurance Company Limited
Priklausomybė finansinei
grupei ir jos
reitingas Swedbank
S&P = A Munich Re
S&P = A+ Munich Re
S&P = A+ AVIVA
S&P = AA- Sampo
S&P = A
Finansinės
grupės pajamos
mlrd. EUR 42,02 40,4 40,4 42,02 2,87
Investicijas valdantis fondas UAB Hansa Investicijų valdymas n.d. ERGO Varahalduse AS
Vokietija Morley Fond Management
D.Britanija Sampo Insurance
Suomija
Fondo valdomas turtas 2003 m. n.d. n.d. 121,5 mlrd. EUR 162,9 mlrd. EUR 5,8 mlrd. EUR
Šaltinis: www.pensija.lt, gyvybės draudimo kompanijų duomenys

Didžiausią įstatinį kapitalą turi „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ bei „Commercial Union gyvybės draudimas“ kompanijos. Jų įstatinis kapitalas siekia 6 mln. litų. Nėra nė vienos lietuviško kapitalo gyvybės draudimo įmonės, daugiausia investicijų į šią rinką yra iš Skandinavijos šalių. Pagal priklausomybę finansinei grupei didžiausią reitingą turi „Commercial union gyvybės draudimas“, toliau seka „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ ir „Seesam gyvybės draudimas“, kurie p.riklauso tai pačiai finansinei grupei „Munich Re“ bankui.
Pagal užimamos gyvybės draudimo rinkos dalį pirmauja „Hansa gyvybės draudimas“ kuriam priklauso beveik 40 proc. rinkos. Ši kompanija perėmusi „Lietuvos gyvybės draudimas“ kompaniją, tuo pačių įgijo ir didelę rinkos dalį. „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“ valdė 19,2 proc. rinkos, „VB gyvybės draudimas“ – 16,8 proc., „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ – 7,2 proc. Keturios iš penkių didžiausių pagal valdomą rinkos dalį gyvybės draudimo kompanijų vykdo pensijų kaupimą. Tik trečia pagal užimamą rinkos dalį kompanija „VB gyvybės draudimas“ nevykdo pensijų kaupimo veiklos, tai atlieka tai pačiai finansinei grupei priklausantis „ VB investicijų valdymas“.
Tačiau pensijų kaupimo rinkoje padėtis skirtinga. 2003 metais sutartis su 10 pensijų kaupimo paslaugas teikiančių bendrovių pasirašė 441,6 tūkst. šalies gyventojų, arba 36,6 proc. dirbančių žmonių, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu. Per du pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapus, patikslintais duomenimis, išplatinta 557,3 tūkst. sutarčių .

2 lentelė. Pensijų fondų rezultatų pasiskirstymas I etape
J Pagal sutartis Pagal įmokas
VB Investicijų valdymas 30,4 33,8
Hansa Investicijų valdymas 30,3 28,94
Commercial Union Gyvybės draudimas 14,3 11,4
Lietuvos draudimo Gyvybės draudimas 13,1 11,4
Nord/LB Investicijų valdymas 6 6,5
Ergo Lietuva Gyvybės draudimas 3,2 3,3
Sampo Gyvybės draudimas 1,4 2,5
Finasta Investicijų valdymas 0,9 1,9
Medicinos banko Investicijų valdymas 0,3 0,2
Lindra Gyvybės draudimas 0,2 0,2

