Verslas ir mokesčiai

by

Verslas ir mokesčiai

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………3

1. Mokesčių politika Lietuvoje………………………………………………….4

1.1. Mokesčių reikšmė ir būtinumas vykdant valstybės funkcijas…………….4

1.2. Mokesčių samprata, rūšys, struktūra……………………………………….5

2. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema……………………………………..7

2.1. Fizinių asmenų pajamų mokestis……………………………………………8

2.2. Juridinių asmenų pelno mokestis……………………………………………9

2.3. Pridėtinės vertės mokestis, jo reikšmė……………………………………..10

2.4. Akcizų mokestis, akcizų objektas…………………………………………..11

2.5. Kiti mokesčiai………………………………………………………………..12

2.6. Mokestinių išteklių formavimas, naudojimas ir paskirstymas……………13

3. Užsienio valstybių mokesčių sistemos………………………………………15

4. Mokesčių poveikis verslui……………………………………………………17

Išvados…………………………………………………………………………….19

Literatūros sąrašas……………………………………………………………….20

Priedai……………………………………………………………………………..21

Įvadas

Pasirinkau rašyti šią temą, suvokdama jos aktualumą mūsų dienomis. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, aktualu parengti tobulą mokesčių sistemos modelį, kuris atitiktų išsivysčiusių šalių mokesčių sistemų reikalavimus, bei skatintų savanorišką mokesčių mokėjimą. Kiekviena valstybė veikdama per parlamentą ir valdymo organus, atlieka daug įvairių funkcijų – apsaugos, gamybinės komercinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno, visuomenės reakcijos) ir administracines funkcijas. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių svarbiausias, nuo seniausių laikų žinomas šaltinis yra mokesčiai. Valstybės valdžia jokio produkto nesukuria ir be mokesčių gyvuoti negalėtų.1990 metais atkūrus nepriklausomybę, kartu formuojasi šalies mokesčių sistema. Per aštuonerius nepriklausomybės metus priimta nemažai įstatymų (18), nutarimų ir mėginama jais reguliuoti krašto ekonominius bei socialinius procesus.Užsienio valstybių mokesčių sistemos formavosi daugelį dešimtmečių. Lietuvos valstybės mokesčių sistema dar tik kuriama ir būsimajam ar jau dabartiniam verslininkui bei vadybininkui administratoriui, norint priimti kvalifikuotus sprendimus, svarbu šiuos sudėtingus finansinius santykius pažinti, suvokti, analizuoti. Dabartinėmis rinkos santykių įtvirtinimo Lietuvoje sąlygomis sėkmingai užsiimti verslu Lietuvoje galima jei: bet kuris ekonomiškai aktyvus žmogus, ryžęsis verslininkauti, nuodugniai suvokia verslo esmę ir dėsningumus, gerai žino efektyvaus verslininkavimo principus ir jų veiksmingo materializavimo būdus; valstybė nevaržo verslininkų ūkinio savarankiškumo ir iniciatyvos, prireikus visakeriopai skatina verslo įmonių veiklą. Verslininkui svarbu numatyti painią socialinių ir ekonominių pokyčių rinkoje grandinę, kad galėtų naudingai, laiku ir operatyviai jais pasinaudoti.Šio darbo tikslas – atskleisti apmokestinimo teorinius pagrindus, pateikti Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių mokesčių sistemas, jų formavimo dėsningumus bei poveikį verslui.Apibendrindama norėčiau paaiškinti kursinio darbo turinį. Pirmajame jo skyriuje perteiksiu mokesčių sampratą, rūšis, struktūrą, jų reikšmę, būtinumą vykdant valstybės funkcijas. Antrajame skyriuje plačiau panagrinėsiu Lietuvos mokesčių sistemą, jos atskirus mokesčius ir jų taikymo problemas. Kadangi Lietuvos Respublikos mokesčių sistema dar tik formuojasi, trečiajame skyriuje pristatysiu ir užsienio šalių mokesčių sistemas, kurios, kaip minėjau, formavosi ištisus dešimtmečius ir rinkos ekonomikos sąlygomis sukaupė patirtį naudingą ir Lietuvai. Paskutiniajame skyriuje pasamprotausiu apie Lietuvos mokesčių sistemos efektyvumą, jos poveikį verslui, supažindinsiu su mokesčių reforma. Konkretesnį mokesčių poveikį verslui atspindėsiu analizuodama alaus pramonės būklę Lietuvoje per pastaruosius keletą metų. Pabaigoje pateiksiu susistemintas darbo išvadas.

1. Mokesčių politika Lietuvoje

1.1. Mokesčių reikšmė ir būtinumas vykdant valstybės funkcijas

Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų: apsaugos, gamybinės bei komercinės veiklos, vystymo administracines. Valstybės pareiga yra vykdyti daugelį funkcijų, kurių nesiimtų privatūs asmenys, pvz.: organizuoti apsaugą nuo užsienio užpuolimo, išlaikyti armiją, karo laivyną, oro pajėgas. Valstybė turi vykdyti ir kai kurių produktų gamybą, teikti komercines paslaugas, kurių privati įmonė nebus suinteresuota arba nesugebės teikti. Pavyzdžiui, tiesti kelius, tiltus, kanalus, statyti uostus. Beveik visi pripažįsta, kad esant dabartiniam civilizacijos lygiui, valstybės įsikišimas į visuomeninį gyvenimą yra būtinas, nors nesutariama kiek jai šiame procese reikėtų dalyvauti. Nėra vienareikšmio atsakymo ir į kitus klausimus, ar valstybės atstovai gali reguliuoti tų žmonių ūkinę veiklą, dalyvauti perskirstant piliečių turtą ir pan. Tik aišku, kad valstybės funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių. O svarbiausias finansinių išteklių šaltinis ir yra mokesčiai. Jeigu valstybės išlaidoms padengti mokesčių nepakanka, tai valstybė yra priversta imti paskolas ir kartu daryti papildomas išlaidas, t.y. mokėti palūkanas arba vykdyti mokesčių didinimo politiką. Vadinasi mokesčiai yra būtini nes jie yra kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas.

