Finansų konspektas

BANKŲ ATSISKAITYMŲ FORMOS. Bankiniai atsiskaitymai-vykdomi įvairiomis formomis Atsižvelgiant kaip teritoriniu atžvelgiu išsidėsčiusios įmonės dalyvaujančios atsiskaitymuose.Atsiskaitymai skirstomi į vietinius ir nevietinius .Vietiniai atsiskaitymai – tai atsiskaitymai per tiekėjo arba pirkėjo ir ž.ū.įmonių ,kai juos aptarnauja ta pati banko įstaiga.Nevietiniai atsiskaitymai vyksta tarp ž.ū. įmonių ir tiekėjų arba pirkėjų ,aptarnaujamų skirtingų banko įstaigų:abiejų rūšių atsiskaitymai turi keletą formų: akceptinė, akredityvinė, mokėjimo pavedimais, čekiais, mokėjimo kortelėmis, vekseliais. Akceptinė atsiskaitymo forma yra pagrindinė atsiskaitymo forma už išsiųstą produkciją,atliktus darbus ir paslaugas.Pagrindinis dokumentas pagal kurį pinigai nurašomi iš piirkėjo sąskaitos yra debeto pavedimas .Šį dokumentą rašo tiekėjas ir su kt. Sutartyje numatytais dokumentais siunčia mokėtojui:Mokėtojas sutikįs apmokėti reikalaujamą sumą arba jos dalį – tai įformina 1-ąjame ir 2-ąjame dokumento egzemplioriuose ,pasirašo ir deda antspaudą .,o po to pateikia savo bankui.Pirmasis dokumento egzempliorius nurašius pinigus iš mokėtojo sąskaitos lieka bankui., 2-sis siunčiamas tiekėjo bankui ,o 3-sis grąžinamas mokėtojui.Už supirktą ž.ū. produkciją ir iš jos pagamintas prekes leidžiama atsiskaityti mokėjimo reikalavimais. Jį rašo produkcijos gamintojas arba jos perdirbėjas ir pateikia bankui kartu su paateisinamaisiais dokumentais.Jei pirkėją ir tiekėją aptarnauja skirtingi bankai ,tai 1 egzempl. Išsiunčiamas pirkėjo bankui.Jie praėjus 5-7 dienoms po mokėjimų reikalavimo priėmimo mokėtojo banke reikalaujamos sumos neapmokamos pardavėjų prašymu jų bankai siunčia paklausimą ,kokios yra neapmokėjimo priežastys.Tiek debeto pavedimas ,tiek mokėjimo reikalavimas taikomas iš

šankstinis 3 dienų akceptas. Mokėjimo terminas kita diena po akceptui skirto laiko.Jeigu mokėtojas nesutinka apmokėti dokumentuose nurodytą sumą,jis per 3 dienas privalo pateikti bankui raštišką atsiskaitymą akceptuoti,pagrįsdamas atsisakymo priežastis .Atsisakyti mokėti visą sumą galima tuomet ,kai produkcija negauta ,reikalaujama apmokėti negu numatyta sutartyje arba pažeistos kitos sutartyje numatytos sąlygos ir pan.Atsisakyti apmokėti dalį sumos galima kaip yra aritmetinių klaidų ,nurodytos neteisingos kainos,įrašytas didesnis negu faktiškai gautas kiekis ir pan.Atsisakymas akceptuoti (mokėti) įforminamas atsisakymo akceptuoti raštu. Jei per 3 d. Atsisakymas akceptuoti nepateikiamas ,laikoma ,kad mokėtojas apmokėti sutinka. Tuomet bankas ,jei mokėtojo sąskaitoje yra pinigų,mokėjimo termino dieną iš jos mokėjimų sumas nurašo į pardavėjų ,tiekėjų sąskaitas esančias tame pačiame banke arba paveda tiekėjų bankams . Visuose mokėjimų dokumentuose žymima apmokėjimo data . Jei nepakanka pinigų visai reikalaujamai suumai apmokėti ,apmokama tos sumos dalis. Tuo metu visų mokėjimo dokumentų 2-oje pusėje įrašoma kiekvieno mokėjimo data ,apmokėta suma ir neapmokėtas likutis. Akredityvinė atsiskaitymo forma naudojama tada,kai ji numatyta sutartyje ,kai tiekėjas taiko pirkėjui sankcijas ,kai to reikalauja bankas bei atsiskaitymuose su užsieniu.Ši atsiskaitymų forma nenumatyta mokėjimų įstatyme ,tačiau ją bankai naudoja.Naudojant akredityvinę atsiskaitymų formą,tiekėjas perduoda prekes pirkėjui tik po to, kai jį aptarnaujantis bankas gauna akredityvą. Įmonė norėdama atidaryti tiekėjo banke akredityvą,pateikia savo bankui prašymą akredityvui gauti. Prašyme nurodoma su
uma pervedama į tiekėjo banką .Akredityvo galiojimo laikas ir sąlygos turi būti aptartas tarp įmonės ir tiekėjo sudarytoje sutartyje .Jei akredityvo sąlygos keičiamos ,pirkėjas apie tai informuoja savo banką ,o pastarasis tiekėjo banką ,kuris praneša tiekėjui.Tiekėjas išsiuntęs arba perdavęs prekes pirkėjui pateikia savo bankui dokumentus,liudijančius ,kad prekės išsiųstos arba parduotos .Tiekėjo bankas patikrina ar teisingai įforminti pateikti dokumentai.Įsitikinęs dokumentų teisingumu bei parašų tikrumu,bankas perveda pinigus iš akredityvo sąskaitos į tiekėjo sąskaitą .Akredityvinė atsiskaitymo forma palyginti su akceptine labai saugo tiekėjo interesus.Ji garantuoja tiekėjui ,kad už perduotas prekes bus tuojau atsiskaityta .Atsiskaitant pagal akceptinę formą mokėjimai gali būti uždelsti trūkstant pinigų mokėtojo sąskaitoje. Atsiskaitymams gali naudoti ir mokėjimo pavedimus .Mokėjimo pavedimas – tai įmonės įsakymas bankui nurašyti nuo jo sąskaitos pavedime nurodytą sumą ir įskaitant ją į gavėjo sąskaitą .Mokėjimo pavedimai plačiai naudojami grąžinant kreditus,mokant mokesčius ,atsiskaitant už soc.draudimą ,pervedant pinigus iš vienos banko sąsk. Šį dokumentą įmonė gali išrašyti apmokėdama už prekes ,darbus ir paslaugas .Ž.ū. produkcijos pirkėjai su jos tiekėjais taip pat dažnai atsiskaito mokėjimo pavedimais .jeigu įmonei reikia apmokėti visiems gavėjams vienu metu ,tuomet surašomas suvestinis mokėjimo pavedimas.
Šiuo metu įmonės atsiskaitymas su tiekėjais ,transporto ir kt. Organizacijomis naudoja čekius .Čekis gali būti išrašytas ,jei sąskaitoje yra pinigų jį apmokėti.Čekio davėjas atsako už tai,kad čekio su
uma būtų apmokėta arba pervesta. Čekis gali būti pateiktas apmokėti per 8d. Nuo jo išdavimo dienos .Dar viena prieš keletą metų pradėta naudoti atsiskaitymų forma ,tai atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis .Jos paprastai būna vardinės ,tačiau įmonės savo darbuotojams įvykdantiems daugkartinius vienarūšius įsipareigojimus .,(dažnai vykstantiems į komandiruotes ,perkantiems prekes ir kt.) gali suteikti galimybę įsigyti mokėjimo kortelę(ji vad. Verslo kortele). vietoja jam mokėtino avanso .Tuomet pinigai iš atsiskaitomosios sąskaitos (einamosios) ar valiutinės sąskaitos pervedami į kortelės sąskaitą .Už atskaitingą sumą darbuotojas atsiskaito bendra įstatymų numatyta tvarka.Už verslo kortelės naudojimą bankui atskaitinga įmonė.
Be jau minėtų atsiskaitymo formų atsiskaitymas galima naudoti vekselius. Vekselis – vertybinis(popierius) dokumentas,kuriuo jį išrašantis asmuo įsipareigoja teisingai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba paveda tai padaryti kt.asmeniui .vekselius galima naudoti skolai už išsimokėtinai nupirktas prekes įforminti ir banko paskolai gauti įkeičiant vekselius arba apdraudžiant paskolą ,paskolų gavėjų išrašytai vekseliais .Vekselių turėtojai gali juos parduoti bankui(diskontuoti).
BANKO SĄSKAITOSE LAIKOMŲ PINIGŲ APSKAITA. Didžioji įmonių pinigų dalis laikoma bankuose. Kadangi šie pinigai turi ne vienodą paskirtį ,jie gali būti laikomi įvairiose bankinėse sąskaitose.Iš šių sąskaitų įmonės moka įvairiomis įmonėms ,įstaigoms ir organizacijoms,bei gauna pinigus iš jų.Šie atsiskaitymai vyksta nenaudojant grynųjų pinigų ,o tik pinigų sumas įrašant į įmonės bankines sąskaitas arba nuo jų nurašant .T
Tokie atsiskaitymai vadinasi atsiskaitymais bankiniais pinigais arba be bepiniginiais atsiskaitymais bankiniais pinigais arba be piniginiais atsiskaitymais .Esant reikalui iš bankinės sąsk.gryni pinigai gali būti paimti į įmonės kasą,o kada kasoje susikaupia pinigų daugiau jie įnešami į atitinkamą įmonės sąskaitą banke.Operacijos bankinėse sąskaitose vykdomos pagal banko nustatytas taisykles ir įforminamos jo nustatytais dokumentais .Bankas yra ne tik įmonės pinigų saugotojas ,bet ir piniginių operacijų teisėtumo ir ūkinio tikslingumo kontrolierius.Įmonė privalo informuoti banką kokiam tikslui pinigai imami iš vienos ar kitos įmonės sąskaitos banke.Pinigų laikymas bankuose įmonėms naudingas ir patogus ,nes bankas užtikrina pinigų saugumą ,įgalina gauti ir mokėti dideles sumas nenaudojant grynų pinigų.
ATSISKAITOMOJOJE SĄSKAITOJE LAIKOMŲ PINIGŲ APSKAITA. Kiekviena savarankiška ž.ū. įmonė turi atsiskaitomąją ,o ūkininkas einamąją sąskaitą banke.Viename banke galima turėti tik vieną atsiskaitomąją sąskaitą .Joje laikomi gamybai ,investicijoms ir kitiems tikslams skirti pinigai.Sąskaitos gali būti atidarytos tik nustatyta tvarka įregistruotuose Lietuvos Respublikos bankuose.bankai įpareigoja iki kiekvieno mėn.5d. pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie praėjusį mėn.,atidarytas ir uždarytas sąskaitas .Įmonės nurodomos atidaryti atsiskaitomąją sąskaitą banke jam pateikia: 1)Prašymą sąskaitai atidaryti; 2) 2 prašymų ir atspaudo pavyzdžių korteles. 3) Įmonės registracijos dokumentą ir jo nuorašą ,patvirtintą notaro arba banko arba registracijos dokumentą išdavusios įstaigos 4) Rajono soc. Draudimo organizacijos pažymą apie įmonės įregistravimą. 5) Įmonės įstatus ir jų kopiją patvirtinta notaro arba banko arba juos tvirtinusios organizacijos.
Pinigai iš įmonės sąsk.gali būti nurašyti tik esant joje pinigų ir tik esant savininko sutikimui(pavedimui),išskyrus atvejus ,kai jie nurašomi ne ginčo tvarka pagal teismo vykdomuosius raštus ir jiems prilygintus dokumentus .Įmokėti į kasą grynuosius pinigus bei pervesti pinigus į ją gali sąskaitų savininkai ,o taip pat bet kurie kiti mokėtojai.(įmonės ,įstaigos,organizacijos,fiziniai asmenys).Gaudamas grynuosius pinigus darbo užmokesčiui už antrąją mėn. Pusę ir pašalpoms išmokėti arba pateikdamas ,mokėjimo pavedimus ,minėtoms sumos pervesti,įmonės privalo kartu pateikti bankui dokumentus išskaičiuotiems mokesčiams į valstybės iždą ir soc. Draudimo įmokoms paveikti.Jei įmonės sąsk.nepakanka pinigų visiems dokumentus esantiems banke apmokėti ,jie mokami laikantis tokio aiškumo : 1) Visų pirma mokami už supirktą ž.ū. produkciją ir iš jos pagamintas prekes atsiskaitoma su valstybės iždu.Mokamos soc.draudimo įmokos.Išduodami pinigai darbo užmokesčiui. 2) Visų kitų mokėjimų dokumentai.
