AZARTINIŲ LOŠIMŲ MOKESTIS, JO PRIVALUMAI

Turinys

1. Įvadas..............................2
2. Azartinių lošimų mokestis..............................3
3. Azartinių lošimų mokesčio įstatymo privalumai ir trūkumai............4
4. Ar sunku pradėti azartinių lošimų verslą.......................5
5. Azartinių lošimų mokesčio vaidmuo Lietuvos biudžete...............7
6. Ar pasikeitė situacija valstybės biudžete legalizavus azartinius lošimus......8
7. Išvados..............................10
8. Literatūra..............................11

Įvadas
Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, mokamus į valstybės (savivaldybių) biudžetus bei fondus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra nurodyti šie mokesčiai ir valstybės rinkliava: pridėtinės vertės mokestis; akcizai; gyventojų pajamų mokestis; įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis; žemės mokestis; mokestis už valstybinius gamtos išteklius; loterijų ir azartinių lošimų mokestis ir kiti.
Mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus bei foondus reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai. (1)
Kaip ir kasmet, valstybės iždą papildo surenkami įvairiausi mokesčiai, kurie šaliai padeda klestėti. Šiuo metu vykdoma mokesčių politika yra nusistovėjusi, bet tai tik gerina, didina Lietuvos ekonominį lygį. Tad ir mano šio darbo tikslas išsiaiškinti azartinių lošimų mokesčio
Darbo objektas – azartinių lošimų mokestis.
Darbo tikslas – azartinio lošimo mokesčio svarba valstybei
Darbo uždaviniai : įvertinti esamą padėti azartinių lošimų sektoriuje, išsiaiškinti azartinių lošimų mokesčio įstatymo trūkumus bei privalumus, atlikti situacijos analizę.

Azartinių lošimų mokestis

Kaip ir bet koks mokestis, turi tuurėti įstatymus, jog būtų įteisinta tvarka, reglamentai pagal kuriuos ir turi orientuotis mokesčių mokėtojai (šiuo atveju Juridiniai asmenys, kalbant apie azartinių lošimų mokesčius), jog viskas vyktų įstatymo nustatytais punktais, atvejais.
Azartinių lošimų mokesčio įstatymas priimtas Seime 2001 I m. gegužės 17 dieną, įsigaliojo 20

001 m. liepos I dieną (Valstybės žinios, 2001, Nr. 43-1496), 0 vėlesni jo pakeitimai įsigaliojo nuo 2002 m. rugsėjo 1 dienos (Valstybės žinios, 2002, Nr. 72-3011).
Mokesčio mokėtojai – Juridiniai asmenys, organizuojantys loterijas pagal Loterijų įstatymą ir organizuojantys azartinius lošimus pagal Azartinių lošimų įstatymą.
Šio mokesčio objektas:
• gautų įplaukų, atėmus faktiškai išmokėtus laimėjimus, suma, – organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas;
• lošimo įrenginys (lošimo automatas, ruletė, kortų arba kauliukų stalai), – organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus.
Mokesčio tarifai:
• 15 procentų mokesčio bazei, organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas.
• Fiksuotas dydis už kiekvieną lošimo įrenginį, organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus:
• už A kategorijos lošimo automatą – 1800 litų per ketvirtį;
• už B kategorijos lošimo automatą – 600 litų per ketvirtį;
• už ruletes, kortų arba kauliukų stalą -12 000 litų per ketvirtį.
Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai
Organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas, lošimų mokestis apskaičiuojamas, lošimų mokesčio bazei taaikant 15 proc. lošimų mokesčio tarifą.
Organizuojant stalo lošimus ir lošimus automatais, už kiekvieną įrengtą ruletės, kortų arba kauliukų stalą ir įrengtą lošimo automatą (įskaitant ir tą mėnesį, kai šie lošimų įrenginiai buvo pradėti naudoti: buvo išduotas (papildytas) leidimas atidaryti lošimo namus (kazino), lošimo automatų saloną) lošimų mokestį apskaičiuojamas, taikant nustatytus fiksuoto dydžio mokesčius.