Socialinis-ekonominis mokesčių vaidmuo pasireiškia jų funkcijomis. Svarbiausios funkcijos yra trys:• Fiskalinė• Perskirstomoji• ReguliavimoMokesčių fiskalinė funkcija pasireiškia tuo, kad nacionalinio biudžeto pajamos pagrindinai formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema. Ši funkcija apima krašto biudžetinės politikos dalį. Lietuvoje mokestinės įplaukos sudaro apie 95 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.Mokesčių perskirstomoji funkcija susijusi su fiskaline funkcija ir pasireiškia tuo, kad gautos į nacionalinį biudžetą mokesčių mokėtojų lėšos perskirstomos tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų.Mokesčiai yra ne tik valstybės pajamų šaltinis, bet ir galingas įrankis jos rankose. Valstybės mokesčių politika tiesiogiai veikia ne tik pajamų perskirstymą, bet ir finansinę ūkio subjektų padėtį, skatina ar neskatina nacionalinės ekonomikos augimą. Priimdama atitinkamus mokesčių įstatymus, valstybė gali skatinti krašto ekonomikos spartesnį plėtojimą arba stagnaciją bei smukimą. Šiuo atveju pasireiškia mokesčių reguliavimo funkcija. Išsivysčiusių vakarų šalių ekonomikos mechanizme mokesčiai vaidina dvigubą vaidmenį: iš jų valstybė ne tik formuoja savo pajamas, bet ir netiesiogiai skatina ekonomiką. Suteikdama mokesčių lengvatas, valstybė laiduoja kapitalo judėjimą į silpnai išvystytas, bet perspektyvias sritis, skatina įmonių bei jų produkcijos konkurentabilumą vidaus ir pasaulinėse rinkose. Sumažindama mokestį už pelną, reinvestuojamą į gamybą, valstybė skatina jos plėtotę. Išlaisvindama nuo taupymui skirtų lėšų apmokestinimo, ji skatina mažinti vartojimo išlaidas. Padidindami kai kurių mokesčių tarifus, ji apriboja spekuliaciją turtu ir vertybiniais popieriais.Mokesčiai nuolat tobulinami keičiantis ekonominės ir socialinės raidos sąlygoms. Vyriausybė, panaudodama specialias mokesčių rūšis, kartu siekia padidinti savo reguliuojamąjį vaidmenį. Tokiu būdu plačiai taikomas, pavyzdžiui PVM, kaip universalaus netiesioginio mokesčio rūšis, leidžiantis kontroliuoti gamybos bei relizacijos procesus ir kartu stiprinti valstybės poveikį mokesčių konjunktūrai.Įvertinant mokesčių funkcijas, mokesčių sistema turėtų būti kontroliujama laikantis šių nuostatų:• Apmokestinimas mokesčių mokėtojams turi iškelti nepernelyg didelius reikalavimus, nes kitaip mažės jų pajėgumas, taip pat ir noras mokėti mokesčius. Per mokesčius turi būti kryptingai veikiama ūkio plėtotė, daroma veiksminga įtaka rinkai • Mokesčiai turėtų būti kuo tiksliau apibrėžti, nes net ir nedidelis neapibrėžtumas sukelia mokėtojo priklausomybę nuo mokesčio administratoriaus valios.Lietuvoje mokamų mokesčių funkcijos kol kas nepakankamai suderintos su vykdoma ekonomine reforma. Verslininkai pramoninkai ir daugelis kitų pagrįstai kelia tokius trūkumus: mokesčių įstatymų nesuderinamumas, gamybai plėsti silpnai panaudojamos mokesčių skatinamosios funkcijos, neaiškiai apibrėžtos įstatymų bei poįstatyminių aktų sąvokos, trūksta poįstatyminių aktų, išieškant mokesčius ir taikant ekonomines sankcijas dažnai keičiami mokesčių įstatymai, trūksta informacijos mokėjimo klausimais ir t.t. Pašalinus šiuos trūkumus, be abejo, susidarytų geresnės salygos verslui plėtotis bei ūkiui augti, didėtų mokesčių objektų fizinė apimtis, kartu ir valstybės bei savivaldybės biudžeto pajamos iš mokesčių.

1.2. Mokesčių samprata, rūšys ir struktūra

Mokesčiai – tai privalomojo pobūdžio mokėjimai valstybei. Visi mokesčiai įgyvendinami pagal tam tikrą apmokestinimo instrumentarijų, kuris apima mokesčių elementus (subjektą, objektą, šaltinį,apmokestinimo vienetą, lengvatas, mokesčio sumą), mokesčių ėmimo būdą bei nustatymo metodą.apmokestinimo instrumentarijus atspindėtas 1 paveiksle.

Fizinis asmuoMokesčio subjektas Juridinis asmuo PajamosMokesčio objektas Prekės ir paslaugos

Turtas

Sutampa su mokesčio objektu

Mokesčio šaltinis Nesutampa su mokesčio objektu

Piniginis(apmokestinamųjų pajamų vienetas, apmokestinamojo turto vertė vienetais)Apmokestinimo vienetas Natūrinis(prekės ir paslaugos vienetais ir pan.) Absoliuti mokesčio sumaMokesčio tarifas

Proporcinė, progresinė Numatančios apmokestinamojo objekto Apmokestinimo sumažėjimąlengvatos Numatančios mokesčio tarifo arba paties mokesčio sumažėjimą Tiesioginis(iš pajamų)Mokesčio ėmimo būdas Netiesioginis(per kainų sistemą)

1 pav. Apmokestinimo instrumentarijus

Mokesčio subjektas yra fizinis ar juridinis asmuo, privalantis mokėti įstatymais numatytus mokesčius ar rinkliavas. Mokesčio objektais laikomos įstatymais apmokestinamos prekės, paslaugos, pajamos, turtas. Tai fizinių ir juridinių asmenų pajamos, turtas bei parduodamo turto kitiems asmenims vertė, tam tikros veiklos rūšys, prekių bei paslaugų pridėtinė vertė, teisė naudotis gamtos ištekliais, vertybinių popierių financinių bei kreditinių operacijų rezultatai ir kiti objektai.

Mokesčio šaltinis – tai subjektų pajamos (pelnas, darbo užmokestis, renta, palūkanos, dividendai) nuo kurių mokami mokesčiai. Apmokestinimo vienetas – tai ta mokesčio objekto dalis , kuriai nustatomas mokesčio tarifas. Mokesčio bazė – tai pajamų (pelno) suma, aktyvų vertė, kuriais remiantis apskaičiuojamas mokestis. Mokesčių rūšys bei jų skaičius priklauso nuo valstybės fiskalinės politikos. Šalių mokesčių sistemose dažnai išskiriami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Tiesioginiai mokesčiai nustatomi mokesčių subjektų turtui bei pajamoms, jie imami tiesiai iš mokesčių mokėtojų. Tiesioginių mokesčių turime net dvylika. Pelningiausias valstybei yra fizinių asmenų pajamų mokestis. Prie netiesioginių mokesčių priskiriami paslaugų bei prekių mokesčiai; jie įtraukiami į kainą ar tarifus (PVM, akcizai, muitai). Parduodamas prekę ar paslaugą, savininkas gauna iš mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau perduoda valstybei.

2. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas reglamentuoja 16 mokesčių, be jau paminėtų įstatyme dar egzistuoja muitų, socialinio draudimo, sveikatos draudimo mokesčiai, taigi iš viso šiandieninę Lietuvos mokesčių sistemą sudaro 19 mokesčių. Mokesčiai skirstomi į valstybei skirtus (mokamus į valstybės biudžetą, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą) ir vietinius mokesčius (mokamus į savivaldybių biudžetus). 12 mokesčių renkami į valstybės biudžetą, o 7 į savivaldybių biudžetus. Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja 16 mokesčių ir neapima muitų bei socialinio draudimo mokesčių. Mokesčius savo ruožtu galima suskirstyti pagal objektus. Lietuvoje apmokestinami tokie objektai: pajamos, pelnas, turtas, vidaus prekės ir paslaugos, šalies ištekliai, prekyba ir prekybos sandoriai. 2 paveiksle išskirtos mokesčių objektų grupės ir jas atitinkantys mokesčiai.