Tos pačios grupės dokumentai esantieji banke apmokami laikantis jų gavimo banke kalendorinės datos.Sąskaitos savininkas turi teisę duoti bankui nurodymus dėl 2-os grupės dokumentų apmokėjimų nesilaikydamas jų gavimo banke kalendorinės eilės,bei pateikti apmokėti kitus šiai grupei priskiriamus dokumentus.Jei darbo dienos pradžioje jo sąsk. Yra pinigų ,o pirmai grupei priskirtų neapmokėtų dokumentų banke nėra arba jų suma mažesnė negu sąskaitos likutis, inkasiniai pavedimai ,nurašymai pagal vykdomuosius dokumentus apmokami pirmiausiai .jei išieškomos 1-os grupės mokėjimų sumos ,kitas atsiskaitymų vykdomieji ir jiems prilyginamieji dokumentai priskiriami 2-ai grupei ir pirmumo prieš kitus šios grupės dokumentus neturi .Sąskaitos savininkas privalo laikytis LR įstatymų vyriausybės nutarimų ir Lietuvos banko taisyklių bei kt. dokumentų ,reguliuojančių atsiskaitymų ir pinigų naudojimą bei apskaitą.Įmonės turi žinoti ,kad bankas neatsako už pinigų išmokėjimą (pervedimą) pagal pamestą ,dingusį ar pagrobtą pinigų čekį ,jei apie tai iki pinigų išmokėjimo ar pervedimo bankas nebuvo gavęs pranešimo ,išskyrus atvejus ,kai įrodoma banko darbuotojų kaltė.Taip pat bankas neatsakingas kaip parašai ir atspaudas apmokėtame čekyje arba kitame piniginiame dokumente atitinka duotus bankui pavyzdžius ,nors parašas (parašai) ar antspaudo atspaudas būti padirbti (suklastoti).Jei bankas apmoka dokumentą ,kuriame sąskaitos savininko pareigūnų parašai ar antspaudo atspaudas pastebimai neatitinka pateiktiems jų pvz.už padarytą žalą bankas atsako įstatymų numatyta tvarka.Su sąskaitų savininkais sutartu laiku bankas jiems išduoda arba išsiunčia sąskaitų išrašus,t.y. sąskaitos kopija .kadangi banke apskaita kompiuterizuota ,todėl sąsk. Išrašas –tai dokumentas bet teksto ir skaitomas pagal kodus.Kiekvieno banko operacijų skyriuje galima gauti informaciją apie banko išrašuose naudojamą kodų reikšmes .Bankas prie išrašo prideda kitų organizacijų išrašytų mokėjimo pavedimų,debeto pavedimą,reikalavimų ir kt.dokumentų kopijas ,pagal įmonės buhalteriai privalo sutikrinti gautas ir nurašytas sumas su savo dokumentais. Įmonių buhalteriai išrašo teisingumą privalo patikrinti pagal kartu išrašais gautais ir įmonėje esančiais bankinių operacijų dokumentais .Apie paskelbtas klaidas reikia nedelsiant pranešti bankui.Atsiskaitomosiose sąskaitose ir įmonės bankas apskaito tuos pačius pinigus,bet jų sąskaitose daromi priešingi įrašai .Taip yra todėl ,kad įmonės atsiskaitomoji sąskaita bankui yra pasyvinė (kaip pritrauktų pinigų,t.y.kreditinių išteklių sąskaita).Pinigų įplaukas į įmonių sąskaitą bankas parodo jos kredite o išmokas debete,todėl banko išrašuose atsiskaitomosios sąskaitos debetas įmonei reiškia šios sąskaitos kreditą(išmokas) ,o kreditas –debetą (įplaukas ).Į tai reikia atsižvelgti apdorojant banko išrašus įmonėje. Patikrinti bankines sąsk. Išrašai yra kantuojami ir jų sumos perkeliamos į atitinkamus kaupiamuosius registrus.Atsiskaitomosios sąskaitos operacijos apskaitomos pavyzdinio sąsk. Plano trumpalaikio turto 27 sąskaitos ,kuri vadinama pinigai ir pinigų ekvivalentai 1andėtinėje sąskaitoje litai.Jos debete yra rašomos įplaukos ,o kredite išmokėjimai.Atsiskaitomoji sąsk. koresponduoja su įvairiomis sąskaitomis .Priklausomai nuo to iš ko ir už ką pinigai gaunami į šią sąskaitą,ji gali koresponduoti su šiomis sąskaitomis 2721 – įmokėjus pinigus iš kasos ;2712- pardavus valiutą;2411-gavus iš pirkėjų;4432—4433-diskontavus čekius arba vekselius;2612-pardavus akcijas arba obligacijas;261-2622- uždarius terminuotus indėlio sąskaitą;535-bankui priskaičius palūkanas už pinigų laikymą atsiskaitomojoje sąskaitoja ;532 arba 535 –gavus dividendus arba palūkanas iš investicinės veiklos;
Priklausomai nuo to kam ir už ką pinigai išmokami atsiskaitomoji sąskaita koresponduoja su :2721-išmokėjus pinigus į kasą; 2712-nupirkus valiutą; 2713-atidarius akredityvą; 1611,2612-nupirkus akcijas arba obligacijas; 1610,1611- sukėlus paskolas;2621,2622 – pervedus ,terminuoto indėlio sąskaitą; 4463- sumokėjus soc. draudimo įmokas ; 4464- sumokėjus mokesčius valstybės iždui;4431- apmokėjus tiekėjams už prekes ir paslaugas ;4431-apmokėjus rangovams už atliktus darbus ;4432,4433- apmokėjus išduotus čekiui ir vekselius ;4461-pervedus į asmenines sąskaitas darbo užmokestį ;4481- sumokėjus dividendus;4486- apmokėjus įsiskolinimą draudimo organizacijai ;4412- grąžinus trumpalaikę paskolą ;4012-grąžinus ilgalaikę paskolą;630- sumokėjus palūkanas už banko paskolas .
VALIUTINIŲ OPERACIJŲ APSKAITA. Valiutinės operacijos – atsiskaitymai vykdomi užsienio valiuta, joms priskiriama kai įmonė: 1. perka ar parduoda užsienio valiuta 2. ima ar suteikia paskolas užsienio valiuta 3. kitu būdu įsigyja arba perleidžia, prisiima įsipareigojimus užsienio valiuta. Val. op. Apskaitoje registruojamos nacionaline valiuta pagal op. Atlikimo dieną buvusį oficialų lito kursą ir lito su užsienio valiuta santykį, išskyrus, avansą valiuta vykstantiems į komandiruotes, kurios registruojamos pagal išvykimo į komandiruotę dieną buvusį kursą bei kaupiamąsias pajamas, kurios registruojamos pagal paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną buvusį oficialų lito ir užsienio valiutos kursą. Jeigu komandiruotajam buvo išmokėtas avansas, tai komandiruotės išlaidos remiantis dokumentais įvertinamos pagal avanso išvykimo dieną buvusį lito ir užsienio valiutos santykį. Vykstantiems į komandiruotes avansas parodomas kaip atskaitinga suma. Sudarydamos finansinę atskaitomybę įmonės valiutinių straipsnių balanse turi įvertinti pagal atskaitomybės dieną buvusį oficialų lito ir užsienio valiutos santykį. Valiutiniais straipsniais laikoma įmonės turima valiuta, gautinos bei valiuta mokėtinos sumos, išskyrus, avansus komandiruotėms ir komandiruočių išlaidas. Pagrindiniai finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų susidarymo kaip pasikeičia LB skelbiamas lito ir užsienio valiutos santykis atvejai yra: 1. atskaitomybės sudarymo dieną įvertinant valiutinius straipsnius pagal tą dieną buvusį lito ir užsienio valiutos santykį. 2. skolon perkant, parduodant, įsigijant ar perleidžiant trump. ar ilgal. turtą už valiutą kai per atsiskaitymo laikotarpį pasikeičia kursas. 3. už valiutą perkamą ar įsigyjamą turtą mokant avansu ar suformuojant akredityvą kai nuo sumokėjimo ar akredityvo sudarymo dienos iki pirkimo dienos pasikeičia kursas. 4. gaunant avansą už valiuta parduodamą ar perleidžiamą turtą kai per laikotarpį nuo pinigų gavimo iki pardavimo ar perleidimo dienos pasikeičia kursas. 5. gražinant nepanaudotą akredityvo sumą į valiutinę sąsk. kai per laikotarpį nuo akredityvo suformavimo iki jo sugražinimo dienos pasikeičia kursas. 6. perkant ar parduodant užsienio valiutą kai per laikotarpį nuo paskutinio valiutos perkainavimo iki pardavimo dienos pasikeičia kursas. 7. grąžinant arba susigrąžinant valiutinę paskolą, kai per laikotarpį nuo paskolos gavimo, išdavimo arba paskutinio perkainojimo iki jos grąžinimo dienos pasikeičia kursas. 8. užsienio kapitalo investicijoms formuojant ar didinant įmonės įstatinį kapitalą, kai prie laikotarpį nuo steigimo dok. pasirašymo iki įnašo gavimo dienos pasikeičia kursas. Norint atidaryti val. sąsk. banke reikia: prašymo sąsk. atidaryti; dvi notaro ar įmonės steigėjo ar banko parvirtintas parašų ir antspaudų korteles; įmonės registracijos pažymėjimą ir jo kopiją; įstatų originalą ir patvirtintą kopiją; valstybinio soc. draudimo įstaigos pažymą apie įmonės registraciją. Tame pat banke įmonė gali atsidaryti tik vieną tos pačios valiutos einamąją sąsk. Į įmonių valiutines sąsk. gali būti įskaityta užsienio valiuta: 1. pervesta iš užsienio ar šalies įmonių sąsk. 2. įmokėta grynaisiais. 3. pirkta pavedimu. 4. pervesta iš kitų bankų už įmonės suteiktą paskolą valiuta. Iš įmonių einamųjų valiutinių sąsk. gali būti: 1. išmokėta grynaisiais. 2. pervesta į užsienio ir šalies bankus atsiskaitymams. 3. sumokėta paskola užsienio valiuta. 4. išmokėta komandiruotėms į užsienį. 5. suformuotas akredityvas atsiskaitymui su užsienio įmonėmis. 6. pervesta į verslo kortelių sąsk. Sąsk. plane 271 sąsk. – pinigai ir pinigų ekvivalentai.
Pagrindinės operacijos įmonių valiutinėse sąsk. yra: 1. pirkimas skolon – ilgalaikį turtą pajamuojame ir įsiskolinimą tiekėjui parodome pirkimo dienos kursu. 2. pirkimas apmokant avansu – ilgalaikis turtas pajamuojamas įsigijimo dienos kursu. 3. pardavimas skolon. 4. pardavimas apmokant avansu 5. paskolos gavimas užsienio valiuta. 1. Pirkimas skolon. Iš firmų nupirktos staklės 5000 GBP ir automobilis 7000USD. Lito ir uSD santykis pirkimo dieną 1usd:2,8Lt. Apmokėjimo dieną 1usd:2,78lt. Lito ir GBP santykis pirkimo dieną 4,80lt. Apmokėjimo dieną 4,95lt.
1) Užpajamuotas nupirktas ilgalaikis turtas: 1. užpajamuotos staklės D 1240 (4,8*5000), K 4431 (4,8*5000); 2. užpajamuotas automobilis D 1220 (2,8*7000), K 4431(2,8*7000). Ilgalaikį turtą pajamuojame ir įsiskolinimą tiekėjui parodome pirkimo dienos kursu.
2) Apmokėta už nupirktą ilgalaikį turtą
1) D 4431 (skola tiekėjui nurašoma pirkimo dienosa kursu 4,8*5000)
K271203 (apmokame mokėjimo dienos kursu 4,95*5000)
Kadangi apmokėjimo dieną lito ir svaro sterlingų santykis buvo didesnis už buvusį pirkimo dieną, tai dėl kurso pasikeitimo įmonė turi netektis kurias parodome: D 636 (24000-24750)
2) už automobilį D4431 (2,8*7000), K 271202 (7000*2,78), K 536 (140). Kadangi apmokėjimo dieną lito ir USD santykis buvo mažesnis už buvusį pirkimo dieną todėl gauname pajamas, kurias parodome 53 sąsakaitos 6 subsąskaitoje. 2. Pirkimas apmokant avansu. Iš firmų nupirktas kombainas už 24000USD ir šaldytuvas už 600GBP. Lito ir USD santykis mokėjimo dieną 2,78lt. Turto įsigijimo dieną 1USD-2,8lt. Lito ir GBP santykis mokėjimo dieną 1GBP-4,92Lt, ilgalaikio turto įsigijimo dieną 1GBP-4,84Lt.
1)Apmokėta avansu už perkamą ilgalaikį turtą: 1. už kombainą D 2021 (24000*2,78), K 271202 (24000*2,78).; 2. už šaldytuvą D2021 (600*4,92) K 271203 (600*4,92). Avansas pervedamas mokėjimo dienos kursu.
2) užpajamuotas iš firmų gautasturtas: 1. kombainas D 1240 (24000*2,8), K 2021 (24000*2,78). Ilgalaikis turtas pajamuojamas įsigijimo dienos kursu, o tiekėjui sumokėtas avansas nurašomas mokėjimo dienos kursu. Kadangi turto pirkimo dieną lito ir USD santykis buvo didesnis už buvusį mokėjimo dieną todėl gauname pajamas. K 536 (480). 2. šaldytuvas. D 1230 (600*4,84), K 2021 (600*4,92). Ilgalaikis turtas pajamuojamas įsigijimo dienos kursu, o tiekėjui sumokėtas avansas nurašomas mokėjimo dienos kursu. Skirtumas tarp įsigijimo dieną ir mokėjimo dieną buvusių lito ir GBP kurso nurašomas į netektis, kadangi įsigijimo dienos kursas buvo mažesnis už mokėjimo dienos kursą. D 636 (48). 3. Pardavimas skolon. 1. Užsienio kompanijai parduota žū produkcijos už 10000USD. Lito ir USD santykis pardavimo dieną 1USD:2,76Lt, apmokėjimo dieną 1USD:2,75Lt.
1.1.nurašoma parduota produkcija įkainojama pasigaminimo savikaina: D 6000 (15000), K 2013 (15000). 1.2. parodoma pirkėjo skola įmonei D 2411 (2,76*10000), K 5000 (2,76*10000). Skola parodoma pardavimo dienos kursu. 1.3. pirkėjas apmoka už nupirktą produkciją: D 271202 (10000*2,75), K 2411 (2,76*10000). Pirkėjo skola įmonei nurašoma pardavimo dienos kursu, o apmokėjimas valiutinėje sąskaitoje parodomas mokėjimo dienos kursu. Kadangi lito ir USD santykis mokėjimo dieną yra mažesnis už buvusį pardavimo dieną, todėl gaunamas nuostolis, kuris nurašomas į netektis D 636 (100).
