VILIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSIETAS
FUNDAMENTINIŲ MOKLŲ FAKULTETAS
INFORMACINIŲ SISTEMŲ KATEDRA
Ekonomikos teorija
Pirmoji savarankiško darbo užduotis
Atliko: VISit-14 grupės studentas (-ė)
Priėmė: dėstytoja
Vilnius, 2016
Turinys
1Įvadas 3
2Estijos ir Lietuvos biudžetas 4
3Mokesčių analizė nuo 2000 metų (reformos ypatumai) 7
3.1Lietuvos mokesčių sistema 7
3.2Estijos mokesčių sistema 10
4Socialinė apsauga 12
5Išvados 13
6Literatūra 14
Įvadas
Ekonomikos augimas yra vienas iš svarbiausių šalies makroekonominės raidos rodiklių. Ilgu laikotarpiu ekonomikos augimo skirtumai lemia nevienodą šalių pragyvenimo, taigi ir gyventojų gerovės lygį. Nors ekonomikos augimą galima susieti su daugelio ekonominių rodiklių kitimu, praktikoje jam išmatuoti dažniausiai taikomas bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per tam tikrą laikotarpį (paprastai realiojo BVP pokytis procentais per metus). Todėl pasirinkau dvi labai panašias, tiek dydžiu, tiek pajamomis, tiek gyventojų skaičiumi šalis ir išanalizuosiu šių šalių ekonominę padėtį.
Darbo tema: Estijos ir Lietuvos ekonominė analizė.
Darbo tikslai:
Išnagrinėti Estijos ir Lietuvos biudžetus.
Išnagrinėti Estijos ir Lietuvos mokesčių sistemas.
Palyginti socialines apsaugas.
Estijos ir Lietuvos biudžetas
Valstybės biudžetas yra finansų planas, kuriame parodomos finansiniais metais planuojamos pajamos ir išlaidos, jis yra pagrindinė priemonė vykdant valstybės funkcijas. Pajamos į valstybės biudžetą patenka iš šalyje sumokamų mokesčių ir nemokestinių pajamų bei Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Valstybės išlaidos yra tiesiogiai susijusios su valstybės funkcijomis ekonomine, socialine bei politine prasme, jos yra skirtos svarbiausiems visuomenės poreikiams tenkinti. Valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų analizė yra itin aktuali tema, nes šių duomenų nagrinėjimas būtinas planuojant būsimųjų metų biudžetus, o teisingas biudžeto planavimas padeda išvengti problemų, kurios gali atsirasti susidarius biudžeto deficitui. Lietuvos valstybės biudžeto deficitas prasidėjus ekonominei krizei žymai padidėjo, o Estijoje situacija buvo priešinga – deficitas sumažėjo. Todėl palyginti Lietuvos ir Estijos biudžetų pajamas ir išlaidas yra svarbu, siekiant išsiaiškinti biudžetų skirtumus bei to priežastis.
Dažniausios valstybės biudžeto pajamų mažėjimo Lietuvoje priežastys yra: valstybės biudžeto mokestinių pajamų nesurinkimas dėl esančios sudėtingos mokesčių sistemos, nepakankamai efektyvus pats mokesčių surinkimo procesas ir administravimo procedūrų trūkumas bei įmonių nemokumas; aukštas šešėlinės ekonomikos lygis, vengimas mokėti mokesčius, korupcija, nusikalstama veikla ir kt. Estija skiriasi nuo Lietuvos tuo, jog joje galioja mažesnis PVM tarifas, neapmokestinami fiziniams asmenims mokami dividendai ir gyventojų nekilnojamasis turtas bei pelnui taikoma investicijų lengvata. Nepaisant visų minėtų lengvatų Estija perskirsto didesnę savo BVP dalį nei Lietuva. Taigi, mokesčių administravimas Estijoje yra daug geresnis, tačiau kaip skiriasi Lietuvos ir Estijos pajamų struktūra pavaizduota 1-2 paveiksluose.
1 pav. LR valstybės biudžeto pajamų struktūra
2 pav. Estijos valstybės biudžeto pajamų struktūra
Lietuvos ir Estijos valstybės biudžeto struktūra turi daugiau skirtumų, nei panašumų. Lietuvoje socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo fondai yra atskiri, ir neįeina į valstybės biudžetą. O Estijoje, ši sfera yra įskaičiuojama į valstybės biudžetą, ir pajamos surenkamos socialinio draudimo įmokų pavidalu yra antras pagal svarbą lėšų šaltinis (nagrinėjamu laikotarpiu įmokos siekė apie 30-37 proc. visų pajamų).