Mokesčio sumokėjimas
Kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus iki kito ketvirčio 15 dienos, organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas.
Ne vėliau kaip per 5 dienas nuo kalendorinių metų ketvirčio pradžios, organizuojant stalo lošimus (ruletės, ko

ortų, kauliukų lošimus) ir lošimus automatais.
Pirmasis mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis, kurį išduodamas, papildomas arba pakeičiamas leidimas atidaryti automatų, Bingo saloną arba lošimo namus (kazino).
Pirmąjį mokestinį laikotarpį mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo leidimo atidaryti automatų, Bingo saloną arba lošimo namus (kazino) išdavimo, papildymo arba pakeitimo dienos.
Mokestis sumokamas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio teritorijoje yra įregistruotas juridinis asmuo.
Apibendrinant galima paminėti, jog 2001-05-17 LR Azartinių mokesčio įstatymas Nr.IX-326 reglamentuoja mokesčių apskaičiavimus, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką.

Azartinių lošimų mokesčio įstatymo privalumai ir trūkumai

Lošimo namai (kazino) – vieta, kurioje pagal patvirtintus lošimo reglamentus organizuojami stalo lošimai (ruletė, kortų, kauliukų lošimai), lošimai A kategorijos automatais.
Lošimo automatas – elektroninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi ir pralaimimi pinigai. Lošimo įrenginys apibūdinamas taip pat kaip ir lošimo automatas, išskyrus tai, kad pastarasis gali būti ir mechaninis prietaisas. (2)
Lošimų verslą reglamentuojančių įstatymų kaita žalinga valstybei. Neseniai sukako daugiau nei trys metai nuo tos dienos, kai Lietuvoje vėl pradėjo veikti legalūs lošimo namai. Per šį laikotarpį Azartinių lošimų ir lošimų mokesčio įstatymai buvo keičiami net 10 kartų. Dabar Seime užregistruota eilinė įstatymo pataisa Lietuvą gali nublokšti į situaciją, kuri buvo iki 2001 metų, kai įsigaliojo Azartinių lošimų įstatymas.
Žinoma, kai kurie įstatymo pakeitimai neduoda naudos, pvz.: kad tik pr

raėjusių metų rudenį rinkoje dirbančios lošimų verslo įmonės buvo priverstos pertvarkyti savo verslą – įstatymo pataisos atėmė galimybę steigti neriboto išlošimo automatų salonus. Anksčiau įsteigtus salonus reikėjo uždaryti arba pertvarkyti, tam papildomai skiriant nenumatytų lėšų. Paskutiniai Azartinių lošimų įstatymo taisymai įsigaliojo pačioje praėjusių metų pabaigoje. Rodėsi, kad pagaliau bus stabilu. Iš lošimų verslo valstybės biudžetas praėjusiais metais gavo beveik 9 mln. litų mokesčių ir šis skaičius nuolat auga.
Tačiau šiuo metu LR Seime yra užregistruota eilinė Azartinių lošimų įstatymo pataisa. Siūloma dar kartą keisti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias riboto išlošimo automatų verslą.

Naujoji pataisa „išskirtinė“ tuo, kad vėl siūlomą grįžti į netvarką, kuri egzistavo iki 2001 metų: siūloma lošimo automatus leisti statyti kiekviename bare.
Pataisos pateikėjai siūlo pripažinti, kad valstybės kontroliuojančios institucijos yra nepajėgios (arba tiesiog specialiai to nedaro) uždaryti dabar dar veikiančius nelegalius lošimo automatų salonus. Todėl siūlomas primityvus būdas – legalizuoti nelegalus.

Tačiau įstatymo pataisose net neužsimenama, kaip nuo azartinių lošimų bus apsaugomi nepilnamečiai, kaip vyks lošimo automatų kontrolė ir apskaita, kai jų skaičius išaugs keliasdešimt kartų. Juk, jei pataisa bus priimta, lošimo automatai bus statomi tam nepritaikytose patalpose, be video kontrolės ir specialios apsaugos, kuri veikia specializuotuose lošimo automatų salonuose.

Įstatymų kaita dažnai minima kaip viena pagrindinių kliūčių atbaidančių užsienio investicijas Lietuvoje. Gaila, be
et ši problema neaplenkė ir azartinių lošimų sektoriaus.