2. užsienio kompanijai parduoti galvijai už 15000USD. Lt ir USD santtykis pardavimo dieną 1USD-2,76Lt. Mokėjimo dieną 1USD-2,78Lt.
2.1. nurašomi parduoti galvijai gyvo svorio savikaina D 6000 (20000) K 28 (20000). 2.2. Parodoma pirkėjo skola įmonei D 2411 (2,76*15000), K 5000 (2,76*15000). Skola parodoma pardavimo dienos kursu. 2.3. apmokama už nupirktus galvijus D 271202 (2,78*15000) K 2411 (2,76*15000). Apmokėjimas valiutinėje sąskaitoje parodomas mokėjimo dienos kursu, o pirkėjo skola įmonei nurašoma pardavimo dienos kursu. Kadangi lito ir USD santykis mokėjimo dieną buvo didesnis už buvusį pardavimo dieną įmonė gauba pajamas K 536 (300). 4. Pardavimas apmokant avansu. 1. bendrai Lietuvos ir užsienio įmonei suteiktos paslaugos 30000USD, už kurias ji apmokėjo avansu. Lito ir USD santykis mokėjimo dieną 2,75 Lt, pardavimo dieną 2,78Lt.
1.1. parodomas gautas avansas D 271202 (2,75*30000) K 444 (2,75*30000). Avansas parodomas mokėjimo dienos kursu. O įmonės skola pirkėjui taip pat rodoma mokėjimo dienos kursu. 1.2. nurašoma suteiktų paslaugų savikaina D 6001 (20000), K 2013 (20000). 1.3. Suteikus paslaugas įmonės skola pirkėjui nurašoma mokėjimo dienos, o paslaugų pardavimo pajamos parodomos jų suteikimo dienos kursu: D 444 (2,75*30000), K 5005 (2,78*30000). Kadangi lito ir USD santykis pardavimo dieną buvo didesnis už buvusį mokėjimo dieną, tai įmonė parodo netektis dėl valiutos kurso pasikeitimo D 636 (900).
2. užsienio įmonei parduotos trąšos už kurias apmokėta avansu 10000USD. Lito ir USD santykis mokėjimo dieną 2,78, pardavimo dieną 2,76Lt.
2.1. parodomas apmokėjimas už trąšas D 271202 (2,78*10000), K 444 (2,78*10000). Apmokėjimas valiutinėje sąskaitoje parodomas mokėjimo dienos kursu. Skola pirkėjams taip pat parodoma mokėjimo dienos kursu. 2.2. Nurašomos parduotos trąšos apskaitos kainomis D 6000 (15000) K 2014 (15000). 2.3. Išsiuntus trąšas pirkėjui nurašomas įsiskolinimas pirkėjams D 444 (2,78*10000), K 5000 (2,76*10000). Skola nurašoma mokėjimo dienos kursu. Pardavimo pajamos parodomos pardavimo dienos kursu. Kadangi lito ir USD santykis pardavimo dieną buvo mažesnis už buvusį mokėjimo dieną tai įmonė gauna pajamas K 536 (200). 5. Paskolos gavimas užsienio valiuta. Iš banko gauta ilgalaikė paskola atsiskaityti su užsienio įmone 10000USD ir 5000GBP. Paskolos gavimo dieną lito ir USD santykis 2,78Lt, lito GBP santykis 4,90lt. D 271202 (2,78*10000), D 271203 (4,9*5000), K 4012 (2,78*10000), K 4012 (4,9*5000). 6. Paskolos grąžinimas užsienio valiuta. Grąžinta bankui dalis ilgalaikės valiutinės paskolos 2000Usd ir 1000GBP. Lito ir USD santykis grąžinimo dieną 2,76lt, lito ir GBP santykis 4,95Lt.
D 4012 (2000*2,78; 1000*4,9), paskolos grąžinimas parodomas išdavimo dienos kursu. K 271202 (2,76*2000), K 271203 (4,95*1000). Valiuta nuo paskolinės sąskaitos nurašoma grąžinimo dienos kursu. Kadangi grąžinimo dieną lito ir USD santykis buvo mažesnis negu gavimo dieną, todėl įmonė gauna pajamas. K 536 (40). Kadangi gražinimo diena lito ir GBP santykis buvo didesnis negu gavimo dieną todėl įmonė turi nuostolį kuris nurašomas į netektis D 636 (50). 7. Gautų paskolų perkainojimas laikotarpio pabaigoje. Ilgalaikės paskolos likutis mėn. 1d –10000USD ir 10000GBP. Lt ir USD santykis mėn. 1d -2,76Lt, Lt ir GBP santykis-5Lt. Lt ir USD santykis paskutinę mėn. d. USD-2,78Lt, 1GBP-4,80Lt.
(Lentelė). 4012 USD. D grąžinta paskola 2000USD ir 5560Lt; K Lik mėn 1d (10000USD 2,76*10000Lt); Gauta pask. 10000USD (2,78*10000Lt); Lik mėn pab 18000USD (49840Lt); perkainojimas 200Lt; Lik mėn pab 18000Usd (18000*2,78Lt). Paskolos įkainojimas pagal mėnesio paskutinę dieną esantį lito ir USD santykį yra didesnis negu faktinis įkainojimas. Todėl gauname nuostolį kurį nurašome į netektis D636 (200Lt), K 4012 (200 Lt).
(Lentelė) 4012 GBP. D grąžinta pask 1000GBp (4,9*1000Lt); Perk 2400lt; K lik mėn 1d 10000GBP (5,0*10000Lt); gauta paskol 5000GBP (4,9*5000Lt)-; lik mėn pab 14000GBP (69600Lt); lik mėn pab 14000GBP (4,8*14000Lt). Paskolos įkainojimas pagal mėnesio paskutinę dieną esantį lito ir GBP santykį yra mažesnis negu faktinis įkainojimas, todėl gauname pajamas D 4012 (2400Lt), K 536 (2400lt). 8. Paskolos suteikimas užsienio valiuta. Dukterinei įmonei atsiskaityti su užsienio tiekėjais suteikta ilgalaikė valiutinė paskola 5000USD ir 1000GBP. Lito ir USD santykis išdavimo dieną 2,8Lt, lito ir GBP 5Lt. D 1610 (5000USD-2,8*5000Lt; 1000GBP-5*1000Lt); K 271202 5000USD (2,8*5000), K 271203 1000GBP (5*1000Lt). Išduotą paskolą parodome išdavimo dienos kursu. 9. Paskolos susigrąžinimas valiuta. Dukterinė įmonė grąžino dalį praeitą mėn. gautos ilg. paskolos 3000USD ir 500GBP. Grąž d. 1USD:2,82, 1GBP : 4,90 : Įrašai: D 271202 – 8460, K1610 – 8400; D 271203 -2450 K1610 – 2500. Paskolos susigrąžinimas valiutinėje sąskaitoje parodomas grąž. d. kursu. Paskolos susigrąžinimas ilg. investicijų sąsk. parodomas išdavimo. Kadangi grąž. d. USD santykis buvo >negu išdavimo d., todėl gauname pajamas K 536 – 60. Kadangi grąž. d. GBP santykis buvo < negu išdavimo d., gauname nuostolį D 636 -50. 10. Suteiktų paskolų perkainojimas laikotarpio pabaigoje. Paskolos likutis mėn. 1d. 5000USD ir 1000GBP. Santykis mėn 1 d. 1USD : 2,82, 1GBP: 4,80. Paskutinę mėn. d. 1usd: 2,80, 1GBP: 4,85 *Sąskaita1610 USD: Debete: likutis 5000USD – 14100, suteikta paskola 5000USD – 14000, likutis 7000USD – 19700, Likutis 7000USD -19600. Kredite: Susigrąžinta 3000USD – 8400, perkainojimas 100Lt. D636 K1610 **Sąskaita1610 GBP: Debete: Likutis 1000GBP -4800, suteikta paskola 1000GBP -5000, Likutis 1500GBP – 7300, Likutis 1500GBP – 7275. Kredite: Susigrąžinta 500GBp -2150, Perkainojimas 25Lt. D536, K1610. 11. Susikaupusių palūkanų pajamų perkainojimas. Iki ataskaitinio mėn. 1 d. buvo priskaityta palūkanų 1000USD ir 500GBP. Santykis paskutinę susikaupusių palūkanų perkainojimo d. 1USD:3,16, 1 GBP:4,90 ir ataskaitinio mėn. paskutinę d. 1 USD :3,17, 1 GBP : 4,80. Ataskaitinį mėn. Įmonei apskaičiuotos palūkanos už išduotą valiutinę paskolą 2000USD ir 1000GBP. *Sąsk2436 USD lentelėje(viskas D): likutis 3160; perkainojimas 10; apskaičiuotos palūkanos 2000USD -6340, likutis 3000USD – 9510. Palūkanos mėn. pab. yra priskaičiuojamos D 2436 ir K 536. kadangi USD santykis paskutinę mėn. d. Buvo >nei faktinis palūkanų įkainojimas, gauna pajamas. ** Sąskaita2436 GBP: likutis 500 -2450; apskaičiuotos palūkanos 1000 -4800, likutis 1500 -7200. perkainojimas(K) – 50; Kadangi GBP santykis paskutinę mėn. d. Buvo nei faktinis, įmonė patiria netektis. D 636; K 4483 Sąskaita4483 GBP: perkainojimas(D) 50; likutis 500GBP – 2450(K); apskaičiuotos palūkanos 1000GBP – 4800(K); likutis 1500GBP -7200(K). Kadangi LT ir GBP santykis paskutinę mėn. d. Buvo mažesnis nei faktinis palūkanų įkainojimas, įmonė gauna pajamas. D 4483; K 536. mokėtinos palūkanos parodomos įrašu: D 630; K 4483.13. Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis už komandiruotes į užsienį. Įmonė vadovui vykstančiam į komandiruotę išduotas avansas 2000GBP ir 1000Lt. Avansas išduotas išvykimo dieną. Santykis išdavimo dieną 1 GBP :“ 5,55, Įrašai: D 2435 – 1400, K2722- 11000, D 2435 – 1400; K 2721-11000. Grįžęs iš komandiruotės vadovas pateikė avansinę apyskaitą su pateisinamaisiais dokumentais 500Lt ir 1000GBP. Nepanaudotą avanso likutį grąžino į kasą. Įrašai: D 6118 -6050; K 2435 Lt; D 2721 – 500; D 2722 1000GBP -5550; K 2435 Lt. 14. Įmonės kapitalo formavimas, kai už akcijas mokama valiuta. a)Pasirašytos akcijos 100000NOK. Santykis pasirašymo d. 10NOK: 4,72, Įrašas: D 2434 47200Lt; K 302 -47200. pasirašytos, bet neapmokėtos akcijos ir akcijų pirkėjų įsiskolinimas parodomas akcijų pasirašymo d. kursu. b)Apmokėtos pasirašytos akcijos. Valiuta gavimo d. 10NOK : 4,70 Įrašai: D 2712 -47200Lt. valiutinėje sąskaitoje pasirašytų sąskaitų apmokėjimas parodomas mokėjimo d. kursu. K 2434 -47200. Įsiskolinimas už pasirašytas, bet neapmokėtas akcijas nurašomas pasirašymo d. kursu. Kadangi Lt ir valiutos santykis mokėjimo d. buvo mažesnis negu pasirašymo d., įmonė gavo nuostolį, kurį nurašo į netektis: D 636 -200. 15. Valiutos pirkimas. Įmonė nupirko 1000USD ir 500GBP, už kurią sumokėjo grynaisiais. Oficialus santykis pirkimo d. 1USD: 3,65, 1 GBP: 5,85 ir pirkimo kursas 1USD:3,60, 1 GBP:6,00. Įrašai: D 2712 -3650, K2711 -3600 ir D 2722 -2925, K2721 -3000. valiutinėse sąskaitose nupirkta valiuta parodoma oficialiu kursu. Pinigai už valiutą mokami valiutos pirkimo kursu. Kadangi USD nupirkome pigiau negu oficialus jų kursas pirkimo d., įmonė gavo pajamas K 536 – 50. kadangi GBP nupirkome brangiau negu oficialus jų kursas pirkimo d., įmonė patyrė nuostolį, kuris nurašomas į netektis D 636 -75. 16. Valiutos pardavimas. Įmonė pardavė 5000USD ir 1000GBP, už kurią sumokėjo pavedimu. Oficialus santykis valiutos pardavimo d. 1USD : 3,588, 1 GBP: 5,75 ir pardavimo kursas 1 USD : 3,55, 1 GBP: 5,90. Įrašai: D 2711 -23650, K271202 -17940, įplaukos parodomos pardavimo kursu. D2711 -23650 K271203 – 5750. parduota valiuta nurašoma oficialiu pardavimo d. kursu. Kadangi USD pardavėme pigiau negu oficialus kursas pardavimo d., įmonė patyrė nuostolį, kurį nurašė į netektis: D 636 – 190. kadangi GBP pardavėme brangiau negu oficialus kursas pardavimo d., įmonė gavo pajamas: K 536 -150.