Estijoje tiek išlaidos, tiek ir pajamos vienam šalies gyventojui visu analizuojamu laikotarpiu yra žymiai didesnės ir siekia apie 4 – 5,5 tūkst. EUR, kai Lietuvoje šis rodiklis yra apie 1,5 – 2,5 tūkst. EUR. Tačiau jei Estijoje socialinis draudimas nebūtų įskaičiuojamas į valstybės biudžetą, tuomet pajamos ir išlaidos vienam gyventojui būtų apie 3 – 3,5 tūkst. EUR. Pajamų ir išlaidų vienam gyventojui rodiklių kitimo tendencija abiejose šalyse yra panaši – 2009-2010 metais šios lėšos mažėjo, o vėliau pradėjo didėti. Taip pat abiejose analizuojamose valstybėse 2008-2012 metais išlaidos gyventojui buvo didesnės, nei pajamos. Dar vienas svarbus aspektas yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų vienam gyventojui – Lietuvoje šis skirtumas buvo didžiausias 2010 metais ir siekė apie 350 EUR, o mažiausias jis buvo 2012 metais apie 60 eur. Tai yra viena iš reikšmingų priežasčių, dėl ko mažėja šalies biudžeto nesubalansuotumas. Estijoje situacija gerokai skiriasi – šių lėšų skirtumas padidėjo 2011-2012 metais, ir šiuo metu jis turėtų sudaryti apie 900 EUR. Tai viena iš priežasčių, paaiškinančių didėjantį Estijos valstybės biudžeto deficitą pastaraisiais metais.
Mokesčių analizė nuo 2000 metų (reformos ypatumai)
Lietuvos mokesčių sistema
Lietuvos mokesčių sistema yra sudėtinga ir sunkiai suvokiama mokesčių mokėtojams, jos neįmanoma efektyviai valdyti. Įmonės mokesčių politika sąlygojama nepalankių, nenumatytų įvykių mokesčių srityje. Nuolatos egzistuoja rizika neteisingai ir ne laiku atsiskaityti su biudžetu ir rizika prarasti mokesčių lengvatas, pakeitus ar išleidus naujus mokesčių įstatymus.
Lietuvos Respublikos mokesčių sistema atsispindi 1 paveiksle.
VIETINIAI (savivaldybių)
Gyventojų pajamų mokestis (nuo 2003 01 01)
Žemės mokestis
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis
Vietinė rinkliava
Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis
VALSTYBĖS
Gyventojų pajamų mokestis (nuo 2003 01 01)
Pelno mokestis
Pridėtinės vertės mokestis
Akcizai
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai
Valstybės rinkliava
Konsulinis mokestis
Mokestis už valstybinius gamtos turtus
Naftos ir dujų išteklių mokestis
Mokestis už gamtos teršimą
Transporto priemonių mokestis
Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą
Įmokos į sveikatos draudimo fondą
Įmokos į Garantinį fondą
Azartinių lošimų mokestis
Prekių apyvartos mokestis
Cukraus mokestis
Mokesčiai už PNO registravimą
1 pav. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema
Kaip matome iš pateiktos Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos schemos, Lietuvos mokesčių sistemoje dominuoja trys mokesčių grupės:
pajamų ir pelno,
socialinio draudimo,
prekių bei paslaugų mokesčiai.
Mokesčių reforma Lietuvoje sukėlė prieštaringų vertinimų. Visuomenė skundžiasi, jog mokesčių našta didėja – tam pritaria ir kai kurie mokesčių ekspertai. Bet Lietuvos Vyriausybė deklaruoja vykdanti mokesčių naštos mažinimo politiką.
2002 metais įsigaliojo ar buvo priimti ir įsigaliojo nuo 2003 metų pradžios keturi pagrindiniai mokesčių įstatymai:
Pelno mokesčio įstatymas ( įsigaliojo nuo 2002 metų sausio 1 d.);
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas ( įsigaliojo nuo 2002 metų liepos 1 d.);
Akcizų įstatymas (įsigaliojo nuo 2002 metų liepos 1 d.);
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas ( įsigaliojo nuo 2003 metų sausio 1 d.).
Pelno mokesčio reformai Lietuvoje buvo iškelti du svarbiausi siektini tikslai:
Sumažinti disbalansą tarp įmonių ir gyventojų apmokestinimo;
Padidinti Lietuvos konkurencingumą regione.
Vadovaujantis šiais tikslais buvo nustatyti pagrindiniai reikalavimai naujai pelno mokesčio sistemai:
pelno apskaičiavimo sistemos paprastumas – gerokai mažesnis pagrindinis tarifas, įvairių lengvatų atsisakymas;
išlaidų pripažinimo sąnaudoms supaprastinimas – leidžiama atskaityti viskas, kas susiję su pajamų uždirbimu, o ne tik tai, ką konkrečiai nurodo įstatymas;
pagreitintos amortizacijos įvedimas bei naujų tachnologijų naudojimo skatinimas;
finansinių investicijų į įmones bei tuo pat metu ir į valstybę pritraukimas ( šiuo atveju neturimos omenyje materialios investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą);
mokesčių vengimo prevencija.