Šaltinis: http://www.pensija.com/pensiju-fondai-2pakopa-rezultatai.htm

Gyvybės draudimo įmonės 2004 metais pagal pasirašytų sutarčių skaičių užima mažiau ⅓ pensijų kaupimo rinkos. Gyvybės draudimo įmonės iki liepos 1 dienos išplatino 172,77 tūkst. Sutarčių, kas sudarė 31 proc. rinkos. Rinkos dalis lyginant su 2003 metais išliko tokia pati. 2004 metais „Sodra“ privačioms šalies pensijų kaupimo bendrovėms planuoja pervesti 178,5 mln. litų. Vadinasi, gyvybės draudimo įmonėms bus pervesta apie 55,34 mln. litų .
Daugiausia pensijų kaupimo sutarčių pasirašė didžiausiai Baltijos šalyse finansų grupei „Hansabankas“ priklausančios bendrovės „Hansa investicijų valdymas“ bei „Hansa gyvybės draudimas“. Vertybinių popierių komisijos liepos 12 dienos duomenimis, „Hansabanko“ grupės įmonės per du etapus išplatino 241,975 tūkst. sutarčių .
„VB Investicijų valdymas“ valdo 28,4 proc. rinkos (156,965 tūkst. sutarčių), o „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ – 16 proc. rinkos (87,744 tūkst. sutarčių). Trečia tarp gyvybės įmonių pagal valdoma rinką „ERGO Lietuva“ užima tik 3 proc. rinkos.
81 proc. visų gyventojų lėšų pagal pasirašytas sutartis bus investuojamos į mišrius pensijų fondus, o kita dalis – į konservatyvius pensijų fondus. Daugiausia konservatyvaus fondo sutarčių pasirašė „VB investicijų valdymas“ – 40,891 tūkst. (38,78 proc. rinkos), antras „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ – 25,242 tūkst. (23,94 proc.), trečias „Hansa investicijų valdymas“ – 17,984 tūkst. (17,06 proc.). Nors vyrauja mišrūs pensijų fondai, tačiau kai kurios kompanijos pasirašė apylygiai tiek konservatyvaus, tiek mišraus pensijų kaupimo sutarčių. Tai kompanijos , užimančios nedidelę rinkos dalį, todėl stipriai neįtakoja bendros tendencijos.

2.2. Pensijų kaupimo fondai

Kiekviena gyvybės draudimo kompanija pateikia mažiausiai 2 investavimo fondus. Pagal įstatymą, privalu pasiūlyti klientams mažiausiai rizikingą arba konservatyvųjį fondą, kurio lėšos būtų investuojamos į vyriausybių vertybinius popierius (VVP), nors šiame fonde tikėtina mažiausia investicijų grąža. Rizikingesnius fondus pasirinkusiųjų 20-50% lėšų būtų investuojamos į įmonių akcijas, o likusi dalis – į VVP. „Hansa gyvybės draudimas“ ir „Sampo gyvybės draudimas“ klientams siūlo tris pensijų kaupimo fondus. Viena kaip reikalauja įstatymas – konservatyvų, ir kitus du mišrius pensijų fondus su skirtingais rizikos ir pelnin.gumo laipsniais.

3 lentelė. Pensijų fondų administravimo mokesčiai
Bendrovė Fondai Valdybos patvirtinti mokesčiai
UAB „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ „Europensija“ „Europensija plius“ pirmus du metus 7 %, trečiais ir vėlesniais 5 % nuo kiekvienos įmokos
1% turto valdymo (metinis) 0-4 % perėjimo mokestis
UAB „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“ „Ergo konservatyvusis“ „Ergo balans“ 4 % ir 5 % nuo kiekvienos įmokos
1 % turto valdymo (metinis) 0-4 % perėjimo mokestis
UAB „Hansa gyvybės draudimas“ „Konservatyvus“ „Subalansuotas“ „Aktyvus“ 3 % nuo kiekvienos įmokos
1 % turto valdymo (metinis) 0-0,2 % perėjimo mokestis
UAB „Sampo gyvybės draudimas“ „Konservatyvaus valdymo Sampo pensija“ „Sampo pensija 50“ „Sampo pensija 100“ 7 % nuo kiekvienos įmokos
1 % turto valdymo (metinis) 0-4 % perėjimo mokestis
UAB „Seesam Lietuva gyvybės draudimas“ „Seesam obligacijų“ „Seesam optima“ 3 % nuo kiekvienos įmokos
0,99 % turto valdymo (metinis) 0-4 % perėjimo mokestis
Šaltinis: Draudimo priežiūros komisijos duomenys