KASOS OPERACIJŲ APSKAITA. Ž.ū.įmonėse kasoje laikomos palyginti nedidelės pinigų sumos, reikalingos einamosioms išlaidoms. Visi laikinai laisvi pinigai laikomi banke. Per įmonės kasą grynais pinigais vykdomi įmonės vidaus atsiskaitymai: tai atsiskaitymai su dirbančiaisiais už darbą, už komunalines paslaugas, atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis ir kt. smulkūs išoriniai atsiskaitymai su įmonėmis, įstaigomis. Pinigus gauna ir išmoka įmonės kasininkas. Jis materialiai atsakingas už jam patikėtus pinigus ir kitas vertybes: piniginius dokumentus ir vertybinius popierius. Todėl nuolatiniam darbui priimant kasininką arba laikinai šiam darbui skiriant kitą darbuotoją iš jo imamas raštiškas įsipareigojimas. Kasininko pareigų negali atlikti kiti asmenys, netgi tie kurie piniginius dokumentus pasirašo pirmuoju ar antruoju parašu. Pinigų laikymo, priėmimo ir išdavimo, bei jų apskaitos tvarka reglamentuojama Kasos darbo taisyklėse. Dokumentų sudarymo tvarka reglamentuojama Mokėjimų įstatyme. Kasoje laikomų taip pat imamų iš banko, gabenamų ir atiduodamų į banką pinigų saugumą privalo užtikrinti įmonės vadovas. Jis įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai ir tada, kai dėl jo kaltės nesudarytos pinigų saugojimo sąlygos. Prieš atidarydamos kasos patalpas ir seifus, kasininkas privalo apžiūrėti ar nepažeisti užraktai, durų ir langų grotos ir antspaudai. Pastebėjęs pažeidimus kasininkas privalo tuoj pat informuoti įmonės vadovą, kuris apie tai nedelsdamas turi pranešti policijai. Policijai leidus įmonės vadovas, vyr. buhalteris ir kasininkas patikrina esamus pinigus ir kitas kasoje saugomas vertybes. Patikrinti reikia iki kasos operacijų pradžios. Po to trimis egzemplioriais surašomas Tikrinimo aktas, kurį pasirašo visi jame dalyvavę asmenys. Vienas akto egzempliorius atiduodamas policijai, kitas išsiunčiamas steigėjui, o trečiasis lieka įmonėje. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi būti daroma netikėta kasos revizija, kurios metu suskaičiuojami pinigai ir patikrinamos kitos kasoje laikomos vertybės. Kasos reviziją daro įmonės vadovo paskirta komisija. Komisija rašo Kasos revizijos aktą. Jeigu kasoje nustatomas pinigų ar kitų vertybių trūkumas arba perteklius, akte nurodoma suma ir trūkumo arba pertekliaus priežastys. Kooperatinėse ir visuomeninėse organizacijose kasos revizijas daro revizijų komisijos. Kasos operacijos užsienio valiuta atliekamos tokia pat tvarka, tačiau pildomi atskiri pirminiai, suvestiniai ir sintetiniai dokumentai. Įmonių vadovai ir vyr. buhalteriai atsako, kad jų įmonėse būtų laikomasi kasos dabo taisyklių ir mokėjimų įstatymo. Buhalterinei kasos operacijų apskaitai skirta 27 sąskaitos ,,Pinigai ir jų ekvivalentai“ antroji subsąskaita. Tai aktyvinė inventorinė sąskaita. Jos debeto likutis rodo kiek duotuoju momentu įmonės kasoje yra pinigų. Pinigų įplaukos į kasą rašomos šios sąskaitos debete, o iš kasos išmokėtos sumos – šios sąskaitos kredite. 27 sąskaitos antroji subsąskaita koresponduoja su įvairiomis sąskaitomis priklausomai nuo to, iš ko ir už ką pinigai gaunami į kasą ir išmokami iš jos. 27 sąsk. 2 subsąsk. D, kredituojant: 2711 – gavus pinigus į kasą iš atsiskaitomosios sąskaitos banke; 2712 – gavus pinigus iš valiutinių sąskaitų banke; 4421 – gavus pinigus iš trumpalaikių paskolų sąskaitų; 4012 – gavus pinigus iš ilgalaikių paskolų sąskaitų; 2434 – apmokėjus už nuomą ir komunalines paslaugas; 2435 – gavus iš atskaitingų asmenų; 2434 – gavus pagal teismo vykdomuosius raštus; 4486 – gavus už trūkumus ir išeikvojimus; 5050 – be priskaitymų apmokėjus už atliktus darbus; 5000 – be priskaitymų apmokėjus už parduotą produkciją; 2434 – apmokėjus už anksčiau pasirašytas akcijas; 2411 – gavus iš pirkėjų; 5221 – pinigų perteklius kasoje.
27 sąskaitos 2 subsąskaita kredituojama, debetuojant: 4461 – išmokėjus darbo užmokestį; 2435 – išdavus avansą atskaitingiems asmenims; 2711 – įmokėjus į atsiskaitomąją sąskaitą; 2712 – įmokėjus į valiutines sąskaitas; 2612 – apmokėjus už trumpalaikes obligacijas; 2613 – apmokėjus už kitus vertybinius popierius; 2611 – apmokėjus už kitų įmonių akcijas; 2620 – atidarius trumpalaikio terminuoto indėlio sąskaitą; 6112 – apmokėjus už kanceliarines prekes; 2011 – nupirkus atsargas; 6960 – išmokėjus vienkartinę pašalpą; 4481 – išmokėjus dividendus; 4486 – išmokėjus pagal teismo vykdomuosius raštus; 2434 – pinigų trūkumas kasoje. Kaip jau buvo minėta, valiutinės operacijos kasoje apskaitomos atskirai nuo litinių operacijų. Kiekvienai užsienio valiutai skiriama atskira analitinė sąskaita. Dažniausiai kasos apskaitoje pasitaikančios operacijos, tai: 1) valiutos pirkimas ir pardavimas; 2) gavimas iš valiutinių sąskaitų banke ir įmokos į jas; 3) avansų valiuta išdavimas vykstantiems į komandiruotes užsienyje.
Nupirkta valiuta pajamuojama, o parduota nurašoma oficialiu valiutos kursu buvusiu pirkimo ar pardavimo dieną. Už ją apmokama tos dienos pirkimo ar pardavimo kursu. Finansinis pirkimo ar pardavimo rezultatas įrašomas į finansinės veiklos pajamas arba netektis. Vykstantiems į komandiruotes gali būti išduoti avansai komandiruotės išlaidoms. Išduotas avansas parodomas oficialiu tos dienos kursu. Komandiruotės išlaidos parodomos išvykimo dienos kursu. Jeigu avansas buvo išduotas ne išvykimo dieną, parodant išlaidas, kursą reikia perskaičiuoti ir parodyti finansinės veiklos pajamas arba netektis.
TRUMPALAIKIŲ IR ILGALAIKIŲ PASKOLŲ APSKAITA. Ekonominiu požiūriu ŽŪ reformos svarbiausias uždavinys privatinės nuosavybės atkūrimas buvusių savininkų nuosavybės teisių atstatymas ek. perorientavimas į rinką optimalių ŽŪ įmonių kūrimas. Žemės reforma pastaraisiais metais vyko gana sparčiai, tačiau jos metu kapitalas buvo atskirtas nuo žemės t.y. atgavę žemę savininkai dažniausiai liko be kapitalo gamybai organizuoti, o ŽŪ bendrovės disponuojančios gamybos priemonėmis neturi pakankamai žemės joms naudoti. Susikūrusioms naujoms įmonėms sunku naudoti buvusių ūkių statinius, įrengimus bei mechanizmus, kadangi jie pritaikyti didesniems laukams, didesniems gamybos mastams todėl besikuriančioms įmonėms sunku gerai tvarkyti ir plėtotis. Transformuojantis ŽŪ nuosavybės formoms besikeičiant ūkių struktūrai ir dydžiams, kinta ir kapitalo sudėtis. Gamybos tikslams reikalingos investicijos, kurių labai trūksta. Reformuojant ŽŪ būtina įvertinti investicijų poreikius ir jų tenkinimo šaltinius. Agrarinės reformos metu sumažėjus ūkių pajamingumui ir padidėjus kapitalo poreikiui labai svarbu rasti šaltinių kapitalui pritraukti iš šalies. Populiariausi du kapitalo pritraukimo iš šalies būdai: 1) pritraukiant pajinį kapitalą; 2) pinigų investicijoms bei gamybos poreikiams skolinimas iš bankų ar kitų kreditorių. Dėl valstiečių ūkių bei ŽŪ bendrovių specifikos pritraukti papildomą kapitalą pirmuoju būdu galimybės gana ribotos nors ŽŪ įmonės teoriškai dar turi tokią galimybę tačiau praktiškai sunku ją panaudoti. Svarbiausia kliūtis menkas šių įmonių pelningumas, o dėl šito potencialūs investuotojai pasirenka kitas pelningesnes šakas. Be to ŽŪ įmonės kol kas nėra stabilios, todėl ilgalaikės investicijos čia yra rizikingos.. taigi ŽŪ įmonėms belieka antrasis finansavimo būdas – bankų paskolos. Visos paskolos kurias Lietuvos bankai teikia ŽŪ sektoriui yra finansuojamos iš trijų šaltinių tai: 1) banko išteklių; 2) struktūrinių fondų išteklių; 3) garantinio fondo.
Bet kurio banko ŽŪ paskolų portfelį sudaro įvairios paskolos teikiamos iš kurio nors vieno arba kelių anksčiau išvardintų šaltinių. Pagal kreditavimo taisykles bankai teikia paskolas tiek ilgalaikėms , tiek trumpalaikėms įmonių reikmėms tenkinti. Ilgalaikiai kreditai teikiami traktoriams, kombainams, pašarų gamybos ir žemės dirbimo technikai, cheminių preparatų ir trąšų barstytuvams, treileriams ir ŽŪ transporteriams, derliaus valymo, džiovinimo, rūšiavimo ir laikymo įrangai įsigyti be to ilgalaikės paskolos teikiamos tvartams, grūdų džiovykloms, pašarų ir derliaus sandėliams statyti, keliams tiesti, ganykloms aptverti, gyvuliams veisti ir dauginti, žemės gerinimo darbams.
Sezoninės (trumpalaikės) paskolos ŽŪ įmonėms teikiamos žemės paruošimo darbams atlikti sėklai įsigyti, trąšoms ir chemikalams pirkti, ŽŪ technikai remontuoti, apmokėti už darbą, elektros energiją, derliaus nuėmimą, džiovinimą, rūšiavimą ir laikymą, transportą, įpakavimo medžiagas ir kt.
Taip pat kredituojamos ir trumpalaikės gyvulininkystės investicijos, tai produktyvioji gyvulininkystė: pašarų gamyba, koncentruotų pašarų ir priedų pirkimas, veterinarijos paslaugos, gydymas ir vaistai, apmokėjimas už darbą, elektros energiją, transportą ir kita.
Norėdama gauti paskolą ŽŪ įmonė ar ūkininkas pristato bankui paraišką, kurioje pateikia bendrą įmonės aprašymą investicinio pasiūlymo santrauką, duomenis iš kurių bankas galėtų spręsti apie ankstesnę įmonės verslo ir finansinę būklę, rinkodaros planą, techninį planą, verslo ir finansinį planą, visoms banko išduotoms paskoloms turi būti atitinkamos garantijos, kad bankas galėtų atgauti savo pinigus jeigu paskolos gavėjas patirs nesėkmę ar negalės grąžinti visos paskolos arba jos dalies.
Todėl tarp įmonės ir banko sudaroma kredito sutartis, kurioje aptariamos kreditavimo sąlygos, paskolos gavėjo ir banko įsipareigojimai ir teisės sutarties galiojimo sąlygos ir terminai. Įmonės turi žinoti, kad pagal Lietuvos Banko patvirtintas kreditavimo taisykles. Banko paskolos dydis negali viršyti 70 %. Priklausomai nuo paskolos gavėjo finansinės būklės įkeičiamo turto rūšies šis procentas gali kisti. Įkeičiamojo turto vertę nustato banko specialistai arba nepriklausomi ekspertai. Įkeičiant turtą sudaroma turto įkeitimo sutartis ŽŪ įmonės neturinčios tinkamo turto paskolai apdrausti gali panaudoti ir kitais kreditavimo būdais. Tai komerciniu kreditu ir lizingu.
Lizingas suteikia naujų galimybių tiek nuomininkui tiek nuomotojui. Pirmasis gali pradėti gamybą neturėdamas didesnių finansinių išteklių naujam įrengimui pirkti, o antrajam garantuoja produkcijos realizavimą ir galimybę nuolat papildyti lizingo išteklius. Lizingo operacijos yra pagrįstos operatyviniu bei mokėjimų lankstumu ir greitumu. Lizingo operacijas Lietuvoje vykdo lizingo bendrovės. Dauguma jų yra dukterinės bankų įmonės. Kadangi kreditavimas lizingo būdu susijęs su didele rizika, todėl nuomotojas nuodugniai ištiria nuomininko finansinę būklę ir įvertinęs rodiklius apskaičiuoja lizingo kainą į ją įeina įrengimo kaina, palūkanos už riziką ir mokėjimai už aptarnavimą. Paprastai lizingas yra brangesnė skolinimosi rūšis nei banko paskolos.
Lizingo privalumas tai, kad jo gavėjui nereikia papildomai įkeisti kito turto, kaip garantija yra pats išnuomotas turtas.
Visų įmonės gautų paskolų apskaitai pavyzdiniame sąskaitų plane priklausomai nuo paskolos gavimo termino numatytos 2 sintetinės sąskaitos 40-oji, 44-oji. Pirmoji 40-osios sąsk. subsąskaita kuri vad. „finansinės skolos“ ir yra skirta ilgalaikių paskolų apskaitai. Lizingo operacijos apskaitomos šios subsąskaitos 4011 sąskaitoje kuri vad. Lizingo ar panašūs įsipareigojimai.
Gauta lizingo paskola apskaitoje parodoma D 1260, K 4011. ataskaitinių metų lizingo paskolos dalis iš ilgalaikių paskolų sąskaitos yra perkeliama į trumpalaikių paskolų (per vienerius metus grąžinamų) sąskaitą. D 4011, K 4411.