Fizinių asmenų pajamų mokestis Pajamų ir pelno Juridinių asmenų pelno mokestis

Žemės mokestis Turto Nekilnojamo turto mokestis Mokesčiai Paveldimo arba dovanojamo turto mokestis

PVM Vidaus prekių ir paslaugų Akcizai

Prekybos ir pre- Prekyviečių mokestis kybos sandorių Muitai

Valstybinio soc. Socialinis draudimas draudimo ir sveikatos draudi- Sveikatos draudimas mo įmokos

Už naudojimąsi Konsulinis mokestis šalies ištekliais Žyminis mokestis ir valstybės tei- Naftos ir dujų išteklių kiamomis pas- mokestis laugomis Mokestis už valstybinius gamtos išteklius Mokestis už aplinkos teršimą Žemės nuomos mokestis Atskaitymai automobilių keliams tiesti2 pav. LR mokesčių klasifikacija pagal mokesčių objektus

1998 metais biudžete planuota didžiausią pinigų kiekį surinkti iš PVM – 3884203000 Lt, iš akcizo mokesčių – 681560000 Lt, iš juridinių asmenų pelno mokesčio 621800000 Lt.

2.1. Fizinių asmenų pajamų mokestis

Šį mokestį Lietuvoje moka keturios asmenų grupės:1. Asmenys, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas2. Asmenys, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, įsteigtų Lietuvos teritorijoje ir užsienyje, taip pat gaunantys pajamas iš šalies ir užsienio gyventojų bei komercinės-ūkinės veiklos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse3. Juridinio asmens teisių neturinčios individualios įmonės ir ūkinės bendrijos4. Užsienio valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje.Šio užmokesčio objektas – darbo užmokestis, autorinis atlyginimas, komercinės-ūkinės veiklos pajamos bei kitos pajamos. IĮ ir ŪB bei fiziniai asmenys gali nusipirkti patentus tam tikros veiklos vykdymui. Įsigijus patentą, už patente nurodytos veiklos pajamas šios įmonės ar fiziniai asmenys pajamų mokesčio nemoka. 1998 m. liepos 1 d. priimtos Fizinių asmenų apmokestinimo naujovės netenkina mokesčių mokėtojų. Fiziniai asmenys kaip ir juridiniai asmenys, turės valstybei mokėti už dividendus ir kapitalo prieaugį. Asmuo įsigijęs finansinį turtą ir pardavęs jį brangiau, nuo vertės skirtumo mokės mokesčius. Pažymėtina, kad dažnoje užsienio šalyje, kapitalo prieaugis taip pat yra apmokestintas. Finansų analitikai pranašauja, kad tokia sistema skatins žmones piktnaudžiauti, t.y. dokumentuose jie nurodys fiktyvias sumas, perkant ar parduodant akcijas, bus vykdomi tiesioginiai sandoriai, apeinant vertybinių popierių biržą ir atsiskaitant grynaisiais pinigais. Lietuvos smulkūs ir vidutiniai verslininkai nuolat ir beveik vieningai nurodo, kad esamoji mokesčių sistema nestimuliuoja jų verslo plėtros bei investavimo, žlugdo jų pastangas ir veiklą, skatina slėpti mokesčius. Jie norėtų mokėti mokesčius už importuojamą žaliavą, technologiją, įrangą, dažnai turi ginčytis su mokesčių administratoriais, nepripažystančiais būtinų verslo sąnaudų – beviltiškų skolų, nusidėvėjimo, mokymosi išlaidų, komandiruočių.

Fizinių asmenų pajamų mokestis kartu su Sodros įmoka 49 proc. didina ribinius darbo jėgos kaštus. Dėl to masiškai slepiamos ir mažinamos oficialiosios pajamos. Visuminė mokesčių našta darbo jėgai kainos mokėjimo stadijoje yra didesnė negu kapitalo apmokestinimo našta. Sudėtinga, brangi ir nesaugi pajamų deklaravimo tvarka yra dar vienas argumentas šiam mokesčiui naikinti. Kadangi fizinių asmenų pajamų mokestis dubliuojamas su PVM, pažeisdamas vienkartinio apmokestinimo principą, pajamų mokesčio taikymas yra kartu su visomis jį lydinčiomis problemomis, yra beprasmiškas.

2.2. Juridinių asmenų pelno mokestis

Šio mokesčio mokėtojai yra:1. Juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja LR įmonių įstatymas2. Juridiniai asmenys, vykdantys nekomercinę veiklą, bet gavę pajamų iš komercinės-ūkinės veiklos, išskyrus Lietuvos banką ir biudžetines įstaigas3. Užsienio valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje. Šio mokesčio objektas yra apmokestinamasis pelnas ir pajamos . Pajamas gauna užsienio valstybių įmonės už LR juridinių asmenų suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, konsultavimo paslaugas ir už syteiktą teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų vardais taip pat užsienio valstybių įmonės, įregistruotos lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse ar zonose ir gaunančios pajamas iš LR juridinių asmenų.

1 lentelė. Juridinių asmenų pajamų rūšys ir apmokestinimo tarifai

Apmokestinimo objektas Tarifas(%)Apmokestinamasis pelnas 29 Apmokestinamasis pelnas panaudotas investicijoms 0Užsienio valstybių gautos pajamos:• Už suteiktas rinkotyros, konsultavimo ir tarpininkavimo 15 paslaugas• Už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, 10 firmų vardais• Užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokes- 29 tarifo valstybėse ar zonoseNe pelno organizacijų apmokestinamasis pelnas Kūrybinių sąjungų ir jų įmonių bei organizacijų, kurios ne 5 mažiau kaip 29 proc. pinigų panaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams, apmokestinamasis pelnas

Žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių asmenų ir 10 paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių apmokestinamasis pelnas (produkcijos ir paslaugų dalisrealizavimo pajamose ne mažiau kaip 50 proc.)

Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių pajamos kurių steigėjai yra:• privatūs asmenys 13• valstybinės organizacijos 5

