Estija ir Lietuva palyginimas

1094 0

 

VILIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSIETAS

FUNDAMENTINIŲ MOKLŲ FAKULTETAS

INFORMACINIŲ SISTEMŲ KATEDRA

 

Ekonomikos teorija

Pirmoji savarankiško darbo užduotis

 

Atliko: VISit-14 grupės studentas (-ė)

 

Priėmė: dėstytoja

 

Vilnius, 2016

 

Turinys

 

1Įvadas 3

2Estijos ir Lietuvos biudžetas 4

3Mokesčių analizė nuo 2000 metų (reformos ypatumai) 7

3.1Lietuvos mokesčių sistema 7

3.2Estijos mokesčių sistema 10

4Socialinė apsauga 12

5Išvados 13

6Literatūra 14

 

Įvadas

 

Ekonomikos augimas yra vienas iš svarbiausių šalies makroekonominės raidos rodiklių. Ilgu laikotarpiu ekonomikos augimo skirtumai lemia nevienodą šalių pragyvenimo, taigi ir gyventojų gerovės lygį. Nors ekonomikos augimą galima susieti su daugelio ekonominių rodiklių kitimu, praktikoje jam išmatuoti dažniausiai taikomas bendrojo vidaus produkto (BVVP) pokytis per tam tikrą laikotarpį (paprastai realiojo BVP pokytis procentais per metus). Todėl pasirinkau dvi labai panašias, tiek dydžiu, tiek pajamomis, tiek gyventojų skaičiumi šalis ir išanalizuosiu šių šalių ekonominę padėtį.

Darbo tema: Estijos ir Lietuvos ekonominė analizė.

Darbo tikslai:

Išnagrinėti Estijos ir Lietuvos biudžetus.

Išnagrinėti Estijos ir Lietuvos mokesčių sistemas.

Palyginti socialines apsaugas.

 

Estijos ir Lietuvos biudžetas

 

Valstybės biudžetas yra finansų planas, kuriame parodomos finansiniais metais planuojamos pajamos ir išlaidos, jis yra pagrindinė priemonė vykdant valstybės funkcijas. Pajamos į valstybės biudžetą patenka iš šalyje sumokamų mokesčių ir nemokestinių pajamų bei Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Valstybės išlaidos yra tiesiogiai susijusios su valstybės funkcijomis ekonomine, socialine bei politine prasme, jos yra skirtos svarbiausiems visuomenės poreikiams tenkinti. Valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų analizė yra itin akt

tuali tema, nes šių duomenų nagrinėjimas būtinas planuojant būsimųjų metų biudžetus, o teisingas biudžeto planavimas padeda išvengti problemų, kurios gali atsirasti susidarius biudžeto deficitui. Lietuvos valstybės biudžeto deficitas prasidėjus ekonominei krizei žymai padidėjo, o Estijoje situacija buvo priešinga – deficitas sumažėjo. Todėl palyginti Lietuvos ir Estijos biudžetų pajamas ir išlaidas yra svarbu, siekiant išsiaiškinti biudžetų skirtumus bei to priežastis.

Dažniausios valstybės biudžeto pajamų mažėjimo Lietuvoje priežastys yra: valstybės biudžeto mokestinių pajamų nesurinkimas dėl esančios sudėtingos mokesčių sistemos, nepakankamai efektyvus pats mokesčių surinkimo procesas ir administravimo procedūrų trūkumas bei įmonių nemokumas; aukštas šešėlinės ekonomikos lygis, vengimas mokėti mokesčius, korupcija, nusikalstama veikla ir kt. Estija skiriasi nuo Lietuvos tuo, jog joje galioja mažesnis PVM tarifas, neapmokestinami fiziniams asmenims mokami dividendai ir gyventojų nekilnojamasis turtas beii pelnui taikoma investicijų lengvata. Nepaisant visų minėtų lengvatų Estija perskirsto didesnę savo BVP dalį nei Lietuva. Taigi, mokesčių administravimas Estijoje yra daug geresnis, tačiau kaip skiriasi Lietuvos ir Estijos pajamų struktūra pavaizduota 1-2 paveiksluose.