Ilgalaikės banko paskolos apskaitoje parodomos finansinių skolų subsąskaitos 4012 sąskaitoje. Priklausomai nuo to kaip įmonė naudoja šią paskolą gali būti tokie buhalteriniai įrašai: D 2711; 2712; 2721; 2722; – pervedus pinigus į įmonės sąskaitas. D 4431 – iš ilgalaikių paskolų sąskaitos apmokėjus tiekėjams, K 4012. grąžinant paskolą daromas buhalterinis įrašas D 4411, K 2711; D 4012, 2712.
ATSISKAITYMŲ APSKAITA.
ATSISKAITYMŲ OPERACIJŲ EKONOMINIS TURINYS IR APSKAITOS UŽDAVINIAI. Prekinio ūkio sąlygomis tiekiama produkcija ir paslaugos yra prekės, už kurias pirkėjas privalo apmokėti tiekėjui pinigais. Kada pirkėjas gauna iš tiekėjo prekes arba pasinaudoja jo patarnavimais, tarp jų susidaro atsiskaitymų santykiai, tai reiškia, atsiranda pirkėjo pareiga sumokėti tiekėjui atitinkamą pinigų sumą ir tiekėjo teisė tą sumą gauti iš pirkėjo. Daugiausia atsiskaitymų santykiai susidaro dėl prekinių operacijų, bet jie gali susidaryti ir dėl kitų priežasčių. Pvz., ž.ū. įmonė sudaro turto draudimo sutartį su draudimo bendrove, pagal kurią ji įsipareigoja kasmet mokėti nustatyto dydžio įmokas, o pastaroji už tai apsiima atlyginti įmonei nuostolius, kai žūsta ar apgadinamas apdraustas įmonės turtas. Panašūs santykiai yra tarp įmonių ir soc. bei sveikatos draudimo įstaigų. Valstybės įstatymai įpareigoja įmones mokėti soc. ir sveikatos draudimo įmokas, o iš soc. draudimo lėšų yra mokamos dirbantiesiems ligos pašalpos, pensijos ir kt. Pagaliau atsiskaitymų santykių pagrindu gali būti įstatymai, nustatantieji įmonių prievoles valstybės iždui. Įmonės privalo mokėti pelno mokestį; asmenys – gyventojų pajamų mokestį. Be to, įmonės įpareigotos mokėti pridėtinės vertės žemės, žemės nuomos, kelių ir kitus mokesčius. Kokia bebūtų atsiskaitymų santykių atsiradimo priežastis, jie rodo įmonės teisę gauti tam tikrą pinigų sumą arba ją sumokėti. Taigi esamus atsiskaitymų santykius rodo skolos. Jos gali būti: 1) Kitų įmonių, įstaigų arba asmens įsiskolinimas įmonei. Jis atvaizduojamas atitinkamų atsiskaitymų apskaitai skirtų sąskaitų debete ir vadinamas debetine skola. 2) Įmonės skolos kitoms įmonėms arba asmenims, kurios atvaizduojamos atitinkamų sąskaitų kredite ir vadinamos kreditinėmis skolomis.
Savalaikis debetinių skolų gavimas ir kreditinių skolų grąžinimas – svarbi įmonės finansų gero tvarkymo sąlyga. Jeigu debitoriai pavėluotai grąžina savo skolą įmonei, tai trukdo jai laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Sutrikimas vienoje atsiskaitymų grandyje sukelia sutrikimus kitose su ja susijusiose atsiskaitymų grandyse. Todėl būtina, kad visos įmonės griežtai laikytųsi nustatytos tvarkos ir terminų atsiskaitymuose. Čia svarbus vaidmuo tenka buhalterinei apskaitai ir jos darbuotojams. Buhalterijos darbuotojai ne tik registruoja įvykusias atsiskaitymų operacijas, bet ir patys vykdo atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, aktyviai imasi pramonių debetinėms skoloms išieškoti. Įmonės vyriausias buhalteris atsakingas už tai, kad iš debitorių būtų laiku gaunamos įmonei priklausančios sumos ir kad įmonė laiku apmokėtų savo įsipareigojimus kreditoriams. Ginčuose, susijusiuose su prekių pristatymu, senaties terminas 6 mėn. Suėjus ieškininės senaties terminui, teismas atsisako imtis priverstinio įmonei priklausančių sumų išieškojimo. Kituose ginčuose tarp įmonių ir įstaigų ieškininės senaties terminas 1 m., o ginčuose su atskirais piliečiais – 3 m. Už senaties termino praleidimą ir dėl to susidariusius nuostolius apskaitos darbuotojai gali būti baudžiami administracine tvarka arba traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Metų pab. atliekama debetinių ir kreditinių skolų inventorizacija. Įmonės siunčia savo debitoriams atsiskaitymų sąskaitų nuorašus ir prašo raštu per 10 d. patvirtinti likučio teisingumą arba pranešti motyvus, dėl kurių likutis laikomas neteisingu. Kreditoriams tokie nuorašai nesiunčiami, nes jie patys tokius nuorašus atsiunčia įmonei. Jeigu atsiranda nuomonių skirtumas dėl skolos likučio teisingumo, kiekviena įmonė savo balanse rašo tokias sumas, kurias rodo jos apskaita. Suinteresuotoji šalis tokiu atveju privalo kreiptis į teismą. Atsiskaitymų operacijų apskaitai pavyzdiniame sąskaitų plane numatytos antros (debetinių skolų) klasės ir ketvirtos (kreditinių skolų) klasės sąskaitos.
ATSISKAITYMŲ SU TIEKĖJAIS IR RANGOVAIS APSKAITA. Ž.ū. įmonės joms reikalingas mašinas, atsargines dalis, statybines medžiagas, mineralines trąšas, degalus ir kitas prekes perka iš prekybos įmonių arba pačių gamintojų. Įvairius darbus joms atlieka statybinės organizacijos, remonto įmonės, sėklų kokybės, tyrimo laboratorijos, projektavimo institutai ir kt. Atsiskaitymai su įmonėmis, iš kurių ž.ū. įmonės perka reikalingas prekes arba gauna paslaugas, apskaitomi 44 sąsk. „Per vienerius m. mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ 3-ios subsąskaitos „Skolos tiekėjams“ atskirose analitinėse sąsk. Ši sąsk. yra pasyvinė. Kredito likutis rodo įmonės skolas tiekėjams ir rangovams, t.y. kreditinę skolą. Analitinė atsiskaitymų su tiekėjais apskaita tvarkoma pagal kiekvieną tiekėją ir rangovą. Tvarkant atsiskaitymų su tiekėjais apskaitą svarbu kontroliuoti ar gautos prekės buvo užsakytos, ar jų kiekiai atitinka sutartyse numatytas, ar gautų prekių kiekis ir kokybė atitinka sąskaitoje – faktūroje nurodytą kiekį ir kokybę, ar joje nėra aritmetinių klaidų. Jeigu prekių kiekis ir kokybė neatitinka reikalavimų, o tuo pačiu ir sąskaitos – faktūros duomenų, surašomas prekių priėmimo aktas. Juo remiantis keliamos pretenzijos tiekėjui ir pilnai arba dalinai atsisakoma nuo akcepto. Atsisakyti nuo akcepto galima ir tuomet, kai sąskaitoje – faktūroje randama aritmetinių klaidų. Gavus tiekėjo sąskaitą – faktūrą įmonės apskaitoje daromas įrašas: D 2011, 28, 12 ir K 4431. Akceptavus rangovo sąskaitą už atliktus remonto arba statybos darbus rašoma: D 1250, 2012 ir K 4431. Jeigu ž.ū. įmonė (pirkėjas) yra PVM mokėtoja, tuomet skola tiekėjams parodoma: D 2011, 28, 12, 2431 ir K 4431. Skola rangovams parodoma: D1250, 2012, 2431 ir K 4431. Jeigu sąskaitoje PVM neišskirtas, įmonė, nors ir būdama PVM mokėtoja, pati negali apskaičiuoti ir išskirti PVM, išskyrus atvejus, kai įmonės produkcija parduodama turguje. Tai reikštų, kad įmonėms PVM mokėtojoms neapsimoka pirkti iš įmonių ne PVM mokėtojų, kadangi įmonės negali susigrąžinti sumokėto PVM. Tiekėjams ir rangovams už jų prekes, darbus, patarnavimus gali būti apmokama iš įvairių sąskaitų ir įvairiais būdais. Apmokėjus pavedimu, debeto pavedimu, iš akredityvo ar paskolinės sąskaitos D 4431 ir K 2711, 2712, 2721, 4012, 4421. Be to, už gautas prekes ir atliktus darbus gali būti atsiskaitoma vekseliais. Šių atsiskaitymų apskaita tvarkoma 44 sąsk. 3-os subsąskaitos „Skolos tiekėjams“ atskiroje sąsk. 4433 :Išduoti vekseliai“. Analitinė apskaita šioje sąskaitoje tvarkoma pagal kiekvieną išduotą vekselį, naudojant pagal skolos grąžinimo terminus sutvarkytą rejestrą, kuriame nurodomas vekselio Nr., suma, išdavimo data, apmokėjimo terminas ir apmokėjimo data. Priimtina, kad vekselis – tai įstatymo nustatyta forma surašytas dokumentas, duodantis teisę vienam asmeniui (vekselio gavėjui) reikalauti iš kito asmens (vekselio davėjo) sumokėti vekselyje nurodytą sumą tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Kitaip tariant, tai yra griežtai nustatytos formos raštiškas skolinis pasižadėjimas (įsipareigojimas). Vekseliai gali būti: 1) paprastieji; 2) įsakomieji. Paprastasis vekselis yra tuomet, kai vekselio davėjas pasižada pats mokėti jame nurodytą sumą. Įsakomasis vekselis (trata) yra tuomet, kai vekselio davėjas (trasantas) paveda kitam asmeniui (trasatui) sumokėti įsakomajame vekselyje (tratoje) įrašytą sumą jame nurodytam asmeniui. Įsakomasis vekselis turi būti iš anksto mokėtojo akceptuotas. Šį vekselį išrašo jo davėjas ir perduoda mokėtojui akceptuoti. Akceptuota trata grąžinama trasantui ir panaudojama pagal paskirtį, t.y. atsiskaitymui su tiekėju ar rangovu.
Jeigu vekselio savininkui prireikia pinigų anksčiau nei sueina vekselio apmokėjimo terminas, jis gali atiduoti vekselį kitai įmonei ir tuo būdu sumokėti savo skolas. Toks perdavimas apiforminamas antroje vekselio pusėje perduodamuoju įrašu (indosamentu), liudijančiu, kad vekselis yra atitekęs kitam asmeniui. Vekselio savininkas padaręs indosamentą ir perdavęs vekselį indosatui už skolos grąžinimą atsako solidariai su vekselyje nurodytu skolininku. Vekselio indosamentų skaičius neribojamas. Vekselio gavėjas apmokėdamas savo skolas jį gali perduoti naujiems savininkams daug kartų tol, kol priartės vekselio apmokėjimo terminas. Vekselis negali būti išrašytas didesnei sumai negu nurodyta jo blanko titulinės pusės kairiajame krašte. Vekselio blankai saugomi įmonės kasoje, kartu su pinigais. Visiems įmonėje saugomiems vekseliams sudaromas aprašas, kuriame nurodoma vekselio serija ir Nr. Panaudojus vekselių blankus apraše daromas atžymėjimas. Išdavus vekselį apskaitoje parodoma: D 4431, K 4433.
Ž.ū. įmonės atsiskaitymams su tiekėjais transporto ir kitomis organizacijomis gali naudoti ir čekius. Atsiskaitymams išduodama atskira čekių knygelė. Jos numerius bankas registracijos knygoje įrašo atskirai nuo piniginių čekių, pažymėdamas, kad tai yra atsiskaitomieji čekiai. Kuriuos pasirašinės įgaliotinis. Jam tokia teisė suteikiama specialiu įgaliojimu. Pasirašydamas čekį įgaliotasis asmuo parašo žodžius „Pagal įgaliojimą“ ir savo vardą bei pavardę. Ir tik tuomet pasirašo. Įmonės (čekio davėjo) nuožiūra, tokie čekiai gali būti patvirtinami atskiru antspaudu. Asmenų, įgaliotų pasirašinėti atsiskaitomuosius čekius, parašų ir antspaudo (jeigu jį turi) pavyzdžiai bankui pateikiami atskiroje kortelėje 2 egzemplioriais, nurodant galiojimo laiką. Atsiskaitymų čekiais apskaita tvarkoma 443 sąsk. „Skolos tiekėjams“ 2-oje sąsk. 4432 „Išduoti čekiai“. Analitinė apskaita šioje sąsk. tvarkoma pagal kiekvieną išduotą čekį, naudojant pagal apmokėjimo terminus sutvarkytą rejestrą, kuriame nurodomas čekio Nr., išdavimo data ir apmokėjimo data. Išduodant čekį nurodoma kaip jis turės būti apmokėtas: jį pateikus; per tam tikrą laiką nuo pateikimo; per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos, nurodytą dieną. Čekio davėjas gali uždrausti sumą išmokėti grynaisiais pinigais pirmoje čekio blanko pusėje įstrižai įrašydamas žodį Atsiskaitomasis“. Kai tiekėjas iš pirkėjo gautus čekius ar vekselius pateikia bankui pavesdamas jam gauti iš mokėtojo čekyje ar vekselyje nurodytą sumą, bankas, jeigu tiek pirkėjo, tiek tiekėjo sąsk. yra tame pačiame banke, išsiaiškinęs mokėjimo sąlygas dokumente nurodytą sumą iš pirkėjo (mokėtojo) sąskaitos perveda į tiekėjo sąsk. arba išmoka grynaisiais. Jeigu mokėtojo sąsk. yra kitame banke, tuomet gautus čekius ar vekselius ir vieną prašymo – įsipareigojimo arba rejestro egzempliorių siunčia mokėtojo bankui, kuris, išsiaiškinęs mokėjimo sąlygas, perveda pinigus iš pirkėjo (įmonės) sąsk. į tiekėjo sąsk. Įmonė apie čekių ir vekselių apmokėjimą sužino iš banko išrašo ir prie jo pridėtų pateisinamųjų dokumentų. Apskaitoje tai atvaizduojama: D 4432, 4433, K 2711 (parodomas čekių ar vekselių apmokėjimas).