Visi mokesčiai daro žalą, iškreipdami ekonominę veiklą. Įmonių pelno mokestis yra vienas iš pačių kenksmingiausių mokesčių, nes jo mokestinė bazė yra verslininkų pelnas. Įmonių surinkto pelno mokesčio surinktos lėšos industrializuotame pasaulyje yra gana kuklios. Galima būtų išskirti tiesioginį ir netiesioginį pelno mokesčio poveikį. Tiesioginis poveikis – tai įteisinta pareiga atsiskaityti už mokestį su mokesčių inspekcija; bet mokestį galima atiduoti į priekį nuo prekybininko klientui ir atgal nuo prekybininko tiekėjui. Netiesioginis mokesčio poveikis – ūkio subjekto padėties pablogėjimas, sumokėjus mokestį, palyginti su padėtimi prieš tai, kol mokestis dar nesumokėtas. Paprastai mokesčio netiesioginiu poveikiu dalijasi pirkėjas ir pardavėjas. Kad ir kokie mokesčiai būtų užkraunami bendrovėms, jų naštą neša fiziniai asmenys, ar tai būtų akcininkai , ar klientai, darbuotojai, tiekėjai, ar kita žmonių kategorija. Pagrindinis argumentas prieš įmonių pelno mokestį yra tai, kad visiškai negalima žinoti, kur ir kam ši mokesčio našta užkris. Bendrovių pelno mokestis turi daug trūkumų, nes žmonės randa įvairių būdų kaip sumažinti privalomus mokėti mokesčius, mažindami procesų ekonominį efektyvumą. Pirmiausia, jie gali nekurti firmų, kurios būtų apmokestinamos. Užuot taupę ir investavę, jie gali mažiau dirbti ir išleisti daugiau pinigų vartojimo prekėms. Be to, jie gali investuoti pinigus kitose šalyse. Bendrovių pelno mokestis ypač veikia kapitalą, kuris reaguoja į mokesčius tol “nutekėdamas” iš jį apmokestinančių šalių, kol pajamos iš kapitalo neprilygsta įmanomoms gauti kitose šalyse. Be to, kuriant firmas, kapitalą galima formuoti daugiau iš paskolų, negu iš akcijų leidimo. Tada pajamos iš kapitalo bus gaunamos ne pelno, kuriam nustatomas bendrovių pelno mokestis, o palūkanų pavidalu. Tačiau yra ir vienas argumentų prieš pelno mokesčio panaikinimą – nežinoma šalių, kuriose nebūtų pelno mokesčio, patirtis, kita vertus, tokią sistemą turėjo visos šalys, kol neįvedė pelno mokesčio.

2.3. Pridėtinės vertės mokestis, jo reikšmė

PVM yra vienas iš vartojimo mokesčių. Jis yra labai populiarus, nes kiekvienos šalies vyriausybė siekia gauti į biudžeta kuo daugiau mokestinių įplaukų, o PVM tam yra labai parankus. Šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę, nesudėtinga apmokestinti paslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo, lengva jį surinkti, ypač kai yra vienas apmokestinimo tarifas (18 proc.). PVM įvedamas kiekvienoje gamybos ir prekybos pakopoje ir gyvuoja, kol pasiekia vartotoją, t.y. mokestis perkeliamas galutiniam vartotojui, kuris pirkdamas prekes, ar paslaugas, šį mokestį sumoka ir tampa tikruoju PVM mokėtoju. Nevalia užmiršti PVM kontrolės kaštų, nes pagausėja popierizmo, o ypač jo daug reikalauja smulkus verslas. Nors PVM įstatymas laikomas vienu geriausiai parengtų mokesčius reglamentuojančių įstatymų Lietuvoje, tačiau dėl dažno jo straipsnių nuostatų kaitaliojimo, trikdomi verslininkai, jiems kyla sunkumų priimant savo veiklos organizacinius sprendimus, tai sukelia nestabilumą visuomenėje, kurios kiekvienas žmogus yra PVM mokėtojas.

2 lentelė. Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto svarbiausi pajamų šaltiniai 1992-1997 metais

Mokestiniai ištekliai 1992 1993 1994 1995 1996 1997Fizinių asmenų pajamų mokestis, tūkst. Lt 167519 614723 1189426 1655980 2089435 1957910Juridinių asmenų pelno mokestis, tūkst. Lt 191776 640717 554484 527390 590754 621730PVM, tūkst. Lt 243896 760399 1148067 1961641 2279536 3347782 proc. 28,3 27,8 28,4 34,7 34,3 41Kitos pajamos, tūkst. Lt 256497 717385 1150356 1515710 1684348 2220629Nacionalinis biudžetas, tūkst. Lt 859688 2733224 4042333 5660721 6644073 8148051

Bendrąja prasme, PVM moka juridinės ar juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, užsienio valstybių ūkio subjektų padaliniai, fiziniai asmenys. Visas Lietuvoje veikiančias įmones galima suskirstyti į PVM mokėtojas ir nemokėtojas. Kriterijus pagal kurį įmonės priskiriamos prie PVM mokėtojų, yra įmonių pajamų (įplaukų) apimtis už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas per paskutiniuosius 12 mėnesių. Taigi įmonės neskaičiuoja ir nemoka PVM, jei jų metinės pajamos (įplaukos) per paskutiniuosius 12 mėnesių sudaro mažiau kaip 10000 Lt, jeigu patys pageidauja yra PVM mokėtojai, kai jų pajamos ne didesnės kaip 100000 Lt ir ne mažesnės kaip 10000 lt, Ir yra privalomas PVM mokėjimas, kai pajamos viršija 100000 Lt. Apmokestinamasis objektas yra gamybos procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė bei importuojamos prekės. Nuo vienų mokesčių atskaičiuojant kitus mokesčius gaunamas dvigubas apmokestinimas nėra teisingas, tačiau pasaulio šalys, įvedusios PVM, išskyrus JAV, teisingumo principu nesivadovavo. Pastarojoje šalyje siūloma įvesti PVM tik panaikinus pajamų ir pelno mokesčius.

2.4. Akcizų mokestis, akcizų objektas

Lietuvoje, kaip ir daugelyje užsienio šalių, kai kurios prekės (paslaugos) apmokestinamos akcizo mokesčiu, kuris yra svarbus papildant nacionalinio biudžeto pajamas. Užsienio politika rodo, kad akcizai dažniausiai nustatomi prekėms ar paslaugoms, kurios turi neelastingą paklausą (kaina didėja o apmokestinamųjų objektų paklausos apimtis keičiasi mažai ar visai nesikeičia). Įvedant akcizų mokestį siekiama papildyti ne tik valstybės biudžetą lėšomis, bet ir apriboti kai kurių prekių (paslaugų) vartojimą, pavyzdžiui alkoholio, tabako gaminių. Tačiau Lietuvoje akcizų objektas yra ir elektros energija, o jos naudojimas bet kurioje šiuolaikinėje visuomenėje yra būtinybė. Vadinasi, Lietuvoje nacionalinio biudžeto pajamos yra svarbesnės (prioritetinės) nei apmokestinimo principai ir mokesčių mokėtojų interesai. Akcizų mokesčio subjektas yra juridiniai asmenys, juridinio asmens teisių neturinčios įmonės bei fiziniai asmenys. Akcizo mokesčio taikymas neturi ekonominio pagrindo. Istoriškai reiškęsis kaip mokestis prabangos prekėms, šiandien akcizas tapo tiesiog fiskaliniu įrankiu. Jo buvimas šalia PVM pažeidžia mokesčio neutralumo bei visuotinumo principus. Akcizas yra žymi paskata kontrabandai bei nelegaliai prekybai. Tarptautinė ir Lietuvos patirtis įrodė, kad akcizas neskatina taupymo, racionalaus išteklių naudojimo ir neužkerta kelio kenksmingiems įpročiams plėtotis. Tačiau ir numatant būsimos mokesčių reformos vyksmą, akcizas lieka vienintėliu mokesčiu, kurio nėra numatoma atsisakyti. Tiesa šis mokestis netaikomas smulkiam verslui. Dabartiniu metu, dėl nemokančiųjų mokesčių verslininkų, akcizą perspektyvoje numatoma tik didinti.