1 pav. LR valstybės biudžeto pajamų struktūra

2 pav. Estijos valstybės biudžeto pajamų struktūra

Lietuvos ir Estijos valstybės biudžeto struktūra turi daugiau skirtumų, nei panašumų. Lietuvoje socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo fondai yra atskiri, ir neįeina į valstybės biudžetą. O Estijoje, ši sfera yra įskaičiuojama į valstybės biudžetą, ir pajamos surenkamos socialinio draud

dimo įmokų pavidalu yra antras pagal svarbą lėšų šaltinis (nagrinėjamu laikotarpiu įmokos siekė apie 30-37 proc. visų pajamų).

Estijoje tiek išlaidos, tiek ir pajamos vienam šalies gyventojui visu analizuojamu laikotarpiu yra žymiai didesnės ir siekia apie 4 – 5,5 tūkst. EUR, kai Lietuvoje šis rodiklis yra apie 1,5 – 2,5 tūkst. EUR. Tačiau jei Estijoje socialinis draudimas nebūtų įskaičiuojamas į valstybės biudžetą, tuomet pajamos ir išlaidos vienam gyventojui būtų apie 3 – 3,5 tūkst. EUR. Pajamų ir išlaidų vienam gyventojui rodiklių kitimo tendencija abiejose šalyse yra panaši – 2009-2010 metais šios lėšos mažėjo, o vėliau pradėjo didėti. Taip pat abiejose analizuojamose valstybėse 2008-2012 metais išlaidos gyventojui buvo didesnės, nei pajamos. Dar vienas svarbus aspektas yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų vienam gyventojui – Lietuvoje šis skirtumas buvo didžiausias 2010 metais ir siekė apie 350 EUR, o mažiausias jis buvo 2012 metais apie 60 eur. Tai yra viena iš reikšmingų priežasčių, dėl ko mažėja šalies biudžeto nesubalansuotumas. Estijoje situacija gerokai skiriasi – šių lėšų skirtumas padidėjo 2011-2012 metais, ir šiuo metu jis turėtų sudaryti apie 900 EUR. Tai viena iš priežasčių, paaiškinančių didėjantį Estijos valstybės biudžeto deficitą pastaraisiais metais.

 

Mokesčių analizė nuo 2000 metų (reformos ypatumai)

 

Lietuvos mokesčių sistema

 

Lietuvos mokesčių sistema yra sudėtinga ir sunkiai suvokiama mokesčių mokėtojams, jos neįmanoma efektyviai valdyti. Įmonės mokesčių politika sąlygojama nepalankių, nenumatytų įvykių mokesčių srityje. Nuolatos egzistuoja rizika neteisingai ir ne laiku

u atsiskaityti su biudžetu ir rizika prarasti mokesčių lengvatas, pakeitus ar išleidus naujus mokesčių įstatymus.

Lietuvos Respublikos mokesčių sistema atsispindi 1 paveiksle.

 

VIETINIAI (savivaldybių)

Gyventojų pajamų mokestis (nuo 2003 01 01)

Žemės mokestis

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis

Vietinė rinkliava

Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis

VALSTYBĖS

Gyventojų pajamų mokestis (nuo 2003 01 01)

Pelno mokestis

Pridėtinės vertės mokestis

Akcizai

Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai

Valstybės rinkliava

Konsulinis mokestis

Mokestis už valstybinius gamtos turtus

Naftos ir dujų išteklių mokestis

Mokestis už gamtos teršimą

Transporto priemonių mokestis

Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą

Įmokos į sveikatos draudimo fondą

Įmokos į Garantinį fondą

Azartinių lošimų mokestis

Prekių apyvartos mokestis

Cukraus mokestis

Mokesčiai už PNO registravimą

 

1 pav. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema

 

Kaip matome iš pateiktos Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos schemos, Lietuvos mokesčių sistemoje dominuoja trys mokesčių grupės:

pajamų ir pelno,

socialinio draudimo,

prekių bei paslaugų mokesčiai.