Vienas iš rodiklių įvertinant pensijų fondus – jų taikomi administravimo mokesčiai. Įstatymu numatyta, kad maksimaliai nuo įmokos gali būti atskaičiuojama 10% ir dar 1% nuo dalyvio pensijų sąskaitoje sukauptų lėšų vidutinės metinės vertės. Pasirinkusiems konservatyvųjį fondą ir esant maksimaliems administravimo mokesčiams, nevertėtų tikėtis, kad investicijų grąža iš kaupiamos sumos viršys administravimo mokestį. Dalyvio sukaupta suma bus mažesnė nei jis sumokės įmokų. Pvz., šiuo metu 10 metų VVP palūkanų norma sudaro apie 5 % – maždaug tokios grąžos gali tikėtis konservatyvių fondų dalyviai. Jei bus nustatytas 10% administravimo mokestis, jis viršys ne tik visą investicijų į VVP grąžą, bet ir sumažins investuojamos įmokos dalį. Lyginant gyvybės draudimo įmonių administravimo mokesčius, brangiausias yra rinkos lyderio „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ ir „Sampo gyvybės draudimo“ pensijų administravimas. Šios kompanijos nuo įmokos reikalauja 7 proc., tiesa „Commercial Union gyvybės draudimas“ po dviejų metų sumažina procentą nuo įmokų iki 5 proc. Mažiausi mokesčiai yra „Hansa“ ir „Seesam“ pensijų fonduose. Palankiausios sąlygos, keičiant pensijų fondus, tiek toje pačioje kompanijoje, tiek pasirenkant kitos įmonės pensijų fondą, siūlomos „Hansa gyvybės draudimo“ įmonės, kuri už perėjimą į kitą fondą neima didesnio nei 0,2 proc. mokesčio.
Lietuviški konservatyvūs pensijų fondai, kuriuos pasirinko beveik penktadalis dalyvių, yra ganėtinai brangūs. Atlikti Vertybinių popierių komisijos skaičiavimai parodė, kad tokių pensijų fondų valdymo realios faktinės išlaidos sudaro apie 0,3 proc. nuo sukaupto turto, tačiau kaip matyti pateiktoje lentelėje įmonės taiko 1 proc. turto mokestį. Be to, visos įmonės papildomai ima dar ir mokesčius nuo įmokų.
„Commercial Union Lietuva“ valdo du privačių pensijų kaupimo fondus. Konservatyvios investavimo strategijos fondo „Europensija“ turtas investuojamas į ES valstybių vertybinius popierius. „Europensija plius“ fondo 20 proc. turto, siekiant didesnio pelno, yra investuojama ir į Europos akcijų rinką.
„Hansa gyvybės draudimo“ siūlomą „Subalansuotą“ pensijų fondo investicijos apima platesnį vertybinių popierių ratą, iki 20 proc. lėšų investuojama į akcijas. Tai suteikia didesnį uždarbio potencialą, bet fondo lėšų vertė didėja netolygiai. Rekomenduojamas vidutinio amžiaus žmonėms. „Aktyvųjį“ pensijų fondą sudaro VVP, o iki 40 proc. fondo lėšų yra investuojama į akcijas. Šis fondas 3 suteikia didžiausią uždarbio potencialą, bet trumpu laikotarpiu fondo investicijų vertė svyruoja. „Konservatyvaus“ fondo lėšos yra investuojamos tik į įstatyme išvardintų šalių, įskaitant ES šalių ir Lietuvos Respublikos vyriausybės obligacijas. Tai leidžia tikėtis pajamų stabilumo tiek ilgu, tiek ir trumpu laikotarpiu. Šis fondas tink.amiausias vyresniems klientams.
Nuo birželio 15 d. iki lapkričio 21 d. bendrovės pensijų kaupimo fonde „Europensija“ sukauptos lėšos išaugo 2,4 proc., o fonde „Europensija plius“ – 4,5 proc. „Sampo gyvybės draudimo“ konservatyvaus draudimo investicinio vieneto vertė išaugo – 1,3 proc., kaip ir mišraus investavimo fondo „Sampo 50“ vieneto vertės pokytis 4,9 proc. yra mažesnis nei „Commercial Union“. „Ergo Lietuva gyvybės draudimo“ konservatyvaus ir subalansuoto fondų vertės išaugo atitinkamai – 2,66 ir 2,99 proc.

2.3. Pensijų fondų investicijų analizė

Rugsėjo 30 dienos duomenimis, 12 pensijų fondų, valdomų gyvybės draudimo įmonių, disponavo 22,8 mln. litų pensijų fondų dalyvių turtu. 38,5 proc. šio turto buvo investuota Lietuvoje, 61,5 proc. – Europos Sąjungos (ES) ir ne ES valstybėse . Konservatyvaus investavimo fonduose buvo sukaupta 5 mln. litų, arba 22 proc. viso pensijų fondų turto, kituose – 17,7 mln., arba 78 proc. viso pensijų fondų dalyvių turto. Pensijų fondai į Lietuvos skolos vertybinius popierius investavo 4,208 mln. litų, į užsienio – 10,576 mln. litų. Indėliai kredito įstaigose sudarė 1,146 mln. litų. Lyginant su 2004 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, pensijų fondų dalyvių turtas, investicinių pajamų dėka, išaugo 82 tūkst. Lt