Taip pat pastebima įstatymų leidėjų pozicija. Ilga laiką azartas Lietuvoje buvo draudžiamas, tačiau legalizavus lošimų verslą, dabar siūloma jį padaryti sunkiai kontroliuojamą.
„Praėjusią savaitę jau septynerius metus veikianti Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) išplatino niūrų Azartinių lošimų įstatymo komentarą: “Vakarų Europos valstybėse riboto lošimo automatai užima 94 proc., o Lietuvoje 100 proc. rinkos užima neriboto lošimo automatai. Dabar veikiantis Azartinių lošimų įstatymas daugiausia atstovauja Rytų užsienio lošimo salonams, kur išlošimo suma neribojama, ir akivaizdžiai atima galimybę veikti bei konkuruoti riboto išlošimo automatams, kurių operatoriais, kaip rodo praktika, tampa Lietuvos verslininkai (.). NLŽVA pabrėžia, jog norinčių lošti visuomet atsiras, tačiau galima iki minimumo sumažinti tokių asmenų veiklos socialines pasekmes. „(3)

Ar sunku pradėti azartinių lošimų verslą
Pagal naująjį Azartinių lošimų įstatymą, tie, kurie nori Lietuvoje atidaryti lošimo automatų saloną, privalo turėti ne mažesnį kaip 2,15 mln. litų įstatinį kapitalą, o tie, kurie pretenduoja į lošimo namus, – 4 mln. litų kiekvieniems lošimo namams.
Bet kokiu atveju, kuriant azartinių lošimų įmonę, šiame versle įstatymai lemia didelią reikšmę. Kaip jau buvo minėta juridinis turi tūrėti nemažą pradinį kapitalą, vėliau turi pasirinkti į kokia verslo šaką orientuosis, na ir jei sėkingai dirbs, taip pat sį įstaiga sėkmingai turi mokėti įstatymu nustatytus mokesčius į valstybės iždą.
1. Juridiniai asmenys, organizuojantys loterijas, bingo, totalizatorių, lažybas, taikydami nustatytą mokesčio tarifą, loterijų ir lošimų mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą kiekvienam mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio 15 dienos.
2. Juridiniai asmenys, organizuojantys stalo lošimus (ruletės, kortų, kauliukų lošimus) ir lošimus automatais, už kiekvieną įrengtą ruletės, kortų arba kauliukų stalą ir įrengtą lošimo automatą loterijų ir lošimų mokestį apskaičiuoja nustatytus dydžius ir sumoka ne vėliau kaip per 5 dienas nuo mokestinio laikotarpio pradžios. Loterijų ir lošimų mokesčio už kiekvieną lošimo įrenginį pirmasis mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis, kurį išduodamas, papildomas arba pakeičiamas leidimas atidaryti automatų, bingo saloną arba lošimo namus (kazino). Pirmąjį mokestinį laikotarpį loterijų ir lošimų mokestis už kiekvieną lošimo įrenginį apskaičiuojamas ir sumokamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo leidimo atidaryti automatų, bingo saloną arba lošimo namus (kazino) išdavimo, papildymo arba pakeitimo dienos.
3. Lošimų įrenginiai, už kuriuos mokamas fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokestis, už kiekvieną mokestinį laikotarpį sumokėjus šį mokestį paženklinami specialiu ženklu Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nustatyta tvarka.
4. Loterijų ir lošimų mokestis sumokamas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio teritorijoje yra įregistruota įmonė.
Lietuvoje gali būti išduodamos licencijos organizuoti šiuos lošimus: 1) stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais;
2) lošimus B kategorijos automatais;
3) bingą;
4) totalizatorių;
5) lažybas.
Vienai bendrovei gali būti išduotos visų rūšių licencijos.
Azartinių lošimų mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą. Ne mažiau kaip
pusė šio mokesčio įplaukų turi tikslinę bei kilnią paskirtį, t.y. ne mažiau kaip 50 proc. azartinių lošimų mokesčio yra skiriama mokykloms kompiuterizuoti. Azartinių lošimų veiklą Lietuvoje prižiūri Valstybinių lošimų priežiūros komisija.
Tad bet kokiu atveju fizinis asmuo vargu ar įkurs azartinių lošimų įmonę, kadangi įstatymai numato griežtas taisykles, bet tai verčia į rinką žengti tik tvirtai besilaikančias firmas, bei pastovias pajamas gaunančias įmones, kurios yra pajėgios konkuruoti su konkurentais.