2.5. Kiti svarbiausi mokesčiai

Socialinio draudimo mokesčio subjektas yra fiziniai ir juridiniai asmenys, mokesčio objektas – tai darbo užmokestis ir pajamos. Privalojo socialinio draudimo įmokas moka darbdaviai iš savo lėšų 30 proc. kiekvienam apdraustajam darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Darbdavių lėšos 1998 m. VSD fondo biudžete sudaro apie 80 proc. visų pajamų. Apdraustieji moka 1 proc. įmoką. Muitai yra tokie mokesčiai, kuriais apmokestinamos per valstybės sieną vežamos prekės ar asmeninio vartojimo daiktai. Muitai yra netiesioginiai mokesčiai ir labiau užgula vargingesnius gyventojų sluoksnius, nes šie, pirkdami būtinas vartojimo prekes, dėl muitų valstybei moka didesnę savo pajamų dalį. Muito mokesčiai subjektai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, o mokesčio objektai – per LR sieną įvežamos ar išvežamos prekės, išskyrus nuo importo ar eksporto muitų atleidžiamas prekes. Eksporto muitais siekiama apsaugoti gamintoją arba vartotoją, o iš tiesų iškraipomos konkurencijos sąlygos. Kelių fondo rormavimo šaltiniai yra atskaitymai nuo įmonės realizavimo pajamų (įplaukų), dalis akcizo, gauto už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus, transporto priemonių savininkų mokestis už naudojimąsi automobilių keliais, jų infrastruktūra, valstybės biudžeto lėšos, taip pat juridinių ir fizinių asmenų bei kitų valstybių tikslinės lėšos. Daugiausia lėšų (apie 69 proc.) surenkama iš labiausiai visuomenėje ginčijamo šaltinio, t.y. atskaitymų nuo įmonių realizavimo pajamų (įplaukų). Iš tiesų sunku suvokti ryšį tarp realizavimo pajamų (įplaukų) ir kelių mokesčio, taip pat tarp skirtingų tarifų ir atskirų įmonių (mokesčių mokėtojų) naudojimosi keliais. Dabar kelių mokestį moka visos įmonės, net ir neturinčios transporto priemonių. Mokėtojus vargina ir tai, kad jie, neatsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį, privalo apskaičiuoti kas mėnesį ir iki kito mėnesio 25 dienos sumokėti mokestį. Jeigu įmonės pajamos nedidelės, tai į kelių fondą reikia sumokėti vos keli litai, ir bankui reikia sumokėti beveik tiek pat. Čia nepaisoma nei mokesčio mokėtojo patogumo, nei mokesčių administravimo pigumo principų. Šis mokestis smukdo įmones, ypač tas, kurių sukuriama vertė sudaro nedidelę produkto vertės dalį.

Žyminis mokestis imamas už licencijas (leidimus) verstis licencijuojama veikla išdavimą, įmonių įregistravimo bei perregistravimo atitinkamų dokumentų išdavimą, leidimą importuoti alkoholio produktus ir jais prekiauti išdavimą, už tranzitu vežamų prekių atitinkamų dokumentų išdavimą, už prekybą naftos produktais ir t.t. Žyminis mokestis turi keletą trūkumų ir neigiamų pasėkmių – mokesčio dydis dažnai yra nepagrįstas ir neatspindi mokesčio mokėtojui suteiktų kaštų. Todėl iškraipoma jo ekonominė paskirtis. Mokestis tampa ne tik biudžeto pajamų gausinimo, bet taip pat įėjimo į rinką bei kitų teisių ribojimo įrankiu.2.6. Mokestinių išteklių formavimas, naudojimas ir paskirstymas

Pasaulyje nėra vieningo atsakymo į klausimą, kokia turėtų būti valstybės mokesčių sistema. Užsienio valstybėse mokesčių sistemos formavosi ištisus dešimtmečius, daugelį kartų buvo tobulinamos ir iki šiol prireikus vis koreguojamos. Dauguma mokesčių įstatymų Lietuvoje buvo įvedami išsivysčiusių Vakarų Europos šalių pavyzdžiu, neatsižvelgiant į išskirtines vietos sąlygas, nesiremiant mokesčių teoriniais pagrindais (apmokestinimo principais, mokesčių vykdomomis funkcijomis, mokesčių naštos bei apmokestinimo ribos rodikliais). Lietuvos mokesčių sistemai būdingas apmokestinimo nuostatų neapibrėžtumas, nestabilumas. Šiuo atveju vadovaujamasi tik mokesčių fiskaline funkcija (kuo daugiau jų gauti į biudžetą) ir nedaroma visapusiška ekonominė analizė (poveikis mokesčių mokėtojų interesams, krašto ekonomikai bei rinkoms). Pastaruoju metu Lietuvoje daug diskutuojama apie mokesčių naštą (mokestinių įplaukų santykį su BVP), kaip veiksnį, stabdantį verslą ir neracionalų mokestinių įplaukų perskirstymą ir naudojimą. Mokesčių našta 1993 – 1997 metais buvo tarp 28 ir 33,6 proc.

Palyginti su EBVO šalimis šis rodiklis Lietuvoje yra žemesnis. 1998 metais EBVO šalyse mokesčio našta vidutiniškai siekė 38,4 proc. Švedijoje – 57 (1990m.), Norvegijoje – 45 (1989m.), Italijoje 39 (1990m.), JAV – 37 (1990 m.), Didžiojoje Britanijoje – 36(1990 m.), Turkijoje – 24 proc. (1989m.). Kai mokesčių našta per didelė, mažėja gyventojų perkamoji galia, o tada mažėja verslų produktas ir kartu mokestinės įplaukos į biudžetus. Lietuvos mokesčių mokėtojamas mokesčių naštą galima sumažinti ne tik mažinant tarifus, apmokestinimo bazę, bet ir taupiai naudojant mokestinius išteklius, t.y. priimant nedeficitinį biudžetą, kruopščiai apskaičiavus, kiek galima skirti lėšų valstybės valdymo, apsaugos, socialinių, mokslo bei švietimo funkcijų vykdymui. Manoma, kad mokesčių normas galima sumažinti, neparodant įplaukų į vyriausybės biudžetą. Šią idėją plačiau atspindi Laffero kreivė, kaip tik ir išreiškiančioje ryšį tarp mokesčių normų ir bendrųjų nacionalinio biudžeto įplaukų.