Atsižvelgiant į iškeltus tikslus bei reikalavimus, galima išskirti pagrindines ir svarbiausias naujo Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, kurias galima būtų įvardyti kaip naujos įmonių pajamų apmokestinimo sistemos privalumus, palyginti su senąją sistema:
a) pelno mokesčio tarifo sumažinimas (pagrindinis pelno mokesčio tarifas – 15 %, palyginti su 24 % 2001 m.);
b) pagreitintos amortizacijos (nusidėvėjimo) sistemos įdiegimas (ypač skatinant aukštų technologijų įsigyjimą – suteikiant galimybę pagreitinti nudėvėti kompiuterinę techniką bei programinę įrangą, o taip pat iš karto įtraukti į sąnaudas mokslo tiriamuosius darbus);
c) nauja koncepcija apmokestinant dividendus: dalyvavimo išimtis (neapmokestinami dividendai, kuriuos gauna savininkai, valdantys daugiau nei 10 % įmonės akcinio kapitalo, kitu atveju dividendai apmokestinami 15 % vietoje buvusių 29 %);
d) priemonės dėl piktnaudžiavimo ir mokesčių planavimo (CFC) taisyklės; pardavimas o ne nuoma; nuostolių perkėlimas; išmokos į tikslines teritorijas; hibridų apmokestinimas);
e) tarptautinio apmokestinimo reglamentavimas (norėtume įdiegti (kelios priemonės naujuose įstatymuose jau priimtos) dvigubo apmokestinimo išvengimo priemonės, kurios kartu apimtų ir priemones, skirtas sumažinti mokesčių planavimą).
Gyventojų pajamų apmokestinimu reforma buvo siekiama dviejų tikslų:
sumažinti gyventojų pajamų apmokestinimą;
supaprastinti gyventojų pajamų apmokestinimą.
Pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti šiuos tikslus nuo 2003 metų įsigaliojusiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir kurios turėtų būti traktuojamos kaip naujosios gyventojų pajamų apmokestinimo sistemos privalumai, palyginti su buvusia sistema, būtų šios:
esminis neapmokestinamojo minimumo didinimas;
išlaidų minusavimo įdiegimas (įmokos į pensijų fondus, gyvybės draudimo įmokos, būsto paskolų palūkanos, švietimo išlaidos);
sumažintas mokesčių tarifų skaičius (priklausomai nuo pajamų šaltinio taikomi tik 2 tarifai vietoj buvusių 8);
visuotinio deklaravimo įdiegimas (teikiant metines pajamų mokesčio deklaracijas).
Estijos mokesčių sistema
Mokesčių konkurencijos problemą aštriai kelia didelių mokesčių šalių valdžią ir jų interesams atstovaujančios tarptautinės organizacijos. Mokesčių konkurencija vyksta dėl vartotojų, nes kiekvienas vartotojas nori pirkti pigesnes ir kokybiškesnes prekes, O kas gi yra žalingos mokesčių konkurencijos kriterijus? Vienas iš jų – šalių nenoras keistis informacija apie piliečius, turinčius sąskaitas bankuose. Kitas kriterijus – ar vietos ir užsienio kapitalui taikomos skirtingos taisyklės ir ar mokesčių taisyklės pritraukia užsienio kapitalą. Šiems kriterijams neprieštaravo nei Estija, nei Lietuva, tačiau buvo jaučiamas neoficialus spaudimas nedaryti žalingos mokesčių konkurencijos (dėl pelno mokesčio panaikinimo Estijoje).
Konkurencija mokesčių srityje yra natūralus globalios valdžios sanitaras – ji skatina visas valstybes riboti savo išlaidas ir savo funkcijų plėtrą. Nesant mokesčių konkurencijos, pasaulinė valdžia išsigimtų ir anksčiau ar vėliau būtu išprovokuota revoliucija.
Ką tik iš totalitarizmo išsilaisvinusi valstybė turi ne tik siekti savo materialinės naudos, bet ir perspėti vakarų šalis dėl visiems gresiančio pavojaus.
Šalies valdžia turi užtikrinti, kad stodama į tarptautinius blokus, Estija neprarastų suverenumo mokesčių nustatymo srityje.
Estijoje mokesčių sistema yra dvejopa:
yra valstybiniai mokesčiai, nustatyti įstatymų,
apygardos ar miestų tarybų, galiojančių tik jų administracinėse valdose nustatyti mokesčiai.