Ilgalaikės skolos tiekėjams apskaitomos 40 sąsk. „Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ antroje subsąskaitoje 402 „Skolos tiekėjams“. Dažniausiai šios skolos atsiranda išsimokėtinai perkant mašinas, inventorių ir kitą ilgalaikį turtą. Skola tiekėjams parodoma: D 12, K 402, o jos apmokėjimas: D 402, K 2711. Įmonės savo tiekėjams ir rangovams už prekes ir paslaugas gali apmokėti avansu. Avansiniai mokėjimai apskaitoje parodomi: D 2021 „Nebaigta gamyba“, 1252 „Išankstiniai apmokėjimai už nebaigtą statyti ilgalaikį materialųjį turtą“, K 2711. Kai tiekėjai pateikia įmonei prekes, o rangovai suteikia paslaugas, tuomet debetuojamos gautų prekių sąsk.: D 12, 20, 28 arba atliktų darbų sąsk. 1250 „Nebaigtos vykdyti statybos sutartys“, 2012 „Nebaigta gamyba“, o K 2021 arba 1252.
ATSISKAITYMŲ SU PIRKĖJAIS APSKAITA. Ž.ū. įmonių produkciją perka įvairios įmonės. Tai visų pirma vaisių, daržovių bazės, mėsos, pieno kombinatai, cukraus ir linų fabrikai, kitos perdirbimo įmonės ir prekybos organizacijos. Savo produkciją, gyvulius, kitą trumpalaikį ir ilgalaikį turtą ž.ū. įmonės gali parduoti ž.ū. produkciją perdirbančiom ir ja prekiaujančioms įmonėms ir organizacijoms bei kitiems pirkėjams (tai kitoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms). Pardavusios ž.ū. produkciją perdirbimo įmonėms pagal iš jų gautus produkcijos pirkimo kvitus ir pardavusios produkciją ar kitas prekes ne perdirbimo įmonėms pagal produkcijos išsiuntimo dokumentus išrašo PVM sąskaitą – faktūrą (jeigu įmonė PVM mokėtoja) ir sąskaitą – faktūrą (jeigu įmonė ne PVM mokėtoja). Atsiskaitymų su pirkėjais apskaita tvarkoma 24 sąsk. „Per vienerius metus gautinos sumos“ subsąskaitos 241 „Pirkėjų įsiskolinimas“ sąsk. 2411 „Pirkėjai“. Ši sąsk. yra aktyvinė. Jos debeto likutis rodo pirkėjų skolas įmonei. Pirkėjų skolų padidėjimas rašomas į sąsk. debetą, o sumažėjimas – į kreditą. Remdamasi išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis ir sąskaitomis – faktūromis arba produkcijos pirkimo kvitais, įmonė apskaitoje daro tokius įrašus: D 6000, 6001 („Parduotos produkcijos savikaina“ ir „Suteiktų paslaugų savikaina“), K 2013 („Pagaminta produkcija“), 28 („Gyvuliai“), 12 („Ilgalaikis turtas“), 2014 („Pirktos prekės, skirtos perparduoti“). D 2411, K 5000 „Prekių pardavimo pajamos“, K 5050 „Paslaugų pardavimo pajamos“, K 4484 „Mokėtinas PVM“. Šiuo įrašu įmonė PVM mokėtoja parodo pirkėjų skolą. Jeigu įmonė ne PVM mokėtoja, pirkėjų skolą parodo įrašu: D 2411, K 5050, K 5000. Kai pirkėjai perveda įmonei priklausančią sumą, tuomet D atsiskaitomoji sąsk. ir K pirkėjų sąsk.: D 2711, K 2411.
Ž.ū. įmonės gali ne tik pačios išduoti vekselius ir čekius tiekėjams, bet ir juos gauti iš tiekėjų. Šie atsiskaitymai parodomi 24 sąsk. 1-os subsąskaitos „Pirkėjų įsiskolinimas“, sąskaitose 2412 „Gauti čekiai“ ir 2413 „Gauti vekseliai“. Gautą čekį ar vekselį apskaitoje įmonė parodo: D 2412 arba 2413 ir K 2411. analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvieną gautą čekį ar vekselį. Gautą čekį įmonė gali pateikti apmokėti per 8 d. nuo jo išdavimo d. Norėdama gauti turimų čekių sumą grynaisiais pinigais, įmonė čekius kartu su 3 pareiškimo įsipareigojimo egzemplioriais pateikia savo arba mokėtojo bankui. Jeigu mokėtojo bankas yra kitoje vietovėje negu ž.ū. įmonė, tai priimantis čekius bankas tikrina, ar yra išdavimų čekių knygelėje banko firminio spaudo antspaudas. Jeigu įvertinęs čekių davėjų mokumą čekius priėmęs bankas dėl pinigų sugrąžinimo neabejoja, juos gali išmokėti ar pervesti iš karto. Apskaitoje tai atvaizduosime: D 2711, K 2412. Kai bankas abejoja dėl čekio apmokėjimo, jis čekį priima inkasuoti ir, gavęs mokėtojo pavedimą, pinigus išmoka ž.ū. įmonei (pardavėjui) arba perveda į jos sąsk. D 2711, 2712, K 2412. Gautus vekselius ž.ū. įmonės registruoja rejestre kur jie grupuojami pagal mokėjimo terminus. Norėdama gauti pinigus pagal turimus vekselius ž.ū. įmonė turi juos inkasuoti banke. Kartu su vekseliais pateikiami ir 3 rejestro egzemplioriai. Kiekvienam mokėtojų bankui pildomas atskiras rejestras. Ž.ū. įmonė, atiduodama inkasuoti vekselį, paveda bankui gauti iš mokėtojo vekselyje nurodytą sumą, o laiku negavus nurodytos sumos įforminti protesto aktą. Vekseliai ir čekiai protestuojami pagal „Vekselių ir čekių protestavimo taisykles“. Užprotestuotas vekselis tampa dokumentu, kuriuo remiantis suma išieškoma iš vekselio davėjo. Apmokėti vekseliai apskaitoje parodomi: D 2711, 2712, K 2413.
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO APSKAITA. Gyventojų pajamų mokestis mokamas pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, įsigaliojusį nuo 2003m. 01 01 d. Pajamų mokestį moka darbuotojai gavę pajamų. Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 %. Pajamų mokesčio 15 % tarifas taikomas šioms pajamoms: 1) pajamoms iš paskirstytojo pelno; 2) jūrininkų įrašytų į laivo, plaukiojančio ne su Lietuvos valstybės ar ES valstybės narės vėliava, įgulos narių sąrašą už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms; 3) sportininkų pajamoms gautoms iš sporto veiklos; 4) atlikėjų pajamoms gautoms iš atlikėjo veiklos; 5) honorarui; 6) pajamoms, gautoms pagal autorinę sutartį; 7) pajamoms, gautoms iš turto nuomos; 8) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms; 9) pensijų išmokų daliai lygiai sumokėtoms į pensijų fondą, pensijų įmokoms įskaitant kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į šį fondą, jei pensijų programos dalyvis yra įgijęs teisę į pensijų išmokas; 10) išmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui daliai lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensijinio amžiaus; 11) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensijinio amžiaus; 12) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų fondą gyventojui išstojus iš pensijų programos ir neperėjus į kitą pensijų programą, jeigu išstojama iš pensijų programos ne anksčiau kaip praėjus 10 m. nuo pensijos sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensijinio amžiaus. Visoms kitoms gyventojų pajamoms taikomas 33 % pajamų mokesčio tarifas. Visos pajamos, susijusios su darbo santykiais, yra apmokestinamos 33 % pajamų mokesčio tarifu. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš pajamų atimama: 1) neapmokestinamosios pajamos; 2) pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą; 3) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu; 4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šiuo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos; 5) neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas arba jo dalis; 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos. Nuolatinio LT gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per tam tikrą mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio LT gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos. Leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą mokestinį laikotarpį faktiškai gautų individualios veiklos pajamų. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš jų.
Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą iš gautų pajamų gali būti atimta: 1) turto įsigijimo kaina; 2) sumokėtas komisinis atlyginimas, bei mokesčiai, rinkliavos susiję su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.
Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus, bei mokesčius, rinkliavas, susijusias su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis, įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį, atlikto turto rekonstravimo išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo išlaidos, įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį. Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais.
Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis yra 290 Lt per mėn. Kai kuriems nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs neapmokestinami pajamų dydžiai, jeigu gyventojas atitinka ne 1 iš šių kriterijų: 1) pirmos grupės invalidams – 430 Lt per mėn.; 2) antros grupės invalidams – 380 Lt per mėn.; 3) asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 m. – 430 Lt per mėn. Be to, už 4 ir kiekvieną paskesnį vaiką pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis didinamas 46 Lt. Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas apskaičiuojant nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias pajamas. Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD) mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą vietoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais gavimo vietoje. Tėvams arba įtėviams, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 m., už kiekvieną auginamą vaiką yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris lygus 0,1 pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio.
Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos: 1) savo, sutuoktinio arba nepilnamečių vaikų naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui; 2) savo ir sutuoktinio naudai sumokėtos pensijų įmokos į LR-oje įsteigtus pensijų fondus; 3) palūkanos už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti sumokėtos banko, bei kitoms kredito įstaigoms, taip pat palūkanos sumokėtos finansų įmonei už gyvenamojo būsto lizingą; 4) už studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros, bei meno aspirantūros studijas, studijuojančių nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtos sumos. Jeigu už studijas sumokėta skolintomis lėšomis, pvz., paimta paskola, tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.
Bendra atimamų visų šių išlaidų suma negali viršyti 25 % sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, pajamas, gautas iš veiklos turint verslo liudijimą, leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu per mokestinį laikotarpį parduoto ar perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su pardavimu susijusias išlaidas. Tais atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metų studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas išlaidas, šias išlaidas gali iš savo pajamų atimti vienas iš tėvų ar globėjų. Išlaidos atimamos tik iš gyventojo gautų pajamų, apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį, pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases: A ir B. A klasės pajamoms priskiriama: 1) iš Lietuvos ir užsienio įmonių, gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus. Iš Lietuvos, bei užsienio institucijų (vienetų) gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje. 2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai. B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.
Jeigu su darbo santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėn. mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas, mokant paskutinę šios išmokos dalį nuo bendros tą mėn. išmokėtų dalių sumos. Jeigu paskutinė išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėn. dalis neišmokėta per 10 d., tam mėn. pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėn. išmokėtų dalių sumos. Iš gautų pajamų išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą ne vėliau kaip kitą darbo d. po minėtų išmokų išmokėjimo d. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio dalį moka dalimis, tai išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti ne vėliau kaip kitą dieną po paskutinės išmokos dalies išmokėjimo ir ne vėliau kaip per 10 d. ataskaitiniam mėn. pasibaigus. Mokestį išskaičiuojantis asmuo mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas ketvirtines deklaracijas iki kito ketvirčio pirmojo mėn. 25 d. Pajamų mokestį nuo pajamų, priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats Lietuvos gyventojas. Apskaitoje iš darbo užmokesčio išskaičiuotas pajamų mokestis parodomas: D 4461, K 4462. Sumokėjus mokestį: D 4462, K 2711.
PELNO MOKESTIS. Pelno mokesčio mokėtojai yra Lietuvos juridiniai asmenys ir užsienio valstybės juridiniai asmenys ar organizacijos. Visi jie vadinami apmokestinamaisiais vienetais. Biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, pelno nesiekiantys vienetai, valstybės ir savivaldybės institucijos šio mokesčio nemoka.
Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 proc. mokesčio tarifą. Pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. Lt, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas, taikant 13 proc. mokesčio tarifą. Išskyrus apribojimus t.y. 13 proc. mokesčio tarifas netaikomas vienetams: 1) kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai arba 2) kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų paskutinę mokestinio laikotarpio d. ir (arba) 3) kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų paskutinę mokestinio laikotarpio d. PAAIŠKINIMAS. Vieneto dalyvis apibrėžiamas kaip asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu. Taigi, tos įmonės, kurių akcininkai (savininkai, pajininkai, dalininkai) arba jų šeimų nariai yra ir kitų įmonių akcininkai, negali apmokestinamojo pelno apmokestinti pagal 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Apibrėžiant dalyvio šeimos narius yra privalomos tokios sąlygos: giminystės ryšis, gyvenimas kartu su dalyviu ir bendro ūkio tvarkymas. Atsižvelgiant į tai, dalyvio šeimos narys yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), jų vaikai, pilnamečių vaikų sutuoktiniai (sugyventiniai), tėvai, vaikaičiai, jei jie kartu gyvena ir turi bendrą ūkį.
Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai.
Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus. Pinigų apskaitos principą gali taikyti tik tie Lietuvos vienetai, kurie iki Pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo pajamas pripažindavo pagal pinigų apskaitos principą ir kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną jų neviršijo 100 tūkst. Lt., taip pat naujai įregistruoti vienetai, kurių pirmojo laikotarpio pajamos neviršys 100 tūkst. Lt per mokestinį laikotarpį.
Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Apskaičiuojant pelno mokestį, atsargos apskaitomos FIFO metodu.
Visos pajamos – Neapmokestinamosios pajamos – Leidžiami atskaitymai – Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai = Apmokestinamasis pelnas (nuostolis).
Neapmokestinamosios pajamos: 1) gauta parama; 2) gautos draudimo išmokos, neviršijančios patirtų nuostolių vertės; 3) bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą; 4) pajamos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių popierių perkainojimo; 5) netesybos, išskyrus gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų tikslinėse teritorijose ar tų teritorijų gyventojų; 6) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai; 7) vieneto gautas žalos atlyginimas; 8) kitos įstatyme numatytos pajamos.
Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Įmonės patirtos išlaidos yra laikomos įprastinėmis sąnaudomis, jeigu jos atitinka vykdomos veiklos pobūdį ir jeigu jos yra įprastos įmonių, vykdančių atitinkamą veiklą Lietuvoje ar užsienyje, veiklai.
Sąnaudoms, kurių dydį nulemia pagamintos produkcijos kiekis, priskiriamos ne visos išlaidos, patirtos tai produkcijai pagaminti, o tik parduotai produkcijai tenkanti tų išlaidų dalis. Ne visas sąnaudas galima padalinti tarp parduotos ir neparduotos produkcijos. Įmonės tipinės veiklos sąnaudos, kurių dydį nulemia ne parduotų gaminių kiekis, o laikotarpio trukmė bei kiti veiksniai ir kurių neįmanoma susieti su pajamų uždirbimu, laikomos tenkančiomis uždirbtoms pajamoms. Prie tokių sąnaudų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos.
Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai:1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos; 2) ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos; 3) komandiruočių sąnaudos; 4) reklamos ir reprezentacijos sąnaudos; 5) natūralios netekties nuostoliai; 6) mokesčiai; 7) beviltiškos skolos; 8) įmokos darbuotojų naudai; 9) parama; 10) mokestinio laikotarpio nuostoliai; 11) kiti atskaitymai.
Ilgalaikio turto grupės bei jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti įstatyme. Vienetas pats pasirenka laikotarpį, ne trumpesnį negu nustatyti, ir likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 Lt ir ne didesnę kaip 10 proc. įsigijimo kainos. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą arba dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) metodus (Produkcijos, kai nusidėvėjimas priklauso nuo darbo apimties arba pagamintos produkcijos kiekio, bei metų skaičiaus metodų taikyti negalima). Pasirinkto metodo turi būti laikomasi nuosekliai. Visiems turto vienetams, priklausantiems tai pačiai ilgalaikio turto grupei, gali būti taikomas tik vienas (tas pats) nusidėvėjimo metodas. Taikant tiesinį metodą, metinė nusidėvėjimo arba amortizacijos suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko (metais) santykis. Taikant dvigubo balanso metodą, 100 proc. ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko (metais) santykį dauginant iš 2. apskaičiuojamas nusidėvėjimo arba amortizacijos koeficientas. Apskaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sumą pirmaisiais metais, ilgalaikio turto įsigijimo kaina dauginama iš nusidėvėjimo koeficiento. Visais kitais ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos metais, išskyrus paskutinius, mokestinio laikotarpio ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos suma apskaičiuojama ilgalaikio turto likutinę vertę, esančią mokestinio laikotarpio pradžioje, dauginant iš nusidėvėjimo koeficiento. Paskutiniaisiais ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos metais yra nudėvimas arba amortizuojamas skirtumas tarp ilgalaikio turto likutinės vertės mokestinio laikotarpio pradžioje ir pasirinktos vieneto likvidacinės vertės.
Įmonės gali pasirinkti vieną iš dviejų nustatytų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo pradžios būdų: 1) pusmečio būdą; 2) kito mėn. būdą. Taikant pusmečio būdą, įsigyto ilgalaikio turto, nusidėvėjimo sumą, kurią tais metais leidžiama atskaityti, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priklauso nuo to, kada turtas pradėtas naudoti: * jei ilgalaikis turtas pradedamas naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės d. 6 mėn. paskutinės d., t.y. pirmą mokestinių m. pusmetį, tais mokestiniais metais leidžiama atskaityti visą metinę to turto nusidėvėjimo sumą; * jei ilgalaikis turtas pradedamas naudoti po mokestinio laikotarpio 6 mėn. paskutinės d., t.y. 2 mokestinių m. pusmetį, to turto nusidėvėjimo suma tais mokestiniais m. visai neatskaitoma. Taikant kito mėn. būdą, ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėn. 1 d. po ilgalaikio turto naudojimo pradž., baigiamas – nuo kito mėn. 1 d. po ilgalaikio turto pardavimo.
Amortizacija neskaičiuojama paties vieneto susikurtam nematerialiajam turtui. Nenaudojamo ar užkonservuoto ilgalaikio turto, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami. Jei vieneto naudojamo materialiojo ilgalaikio turto remonto vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 proc. remontuojamo turto įsigijimo kainos arba jeigu turtas rekonstruojamas, tai šio remonto arba rekonstravimo verte yra didinama remontuoto arba rekonstruoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina. Tuomet vienetai gali tikslinti ir nusidėvėjimo normatyvus. Visais kitais atvejais vieneto naudojamo materialiojo ilgalaikio turto remonto išlaidos priskiriamos remonto sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jos faktiškai patiriamos.
Komandiruočių sąnaudos iš pajamų atskaitomos LR Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos vieneto administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už LR ribų į užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 d., išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamas ar pakaitinis (pamaininis). Į darbuotojo vienoje vietoje užsienio komandiruotės dienų skaičių neįskaičiuojamos kelionėje sugaištos dienos.
Iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 75 proc. reprezentacinių sąnaudų (t.y. vieneto lėšų, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais ar fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus, užmegzti arba esamiems pagerinti). Joms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.
Iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 proc. vieneto pajamų. Iš pajamų atskaitoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai, kitais įstatymais įteisintos rinkliavos bei privalomosios įmokos ir tik tos pirkimo ir sumokėto importo PVM sumos, kurios neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo Pelno mokesčio įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų.
Iš pajamų atskaitoma beviltiškų skolų suma. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip 1 metams nuo skolos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose, arba jei skolininkas yra miręs, arba likviduotas, arba bankrutavęs. Jeigu atimtas beviltiškas skolas skolininkas vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama pajamoms. Įmokos darbuotojų naudai atskaitomos tik tuomet, jei mokamos: 1) į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas pensijų fonduose; 2) gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 m.; 3) pensinio draudimo įmokos draudimo įmonėms.
Apskaičiuojama ir mokama įmokų suma negali viršyti 25 proc. per mokestinį laikotarpį kiekvienam vieneto darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, o įmokų gavėjas nėra tikslinėse teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.
Mokesčio mokėtojams, kurie pagal LR labdaros ir paramos įstatymą, turi teisę teikti labdarą ir paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas, kurios skirtos labdarai ir paramai. Mokesčio mokėtojams, kurie pagal LR labdaros ir paramos įstatymą turi teisę teikti tik paramą, iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, bet ne didesnes kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą.
Iš pajamų atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip 0,2 proc. pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2 proc. pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams.
Jeigu mokestiniais metais iš pajamų atėmus neapmokestinamas pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, gaunamas nuostolis, šių nuostolių suma perkeliama i kitus mokestinius metus, išskyrus nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Pastarieji nuostoliai perkeliami į kitus mokestinius metus, bet dengiami tik jų pačių pajamomis. Mokestinio laikotarpio nuostolius galima perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį nuostoliai susidarė, išskyrus nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Jų perkėlimui taikomas trejų metų laikotarpis. Neleidžiami atskaitymai: 1) pridėtinės vertes mokestis, mokamas į biudžetą ir pelno mokestis. 2) palūkanos, mokamos už valstybės ar savivaldybių kapitalo naudojimą; 3) netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už LR teisės aktų pažeidimus; 4) ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius; 5) parama ir dovanos, išskyrus nustatytus atvejus; 6) vieneto padarytos žalos atlyginimas; 7) dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas; 8) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai; 9) kiti įstatyme numatyti atskaitymai.
Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip kito mėnesio po dividendų išmokėjimo 10 d. Deklaracija apie dividendų išmokėjimą vienetui ar dividendų gavimą iš vieneto ir pelno mokesčio apskaičiavimą pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis ir sumokantis vienetas. Jei vienetas paskirsto pelną išmokėdamas dividendus pinigais, tai pajamų ir pelno mokesčių, išskaitytų ir sumokėtų į biudžetą suma yra užskaitoma ir sumažina dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaityti ir sumokėti mokesčiai nuo dividendų. Jei dividendus išmokančio vieneto mokesčių suma viršija to vieneto mokėtino pelno sumą, šis skirtumas perkeliamas į kitus mokestinius metus ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius.
Avansinį pelno mokestį moka tik tie vienetai, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos viršijo 100 tūkst. Lt. Avansinio pelno mokesčio suma gali būti apskaičiuojama 2 būdais: 1) pagal praėjusių metų rezultatus. Avansinis mokestis už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Avansinis mokestis už dešimtą – dvyliktą, mokestinio laikotarpio mėn. apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuotos pelno mokesčio sumos. 2) pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Avansinio pelno mokesčio suma turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. faktiškos metinio pelno mokesčio sumos. Priešingu atveju nuo kiekvieną ketvirtį nesumokėtos avansinio pelno mokesčio sumos skaičiuojami delspinigiai.
Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiami, o antraisiais mokestiniais m. mokesčio mokėtojas, pasirinkęs avansinį mokestį mokėti pagal praėjusių m. veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo mokestinio laikotarpio 10 mėn.
Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėn. 25 d. Pelno mokesčio deklaracijų rūšys yra šios: 1) metinė pelno mokesčio deklaracija; 2) avansinė pelno mokesčio deklaracija; 3) deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas sumas ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį; 4) užsienio vieneto, vykdančio veiklą LR deklaracija; 5) deklaracija apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį.
Metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe pateikiama ir mokestis sumokamas iki kito mokestinio laikotarpio 10 mėn. 1 d. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jei avansinis mokestis skaičiuojamas pagal praėjusių m. veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos dvi: už pirmuosius 9 mokestinio laikotarpio mėn. deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio 1 mėn. paskutinę d., o už 10-12 mėn. – ne vėliau kaip 10 mėn. paskutinę d. Jei avansinis mokestis skaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama viena – ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę d. Priskaičiuotas pelno mokestis parodomas įrašu: D 651, K 4485. Sumokėtas pelno mokestis: D 4485, K 2 711.
KITŲ MOKESČIŲ APSKAITA. Vienas iš įmonių ir organizacijų mokamų mokesčių yra nekilnojamojo turto mokestis. Šį mokestį moka juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas LR, kuriam privaloma teisinė registracija, išskyrus žemę, orlaivius ir laivus. Metinis mokesčio tarifas – 1% nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Mokestine verte laikoma turto atstatomoji vertė skaičiuojant fizinio nusidėvėjimo proc. įregistravus turtą „Registre“ žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė išduoda pažymėjimą apie mokėtojui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo mokestinę vertę. Šį pažymėjimą kartu su nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimais mokėtojas pateikia valstybinei mokesčių inspekcijai. Nekilnojamojo turto įvertinamas mokestine verte galioja 5 m., jeigu vartojimų kainų indeksas neviršija 1,25 per kalendorinius m. Šiuo mokesčiu neapmokestinama: 1) užsienio valstybių diplomatinių ir konsulinių įstaigų nekilnojamasis turtas; 2) valstybės ir savivaldybės įmonių bei biudžetinių įstaigų nekilnojamasis turtas; 3) religinių bendruomenių patalpos, pastatai naudojami tik kulto veiklai, soc. globai ir rūpybai, kulto reikmenų gamybai; 4) kapinių ir laidojimo paslaugoms naudojami pastatai; 5) žū įmonėms priklausantis nekilnojamasis turtas; 6) daugiabučių namų savininkų bendrijų, gyvenamųjų namų eksploatavimo, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų, aptarnaujančių tik savo narius, nekilnojamasis turtas; 7) mokslo ir studijų institucijų bei švietimo įstaigų nekilnojamasis turtas; 8) soc. globos ir rūpybos įstaigų nekilnojamasis turtas; 9) aplinkos ir priešgaisrinės apsaugos naudojamas nekilnojamasis turtas bei bendros paskirties objektai; 10) laisvų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas; 11) nekilnojamasis turtas, esantis bankrutavusios įmonės balanse; 12) nepriimti naudoti statiniai.
Mokėtojai mokestį už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą kiekvienais m. apskaičiuoja pagal nekilnojamojo turto tų m. sausio 1 d. mokestinę vertę ir apskaičiavimą iki kovo 1 d. pateikia valstybinei mokesčių inspekcijai. Už naujai įsigytą arba pastatytą nekilnojamąjį turtą mokestis skaičiuojamas kiekvieną mėn. po 1/12 metinės sumos, pradedant kitu mėn. po šio turto teisinio įregistravimo. Mokestis už įsigytą turtą paskirstomas proporcingai likusiems mokėjimo terminams. Nekilnojamojo turto mokestis mokamas po ¼ metinės sumos, pasibaigus ketvirčiui per 25 d. Kai nekilnojamojo turto nuosavybės teisė pereina kitam asmeniui arba turtas prarandamas (nurašomas), mokestis nuskaičiuojamas nuo kito mėn. po turto teisinės registracijos pakeitimo. Nekilnojamojo turto mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje yra turtas, biudžetą. Nekilnojamojo turto mokesčio priskaitymas apskaitoje parodomas: D 2012, K 4485. Sumokėjus mokestį daromas įrašas: D 4485, K 2711.