100 proc. Mokesčių norma T1

Tm

T2

T1

P1 P2 Pm Mokesčių įplaukos4 pav. Laffero kreivė

Kaip matome iš Laffero kreivės, jei mokesčio norma lygi 100 proc., tai įplaukos lygios nuliui, jei mokesčio norma lygi nuliui, vyriausybė vėlgi nesurenka jokių pajamų ir įplaukos lygios nuliui. Pirmuoju atveju niekas nedirbs, kadangi valstybė visas pajamas apmokestins ir paims. Kai mokesčio norma yra tarpinis dydis Tm, įplaukos yra maksimalios. Jei mokesčio norma yra žemiau šio lygio (T1), mokesčio mažėjimas mažai skatins darbą. Mokesčių bus vengiama ir toliau. Mokesčiams padidėjus nuo T1 iki T2 valstybės pajamos padidėja nuo P1 iki P2, tačiau virš taško Tm tolesnis mokesčių normos didinimas mokestines įplaukas tik mažins. Dabartiniu metu yra manoma, kad Lietuvoje jau esame virš taško Tm, t.y. diapazone, kur mokesčio padidėjimas sukelia vyriausybės išlaidų sumažėjimą. Kitaip sakant, mokesčių normos sumažėjimas padidins valstybines pajamas. Taigi mokesčių sumažinimas būtų neskausminga politika, naudinga visuomenei, kai mažinamas valstybės deficitas.

3. Užsienio valstybių mokesčių sistemos

Atskirų mokesčių sistemų formavimo principai yra skirtingi daugeliu atvejų priklauso nuo valdžioje esančių partijų mokesčių politikos. Mokesčių sistemos skiriasi savo struktūra, mokesčių ėmimo būdais, tarifais, apmokestinimo bazėmis, mokesčių lengvatomis ir kitais elementais, atskirų valdžios lygių fiskalinėmis teisėmis. Išsivysčiusiose užsienio šalyse taikomos šios pagrindinės mokesčių formos: fizinių ir juridinių asmenų pajamų (pelno) mokestis, įnašai į socialinio draudimo fondą, vartojimo mokesčiai, turto mokesčiai, o dominuoja pajamų ir pelno, socialinio draudimo ir prekių bei paslaugų mokesčiai (jie sudaro apie 92 proc. visų mokestinių išteklių), tačiau priklausomai nuo šalyje vykdomos mokesčių politikos šios grupės mokestinių išteklių struktūroje pasiskirsto ne vienodai.

3 lentelė. EBVO šalių mokestinių išteklių struktūra ir mokesčių našta 1992 metais,% Šalis Pajamų ir pelno mokesčiai Socialinio draudimo mokesčiai Darbo užmokesčio mokesčiai Turto mokesčiai Prekių ir paslaugų mokesčiai Kiti mokesčiai Mokesčių naštaAusralija 55,4 7,3 10 28,4 28,5Austrija 26,9 33 6 2,7 30,2 1,4 43,5Belgija 36 36 2,5 25,5 45,4Kanada 45 16,5 11,1 26,1 1,4 36,4Danija 59,5 3,1 0,7 4 32,5 0,2 49,3Suomija 42,8 23,2 2,2 31,6 0,2 46,9Prancūzija 17,3 44,6 2,1 5 26,8 4,2 43,7Vokietija 32 38,4 2,7 26,9 39,6Graikija 18,2 30,7 0,6 4,4 46,1 0,1 40,5Islandija 29,6 7,9 0,1 9,1 50 3,4 33,3Airija 38,8 15,3 1,3 4,4 40,2 36,6Italija 39,1 31,3 0,3 2,4 26,9 42,4Japonija 42,4 32,8 10,5 14 0,3 29,5Liuksemburgas 35,4 28,4 7,9 28,4 48,3Olandija 31,4 38,8 3,6 25,8 0,5 46,9Naujoji Zelandija 56,7 1,4 6,5 35,4 35,9Norvegija 32,2 26,7 3,1 37,1 0,9 46,5Portugalija 28,8 25,4 2,3 43 0,4 33Ispanija 30,2 36,6 4,7 28,5 0,1 35,8Švedija 38,5 28,8 2,5 3,7 26,5 0,1 49,8Šveicarija 41 34,9 7,1 17 32Turkija 32,5 20,4 2 29,8 15,3 23,1Didžioji Britanija 36,1 17,8 7,9 34,4 3,7 35,2JAV 41,5 29,9 11,4 17,1 29,3EBVO, iš viso 37 25 0,9 5,5 30,3 1,3 38,7EBVO, Europa 34 27,4 0,7 4,3 31,9 1,6 40,7ES 33,6 28,9 0,4 4,3 32,1 0,8 41,5 Pastaba: mokestinių išteklių struktūra iš viso turi būti lygi 100 proc., tačiau nurodytame literatūros šaltinyje dėl skaičiavimų netikslumo nuo 100 proc. 0,1 – 1 proc. nukrypstama.

Kaip atspindi trečios lentelės duomenys, visose šalyse pagrindinę mokestinių išteklių dalį sudaro pajamų ir pelno mokesčiai (Australijoje, Danijoje, Naujoje Zelandijoje, Kanadoje, Suomijoje, Japonijoje, Šveicarijoje, JAV), kitose – socialinio draudimo įmokos (Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje), trečiose dominuoja netiesioginiai mokesčiai (Graikijoje, Islandijoje, Airijoje, Portugalijoje, Norvegijoje). Kai kuriose šalyse mokestiniai ištekliai pasiskirstę beveik vienodai (Austrijoje, Belgijoje, Liuksemburge). Turto mokesčiai visose EBVO šalyse palyginti yra nedideli. Be to iš 3 lentelės matome, kad mokesčių našta taip pat labai skiriasi – mažiausia ji – Turkijoje (23,1 proc.) ir didžiausia Švedijoje bei Danijoje (apie 50 proc.). Tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose mokesčių našta mažesnė, ekonominio augimo tempai yra didesni, pavyzdžiui Japonijoje, JAV. Formuojant bet kurios valstybės mokesčių sistemą, susiduriama su mokestinių įplaukų poreikio didinimo galimybių prieštaravimu. Šiose valstybėse galima išskirti tokias pagrindines apmokestinimo problemas kaip: sudėtingas mokesčių sistemas sunku suprasti mokesčių mokėtojams, o šalies mokesčių organams keblu jas efektyviai valdyti; pasekmė – vengiama mokėti mokesčius; dėl aukštų mokesčių tarifų sunku priimti racionalius ekonominius sprendimus, ir mokesčių mokėtojai pereina į šešėlinę ekonomiką, žlugdoma verslininkų iniciatyva. Todėl užsienio šalyse, kaip ir Lietuvoje, mokesčių sistemos keičiamos bei tobulinamos. Stengiamasi vykdyti mokesčių sistemų supaprastinimą, atsisakant kai kurių apmokestinimo lengvatų, kompanijų išmokamų ir akcininkų gaunamų dividendų dvigubo apmokestinimo mažinimas. Devintame dešimtmetyje pravestų radikalių reformų JAV, Vokietijoje ir kitose šalyse svarbiausieji bruožai:1. Siekiant didinti verslininkų aktyvumą, sumažinti mokesčių tarifai nuo kompanijų pelno ir sumažinta aukštutinė mokesčio normos riba (4 lentelė). Palyginus 1991 ir 1985 metus, 4 lentelėje nurodytų šalių pramonės kompanijų pelno mokesčių tarifai sumažėjo 6 – 12 punktų. 4 lentelė. Išsivysčiusių užsienio šalių pramonės kompanijų pelno mokesčių tarifai 1985 – 1991 metų laikotarpiu, % Šalis 1985 m. 1987 m. 1991 m,JAV 46 40 34Japonija 43,3 42 37,5Vokietija 56 56 57,5Prancūzija 50 44 42Italija 43,37 43,37 43,37Didžioji Britanija 45 35 35Kanada 36 36 282. sumažintas tarifų skaičius (palengvina mokesčių išieškojimą), bet padidintas apmokestinamųjų objektų skaičius ir tuo užtikrinamos valstybės biudžeto pajamos. 4. Mokesčių poveikis verslui