4 lentelė. Investicijų pasiskirstymo dinamika 2004 metais
Data Užsienio nuosavybės VP Užsienio skolos VP Lietuvos nuosavybės VP Lietuvos skolos VP Indėliai Kita
06-31 0 % 34 % 2 % 21 % 35 % 8 %
07-31 3 % 29 % 4 % 17 % 42 % 4 %
08-31 18 % 41 % 4 % 18 % 14 % 5 %
09-31 16 % 43 % 5 % 20 % 13 % 3 %
10-31 23 % 46 % 5 % 18 % 5 % 3 %
Šaltinis: Vertybinių popierių komisijos ir draudimo priežiūros komisijos duomenys

Per liepos-spalio mėnesius ženkliai sumažėjo indėlių ir padidėjo užsienio nuosavybės vertybinių popierių santykinės dalys pensijų fondų portfeliuose. Ši tendencija išliks iki 2004 metų pabaigos. Apibendrinant galima teigti, kad investicijų santykis Lietuvoje išlieka pastovus, o užsienyje didėja , mažėjant indėliams. Aukščiau pateiktoje lentelėje nurodyta kaip kito nuo pensijų fondų veiklos pradžios pensijų fondų investicijų proporcijos į užsienio ir Lietuvos investicines priemones proporcijos.
Liepos 31 dienos duomenimis net 42 proc. pensijų fondų turto buvo ne investuota, o laikoma indėliuose. Ši tendencija daugiausia aiškinama tuo, jog pensijų fondų valdytojai nebuvo laiku parengę investavimo strategijos. Kitą mėnesį indėlių dalis sumažėjo iki 14 proc. Skolos bei nuosavybės vertybinių popierių santykinės dalys Lietuvoje kinta labai mažai.
Liepos 31 d. duomenimis konservatyvaus investavimo pensijų fondų investicijų struktūroje dominavo Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai (21 proc.) ir užsienio valstybių skolos vertybiniai popieriai (61 proc.). Dalis šių pensijų fondų lėšų taip pat buvo investuotos į trumpalaikius indėlius kredito įstaigose (10 proc.) bei laikomos atsiskaitomosiose sąskaitose (8 proc.). Tačiau po poros mėnesių situacija pasikeitė dauguma lėšų investuotos į skolos vertybinius popierius.
Kitų pensijų fondų investicijų struktūroje taip pat didžiąją dalį sudarė investicijos į skolos vertybinius popierius (57,3 proc.) ir trumpalaikius indėlius kredito įstaigose (12,4 proc.). Likusią investicijų dalį sudarė į Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialųjį ir Einamąjį sąrašą įtraukti nuosavybės vertybiniai popieriai (8,7 proc.) ir investicijos į KIS vienetus (21,4 proc.). Didžioji dalis šių investicinių fondų įregistruoti Liuksemburge. Nemažai investuojama į Vokietijos ir JAV investicinius fondus, todėl, siekiant apsidrausti nuo nepalankaus dolerio ir lito kurso, naudojamos išvestinės priemonės. Pažymėtina, kad šių pensijų fondų turtas buvo valdomas labai aktyviai, todėl neinvestuotos fondo lėšos, laikomos atsiskaitomosiose sąskaitose, sudarė tik 0,34 proc.

Investavimo užsienyje tendencijos išlieka panašios. Į skolos vertybinius popierius investuojama panašiomis sumomis ir Vakarų Europoje (57 proc.), ir Vidurio bei Rytų Europoje (43 proc.). Vi.durio ir Rytų Europos šalys, į kurių skolos vertybinius popierius investuojama – Slovėnija, Slovakija, Lenkija, Vengrija, Latvija, Estija bei Kroatija. Vakarų Europoje investuojama į Vokietiją, Olandiją, Italiją, Belgiją, Ispaniją, Graikiją ir Prancūziją.
5 pav. Pensijų fondų investicijų į akcijas pasiskirstymas pagal šalis 2004 metais
Šaltinis: Vertybinių popierių komisija

Didžiąją dalį (97 proc.) investicijų į užsienio akcijas sudaro Vidurio ir Rytų Europos šalyse įsigytos akcijos. Daugiausiai investuota į Vengrijos akcijas – per 350 tūkst. litų. Kitos šalys – Lenkija, Estija, Čekija, Kroatija, taip pat Slovėnija, Latvija, Suomija.