Valstybiniai mokesčiai yra:
pajamų mokestis (26% nuo pajamų dydžio);
socialinio draudimo mokestis (33% atlyginimo dydžio (moka darbdavys));
mokestis pensijų fondui ( 2% nuo pajamų dydžio);
mokestis nuo nedarbo (1% nuo pajamų dydžio darbuotojas ir 0,5% darbdavys iš darbo užmokesčio fondo);
žemės mokestis ( nuo 0,1 iki 2,5% žemės vertės);
pridėtinės vertės mokestis;
akcizo mokestis (taikomas naftos produktams, automobiliams, tarai, tabakui ir alkoholiui);
azartinių lošimų mokestis.
Estija paprastą ir našią mokesčių sistemą ėmė kurti 1991 metais. 1992 m. PVM norma buvo padidinta nuo 10 iki 18 procentų. Akcizo mokesčiai buvo įvesti iš naujo arba padidinti, žemės mokestis nustatytas iki – 2 procentai. 1992-1993 m. Estija panaikino beveik visus importo muitus (nors nuo 2000 m. sausio ketina vėl įvesti kai kuriuos muitus siekdama kompensuoti įplaukas, kurias praras, kai priims sprendimą panaikinti įmonių pelno mokestį), įmonių pelno mokesčiai buvo konsoliduoti taikant vieną normą, iš pradžių 35 proc., vėliau ją sumažinus iki dabartinių 26 proc., o nuo 2000 m. sausio mėnesio įmonių pelno mokestis apskritai buvo panaikintas. Vienoda 26 proc. norma taikoma fizinių asmenų pajamoms. Iki to, šalia socialinio draudimo įmokų (20 proc.) buvo įvestas 13 proc. sveikatos draudimo mokestis.
Socialinė apsauga
Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra mažiausios Baltijos šalyse. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 222 euro, tuo tarpu, Estijoje – 304 euro, nepriklausomai nuo to, kad šiose šalyse vieną pensininką išlaiko mažesnis dirbančiųjų skaičius. Vidutinis atlyginimas, lyginant dvi Baltijos šalis, didžiausias yra Estijoje (790 euro), o mažiausias Lietuvoje (603 euro). Ekspertų teigimu, dėl prastėjančių demografinių prognozių, emigracijos, ateityje vienam pensininkui teks vis mažiau dirbančiųjų, todėl, kalbant apie Lietuvos atvejį, prognozuojama, kad senatvės pensijos šioje šalyje dar labiau mažės.
Siekiant padidinti senatvės pensijas, sušvelninti demografines, ekonomines problemas Lietuvos, Estijos valdžia imasi tam tikrų pakitimų įgyvendintose senatvės pensijų reformose. Pagrindinės naujovės pensijų sistemose yra pensinio amžiaus ilginimas bei įmokų į II-ąją pensijų pakopą mažinimas. Estijos atveju, įmokų sustabdymas.
Pasaulinė ekonominė krizė parodė, kad valstybių Vyriausybės ir toliau turi tęsti senatvės pensijų reformas, siekiant užtikrinti, kad viešų ir privačių pensijų pajamos būtų socialiai bei finansiškai tvarios. Valstybių deficitiniai biudžetai nepajėgia mokėti dosnių valstybinių pensijų, o privačių pensijų schemų veiklos rezultatai nukentėjo per ekonominę krizę. Tad tolesnė pensijų sistemos reforma turėtų apimti griežtesnį reguliavimą, veiksmingesnį administravimą, aiškesnią informaciją apie riziką, investavimo rezultatus bei automatišką perėjimą prie mažiau rizikingų investicijų, artėjant pensiniam amžiui.
Išvados
Lietuvoje vyravus finansinei krizei, buvo daug mokestinių pakeitimų, kas tik dar labiau pablogino ekonominę padėtį, kuomet Estijoje buvo efektyviau vykdoma biudžeto išlaidų kontrolė bei išlaikyta stabilesnė mokestinė sistema. Dėl to Estijoje tiek išlaidos, tiek ir pajamos vienam šalies gyventojui yra didesnės nei Lietuvoje. Taigi nors skirtumai tarp Lietuvos ir Estijos ekonomikų nėra labai dideli, tačiau Estijai pavyko pasiekti Mastrichto kriterijus: sumažinti biudžeto deficitą bei turėti leistiną valstybės skolos lygį, kas leido 2011 m. Estijai įsivesti eurą.
Literatūra
https://www.wikipedia.org/
BUŠKEVIČIŪTĖ, E.; PUKELIENĖ, V. (2003). Valstybės mokesčių sistema. Kaunas: Technologija.
PETRAVIČIŪTĖ, E. Mokesčių našta vis dar auga.
http://ec.europa.eu/employment_social/empl_portal/SSRinEU/Your%20social%20security%20rights%20in%20Estonia_lt.pdf
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120604_101451-47633/DS.005.0.01.ETD