Viena iš svarbiausių problemų, kur ypač nesutampa vyriausybės ir verslo struktūrų nuomonės yra mokesčiai. Dabartinis ekonominių ir socialinių reformų etapas reikalauja, kad būtų vykdoma tokia mokesčių politika, kuri atitiktų ekonomikos raidos gaires ir būtų perspektyvi, skatintų verslą, padėtų kelti gyventojų perkamąją galią. Garantuojant įplaukų į valstybės biudžetą stabilumą, mokesčių didinimas nepriimtinas, neteisingas ir neperspektyvus, nes tai neišviangiamai siaurina mokesčių surinkimo bazę.Dabar veikiantys mokesčių įstatymai neadekvatūs Lietuvos ekonominei situacijai ir realioms galimybėms. Esama mokesčių sistema neskatina gamybos, didžiuliai juridinių asmenų įsiskolinimai valstybei, sustojo daugelis įmonių, didelė neigiama disproporcija tarp eksporto ir importo, net gerai dirbančios ir eksportuojančios savo gaminius bei turinčios perspektyvą įmonės tebestumiamos į aklavietę, išgąsdinti užsienio investuotojai. Taigi Lietuvos vyriausybės monetarinė politika nėra palanki gamybos bei sąžiningo verslo plėtimui.Didžia dalimi ūkio padėtis priklauso nuo mokesčių sistemos, nuo jų surinkimo būdo ir pilietinio pasiryžimo juos mokėti. LR biudžeto įplaukos rodo, kad pagrindinė pajamų dalis, kuri turėtų būti gauta iš pagrindinio pajamų šaltinio, t.y. PVM ir akcizų nebuvo įvykdyta. Jei 1996 metais iš PVM buvo tikėtasi surinkti į biudžetą 1674058 Lt, tai buvo surinkta 1429063 Lt, tad visumoj programa įvykdyta tik 85,4 procentais, o planinės pajamos iš akcizo teįvykdytos 79 procentais. Pastaruoju metu vyriausybė mokesčių problemas bando spręsti taikydama įvairias lengvatas, t.y. nuolaidas taikomas atskiroms mokesčių rūšims, atskiroms mokesčių bazėms, mažinant mokesčio normą palyginti su tuo, ką numato mokesčių įstatymai.

Šiuo metu Lietuvoje lengvatos teikiamos atskiroms mokesčių rūšims, atskiroms investicijų formoms, tam tikroms ekonomikos šakoms, atskiroms prekėms ir paslaugoms. Bet tai reiškia, kad pirmiausia yra pažeidžiamas vienas svarbiausių mokesčių principų – lygybė ir teisingumas. Lengvatinės sąlygos atskiroms mokesčių mokėtojų grupėms dažniausiai neduoda norimo rezultato, bet skatina lengvatomis naudotis tuos, kuriems jos nepriklauso, tuo pačiu iškreipia bendrą ekonomikos vaizdą. Rimtiems mokesčių investuotojams mokesčių lengvatos tikrai nėra svarbiausias kriterijus renkantis šalį investicijoms. Mokesčių sistemos stabilumas ir aiškumas jiems yra daug svarbesni faktoriai. Rengiant mokesčių įstatymus buvo plačiai komentuojama, kad procentiniu atžvilgiu mokesčiai vakarų ir kitose valstybėse yra didesni negu Lietuvoje. Tačiau nebuvo atsižvelgta, koks yra santykis tarp pasirinktos valstybės ekonominio potencialo ir jos mokesčių procento. Akivaizdu, kad prie nevienodo grynųjų pajamų lygio, tas pats mokesčių procentas duoda nevienodą ekonominį efektą valstybės biudžetui. Esant palyginti žemam grynųjų pajamų lygiui Lietuvoje buvo pažeistas ribinio naudingumo principas. Mokesčių sistema yra tokia, kad ji neskatina gamybinių įmonių ar bendrovių pelno didinimo. Prie mokesčių sistemos trūkumų vertėtų priskirti tai, kad ji nepriklauso nuo gautų efektyvių arba neefektyvių gamybinių rezultatų, neturi lankstumo ir progresyvumo elementų. Tokia mokesčių politika veda prie to, kad stabdoma gamybos plėtra, naujų darbo vietų kūrimas (mokesčių schemas žr. 1 ir 2 prieduose). Mokesčių įtaka verslui nagrinėjama įvairiais aspektais, tačiau vienu iš apibendrinančių rodiklių yra sanaudų dalis išlaidų apimtyje, kuri uždirbo pajamas. Sąnaudų ir išlaidų santykį lemia įvairūs veiksniai, tačiau įvairių mokesčių įtakoje sanaudų ir išlaidų santykis pasiekia tokį lygį, kad verslininkas praranda verslo plėtojimo naudingumą.Apibendrinant įvairius mokesčių įstatymus galima konstatuoti, kad daugeliu atvejų jie nėra palankūs verslo vystimui ir plėtojimui, dažnai veikia kaip trukdantis verslo raidą veiksnys. Mokesčiai vienodai liečia pradedantį ir patyrusį verslininką, nėra diferencijuojami pagal verslo sritis. Dažnai vyriausybės yra propoguojamas mokesčių stabilumas, kai tuo tarpu verslo plėtrą labiau skatintų progresyvinė mokesčių sistema, kuri yra patogi smulkioms ir stambioms verslo įmonėms, orientuota į verslo pelningumo laipsnį. UAB “Sugardas” teikia kabelinės televizijos paslaugas. Šis verslas reikalauja didžiulių investicijų, tačiau dabar egzistuojanti mokesčių sistema šitai riboja. Mokesčiai per daug aukšti – nuo 1 Lt realizacinių pajamų 0,5 Lt sumokama valstybei. Mokesčių įstatymai nesuderinti tarpusavyje, vieno įstatymo nuostatos prieštarauja kitoms. Be to, šios bendrovės vadovas paminėjo ir tokius trukdžius kaip įstatymų nestabilumas (jie keičiami keliolika kartų per metus, o realiai neturėtų keistis ataskaitinių metų bėgyje), nesuprantamumas, dažnas dviprasmybių buvimas.Valstybėje naudojama mokesčių sistema rodo kaip visuomenė įvertina ją supančią ekonominę aplinką ir sugeba įtakoti jos kitimą norima linkme. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 11 didelių alaus daryklų ir apie 200 turinčių licencijas pavienių asmenų. Alaus pramonės raidoje 1995 metais įvyko savotiškas lūžis. Jį nulėmė netobuli įstatymai, LR vyriausybės nutarimai, potvarkiai. Buvo įvestas 15 proc., bet ne mažiau kaip 0,5 Lt už 1 litrą pagaminto alaus individualaus akcizo mokestis bei priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas, kuris uždraudžia alaus reklamą. Abi šios priemonės įtakojo alaus gamybos apimčių, o tuo pačiu pelno bei kitų efektyvumo rodiklių sumažėjimą. Įvertinus esamą kainų lygį realus individualus akcizas aludariams svyruoja tarp 25 – 40 proc. AB “Vilniaus Tauras” iš vieno dekalitro alaus realizacijos 1995 metais gavo vidutiniškai 19,68 Lt pajamų, tačiau 4 Lt iš šios sumos tenka individualiam akcizui, o balansiniam pelnui – 3,5 Lt. Veikiančios Lietuvoje alaus pramonės įmonės neįstengia modernizuoti gamybos, nes jų vidaus rezervai praktiškai lygūs nuliui. Tačiau tik įdiegus naujausią technologiją galima “įveikti” mūsų šalies mokesčių sistemą.Sėkmingai įvykdyti alaus pramonės restruktūrizaciją galima tik iš esmės keičiant jos apmokestinimo sistemą arba panaudojant tiesiogines užsienio investicijas.Dabartiniu metu pradėta mokesčių reforma, kurios tikslas skatinti verslą ir investicijas. Kartu siekiama sudaryti visiems ūkio subjektams vienodas ūkininkavimo ir konkurencijos sąlygas. Tuo tikslu jau priimta Juridinių asmenų pelno mokesčio ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymų pataisos, kurios numato, kad pelnas, panaudotas investicijoms, pelno mokesčiu neapmokestinamos. Be to, skaičiuojant apmokestinamąjį pelną, leista nuostolius perkelti į kitus metus. Anksčiau šis veiksmas nebuvo reglamentuotas.