Azartinių lošimų mokesčio vaidmuo Lietuvos biudžete
Mokestinės pajamos – 90% bendro Lietuvos biudžeto pajamų
1 lentelė
Nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų 2003 m. planas
Pridėtinės vertės mokestis 43,9%
Gyventojų pajamų mokestis 25,1%
Akcizai 18,0%
Pelno mokestis 5,3%

Turto mokesčiai 3,3%
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 1,6%
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 1,2%
Cukraus mokestis 0,9%
Transporto priemonių mokestis 0,3%
Azartinių lošimų mokestis 0,2%
Mokestis už aplinkos teršimą 0,1%
Prekyviečių mokestis 0,1%
Prekių apyvartos mokestis 0,0%
Iš viso 100,0%

Iš šios lentelės galim spręsti, jog azartinių lošimų mokestis teužima tik 02% 5 valstyb4s biudžetą, bet reikia pastebėti, jog šis verslas pradėjo plėtotis visai neseniai, tik prieš 2 metus jis yra legalizuotas, kas gali pasakyti kas bus po 5m, manau jog pajamos kurios plauks į nacionalinį biudžetą iš azartinių lošimų sudarys nemažą dalį, gali viršyti net 3%.
Kaipgi sekasi šią viešai neįprastą veiklą plėtoti Lietuvoje? Šiuo metu Lietuvoje veikia du kazino (Vilniuje “Casino Planet” ir Klaipėdoje “Nesė”) ir trys azartinių lošimų automatų salonai. Per 2002 m. pirmąjį pusmetį Valstybinė lošimų priežiūros komisija išdavė II licencijų. Taigi lošimų verslas linkęs plėtotis. Lankytojų daugėja ir daugėja kurie domisi azartiniais lošimais, tačiau atkreipia dėmesį į nelegalius kazino, su kuriais legalios bendrovės priverstos dalyvauti nelygiavertėje konkurencijoje. Dar pažymima ir tai, kad 2002 m. valstybės biudžete planuota surinkti 25 mln. litų azartinių lošimų mokesčio, tačiau per pirmąjį tų metų pusmetį tesurinkta tik apie 615 tūkst. litų. Vadinasi, valstybės biudžeto planas nėra pakankamai pagrįstas.
Prognozuojama, kad šiais metais Lietuvoje atsidarys 5-7 nauji kazino salonai, lošimo namai bus steigiami mažesniuose šalies miestuose, o azartinius lošimus organizuojančios bendrovės mažiausiai 10 proc. padidins pajamas.
Lietuvos lošimų rinkos lyderė Estijos kapitalo bendrovė “Olympic Casino Group Baltija” šiemet ketina atidaryti du kazino salonus Vilniuje ir vieną – Klaipėdoje. Leidimų kazino salonams Vilniuje atidaryti šiuo metu laukia ir bendrovės “Nesė”, “Savas kazino” ir “VSGA”.
Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2004 metų azartinių lošimų rinkos duomenis skelbs vasario mėnesį.
Per devynis 2004 metų mėnesius Lietuvos azartinių lošimų įstaigose pralošta 60,927 mln. litų – 2,2 karto daugiau nei tuo pačiu 2003-iųjų laikotarpiu (27,297 mln. litų).
Keturiolikos azartinių lošimo bendrovių įplaukos pernai per tris ketvirčius siekė 258,3 mln. litų ir buvo 2,3 karto didesnės nei tuo pačiu 2003-iųjų laikotarpiu (109,6 mln. litų), laimėjimams išmokėta 198 mln. litų – 2,4 karto daugiau nei per devynis 2003 metų mėnesius.