ŽEMĖS MOKESTIS. Mokesčio objektas yra privati žemė, o mokėtojai – jos savininkai. Mokestį moka asmenys už suteiktą jiems žemę; asmenys, kuriems nustatyta tvarka atstatoma nuosavybės teisė į žemę; asmenys, turintys notarine tvarka patvirtintą ir teisiškai įregistruotą žemės pirkimo sutartį; ūkininkai už žemę, suteiktą pagal įstatymą. Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5% žemės kainos. Žū paskirties žemės, daugiabučių namų bei gyvenamųjų namų, statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų ir kooperatinių bendrovių žemės kaina, apskaičiuojant mokesčius sumažinama iki 0,35 koeficiento. Sodininkų bendrijų ir jų narių sodų, sklypų žemės, privačių namų bei žemės sklypų prie daugiabučių namų žemės naudojamos ūkinei komercinei veiklai, sumažinama iki 0,5. žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės kainos pagal valstybinio žemės kadastro duomenis, kuriuos atitinkamos tarnybos pateikia valstybinei mokesčių inspekcijai ir juridiniams asmenims. Nauji žemės savininkai mokestį moka: 1) jeigu žemė įsigyta pirmą pusmetį už visus kalendorinius m.; 2) jeigu žemė įsigyta antrą pusmetį nuo kitų m.
Fiziniams asmenims žemės mokesčio sumas apskaičiuoja mokesčių inspekcija ir paštu išsiuntinėja mokėtojams pajamų deklaracijas bei mokėjimo kvitus. Juridiniai asmenys mokesčio sumą apskaičiuoja patys ir savivaldybės nustatytais terminais pateikia mokesčio deklaraciją valstybinei mokesčių inspekcijai. Žemės mokestis neimamas už apsauginių miškų žemę, parkų, draustinių zonose esančią žemę, gamtos paminklų žemę. Savavališkai besinaudojant valstybine žeme apmokestinama už visą žemės naudojimo laiką pagal max tos gyvenamosios vietovės žemės kainą ir trigubą mokesčio tarifą. Mokesčio laiku nesumokėjus imami delspinigiai. Priskaičiuotas žemės mokestis apskaitoje parodomas: D 2012, K 4485. Sumokėjus mokestį: D 4485, K 2711.
ŽEMĖS NUOMOS MOKESTIS. Žemės nuomos objektas yra valstybinės žemės sklypas, suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą arba privačios žemės sklypas ar jo dalis. Privačios žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas. Valstybinės žemės nuomotojas yra savivaldybės taryba arba apskrities viršininkas. Žemės nuomininku gali būti LR ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Žemės nuomos sutartimi nuomotojai įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir sutartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir disponuoti iš jos gautais produktais ir pajamomis. Žemės nuomos sutartis sudaryta ilgesiniams kaip 3 m. laikotarpiui įregistruojama nekilnojamojo turto registre. Išnuomojant privačią žemę nuompinigių dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Priskaičiuotas žemės nuomos mokestis parodomas: D 2012, K 4485. Sumokėjus nuomos mokestį D 4485, K 2711.
MOKESTIS UŽ APLINKOS TERŠIMĄ. Mokestis už aplinkos teršimą yra aplinkos apsaugos ekonominio mechanizmo elementas, skatinantis mažinti tręšimą, neviršyti teršalams nustatytų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčių kaupti lėšas aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti. Mokesčių objektas yra išmetami į aplinką fizikiniai, cheminiai ar biologiniai teršalai, neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką. Mokesčius moka asmenys, teršiantys aplinką iš stacionarių bei mobilių taršos šaltinių. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatomi 1 teršalų t, atsižvelgiant į teršalų ar jų grupių kenksmingumą aplinkai. Asmenys, įgyvendinantys priemones, sumažinančias teršalų išmetimą į aplinką ne mažiau kaip 10 %, skaičiuojant nuo didžiausios leistinos taršos normatyvo atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 %, bet ne ilgiau kaip už 3 m. nuo priemonės įgyvendinimo pradžios. Jeigu planuotas efektas negaunamas, mokestis išieškomas už visą, nesumokėtą laikotarpį. Mokestis apskaičiuojamas kas ketvirtį, kas puse m. ar 1 k. per m., suderinus su LR aplinkos ministerija. Sumokamas per 30 d. nuo ataskaitinio laikotarpio pab. Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas: 30% į valstybės biudžetą; 70% į atitinkamos savivaldybės gamtos apsaugos fondą. 2 bauda sumokama už stacionarių taršos šaltinių išmetamą į aplinką normatyvus viršijantį teršalų kiekį. Jos dydis apskaičiuojamas teršalų išmetamo į aplinką normatyvus viršijantį teršalų kiekį dauginant iš teršalui nustatyto mokesčio tarifo bei koeficiento. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatomi 5 m. Kiekvienam kitam periodui tarifai nustatomi prieš 2 m. iki jų įsigaliojimo. Apskaitoje priskaičiuotas mokestis parodomas: D 2012, K 4485.
MOKESČIAI UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS. Mokesčiai už valstybinius gautus išteklius yra valstybinių gamtos išteklių nuosavybės realizavimo formos. Jų tikslas yra didinti gamtos išteklių jų atsakomybę už suteikto nacionalinio turto efektų, taupų panaudojimą , kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių, jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas. Lietuvoje gelmių ištekliai yra: molis, klintys, smėlis, dolomitas, mineralinis vanduo, durpės, nafta, dujos.
Mokesčių objektas yra valstybiniai gamtos ištekliai (išskyrus naftą ir dujas), o mokėtojai fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys valstybinius gamtos išteklius. Mokesčiai mokami pagal paimtų išteklių kiekį ir kokybę. Asmuo norintis išgauti išteklius turi gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą, kuriame nurodomas gamtos išteklių limitas. Nuo mokesčių šių atskleidžiami žemės naudotojai ūkiniams reikalams, o ne pardavimui naudojantys statybinių medžiagų žaliavas ir vandenį esančius. Jiems suteiktame sklype. Mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas moka avansu lygiomis dalimis metinį mokesčių sumą, kuri apskaičiuota, pagal numatomus sunaudoti išteklių kiekį, kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15d. m. gale mokesčių suma perskaičiuojama pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį ir apskaičiavimas iki vasario mėn. 1d. pateikiamas valstybiniai mokesčių inspekcijai. Apskaičiavimo teisingumą tikrina, aplinkos apsaugos ministerija. Jei nuslepiamas gamtos išteklių kiekis, apskaičiuojamas mokestis už nuslėptą kiekį ir taikoma dešimteriopo tarifo dydžio bauda. Mokesčio laiku nesumokėjus imami delspinigiai. Mokestis įskaitomas į veiklos išlaidas ir mokamas į valstybės biudžetą, o baudos mokamos iš likutinio pelno ir pervedamos į valstybinį gamtos apsaugos fondą. Apskaitoj parodoma: D 2012; K 4485; ir D 696; K 4486.
NAFTOS IR DUJŲ IŠTEKLIŲ MOKESTIS. Šį mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys iš išgaunantys nustatyta LR teritorijoje ir jos ekonominėje zonoje naftą ir dujas. Bazinis tarifas 20 % nuo išgautų išteklių pardavimo kainos. Kai nafta ir dujos išgaunamas valstybės pinigais surastuose ir išžvalgytuose telkiniuose bazinis tarifas didinimas 9 punktų papildomo tarifo dalinių proporcinga valstybės pinigų išleistų telkiniui surasti ir išžvalgyti dalimi. Mokestis mokamas avansu lygiomis metinės mokesčių sumos apskaičiuotas pagal numatomų išgauti išteklių kiekį dalimis kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėn. 15d. mokesčio suma metams pasibaigus perskaičiuojama pagal faktinį išgautų išteklių kiekį ir iki vasario 1d. apskaičiavimas pateikiamas valstybinei mokesčių inspekcijai. Papildoma suma turi būti sumokėta iki vasario 15d. o permoka grąžinama arba įskaitomas į eilinius mokėjimus. Mokestis pervedamas į valstybės biudžetą, o baudos į valstybinį gamtos apskaitos fondą. Jei nuslepiamas naftą ar dujų kiekis , taikoma dešimteriopo tarifo bauda. Laiku nesumokėjus mokesčio imami delspinigiai. Apskaitoje mokestis parodomas: D 2012; K 4485; D 696; K 4485.
MOKESČIAI KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMAI FINANSUOTI. Įstatymo tikslas sukaupti ir naudoti lėšas automobilinių kelių tinklui plėsti modernizuoti, funkcionavimui užtikrinti mokesčius kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti sudaro: 1) Atskaitymai nuo pajamų; 2) Akcizas už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus; 3) Transporto priemonių savininkų mokestis; 4) Mokestis už kitose šalyse įregistruotų transporto priemonių buvimą LR; 5) Mokestis už leidimą važiuoti transporto priemonėms, kurių matmenys arba svoris viršija leidžiamus normatyvus; 6) Mokestis už leidimą atlikti įvairius darbus, bet kurioje kelių komplekso dalyje.
Patys mokesčių mokėtojai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti atsiskaitymų nuo pajamų metinę deklaraciją iki kitų metų kovo 1 d. mokestis turi būti mokamas kiekvieną mėn. iki it omėn. 25d. Atsiskaitymus nuo pajamų (įplaukų) moka: 1) Įmonės turinčios teises taip pat juridiniai asmenys, kurie verčiasi ne komercine veikla, bet gauna pajamų iš ūkinės komercinės veiklos 0,48% pajamų. 2) Įmonės, kurios verčiasi dujų realizavimo 0,1 % pajamų. 3) Bankai 1% pajamų gautų iš maržos.
Įmonės ir asmenys, kurių pajamos iš prekybinės veiklos sudaro daugiau kaip 50% visų pajamų, moka 0,3%. Mažiau kaip 50% ir visos kitos įmonės 0,48%.
Įmonės besiverčiančios statybų veikla atskaitymus moka nuo pajamų gautų už savo jėgomis atliktus statybos ir montavimo darbus. Atskaitymų nuo pajamų nemoka: 1) ŽŪ produkciją gaminantys juridiniai ir fiziniai asmenys, bei paslaugas ŽŪ teikiančios specializuotos įmonės, jei pajamos už realizuotą produkciją ir paslaugas ŽŪ sudaro ne mažiau kaip 50% visų pajamų. 2) Kūrybinės sąjungos, jų įmonės ir organizacijos, kurios ne mažiau kaip 50% pelno sunaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams. 3) Įmonės kuriose dirba ne mažiau kaip 50% riboto darbingumo darbuotojų ir kurių realizavimo pajamos gaunamos tik už pačių pagamintą produkciją. 4) Biudžetinės įstaigos. 5) Daugiabučių namų savininkų bendrijos. 6) Laisvosios ekonominės zonos įmonės. 7) Valstybės ir savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigos.
Ūkio subjektai benzino, dyzelinių degalų ir tepalų gamintojai mokantys akcizą į biudžetą atskaitymus į kelių fondą moka nuo realizavimo pajamų sumažintų sumokėto akcizo už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus suma. Transporto priemonių savininkų metinio mokesčio mokėjimą už naudojimąsi keliais, kontroliuoja susisiekimo ministerija. Pristatant transporto priemonę techninei apžiūrai reikia pateikti dokumentą, kad šis mokestis sumokėtas. Mokestį moka krovininių kelių transporto priemonių ir specialiųjų kelių transporto priemonių savininkai. Metinio mokesčio tarifas transporto priemonių savininkams už naudojimąsi keliais krovininėms transporto priemonėmis priklauso nuo bendrosios masės ir svyruoja nuo 100 iki 3000 Lt. Metinio mokesčio tarifas transporto priemonių savininkams už naudojimąsi keliais spec. Transporto priemonėmis yra 100 Lt.
Spec. Transporto priemonėms priskiriami gaisrinės automobiliai valymo automobiliai, šiukšlevežės, greitosios pagalbos automobiliai, pienovežiai. Mokestį už naudojimąsi keliais transporto priemonėmis kurių matmenys su kroviniu arba be jo viršija didžiausias leidžiamas transporto priemonių charakteristikas moka šių priemonių savininkai.
Kelių fondo pinigai naudojami keliams tiesti, modernizuoti, taisyti ir saugaus eismo priemonėms vykdyti, mokslo tiriamiesiems darbams susijusiems su kelių plėtojimu vykdyti kelių tiesimo ir priežiūros technikai transportuoti ir kitoms gamybos priemonėms įsigyti, gamtosaugos ir ekologinėms reikmėms stichinių nelaimių padariniams rekvizuoti.
ĮMOKOS Į GARANTINĮ FONDĄ. Įmokos į garantinį fondą reglamentuojamos LR garantinio fondo įstatymu priimtu 2000m. rugsėjo 12d. Nr. VIII – 1926 vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais. Įmokos į garantinį fondą privalo mokėti ir moka visos įmonės viešosios įstaigos, bankai ir kredito unijos įregistruotos LR įstatymų nustatyta tvarka. Įmokos dydis 0,2 % priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio nuo kurio skaičiuojamas privalomojo valstybinio soc. draudimo įmokos. Įmokos į garantinį fondą mokamas kartą per mėn. ne vėliau kaip iki kito mėn. 15d. jos priskaičiuojamos debetuojant tos pačios sąskaitos kaip ir priskaičiuojant soc. draudimą. 2012, 1250, o K 4485. Sumokėjus D 4485 ir K 27 sąsk.

Leave a Comment