2.4. Gyvybės draudimo įmonių perspektyvos, vykdant pensijų kaupimą

Gyvybės draudimo įmonės kol kas užima nedidelę pensijų kaupimo rinkos dalį, ir nežinia ar ji didės. Tačiau pati pensijų kaupimo rinka dar turėtų augti, nors jau sutartis pasirašė 48 proc. dirbančiųjų, tačiau šis skaičius dar didės. Žmonės gaunantys didesnes pajamas, artimiausiais metais ims dalyvauti ir savanoriškame pensijų kaupime. Tai taip pat bus vienas iš veiksnių lemsiančių pensijų kaupimo rinkos augimą.
Kita vertus konkurencija tarp rinkos dalyvių didės. Po metų baigsis terminas, kada dauguma pensijų kaupimo dalyvių galės keisti pasirinktą fondą į kitą. Konkurenciją didins ir naujų rinkos dalyvių atėjimas. „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ deklaruoja po metų užimti ¼ gyvybės draudimo rinkos. Nemažos šios kompanijos ambicijos ir pensijų kaupimo rinkoje. Naujų dalyvių atsiradimas rinkoje sietinas su įsiliejimu į Europos ekonominę erdvę. Nors Lietuvos draudimo rinka nėra labai patraukli užsienio kompanijoms, nes yra nedidelė, tačiau nedidelė draudimo skvarba gali būti viena naujų draudimo kompanijų rinkoje atsiradimo priežasčių.
Šiuo metu gana dideli administravimo mokesčiai artimiausiu metu mažės. Jei kompanijos sieks išlaikyti turimą rinkos dalį, jos bus priverstos pasiūlyti geresnes pensijų kaupimo sąlygas. Pensijų kaupimo rinkos lyderis tarp gyvybės draudimo įmonių – „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ – yra vienas brangiausių pensijų kaupimo fondų, nepaisant to, kad jo pelningumas prognozuojamas didžiausias. Jei kompanija norės išlaikyti savo klientus, ji bus priversta mažinti dabartinį administravimo nuo įmokų mokestį bent jau iki 4-5 proc.

Pensijų kaupimo rinkoje daug aktyviau dalyvauja investicinės įmonės. Tai paaiškina, kodėl gyvybės draudimo įmonių užimama rinkos dalis tokia nedidelė. Iš visų gyvybės draudimo įmonių tik „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ ir „Hansa gyvybės draudimas“ valdo daugiau nei 5 proc. rinkos. Kitos įmonės šioje rinkoje dalyvauja daugiau simboliškai. Vienas tokio pasyvumo paaiškinimų – dalis didžiausių gyvybės draudimo įmonių priklauso bankinėms grupėms, kurios turi investavimo padalinius bei šiems padaliniams buvo priskirta pensijų kaupimo veikla. Tiesa, „Hansabanko“ grupės abi įmonės dalyvauja pensijų kaupime, kurios užima virš 40 proc. rinkos. Artimiausiu metu šio abi įmonės bus sujungtos, jau dabar „Hansa gyvybės draudimas“ pensijų fondo lėšas investuoja „Hansa investicijų valdymas“ specialistai. Šių įmonių sujungimas padidins konkurencingumą ir leis sutvirtinti pozicijas rinkoje.

Pensijų kaupimas yra viena iš gyvybės draudimo rūšių, tačiau ji yra griežtai reglamentuojama ir turi būti atskirta nuo kitos veiklos. Tačiau techniniu požiūriu pensijų kaupimas praktiškai nesiskiria nuo gyvybės draudimo. Tiek kaupiant pensiją, tiek draudžiantis gyvybės draudimu mokamos įmokos, kurios investuojamos pagal pasirinktas investavimo kryptys. Pasibaigus sutarčiai išmokama visa suma arba mokamas anuitetas.
Gyvybės draudimo įmonių perspektyvos šioje rinkoje neblogos. Viena iš privalumų – pensijų fondo administravimas nereikalauja didesnių išlaidų nei gyvybės draudimo administravimas. Pensijų fondų valdymas gali pagerinti įmonės finansinius rodiklius ir pelnus. „Commercial Union gyvybės draudimas“ kompanija aktyviai dalyva.udama pensijų kaupime pagerino savo pozicijas ir gyvybės draudimo rinkoje. Kitas pensijų kaupimo privalumų – įmonės gali padidinti klientų skaičių, pasiūlant pensijų kaupimo dalyviams, kurie nori didesnės pensijos, draustis savanorišku gyvybės draudimu.IŠVADOS
Lietuvoje yra pilnai parengta teisinė bazė pensijų kaupimo veiklai vykdyti. Pensijų kaupimas griežtai reglamentuojamas teisiniais aktais ir privalomas atskirti nuo kitos veiklos. Nors privalomasis pensijų kaupimas yra vykdomas gana sėkmingai (dalyvauja beveik 50 proc. dirbančiųjų), tačiau savanoriškas pensijų kaupimas praktiškai nėra vykdomas.