Ar pasikeitė situacija valstybės biudžete legalizavus azartinius lošimus

Lietuvos azartinių lošimų įstaigose pernai pralošta 87,34 mln. litų – du kartus daugiau nei 2003-iaisiais (43,58 mln. litų). Pernai Lietuvos lošimų organizatoriai gavo 373,95 mln. įplaukų – 2,1 karto daugiau nei 2003 metais, kai įplaukos siekė 177 mln. litų.
Lošimus organizuojančių bendrovių laimėjimams pernai išmokėtos sumos išaugo tiek pat, kiek įplaukos, ir sudarė 286,6 mln. litų (2003 metais – 133,4 mln. litų).
2004 metai buvo pirmieji pilni azartinių lošimų bendrovių veiklos metai Lietuvoje ir rinka augo audringai. 2003-ieji buvo pasiruošimo ir įėjimo į rinką metai, o pernai lošimų organizatoriams niekas netrukdė. Šiemet rinka toliau vėl auga.
Daugiausiai pinigų gyventojai pernai pralošė kazino salonuose – 71,475 mln. litų.
Lietuvos kazino salonų įplaukos pernai sudarė 269,625 mln. litų, o laimėjimams išmokėta 198,15 mln. litų.
Pernai aštuonių bendrovių valdomuose 14-oje kazino salonų veikė 123 lošimų stalai ir 654 neriboto laimėjimo lošimų automatai.
Kazino salonų veikla Lietuvoje jau praktiškai stabilizavosi. Artimiausiais metais, gal netgi ir šiemet, kazino rinka bus perpildyta. Pastebima aiški kazino koncentracija Vilniuje, dar šis verslas juda Klaipėdoje, gal Kaune išsijudins.
Šiuo metu 8 iš 14 Lietuvos kazino salonų įsikūrę Vilniuje, 3 – Klaipėdoje, 2 – Kaune ir 1 – Palangoje. Šiais metais Lietuvoje atsidarys 5-7 nauji kazino salonai, o lošimo namų rinka plėsis į mažesnius šalies miestus.
Riboto laimėjimo lošimo automatais, kurių šalyje yra beveik 600, pernai žmonės pralošė 8,83 mln. litų. Riboto laimėjimo lošimus organizuojančios trys Lietuvos bendrovės pernai sulaukė 54,5 mln. litų įplaukų, laimėjimams išmokėjo 45,7 mln. litų.
Tiek riboto, tiek neriboto laimėjimo automatų, kurių Lietuvoje yra 1,25 tūkst., rinka Lietuvoje dar silpnai užpildyta ir turėtų plėtotis sparčiausiai.
Žinomas, jog Lietuvoje gali įsiterpti 12-15 tūkst. lošimo automatų, kol kas jų yra dešimt kartų mažiau. Manau, kad 15 tūkst. šis skaičius Lietuvoje nepasieks, bet 10 tūkst. per keletą metų tikrai pasieks. Dėl įvairių problemų automatų salonų verslas plečiasi ne taip sparčiai, kaip mes ir organizatoriai manėme.
Per lažybas pernai žmonės neteko 7 mln. litų. Lažybas organizuojančios bendrovės gavo 49,78 mln. litų įplaukų, o 42,75 mln. litų išmokėjo laimėjimams.
Lažybų verslas Lietuvoje turėtų stabilizuotis. Ko gero, 120 lažybų punktų skaičius yra optimalus Lietuvos rinkai, nebent ateitų nauji rinkos dalyviai.
Šiuo metu trys lažybas organizuojančios Lietuvos bendrovės turi 118 lažybų punktų.
Bet kokiu atveju, legalizavus azartinius lošimus vyriausybė išlošė, kadangi į Nacionalinį biudžetą pradėjo plaukti įplaukos.

Išvados
Tad pabaigus darbą, galima teigti, jog atsiradus (legalizavus vyriausybei) naujai azartiniams lošimams, bei nustačius mokesčius galima teigti, jog Lietuvos vyriausybė tikrai nepralošė. Statistika rodo, jog mokami mokesčiai (pajamos) valstybei į nacionalinį biudžetą, tai valstybei išeina į naudą.
Padėtis šiuo metu azartinių lošimų rinkoje gan stabili, bet ši niša kasmet užsipildo, konkurencija didėja, pasiūla ir paklausa taip pat didėja.
Bet kaip ir visada nėra dar tinkamai išspręsti kai kurie azartinių lošimų mokesčių įstatymo klausimai, kurių trūkumu piktnaudžiaujama.
Be faktas tai, jog Lietuvos valstybė sudaro labai geras sąlygas plėtoti šį verslą, kuriomis sėkmingai gali pasinaudoti ir Lietuvos piliečiai.
Apibendrinant manau būtina paminėti tai, jog bet kokiu atveju, legalizavus azartinius lošimus vyriausybė išlošė, kadangi į Nacionalinį biudžetą pradėjo plaukti įplaukos.

Literatūra:
1. www.svv.lt/index.php/lt/29783/
2. www.vmi.lt
3. www.lrytas.lt

Leave a Comment