Išvados

1. Verslas ir valstybė iš esmės yra priešingos struktūros savo prigimtimi ir atliekamomis funkcijomis. Jeigu verslas yra laisvanoriška kūrybinė sfera, kur sukuriamos naujos prekės ar paslaugos, nauja rinkos vertė ir gaunamos pajamos (pelnas) tenkinant visuomenės narių ir ūkinių subjektų poreikius, tai valstybė nieko negamina ir nieko neparduoda, o jai keliamas funkcijas atlieka prievartos būdu, t.y. apmokestindama visuomenės narius (ūkio subjektus).2. LR mokesčių sistema dar tebėra formavimosi procese, kuris prasidėjo atkūrus nepriklausomybę 1990 metais.3. Šiandieninę mokesčių sistemą sudaro 19 mokesčių, kurių administravimą reglamentuoja pagrindinis mokesčių įstatymas. Šioje mokesčių sistemoje išskiriami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Tiesioginiai mokesčiai nustatomi mokesčių subjektų turtui bei pajamoms, jie imami tiesiai iš mokesčių mokėtojų (žemės mokestis, pajamų mokestis ir kt.). Prie netiesioginių mokesčių priskiriami paslaugų bei prekių mokesčiai; jie įtraukiami į kainą ar tarifus (PVM, akcizai, muitai ir kt.).4. LR nacionalinio biudžeto svarbiausias pajamų šaltinis – PVM 1997 metais sudaręs 3347782 tūkst. Lt (41 proc.), Fizinių asmenų pajamų mokestis 1997 metais sudaręs 1997910 Lt ir akcizai 1996 metais sudarę 945525 tūkst. Lt.5. 1997 metais mokesčių našta (mokestinių įplaukų santykis su BVP) buvo 31 proc. Palyginti su EBVO šalimis šis rodiklis Lietuvoje buvo mažesnis.6. Dabartinė mokesčių sistema stabdo ekonomikos augimą, skatina šešėlinio sektoriaus plėtrą, žlugdo Lietuvos žmonių moralę, versdamas juos taikytis prie įstatymų spragų ir kitaip slėpti pajamas, mažina realias gyventojų (ūkio subjektų) pajamas bei užkerta kelią joms augti. Dėl ekonomiškai nepagrįsto daugiakopio apmokestinimo, mokesčių painumo ir nepastovumo ypač išaugo jų administravimo kaštai. 7. Lietuvoje taikomoje mokesčių sistemoje mažai vadovaujamasi teisingumo principu, nes dažnai vieni mokesčiai mokami nuo kitų, o tai, savaime aišku, didina mokesčių mokėtojų priešiškumą, jų nepasitikėjimą valdžia ir nenorą mokėti mokesčius, kai tuo tarpu daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių mokesčiai yra mokami vadovaujantis pareigos jausmu.8. Dažnas mokesčių neefektyvumas: kadangi mokesčius reikia mokėti nepriklausomai nuo to, daug ar mažai atskiri ūkio subjektai uždirbo pajamų (pelno), todėl kartais mokesčių administravimo išlaidos viršija iš jų surinktas pajamas.9. Šiuo metu rengiamos mokesčių reformos tikslas yra skatinti verslą ir investicijas. Kartu siekiama sudaryti visiems ūkio subjektams vienodas ūkininkavimo ir konkurencijos sąlygas (mažinant atskiroms įmonėms teikiamų lengvatų skaičių).10. Dabartiniu metu parengtas Nekilnojamojo turto mokečio projektas. Šis mokestis sudarys 1 proc. nuo nekilnojamojo turto vertės, jei ši vertė yra didesnė už 200000 Lt. Be to, numatomas Juridinių asmenų pelno mokesčio mažinimas jau nuo 2000 metų.

Literatūros sąrašas

1. Rimas J., Stačiokas R. Verslininkas ir mokesčiai. -V.: Spindulys, 1996, – 2,151-184 p.2. BrazauskienėR., Brazauskas S. Legal conditions for developing small and medium- sized business in Lithuania. –V.: Eugrimas, 1999, p.71 – 96 p.3. Verslas ir mokesčiai. – V.: Kauno apskaitos klubas, 1996, 15 – 160 p. 4. Buškevičiūtė E, PukelienėV. Valstybės mokesčių sistema. – V.: Technologija, 1998, 221 p.5. Latvienė V. Mokesčiai turi skatinti plėtrą. // Mokesčių žinios. – 1999, 8(106), 2 p.6. Pajuodienė G. M. Mokesčių sistemos formavimasis išsivysčiusiose šalyse. – V.: Lietuvos informacinis institutas, 1993, 11 p.7. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas. // Mokesčių žinios. – 1997, kovo 11- 17 ir kovo 18 – 24, 6 – 8 ir 4 – 7 p.8. Mikroekonomika. – V.: Technologija, 1997, 70 – 75 p.9. Pajuodienė G. M. Kas toji Laffero kreivė ? // Alijansas, 6, 85 – 86 p.

Priedai

1. Priedas.

30 30 proc.

29 proc. 5 – 24 proc. (Juridinių asmenų pelno mokestis) (Fizinių asmenų pajamų mokestis)

1 pav. Juridinių asmenų pelno mokesčio, Fizinių asmenų pajamų mokesčio, Kelių mokesčio ir Socialinio draudimo mokesčio sudėtinė schema.

2. Priedas.

18 proc. PVMNacionalinis biudžetas

2 pav. Importuojamų prekių apmokestinamosios vertės nustatymas