 

Mokesčių reforma Lietuvoje sukėlė prieštaringų vertinimų. Visuomenė skundžiasi, jog mokesčių našta didėja – tam pritaria ir kai kurie mokesčių ekspertai. Bet Lietuvos Vyriausybė deklaruoja vykdanti mokesčių naštos mažinimo politiką.

2002 metais įsigaliojo ar buvo priimti ir įsigaliojo nuo 2003 metų pradžios keturi pagrindiniai mokesčių įstatymai:

Pelno mokesčio įstatymas ( įsigaliojo nuo 2002 metų sausio 1 d.);

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas ( įsigaliojo nuo 2002 metų liepos 1 d.);

Akcizų įstatymas (įsigaliojo nuo 2002 metų liepos 1 d.);

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas ( įsigaliojo nuo 2003 metų sausio 1 d.).

 

Pelno mokesčio reformai Lietuvoje buvo iškelti du svarbiausi siektini tikslai:

Sumažinti disbalansą tarp įmonių ir gyventojų apmokestinimo;

Padidinti Lietuvos konkurencingumą regione.

Vadovaujantis šiais tikslais buvo nustatyti pagrindiniai reikalavimai naujai pelno mokesčio sistemai

i:

pelno apskaičiavimo sistemos paprastumas – gerokai mažesnis pagrindinis tarifas, įvairių lengvatų atsisakymas;

išlaidų pripažinimo sąnaudoms supaprastinimas – leidžiama atskaityti viskas, kas susiję su pajamų uždirbimu, o ne tik tai, ką konkrečiai nurodo įstatymas;

pagreitintos amortizacijos įvedimas bei naujų tachnologijų naudojimo skatinimas;

finansinių investicijų į įmones bei tuo pat metu ir į valstybę pritraukimas ( šiuo atveju neturimos omenyje materialios investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą);

mokesčių vengimo prevencija.

Atsižvelgiant į iškeltus tikslus bei reikalavimus, galima išskirti pagrindines ir svarbiausias naujo Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, kurias galima būtų įvardyti kaip naujos įmonių pajamų apmokestinimo sistemos privalumus, palyginti su senąją sistema:

a) pelno mokesčio tarifo sumažinimas (pagrindinis pelno mokesčio tarifas – 15 %, palyginti su 24 % 2001 m.);

b) pagreitintos amortizacijos (nusidėvėjimo) sistemos įdiegimas (ypač skatinant aukštų technologijų įsigyjimą – suteikiant galimybę pagreitinti nudėvėti kompiuterinę techniką bei programinę įrangą, o taip pat iš karto įtraukti į sąnaudas mokslo tiriamuosius darbus);

c) nauja koncepcija apmokestinant dividendus: dalyvavimo išimtis (neapmokestinami dividendai, kuriuos gauna savininkai, valdantys daugiau nei 10 % įmonės akcinio kapitalo, kitu atveju dividendai apmokestinami 15 % vietoje buvusių 29 %);

d) priemonės dėl piktnaudžiavimo ir mokesčių planavimo (CFC) taisyklės; pardavimas o ne nuoma; nuostolių perkėlimas; išmokos į tikslines teritorijas; hibridų apmokestinimas);

e) tarptautinio apmokestinimo reglamentavimas (norėtume įdiegti (kelios priemonės naujuose įstatymuose jau priimtos) dvigubo apmokestinimo išvengimo priemonės, kurios kartu apimtų ir priemones, skirtas sumažinti mokesčių planavimą).

 

Gyventojų pajamų apmokestinimu reforma buvo si. . .

Join the Conversation