Gyvybės draudimo bendrovės užima vieną trečdalį pensijų kaupimo rinkos. Daug aktyviau rinkoje veikia investicinės įmonės, atstovaujančios bankinės grupes. Rinkoje dominuoja „Hansabanko“ grupei atstovaujančios įmonės – „Hansa investicijų valdymas“ ir „Hansa gyvybės draudimas“, užimančios 40 proc. rinkos.

Daugumai gyvybės draudimo įmonių pajamos iš pensijų kaupimo sudaro nedidelę dalį. Dalyvavimas pensijų draudime daugiausiai pajamų duoda pirmaujančioms rinkoje įmonėms – „Hansa gyvybės draudimas“ ir „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“

Konservatyvių pensijų fondų, kuriuos pasirinko beveik penktadalis dalyvių, administravimas yra brangus. Tokių pensijų fondų valdymo realios faktinės išlaidos sudaro apie 0,3 proc. nuo sukaupto turto, tačiau įmonės taiko 1 proc. turto mokestį. Be to, visos įmonės papildomai ima dar ir 3-7 proc. mokesčius nuo įmokų.

Pensijų fondų portfelį daugiausia sudaro investicijos į užsienio skolos vertybinius popierius ir akcijas, apie penktadalis lėšų investuojama Lietuvoje, daugiausia į vyriausybės vertybinius popierius. Investicijų santykis Lietuvoje išliko pastovus, o užsienyje didėjo, mažėjant indėliams. Didelis indėlių santykis portfelyje investavimo pradžioje siejamas su kompanijų investavimo strategijos neparengimu.

Pensijų kaupimo rinka ateityje dar plėsis. Lietuvoje draudimo skvarba yra nedidelė, o augant pragyvenimo lygiui, daugiau lėšų bus skiriama paslaugoms pirkti. Rinkos augimas taip pat siejamas su prasidėsiančiu trečiu pensijų reformos etapu. Savanoriški pensijų fondai Lietuvoje gali patraukti gyventojus mokestine lengvata – galimybe susigrąžinti dalį sumokėto mokesčio. Augant rinkai turėtų didėti konkurencijos laipsnis. Pozicijas rinkoje išlaikys tos kompanijos, kurios greitai reaguos į pokyčius rinkoje.

Gyvybės draudimo įmonių perspektyvos šioje rinkoje neblogos. Viena iš privalumų – pensijų fondo administravimas nereikalauja didesnių išlaidų nei gyvybės draudimo administravimas. Pensijų fondų valdymas gali pagerinti įmonės finansinius rodiklius ir pelnus. Kitas pensijų kaupimo privalumų – įmonės gali padidinti klientų skaičių, pasiūlant pensijų kaupimo dalyviams, kurie nori didesnės pensijos, draustis savanorišku gyvybės draudimu.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Finansų ir investicijų valdymas.
http://finansai.tripod.com/pf3.htm.
2. Valstybinio socialinio fondo valdyba. http://www.sodra.lt/lt.php
3. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=215829&Condition2=
4. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. www.lrinka.lt
5. LR Ekonomikos ministerija. www.ekm.lt
6. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Naujoji pensijų kaupimo sistema. http://www.pensijusistema.lt
7. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
http://www.socmin.lt/index.php?59005365
8. Informacinis portalas apie pensijų kaupimą.
http://www.pensija.lt/index.php/lt/20879/
9. „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ pensijų fondai. http://www.cu.lt/pension_funds3.php
10. „Sampo gyvybės draudimas“ pensijų fondai ir pensijų kaupimo sistema. http://www.gyvybe.com/index1.php?content=pages&page_id=206
11. „Ergo Lietuva Gyvybės draudimas“ pensijų fondai. http://www.ergo.lt/lt/privatus/paslaugos/pensijufondai/
12. „Hansa gyvybės draudimas“ pensijų fondai.
http://www.hansa.lt/fiziniams312.html
13. „Seesam gyvybės draudimas“ pensijų fondai. http://www.seesamlife.lt/additional_8_1.html
14. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. http://www.vdpt.lt
15. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija. http://www.vpk.lt/lt/index.php?fuseaction=pension.view
16. Draudimo rinkos naujienos. http://www.draudimas.lt/index.php/lt/

Leave a Comment